4.3.2011   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 59/44

(1)

2009 m. sausio 23 d. raštu Prancūzijos Respublika pranešė Komisijai apie savo ketinimą 2009 m. suteikti finansų įstatyme jau numatytą 450 mln. EUR biudžeto dotaciją France Télévisions. 2009 m. kovo 13 d. Komisija paprašė pateikti papildomos informacijos; 2009 m. gegužės 25 d. Prancūzijos Respublika ją pateikė. Šiame rašte Prancūzijos Respublika išplėtė pranešimą, išreikšdama ketinimą sukurti ilgalaikį daugiametį France Télévisions valstybės finansavimo mechanizmą, kuris apimtų metinę subsidiją.

(2)

2009 m. rugsėjo 1 d. rašte Komisija laikėsi nuomonės, kad 2009 metams skirta biudžeto dotacija yra suderinama su vidaus rinka pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 106 straipsnio 2 dalį, be to, informavo Prancūzijos Respubliką apie savo sprendimą pradėti SESV 108 straipsnio 2 dalyje numatytą procedūrą dėl naujojo France Télévisions valstybės finansavimo paskesniais metais mechanizmo.

(3)

2009 m. spalio 7 d. Prancūzijos Respublika pateikė savo komentarus.

(4)

Komisijos sprendimas pradėti procedūrą paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje  (2). Komisija paragino suinteresuotąsias šalis pateikti pastabas dėl minėtos pagalbos.

(5)

Komisija gavo suinteresuotųjų šalių pastabas šia tema. Ji perdavė šias pastabas Prancūzijos Respublikai, suteikdama galimybę jas pakomentuoti, ir gavo jos komentarus, išdėstytus 2010 m. sausio 15 d. rašte.

(6)

2010 m. balandžio 23 d., gegužės 19 d. ir birželio 22 d. Prancūzijos Respublika pateikė Komisijai patikslintą arba papildomą informaciją.

(7)

Šiame sprendime nagrinėjamas daugiametis finansavimo mechanizmas susijęs su France Télévisions teikiamų viešųjų paslaugų užduočių finansavimo aplinkybėmis, kurias Komisija išnagrinėjo savo 2003 m. gruodžio 10 d. (3), 2005 m. balandžio 20 d. (4), 2008 m. liepos 16 d. (5) ir 2009 m. rugsėjo 1 d. (6) sprendimuose. Vis dėlto šis mechanizmas skiriasi nuo priemonių, kurioms taikyti 2003, 2005 ir 2008 m. sprendimai. Kalbant konkrečiau, toliau plačiau aprašytas biudžeto dotacijas sudaro France Télévisions skiriamos valstybės lėšos, surinktos iš televizijos licencijos mokesčio (pranc. contribution à l’audiovisuel public, anksčiau vadinto redevance), kuriam skirtas 2005 m. balandžio 20 d. Komisijos sprendimas ir kuris, kaip esama pagalba, naujosiomis nuostatomis nekeičiamas. Iš šių dviejų valstybės finansavimo šaltinių bus siekiama padengti France Télévisions viešųjų paslaugų užduočių sąnaudas, iš jų išskaičiuojant likusias grynąsias komercines pajamas.

(8)

Pagrindinės naujojo valstybės finansavimo mechanizmo nuostatos išdėstytos 2009 m. kovo 5 d. Įstatyme Nr. 2009–258 dėl audiovizualinės komunikacijos ir naujųjų televizijos viešųjų paslaugų. Pagalba, apie kurią pranešta, yra įstatyme numatytos platesnės visuotinės ekonominės svarbos viešųjų audiovizualinių paslaugų struktūros ir užduočių reformos dalis. Todėl įstatymu keičiamos teisės aktų nuostatos, kuriomis reglamentuojamos France Télévisions viešųjų paslaugų užduotys, konkrečiai – 1986 m. rugsėjo 30 d. Ryšių įstatymas Nr. 86–1067. Šios užduotys dar tiksliau įvardytos France Télévisions veiklos specifikacijose bei tikslų ir priemonių sutartyje, kurios patvirtintos Ryšių įstatymo įgyvendinimo reglamentavimo dokumentuose. 2009 m. kovo 5 d. Įstatyme Nr. 2009–258 taip pat yra finansinių nuostatų, kuriomis keičiamas Mokesčių kodeksas ir įtvirtinamas finansų įstatyme nustatytos biudžeto dotacijos France Télévisions principas.

(9)

France Télévisions yra akcinė bendrovė, įsteigta taikant 1986 m. rugsėjo 30 d. Ryšių įstatymo Nr. 86–1067 44-I straipsnį. Šiuo pakeistu įstatymu įsteigta vienintelė įmonė France Télévisions, apimanti teisinius subjektus, kurie skiriasi nuo įvairių anksčiau gyvavusių kanalų. Jai taikoma Prancūzijos valstybės ekonominė finansinė priežiūra. Jos akcinis kapitalas padalytas į vardines akcijas, kurios gali priklausyti tik valstybei. Jos valdybą sudaro pirmininkas ir keturiolika narių, kuriems įgaliojimai suteikiami penkeriems metams, konkrečiai – du parlamento nariai, paskirti Nacionalinės asamblėjos ir Senato kultūros reikalų komitetų, penki valstybės atstovai, penki Vyriausiosios audiovizualinės tarybos paskirti asmenys ir du darbuotojų atstovai.

(10)

France Télévisions yra svarbiausia Prancūzijos audiovizualinio sektoriaus grupė. Ji samdo apie 11 000 asmenų ir apima kanalus France 2, France 3, France 4, France 5 ir France Ô, transliuojančius programas žemyninėje Prancūzijoje, bei RFO – bendrovę, kuriai priklauso valstybiniai televizijos ir radijo kanalai, transliuojantys užjūrio departamentams ir teritorijoms. Grupė taip pat turi reklamos direkciją, nors svarstoma galimybė jos atsisakyti, ir veiklos įvairinimu užsiimančių bendrovių. Kai kurie France Télévisions kanalai plačiai transliuojami keliose valstybėse narėse, visų pirma Belgijoje ir Liuksemburge.

(11)

France Télévisions apyvarta 2007 m. – paskutiniais finansiniais metais iki viešojo audiovizualinio sektoriaus reformos paskelbimo – sudarė 2 927 mln. EUR; iš jų 64,2 % gauta iš televizijos licencijos mokesčio lėšų, 28,1 % – iš reklamos pajamų (reklamos ir rėmimo) ir 7,7 % – iš kitų pajamų. 2003–2007 m. įvairios sudedamosios apyvartos dalys palyginti nekito, o reklamos ir rėmimo pajamų sumos svyravo nuo 30 iki 28 %. 2003–2007 m. visa grupė kasmet pasiekdavo nedidelį teigiamą grynąjį rezultatą, kurio bendra suma per nurodytą laikotarpį – 99 mln. EUR.

(12)

2008 m. sausio mėn. paskelbus viešojo audiovizualinio sektoriaus reformą, dėl kurios laikui bėgant įmonė nebegaus reklamos pajamų, ši tendencija pasikeitė. 2008 finansiniai metai France Télévisions grupei buvo nuostolingi: gautas [50–100] (7) mln. EUR neigiamas grynasis rezultatas (iš jų -[50–100] mln. EUR viešųjų paslaugų srityje), nes visų pirma gerokai sumažėjo reklamos pajamos, o išskirtinė 150 mln. EUR kapitalo dotacija, kurią Komisija leido suteikti 2008 m. liepos 16 d. sprendimu, nepadėjo visiškai sustabdyti šio mažėjimo. 2009 m., įsigaliojus viešojo audiovizualinio sektoriaus reformai, galiausiai išmokėta 415 mln. EUR biudžeto dotacija, kurią Komisija leido suteikti 2009 m. rugsėjo 1 d. sprendimu, padėjo beveik kompensuoti reklamos pajamų mažėjimą, ir France Télévisions grupė pasiekė nedidelį teigiamą grynąjį rezultatą ([10–20] mln. EUR). Tačiau viešųjų paslaugų teikimo srityje susidarė šioks toks [0–5] mln. EUR nuostolis, o teigiamą rezultatą lėmė grupės komercinių bendrovių veikla.

(13)

France Télévisions veikla ir valdymas 2004–2008 m. ir įmonės pozicija laukiant viešojo audiovizualinio sektoriaus reformos buvo gana kritiškai įvertinti Prancūzijos audito rūmų ataskaitoje „France Télévisions ir naujoji visuomeninė televizija“ (pranc. France Télévisions et la nouvelle télévision publique). Ataskaita, kuria savo pastabose remiasi tam tikri suinteresuotieji tretieji asmenys, buvo apsvarstyta, priimta ir paskelbta 2009 m. spalio 14 d., t. y. priėmus sprendimą pradėti procedūrą. Ataskaitoje nurodoma, kad valdant France Télévisions neišnaudotos visos vystymosi galimybės ir kad rezultatai galėjo būti geresni, be to, pateikiama rekomendacijų dėl veiklos tobulinimo ateityje, naujomis reformos įgyvendinimo sąlygomis.

(14)

Pakeisto 1986 m. rugsėjo 30 d. Įstatymo Nr. 86–1067 43–11 straipsnyje apibūdinama France Télévisions viešųjų paslaugų užduotis, nustatant, kad visuomeniniai kanalai „toliau atlieka visuotinės svarbos viešųjų paslaugų užduotis. Jie visoms visuomenės grupėms transliuoja programas ir teikia paslaugas, kurioms būdinga įvairovė, pliuralizmas, kokybės ir naujoviškumo reikalavimas, pagarba žmogaus teisėms ir Konstitucijoje įtvirtintiems demokratijos principams. Jie siūlo įvairias analogines ir skaitmenines informacines, kultūrines, pažintines, pramogines ir sportines programas. Jie skatina demokratines diskusijas, įvairių gyventojų grupių keitimąsi nuomonėmis, socialinę įtrauktį ir pilietiškumą. Jie įgyvendina veiksmus, kuriais skatinama socialinė sanglauda, kultūrinė įvairovė ir kova su diskriminacija, ir siūlo programas, atspindinčias Prancūzijos visuomenės įvairovę. Jie užtikrina prancūzų kalbos ir, tam tikrais atvejais, regioninių kalbų populiarinimą ir atskleidžia Prancūzijos kultūrinio ir kalbinio paveldo įvairovę. Jie prisideda prie intelektinės ir meninės kūrybos bei pilietinių, ekonominių, socialinių, mokslinių, techninių žinių plėtojimo ir skleidimo bei prie švietimo audiovizualinių paslaugų ir žiniasklaidos klausimais. Jie skatina mokytis užsienio kalbų. Jie šviečia aplinkos ir tvaraus vystymosi klausimais. Jie specialiomis priemonėmis suteikia kurtiesiems ir neprigirdintiesiems galimybes žiūrėti savo transliuojamas programas. Jie užtikrina padorios, nepriklausomos ir pliuralistinės informacijos sklaidą bei pliuralistinę mąstymo srovių ir nuomonių raišką nepažeidžiant vienodo požiūrio principo ir laikantis Vyriausiosios audiovizualinės tarybos rekomendacijų. Viešojo audiovizualinio sektoriaus organizacijos, siekdamos vykdyti savo užduotis, prisideda prie išorinės audiovizualinės veiklos, frankofonijos sklaidos ir prancūzų kalbos bei kultūros populiarinimo pasaulyje. Šios organizacijos užsiima naujų paslaugų, galinčių praturtinti arba papildyti jų siūlomas programas, naujos programų gamybos ir platinimo technikos bei audiovizualinių ryšių paslaugų plėtojimu. Kiekvienais metais parlamentui teikiama ataskaita, kurioje apžvelgiamas šio straipsnio nuostatų taikymas.“

(15)

Kalbant apie konkretų šių užduočių vykdymą, 1986 m. rugsėjo 30 d. Įstatymo Nr. 86–1067 44 straipsnio I dalyje nurodoma, kad France Télévisions pavedama kurti ir planuoti televizijos laidas bei audiovizualinių ryšių paslaugas, atitinkančias viešųjų paslaugų užduotis, suformuluotas šio įstatymo 43–11 straipsnyje ir 48 straipsnyje numatytose veiklos specifikacijose.

(16)

Vienintelės nuo šiol galiojančios France Télévisions veiklos specifikacijos nustatytos 2009 m. birželio 23 d. Dekrete Nr. 2009–796. Veiklos specifikacijose apibrėžta France Télévisions kanalų veikla, privalomi planiniai transliavimo (žiūrimiausiu laiku, kasdienių kultūros laidų, muzikinių laidų, ypač klasikinės muzikos, programą paįvairinant įvairių Europos ar regionų orkestrų pasirodymais, teatro spektaklių ar mokslo populiarinimo laidų) įsipareigojimai (veiklos specifikacijų 4–7 straipsniai). Be to, France Télévisions į visas savo programas privalo įtraukti su Europa susijusias temas, būtent transliuoti reportažus apie gyvenimo būdą ar kultūrinę veiklą kitose valstybėse narėse, rodyti religinio pobūdžio laidas, skirtas pagrindiniams Prancūzijoje praktikuojamiems kultams (veiklos specifikacijų 14 ir 15 straipsniai). Veiklos specifikacijose taip pat nurodyta pareiga suburti plačią ir įvairią visus gyventojų sluoksnius atspindinčią auditoriją (18 straipsnis).

(17)

Be to, taikydamos Ryšių įstatymo Nr. 86–1067 53 straipsnį, valstybė ir France Télévisions sudaro daugiametes tikslų ir priemonių sutartis, galiojančias nuo trejų iki penkerių metų. Tikslų ir priemonių sutartyse, atsižvelgiant į France Télévisions atliekamas viešųjų paslaugų užduotis, visų pirma nustatoma:

(18)

Šiuo metu France Télévisions su viešąja paslauga susiję įsipareigojimai nustatyti 2007 m. balandžio 24 d. 2007–2010 m. tikslų ir priemonių sutartyje „France Télévisions: pirmasis nemokamų kanalų paketas skaitmeninėje eroje“ (pranc. France Télévisions, le premier bouquet de chaînes gratuites de l’ère numérique), kurią pasirašė už France Télévisions kontrolę atsakingi ministrai ir grupės prezidentas. Sutarties I.2 tikslo dalyje „Remti visuomeninio transliuotojo vertybes“ nurodyti konkrečiais veiksmais įgyvendintini tikslai ir kokybiniai bei kiekybiniai rodikliai, kurių turi būti siekiama toliau išvardytose srityse:

(19)

Sutartyje taip pat numatyta daugiametė finansinė dalis su koregavimo sąlyga, kuria numatyta, kad, kintant reklamos pajamoms, valstybė ir grupė susitaria bendromis pastangomis koreguoti valstybės lėšų poreikį, turėdamos omenyje, kad valstybės lėšų poreikiui mažinti nepanaudotas perteklius pirmiausia bus skiriamas audiovizualinės kūrybos išlaidoms padengti.

(20)

Įvykdžius reformą, patvirtinta papildoma galiojančios tikslų ir priemonių sutarties sąlyga, galiosianti 2009–2012 m. Šioje sąlygoje, kurios finansinė dalis plačiau aprašoma toliau, dar labiau įtvirtintos France Télévisions, kaip viešosios paslaugos teikėjos, vertybės ir nustatyti nauji kiekybiniai rodikliai, kuriuos kasmet reikia pasiekti tam tikrose 18 konstatuojamojoje dalyje nurodytose srityse.

(21)

Naujosiose France Télévisions veiklos specifikacijose numatoma pradėti teikti novatoriškas paslaugas, kuriomis praturtinamos leidybos paslaugos, kaip antai internetu teikti ryšių paslaugas, užsakomąsias audiovizualinės žiniasklaidos paslaugas arba papildomą turinį, kuriuo patobulinamos šios žiniasklaidos programos. Be to, tikslų ir priemonių sutarties papildomoje sąlygoje taip pat numatoma pradėti teikti novatoriškas paslaugas, konkrečiai – užsakomąsias nemokamas arba mokamas vaizdo programų paslaugas, asmeninę judriojo ryšio televiziją, transliacijas internetu, mobiliąsias programas, transliacijas regioniniais arba teminiais internetinės televizijos kanalais.

(22)

Taikydama 1986 m. rugsėjo 30 d. Įstatymo Nr. 86–1067 53 straipsnį, France Télévisions valdyba tvirtina bendrovės tikslų ir priemonių sutarties projektą, apsvarsto šios sutarties vykdymą konkrečiais metais ir viešai skelbia svarstymo rezultatus. Prieš pasirašant, tikslų ir priemonių sutartys bei galimos šių sutarčių papildomos sąlygos persiunčiamos Nacionalinės asamblėjos ir Senato kultūros ir finansų reikalų komitetams bei Vyriausiajai audiovizualinei tarybai. Komitetai per šešias savaites gali pateikti savo nuomones.

(23)

Be to, France Télévisions grupės prezidentas Nacionalinės asamblėjos ir Senato kultūros ir finansų reikalų komitetams teikia tikslų ir priemonių sutarčių vykdymo metinę ataskaitą. Teikdamas bendrovės tikslų ir priemonių sutarties vykdymo ataskaitą kompetentingiems Nacionalinės asamblėjos ir Senato komitetams, France Télévisions prezidentas taip pat atsiskaito už grupėje įsteigtos Žiūrovų programų konsultacinės tarybos, kuriai pavesta teikti nuomones ir rekomendacijas dėl programų, veiklą bei darbus.

(24)

Be to, dekrete nustatytų France Télévisions veiklos specifikacijų projektas viešai aptartas 2008 m. lapkričio 10–24 d., kai savo nuomones išdėstė penkiolika įstaigų ir jomis remiantis buvo iš dalies pakeistas pradinis tekstas, o po to savo nuomonę išreiškė Vyriausioji audiovizualinė taryba. Kalbant apie išorinę vykdymo priežiūrą, 1986 m. rugsėjo 30 d. įstatymo 48 straipsnyje numatoma, kad Vyriausioji audiovizualinė taryba teikia metinę ataskaitą Nacionalinės asamblėjos ir Senato kultūros reikalų komitetams. Ataskaita taip pat persiunčiama Kultūros ir ryšių ministerijai.

(25)

Šie parlamento komitetai ir Vyriausioji audiovizualinė taryba gali apklausti trečiuosius asmenis. Iš tikrųjų suinteresuotosios šalys šiose įstaigose apklausiamos reguliariai ir išreiškia savo nuomones viešojo audiovizualinio sektoriaus klausimais.

(26)

Kad visuomeninio transliuotojo programos būtų sudaromos laisviau ir mažiau priklausytų nuo komercinių suvaržymų, pakeisto 1986 m. rugsėjo 30 d. Ryšių įstatymo Nr. 86–1067 53 straipsnio VI dalyje numatoma transliuoti mažiau reklamos, o vėliau jos visiškai atsisakyti: „44 straipsnio I dalyje minimose nuo dvidešimtos iki šeštos valandos transliuojamose visuomeninių televizijos kanalų programose, išskyrus regionų ir vietos programas, reklama netransliuojama, išskyrus bendriniais pavadinimais pristatomų prekių ar paslaugų reklamą. Nuo tada, kai visoje žemyninės Prancūzijos teritorijoje bus panaikintos I dalyje nurodytos minėtų televizijos kanalų analoginės transliacijos, vykdomos hercais matuojamais žemės bangų dažniais, ši nuostata taip pat bus taikoma programoms, šių kanalų transliuojamoms nuo šeštos iki dvidešimtos valandos. Ji netaikoma visuotinės svarbos reklamai.“

(27)

Analogines transliacijas hercais matuojamais žemės bangų dažniais numatoma nutraukti ne vėliau kaip 2011 m. lapkričio 30 d. Išimtis taikoma ne vien prekių ar paslaugų reklamai neskelbiant komercinių pavadinimų: leidžiančios nukrypti nuostatos taikomos ir užjūrio departamentuose bei teritorijose ar Naujojoje Kaledonijoje transliuojamai reklamai, jeigu hercais matuojamais žemės bangų dažniais netransliuojamos nešifruotos privačios televizijos programos.

(28)

Kaip numatoma pakeisto Ryšių įstatymo Nr. 86–1067 53 straipsnyje, už reklamos mažinimą ir atsisakymą taikant įstatymą valstybė France Télévisions moka finansinę kompensaciją kiekviename finansų įstatyme nustatytomis sąlygomis. Šiuo tikslu Prancūzijos valstybė, vykdydama bendrojo valstybės biudžeto „Žiniasklaidos“ punktą, sukūrė naują programą „Indėlis į viešojo audiovizualinio sektoriaus finansavimą“. Pavyzdžiui, Prancūzijos valdžios institucijų nuomone, valstybės dotacijos dalis, kuria papildomas indėlis į viešojo audiovizualinio sektoriaus finansavimą, 2010 m. sudarytų apie 460 mln. EUR, 2011 m. – 500 mln. EUR, o 2012 m. – 650 mln. EUR.

(29)

Prancūzijos Respublika tvirtina, kad kiekvienais metais valstybės finansavimas biudžeto dotacijomis bus nustatomas atsižvelgiant į France Télévisions viešųjų paslaugų užduoties vykdymo sąnaudas ir sumuojamas su indėliu į viešojo audiovizualinio sektoriaus finansavimą, išskaičiavus grupės vis dar gaunamas komercines pajamas. Šiuo klausimu Prancūzijos valdžios institucijos pateikė toliau apibendrintą France Télévisions viešųjų paslaugų sąnaudų ir pajamų sąmatą, parengtą remiantis 2009–2012 m. verslo planu.

1   lentelė

2010–2012 m. France Télévisions viešųjų paslaugų pajamų ir sąnaudų sąmata

(30)

Pateiktoje lentelėje prognozuojamas deficitas, atitinkantis 2010 ir 2011 m. grynąsias sąnaudas, kurios nepadengiamos France Télévision viešųjų paslaugų teikimo lėšomis. Šis deficitas turėtų būti iš dalies panaikintas 2012 m., kai numatoma gauti nedidelį biudžeto perteklių: [30–50] mln. EUR arba [0–5] % viešųjų paslaugų grynųjų sąnaudų. Jeigu ši 2012 m. pertekliaus prognozė iš tikrųjų pasitvirtintų ir pajamos bei sąnaudos kistų tiksliai taip, kaip numatyta, perteklius būtų mažesnis negu prognozuojamas 2010 ir 2011 m. susikaupęs deficitas. Taikant galiojančią tikslų ir priemonių sutartį, valstybės lėšų poreikiui mažinti nepanaudotas biudžeto perteklius visų pirma turės būti skiriamas audiovizualinės kūrybos išlaidoms padengti. Kadangi paprastai yra kuriamos programos, galimas biudžeto perteklius neturėtų būti naudojamas komercinei veiklai finansuoti.

(31)

Reikia paminėti, kad atsižvelgiant į naujas sąlygas, susidariusias po reformos, ir į jos finansinius padarinius, 2007 m. balandžio mėn. sudarytos sutarties finansinė dalis pakeista dabartinės tikslų ir priemonių sutarties papildomos sąlygos V skyriuje pateikiamu 2009–2012 m. verslo planu. Verslo plane, nepaisant su reforma susijusių naujų sąnaudų, numatoma sumažinti bendrąsias viešųjų paslaugų teikimo 2010–2012 m. sąnaudas – veiklos sąnaudas, palyginti su pradinės sutarties duomenimis, ir transliavimo sąnaudas, pasinaudojant bendrosios įmonės vidaus veiklos rezultatais.

(32)

Vertinant pajamas, numatytais valstybės ištekliais, nors ir didesniais, 2010–2012 m. biudžetas iki galo nesubalansuojamas: kaip nurodyta 1 lentelėje, pajamos tebėra mažesnės už bendrąsias viešųjų paslaugų sąnaudas, ir, remiantis prognozėmis, finansinė pusiausvyra priklauso nuo komercinių pajamų, kurių bus gaunama kiekvienais metais. Todėl verslo plane nurodyta, kad įmonė ir valstybė suinteresuotos greičiau, negu prognozuojama, pasiekti pusiausvyrą ir kad reikalinga tiksli bei reguliari stebėsena, turint omenyje, jog galimi nenumatyti teigiami arba neigiami pokyčiai.

(33)

Pakeisto Ryšių įstatymo Nr. 86–1067 44 straipsnyje taip pat nurodyta, kad „valstybiniai ištekliai, viešojo audiovizualinio sektoriaus organizacijoms skiriami kaip kompensacija už joms nustatytų su viešąja paslauga susijusių įsipareigojimų vykdymą, neviršija minėtų įsipareigojimų vykdymo sąnaudų sumos.“ Ši nuostata susijusi su Prancūzijos Respublikos įsipareigojimais įstatyme specialiai nustatyti principą, pagal kurį su viešąja paslauga susijusiems įsipareigojimams vykdyti nesuteikiama kompensacijos permoka; šie įsipareigojimai prisiimti vykstant procedūrai, po kurios priimtas 2005 m. balandžio 20 d. Komisijos sprendimas dėl pagalbos, skiriamos panaudojant televizijos licencijos mokesčio lėšas, suderinamumo (8).

(34)

Taikant nurodytą įsipareigojimą, 2007 m. gegužės 15 d. Dekreto Nr. 2007–958 dėl valstybės ir viešojo audiovizualinių ryšių sektoriaus organizacijų finansinių ryšių 2 straipsnyje pateikta tokia pat formuluotė, kaip ir 1986 m. rugsėjo 30 d. įstatymo 53 straipsnyje, atsižvelgiant į „tiesiogines ar netiesiogines pajamas, gaunamas vykdant viešųjų paslaugų užduotis“, ir nurodoma, kad su viešąja paslauga susijusių įsipareigojimų vykdymo sąnaudos nustatomos remiantis atskira apskaita. Dekreto 3 straipsnyje nustatyta France Télévisions ir jos patronuojamųjų įmonių pareiga vykdant visą komercinę veiklą nepažeisti rinkos sąlygų ir nurodyta, kad išorės organizacija rengia šios pareigos vykdymo metinę ataskaitą, teikiamą atsakingam ministrui, Nacionalinei asamblėjai ir Senatui.

(35)

Komisija gavo ir išnagrinėjo dekreto 2 ir 3 straipsnių nuostatų vykdymo 2007 ir 2008 finansiniais metais ataskaitas (pagal dekreto 3 straipsnį parengtas 2007 m. ataskaitas patvirtino audito įmonės PriceWaterhouseCoopers ir KPMG, o 2008 m. ataskaitas – konsultavimo paslaugų įmonė Rise) bei 2 straipsnyje numatytos 2009 m. ataskaitos projektą.

(36)

2009 m. kovo 5 d. Įstatymu Nr. 2009–258 taip pat iš dalies pakeistas Mokesčių kodeksas: įvesti nauji reklamos pajamų ir elektroninių ryšių mokesčiai.

(37)

Bendrojo mokesčių kodekso I tomo 1 dalies II antraštinėje dalyje nuo šiol yra VIIf skyrius, kuriame nustatytas visų Prancūzijoje įsisteigusių televizijos paslaugų teikėjų mokėtinas mokestis. Mokestis apskaičiuojamas remiantis suma be pridėtinės vertės mokesčio, už reklamos transliavimą reklamos užsakovų mokama suinteresuotiems licencijos mokesčio mokėtojams arba reklamos režisieriams, atėmus sumas, pagal Bendrojo mokesčių kodekso 302a KC straipsnį mokamas televizijos transliuotojų ir platintojų, transliuojančių audiovizualinius kūrinius, kurie atitinka reikalavimus Nacionalinio kinematografijos centro paramai gauti. Ši suma sumažinama vienodu dydžiu – 4 %. Mokestis apskaičiuojamas taikant 3 % koeficientą už kiekvieną televizijos paslaugą mokamos metinių mokėjimų sumos be pridėtinės vertės mokesčio daliai, viršijančiai 11 mln. EUR.

(38)

Tačiau televizijos paslaugoms, kurios neteikiamos analoginiu būdu transliuojant hercais matuojamais žemės bangų dažniais, 2009 m. taikytas 1,5 %, 2010 m. – 2 %, o 2011 m. – 2,5 % koeficientas. Pereinamuoju laikotarpiu iki metų, kuriais analoginės televizijos transliacijos hercais matuojamais žemės bangų dažniais žemyninėje Prancūzijoje bus nutrauktos, visiems licencijos mokesčio mokėtojams taikomas mokestis negali sudaryti daugiau kaip 50 % nustatytos kalendorinių metų mokesčio bazės, nuo kurios mokamas mokestis už 2008 metus. Bet kokiu atveju mokesčio suma negali būti mažesnė negu 1,5 % mokesčio bazės. Vis dėlto televizijos programų, kurių kasdienė auditorija už žemyninės Prancūzijos ribų sudaro daugiau kaip 90 % visos auditorijos, transliuotojams suma, kuria turi būti remiamasi apskaičiuojant mokestį, sumažinama iš jos išskaitant sumą, mokamą už Europos ar pasaulio rinkai skiriamos reklamos transliavimą, padaugintą iš auditorijos, surenkamos už žemyninės Prancūzijos ribų, dalies visoje metinėje auditorijoje.

(39)

Bendrojo mokesčių kodekso I tomo 1 dalies II antraštinėje dalyje nuo šiol yra VIIg skyrius, kuriame nustatytas visų Prancūzijoje paslaugas teikiančių elektroninių ryšių operatorių mokamas mokestis ir apie kurį iš anksto pranešta Elektroninių ryšių reguliavimo institucijai. Mokestis apskaičiuojamas remiantis abonementinių ir kitų mokesčių, vartotojų mokamų už elektroninių ryšių operatorių teikiamas elektroninių ryšių paslaugas, suma be pridėtinės vertės mokesčio, iš jos išskaičiavus pasibaigusiais finansiniais metais į apskaitą įtrauktų amortizacijos sąnaudų už metus, kuriais mokestis turėjo būti mokamas, sumą, jeigu amortizacija susijusi su medžiagomis ir įranga, nuo įstatymo įsigaliojimo dienos operatorių įsigytomis valstybės teritorijoje įrengtai elektroninių ryšių infrastruktūrai ir tinklams, ir jeigu jos laikotarpis ne trumpesnis nei dešimt metų. Mokestis apskaičiuojamas 0,9 % koeficientą taikant mokesčio bazės daliai, kuri viršija 5 mln. EUR.

(40)

Sprendime pradėti oficialią tyrimo procedūrą Komisija nurodė, kad kompensacija, kurią numatoma mokėti nuo 2010 m., gali būti valstybės pagalba pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį ir kad jos suderinamumą su vidaus rinka pagal SESV 106 straipsnio 2 dalį reikėtų nagrinėti vadovaujantis visuomeninio transliavimo paslaugoms taikomais principais ir įgyvendinimo taisyklėmis.

(41)

Dėl viešųjų paslaugų užduočių, kurios aiškiai nustatytos oficialiame dokumente ir kurioms taikomos tinkamos kontrolės priemonės, vykdymo Komisija neabejodama padarė tokią pat išvadą, kaip ir 2003 m. gruodžio mėn., 2005 m. balandžio mėn., 2008 m. liepos mėn. ir 2009 m. rugsėjo mėn. priimtuose sprendimuose: France Télévisions viešųjų paslaugų užduotys aiškiai nustatytos Prancūzijos valstybės paskelbtuose arba pasirašytuose oficialiuose dokumentuose, laikantis taisyklių, pagal kurias numatoma nepriklausoma France Télévisions kontrolė.

(42)

Tačiau vertindama numatomos finansinės kompensacijos proporcingumą grynosioms viešųjų paslaugų sąnaudoms, taip pat atsižvelgdama į pagalbos padarinius, Komisija išreiškė abejonių dviem klausimais, būtent:

(43)

Be to, Komisija atkreipė Prancūzijos valdžios institucijų dėmesį į 2009 m. liepos 2 d. priimtą Komisijos komunikatą dėl valstybės pagalbos taisyklių taikymo visuomeninio transliavimo paslaugoms (9) (toliau – Komunikatas dėl transliavimo), kuris nuo paskelbimo datos taikytinas pagalbai, apie kurią pranešta, ir paragino Prancūzijos valdžios institucijas į šį peržiūrėtą komunikatą atsižvelgti pateikiant savo pastabas.

(44)

2009 m. lapkričio 2 d. pastabose Dramos autorių ir kompozitorių bendrija (SACD) atkreipė Komisijos dėmesį į France Télévisions pareigų, kurias įmonė privalo vykdyti siekdama remti su paveldu susijusią audiovizualinę kūrybą, svarbą. Ši svarba išaugo 2008 m. pabaigoje, kai pasirašytas tarpprofesinis susitarimas, kuris bus įtrauktas į būsimą tikslų sutartį. Taigi 2010 m. France Télévisions turės su paveldu susijusiai audiovizualinei kūrybai skirti 19 % apyvartos, įskaičiuotos į 2009 m. mokesčio bazę, o 2012 m. ši dalis turės sudaryti 20 %, t. y. 420 mln. EUR. TF1 dalis gali sudaryti ne daugiau kaip 12,5 %, o M6 ir skaitmeninės antžeminės televizijos kanalų – atitinkamai po 11 % šios apyvartos. Įsipareigojimai kinui iki 2012 m. vidutiniškai augs daugiau kaip 1,2 % per metus. Panaikinus reklamą išaugs programų, sudarytų iš įmonės sukurtų ir neimportuotų kūrinių, tinklelio kaina, vykdant įsipareigojimą teikti novatorišką ir geros kokybės viešąją paslaugą.

(45)

Prancūzijos telekomunikacijų ir elektroninių ryšių federacijos (FFTCE) 2009 m. spalio 30 d. pastabose, kurias papildė FFTCE nepriklausanti organizacija Iliad, reiškiama nuomonė, kad komercinės reklamos panaikinimas nepadeda vykdyti France Télévisions viešųjų paslaugų užduočių. Kadangi reklama nėra šių užduočių sudedamoji dalis, bet kokios dotacijos, kuriomis siekiama vien kompensuoti trūkumą, neatsižvelgiant į faktines užduoties vykdymo aplinkybes, savaime yra valstybės pagalba, prieštaraujanti SESV 106 straipsnio 2 dalies ir 107 straipsnio nuostatoms. Mokant tokią kompensaciją turi būti padengiamos viešųjų paslaugų sąnaudos, kurios turi būti nurodomos atskiroje apskaitoje. Atrodo, kad ateinančių metų dotacijos suma nustatyta remiantis prarastų komercinių pajamų sąmata, o tai iškraipytoje rinkoje gerokai iškreipia konkurenciją su privačiais transliuotojais. Nors bendroji France Télévisions reklamos apyvarta iškreiptoje rinkoje, be abejo, nebūtų pasiekusi 500 mln. EUR, Prancūzijos valdžios institucijos įsipareigojo 2009 m. sumokėti 450 mln. EUR kompensaciją vien už reklamos nebetransliavimą po 20 valandos. Ateityje pajamos iš dotacijos taip pat gerokai viršys reklamos pajamas, kurios būtų gautos, jeigu reforma nebūtų įgyvendinta.

(46)

Vertindama visuotinės ekonominės svarbos paslaugų užduotį FFTCE nurodo, kad France Télévisions, kaip Europos transliuotojų sąjungos narės, pareigos jau įrašytos šios sąjungos įstatuose ir galiotų, net jei nebūtų nustatytos Prancūzijos įstatymuose. Įstatymuose nustatyti gana neaiškūs suvaržymai iš esmės nesiskiria nuo suvaržymų, grindžiamų Europos transliuotojų sąjungos įstatais, kurių taip pat turi laikytis šiai sąjungai priklausantys kanalai TF1 ir Canal +, todėl įstatyme numatyta kompensuojamoji dotacija turi būti vertinama kaip valstybės pagalba.

(47)

Galų gale FTTCE mano, kad po viešojo audiovizualinio sektoriaus reformos įvesto naujojo elektroninių ryšių operatorių apyvartos mokesčio lėšos skiriamos France Télévisions finansuoti. Dotacijos suma ne tik susijusi su mokesčio lėšomis, kaip patvirtinta valdžios institucijų pareiškimuose, bet ir kinta dėl mokesčio bazės bei koeficiento kitimo. Įvedus tokį mokestį, pažeistas 2002 m. kovo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2002/20/EB dėl elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų leidimo (10) 12 straipsnis, nes valstybės narės negali operatoriams taikyti jokio kito apyvartos mokesčio, išskyrus numatytuosius šioje direktyvoje.

(48)

2009 m. lapkričio 2 d. pastabose Privačių kanalų asociacija išreiškė nuomonę, kad dėl prasto France Télévisions valdymo, kurio gausių pavyzdžių pateikė Audito Rūmai, didėja infliacijos poveikis programų gamybos ir teisių įsigijimo rinkai. Nevykdant analitinės apskaitos ir nevaldant sąnaudų, kyla neaiškumų dėl finansuotinų viešųjų paslaugų užduočių sąnaudų nustatymo ir didelė rizika suteikti kompensacijos permoką. Tam tikri rodikliai liudija, kad naujojo audiovizualinio mokesčio lėšos bus skiriamos France Télévisions ir kad mokant jas į valstybės biudžetą siekiama vienintelio tikslo – kad Komisija negalėtų jų kontroliuoti. Komisija verčia France Télévisions konkurentus finansuoti šiai įmonei skiriamą paramą; taip iškreipiama konkurencija, o padėtį dar labiau blogina nepakankamas rinkoje įsitvirtinusių įvairių kanalų programų diferencijavimas.

(49)

2009 m. lapkričio 2 d. komentaruose Europos transliuotojų sąjunga pabrėžė, kad bet koks Prancūzijos pateikiamas daugiametis visuomeninio transliuotojo sąnaudų ir pajamų planas turi būti orientuotas į ateitį. Remdamasis šiais planais operatorius turi matyti ilgalaikę finansinę perspektyvą, reikalingą norint užtikrinti visiškai savarankišką tęstinį paslaugų teikimą. Galimi prognozavimo netikslumai turi būti ištaisomi taikant ex post mechanizmus. Komisijos sprendime turi būti nurodyti ex ante apskaičiavimo kriterijai ir šie mechanizmai, neįpareigojant faktinę būsimos kompensacijos sumą nustatyti patvirtinant vien numatytas sąnaudų ir pajamų sumas, nes tokiu atveju Komisija nustatytų ir kontroliuotų pagal pagalbos schemą teikiamas metines sumas, o ne pačią schemą. Europos transliuotojų sąjunga taip pat reiškia susirūpinimą dėl to, kad Komisija siekia sužinoti ateinančiais metais numatomą bendros veiklos sumą ir efektyvumo didėjimo mastą, nes pagal SESV 106 straipsnio 2 dalį Komisija negali kontroliuoti visuotinės ekonominės svarbos paslaugų teikimo veiksmingumo.

(50)

2009 m. lapkričio 2 d. komentaruose Europos komercinių televizijų asociacija (ACT) reiškia palankią nuomonę apie Prancūzijos Respublikos sprendimą gerokai sumažinti komercinės reklamos transliavimą visuomeninio transliuotojo kanalais. ACT nurodo, kad dvi sprendime Altmark  (11) nustatytos sąlygos šiuo atveju nėra įvykdytos, taigi numatomas įnašas į biudžetą yra pagalba. Vis dėlto ACT reiškia nuomonę, kad jeigu pagalbos finansavimo iš konkurentų surinkto reklamos pajamų mokesčio lėšomis sistema laikoma neprieštaraujančia Europos Sąjungos teisei, pasitraukimo iš rinkos nauda gerokai sumažės, nes tokia sistema tam tikrais atžvilgiais rinką galėtų iškreipti labiau negu tradicinės dualistinės valstybinio ir komercinio finansavimo sistemos.

(51)

ACT nuomone, France Télévisions su viešąja paslauga susiję įsipareigojimai iš esmės nepasikeitė nuo 1994 m. ir yra panašūs į kitų privačių transliuotojų įsipareigojimus. Be to, iki 2012 m. numatomos prarastų reklamos pajamų kompensacijų sumos yra neaiškios, ir jas apskaičiuojant neatsižvelgiama nei į atitinkamų investicijų sąnaudų, nei į galimą programų kūrimo sąnaudų mažėjimą (kuriant programas bus mažiau su reklamos užsakovais susijusių suvaržymų), nei į laukiamą bendrų veiksmų naudą. Reikėtų patikrinti viešųjų ir komercinių pajamų koregavimo, vykdomo atsižvelgiant į tikslų ir priemonių sutartyje numatomas sąnaudas, mechanizmą, visų pirma turint omenyje komercinių pajamų kintamumą; to nepadarius Komisija neturėtų patikimos informacijos, kuri padėtų nustatyti faktines paslaugos teikimo sąnaudas ir galimą kompensacijos permoką. Toks patikrinimas būtų atliekamas netgi įmonei neturint analitinės apskaitos, kaip nurodė Audito Rūmai.

(52)

Galų gale ACT mano, kad pagalba iš tiesų finansuojama po reformos įvestų naujų mokesčių lėšomis ir kad įvedus audiovizualinės reklamos pajamų mokestį Prancūzijoje taikomas modelis, pagal kurį viešosios paslaugos teikimą finansuoja konkurentai; kitur tokio modelio atsisakyta. Taigi pagalbos mechanizmu išsaugomi France Télévisions ištekliai, nors darosi vis aiškiau, kad reklamos užsakovai neperkels visų savo užsakymų į konkurentų kanalus. Be to, toks mechanizmas padidina kliūtis patekti į Prancūzijos rinką.

(53)

2009 m. lapkričio 2 d. pastabose France Télévisions išreiškė nuomonę, kad mechanizmu, apie kurį pranešta, jai nesuteikiamas joks ekonominis pranašumas prieš konkurentus, nes apsauga nuo komercinių pajamų praradimo suteikta mainais už valstybės jai nustatytą apribojimą, kuris netaikomas jokiam rinkoje veikiančiam privačiam operatoriui, – reklamos atsisakymą. Kai reklama iš tiesų bus nebetransliuojama, bet kokie šios rinkos iškraipymai išnyks, o turint omenyje ribotą France Télévisions dalyvavimą, poveikio konkurentams rėmimo srityje ši grupė taip pat neturės. Kalbant apie išskirtinių audiovizualinių teisių įsigijimą, TF1 surinkusi didžiausią žiūrovų auditoriją 96 atvejais iš 100, o 2008 m. – 18 atvejų iš 20; France Télévisions neturi jokios išskirtinių teisių sutarties su pagrindinėmis JAV kino studijomis. Be to, grupė turi investuoti į audiovizualinę kūrybą, kuri atitiktų kokybės reikalavimus, nesuderinamus su komercinių kanalų siekiamais žiūrimumo tikslais. Grupės parduodamos programos sudaro tik labai nedidelę rinkos dalį.

(54)

Be to, France Télévisions nuomone, kadangi jai skiriama suma kiekvienais metais priklausys nuo iš anksto tiksliai ir objektyviai nustatytų užduočių vykdymo sąnaudų, o jeigu faktinės sąnaudos neatitiks numatytųjų, bus atliekama ex post korekcija, mechanizmas, apie kurį pranešta, atitinka sprendime Altmark iškeltą antrąją sąlygą. Šiame sprendime nustatyta ketvirtoji sąlyga taip pat įvykdyta, nes tie bendri veiksmai, kurie negalėjo būti įvykdyti praeityje, bus vykdomi pakeitus grupės teisinę struktūrą ir įstatus, o pagal ketvirtąją sąlygą svarbu ne tai, kad paslauga būtų teikiama kuo mažesnėmis sąnaudomis, bet tai, kad sąnaudos atitiktų gerai valdomos tipinės įmonės sąnaudas.

(55)

Pasak France Télévisions, kadangi mechanizmas, apie kurį pranešta, turi būti taikomas ilgus metus, vertinant jo suderinamumo su vidaus rinka sąlygas grynosios viešųjų paslaugų sąnaudos negali būti žinomos pakankamai tiksliai, kad Komisija galėtų atlikti ex ante patikrinimą, ar nesuteikta kompensacijos permoka. Nors pagal pateikiamas preliminarias 2010–2012 m. sąmatas nedraudžiama galimybė gauti pagrįstą pelną arba sukaupti rezervą, kurį sudarytų ne daugiau kaip 10 % metinių viešosios paslaugos teikimo išlaidų, teisės aktų ir reglamentų nuostatos dėl ex post kontrolės bet kokiu atveju padės užtikrinti finansavimo proporcingumą. Tačiau programų tinklelio sąnaudos kinta atsižvelgiant į programų pasirinkimą, todėl France Télévisions mano, kad ji privalo laikytis tiktai įstatyme nustatytų su viešąja paslauga susijusių įsipareigojimų, ir Prancūzijos Respublika gali laisvai nustatyti jų turinį. Be to, vienas tokių įsipareigojimų yra siekti žiūrimumo, kuris dėl reklamos atsisakymo nesumažėja. Priešingai, France Télévisions reikės įsigyti daugiau programų.

(56)

Savo 2009 m. lapkričio 2 d. pastabose Métropole Télévisions (M6) teigia, kad numatoma finansavimo priemonė yra valstybės pagalba pagal SESV 107 straipsnį, kadangi neįvykdytos sprendimo Altmark antroji ir ketvirtoji sąlygos: kompensacija, grindžiama prarastų komercinių pajamų, kurios dėl savo pobūdžio iš tiesų yra nepastovios, prognoze, negali būti laikoma pagrįsta objektyviais ir skaidriais viešųjų paslaugų sąnaudų apskaičiavimo kriterijais. Be to, apskaičiuojant remiamasi ne gerai valdomos tipinės sektoriaus įmonės sąnaudomis, bet France Télévisions sąnaudomis, o ji, kaip rodo daugelis rodiklių, yra valdoma neveiksmingai, todėl padidėja viešosios paslaugos teikimo sąnaudos, kurias padengti tenka visuomenei.

(57)

Vertindama priemonės suderinamumą su vidaus rinka, M6 laikosi nuomonės, kad numatoma finansavimo priemonė yra neteisėta, nes struktūriniu požiūriu taikant ją išmokama viešosios paslaugos sąnaudų kompensacijos permoka. Pagal 2006 m. lapkričio 16 d. Komisijos direktyvą 2006/111/EB dėl finansinių santykių tarp valstybių narių ir valstybės įmonių skaidrumo ir dėl finansinio skaidrumo tam tikrose įmonėse (12) Prancūzija visuotinės svarbos paslaugos teikimo išlaidas ir pajamas privalo apskaityti pagal nuosekliai taikomus analitinės apskaitos principus. Bet, kaip nurodo Audito Rūmai, France Télévisions neturi tokių apskaitos priemonių. Taigi nėra jokių objektyvių duomenų, kuriais remiantis būtų galima apskaičiuoti kompensacijos sumą. Kompensacijos permoka yra neišvengiama, nes dotacija apskaičiuojama remiantis komercinėmis pajamomis, kurios nesusijusios su viešosios paslaugos užduotimi ir neturi būti įtraukiamos į jos sąnaudų apskaitą. Kompensacijos permoka taip pat yra neišvengiama dėl to, kad prarastų pajamų prognozės yra abejotinos ir nėra sąnaudų analizės.

(58)

Į finansavimo mechanizmą įtraukus naujus mokesčius padidėja neigiami pagalbos padariniai audiovizualinių teisių įsigijimo rinkoms – jose dėl prasto France Télévisions, kuriai suteikiama apsauga išmokant valstybės pagalbą, valdymo didėja konkurentų sąnaudos – ir reklamos veiklai, kurią France Télévisions perorientuos į rėmimą, bet M6 negalės užimti France Télévisions paliktos erdvės, nes šio kanalo žiūrovų auditorijos pobūdis kitoks. Tokiomis sąlygomis galėtų būti pateisinamas tik ex post finansavimas. Taigi mechanizmas struktūriniu požiūriu neteisėtas, nes nėra nepriklausomo ex post kontrolės mechanizmo, kuriuo veiksmingai užtikrinama, kad nebūtų skiriama kompensacijos permoka remiantis faktiniais skaičiais; pasak M6, tokio mechanizmo taikymas Prancūzijoje būtų neveiksmingas.

(59)

2009 m. lapkričio 2 d. pastabose Télévision Française 1 (TF 1) France Télévisions finansavimo reformą aptarė atsižvelgdama į reklamos rinkai poveikį darančius struktūrinius pokyčius, kai labai didėja naudojimosi internetu mastas. Televizijai esą skiriama tik apie 11 % reklamos užsakovų ryšių išlaidų, kurios 2008 m. sudarė 33 mlrd. EUR. 2009 m. sausio–rugsėjo mėn. antžeminės skaitmeninės televizijos kanalų reklamos apyvarta išaugo 60 %, o trijų privačių rinkoje įsitvirtinusių žemės bangų dažniais transliuojančių kanalų – krito 8 %. 2008 m. TF1 sumokėtų mokesčių suma sudarė 60 % veiklos rezultato. Taigi, pasak TF1, dėl daugiamečių teisių įsigijimo sutarčių, kainų didėjimo ir nekintančių sąnaudų, įskaitant programų tinklelio kūrimo sąnaudas, kurias lemia taisyklėse nustatyti įpareigojimai gaminti ir platinti prancūziškus bei europietiškus kūrinius, sudarančius 30 % visų kūrinių, mažėja jos veiksmų laisvė. Kartu įmonę apmokestinant nauju audiovizualiniu mokesčiu padidėtų konkurencijos iškraipymas rinkoje.

(60)

Skelbiama, kad audiovizualinės reklamos pajamų mokesčiu reklamos užsakovų teikiamus užsakymus siekiama perkelti į TF1. 2009 m. trys žemės bangų dažniais transliuojantys kanalai ne tik negavo lauktos 350 mln. EUR apyvartos, bet jų apyvarta buvo 450 mln. EUR mažesnė už prognozuotąją. Be to, užsakymų perkėlimo mastas bet kokiu atveju ribojamas taikant iš ES teisės perkeltas teisės aktų nuostatas, pagal kurias reklamai skiriama tik ne daugiau kaip dvylika minučių per transliavimo valandą, jeigu neviršijamas šešių minučių per valandą dienos vidurkis.

(61)

TF1 nuomone, mokestis yra valstybės pagalba dviem požiūriais: po 2011 m. lapkričio 30 d.France Télévisions iš tikrųjų nebeprivalės jo mokėti (tą dieną ji turės nutraukti reklamos, kurios sumos sudaro mokesčio bazę, transliavimą); be to, France Télévisions gaus surinkto mokesčio sumas, nes iš daugelio Vyriausybės ir parlamento pareiškimų per įstatymo projekto aptarimą aiškėja, kad jos bus skiriamos pagalbai finansuoti. Nepaisant to, kad mokesčio, kurio lėšos naudojamos finansavimui, taikymo tvarka iš esmės yra teisėta, į ją turėtų būti atsižvelgiama siekiant įvertinti pagalbą.

(62)

TF1 mano turinti tokias pat pareigas kaip ir France Télévisions, kurios programos nedaug skiriasi nuo TF1 programų. Nors TF1 palankiai vertina tikslų ir priemonių sutarties bei veiklos specifikacijų persvarstymą po viešojo audiovizualinio sektoriaus reformos, remdamasi Audito Rūmų nuomone ji teigia, kad visuomeninio transliuotojo teikiamų paslaugų pasiūla nepakankamai individualizuota. Todėl TF1 pabrėžia, kad ankstesnėse veiklos specifikacijose kiekybinės transliavimo užduotys sudarė 10 % programų tinklelio.

(63)

Toks pat nepakankamas esąs France Télévisions sąnaudų valdymas ir valdymo kokybė, todėl viešoji paslauga visuomenei teikiama ne už mažiausią kainą ir atsiranda rizika išmokėti kompensacijos permoką. Todėl šiuo požiūriu Komisija turėtų patikrinti komercinės veiklos pelno augimą, bendrus veiksmus, kurie, įsteigus vienintelę įmonę France Télévisions, turėtų būti vykdomi po 2009 m., ir mažesnį poveikį programų tinklelio sudarymo sąnaudoms dėl mažesnės priklausomybės nuo reklamos užsakovų.

(64)

2009 m. spalio 7 d. atsiųstose ir vėliau patikslintose pastabose dėl SESV 106 straipsnio 2 dalies taikymo Prancūzijos Respublika visų pirma remiasi Komisijos abejonėmis dėl valstybės finansavimo proporcingumo ir rizikos išmokėti kompensacijos permoką, be to, dėl atsižvelgimo į naujuosius mokesčius, įvestus reformuojant viešąjį audiovizualinį sektorių, siekiant įvertinti priemonės, apie kurią pranešta, suderinamumą su vidaus rinka.

(65)

Prancūzijos Respublika nurodo, kad priemonė, apie kurią pranešta, yra ne France Télévisions grupės prarastų reklamos pajamų kompensacija, nors pateikiant orientacines preliminarias sumas į šias pajamas atsižvelgiama, o finansavimas viešosios paslaugos užduoties vykdymo sąnaudoms padengti. Iš tiesų finansavimo poreikiai turės keistis atsižvelgiant į programų tinklelio sudarymo sąnaudų pokyčius, komercinių pajamų svyravimus arba transliavimo priemones.

(66)

Prancūzijos Respublika pabrėžia, kad rizikos suteikti kompensacijos permoką nebuvimas ex ante turi būti patvirtinamas patikrinus, ar yra teisės aktuose nustatytų patikrinimo mechanizmų, remiantis teismų praktika ir Komisijos įgyvendinimo praktika, o ne preliminariomis dotacijų sumomis ir nurodomomis būsimomis sąnaudomis. Preliminarios sumos pateikiamos kaip iliustracija, remiantis kontroliuojančių įstaigų ir France Télévisions patvirtintu verslo planu. Dotacijos apskaičiavimo metodas grindžiamas ne France Télévisions reklamos pajamų mažėjimo vertinimu. Ji bus apskaičiuojama remiantis bendrąja formule, pagal kurią bendra kiekvienų metų viešojo audiovizualinio mokesčio ir biudžeto dotacijos suma bus proporcinga France Télévisions vykdomų viešosios paslaugos užduočių sąnaudoms, iš jų išskaičiavus šios įmonės komercinių pajamų sumą, vykdant Prancūzijos Respublikos įsipareigojimus ir paisant teisės aktuose bei reglamentuose nustatytų ex post kontrolės mechanizmų.

(67)

Be to, vertindama Komunikate dėl transliavimo minimas naujas novatoriškas audiovizualines paslaugas, Prancūzijos Respublika pabrėžia, kad tam tikras skaičius tokių paslaugų jau numatytas naujosiose France Télévisions veiklos specifikacijose bei pakeistoje tikslų ir priemonių sutartyje, kurios buvo ir bus išankstinės ir reguliarios kontrolės bei konsultacijų objektas. Prancūzija mano, kad ateityje bet kokios svarbios naujos paslaugos įdiegimas turi būti aptartas tikslų ir priemonių sutartyje, kuriai bus taikoma tokia pat kontrolė.

(68)

Be to, atsižvelgdama į tai, kad Komunikatas dėl transliavimo įsigalios jau pradėjus šią procedūrą, Prancūzijos Respublika įsipareigoja baigti formuoti savo finansų ex post kontrolės priemonę, kad nepažeistų šiame komunikate naujai nustatytų finansų kontrolės mechanizmų taisyklių. Taigi numatyta iš dalies pakeisti 2007 m. gegužės 15 d. Dekreto Nr. 2007–958 2 straipsnį. Šiuo pakeitimu siekiama:

(69)

Be to, pirmaisiais reformos, pradėtos 2009 m. kovo 5 d. Įstatymu Nr. 2009–258, metais siekdamos kuo išsamiau informuoti Komisiją, Prancūzijos valdžios institucijos įsipareigoja 2010–2013 m. Komisijai pateikti:

(70)

Prancūzijos Respublika pažymi, kad savo pranešime neatsižvelgė į naujus reklamos pajamų bei elektroninių ryšių mokesčius. Nors šie mokesčiai nustatyti tame pačiame teisės akte kaip ir reforma, į priemonės, apie kurią pranešta, taikymo sritį jie neįeina.

(71)

Prancūzijos Respublika nurodo, kad viešų pareiškimų, pateiktų prieš balsuojant dėl įstatymo, apie kurį kalbama sprendime pradėti procedūrą, ir vėliau atmestų šio įstatymo nuostatose, nepakanka norint nustatyti pagal Europos Sąjungos teisę privalomą sąlygą, kad mokesčių lėšos turi būti skiriamos pagalbai finansuoti. Pagal Prancūzijos teisę šie mokesčiai, renkami į valstybės bendrąjį biudžetą, padeda finansuoti visas valstybės išlaidas ir atitinka biudžeto universalumo bei bendrumo principus, priskiriamus konstitucinėms valstybės finansų nuostatoms. Pagal 2001 m. rugpjūčio 1 d. Pagrindinio finansų įstatymo 36 straipsnį visi valstybei perduoti ištekliai arba jų dalis juridiniam asmeniui gali būti skiriami tik laikantis tam tikros aiškios finansų įstatymo nuostatos, kurios šiuo atveju nėra.

(72)

Be to, Prancūzijos Respublika pabrėžia, kad nėra projekto, kuriuo siekiama minėtų mokesčių lėšas skirti France Télévisions finansuoti. Ji nurodo, kad jeigu būtų numatytas esamos schemos struktūros pakeitimas, Prancūzijos valdžios institucijos pateiktų Komisijai naują pranešimą pagal SESV 108 straipsnio 3 dalies nuostatas.

(73)

SESV 107 straipsnio 1 dalyje nurodoma: „Išskyrus tuos atvejus, kai Sutartys nustato kitaip, valstybės narės arba iš jos valstybinių išteklių bet kokia forma suteikta pagalba, kuri, palaikydama tam tikras įmones arba tam tikrų prekių gamybą, iškraipo konkurenciją arba gali ją iškraipyti, yra nesuderinama su vidaus rinka, kai ji daro įtaką valstybių narių tarpusavio prekybai.“ Šios įgyvendinimo sąlygos aptariamos toliau.

(74)

Šiame pranešime aptariamos biudžeto dotacijos kasmet bus įrašomos į finansų įstatymą, kuriuo nustatomas Prancūzijos valstybės biudžetas. Todėl jos laikomos priemonėmis, taikomomis naudojant valstybinius išteklius.

(75)

Biudžeto dotacijų mechanizmas, kai France Télévisions suteikiama galimybė disponuoti gausiais valstybiniais ištekliais, yra atrankinis, nes jis bus taikomas tik France Télévisions. Metinė biudžeto dotacija veiklai, kuria konkrečiai siekiama suteikti galimybę tęsti įmonės veiklą, apsaugos nuo dalies komercinių reklamos pajamų, kurių lėšomis iki šiol buvo iš dalies finansuojamos įmonės išlaidos ir investicijos, praradimo padarinių. Taigi France Télévisions galės pritraukti dalį tos žiūrovų auditorijos, kurios be biudžeto dotacijos negalėtų pritraukti. Todėl įmonė įgyja ekonominį pranašumą, kurio negalėtų įgyti kitaip arba, šiuo atveju kalbant apie dotaciją, – kitokiomis rinkos sąlygomis, t. y. sąlygomis, kuriomis dirba jos privatūs konkurentai.

(76)

Be to, Komisija nurodo, kad Prancūzijos Respublika nepateikė pastabų, kurios priverstų suabejoti Komisijos sprendime pradėti procedūrą išdėstytu vertinimu, pagal kurį numatomos dotacijos neatitinka visų sprendime Altmark nurodytų kriterijų, taigi jomis suteikiamas ekonominis pranašumas, kuris yra valstybės pagalba (13). Be to, Komisija pastebi, kad nedarant įtakos vėlesniems pokyčiams, susijusiems su France Télévisions valdymu ir veiklos rezultatais ateinančiais metais, pažymėtina, kad šiuo metu Prancūzijos audito rūmų ataskaita dėl France Télévisions – paskelbta 2009 m. spalio mėn., priėmus sprendimą pradėti procedūrą – sustiprinamas Komisijos argumentas, kad ketvirtoji sąlyga neįvykdyta.

(77)

Apskritai iš visko, kas išdėstyta, matyti, kad tik France Télévisions grupei iš Prancūzijos valstybinių išteklių skiriamomis biudžeto dotacijomis šiai įmonei suteikiamas atrankinis pranašumas.

(78)

France Télévisions dirba programų gamybos ir transliavimo srityje; šios programos transliuojamos komerciniais tikslais, būtent rodant užsakovų apmokamą reklamą arba remiamas programas arba perparduodant ar įsigyjant transliavimo teises. Ši komercinė veikla vykdoma konkuruojant su kitais kanalais, kaip antai TF1, M6, Canal +, visų pirma Prancūzijoje, kurioje, kaip pabrėžia Prancūzijos valdžios institucijos, France Télévisions yra pagrindinė audiovizualinė grupė. 2010 m. France Télévisions turėtų užimti apie 10 % rinkos, todėl turėtų tapti trečiąja pagal svarbą tiekėja Prancūzijos rinkoje.

(79)

Iki galutinio komercinės reklamos atsisakymo 2011 m. pabaigoje France Télévisions, laikydamasi transliavimo valandų apribojimų, toliau aktyviai veiks Prancūzijos televizijos komercinės reklamos rinkoje ir konkuruos su kitais transliuotojais. Netgi po 2011 m. France Télévisions galės užsakovams teikti bendruoju pavadinimu pristatomų prekių reklamos paslaugas arba transliuoti jų remiamas laidas, konkuruodama su kitais Prancūzijoje veikiančiais transliuotojais. NET jeigu po reformos konkurentai iki galo pasinaudos beveik visišku France Télévisions pasitraukimu iš reklamos rinkos, France Télévisions tebebus šios rinkos dalyvė. Iš tiesų pagal neseniai Prancūzijos valdžios institucijų pateiktus 2007 m. preliminarius nuolatinių konkurentų reklamos ir rėmimo pajamų kiekio ir rinkos dalių duomenis 2012 m. France Télévisions vis dar užimtų 3,3 % rinkos, o TF1 ir M6 – atitinkamai maždaug 50 ir 20 %.

(80)

France Télévisions galės pritraukti tokią žiūrovų auditorijos dalį, kokios ji negalėtų planuoti neturėdama aptariamos biudžeto dotacijos, ir tai galėtų daryti poveikį kitų transliuotojų auditorijai, taigi ir jų komercinei veiklai, o konkurencijos sąlygos būtų iškreiptos. Bet kokiu atveju France Télévisions liks tokia pat aktyvi audiovizualinių teisių įsigijimo ir pardavimo rinkoje ir, turėdama šią paramą, išsaugos galimybes derėtis. Taigi investicijomis į programų kūrimą, kurias galima skirti dėl biudžeto dotacijų, daroma įtaka France Télévisions galimybėms šiose rinkose atlikti pirkimo ar pardavimo veiklą.

(81)

Iš to, kas išdėstyta, aiškėja, kad vien France Télévisions grupei iš Prancūzijos valstybės finansinių išteklių skiriamomis biudžeto dotacijomis iškreipiama arba bet kokiu atveju gali būti iškreipiama komercinių transliuotojų konkurencija Prancūzijoje ir tam tikru mastu kitose valstybėse narėse, kuriose transliuojamos France Télévisions programos.

(82)

Audiovizualinių programų ir transliavimo teisių pirkimo ir pardavimo rinkos, kuriose veikia France Télévisions, yra tarptautinio masto, nors įsigyjant šias teises taikomi teritoriniai apribojimai, paprastai leidžiant transliuoti vienos valstybės narės teritorijoje. Be to, France Télévisions programos, kurios gali būti toliau transliuojamos gaunant valstybės paramą, žiūrimos ir kitose valstybėse narėse, kaip antai Belgijoje ir Liuksemburge. Galų gale France Télévisions platina savo programas internetu, ir jos prieinamos ne tik Prancūzijoje.

(83)

Tokiomis sąlygomis numatomomis biudžeto dotacijomis gali būti iškreiptos konkurencijos sąlygos ir daromas poveikis valstybių narių tarpusavio prekybai.

(84)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, numatomos Prancūzijos Respublikos biudžeto dotacijos France Télévisions yra valstybės pagalba pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį, ir reikia išnagrinėti, ar jos suderinamos su vidaus rinka.

(85)

SESV 106 straipsnio 2 dalyje teigiama, kad „įmonėms, kurioms patikėta teikti bendros ekonominės svarbos paslaugas, arba pajamų gaunančioms monopolinėms įmonėms Sutartyse nustatytos taisyklės, ypač konkurencijos taisyklės, yra taikomos, jei jų taikymas nei teisiškai, nei faktiškai netrukdo atlikti joms patikėtų specialių uždavinių. Prekybos plėtojimui neturi būti daroma jokio poveikio, kuris prieštarautų Sąjungos interesams.“

(86)

Komunikate dėl transliavimo Komisija išdėstė principus, kuriais ji remiasi SESV 107 straipsnį ir 106 straipsnio 2 dalį taikydama visuomeninių transliuotojų finansavimui valstybės lėšomis. Šiuo požiūriu Komisija vertina tokius du aspektus:

(87)

Kaip jau minėta, dėl sprendime pradėti procedūrą išdėstytų priežasčių Komisija jame neišreiškė abejonės nei dėl viešųjų paslaugų užduoties, kurią oficialiais dokumentais pavesta teikti France Télévisions, apibrėžties ir įgaliojimo jas teikti tinkamumo, nei dėl apibūdintų France Télévisions pareigų vykdymo išorinės kontrolės tinkamumo. Todėl Komisija pareiškė nuomonę, kad atitinkamos pakeisto 1986 m. rugsėjo 30 d. Įstatymo Nr. 86–1067 nuostatos (43–11, 44, 48 ir 53 straipsniai), jo įgyvendinimo dekretai ar oficialūs dokumentai, ypač tie, kuriuose aptariamos veiklos specifikacijos, (2009 m. birželio 23 d. Dekretas Nr. 2009–796) bei tikslų ir priemonių sutartis atitinka Komunikate dėl transliavimo išdėstytas SESV 106 straipsnio 2 dalies įgyvendinimo taisykles, susijusias su pagalbos visuomeniniam transliuotojui vertinimu.

(88)

Ši išvada atitiko kitas išvadas, kurias Komisija šia tema jau buvo padariusi 2003 ir 2005 m. sprendimuose dėl France 2 ir France 3 bei 2008 ir 2009 m. sprendimuose dėl France Télévisions, taikydama tuo metu galiojusį komunikatą.

(89)

Taigi suinteresuotųjų šalių bendro pobūdžio komentarus, kuriuose tvirtinama, kad visuomeninis transliuotojas ir jo konkurentai programų tinklelį sudaro panašiai, kurie faktiškai paneigiami kitų šalių komentaruose ir kuriais negalima pakeisti vertinimo, reikėtų nagrinėti papildomai.

(90)

Pakeistame Ryšių įstatyme Nr. 86–1067 plačiai, aiškiai ir tiksliai apibrėžiami France Télévisions grupės su viešąja paslauga susiję įsipareigojimai. Ji visų pirma privalo orientuotis į plačiąją visuomenę ir siūlyti įvairių produktų, kad pliuralizmo sąlygomis užtikrintų visuomenės demokratinių, socialinių, pilietinių ir kultūrinių poreikių tenkinimą. Tai, kad, kaip pabrėžia Prancūzijos telekomunikacijų ir elektroninių ryšių federacija (FFTCE), kai kurie Europos transliuotojų sąjungai priklausantys konkurentai privalo laikytis jos nuostatų, nėra kliūtis oficialiuose Prancūzijos Respublikos dokumentuose nustatyti konkrečius su viešąja paslauga susijusius įsipareigojimus, kurių, kitaip nei pareigų, susijusių su naryste Europos transliuotojų sąjungoje, privalo laikytis tik France Télévisions.

(91)

Be to, atsižvelgiant į poreikius, France Télévisions pareigos dar tiksliau apibūdinamos jos veiklos specifikacijose bei tikslų ir priemonių sutartyje, pateikiant siektinus tikslius kiekybinius programų tinklelio rodiklius, netaikomus konkuruojantiems transliuotojams. France Télévisions valstybės lėšos skiriamos tam, kad būtų įvykdyti teisės aktuose ir reglamentuose nustatyti visuotinės svarbos viešųjų paslaugų tikslai ir su viešąja paslauga susiję įsipareigojimai, o privačios lėšos konkuruojantiems transliuotojams skiriamos vien siekiant pelno. Tai, kad esama reglamentuose nustatytų arba operatorių laisvai prisiimtų transliavimo veiklos apribojimų, nereiškia, kad faktiškai egzistuoja nediferencijuota pasiūla ir visuomeniniams, ir privatiems transliuotojams. Be to, įstatyme nurodytų su viešąja paslauga susijusių įsipareigojimų, kitaip nei su naryste Europos transliuotojų sąjungoje susijusių pareigų, vykdymas reguliariai kontroliuojamas iš išorės, konkrečiai – parlamento narių.

(92)

Be to, Dramos autorių ir kompozitorių bendrija (SACD) pabrėžia, kad didžiausias France Télévisions įsipareigojimas – kurti originalius prancūziškus audiovizualinius ir kino kūrinius; konkurentai nėra prisiėmę tokio įsipareigojimo, ir jų pareigos kur kas mažesnės. Aišku, SACD pastabose nenurodomos ir neiliustruojamos priežastys, dėl kurių neprancūziški importuoti kūriniai, galbūt sukurti kitose valstybėse narėse, turėtų būti blogesnės kokybės nei tie, kuriuos finansuoja France Télévisions. Tačiau France Télévisions pareiga kurti vis daugiau originalių kūrinių, iš tiesų daugiau negu siūloma konkurentų programų tinkleliuose, tiesiogiai susijusi su prancūzų visuomenės socialiniais ir kultūriniais poreikiais, kuriuos tenkinti privalo France Télévisions, vykdydama su visuotinės svarbos paslaugomis susijusius įsipareigojimus.

(93)

Pagal Prancūzijos Respublikos pateiktą informaciją toks teigiamas France Télévisions teikiamų viešųjų paslaugų užduoties apibrėžties ir kontrolės vertinimas turi būti išplėstas įtraukiant mechanizmus, taikytinus naujų svarbių audiovizualinių paslaugų diegimui pagal Komunikatą dėl transliavimo, įsigaliojusį jau priėmus sprendimą pradėti šią procedūrą. Šios paslaugos, kitokiomis laikmenomis ar formatais teikiamos papildant siūlomų transliacijų pasiūlą, įtrauktos į France Télévisions veiklos specifikacijas bei tikslų ir priemonių sutartis, kuriose tiksliai aprašomos įstatymu nustatytos visuotinės ekonominės svarbos paslaugų užduotys. Kaip nurodyta, šie dokumentai patvirtinti dekretu, todėl jau numatytoms bei ateityje galimoms naujoms paslaugoms būtų taikomos tokios pat konkrečios ex ante konsultavimosi ir ex post metinio vykdymo kontrolės procedūros, kaip ir minėtoms užduotims.

(94)

Taigi apskritai France Télévisions patikėtos viešosios paslaugos užduoties apibrėžtis ir susiję kontrolės mechanizmai atitinka Komunikate dėl transliavimo nustatytas taisykles ir principus, kurie grindžiami ES teismų praktika.

(95)

Finansavimo mechanizmas, apie kurį pranešė Prancūzijos Respublika, įskaitant metinę dotaciją, kurios dalis yra kompensacija už reklamos sumažinimą ir visišką atsisakymą, turi tapti nuolatiniu ir veikti net po įstatyme nustatytos datos, kurią reklamos transliavimas nutraukiamas, – 2011 m. lapkričio mėn.

(96)

Metinį valstybės finansavimą sudarys dalis televizijos licencijos mokesčio ir 2009 m. gegužės 5 d. Įstatyme Nr. 2009–258 numatyta metinė dotacija. Todėl 2005 m. balandžio 20 d. Komisijos sprendime patvirtinta esama pagalba, kuri numatomu mechanizmu nekeičiama, bus papildyta biudžeto dotacija, kurios tiksli suma kasmet bus nustatoma einamųjų finansinių metų finansų įstatymu. Savo pastabose Prancūzijos Respublika nurodo, kad numatytomis grynosiomis viešųjų paslaugų sąnaudomis bus remiamasi prieš kiekvienus finansinius metus ex ante nustatant metinės dotacijos sumą.

(97)

Be to, kaip tik šie faktai aiškėja iš preliminarių vertinimų, Prancūzijos valdžios institucijų pateiktų atsakant į sprendime pradėti procedūrą Komisijos išreikštas abejones. Komisija pažymi, kad Prancūzijos valdžios institucijos teigia, jog verslo plane išdėstytos prognozės yra preliminarios, ir sutinka, kad viešosios paslaugos užduotį vykdančiai įmonei, turinčiai numatyti daugiametes išlaidas, naudinga turėti į tikslų ir priemonių sutarties papildomą sąlygą įtrauktame verslo plane nustatytą finansų programą. Tokiomis aplinkybėmis programoje nurodyti bendri preliminarūs valstybiniai ištekliai, kad ir mažesni, yra susiję su šios paslaugos teikimo 2010–2012 m. bendrųjų sąnaudų sumomis.

(98)

Atsižvelgiant į galimybę numatyti bendrąsias sąnaudas – jos nėra tokios nepastovios kaip komercinės pajamos, kuriomis remiantis nustatomos grynosios sąnaudos – verslo plane pateiktais preliminariais skaičiais a priori pagrindžiamas Prancūzijos Respublikos teiginys, kad grynosios viešosios paslaugos sąnaudos yra svarbiausios siekiant nustatyti būsimosios dotacijos metinę sumą. Todėl biudžeto dotacija, apie kurią pranešta, bus suteikta vykdant 2009 m. kovo 5 d. Įstatyme Nr. 2009–258 nustatytą valstybės pareigą suteikti kompensaciją, tačiau vykdant šią pareigą nebus daroma įtaka kompensacijos sumai, numatytai atsižvelgiant į galimą dėl reklamos atsisakymo prarastų reklamos pajamų įvertinimą.

(99)

Toks požiūris atrodo objektyviai pagrįstas. Iš tiesų, turint omenyje dotacijos ilgalaikiškumą, jos suma būtų vis savavališkiau apskaičiuojama pagal reklamos pajamų sumą, kuri būtų buvusi gauta, jeigu reklama nebūtų panaikinta įstatymu, pvz., nustatant iki reformos paskelbimo ir įgyvendinimo gautų pajamų sumą ir prireikus ją pakoreguojant pagal reklamos televizijoje rinkos pokyčius. Jeigu dotacijos suma tokiu būdu būtų apskaičiuojama atsižvelgiant į nustatytas pajamas, bendrąsias viešųjų paslaugų sąnaudas sumažinus labiau, negu numatyta, pvz., dėl bendros veiklos, kuri bus vykdoma kuriant vienintelę įmonę France Télévisions, galėtų atsirasti rizika valstybės lėšomis išmokėti kompensacijos permoką.

(100)

Be to, metinės dotacijos apskaičiavimas pagal viešosios paslaugos užduoties sąnaudas, atėmus likusias grynąsias komercines pajamas, atitinka pakeisto Ryšių įstatymo Nr. 86–1067 44 straipsnyje ir Dekreto dėl Prancūzijos valstybės ir viešojo audiovizualinio sektoriaus organizacijų finansinių ryšių 2 straipsnyje išdėstytą Prancūzijos Respublikos įsipareigojimą užtikrinti, kad France Télévision skiriamos valstybės lėšos neviršytų su viešąja paslauga susijusių įsipareigojimų, kuriuos vykdyti pavesta grupei, grynųjų sąnaudų. Kaip primena Prancūzijos valdžios institucijos, šis įsipareigojimas ir nurodytos nuostatos visiškai taikytinos biudžeto dotacijai, apie kurią pranešta, ir metinio valstybės finansavimo mechanizmui, kurio dalis nuo šiol bus ši dotacija.

(101)

Todėl pagal Komisijos komunikatą dėl transliavimo metinės dotacijos apskaičiavimas remiantis viešųjų paslaugų užduoties grynosiomis sąnaudomis – iš jų atskaičiavus likusias grynąsias komercines pajamas – atrodo proporcingas.

(102)

Kai kurių suinteresuotųjų trečiųjų asmenų pastabomis, kuriomis tam prieštaraujama, šios išvados paneigti negalima:

(103)

Be to, šiuose komentaruose, kurie nėra grindžiami metinės dotacijos sumos nustatymu ex ante, neatsižvelgiama į ex post kontrolės mechanizmus. Iš tiesų, kaip nurodoma toliau, finansų įstatyme kasmet ex ante nustačius finansinių metų dotacijos sumą bus sukurti ex post kontrolės ir, esant reikalui, susigrąžinimo mechanizmai.

(104)

Komunikate dėl transliavimo numatoma, kad valstybės narės privalo sukurti tinkamus mechanizmus, siekdamos išvengti bet kokios kompensacijos permokos ir reguliariai kontroliuodamos valstybės finansų panaudojimą. Kontrolės veiksmingumą, apie kurį kalbama komunikate, turėtų lemti tai, kad ją reguliariai vykdys nepriklausoma institucija, naudodama mechanizmus, kurie padėtų susigrąžinti galimų kompensacijos permokų sumas arba kitais finansiniais metais tinkamai paskirstyti galimus rezervus, sudarančius ne daugiau kaip 10 % metinių viešosios paslaugos sąnaudų arba galimų kryžminių subsidijų.

(105)

1986 m. rugsėjo 30 d. Ryšių įstatymo Nr. 86–1067 44 straipsnyje nustatyta, kad „valstybiniai ištekliai, viešojo audiovizualinio sektoriaus organizacijoms skiriami kaip kompensacija už joms nustatytų su viešąja paslauga susijusių įsipareigojimų vykdymą, neviršija minėtų įsipareigojimų vykdymo sąnaudų sumos.“ Ši nuostata susijusi su Prancūzijos Respublikos įsipareigojimais įstatyme specialiai nustatyti principą, pagal kurį su viešąja paslauga susijusiems įsipareigojimams vykdyti nesuteikiama kompensacijos permoka; šie įsipareigojimai prisiimti vykstant procedūrai, po kurios priimtas 2005 m. balandžio 20 d. Komisijos sprendimas dėl pagalbos, skiriamos panaudojant televizijos licencijos mokesčio lėšas, suderinamumo (14).

(106)

2007 m. gegužės 15 d. Dekreto Nr. 2007–958 dėl valstybės ir viešojo audiovizualinių ryšių sektoriaus organizacijų finansinių ryšių 2 straipsnyje pateikta tokia pat formuluotė, kaip ir 1986 m. rugsėjo 30 d. įstatymo 53 straipsnyje, atsižvelgiant į „tiesiogines ar netiesiogines pajamas, gaunamas vykdant viešųjų paslaugų užduotis“, ir nurodoma, kad viešosios paslaugos užduočių vykdymo sąnaudos nustatomos remiantis atskira apskaita. Dekreto 3 straipsnyje nustatyta France Télévisions ir jos patronuojamųjų įmonių pareiga vykdant visą komercinę veiklą nepažeisti rinkos sąlygų ir nurodyta, kad išorės organizacija rengia šios pareigos vykdymo metinę ataskaitą, teikiamą atsakingam ministrui, Nacionalinei asamblėjai ir Senatui. Pastaroji nuostata tapo vienu Prancūzijos Respublikos įsipareigojimų, nurodytų 7 konstatuojamojoje dalyje minėtame 2005 m. balandžio 20 d. Komisijos sprendime.

(107)

ES Teismas nusprendė, kad ir priėmus nuostatas, kuriose įtvirtintas draudimo skirti kompensacijos permoką principas, ir vykdant taikytų France Télévision komercinės veiklos sąlygų kontrolę bei tikrinimus visiškai panaikinti Komisijos nuogąstavimai, išreikšti per procedūrą, po kurios priimtas 2005 m. balandžio 20 d. sprendimas (15). Be to, atlikto įsipareigojimų laikymosi ex post kontrolės tinkamumą patvirtino ir Teismas (16).

(108)

Komisija gavo ir išnagrinėjo dekreto 2 ir 3 straipsnių nuostatų vykdymo 2007 ir 2008 finansiniais metais ataskaitas (pagal dekreto 3 straipsnį parengtas 2007 m. ataskaitas patvirtino audito įmonės PriceWaterhouseCoopers ir KPMG, o 2008 m. ataskaitas – konsultavimo paslaugų įmonė Rise) bei 2 straipsnyje numatytos 2009 m. ataskaitos projektą. Pateiktose ataskaitose daroma išvada, kad France Télévisions grupei skiriami valstybiniai ištekliai neviršijo jai patikėtų su viešąja paslauga susijusių įsipareigojimų grynųjų sąnaudų ir kad visa France Télévisions vykdoma komercinė veikla atitiko įprastas rinkos sąlygas. Taigi dėl to kryžminių dotacijų komercinei ir viešųjų paslaugų teikimo veiklai galimybė yra atmetama. Be to, parengus minėtas ataskaitas įrodyta, kad priešingai, negu teigia M6, įvairių France Télévisions kanalų viešųjų paslaugų sąnaudų ir išteklių apskaita gali būti tvarkoma esamomis apskaitos priemonėmis.

(109)

Biudžeto dotacijai, apie kurią pranešta, bus taikomos Dekrete Nr. 2007–958 nustatytos valstybinių išteklių ex post kontrolės sąlygos. Nuo tada, kai kontrolė pradėta vykdyti, visų France Télévisions skirtų valstybinių išteklių nepakako su viešąja paslauga susijusių įsipareigojimų grynosioms sąnaudoms padengti, todėl galimos kompensacijos permokos skyrimo klausimas nekilo. Vidutinio laikotarpio sąnaudų ir pajamų prognozėse, pateiktose verslo plane ir nurodytose 1 lentelėje, 2012 m. numatomas nedidelis perteklius, kuris, jeigu būtų patvirtintas ir nereikalingas numatomam 2010 ir 2011 m. deficitui kompensuoti, pirmiausia turėtų būti skiriamas audiovizualinės kūrybos išlaidoms padengti.

(110)

Bet kokiu atveju, kad esama priemonė atitiktų 2009 m. Komunikate dėl transliavimo išdėstytus patikslinimus, Prancūzijos Respublika įsipareigoja iš dalies pakeisti 2007 m. gegužės 15 d. Dekreto Nr. 2007–9582 straipsnį, siekdama:

(111)

Atrodo, kad tokiomis sąlygomis Prancūzijos Respublika turės tinkamų mechanizmų atlikti reguliarią ir veiksmingą valstybės lėšų naudojimo kontrolę, siekiant išvengti bet kokios kompensacijos permokos arba kryžminės dotacijos, kaip numatyta Komunikate dėl transliavimo.

(112)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, atrodo, kad galimi konkurencijos suvaržymai dėl France Télévisions dalyvavimo komercinėse rinkose, kuriose ji vis dar veiks visiškai įgyvendinus reformą, bus riboti. Panašu, kad tas dalyvavimas bus labai ribotas ir kad dėl reformos televizijos reklamos užsakymai bent iš dalies bus perduodami France Télévisions konkurentams.

(113)

Iš tiesų, kaip nurodoma septynių privačių televizijos ar radijo kanalų paskelbtame rašte, reformos tąsa iki nustatyto termino France Télévisions atsisakius reklamos „suteiktų privačioms žiniasklaidos priemonėms reikalingų galimybių pakilti“, o išsaugojus teisę transliuoti reklamą „būtų padaryta pražūtingų padarinių visai Prancūzijos žiniasklaidai ir iš esmės būtų pakeistos veikėjų ekonominės perspektyvos …“  (17).

(114)

Kitaip sakant, dėl France Télévisions dalinio pasitraukimo ir pakartotinio šių struktūrinių pajamų – komercinių ar viešųjų (kompensacijos) – skyrimo visuotinės svarbos užduoties vykdymą atitinkančioms programoms transliuoti, auditorijai negaunant tiesioginio finansinio atlygio, mažėja galimi konkurencijos suvaržymai konkurencingose rinkose, kuriose veikia France Télévisions. Pasitraukus France Télévisions, atsiveria erdvė, kurią galėtų užimti nauji dalyviai arba šiuo metu reklamos rinkoje mažai dalyvaujantys veikėjai, atėjus laikui užtikrinsiantys dinamiškesnę konkurenciją.

(115)

Todėl, atsižvelgiant į Prancūzijos Respublikos pateiktą informaciją ir pasirašytus įsipareigojimus, valstybės finansavimas turėtų padėti France Télévisions padengti grynąsias sąnaudas, susidarančias siekiant įvykdyti šiai įmonei tenkančius įsipareigojimus, neviršyti šių sąnaudų ir būti kontroliuojamas ex post, vadovaujantis taikomame Komunikate dėl transliavimo nustatytais kriterijais. Be to, kadangi France Télévisions apribos savo veiklą konkurencingose rinkose, numatoma pagalba negalima daryti poveikio prekybos plėtrai pažeidžiant ES interesus, taigi bus įvykdytos SESV 106 straipsnio 2 dalies taikymo sąlygos.

(116)

Be to, Prancūzijos Respublika įsipareigoja iki 2013 m., kai bus baigta viešojo audiovizualinio sektoriaus reforma, teikti Komisijai metines ataskaitas, nes tai padės stebėti valstybės pagalbos taisyklių požiūriu svarbiausius reformos įgyvendinimo aspektus, būtent metines kompensacijas ir ex post kontrolės mechanizmus, sąlygas, kurias France Télévisions taiko savo komercinei veiklai, įmonės padėties šioje rinkoje kitimą bei metinį tikslų ir priemonių sutarties vykdymą.

(117)

Atsižvelgiant į reformos mastą, France Télévisions teikiamos paslaugos finansavimo naujoves, jo padarinius France Télévisions sąnaudų ir pajamų pokyčiui bei nepastovią rinkų ekonominę aplinką, kuri daro įtaką France Télévisions ir konkurentų komercinėms pajamoms, šis įsipareigojimas gali padėti Komisijai tikrinti ir iš arti stebėti reformos bei Prancūzijos Respublikos įsipareigojimų, prisiimtų vykdant šią procedūrą, įgyvendinimą.

(118)

Sprendime pradėti procedūrą Komisija buvo išreiškusi abejonių, ar yra ryšys tarp pajamų, gaunamų iš naujųjų reklamos pajamų ir elektroninių ryšių mokesčių, ir metinės dotacijos, nuo 2010 m. mokėtinos France Télévisions. Jeigu būtų galima nustatyti tokį ryšį, šie mokesčiai turėtų būti laikomi pagalbos dalimi ir nagrinėjami pagalbos suderinamumo su vidaus rinka požiūriu. Nors 2009 m. tokio ryšio buvimą buvo galima atmesti, turint omenyje 2009 m. kovo 5 d. Valstybinių audiovizualinių paslaugų įstatymo Nr. 2009–258 įsigaliojimo ir įgyvendinimo datą, atsižvelgiant į aukščiausių Prancūzijos valdžios institucijų pareiškimus, tebesama abejonių dėl ateities.

(119)

Iš Teisingumo Teismo praktikos, kuri patvirtinta 2008 m. gruodžio 22 d. prejudiciniame sprendime byloje Régie Networks (C-333/07) (99 punktas), aiškėja, kad „tam, kad mokestį būtų galima laikyti sudėtine pagalbos priemonės dalimi, atitinkami nacionalinės teisės aktai turi nustatyti privalomą tarpusavio ryšį tarp mokesčio ir nagrinėjamos pagalbos: pagalba privalomai finansuojama surinktu mokesčiu ir pajamos daro tiesioginę įtaką pagalbos dydžiui, ir tarp šios pagalbos suderinamumo su bendrąja rinka įvertinimo“  (18). Abi Teismo nustatytos taikymo sąlygos, būtent tinkamas nacionalinis reglamentavimas ir tiesioginė įtaka pagalbos sumai, nagrinėjamos toliau.

(120)

Pagal Prancūzijos teisę – 2001 m. rugpjūčio 1 d. Pagrindinio finansų įstatymo 36 straipsnį – valstybei perduoti ištekliai kitam juridiniam asmeniui gali būti skiriami tik laikantis tam tikros finansų įstatymo nuostatos. Taigi finansų įstatyme turėtų būti specialiai numatyta, kad 2009 m. kovo 5 d. Įstatymu Nr. 2009–258 nustatytų reklamos pajamų ir elektroninių ryšių mokesčių pajamos bus visiškai arba iš dalies skiriamos France Télévisions finansuoti. Tokia nuostata kol kas nepriimta. Remdamasi SESV 108 straipsnio 3 dalies nuostatomis, Prancūzijos Respublika įsipareigoja iš naujo pranešti Komisijai apie bet kokį schemos struktūros pakeitimo projektą. Tokiomis sąlygomis privalomas ryšys tarp pagalbos, apie kurią pranešta, ir nacionaline teise grindžiamų naujųjų mokesčių pagal Teismo sprendimus negali būti nustatytas.

(121)

Be to, atrodo, kad lemiamas kriterijus, taikomas siekiant nustatyti metinę biudžeto dotacijos sumą, skaičiuojamą kartu su nustatyta licencijos mokesčio lėšų skyrimo suma, bus France Télévisions su viešąja paslauga susijusių įsipareigojimų grynųjų sąnaudų suma, o ne iš naujųjų mokesčių gautų pajamų suma. Taigi preliminarios viešųjų paslaugų sąnaudos yra ir bus vertinamos ex ante ir nurodomos tikslų ir priemonių sutartyje, kaip numatyta pakeisto 1986 m. rugsėjo 30 d. Ryšių įstatymo Nr. 86–1067 53 straipsnyje. Finansų įstatymo projekte nustatyta metinė dotacija bus pritaikoma pagal numatomas grynąsias sąnaudas, o preliminarių skaičiavimų ir rezultatų atitikimas turės būti nustatomas ir prireikus taisomas ex post, remiantis 2007 m. gegužės 15 d. Dekreto Nr. 2007–958 dėl valstybės ir viešojo audiovizualinių ryšių sektoriaus organizacijų finansinių ryšių 2 straipsnio įgyvendinimo ataskaita. Kadangi sąnaudų patiriama, nepaisant iš mokesčių surenkamų lėšų, mokesčių pajamos negali tiesiogiai daryti įtakos pagalbos sumai. Be to, atrodo, kad iš pradžių Prancūzijos Vyriausybės nustatyti mokesčių tarifai galutiniame įstatyme, dėl kurio balsavo parlamentas, yra mažesni, tačiau France Télévisions mokėtina dotacija dėl to proporcingai nesumažėjo.

(122)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, 2009 m. kovo 5 d. Įstatyme Nr. 2009–258 nustatyti reklamos pajamų ir elektroninių ryšių mokesčiai nėra pagalbos sudedamoji dalis, todėl, priešingai, negu teigia kai kurie suinteresuotieji asmenys, būtent ACT, FFTCE, Privačių kanalų asociacija, M6 ir TF1, jie neturi būti nagrinėjami svarstant pagalbos suderinamumą su vidaus rinka.

(123)

Šia išvada nepažeidžiamas minėtų mokesčių ir jų konkrečių nuostatų, kaip atskirų priemonių, suderinamumas su ES teise, visų pirma elektroninių ryšių mokesčio suderinamumas, kalbant apie klausimus, vykstant pažeidimo procedūrai Nr. 2009/5061 nagrinėtus pagal Direktyvą 2002/20/EB arba 2002 m. kovo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2002/21/EB dėl elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų bendrosios reguliavimo sistemos (19).

(124)

Be to, Komisija atsižvelgia į Prancūzijos pareiškimą, kad minėti mokesčiai neįeina į šiame sprendime aptariamo pranešimo sritį.

(125)

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, Komisija daro išvadą, kad, remiantis visuomeninio transliavimo paslaugų teikėjams taikomais principais ir įgyvendinimo taisyklėmis, nurodytu būdu suteikiama metinė dotacija France Télévisions gali būti pripažinta suderinama su vidaus rinka pagal SESV 106 straipsnio 2 dalį,