PRIEDAS

EUROPOS SĄJUNGOS IR ŽALIOJO KYŠULIO SUSITARIMO DĖL PAPRASTESNĖS TRUMPALAIKIŲ VIZŲ IŠDAVIMO ŽALIOJO KYŠULIO RESPUBLIKOS IR EUROPOS SĄJUNGOS PILIEČIAMS TVARKOS ĮGYVENDINIMO BENDROSIOS GAIRĖS

2014 m. gruodžio 1 d. įsigaliojusio Europos Sąjungos ir Žaliojo Kyšulio Respublikos susitarimo dėl paprastesnės trumpalaikių vizų išdavimo Žaliojo Kyšulio Respublikos ir Europos Sąjungos piliečiams tvarkos (toliau – Susitarimas) tikslas yra abipusiškumo pagrindu supaprastinti vizų išdavimo Žaliojo Kyšulio Respublikos (toliau – Žaliasis Kyšulys) ir Europos Sąjungos (toliau – Sąjunga) piliečiams tvarką, kai numatomas buvimo laikotarpis – ne ilgesnis kaip 90 dienų per 180 dienų laikotarpį.

Siekiant supaprastinti vizų išdavimo Žaliojo Kyšulio ir Sąjungos piliečiams tvarką, Susitarime abipusiškumo pagrindu nustatomos teisiškai privalomos teisės ir prievolės.

Šiomis gairėmis, kurias priėmė Susitarimu įsteigtas jungtinis komitetas (toliau – jungtinis komitetas), siekiama užtikrinti, kad Žaliojo Kyšulio Respublikos ir valstybių narių diplomatinės atstovybės ir konsulinės įstaigos teisingai ir darniai įgyvendintų Susitarimą. Šios gairės nėra Susitarimo dalis, todėl jos nėra teisiškai privalomos. Vis dėlto diplomatinio ir konsulinio korpuso darbuotojams primygtinai rekomenduojama nuosekliai jomis vadovautis įgyvendinant Susitarimo nuostatas.

Šios gairės yra dokumentas, kuris, prireikus, turėtų būti atnaujinamas, atsižvelgiant į patirtį, įgytą įgyvendinant Susitarimą.

I.   BENDRIEJI KLAUSIMAI

1.1.   Tikslas ir taikymo sritis

Susitarimo 1 straipsnyje nurodyta:

Susitarimas taikomas visiems Žaliojo Kyšulio ir Sąjungos piliečiams, pateikiantiems prašymą išduoti trumpalaikę vizą, neatsižvelgiant į tai, kurioje šalyje jie gyvena.

Susitarimas netaikomas asmenims be pilietybės, turintiems Žaliojo Kyšulio arba valstybės narės išduotą leidimą gyventi. Tos kategorijos asmenims taikomos Sąjungos vizų acquis taisyklės.

1.2.   Susitarimo taikymo sritis

Susitarimo 2 straipsnyje nurodyta:

Nedarant poveikio Susitarimo 8 straipsniui, Susitarimu nedaroma įtaka galiojančioms Sąjungos ir nacionalinėms vizos reikalavimo ir jo netaikymo taisyklėms. Pavyzdžiui, Tarybos reglamento (EB) Nr. 539/2001 (1) 4 straipsniu valstybėms narėms leidžiama numatyti vizos reikalavimo išimtis, taikomas kitokių kategorijų asmenims, civilinio oro ir jūrų transporto įguloms.

Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 810/2009 (2) (toliau – Vizų kodeksas) taikomas visiems šiame Susitarime nenumatytiems klausimams, pavyzdžiui, už prašymo išduoti vizą nagrinėjimą atsakingos Šengeno valstybės nustatymui, atsisakymo išduoti vizą pagrindimui ir teisei apskųsti neigiamą sprendimą. Be to, Šengeno taisyklės ir nacionalinė teisė toliau taikomos ir klausimams, nepatenkantiems į Susitarimo taikymo sritį, kaip antai kelionės dokumentų pripažinimui, kelionės tikslą ir pakankamas pragyvenimo lėšas patvirtinantiems dokumentams, prašymų išduoti vizą nagrinėjimo terminams, atsisakymui leisti atvykti į valstybių narių teritoriją ir išsiuntimo iš šalies priemonėms.

Išduoti vizą gali būti atsisakyta net ir įvykdžius Susitarime numatytas sąlygas, jeigu netenkinamos Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 562/2006 (3) (toliau – Šengeno sienų kodeksas) 5 straipsnyje nustatytos sąlygos, t. y. asmuo neturi galiojančio kelionės dokumento, dėl jo paskelbtas perspėjimas Šengeno informacinėje sistemoje, asmuo laikomas keliančiu pavojų viešajai tvarkai, vidaus saugumui ir ir t. t.

Galima taikyti ir kitas pagal Vizų kodeksą leidžiamas lanksčias vizų išdavimo sąlygas. Pavyzdžiui, daugkartinės ilgalaikės vizos, galiojančios iki penkerių metų, gali būti išduotos asmenims, kurie nepriklauso Susitarimo 4 straipsnyje nustatytoms asmenų kategorijoms, jeigu tenkinamos Vizų kodekse (24 straipsnyje) numatytos sąlygos. Taip pat bus toliau taikomos Vizų kodekso nuostatos, kuriomis leidžiama neimti vizos mokesčio arba jį sumažinti (žr. Vizų kodekso 16 straipsnio 5 ir 6 dalys). Žaliojo Kyšulio nacionalinė teisė toliau taikoma visiems klausimams, kurie susiję su Žaliojo Kyšulio išduodamomis vizomis Sąjungos piliečiams ir kuriems netaikomas Susitarimas, pvz., ankstesnėse trijose pastraipose nurodytiems klausimams.

1.3.   Vizų rūšys, kurios patenka į Susitarimo taikymo sritį

Susitarimo 3 straipsnio d punkte „viza“ apibrėžiama kaip „valstybės narės arba Žaliojo Kyšulio išduotas leidimas arba priimtas sprendimas, reikalingas norint atvykti į šios valstybės narės ar kelių valstybių narių teritoriją arba į Žaliojo Kyšulio teritoriją, siekiant vykti per ją tranzitu arba joje iš viso būti ne ilgiau kaip 90 dienų“.

Susitarime numatyta supaprastinta tvarka taikoma ir vienodoms vizoms, galiojančioms visoje valstybių narių teritorijoje, ir riboto teritorinio galiojimo vizoms. Ji taip pat taikoma Sąjungos piliečiams Žaliojo Kyšulio išduotoms trumpalaikėms ir tranzitinėms vizoms.

1.4.   Viza nustatyto leidžiamo buvimo laikotarpio apskaičiavimas

Pagal Šengeno sienų kodekso 5 straipsnio 1 dalį trumpalaikio buvimo apibrėžtis suformuluota taip: „90 dienų per bet kurį 180 dienų laikotarpį, kai laikoma, kad kiekviena tokio buvimo diena įeina į 180 dienų laikotarpį“.

Atvykimo diena bus laikoma pirma buvimo valstybių narių teritorijoje diena, o išvykimo diena – paskutinė buvimo valstybių narių teritorijoje diena. Sąvoka „bet kuris“ reiškia, kad taikomas „slenkantis“ 180 dienų ataskaitinis laikotarpis, kai atsižvelgiama į kiekvieną buvimo dieną per praėjusį 180 dienų laikotarpį, siekiant patikrinti, ar ir toliau tenkinamas 90 dienų per 180 dienų laikotarpį reikalavimas. Tai reiškia, kad nebūnant valstybių narių teritorijoje nepertraukiamą 90 dienų laikotarpį leidžiamas naujas iki 90 dienų nepertraukiamo buvimo laikotarpis.

Trumpalaikio buvimo skaičiuoklę, su kuria galima apskaičiuoti pagal naujas taisykles leidžiamo buvimo laikotarpio trukmę, galima rasti šiuo adresu: http://ec.europa.eu/dgs/home-affairs/what-we-do/policies/borders-and-visas/border-crossing/index_en.htm.

Toliau pateikiamas buvimo trukmės apskaičiavimo pagal naująją apibrėžtį pavyzdys:

Asmuo, turintis daugkartinę vizą vieniems metams (2014 04 18–2015 04 18), pirmą kartą į šalį atvyksta 2014 04 19 ir joje būna tris dienas. Tuomet tas pats asmuo dar kartą atvyksta 2014 06 18 ir būna 86 dienas. Tokiu atveju situacija konkrečiomis datomis būtų tokia:

—	2014 09 11: per pastarąsias 180 dienų (2014 03 16–2014 09 11) asmuo išbuvo tris dienas (2014 04 19–2014 04 21) ir dar 86 dienas (2014 06 18–2014 09 11) = 89 dienos = leistino buvimo trukmė neviršyta. Asmuo šalyje gali būti dar vieną dieną;

—	nuo 2014 10 16: asmuo gali atvykti ir būti dar tris dienas (2014 10 16 buvimo nuo 2014 04 19 laikotarpis nebeaktualus (nepatenka į 180 dienų laikotarpį); 2014 10 17 buvimo nuo 2014 04 20 laikotarpis nebeaktualus (nepatenka į 180 dienų buvimo ir ir t. t.);

—	nuo 2014 12 15: asmuo gali atvykti ir būti dar 86 dienas (2014 12 15 buvimo nuo 2014 06 18 laikotarpis nebeaktualus (nepatenka į 180 dienų laikotarpį); 2014 12 16 buvimo nuo 2014 06 19 laikotarpis nebeaktualus ir ir t. t.).

1.5.   Padėtis, susijusi su valstybėmis narėmis, kurios taiko dar ne visas Šengeno acquis nuostatas, valstybėmis narėmis, kurios nedalyvauja vykdant ES bendrą vizų politiką, ir asocijuotosiomis šalimis

Valstybėms narėms, kurios į Sąjungą įstojo 2004 m. (Čekijai, Estijai, Kiprui, Latvijai, Lenkijai, Lietuvai, Maltai, Slovakijai, Slovėnijai ir Vengrijai), 2007 m. (Bulgarijai ir Rumunijai) ir 2013 m. (Kroatijai), Susitarimas privalomas nuo jo įsigaliojimo.

Bulgarija, Kroatija, Kipras ir Rumunija taiko dar ne visas Šengeno acquis nuostatas. Šios šalys ir toliau išduos nacionalines vizas, galiojančias tik jų teritorijoje. Toms valstybėms narėms visiškai įgyvendinus Šengeno acquis, jos toliau taikys Susitarimą.

Visiems klausimams, nepatenkantiems į Susitarimo taikymo sritį, nacionalinė teisė bus taikoma iki tos dienos, kai tos valstybės narės visiškai įgyvendins Šengeno acquis. Nuo tos dienos klausimams, kurie nepatenka į Susitarimo taikymo sritį, galioja Šengeno taisyklės ir (arba) nacionalinė teisė.

Bulgarijai, Kroatijai, Kiprui ir Rumunijai leidžiama pripažinti leidimus gyventi, D kategorijos vizas ir Šengeno valstybių narių bei asocijuotųjų šalių išduotas trumpalaikes vizas trumpalaikiam buvimui jų teritorijoje.

Pagal Konvencijos dėl Šengeno susitarimo įgyvendinimo (4) 21 straipsnį visos Šengeno valstybės turi pripažinti, kad viena kitos išduotos ilgalaikės vizos arba leidimai gyventi galioja trumpalaikiam buvimui viena kitos teritorijoje. Šengeno valstybės narės ir Šengeno asocijuotosios šalys abipusiai pripažįsta viena kitos išduotus leidimus gyventi, D kategorijos vizas bei trumpalaikes vizas, reikalingas atvykimui ir trumpam buvimui.

Susitarimas netaikomas Jungtinei Karalystei, Airijai ir Danijai, tačiau prie jo pridėtos bendros deklaracijos, kuriose išreikštas pageidavimas sudaryti Žaliojo Kyšulio ir tų valstybių narių dvišalius susitarimus dėl paprastesnės vizų išdavimo tvarkos.

Nors Islandija, Norvegija, Šveicarija ir Lichtenšteinas yra asocijuotosios Šengeno susitarimo šalys, joms Susitarimas netaikomas. Tačiau prie Susitarimo pridėta bendra deklaracija, kurioje išreikštas pageidavimas nedelsiant sudaryti Žaliojo Kyšulio ir tų Šengeno valstybių dvišalius susitarimus dėl paprastesnės vizų išdavimo tvarkos.

1.6.   Susitarimas ir kiti dvišaliai susitarimai

Susitarimo 11 straipsnyje nurodyta:

Nuo Susitarimo įsigaliojimo dienos valstybių narių ir Žaliojo Kyšulio dvišalių susitarimų nuostatos dėl klausimų, kurie nepatenka į Susitarimo taikymo sritį, nebegalioja. Pagal Sąjungos teisę valstybės narės turi imtis būtinų priemonių, kad pašalintų savo dvišalių susitarimų ir Susitarimo nesuderinamumą.

Jeigu valstybė narė sudarė dvišalį susitarimą arba sutartį su Žaliuoju Kyšuliu dėl klausimų, kurie nepatenka į Susitarimo taikymo sritį, įsigaliojus Susitarimui ta išimtis būtų taikoma toliau.

II.   KONKREČIOS NUOSTATOS

2.1.   Visiems prašymą išduoti vizą pateikiantiems asmenims galiojančios taisyklės

Primenama, kad toliau nurodytas palengvinimas, kai buvo prarasti arba pavogti dokumentai, ir galimybė išskirtinėmis aplinkybėmis pratęsti vizos galiojimo trukmę taikomas visiems Žaliojo Kyšulio ir valstybių narių vizų turėtojams.

2.1.1.   Vizos pratęsimas išskirtinėmis aplinkybėmis

Susitarimo 7 straipsnyje nurodyta:

Dėl galimybės pratęsti vizos galiojimo terminą force majeure atvejais, pavyzdžiui, kai vizos turėtojas patenka į ligoninę įvykus nelaimingam atsitikimui ir negali išvykti iš valstybės narės teritorijos iki vizos įklijoje nurodytos datos – bus taikoma Vizų kodekso 33 straipsnio 1 dalis tiek, kiek jos suderinamos su Susitarimu (pavyzdžiui, pratęsta viza lieka vienoda viza, kuria suteikiama teisė atvykti į visų Šengeno valstybių narių, kuriose viza galiojo jos išdavimo metu, teritoriją). Pagal Susitarimą force majeure atveju vizos galiojimas pratęsiamas neimant mokesčio.

2.2.   Taisyklės, taikomos kai kurių kategorijų prašymą išduoti vizą pateikiantiems asmenims

2.2.1.   Daugkartinių vizų išdavimas

Tais atvejais, kai prašymą išduoti vizą pateikiantis asmuo turi dažnai arba reguliariai keliauti į Žaliojo Kyšulio teritoriją arba valstybių narių teritoriją, trumpalaikė viza gali būti išduodama keliems apsilankymams, jeigu bendra šių apsilankymų trukmė neviršija 90 dienų per bet kurį 180 dienų laikotarpį.

Susitarimo 4 straipsnio 1 dalyje nurodyta:

Atsižvelgiant į tų kategorijų asmenų profesinį statusą ar jų giminystės ryšius su teisėtai Žaliojo Kyšulio arba valstybės narės teritorijoje gyvenančiu Žaliojo Kyšulio arba Sąjungos piliečiu, taip pat atsižvelgiant į teisėtai savo pilietybės valstybėje narėje gyvenančių Sąjungos piliečių arba Žaliajame Kyšulyje gyvenančių Žaliojo Kyšulio piliečių giminaičius, jiems galima pagrįstai išduoti daugkartinę vizą, galiojančią penkerius metus arba galiojančią jų kadencijos laikotarpiu arba jų teisėto gyvenimo laikotarpiu, jeigu tie laikotarpiai yra trumpesni nei penkeri metai.

Asmenys, patenkantys į 4 straipsnio 1 dalies a punkto taikymo sritį, turėtų pateikti savo profesinio statuso ir įgaliojimų trukmės patvirtinimą.

Ši nuostata netaikoma asmenims, patenkantiems į 4 straipsnio 1 dalies a punkto taikymo sritį, jeigu jie Susitarimu atleisti nuo vizos reikalavimo, t. y. jeigu jie yra diplomatinių arba tarnybinių pasų turėtojai.

Asmenys, patenkantys į 4 straipsnio 1 dalies b punkto taikymo sritį, privalo pateikti dokumentus, patvirtinančius jų nuolatinio delegacijos nario statusą ir poreikį reguliariai dalyvauti posėdžiuose, konsultacijose, derybose arba mainų programose.

Asmenys, patenkantys į 4 straipsnio 1 dalies c punkto taikymo sritį, privalo pateikti dokumentus, patvirtinančius jų profesinį statusą ir veiklos trukmę.

Asmenys, patenkantys į 4 straipsnio 1 dalies d punkto taikymo sritį, turi pateikti dokumentus, patvirtinančius kviečiančiojo asmens teisėtą gyvenamąją vietą.

Tais atvejais, kai akivaizdu, kad keliauti dažnai arba reguliariai būtina ar ketinama trumpesnį laikotarpį, daugkartinė viza galios tik šį laikotarpį.

Susitarimo 4 straipsnio 2 dalyje nurodyta:

Iš principo vienus metus galiojančios daugkartinės vizos bus išduodamos pirmiau nurodytų kategorijų prašymą išduoti vizas pateikiantiems asmenims, jeigu per ankstesnius metus (12 mėnesių) prašymą išduoti vizą pateikiantis asmuo buvo gavęs bent vieną vizą, pasinaudojo ja laikydamasis lankomos (-ų) valstybės (-ių) teisės aktų (pavyzdžiui, asmuo neviršijo leistino buvimo trukmės) ir jeigu prašymas gauti daugkartinę vizą yra pagrįstas.

Tais atvejais, kai nėra pagrindo išduoti vienus metus galiojančią vizą (pavyzdžiui, jeigu mainų programa trunka trumpiau nei vienus metus arba asmeniui į keliones vykti reikia ne visus metus), vizos galiojimo trukmė bus trumpesnė nei vieni metai, su sąlyga, kad tenkinami kiti vizos išdavimo reikalavimai.

Susitarimo 4 straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodyta:

Nuo dvejų iki penkerių metų galiojančios daugkartinės vizos bus išduodamos 4 straipsnio 2 dalyje nurodytų kategorijų prašymą išduoti vizas pateikiantiems asmenims, su sąlyga, kad per praėjusius dvejus metus (24 mėnesius) jie pasinaudojo bent vienus metus galiojančiomis daugkartinėmis vizomis laikydamiesi lankomoje (-ose) valstybėje (-ėse) narėje (-ėse) galiojančių teisės aktų, reglamentuojančių atvykimą ir buvimą, ir prašymas gauti daugkartinę vizą tebėra pagrįstas. Pažymėtina, kad nuo dvejų iki penkerių metų galiojanti daugkartinė viza išduodama, tik jeigu prašymą išduoti vizą pateikiančiam asmeniui per praėjusius dvejus metus buvo išduotos dvi bent vienus metus galiojusios vizos ir jeigu tas asmuo tomis vizomis naudojosi laikydamasis lankomoje (-ose) valstybėje (-ėse) narėje (-ėse) galiojančių teisės aktų, reglamentuojančių atvykimą ir buvimą. Diplomatinės atstovybės ir konsulinės įstaigos, remdamosi kiekvieno prašymo išduoti vizą vertinimu, sprendžia, kokiam laikotarpiui (nuo dvejų iki penkerių metų) išduoti šias vizas.

Nėra prievolės išduoti daugkartinę vizą, jeigu prašymą išduoti vizą pateikiantis asmuo nepasinaudojo anksčiau išduota viza.

2.2.2.   Prašymo išduoti vizą nagrinėjimo mokestis

Susitarimo 5 straipsnio 1 dalyje nurodyta:

Iš pirmiau minėtų kategorijų asmenų neimamas joks mokestis.

Vizų kodekso 16 straipsnio 6 dalyje ir 16 straipsnio 7 dalies pirmoje pastraipoje nurodyta:

Vizos prašantiems asmenims iš Žaliojo Kyšulio, vadovaujantis Vizų kodekso 16 straipsnio 8 dalimi, ir Sąjungos piliečiams, vadovaujantis Žaliojo Kyšulio Décret-Loi 27/2007, „už sumokėtą mokestį išduodamas kvitas“.

Susitarimo 5 straipsnio 2 dalyje nurodyta:

Tais atvejais, kai valstybė narė bendradarbiauja su išorės paslaugų teikėju, iš tų kategorijų asmenų, kurie atleisti nuo vizos mokesčio, imamas aptarnavimo mokestis.

Šiuo metu nė viena valstybė narė nėra sudariusiu susitarimų su išorės paslaugų teikėjais Žaliajame Kyšulyje.

2.2.3.   Diplomatinių ir tarnybinių pasų turėtojai

Susitarimo 8 straipsnyje nurodyta:

Susitarimu nereglamentuojamos diplomatų skyrimo valstybėse narėse procedūros. Taikoma įprasta akreditavimo procedūra.

Prie Susitarimo pridėtoje bendroje deklaracijoje Šalys susitaria, kad bet kuri iš jų gali iš dalies sustabdyti Susitarimo, ypač jo 8 straipsnio, taikymą, jeigu jį įgyvendinant kita Šalis piktnaudžiauja arba iškyla grėsmė viešajam saugumui. Iš dalies sustabdant Susitarimo taikymą privaloma laikytis 12 straipsnio 5 dalyje nustatytos tvarkos.

Jeigu bus sustabdomas 8 straipsnio įgyvendinimas, abi Šalys, siekdamos išspręsti sustabdymą sukėlusias problemas, pradės konsultacijas jungtiniame komitete.

Abi Šalys prioritetine tvarka susitarė įsipareigoti užtikrinti aukštą diplomatinių ir tarnybinių pasų saugumo lygį, visų pirma į juos integruodamos biometrinius identifikatorius. Sąjungoje tai bus užtikrinama pagal reikalavimus, nustatytus Tarybos reglamente (EB) Nr. 2252/2004 (6).

III.   BENDRADARBIAVIMAS DĖL DOKUMENTO SAUGUMO

Prie Susitarimo pridėtoje bendroje deklaracijoje Šalys susitaria, kad jungtinis komitetas turėtų įvertinti, kokį poveikį Susitarimo veikimui turi atitinkamų kelionės dokumentų saugumo lygis. Šiuo tikslu Šalys įsipareigojo reguliariai informuoti viena kitą apie priemones, kurių imtasi, siekiant, kad vienam asmeniui nebūtų išduodami keli kelionės dokumentai, apie priemones, kuriomis nustatomi kelionės dokumentų saugumo techniniai aspektai, ir apie priemones, susijusias su kelionės dokumentų išdavimo personalizavimo procesu.

IV.   STATISTIKA

Kad jungtinis komitetas galėtų veiksmingai stebėti, kaip vykdomas Susitarimas, Žaliojo Kyšulio ir valstybių narių diplomatinės atstovybės ir konsulinės įstaigos privalo kas šešis mėnesius pateikti Komisijai to laikotarpio statistinius duomenis, visų pirma susijusius su ir jeigu įmanoma:

—	išduotų daugkartinių vizų skaičiumi;

—	išduotų daugkartinių vizų galiojimo trukme;

—	įvairių Susitarime nustatytų kategorijų asmenims nemokamai išduotų vizų skaičiumi.

---

(1)  2001 m. kovo 15 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 539/2001, nustatantis trečiųjų šalių, kurių piliečiai, kirsdami išorines sienas, privalo turėti vizas, ir trečiųjų šalių, kurių piliečiams toks reikalavimas netaikomas, sąrašus (OL L 81, 2001 3 21, p. 1).

(2)  2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 810/2009, nustatantis Bendrijos vizų kodeksą (Vizų kodeksas) (OL L 243, 2009 9 15, p. 1).

(3)  2006 m. kovo 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 562/2006, nustatantis taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas, Bendrijos kodeksą (Šengeno sienų kodeksas) (OL L 105, 2006 4 13, p. 1).

(4)  OL L 239, 2000 9 22, p. 19.

(5)  

N.B. Kad iš šios kategorijos asmenų vizos mokestis nebūtų imamas, prašymą išduoti vizą pateikiantys asmenys turi pateikti dokumentą, patvirtinantį jų amžių.

(6)  2004 m. gruodžio 13 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2252/2004 dėl valstybių narių išduodamų pasų ir kelionės dokumentų apsauginių savybių ir biometrikos standartų (OL L 385, 2004 12 29, p. 1).