6.2.2007   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 32/23

(1)

Šis sprendimas skirtas Microsoft Corporation.

(2)

Korporacija Microsoft Corporation pažeidė EB sutarties 82 straipsnį ir EEE susitarimo 54 straipsnį tokiais veiksmais:

(3)

Operacinės sistemos – tai programinės įrangos produktai, kuriais valdomos pagrindinės kompiuterio funkcijos. „Kliento asmeniniai kompiuteriai“ (AK) – tai bendrosios paskirties kompiuteriai, skirti vienu metu naudotis vienam žmogui, kuriuos galima prijungti prie kompiuterių tinklo.

(4)

Galima išskirti tokias operacines sistemas: i) skirtas vadinamiesiems „suderintiems su Intel“ AK ir ii) skirtas „nesuderintiems su Intel“ AK. Sąvoka „suderintas su Intel“ šiuo atveju siejama su specifine aparatinės įrangos architektūra. „Jungti“ (kitaip tariant, pritaikyti) nesuderintas su Intel operacines sistemas (pvz., Apple produktą Macintosh) prie suderintos su Intel aparatinės įrangos – ilgas ir daug sąnaudų reikalaujantis procesas. Tačiau klausimą, ar operacinės sistemos suderintiems su Intel ir nesuderintiems su Intel AK priklauso atitinkamos rinkos apibrėžimui, galima palikti atvirą, kadangi tai neturės reikšmės Microsoft įtakos rinkoje įvertinimo rezultatui.

(5)

Delninių prietaisų, tokių kaip asmeniniai skaitmeniniai pagalbikliai („PDA kompiuteriai“) arba „protingieji“ mobiliojo ryšio telefonai, bei serverių operacinės sistemos šiuo metu negali būti laikomi konkurencingais kliento AK operacinių sistemų pakaitalais.

(6)

Kalbant apie pasiūlos pakeičiamumą, norint pateikti programinės įrangos produktą, kuris šiuo metu nėra klientų AK operacinių sistemų rinkoje, jį reikėtų esminiai keisti, derinant prie specifinių šios rinkos vartotojų poreikių. Tai lemtų ilgalaikį (dažnai trunkantį ilgiau nei metus) vystymo bei bandymų procesą, dėl kurio būtų patiriama daug išlaidų ir tai komerciškai būtų labai rizikinga. Be to, kaip buvo nustatyta nagrinėjant korporacijos Microsoft dominuojančią padėtį atitinkamoje rinkoje, toks naujas rinkos dalyvis susidurtų su rimtomis patekimo į rinką kliūtimis.

(7)

„Tinklo serverių paslaugos“ – tai pagrindinės paslaugos, kasdieniame darbe naudojamos biurų darbuotojų, kurias sudaro bendras naudojimasis serveriuose saugomomis rinkmenomis bei spausdintuvais ir darbuotojų, kaip tinklo vartotojų, teisių centralizuotas „administravimas“, kurį užtikrina organizacijos informacinių technologijų padalinys. „Tinklo serverių operacinės sistemos“ – tai operacinės sistemos, suprojektuotos ir pateikiamos rinkai šioms paslaugoms teikti į sąlyginai nedidelius ar vidutinio dydžio tinklus sujungtų AK skaičiui.

(8)

Vykstant Komisijos tyrimui surinkti įrodymai patvirtino, kad vartotojai vertina tinklo serverių paslaugas kaip atskirą serveriais teikiamų paslaugų komplektą. Ypač artimai susijusios, viena vertus, naudojimosi rinkmenomis ir spausdinimo paslaugos ir, kita vertus, tinklo bei vartotojų administravimo paslaugos: jei tinklas ir vartotojai nebūtų tinkamai administruojami, vartotojai negalėtų operatyviai ir saugiai bendrai naudotis rinkmenomis ir spausdintuvais.

(9)

Tinklo serverius (serverius su įdiegta tinklo serverių operacine sistema) būtina atskirti nuo didelio galingumo serverių, paprastai reikalingų „ypač svarbioms“ užduotims, tokioms kaip atsargų valdymas, oro linijų bilietų rezervavimas ar bankų sandoriai, atlikti. Atliekant šias užduotis gali prireikti saugoti didelius duomenų kiekius; tokios užduotys reikalauja didžiausio (dažnai vadinamo „tvirto kaip akmens“) patikimumo ir pasiekiamumo (2). Jos atliekamos brangiais įrenginiais (kartais vadinamais „įmonių serveriais“) arba galingaisiais kompiuteriais. Priešingai nei šiuo atveju, tinklo serverių operacinės sistemos paprastai įdiegiamos pigesniuose kompiuteriuose.

(10)

Tačiau ne visi mažo galingumo serveriai naudojami kaip tinklo serveriai. Pvz., mažo galingumo serverius galima įdiegti tinklų „pakraštyje“ ir teikti specialias paslaugas: galimybių naudotis žiniatinkliu (3) arba žiniatinklio dokumentų pasidėjimo paslaugas, (4) arba užkardas, (5) ir neteikti pagrindinio tinklo serverio paslaugų.

(11)

Be to, reikėtų pabrėžti, kad, priešingai nei kalbant apie pagrindinius tinklo serverius (į kurių paslaugas įeina tik rinkmenų, spausdinimo ir tinklo bei vartotojų administravimas), tinklo serverių operacines sistemas galima naudoti taikomosioms programoms paleisti, kaip ir kitas operacines sistemas. Šios taikomosios programos dažnai glaudžiai susijusios su tinklo ir vartotojų administravimo paslaugų teikimu. Kadangi tinklo serverių operacinės sistemos paprastai įdiegiamos į nebrangią aparatinę įrangą, ypatingo šių programų patikimumo nereikalaujama.

(12)

Medijos leistuvės – tai kliento programinės įrangos programos, kurių pagrindinė funkcija yra dekoduoti, išskleisti ir leisti skaitmenines garso ir vaizdo rinkmenas (bei leisti jas toliau apdoroti), parsisiųsdintas arba gaunamas srautu (internetu ar kitais tinklais). Medijos leistuvės taip pat gali leisti fizinėse laikmenose, tokiose kaip kompaktiniai diskai ir skaitmeniniai universalūs diskai, laikomas garso ir vaizdo rinkmenas.

(13)

Kalbant apie paklausos pakeičiamumą, klasikiniai leistuvai, tokie kaip kompaktinių diskų ir skaitmeninių universalių diskų grotuvai, nėra medijos leistuvių pakaitalai, kadangi jie teikia labai ribotą medijos leistuvių funkcijų dalį. Nuo trečiųjų šalių intelektinės nuosavybės teisėmis saugomų technologijų priklausančios medijos leistuvės, skirtingai nei korporacijos Microsoft leistuvė WMP, bendrovės RealNetwork leistuvė RealOne Player ir bendrovės Apple leistuvė QuickTime Player, tikriausiai nevaržys trečiųjų šalių veiksmų. Medijos leistuvės, negalinčios priimti garso ir vaizdo turinio srautų iš interneto, nepakeičia duomenų srautams pritaikytų medijos leistuvių, kadangi jos nepatenkina konkretaus vartotojo poreikio siųsti duomenų srautus.

(14)

Kalbant apie pasiūlos pakeičiamumą, rinkai būdingos būtinos didelės investicijos moksliniams tyrimams ir vystymui, esamų medijos technologijų apsauga, užtikrinta intelektinės nuosavybės teisėmis, ir netiesioginis tinklo poveikis, kas kitų programinės įrangos programų, įskaitant duomenų srautui gauti nepritaikytų medijos leistuves, gamintojams tampa kliūtimis, norint patekti į rinką.

(15)

Korporacija Microsoft pripažino užimanti dominuojančią padėtį AK operacinių sistemų rinkoje.

(16)

Dominuojančią padėtį apibūdina labai didelės rinkos dalys, kurias bendrovė išlaikė ne trumpiau kaip nuo 1996 m. (90 % + per pastaruosius metus) ir labai didelės patekimo į rinką kliūtys. Patekimo į rinką kliūtys yra ypač susijusios su netiesioginiu tinklo poveikiu. Iš tiesų AK operacinės sistemos populiarumas tarp vartotojų priklauso nuo to, ar ji populiari tarp AK taikomųjų programų prekybininkų, kurie plėtros kryptis telkia į populiariausias tarp vartotojų AK operacines sistemas. Taip atsiranda savaiminė dinamika, apsauganti Windows, kaip de facto AK operacinių sistemų standartą („taikomųjų programų patekimo į rinką kliūtis“).

(17)

Komisija daro išvadą, kad korporacija Microsoft pasiekė dominuojančią padėtį tinklo serverių operacinių sistemų rinkoje. Ši išvada konkrečiai paremta šiais duomenimis:

(18)

Sprendime prieinama prie šių išvadų.

(19)

Šios išskirtinio pobūdžio aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad korporacijos Microsoft atisakymas yra piktnaudžiavimas dominuojančia padėtimi, kuris yra nesuderinamas su 82 straipsniu, nebent tai būtų objektyviai pateisinta.

(20)

Korporacija Microsoft atsisakymą grindžia tuo, kad informacijos pateikimas ir leidimas konkurentams ja naudotis, gaminant suderinamus produktus, prilygsta intelektinės nuosavybės teisių licencijavimui. Komisija nepateikė savo nuomonės apie bendrus korporacijos Microsoft intelektinės nuosavybės argumentus, kadangi bet kuriuo atveju juos būtų galima įvertinti tik nagrinėjant kiekvieną atvejį atskirai, korporacijai Microsoft pateikus atitinkamas specifikacijas. Tačiau, remiantis teismų praktika, ūkio subjekto interesai, naudojant jo intelektinės nuosavybės teises, savaime negali sudaryti objektyvaus pagrindimo, kai nustatomos išskirtinės aplinkybės, tokios kaip nurodyta pirmiau.

(21)

Komisija ištyrė, ar esant išskirtinėms šios bylos aplinkybėms korporacijos Microsoft pasiūlytas pagrindimas yra reikšmingesnis, nei šios išskirtinės aplinkybės, ir priėjo prie išvados, kad korporacija Microsoft to nepagrindė įrodymais. Konkrečiai, nurodymas pateikti atitinkamą informaciją negalėjo lemti to, kad korporacijos Microsoft produktas būtų dauginamas. Komisija taip pat atsižvelgė į tai, kad pramonėje paprastai atskleidžiama tokia informacija, kokią korporacija Microsoft atsisakė pateikti.

(22)

Be to, Komisija rėmėsi 1984 m. bendrovės IBM įsipareigojimu Komisijai („IBM įsipareigojimas“) (6) ir 1991 m. programinės įrangos direktyva (7). Korporacija Microsoft iš tiesų pripažįsta, kad bendrovės IBM įsipareigojimas ir programinės įrangos direktyva, nagrinėjant šią bylą, suteikia naudingas gaires. Komisija priėjo prie išvados, kad šiuo atveju nurodymas pateikti duomenis būtų analogiškas IBM įsipareigojimui, kadangi jis būtų susijęs su sąsajos specifikacijomis. Kita Komisijos išvada – remiantis programinės įrangos direktyva, nagrinėjamas atsisakymas buvo atsisakymas suteikti informacijos apie funkcinį suderinamumą. Šiuo atžvilgiu Komisija pabrėžė, kad programinės įrangos direktyva apriboja autoriaus teisių taikymą programinei įrangai (taip pat ir nedominuojančių įmonių) funkcinio suderinamumo naudai, taip išryškinant funkcinio suderinamumo svarbą programinės įrangos pramonei. Be to, reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad programinės įrangos direktyvoje aiškiai nustatoma, kad jos nuostatos neapriboja 82 straipsnio taikymo, konkrečiai tuo atveju, jei dominuojantis ūkio subjektas atsisako pateikti informaciją, reikalingą funkciniam suderinamumui užtikrinti.

(23)

Be to, korporacija Microsoft teigė, kad atsisakymas pateikti funkcinio suderinamumo informaciją negalėjo būti skirtas konkurencijai tinklo serverių operacinių sistemų rinkoje apriboti, kadangi bendrovė neturėjo ekonominių paskatų veikti pagal tokią strategiją. Komisija atmetė korporacijos Microsoft argumentą, pažymėdama, kad jis buvo pagrįstas šios bylos faktų neatitinkančiu ekonominiu modeliu ir nesuderinamas su tyrimo metu gautuose korporacijos Microsoft vidaus dokumentuose išreikšta korporacijos Microsoft vadovų nuomone.

(24)

Sprendime nustatyta, kad susiedama WMP ir Windows AK operacinę sistemą (Windows), korporacija Microsoft pažeidžia sutarties 82 straipsnį. Savo išvadą dėl piktnaudžiavimo susiejimu Komisija grindžia keturiais elementais: i) korporacija Microsoft užima dominuojančią padėtį AK operacinių sistemų rinkoje; ii) AK operacinė sistema Windows ir WMP yra du atskiri produktai; iii) korporacija Microsoft nesuteikia vartotojams pasirinkimo galimybės įsigyti Windows be WMP ir iv) šis susiejimas apriboja konkurenciją. Be to, šiuo sprendimu atmetami WMP susiejimą pagrindžiantys korporacijos Microsoft argumentai.

(25)

Korporacija Microsoft neginčija fakto, kad ji užima dominuojančią padėtį AK operacinių sistemų rinkoje.

(26)

Komisija sprendime nustatė, kad informacijos srautams pritaikytos medijos leistuvės ir AK operacinės sistemos yra du atskiri produktai (atmetant korporacijos Microsoft argumentą, kad WMP yra neatsiejama Windows dalis). Visų pirma sprendime nustatyta, kad nepaisant to, jog korporacija Microsoft jau kurį laiką sieja savo medijos leistuvę su Windows, vis dar egzistuoja atskira autonominių medijos leistuvių paklausa, atskirtina nuo AK operacinių sistemų paklausos. Antra, kai kurie prekybininkai gamina ir tiekia autonomines medijos leistuves kaip tokias. Trečia, pati korporacija Microsoft gamina ir platina WMP versijas, tinkančias kitoms AK operacinėms sistemoms. Galiausiai reklamuodama WMP, korporacija Microsoft tiesiogiai konkuruoja su kitų gamintojų medijos leistuvėmis.

(27)

Kalbant apie trečiąjį piktnaudžiavimo susiejimu elementą, remiantis sprendimo išvadomis, korporacija Microsoft nesuteikia vartotojams pasirinkimo įsigyti Windows be WMP. AK gamintojai privalo licencijuoti Windows su WMP. Norėdami įdiegti alternatyvią medijos leistuvę į Windows, jie gali tai padaryti tik kartu palikdami WMP. Tokios pat sąlygos taikomos ir vartotojui perkant Windows mažmeninės prekybos parduotuvėse. Remiantis šiuo sprendimu, korporacijos Microsoft argumentai, kad vartotojams nereikia „papildomai“ mokėti už WMP ir kad jiems nebūtina jos naudoti, yra nereikšmingi nustatant, ar pažeidžiamas sutarties 82 straipsnis.

(28)

Tuomet sprendime aiškinama, kodėl šioje konkrečioje byloje susiejimu apribojama konkurencija. Sprendime nustatyta, kad susiedama WMP su Windows, korporacija Microsoft savo medijos leistuvę paskleidžia per AK visame pasaulyje labai dideliu mastu. Remiantis atitinkamais įrodymais, kiti platinimo būdai yra antrarūšiai. Susiedama WMP su Windows, korporacija Microsoft gali suteikti galimybę tiekėjams ir programinės įrangos gamintojams, taikantiems Windows Media technologijas, remiantis Windows monopolija, pasiekti beveik visus AK vartotojus visame pasaulyje. Įrodyta, kad naudojant keletą medijos technologijų, atsiranda papildomų išlaidų. Todėl WMP visuotinis paskleidimas skatina turinio tiekėjus ir programinės įrangos gamintojus visų pirma remtis Windows Media technologija. Vartotojai savo ruožtu teikia pirmenybę WMP, kadangi siūlomas didesnis šio produkto papildomos programinės įrangos ir turinio pasirinkimas. Susiejimas sustiprina ir iškreipia šį „tinklo poveikį“ korporacijos Microsoft naudai, taip rimtai pakenkiant konkurencijos procesui medijos leistuvių rinkoje. Remiantis įrodymais, dėl susiejimo WMP naudojama dažniau, nors kitos medijos leistuvės vartotojų vertinamos kaip kokybiškesnės. Rinkos duomenys apie medijos leistuvių ir formatų naudojimą bei interneto svetainėse siūlomą turinį rodo polinkį naudoti WMP ir Windows Media formatus pagrindinių konkuruojančių medijos leistuvių (ir medijos leistuvių technologijų) nenaudai. Sprendime, išryškinant šią WMP ir Windows Media formatui palankią tendenciją, taip pat pabrėžiama, kad remiantis Teismo praktika, nustatant piktnaudžiavimą susiejimu, iš Komisijos nereikalaujama konkrečiai įrodyti, kad konkurencija jau buvo apribota ar kad iškilo visos konkurencijos išnykimo rizika. Kitaip tam tikrose programinės įrangos rinkose antimonopolinis tyrimas būtų atliktas pernelyg vėlai, nes poveikio rinkai įrodymą būtų galima pateikti tik rinkai „neoficialiai pranešus“.

(29)

Galiausiai sprendime aptariami korporacijos Microsoft argumentai, kuriais teisinamas WMP susiejimas, konkrečiai, tariami WMP susiejimo su Windows pranašumai. Kalbant apie tariamus platinimo pranašumus, Komisija atmeta korporacijos Microsoft argumentą, kad susiejimas mažina vartotojų išlaidas, susijusias su sandoriu, kadangi nusipirkus kompiuterį, iš karto įsigyjamas numatytų parinkčių rinkinys ir jį nustatyti prireikia mažiau laiko bei tai atlikti yra paprasčiau. Nors tai, kad medijos leistuvė į kliento AK operacinę sistemą yra įdiegta iš anksto, teikia pranašumų, nėra reikalaujama, kad korporacija Microsoft parinktų vartotojams medijos leistuvę. AK gamintojai gali užtikrinti, kad būtų įgyvendintas vartotojų reikalavimas iš anksto įdiegti jų pasirinktą medijos leistuvę. Šiame sprendime taip pat nustatyta, kad korporacija Microsoft nepagrindė jokio veiksmingo techninio pranašumo, kurio būtina sąlyga būtų „integruoti“ WMP. Iš tiesų WMP susiejimas labiau apsaugo korporaciją Microsoft nuo veiksmingos konkurencijos su galimai veiksmingesnių medijos leistuvių prekybininkais, galinčios mesti iššūkį bendrovės padėčiai, taip sumažinant į medijų leistuves investuojamų sugebėjimų ir kapitalo.

(30)

Sprendime korporacijai Microsoft nurodoma atskleisti informaciją, kurią ji atsisakė pateikti, ir leisti ją naudoti kuriant suderinamus produktus. Reikalavimas atskleisti informaciją apsiriboja protokolų specifikacijomis ir funkcinio suderinamumo su esminiais standartinio tinklo bruožais užtikrinimu. Jis taikomas ne tik bendrovei Sun, bet ir bet kuriam ūkio subjektui, norinčiam kurti konkurencingus produktus, kurie konkuruotų su korporacijos Microsoft produktais tinklo serverių operacinių sistemų rinkoje. Jei pagal šį sprendimą iš korporacijos Microsoft būtų reikalaujama atsisakyti galimybės visiškai išnaudoti kai kurias jos intelektinės nuosavybės teises, tai būtų grindžiama būtinybe sustabdyti piktnaudžiavimą.

(31)

Korporacija Microsoft turi atskleisti informaciją ir leisti ja naudotis protingomis ir nediskriminuojančiomis sąlygomis. Reikalavimas, kad korporacijos Microsoft nustatytos sąlygos būtų pagrįstos ir nediskriminuojančios, ypač taikomas bet kokiam atlygiui, kurio korporacija Microsoft gali pareikalauti už teikiamą informaciją. Pvz., atlygis neturėtų atspindėti strateginės vertės, pagrįstos korporacijos Microsoft įtaka AK operacinių sistemų ar tinklo serverių operacinių sistemų rinkoms. Be to, korporacija Microsoft negali nustatyti apribojimų produktų, kuriems būtų galima taikyti minėtas specifikacijas, tipui, jei tokie apribojimai sudaro kliūčių konkuruoti su korporacija Microsoft arba be reikalo suvaržo informacijos gavėjų galimybes kurti naujoves. Galiausiai ateityje korporacijos Microsoft taikomos sąlygos turi būti pakankamai nuspėjamos.

(32)

Korporacija Microsoft privalo atskleisti atitinkamas protokolų specifikacijas tinkamu laiku, tai yra iš karto po to, kai ji savo produktuose įdiegia veikiančias ir pakankamai stabilias šių protokolų įgyvendinimo priemones.

(33)

Dėl piktnaudžiavimo susiejimu šiuo sprendimu korporacija Microsoft įpareigojama pasiūlyti galutiniams vartotojams ir originalios įrangos gamintojams (angl. OEM) EEE įsigyti visiškai veikiančią Windows versiją be WMP. Korporacija Microsoft pasilieka teisę siūlyti apjungtą Windows ir WMP versiją.

(34)

Korporacija Microsoft turi susilaikyti nuo bet kokių veiksmų, kurie darytų tokį pat poveikį kaip Windows ir WMP susiejimas, pvz., suteikti WMP išskirtinę privilegijuoto funkcinio suderinamumo su Windows teisę, teikti atrankinę prieigą prie Windows API sąsajų arba naudojant Windows reklamuoti WMP konkurentų produktų nenaudai. Korporacija Microsoft taip pat negali suteikti OEM arba vartotojams nuolaidos už tai, kad jie perka Windows kartu su WMP, arba de facto finansiškai ar kitais būdais panaikinti ar apriboti OEM ar vartotojų laisvę rinktis atsietą Windows. Atsieta Windows versija turi būti ne mažiau veiksminga nei su WMP susieta Windows versija, atsižvelgiant į WMP funkcionalumą, kuris pagal apibrėžimą neįeis į atsietą Windows versiją.

(35)

Komisija mano, kad pažeidimas pagal savo pobūdį yra labai sunkus EB sutarties 82 straipsnio ir EEE susitarimo 54 straipsnio pažeidimas.

(36)

Be to, korporacijos Microsoft elgesio modelis, paremtas išimtinumo spaudimu, smarkiai paveikia tinklo serverių operacinių sistemų ir duomenų srautams pritaikytų medijos leistuvių rinkas.

(37)

Vertinant piktnaudžiavimo sunkumą, klientų AK operacinių sistemų, tinklo serverių operacinių sistemų ir medijos leistuvių rinkų apimtis – visa EEE.

(38)

Pradinė korporacijai Microsoft nustatyta baudos suma, siekiant, kad ji atitiktų pažeidimo sunkumą, atsižvelgiant į pirmiau nurodytas aplinkybes, turėtų būti 165 732 101 EUR. Atsižvelgiant į didelį korporacijos Microsoft ekonominį pajėgumą (8) ir siekiant užtikrinti pakankamą prevencinį poveikį korporacijos Microsoft atžvilgiu, šis skaičius padidinamas du kartus – 331 464 203 EUR.

(39)

Galiausiai atsižvelgiant į pažeidimo trukmę (penkeri su puse metų), pagrindinė baudos suma didinama 50 %. Taigi nustatoma 497 196 304 EUR pagrindinė baudos suma.

(40)

Su šiuo sprendimu susijusių sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių nėra.