(1)

Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2021/695 (3) sukurta bendroji mokslinių tyrimų ir inovacijų programa „Europos horizontas“ (toliau – programa „Europos horizontas“). Programos „Europos horizontas“ dalis galima įgyvendinti per Europos partnerystes su privačiojo ir (arba) viešojo sektorių partneriais, siekiant Sąjungos finansavimo lėšomis padaryti kuo didesnį poveikį ir kuo veiksmingiau prisidėti prie Sąjungos politikos tikslų;

(2)

vadovaujantis Reglamentu (ES) 2021/695, parama gali būti teikiama pagal programą „Europos horizontas“ įsteigtoms bendrosioms įmonėms. Tokios partnerystės turėtų būti įgyvendinamos tik jei įgyvendinant kitas „Europos horizontas“ dalis, įskaitant kitų formų Europos partnerystes, nebūtų pasiekti jo tikslai arba nebūtų padarytas reikalingas numatomas poveikis ir jei tai pateisinama atsižvelgiant į ilgalaikę perspektyvą ir didelį integravimo laipsnį. Sąlygos, kuriomis kuriamos tokios partnerystės, nustatytos tame reglamente;

(3)

Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2021/694 (4) nustatyta Skaitmeninės Europos programa. Pagal Skaitmeninės Europos programą remiamas bendro intereso projektų, kuriais siekiama įsigyti, diegti ir eksploatuoti pasaulinio lygio superkompiuterių, kvantinę ir duomenų infrastruktūrą, užtikrinti susiejimą ir tarpusavio sujungimą bei išplėsti superkompiuterių paslaugų naudojimą ir ugdyti svarbiausius įgūdžius, įgyvendinimas;

(4)

Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 2021/1153 (5) nustatoma Europos infrastruktūros tinklų priemonė. Europos infrastruktūros tinklų priemonė suteikia galimybę pagal transeuropinių tinklų politiką rengti ir įgyvendinti bendro intereso projektus transporto, telekomunikacijų ir energetikos sektoriuose. Visų pirma, pagal Europos infrastruktūros tinklų priemonę remiamas tų bendro intereso projektų, kuriais siekiama plėtoti ir kurti naują infrastruktūrą ir paslaugas arba modernizuoti esamą transporto, telekomunikacijų ir energetikos sektorių infrastruktūrą ir paslaugas, įgyvendinimas. Europos infrastruktūros tinklų priemone prisidedama prie paramos bendro intereso skaitmeninio ryšio infrastruktūrai, taip užtikrinant reikšmingą papildomą naudą visuomenei;

(5)

2020 m. vasario 19 d. Komisijos komunikate „Europos duomenų strategija“ apibūdinama Europos strategija dėl politikos priemonių ir investicijų siekiant sudaryti sąlygas duomenų ekonomikai per ateinančius penkerius metus. Jame akcentuojamas Europos viešųjų bendrų duomenų erdvių, kurios skatins ekonomikos augimą ir kurs vertę, kūrimas. Remiant tokių bendrų Europos duomenų erdvių ir sietinės ir saugios debesijos infrastruktūros sukūrimą būtų užtikrinta, kad ekonomikoje ir visuomenėje būtų galima naudoti daugiau duomenų, kartu kontroliuojant duomenis generuojančias įmones ir asmenis. Našioji kompiuterija ir kvantinė kompiuterija yra labai svarbūs komponentai užtikrinant, kad būtų sklandžiai teikiami įvairių darbinių parametrų kompiuterijos ištekliai, kurių reikia, kad kuo labiau augtų Europos viešosios bendros duomenų erdvės bei sietinė ir saugi debesijos infrastruktūra ir kad jos būtų kuo geriau panaudojamos viešosioms, pramonės ir mokslo reikmėms;

(6)

2020 m. vasario 19 d. Komisijos komunikate „Europos skaitmeninės ateities formavimas“ pristatoma Europos skaitmeninė strategija ir daugiausia dėmesio skiriama pagrindiniams tikslams siekiant užtikrinti, kad skaitmeniniai sprendimai padėtų Europai žengti savo skaitmeninės transformacijos, kuri būtų naudinga žmonėms, keliu. Išdėstant pagrindinius veiksmus, be kita ko, siūloma investuoti į pažangiųjų bendrų skaitmeninių pajėgumų, be kita ko, superkompiuterių ir kvantinių technologijų, plėtojimą bei diegimą ir vystyti Europos superkompiuterių pajėgumus siekiant kurti novatoriškus sprendimus medicinos, transporto ir aplinkos srityse;

(7)

2020 m. kovo 10 d. Komisijos komunikate „Nauja Europos pramonės strategija“ pristatoma plataus užmojo pramonės strategija, kuria siekiama padėti Europai vykdyti dvejopą pertvarką: pereiti prie poveikio klimatui neutralumo ir prie skaitmeninės lyderystės. Komunikate pabrėžiama, kad, be kita ko, siekiama remti bazinių didelio poveikio technologijų, kurios yra strategiškai svarbios Europos pramonės ateičiai, įskaitant našiosios kompiuterijos ir kvantines technologijas, plėtojimą;

(8)

2020 m. gegužės 27 d. Komisijos komunikate „Proga Europai atsigauti ir paruošti dirvą naujai kartai“ tam tikri strateginiai skaitmeniniai pajėgumai, įskaitant našiuosius kompiuterius ir kvantines technologijas, įvardijami kaip Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės, programos „InvestEU“ ir strateginių investicijų priemonės prioritetas;

(9)

Europos vadovaujamas vaidmuo duomenų ekonomikos srityje, jos mokslinė kompetencija ir pramonės stiprumas vis labiau priklauso nuo jos gebėjimo plėtoti bazines našiosios kompiuterijos technologijas, suteikti prieigą prie pasaulinio lygio superkompiuterių ir duomenų infrastruktūros bei išlaikyti dabartinę lyderystę našiosios kompiuterijos taikmenų srityje. Našioji kompiuterija – tai pagrindinė Europos ekonomikos skaitmeninės transformacijos technologija, kurią taikant sudaroma galimybė daugeliui tradicinių pramonės sektorių diegti naujoves kuriant didesnės vertės produktus ir paslaugas. Naudojama kartu su kitomis pažangiosiomis skaitmeninėmis technologijomis, kaip antai dirbtiniu intelektu, didžiaisiais duomenimis ir debesijos technologijomis, našioji kompiuterija padeda kurti novatoriškas visuomenei ir pramonei naudingas taikmenas tokiose Europai ypač svarbiose srityse, kaip individualizuotoji medicina, orų prognozavimas ir klimato kaita, pažangusis ir žaliasis vystymasis ir transportas, naujos medžiagos švariai energijai, vaistų kūrimas ir virtualūs bandymai, tvarus žemės ūkis arba inžinerija ir gamyba;

(10)

našioji kompiuterija – tai strateginis politikos formavimo išteklius ir varomoji jėga taikmenoms, kurios suteikia galimybių suprasti ir kurti veiksmingus daugelio sudėtingų pasaulinių uždavinių sprendimus ir valdyti krizes. Našiąja kompiuterija prisidedama prie pagrindinių politikos sričių, kaip antai Europos žaliojo kurso – ji padeda numatyti modelius ir suteikia priemonių siekiant sudėtingus aplinkos iššūkius, kurių vis daugėja, paversti socialinių inovacijų ir ekonomikos augimo galimybėmis. Pavyzdys – iniciatyva „Tikslas – Žemė“, paskelbta 2019 m. gruodžio 11 d. Komisijos komunikate dėl Europos žaliojo kurso ir 2020 m. vasario 19 d. Komisijos komunikatuose dėl Europos duomenų strategijos ir dėl Europos skaitmeninės ateities formavimo;

(11)

pasauliniai įvykiai, kaip antai COVID-19 pandemija, parodė, kaip svarbu investuoti į našiąją kompiuteriją ir su sveikata susijusio modeliavimo platformas ir priemones, nes jos atlieka svarbų vaidmenį kovojant su pandemija, jas neretai taikant kartu su kitomis skaitmeninėmis technologijomis, kaip antai didžiaisiais duomenimis ir dirbtiniu intelektu. Našioji kompiuterija naudojama siekiant paspartinti gydymo būdų nustatymą ir gydymo priemonių, įskaitant vakcinas, sukūrimą, nuspėti viruso plitimą, padėti planuoti medicinos reikmenų ir išteklių paskirstymą ir modeliuoti atsigavimo po epidemijos priemones siekiant įvertinti įvairius scenarijus. Našiosios kompiuterijos modeliavimo platformos ir priemonės yra ypatingos svarbos priemonės kovojant su dabartine ir būsimomis pandemijomis ir atliks svarbų vaidmenį sveikatos ir individualizuotosios medicinos srityse;

(12)

Tarybos reglamentu (ES) 2018/1488 (6) buvo sukurta Europos našiosios kompiuterijos bendroji įmonė (toliau – bendroji įmonė „EuroHPC“), kurios užduotis – Sąjungoje sukurti, įdiegti, išplėsti ir palaikyti integruotą pasaulinio lygio superkompiuterių ir duomenų infrastruktūrą ir plėtoti bei remti itin konkurencingą ir novatorišką našiosios kompiuterijos ekosistemą;

(13)

atsižvelgiant į pokyčius našiosios kompiuterijos srityje, užtikrinant iniciatyvos tęstinumą Reglamento (ES) 2018/1488 peržiūra yra būtina siekiant apibrėžti naują bendrosios įmonės „EuroHPC“ misiją ir tikslus, atsižvelgiant į pagrindinių socioekonominių ir technologinių veiksnių, darančių poveikį būsimai našiosios kompiuterijos ir duomenų infrastruktūros, technologijų bei taikmenų raidai Sąjungoje ir visame pasaulyje, analizę ir į patirtį, įgytą vykdant dabartinę bendrosios įmonės „EuroHPC“ veiklą. Peržiūra taip pat sudarytų galimybę suderinti bendrosios įmonės „EuroHPC“ taisykles su naują teisine sistema, visų pirma Reglamentu (ES)2021/695 ir reglamentais (ES) 2021/694 bei (ES) 2021/1153 ;

(14)

siekiant aprūpinti Sąjungą reikalingais kompiuterijos pajėgumais, kad ji ir toliau galėtų pirmauti mokslinių tyrimų ir pramonės pajėgumų srityse, valstybių narių investicijos į našiąją kompiuteriją ir kvantinę kompiuteriją turėtų būti koordinuojamos, o našiosios kompiuterijos ir kvantinės kompiuterijos technologijų diegimas pramonėje ir rinkoje turėtų būti intensyvinamas ir viešajame, ir privačiajame sektoriuje. Sąjunga turėtų veiksmingiau užtikrinti, kad technologinės plėtros rezultatai būtų paverčiami į paklausą orientuotomis ir reikmėmis grindžiamomis aukščiausios kokybės Europos našiosios kompiuterijos ir kvantinės kompiuterijos sistemomis, veiksmingai susiejant aprūpinimą technologijomis, bendrą projektavimą, kuriame dalyvautų naudotojai, ir bendrus pasaulinio lygio sistemų viešuosius pirkimus ir sukuriant pasaulinio lygio našiosios kompiuterijos ir kvantinės kompiuterijos technologijų ir taikmenų ekosistemą visoje Europoje. Kartu Sąjunga turėtų suteikti galimybę savo pasiūlos srities pramonės įmonėms pasinaudoti tokiomis investicijomis, sudarant sąlygas tas investicijas panaudoti didelės apimties ir besiformuojančiose taikomosiose srityse, tokiose kaip individualizuotoji medicina, klimato kaita, susietasis ir automatizuotas vairavimas, ar kitose pirmaujančiose rinkose, kurios yra grindžiamos dirbtiniu intelektu, blokų grandinės technologijomis, tinklo paribio kompiuterija ar, apskritai, Europos pramonės skaitmeninimu;

(15)

Sąjunga ir jos valstybės narės, norėdamos būti lyderėmis tokių bazinių skaitmeninių technologijų kaip našioji kompiuterija ir kvantinė kompiuterija srityse, turėtų investuoti į naujos kartos mažos vartojamosios galios ir efektyviai energiją vartojančių superkompiuterių technologijas, novatorišką programinę įrangą ir pažangiąsias superkompiuterių sistemas, skirtas eksalygmens ir eksalygmenį pranokstančiai kompiuterijai ir kvantinei kompiuterijai, taip pat novatoriškoms superkompiuterių ir duomenų taikmenoms. Tai turėtų sudaryti sąlygas Europos pasiūlos srities pramonės įmonėms klestėti daugelyje įvairių bazinių technologijų ir taikmenų srityse, apimančiose ne tik našiąją kompiuteriją ir kvantinę kompiuteriją, ir ilgainiui tokias technologijas pasiūlyti didesnėms IRT rinkoms. Taip būtų remiama ir našiosios kompiuterijos, ir kvantinės kompiuterijos mokslo ir naudotojų pramonė, kad įvyktų skaitmeninė transformacija ir padidėtų jos inovacijų potencialas;

(16)

norint įgyvendinti Sąjungos ir jos valstybių narių siekį skaitmeninėje ekonomikoje užsitikrinti pirmaujantį vaidmenį, būtina vadovautis bendra strategine ES vizija našiosios kompiuterijos ir kvantinės kompiuterijos srityse. Būtų siekiama Europoje sukurti geriausią pasaulyje hipersusietą, sietinę ir saugią našiosios kompiuterijos ir kvantinės kompiuterijos paslaugų ir duomenų infrastruktūros ekosistemą bei gebėti gaminti novatoriškas ir konkurencingas našiosios kompiuterijos ir kvantinės kompiuterijos sistemas, grindžiamas tiekimo grandine, kuri būtų atsparesnė ir kurioje būtų užtikrintas komponentų, technologijų ir žinių prieinamumas, ribojant sutrikimų riziką;

(17)

Bendroji įmonė yra geriausia priemonė, kurią naudojant galima įgyvendinti ES strateginę viziją našiosios kompiuterijos ir kvantinės kompiuterijos srityse, užtikrinant, kad Sąjunga turėtų pasaulinio lygio superkompiuterių, kvantinės kompiuterijos ir duomenų pajėgumų, atitinkančių jos ekonominį potencialą ir Europos naudotojų poreikius. Bendroji įmonė yra geriausia priemonė pašalinti esamus apribojimus, kartu užtikrinant didžiausią poveikį ekonomikai, visuomenei ir aplinkai ir kuo geriau apsaugant Sąjungos interesus našiosios kompiuterijos ir kvantinės kompiuterijos srityse. Ji gali telkti Sąjungos, valstybių narių ir programos „Europos horizontas“, Skaitmeninės Europos programos ar Europos infrastruktūros tinklų priemonės asocijuotųjų trečiųjų valstybių išteklius ir privačiojo sektoriaus išteklius. Ji gali įgyvendinti viešųjų pirkimų sistemą ir eksploatuoti pasaulinio lygio našiosios kompiuterijos ir kvantinės kompiuterijos sistemas. Ji gali vykdyti mokslinių tyrimų ir inovacijų programas, skirtas Europos technologijų plėtojimui ir vėlesniam jų integravimui į pasaulinio lygio superkompiuterių sistemas;

(18)

Bendroji įmonė bus programos „Europos horizontas“ institucionalizuotųjų partnerysčių portfelio dalis; ji turėtų siekti stiprinti Sąjungos mokslinius pajėgumus kovoti su kylančiomis grėsmėmis ir įveikti būsimus iššūkius sustiprintoje Europos mokslinių tyrimų erdvėje, užtikrinti į tvarumą orientuotas Sąjungos vertės grandines ir Sąjungos strateginį savarankiškumą, ir paspartinti novatoriškų sprendimų, skirtų spręsti klimato, aplinkos, sveikatos ir kitus pasaulinius visuomenės uždavinius, diegimą atsižvelgiant į Sąjungos strateginius prioritetus, be kita ko, ne vėliau kaip 2050 m. Sąjungoje pasiekiant poveikio klimatui neutralumą;

(19)

Bendroji įmonė turėtų būti finansuojama Sąjungos programų, vykdomų pagal 2021–2027 m. daugiametę finansinę programą (toliau – 2021–2027 m. DFP), lėšomis. Ji turėtų būti įsteigta 2021 m. ir veikti iki 2033 m. gruodžio 31 d., kad aprūpintų Sąjungą pasaulinio lygio sietine, saugia ir hipersusieta superkompiuterių infrastruktūra ir kad būtų kuriamos reikalingos technologijos, taikmenos ir formuojami įgūdžiai siekiant maždaug 2022–2024 m. pasiekti eksalygmens pajėgumus, o maždaug 2025–2027 m. – eksalygmenį pranokstančius pajėgumus, kartu skatinant pasaulinio lygio Europos našiosios kompiuterijos ir kvantinės kompiuterijos inovacijų ekosistemą. Pagal Reglamento (ES) 2021/695 10 straipsnio 2 dalies c punktą bendrosios įmonės yra grindžiamos aiškiu gyvavimo ciklo principu. Siekiant tinkamai apsaugoti Sąjungos finansinius interesus, Bendroji įmonė turėtų būti įsteigta laikotarpiui iki 2033 m. gruodžio 31 d., kad ji galėtų vykdyti su dotacijų įgyvendinimu susijusias savo pareigas, kol bus užbaigti paskutiniai pradėti vykdyti netiesioginiai veiksmai, ir siekiant užbaigti su „EuroHPC“ superkompiuterių eksploatavimu susijusią veiklą;

(20)

kaip Bendroji įmonė veikianti viešojo ir privačiojo sektorių partnerystė turėtų derinti finansines ir technines priemones, kurios yra būtinos norint neatsilikti nuo vis spartėjančio inovacijų diegimo šioje srityje tempo. Taigi, Bendrosios įmonės nariai turėtų būti Sąjunga, valstybės narės ir programos „Europos horizontas“, Skaitmeninės Europos programos ar Europos infrastruktūros tinklų priemonės asocijuotosios trečiosios valstybės, kurios būtų susitarusios dėl bendros Europos iniciatyvos našiosios kompiuterijos ir kvantinės kompiuterijos srityse, taip pat asociacijos, atstovaujančios jas sudarantiems subjektams, ir kitos organizacijos, kurios akivaizdžiai ir aktyviai stengiasi siekti mokslinių tyrimų ir inovacijų rezultatų, plėtoti ir naudoti našiosios kompiuterijos ar kvantinės kompiuterijos pajėgumus arba padėti pašalinti įgūdžių trūkumą ir išsaugoti praktinę patirtį našiosios kompiuterijos ir kvantinės kompiuterijos srityse Europoje. Bendroji įmonė turėtų būti atvira naujiems nariams;

(21)

remiantis Reglamento (ES) 2021/695 III priedu, kitų nei Sąjunga narių finansiniai įnašai turėtų sudaryti ne mažiau kaip 50 % ir galėtų siekti iki 75 % bendrų Bendrosios įmonės biudžetinių įsipareigojimų. Tuo tarpu Sąjungos įnašas, įskaitant visas papildomas lėšas programos „Europos Horizontas“, Skaitmeninės Europos programos ar Europos infrastruktūros tinklų priemonės asocijuotosios trečiosios valstybės, turėtų neviršyti 50 % bendrų Bendrosios įmonės biudžetinių įsipareigojimų;

(22)

Bendrosios įmonės administracinės išlaidos turėtų būti dengiamos Sąjungos įnašu;

(23)

pagal Reglamento (ES) 2021/695 10 straipsnio 1 dalies c punktą Bendroji įmonė įgyvendina centralizuotą visų finansinių įnašų valdymą, taikydama koordinuotą metodą. Atitinkamai kiekviena dalyvaujanti valstybė turėtų sudaryti vieną ar daugiau administracinių susitarimų su Bendrąja įmone, kuriais nustatomas įnašų mokėjimo pareiškėjams, įsisteigusiems toje dalyvaujančioje valstybėje, ir ataskaitų dėl tų įnašų teikimo koordinavimo mechanizmas. Siekiant užtikrinti suderinamumą su dalyvaujančių valstybių nacionaliniais strateginiais prioritetais, joms turėtų būti suteikta veto teisė dėl jų nacionalinių finansinių įnašų naudojimo pareiškėjams, įsisteigusiems tose dalyvaujančiose valstybėse. Siekiant kuo labiau sumažinti paramos gavėjams tenkančią administracinę naštą, užtikrinti supaprastinimą ir veiksmingesnį įgyvendinimą, kiekviena dalyvaujanti valstybė turėtų stengtis sinchronizuoti savo mokėjimų tvarkaraštį, ataskaitų teikimą ir auditus su Bendrosios įmonės mokėjimų tvarkaraščiu, ataskaitų teikimu ir auditais ir suderinti savo išlaidų tinkamumą finansuoti su programos „Europos horizontas“ taisyklėmis. Dalyvaujančiose valstybėse įsisteigę paramos gavėjai, kurie patikėjo mokėjimo veiklą Bendrajai įmonei, turėtų pasirašyti vieną bendrą susitarimą dėl dotacijos su Bendrąja įmone pagal programos „Europos horizontas“ taisykles;

(24)

siekdami Sąjungai grąžinti pirmaujančią poziciją našiosios kompiuterijos technologijų srityje ir sukurti jai skirtą visapusišką našiosios kompiuterijos ir kvantinės kompiuterijos ekosistemą, asociacijai „Europos našiosios kompiuterijos technologijų platforma“ (ETP4HPC) priklausantys pramonės ir mokslinių tyrimų sektoriaus suinteresuotieji subjektai 2014 m. su Sąjunga įsteigė sutartinę viešojo ir privačiojo sektorių partnerystę. Jos paskirtis – sukurti Europos pasaulinio lygio našiosios kompiuterijos technologijų vertės grandinę, kuri būtų konkurencinga pasauliniu mastu ir skatintų trijų pagrindinių našiosios kompiuterijos ekosistemos sudedamųjų dalių, t. y. technologinės plėtros, taikmenų ir superkompiuterių infrastruktūros sinergiją. Atsižvelgiant į jos patirtį ir į jos vaidmenį suburiant atitinkamus interesų našiosios kompiuterijos srityje turinčius privačiojo sektoriaus subjektus, ETP4HPC turėtų būti suteikta teisė tapti Bendrosios įmonės nare;

(25)

siekdami stiprinti duomenų vertės grandinę, sudaryti geresnes sąlygas kurtis bendruomenei, kurią vienytų duomenų problematika, ir padėti pagrindus klestinčiai, duomenimis grindžiamai Sąjungos ekonomikai, „Didžiųjų duomenų vertės asociacijai“ (BDVA) priklausantys pramonės ir mokslinių tyrimų sektoriaus suinteresuotieji subjektai 2014 m. su Sąjunga įsteigė sutartinę viešojo ir privačiojo sektorių partnerystę. 2020 m. BDVA pakeitė savo pavadinimą į Duomenys, DI ir Robotika (DAIRO). Atsižvelgiant į jos patirtį ir į jos vaidmenį suburiant atitinkamus interesų didžiųjų duomenų srityje turinčius privačiojo sektoriaus subjektus, DAIRO turėtų būti suteikta teisė tapti Bendrosios įmonės nare;

(26)

privačios asociacijos ETP4HPC ir DAIRO raštu pareiškė pageidavimą prisidėti prie Bendrosios įmonės daugiametės strateginės programos kūrimo ir pasiūlė pasinaudoti jų ekspertine patirtimi siekiant Bendrosios įmonės tikslų. Būtų tinkama, jei tos privačios asociacijos patvirtinimo raštu pripažintų šio reglamento priede pateikiamus įstatus;

(27)

Bendroji įmonė turėtų nagrinėti aiškiai apibrėžtas temas, kurios padėtų akademinei bendruomenei ir apskritai Europos pramonės sektoriams projektuoti, vystyti ir naudoti novatoriškiausias našiosios kompiuterijos ir kvantinės kompiuterijos technologijas, taip pat visoje Sąjungoje sukurti integruotą, sietinę ir saugią tinklo infrastruktūrą, pasižyminčią pasaulinio lygio našiosios kompiuterijos ir kvantinės kompiuterijos pajėgumais, didelės spartos junglumu, pažangiosiomis taikmenomis ir duomenų bei programinės įrangos paslaugomis, skirtą Bendrosios įmonės mokslininkams ir kitiems svarbiems pramonės sektoriaus, įskaitant mažąsias ir vidutines įmones (MVĮ), ir viešojo sektoriaus naudotojams. Bendroji įmonė turėtų siekti sukurti ir naudoti aukščiausios klasės technologijas ir infrastruktūrą, tenkindama didelius Europos mokslo, pramonės ir viešojo sektorių naudotojų poreikius;

(28)

Bendrosios įmonės užduotis turėtų būti susisteminta viename administraciniame ramstyje ir šešiuose techniniuose ramsčiuose, atitinkamai apimančiuose infrastruktūros veiklą, superkompiuterių paslaugų susiejimo veiklą, su technologijomis susijusią veiklą, su superkompiuterių taikmenomis susijusią veiklą, naudojimo masto plėtimo ir įgūdžių ugdymo veiklą ir tarptautinio bendradarbiavimo veiklą. Infrastruktūros ramsčiui, daliai superkompiuterių paslaugų susiejimo ramsčio ir naudojimo masto plėtimo ir įgūdžių ugdymo ramsčiui finansuoti turėtų būti naudojamos Skaitmeninės Europos programos lėšos. Likusiai superkompiuterių paslaugų susiejimo ramsčio veiklai, t. y. našiosios kompiuterijos, kvantinės kompiuterijos ir duomenų išteklių tarpusavio sujungimui, taip pat sujungimui su Sąjungos bendromis Europos duomenų erdvėmis ir saugioms debesijos infrastruktūromis, finansuoti turėtų būti naudojamos Europos infrastruktūros tinklų priemonės lėšos. Technologijų ramsčiui, taikmenų ramsčiui ir tarptautinio bendradarbiavimo ramsčiui finansuoti turėtų būti naudojamos „Europos horizontas“ lėšos;

(29)

Bendroji įmonė turėtų turėti galimybę bendradarbiauti su Pažangiosios kompiuterijos partneryste Europoje (PRACE), kad būtų suteikta ir valdoma prieiga prie sietinės ir tarpusavyje sujungtos superkompiuterių ir duomenų infrastruktūros ir jos paslaugų, taip pat pasinaudota mokymui skirta infrastruktūra ir įgūdžių ugdymo galimybėmis. Ji taip turėtų galėti bendradarbiauti su tinklu GEANT, kad būtų užtikrintas Bendrosios įmonės superkompiuterių junglumas, taip pat junglumas su kitomis Europos superkompiuterių ir duomenų infrastruktūromis;

(30)

Bendroji įmonė turėtų padėti sumažinti konkrečių įgūdžių trūkumą visoje Sąjungoje, imdamasi informuotumo didinimo priemonių ir padėdama kaupti naujas žinias ir stiprinti žmogiškąjį kapitalą. Tai apima konkrečios švietimo ir mokymo veiklos rengimą bei rėmimą glaudžiai bendradarbiaujant su atitinkamais viešaisiais ir privačiaisiais subjektais;

(31)

atsižvelgdama į išorės politikos tikslus ir Sąjungos tarptautinius įsipareigojimus Bendroji įmonė turėtų sudaryti palankesnes sąlygas Sąjungos ir tarptautinių subjektų bendradarbiavimui parengdama bendradarbiavimo strategiją, be kita ko, nustatydama ir remdama bendradarbiavimo sritis mokslinių tyrimų ir plėtros, ir įgūdžių ugdymo srityse bei imdamasi abipusiškai naudingų veiksmų, taip pat užtikrindama iš esmės abipusiškumo principu grindžiamą prieigos prie atitinkamų našiosios kompiuterijos ir kvantinės kompiuterijos pajėgumų ir taikmenų politiką;

(32)

Bendroji įmonė turėtų siekti skatinti Sąjungą naudoti visas sukurtas našiosios kompiuterijos technologijas. Ji taip pat turėtų apsaugoti investicijas į jos įsigyjamus superkompiuterius. Tam ji turėtų imtis tinkamų priemonių užtikrinti įsigytų technologijų tiekimo grandinės saugumą per visą tokių superkompiuterių naudojimo trukmės laikotarpį;

(33)

Bendroji įmonė turėtų padėti pagrindą ilgesnio laikotarpio vizijai ir Europoje sukurti pirmąją hibridinę našiosios kompiuterijos infrastruktūrą, kurioje į klasikinę kompiuterijos architektūrą būtų integruoti kvantiniai kompiuteriniai įrenginiai. Europos lygmeniu būtina teikti struktūrizuotą ir koordinuotą finansinę paramą, siekiant padėti mokslinių tyrimų grupėms ir Europos pramonės sektoriams pasiekti pasaulinio lygio rezultatų, siekiant užtikrinti, kad Europos mokslinių tyrimų rezultatai ir technologijos būtų sparčiai ir plačiai panaudojami pramonėje visoje Sąjungoje, kartu sukuriant didelę papildomą naudą visuomenei, kad strategijas ir investicijas pritaikant bendriems Europos interesams būtų dalijamasi prisiimta rizika ir vienijamos pajėgos;

(34)

norėdama pasiekti savo tikslus – projektuoti, plėtoti ir naudoti novatoriškiausias našiosios kompiuterijos ir kvantinės kompiuterijos technologijas, Bendroji įmonė turėtų teikti finansinę paramą, visų pirma, skirti dotacijas ir rengti viešuosius pirkimus, skelbdama atvirus ir konkursinius kvietimus teikti pasiūlymus ir kvietimus dalyvauti konkursuose, remiantis metinėmis darbo programomis. Tokia finansinė parama turėtų būti visų pirma skiriama nustatytoms rinkos nepakankamumo problemoms, kurios kliudo atitinkamos programos plėtojimui, spręsti, ji neturėtų išstumti privačių investicijų ir turėtų daryti skatinamąjį poveikį, t. y. dėl jos turėtų keistis gavėjo elgesys;

(35)

norėdama pasiekti savo tikslus – padidinti pramonės, ypač MVĮ, inovacijų potencialą, prisidėti prie konkrečių įgūdžių trūkumo sumažinimo, remti žinių kaupimą ir žmogiškojo kapitalo stiprinimą ir kelti našiosios kompiuterijos ir kvantinės kompiuterijos pajėgumų lygį, Bendroji įmonė turėtų remti nacionalinių našiosios kompiuterijos kompetencijos centrų visose dalyvaujančiose valstybėse steigimą, visų pirma, jų tinklaveiką ir veiklos koordinavimą. Tie kompetencijos centrai turėtų teikti našiosios kompiuterijos ir kvantinės kompiuterijos paslaugas pramonei, akademinei bendruomenei ir viešojo administravimo institucijoms, gavę jų prašymą. Jie, visų pirma, turėtų skatinti ir užtikrinti prieigą prie našiosios kompiuterijos inovacijų ekosistemos, sudaryti palankesnes sąlygas prieigai prie superkompiuterių ir kvantinių kompiuterių, spręsti didelio kvalifikuotų techninių ekspertų trūkumo problemą, imdamiesi informuotuomo didinimo, mokymo ir informavimo veiklos, ir imtis tinklaveikos veiklos su suinteresuotaisiais subjektais ir kitais nacionaliniais našiosios kompiuterijos kompetencijos centrais platesnio masto inovacijoms skatinti, pavyzdžiui, keičiantis geriausios praktikos taikymo pavyzdžiais ar naudojimo patirtimi ir juos propaguojant, dalijantis savo mokymui skirta infrastruktūra ir mokymo patirtimi, sudarant palankesnes sąlygas bendram lygiagrečių kodų rengimui ir dalijimuisi šiais kodais arba remiant dalijimąsi novatoriškomis taikmenomis ir priemonėmis, skirtomis viešiems ir privatiems naudotojams, visų pirma, MVĮ;

(36)

Bendroji įmonė turėtų parengti į paklausą ir į naudotojus orientuotą sistemą ir sudaryti sąlygas taikyti bendro projektavimo metodą integruotos, pasaulinio lygio sietinės, saugios ir hipersusietos superkompiuterių ir kvantinės kompiuterijos paslaugų ir duomenų infrastruktūros įsigijimui Sąjungoje, siekiant aprūpinti naudotojus strateginiu kompiuterijos ištekliumi, kurio jiems reikia siekiant kurti naujus, novatoriškus sprendimus ir spręsti visuomenės, aplinkos, ekonomikos ir saugumo uždavinius. Tuo tikslu Bendroji įmonė turėtų prisidėti prie pasaulinio lygio superkompiuterių įsigijimo. Bendrosios įmonės superkompiuteriai, įskaitant kvantinius kompiuterius, turėtų būti įrengti dalyvaujančioje valstybėje, kuri yra valstybė narė;

(37)

siekiant ekonomiškai efektyviai įgyvendinti Bendrosios įmonės misiją – Sąjungoje sukurti, įdiegti, išplėsti ir palaikyti pirmaujančią pasaulyje superkompiuterių ekosistemą, Bendroji įmonė, kai tikslinga, turėtų pasinaudoti galimybe modernizuoti jai nuosavybės teise priklausančius superkompiuterius. Todėl dėl modernizavimo turėtų prailgėti superkompiuterių naudojimo laikas, pagerėti eksploataciniai rodikliai ir atsirasti naujų funkcijų, kad būtų atsižvelgta į naudotojų poreikių raidą. Superkompiuterių modernizavimo tikslais Bendroji įmonė turėtų turėti galimybę paskelbti kvietimą pareikšti susidomėjimą, šią veiklą vykdant infrastruktūros ramsčio kontekste. Kvietimuose pareikšti susidomėjimą turėtų būti apibrėžtos konkrečios tinkamumo sąlygos, kurios turėtų būti taikomos prieglobą teikiančiam subjektui, jau teikiančiam „EuroHPC“ superkompiuterio prieglobą;

(38)

Bendroji įmonė turėtų hipersusieti visus superkompiuterius ir duomenų infrastruktūrą, kurie jai priklausys nuosavybės arba bendrosios nuosavybės teise, su pažangiosiomis tinklo technologijomis, kad jos būtų plačiai prieinamos visoje Sąjungoje, ir turėtų tarpusavyje sujungti ir susieti savo superkompiuterių ir kvantinės kompiuterijos duomenų infrastruktūrą bei nacionalinę, regioninę ir kitą kompiuterijos infrastruktūrą su bendra platforma. Bendroji įmonė taip pat turėtų užtikrinti sietinės ir saugios superkompiuterių ir kvantinės kompiuterijos paslaugų ir duomenų infrastruktūros tarpusavio sujungimą su bendromis Europos duomenų erdvėmis, įskaitant Europos atvirojo mokslo debesiją, bei sietine ir saugia debesijos infrastruktūra, kaip paskelbta 2020 m. vasario 19 d. Komisijos komunikate „Europos duomenų strategija“, kad paslaugos būtų sklandžiai teikiamos įvairiems viešiems ir privatiems naudotojams visoje Europoje;

(39)

programa „Europos horizontas“ ir Skaitmeninės Europos programa turėtų atitinkamai prisidėti prie mokslinių tyrimų ir inovacijų atotrūkio Sąjungoje mažinimo ir įvairių superkompiuterių pajėgumų diegimo, skatinant sinergiją su Europos regioninės plėtros fondu (ERPF), Europos socialiniu fondu + (ESF+), Europos jūrų reikalų, žvejybos ir akvakultūtos fondu (EJRŽAF), Europos žemės ūkio fondu kaimo plėtrai (EŽŪFKP), taip pat Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemone (EGADP). Todėl Bendroji įmonė turėtų siekti plėtoti glaudžias sąsajas su tais fondais, nes tai gali konkrečiai padėti sustiprinti vietos, regionų ir nacionalinius mokslinių tyrimų ir inovacijų pajėgumus;

(40)

Bendroji įmonė turėtų sudaryti palankias sąlygas dalyvaujančioms valstybėms, kurios yra valstybės narės, naudoti finansinius įnašus pagal programas, bendrai finansuojamas ERPF, ESF+, EJRŽAF ir EŽŪFKP lėšomis, našiosios kompiuterijos ir kvantinės kompiuterijos ir duomenų infrastruktūros įsigijimui ir jos tarpusavio sujungimui. Šių finansinių įnašų naudojimas Bendrosios įmonės veikloje yra ypač svarbus siekiant Sąjungoje plėtoti integruotą, sietinę, saugią ir hipersusietą pasaulinio lygio našiosios kompiuterijos, kvantinės kompiuterijos paslaugų ir duomenų infrastruktūrą, kadangi tokia infrastruktūra yra naudinga ne tik valstybių narių naudotojams. Jeigu valstybės narės nusprendžia tuos finansinius įnašus panaudoti Bendrosios įmonės veiklai, tie įnašai turėtų būti laikomi dalyvaujančių valstybių, kurios yra valstybės narės, nacionaliniais įnašais į Bendrosios įmonės biudžetą, su sąlyga, kad laikomasi Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2021/1060 (7) 106 straipsnio ir kitų taikytinų minėto reglamento nuostatų, taip pat konkretiems fondams taikomų reglamentų;

(41)

Bendroji įmonė gali sudaryti palankesnes sąlygas dalyvaujančioms valstybėms, kurios yra valstybės narės, naudoti EGADP lėšas. EGADP lėšos gali papildyti Bendrosios įmonės finansuojamus veiksmus, jei parama pagal EGADP papildo paramą, teikiamą iš Bendrajai įmonei skirtų Sąjungos lėšų ir ja nedengiamos tos pačios išlaidos. EGADP naudojimas neturėtų būti įskaitomas kaip nacionalinis įnašas į Bendrosios įmonės biudžetą, visų pirma našiosios kompiuterijos ir kvantinės kompiuterijos paslaugų ir duomenų infrastruktūros atžvilgiu, taip pat technologijų, taikmenų ir įgūdžių ugdymo projektų atžvilgiu;

(42)

Sąjungos įnašas iš Skaitmeninės Europos programos lėšų turėtų iš dalies padengti aukščiausios klasės superkompiuterių, kvantinių kompiuterių, pramoninių superkompiuterių ir vidutinės klasės superkompiuterių įsigijimo išlaidas, laikantis Bendrosios įmonės tikslo prisidėti prie išteklių telkimo siekiant aprūpinti Sąjungą aukščiausios klasės superkompiuteriais ir kvantiniais kompiuteriais. Papildomas tokių superkompiuterių ir kvantinių kompiuterių sąnaudas turėtų padengti dalyvaujančios valstybės, privatūs nariai arba privačių partnerių konsorciumai. Sąjungos prieigos prie tų superkompiuterių ar kvantinių kompiuterių laiko dalis turėtų būti tiesiogiai proporcinga Sąjungos finansiniam įnašui, kuris buvo skirtas tiems superkompiuteriams ir kvantiniams kompiuteriams įsigyti, ir turėtų neviršyti 50 % viso prieigos prie tų superkompiuterių ar kvantinių kompiuterių laiko;

(43)

Bendrosios įmonės įsigyti aukščiausios klasės superkompiuteriai ir kvantiniai kompiuteriai turėtų jai priklausyti nuosavybės teise. Eksploatuoti kiekvieną aukščiausios klasės superkompiuterį ar kvantinį kompiuterį turėtų būti pavesta prieglobą teikiančiam subjektui. Prieglobą teikiantis subjektas turėtų turėti galimybę atstovauti vienai dalyvaujančiai valstybei, kuri yra valstybė narė, arba dalyvaujančių valstybių prieglobos konsorciumui. Prieglobą teikiantis subjektas turėtų galėti pateikti tikslią sąmatą ir patikrinti superkompiuterio eksploatavimo išlaidas, užtikrindamas, pavyzdžiui, kad Bendrosios įmonės aukščiausios klasės superkompiuteriai ar kvantiniai kompiuteriai būtų funkciškai ir, kiek įmanoma, fiziškai atskiri nuo jo eksploatuojamų nacionalinių ar regioninių kompiuterių sistemų. Prieglobą teikiantį subjektą turėtų atrinkti Bendrosios įmonės valdyba (toliau – valdyba), paskelbdama kvietimą pareikšti susidomėjimą; pateiktas paraiškas turėtų įvertinti nepriklausomi ekspertai. Atrinkus prieglobą teikiantį subjektą, dalyvaujanti valstybė, kurioje yra įsisteigęs prieglobą teikiantis subjektas arba prieglobos konsorciumas, turėtų turėti galimybę nuspręsti pakviesti kitas dalyvaujančias valstybes prisijungti ir prisidėti prie aukščiausios klasės superkompiuterio ar kvantinio kompiuterio, kuris turi būti įrengtas atrinktame prieglobą teikiančiame subjekte, finansavimo. Jeigu prie atrinkto prieglobos konsorciumo prisijungia papildomos dalyvaujančios valstybės, tai neturėtų daryti poveikio Sąjungos prieigos prie superkompiuterių laikui. Prieglobos konsorciume dalyvaujančių valstybių įnašai, skirti superkompiuteriui ar kvantiniam kompiuteriui, turėtų būti paversti prieigos prie to superkompiuterio ar kvantinio kompiuterio laiko dalimis. Dalyvaujančios valstybės turėtų tarpusavyje susitarti dėl jiems skirtų prieigos prie superkompiuterio ar kvantinio kompiuterio laiko dalių paskirstymo;

(44)

Bendrosios įmonės įsigyti superkompiuteriai ar kvantiniai kompiuteriai turėtų jai priklausyti nuosavybės teise iki jų nusidėvėjimo. Bendroji įmonė turėtų turėti galimybę perduoti šią nuosavybės teisę prieglobą teikiančiam subjektui eksploatacijos nutraukimo, šalinimo tikslais ar kitoms reikmėms. Kai nuosavybės teisė perduodama prieglobą teikiančiam subjektui arba kai Bendroji įmonė likviduojama, prieglobą teikiantis subjektas turėtų kompensuoti Bendrajai įmonei likutinę superkompiuterio ar kvantinio kompiuterio vertę;

(45)

Bendroji įmonė turėtų kartu su dalyvaujančiomis valstybėmis įsigyti vidutinės klasės superkompiuterių. Eksploatuoti kiekvieną vidutinės klasės superkompiuterį turėtų būti pavesta prieglobą teikiančiam subjektui. Prieglobą teikiantis subjektas turėtų turėti galimybę atstovauti vienai dalyvaujančiai valstybei, kuri yra valstybė narė, arba dalyvaujančių valstybių prieglobos konsorciumui. Bendrajai įmonei nuosavybės teise turėtų priklausyti dalis, atitinkanti Sąjungos skirtą finansinio įnašo, skirto įsigijimo išlaidoms padengti iš Skaitmeninės Europos programos lėšų, dalį. Prieglobą teikiantį subjektą turėtų atrinkti valdyba, paskelbdama kvietimą pareikšti susidomėjimą; pateiktas paraiškas turėtų įvertinti nepriklausomi ekspertai. Sąjungos prieigos prie kiekvieno vidutinės klasės superkompiuterio laiko dalis turėtų būti tiesiogiai proporcinga Sąjungos finansiniam įnašui iš Skaitmeninės Europos programos lėšų, kuris buvo skirtas to vidutinės klasės superkompiuterio įsigijimo išlaidoms padengti. Bendroji įmonė turėtų turėti galimybę perduoti savo nuosavybės teisę prieglobą teikiančiam subjektui anksčiausiai po penkerių metų nuo Bendrosios įmonės sėkmingo priėmimo bandymo arba kai ji yra likviduojama. Prieglobą teikiantis subjektas turėtų kompensuoti Bendrajai įmonei superkompiuterio likutinę vertę;

(46)

siekiant skatinti lygiateisį ir subalansuotą „EuroHPC“ superkompiuterių paskirstymą visoje Sąjungoje ir sietinės infrastruktūros ekosistemos metodo formavimą, kvietimuose pareikšti susidomėjimą dėl „EuroHPC“ superkompiuterio turėtų būti apibrėžtos konkrečios tinkamumo sąlygos, kurios turėtų būti taikomos dalyvaujančiai valstybei, kuri jau teikia „EuroHPC“ superkompiuterio prieglobą;

(47)

Bendroji įmonė turėtų turėti galimybę įsigyti pramoninių superkompiuterių kartu su privačių partnerių konsorciumu. Eksploatuoti kiekvieną tokį superkompiuterį turėtų būti pavesta esamam prieglobą teikiančiam subjektui. Prieglobą teikiantis subjektas turėtų turėti galimybę tapti privačių partnerių konsorciumo asocijuotuoju nariu tokio superkompiuterio įsigijimo ir eksploatavimo tikslais. Bendrajai įmonei nuosavybės teise turėtų priklausyti dalis, atitinkanti Sąjungos finansinio įnašo, skirto įsigijimo išlaidoms padengti iš Skaitmeninės Europos programos lėšų, dalį. Prieglobą teikiantį subjektą ir jo asocijuotąjį privačių partnerių konsorciumą turėtų atrinkti valdyba, paskelbdama kvietimą pareikšti susidomėjimą; pateiktas paraiškas turėtų įvertinti nepriklausomi ekspertai. Sąjungos prieigos prie tokio superkompiuterio laiko dalis turėtų būti tiesiogiai proporcinga Sąjungos finansiniam įnašui iš Skaitmeninės Europos programos lėšų, kuris buvo skirtas to pramoninio superkompiuterio įsigijimo išlaidoms padengti. Bendroji įmonė turėtų turėti galimybę su privačių partnerių konsorciumu susitarti parduoti tokį superkompiuterį kitam subjektui arba nutraukti jo eksploatavimą. Kita vertus, Bendroji įmonė turėtų turėti galimybę perduoti tokio superkompiuterio nuosavybės teisę privačių partnerių konsorciumui. Tokiu atveju arba kai Bendroji įmonė yra likviduojama, privačių partnerių konsorciumas turėtų kompensuoti Bendrajai įmonei likutinę Sąjungos superkompiuterio dalies vertę. Jeigu Bendroji įmonė ir privačių partnerių konsorciumas nusprendžia nutraukti superkompiuterio eksploatavimą jam visiškai nusidėvėjus, tokias sąnaudas turėtų padengti privačių partnerių konsorciumas;

(48)

pramoninių superkompiuterių atveju Bendroji įmonė turėtų atsižvelgti į konkrečius pramoninių naudotojų poreikius, pavyzdžiui, prieigos procedūras, paslaugų kokybę ir rūšį, duomenų apsaugą, pramonės inovacijų ir intelektinės nuosavybės apsaugą, tinkamumą naudoti, pasitikėjimą ir kitus konfidencialumo bei saugumo reikalavimus;

(49)

projektuojant ir eksploatuojant Bendrosios įmonės remiamus superkompiuterius reikėtų atsižvelgti į energijos vartojimo efektyvumą ir aplinkosauginį tvarumą, naudojant, pavyzdžiui, mažos vartojamosios galios technologijas, dinaminį energijos taupymą ir pakartotinio naudojimo metodus kaip antai pažangųjį aušinimą ir šilumos perdirbimą;

(50)

Bendrosios įmonės superkompiuteriai turėtų būti daugiausia naudojami civilinėms taikmenoms, skirtoms viešiesiems ir privatiems naudotojams, gyvenantiems, įsteigtiems ar esantiems valstybėje narėje arba Skaitmeninės Europos programos ar programos „Europos horizontas“ asocijuotojoje trečiojoje valstybėje, įskaitant taikmenas kibernetinio saugumo srityje, kurios gali būti dvejopo naudojimo. Naudotojams turėtų būti skiriama Sąjungai skirta prieigos laiko dalis remiantis valdybos nustatytomis prieigos suteikimo politikos taisyklėmis. Naudojant šiuos superkompiuterius taip pat reikėtų laikytis Sąjungos sudarytų tarptautinių susitarimų;

(51)

prieigos prie Bendrosios įmonės superkompiuterių laikas viešiesiems naudotojams turėtų būti skiriamas nemokamai. Jis taip pat turėtų būti nemokamas privatiems naudotojams, kurie juos naudoja savo reikmėms, susijusioms su mokslinių tyrimų ir inovacijų veikla, finansuojama pagal programą „Europos horizontas“ arba Skaitmeninės Europos programą, taip pat privačiai MVĮ vykdomai inovacijų veiklai, kai tinkama. Taip skiriant prieigos laiką pirmiausia turėtų būti remiamasi Bendrosios įmonės paskelbtais atvirais kvietimais pareikšti susidomėjimą, paraiškas įvertinus nepriklausomiems ekspertams. Išskyrus MVĮ naudotojus, vykdančius privačią inovacijų veiklą, visi naudotojai, kuriems leidžiama nemokamai naudotis prieigos prie Bendrosios įmonės superkompiuterių laiku, turėtų taikyti atvirojo mokslo metodą ir skleisti gavus tokią prieigą įgytas žinias pagal Reglamentą (ES) 2021/695. Prieigos laikas naudotojams, vykdantiems kitą ekonominę veiklą nei MVĮ (kurios susiduria su konkrečiais rinkos nepakankamumo atvejais) vykdoma privati inovacijų veikla, turėtų būti skiriamas mokant pagal naudojimą, remiantis rinkos kainomis. Prieigos laiko skyrimas tokiai ekonominei veiklai turėtų būti leidžiamas, bet ribojamas, o mokėtino mokesčio dydį turėtų nustatyti valdyba. Prieigos teisės turėtų būti skirstomos skaidriai. Valdyba turėtų nustatyti konkrečias taisykles dėl nemokamo prieigos laiko suteikimo, kai tinkama ir neskelbiant kvietimo pareikšti susidomėjimą, iniciatyvoms, kurios laikomos strateginės svarbos Sąjungai iniciatyvomis. Tipiški Sąjungos strateginių iniciatyvų pavyzdžiai: iniciatyva „Tikslas – Žemė“, pavyzdinis projektas „Žmogaus smegenys“, iniciatyva „1+ milijonas genomų“, bendros Europos duomenų erdvės viešojo intereso srityse, visų pirma sveikatos duomenų erdvė, pavyzdiniai centrai našiosios kompiuterijos srityje ir nacionaliniai našiosios kompiuterijos kompetencijos centrai ir skaitmeninių inovacijų centrai.

Sąjungos prašymu Bendroji įmonė turėtų laikinai ar visam laikui suteikti tiesioginės prieigos laiko strateginėms iniciatyvoms ir esamoms ar būsimoms taikmenų platformoms, kurias Sąjunga laiko būtinomis siekiant teikti su sveikata susijusias ar kitas itin svarbias skubios pagalbos paslaugas visuomenės naudai, taip pat nepaprastųjų situacijų ir krizių valdymo atvejais arba tais atvejais, kurie, Sąjungos nuomone, yra itin svarbūs jos saugumui ir gynybai. Bendrajai įmonei turėtų būti leidžiama vykdyti tam tikrą ribotos apimties ekonominę veiklą komerciniais tikslais. Prieigą reikėtų suteikti naudotojams, gyvenantiems, įsteigtiems ar esantiems valstybėje narėje arba Skaitmeninės Europos programos ar programos „Europos horizontas“ asocijuotojoje trečiojoje valstybėje. Prieigos teisės visiems naudotojams turėtų būti skirstomos laikantis teisingumo principo ir skaidriai. Teises naudotis Sąjungai skirta prieigos prie kiekvieno superkompiuterio laiko dalimi turėtų nustatyti ir stebėti valdyba;

(52)

galimybė naudotis Sąjungai skirta prieigos prie bendrosios įmonės „EuroHPC“, sukurtos pagal Reglamentą (ES) 2018/1488, įsigytų eksalygmens ir petalygmens superkompiuterių pirmtakų laiko dalimi turėtų būti ir toliau suteikiama naudotojams, įsteigtiems Sąjungoje arba programos „Horizontas 2020“ asocijuotojoje trečiojoje valstybėje;

(53)

Bendrosios įmonės superkompiuteriai turėtų būti eksploatuojami ir naudojami laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 (8) ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2002/58/EB (9) ir Direktyvos (ES) 2016/943 (10);

(54)

užtikrinti Bendrosios įmonės valdymą turėtų du organai: valdyba ir Pramonės ir mokslo patariamoji taryba. Valdybą turėtų sudaryti Sąjungos ir dalyvaujančių valstybių atstovai. Valdyba turėtų būti atsakinga už strateginės politikos formavimą ir finansavimo sprendimus, susijusius su Bendrosios įmonės veikla, įskaitant visą viešųjų pirkimų veiklą. Pramonės ir mokslo patariamojoje taryboje turėtų dalyvauti akademinės bendruomenės ir pramonės atstovai, kaip naudotojai ir technologijų tiekėjai. Ji turėtų teikti valdybai nepriklausomas rekomendacijas dėl strateginės mokslinių tyrimų ir inovacijų darbotvarkės, Bendrajai įmonei nuosavybės teise priklausančių superkompiuterių įsigijimo ir eksploatavimo, pajėgumų stiprinimo ir plėtimo veiklos programos bei susiejimo, junglumo ir tarptautinio bendradarbiavimo veiklos programos;

(55)

kalbant apie Bendrosios įmonės bendrąsias administracines užduotis, dalyvaujančių valstybių balsavimo teisės joms turėtų būti paskirstytos vienodai. Užduočių, susijusių su superkompiuterių ir kvantinių kompiuterių įsigijimu susijusios darbo programos dalies nustatymu, prieglobą teikiančio subjekto atranka, susiejimo ir junglumo veikla ir Bendrosios įmonės mokslinių tyrimų ir inovacijų veikla, atžvilgiu dalyvaujančių valstybių, kurios yra valstybės narės, balsavimo teisės grindžiamos kvalifikuotos balsų daugumos principu. Dalyvaujančios valstybės, kurios yra programos „Europos horizontas“, Skaitmeninės Europos programos ir Europos infrastruktūros tinklų priemonės asocijuotosios trečiosios šalys, taip pat turėtų turėti balsavimo teises atitinkamos veiklos, remiamos kiekvienos iš tų programų biudžeto paketais, atžvilgiu. Užduočių, susijusių su superkompiuterių ir kvantinių kompiuterių įsigijimu ir eksploatavimu, atžvilgiu balsavimo teises turėtų turėti tik tos dalyvaujančios valstybės ir Sąjunga, kurios savo ištekliais prisideda prie tų užduočių;

(56)

Sąjungos finansinis įnašas turėtų būti valdomas laikantis patikimo finansų valdymo principo ir atitinkamų netiesioginio valdymo taisyklių, nustatytų Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES, Euratomas) 2018/1046 (11). Bendrajai įmonei taikytinos taisyklės dėl viešųjų pirkimų procedūrų taikymo turėtų būti nustatytos jos finansinėse taisyklėse;

(57)

siekiant visoje Europoje skatinti naujovišką ir konkurencingą pripažintos kompetencijos Europos našiosios kompiuterijos ir kvantinės kompiuterijos ekosistemą, Bendroji įmonė turėtų tinkamai naudotis viešojo pirkimo ir dotacijų priemonėmis, įskaitant bendrus viešuosius pirkimus, ikiprekybinius viešuosius pirkimus ir naujoviškų sprendimų viešuosius pirkimus. Taip siekiama kurti sąsajas, jungiančias visų pirma Sąjungoje sukurtas technologijas, bendrą projektavimą, kuriame dalyvautų naudotojai, ir pirmųjų tokios rūšies pasaulinio lygio superkompiuterijos ir kvantinės kompiuterijos sistemų įsigijimą;

(58)

vertinant Bendrosios įmonės bendrą poveikį, į privačių narių investicijas, skirtas netiesioginiams veiksmams, turėtų būti atsižvelgiama kaip į nepiniginius įnašus, kuriuos sudaro įgyvendinant veiksmus privačių narių patirtos tinkamos finansuoti išlaidos, atskaičiavus toms išlaidoms padengti skirtus Bendrosios įmonės, dalyvaujančių valstybių įnašus arba kitus Sąjungos įnašus. vertinant Bendrosios įmonės bendrą poveikį, į privačių narių investicijas, skirtas kitiems veiksmams, turėtų būti atsižvelgiama kaip į nepiniginius įnašus, kuriuos sudaro įgyvendinant veiksmus privačių narių patirtos tinkamos finansuoti išlaidos, atskaičiavus toms išlaidoms padengti skirtus Bendrosios įmonės, dalyvaujančių valstybių įnašus arba kitus Sąjungos įnašus;

(59)

siekiant išlaikyti vienodas sąlygas visoms vidaus rinkoje veikiančioms įmonėms, finansavimas pagal Sąjungos programas turėtų būti suderinamas su valstybės pagalbos principais, kad būtų užtikrintas viešųjų išlaidų veiksmingumas ir užkirstas kelias rinkos iškraipymams, tokiems kaip privataus finansavimo išstūmimas, neveiksmingų rinkos struktūrų kūrimas, neefektyvių įmonių išlaikymas arba subsidijomis grindžiamos kultūros sukūrimas;

(60)

dalyvavimas netiesioginiuose veiksmuose, kuriuos finansuoja Bendroji įmonė, turėtų atitikti Reglamentą (ES) 2021/695. Be to, Bendroji įmonė turėtų užtikrinti, kad tos taisyklės būtų taikomos nuosekliai, remiantis atitinkamomis Komisijos patvirtintomis priemonėmis. Siekiant užtikrinti, kad dalyvaujančios valstybės tinkamai bendrai finansuotų netiesioginius veiksmus, laikantis Reglamento (ES) 2021/695, dalyvaujančios valstybės turėtų prisidėti tokia suma, kuri būtų bent lygi Bendrosios įmonės kompensuotų, tinkamų finansuoti išlaidų, kurias dalyvaudami veiksmuose patyrė paramos gavėjai, sumai. Tuo tikslu pagal Reglamento (ES) 2021/695 34 straipsnį valdyba turėtų nustatyti Bendrosios įmonės metinėje darbo programoje išdėstomas maksimalias finansavimo normas;

(61)

siekiant užtikrinti tinkamą suinteresuotųjų subjektų dalyvavimo Bendrosios įmonės finansuojamuose veiksmuose pusiausvyrą, būtina nuostata, kuria būtų leidžiama nukrypti nuo Reglamento (ES) 2021/695 34 straipsnio, kad kompensavimo normas būtų galima diferencijuoti priklausomai nuo dalyvio rūšies – t. y. ar jis priskiriamas MVĮ, – ir nuo veiksmo rūšies; ši leidžianti nukrypti nuostata turi būti taikoma vienodai paramos gavėjams iš visų dalyvaujančių valstybių. Pagal Skaitmeninės Europos programą finansuojamos veiklos atveju Bendroji įmonė turėtų leisti, kad kompensavimo normos, priklausančios nuo dalyvio rūšies – t. y. ar jis priskiriamas MVĮ, – ir nuo veiksmo rūšies, būtų taikoma vienodai paramos gavėjams iš visų dalyvaujančių valstybių;

(62)

teikiant finansinę paramą veiklai pagal Skaitmeninės Europos programą turėtų būtų laikomasi Reglamento (ES) 2021/694taisyklių. Visų pirma, kalbant apie įslaptintą informaciją, pagal Skaitmeninės Europos programą finansuojami veiksmai turėtų atitikti to reglamento 12 straipsnio 1 dalį;

(63)

teikiant finansinę paramą veiklai pagal Europos infrastruktūros tinklų priemonę turėtų būtų laikomasi Reglamento (ES) Nr. 2021/1153 , taisyklių;

(64)

paramos gavėjai iš programos „Europos Horizontas“, Skaitmeninės Europos programos ar Europos infrastruktūros tinklų priemonės asocijuotųjų trečiųjų valstybių, kurios yra dalyvaujančios valstybės, turėtų turėti teisę dalyvauti veiksmuose tik tuo atveju, jei dalyvaujanti valstybė yra su tuo veiksmu susijusių programų asocijuotoji trečioji valstybė;

(65)

Sąjungos ir kitų Bendrosios įmonės narių finansiniai interesai turėtų būti apsaugoti proporcingomis priemonėmis viso išlaidų ciklo metu, įskaitant pažeidimų prevenciją, nustatymą ir tyrimą, prarastų, nepagrįstai išmokėtų ar neteisingai panaudotų lėšų susigrąžinimą ir, kai tinkama, administracinių ir finansinių nuobaudų taikymą pagal Reglamentą (ES, Euratomas) 2018/1046;

(66)

Bendroji įmonė turėtų veikti atvirai ir skaidriai, laiku teikdama visą aktualią informaciją ir populiarindama savo veiklą, įskaitant informavimo ir sklaidos veiklą, platesnei visuomenei. Bendrosios įmonės organų darbo tvarkos taisyklės turėtų būti skelbiamos viešai;

(67)

supaprastinimo tikslu visoms šalims turėtų būti sumažinta administracinė našta. Turėtų būti vengiama dvigubų auditų ir neproporcingo dokumentų ir ataskaitų kiekio;

(68)

Bendrosios įmonės atžvilgiu Komisijos vidaus auditorius turėtų turėti tuos pačius įgaliojimus, kaip ir Komisijos atžvilgiu;

(69)

Komisija, Bendroji įmonė, Audito Rūmai, Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF) ir Europos prokuratūra (EPPO) turėtų turėti prieigą prie visos reikiamos informacijos ir patalpų, kad galėtų atlikti auditus ir tyrimus, susijusius su Bendrosios įmonės skirtomis dotacijomis ir pasirašytomis sutartimis bei susitarimais;

(70)

visuose kvietimuose teikti pasiūlymus ir visuose kvietimuose dalyvauti konkursuose pagal šį reglamentą turėtų būti atitinkamai atsižvelgta į programos „Europos horizontas“, Skaitmeninės Europos programos ir Europos infrastruktūros tinklų priemonės įgyvendinimo trukmę, išskyrus tinkamai pagrįstus atvejus. Viešųjų pirkimų procedūros dėl Bendrosios įmonės superkompiuterių ir kvantinių kompiuterių įsigijimo turėtų vykti laikantis taikytinų Skaitmeninės Europos programos nuostatų. Tinkamai pagrįstais atvejais, susijusiais su turimu likusiu biudžetu pagal 2021–2027 m. DFP, Bendroji įmonė turėtų galėti iki 2028 m. gruodžio 31 d. skelbti kvietimus teikti pasiūlymus arba kvietimus dalyvauti konkursuose;

(71)

Komisija, padedama nepriklausomų ekspertų, turėtų atlikti Bendrosios įmonės tarpinį ir galutinį vertinimą. Siekiant skaidrumo, atitinkama nepriklausomų ekspertų ataskaita turėtų būti skelbiama viešai, laikantis taikytinų taisyklių;

(72)

kadangi šio reglamento tikslų, t. y. stiprinti mokslinių tyrimų ir inovacijų pajėgumus, plėtoti superkompiuterių pajėgumų stiprinimo ir plėtimo veiklą, užtikrinti susiejimą, junglumą ir tarptautinį bendradarbiavimą, įsigyti pasaulinio lygio superkompiuterių ir užtikrinti prieigą prie našiosios kompiuterijos, kvantinės kompiuterijos paslaugų ir duomenų infrastruktūros visoje Sąjungoje pasitelkiant bendrąją įmonę, valstybės narės negali deramai pasiekti, o siekiant išvengti bereikalingo dubliavimosi, išlaikyti kritinę masę ir užtikrinti, kad viešasis finansavimas būtų naudojamas optimaliai, tų tikslų būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties (ES sutarties) 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti,