—

geriau planuoti ir prižiūrėti įmonių pertvarkymo procesą, ypač kolektyvinių atleidimų atveju,

—

toliau mažinti su atlyginimais nesusijusius darbo kaštus, ypač mažai apmokamų darbuotojų atžvilgiu, tuo pačiu išsaugant biudžeto konsolidavimą,

—

gerinti regioninių įdarbinimo agentūrų bendradarbiavimą, siekiant didinti mobilumą tarp regionų.

—

peržiūrėti mokesčių ir pašalpų sistemas, kad būtų pašalinti nedarbą lemiantys veiksniai ir numatytos tinkamos paskatos aktyviai ieškoti darbo, tuo tikslu peržiūrint pašalpų teikimo sąlygas,

—

suaugusiems bedarbiams, socialiai remtiniems jauniems žmonėms ir migrantams plačiau taikyti įdarbinimo agentūrų įgyvendinamas priemones,

—

suformuluoti bendrą strategiją tokiose srityse kaip aktyvus senėjimas, tęstinio mokymo galimybės, lanksčios darbo aplinkos formavimas ir efektyvi darbo paieška vyresniems darbuotojams, įskaitant sprendimą mažinti paankstinto išėjimo į pensiją programų apimtis.

—

imtis veiksmų mažinant ankstyvo pasitraukimo iš mokyklos apimtis,

—

stebėti pastaruosius tarpprofesinius susitarimus, skirtus didinti darbuotojų dalyvavimą mokymo procese, ypatingą dėmesį skiriant žemos kvalifikacijos darbuotojams.

—

toliau mažinti bendrą fiskalinį spaudimą darbo jėgai, kartu užtikrinant biudžeto konsolidavimą.

—

įgyvendinti bendrą aktyvaus senėjimo strategiją, įskaitant paskatų anksti išeiti į pensiją pašalinimą,

—

peržiūrėti mokesčių ir pašalpų sistemas, siekiant mažinti ribinius mokesčių tarifus ir didinti paskatas mažas pajamas gaunančioms grupėms, įskaitant bedarbius ir neaktyvius gyventojus, užsiimti darbine veikla,

—

stebėti, kokį poveikį daro pastarosios reformos, skirtos integruoti imigrantus į darbo rinką, o ypač pastangos suformuoti bazinius įgūdžius, kurie yra reikalingi norinti prisiderinti prie darbuotojams keliamų reikalavimų.

—

stebėti profesinio mokymo tendencijas atsižvelgiant į pastaruoju metu išaugusias mokymo kainas.

—

peržiūrėti socialinės apsaugos sistemų finansavimą, siekiant mažinti su atlyginimais nesusijusius darbo jėgos kaštus, kartu išsaugant biudžeto konsolidavimą,

—

skatinti socialinius partnerius prisiimti atsakomybę už tai, kad nustatant atlyginimus būtų palaipsniui įvertinti vietos, regioniniai ir sektorių skirtumai produktyvumo srityje bei darbo rinkos sąlygos; ir siekti tolesnės pažangos diegiant lankstų požiūrį į darbo laiką ir teikiant mokymo paslaugas, pavyzdžiui, per mokymo sąskaitas (žr. Bendrųjų valstybių narių ir Bendrijos ekonominės politikos gairių (BEPG) 5 gairę),

—

skatinti MVĮ plėtrą, ypač užtikrinant paprastesnį reglamentavimą ir geresnes galimybes naudotis finansavimu; stiprinti verslo kultūrą, ypač rytinėje šalies dalyje.

—

tęsti mokesčių ir socialinių pašalpų sistemos reformą, tuo būdu užtikrinant pakankamas paskatas susirasti darbą; atidžiai stebėti ir įvertinti Hartz bei kitas darbo rinkos reformas, siekiant pastoviai gerinti valstybinių įdarbinimo agentūrų veiklą paramos bedarbiams srityje,

—

peržiūrėti galimas mokesčių kliūtis moterų dalyvavimui darbo rinkoje; didinti vaikų priežiūros centrų pasiūlą, ypač vakarinėse žemėse, ir geriau derinti mokyklų pamokų grafikus ir darbo valandas; skatinti socialinius partnerius prisiimti atsakomybę, kad būtų žymiai sumažintas atotrūkis tarp vyrų ir moterų darbo užmokesčio,

—

toliau plėtoti bendrą aktyvaus senėjimo strategiją, siekiant paskatinti žmones ilgiau dalyvauti darbinėje veikloje, ypač sulaukus 60 metų; toliau skatinti vyrus dirbti ne visu etatu; didinti vyresnių darbuotojų mokymo galimybes,

—

stiprinti pastangas integruojant imigrantus.

—

gerinti darbo jėgos išsilavinimo lygį ir stiprinti paskatas, siekiant padidinti gyventojų, ypač žemos kvalifikacijos, MVĮ darbuotojų ir vyresnių darbuotojų, dalyvavimą tęstinio mokymosi procese,

—

toliau modernizuoti dvigubą sistemą; mažinti ankstyvo pasitraukimo iš mokyklos apimtis.

—

visapusiškai įgyvendinti suderintą darbo rinkos reformų paketą; toliau didinti darbo ne visu etatu patrauklumą ir kurti laikino darbo galimybes, siekiant didinti darbo susitarimų įvairovę,

—

mažinti su atlyginimais nesusijusius darbo jėgos kaštus išsaugant biudžeto konsolidavimą; aktyviau siekti transformuoti nuslėptąjį užimtumą į oficialųjį užimtumą, gerinant standartinių ir nestandartinių sutarčių patrauklumą darbdaviams bei darbuotojams ir stiprinant teisėsaugos gebėjimus,

—

skatinti užimtumui palankesnę verslo aplinką.

—

imtis aktyvesnių veiksmų, siekiant gerinti aktyvios darbo rinkos politikos lygį ir efektyvumą, kad būtų apimta didesnė dalis neaktyvių ir nedirbančių gyventojų,

—

paspartinti efektyvių įdarbinimo agentūrų, siūlančių prevencines ir personalizuotas paslaugas, kūrimą visoje šalyje; atnaujinti statistinės stebėsenos sistemas,

—

toliau didinti paskatas moterims dalyvauti darbo rinkoje, įskaitant nepilnos darbo dienos užimtumą; siekti, kad vaikų ir kitų išlaikytinių priežiūros centrų būtų pakankamai ir kad jie būtų prieinami,

—

suformuluoti bendrą aktyvaus senėjimo strategiją, numatančią lanksčius darbo susitarimus, paskatas vyresniems darbuotojams ilgiau užsiimti darbine veikla ir paramą vystyti įgūdžius.

—

mažinti ankstyvo pasitraukimo iš mokyklos apimtis ir siekti, kad tretinis švietimas geriau reaguotų į darbo rinkos poreikius,

—

peržiūrėti paskatas, skirtas skatinti tęstinį mokymąsi, ir didinti gyventojų, ypač žemos kvalifikacijos darbuotojų ir imigrantų, dalyvavimą mokymo procese.

—

skatinti pažangesnį darbo organizavimą, siekiant stiprinti produktyvumą ir darbo kokybę,

—

peržiūrėti norminę bazę, kad nuolatinės sutartys taptų patrauklesnės darbdaviams, ir skatinti nenaudoti terminuotų sutarčių, siekiant išvengti darbo rinkos susiskaidymo; didinti laikino darbo patrauklumą darbuotojams; pašalinti kliūtis darbui ne visu etatu,

—

pasinaudoti atlyginimų diferenciacijos galimybėmis atsižvelgiant į produktyvumo tendencijas vietos, regionų ir sektorių lygiu (žr. Bendrųjų valstybių narių ir Bendrijos ekonominės politikos gairių (BEPG) 5 gairę).

—

didinti paskatas moterims dalyvauti darbo rinkoje; siekti, kad vaikų ir kitų išlaikytinių priežiūros centrų būtų pakankamai ir kad jie būtų prieinami,

—

socialiai remtiniems žmonėms, ypač jauniems žmonėms, neįgaliems žmonėms, imigrantams ir ilgalaikiams bedarbiams, užtikrinti geresnes galimybes naudotis aktyvios darbo rinkos priemonėmis, taip pat siekti tokių priemonių efektyvumo; užbaigti valstybinių įdarbinimo agentūrų, įskaitant statistinės stebėsenos sistemos, modernizavimą; stiprinti regioninių įdarbinimo agentūrų veiklos koordinavimą; ir šalinti geografiniam mobilumui kylančias kliūtis,

—

suformuluoti bendrą aktyvaus senėjimo strategiją, numatančią lanksčius darbo susitarimus, paskatas vyresniems darbuotojams ilgiau užsiimti darbine veikla ir mokymo galimybes.

—

mažinti ankstyvo pasitraukimo iš mokyklos apimtis ir užtikrinti tretinio švietimo kokybę bei siekti, kad jis geriau reaguotų į darbo rinkos poreikius,

—

stiprinti paskatas tęstiniam mokymuisi, siekiant padidinti gyventojų, ypač žemos kvalifikacijos darbuotojų, dalyvavimą.

—

lengvinti pagal terminuotas sutartis dirbančių žmonių perėjimą prie nuolatinių sutarčių, siekiant vengti darbo rinkos susiskaidymo, ir didinti galimybes išlikti darbo rinkoje bei joje daryti pažangą,

—

plėtoti efektyvesnę pertvarkymo procesų planavimo ir valdymo sistemą,

—

skatinti MVĮ plėtrai palankią aplinką ir stebėti, kaip sekasi didinti naujų verslo įmonių skaičių.

—

stebėti pensijų reformos poveikį išėjimo į pensiją amžiui ir suformuluoti bendrą aktyvaus senėjimo strategiją, kad vyresni darbuotojai ilgiau liktų darbinėje veikloje, tuo tikslu pritaikant darbo sąlygas, sudarant geresnes galimybes mokytis ir mažinant paankstinto išėjimo į pensiją programų apimtis,

—

gerinti įdarbinimo agentūrų veiklos koordinavimą, siekiant plačiau teikti individualizuotas paslaugas; jauniems bedarbiams, imigrantams, ypač moterims, teikti efektyvias galimybes siekti darbo ir mokymosi,

—

reikiamai įvertinti pastarąją nedarbo draudimo sistemos reformą ir užtikrinti, kad įgyvendinant šią reformą būtų nustatyti atitinkami reikalavimai ir efektyvios darbo paieškos galimybės.

—

užtikrinti, kad socialinių partnerių susitarimas dėl profesinio mokymo ir įstatymas dėl mokymo per visą darbinę veiklą leistų padidinti mokymo procese dalyvaujančių gyventojų skaičių, ypatingą dėmesį skiriant žemos kvalifikacijos ir MVĮ darbuotojams,

—

mažinti ankstyvo pasitraukimo iš mokyklos apimtis; lengvinti bei skatinti galimybes stažuotis.

—

plėsti bedarbių ir neaktyvių gyventojų galimybes naudotis aktyvios darbo rinkos priemonėmis ir užtikrinti jų efektyvumą,

—

didinti vaikų priežiūros centrų pasiūlą bei prieinamumą ir imtis neatidėliotinų priemonių sprendžiant atotrūkio tarp vyrų ir moterų darbo užmokesčio problemą.

—

įgyvendinti vientisą tęstinio mokymosi strategiją, siekiant mažinti ankstyvo pasitraukimo iš mokyklos apimtis ir didinti gyventojų, ypač žemos kvalifikacijos darbuotojų ir vyresnio amžiaus moterų, dalyvavimą mokymo procese.

—

atidžiai stebėti reglamentavimo reformas, skirtas geriau subalansuoti nuolatinių bei nenuolatinių sutarčių santykį ir mažinti darbo rinkos susiskaidymą; gerinti nedarbo draudimo lygį, apimtis ir efektyvumą,

—

toliau mažinti su atlyginimais nesusijusius darbo jėgos kaštus, ypač mažai apmokamų darbuotojų atveju, kartu išsaugant biudžeto konsolidavimą; aktyviau transformuoti nuslėptąjį užimtumą į oficialųjį užimtumą, šalinant mokesčių barjerus ir stiprinant teisėsaugos gebėjimus,

—

skatinti socialinius partnerius peržiūrėti susitarimų dėl atlyginimų sistemas, kad būtų atsižvelgta į regioninius darbo rinkos skirtumus (žr. BEPG 5 gairę).

—

kartu su regioniniais valdžios organais užtikrinti efektyvių įdarbinimo agentūrų kūrimą visoje šalyje ir diegti valstybinių bei privačių operatorių partnerystes; plėsti galimybes naudotis personalizuotomis paslaugomis ir dalyvauti aktyviose darbo rinkos programose, ypač šalies pietuose; ypatingą dėmesį skirti jaunų, socialiai remtinų ir žemos kvalifikacijos žmonių situacijai; be jokių atidėliojimų įdiegti nacionalinę kompiuterizuotos darbo rinkos duomenų sistemą,

—

užtikrinti, kad vaikų (ypač mažesnių nei trijų metų) ir kitų išlaikytinių priežiūros centrų būtų pakankamai ir kad jie būtų prieinami, siekiant skatinti moterų dalyvavimą darbo rinkoje, įskaitant darbą ne visu etatu,

—

parengti specialią aktyvaus senėjimo strategiją ir užtikrinti, kad numatytos paskatos skatintų darbuotojus ilgiau tęsti darbinę veiklą ir atsisakyti anksti išeiti į pensiją.

—

stebėti neseniai įgyvendintas reformas, siekiant užtikrinti, kad jos leistų didinti darbo jėgos išsilavinimo lygį, mažinti ankstyvo pasitraukimo iš mokyklos apimtis ir siekti, kad tretinis švietimas geriau reaguotų į darbo rinkos poreikius palengvinant perėjimą prie darbinės veiklos,

—

užtikrinti efektyvias paskatas tęstiniam mokymuisi ir kartu su socialiniais partneriais didinti gyventojų, ypač žemos kvalifikacijos darbuotojų, dalyvavimą mokymo procese, inter alia efektyviai plėtojant tarpprofesinius fondus.

—

paremti naujų verslo įmonių plėtrą ir skatinti profesinį mokymą, siekiant skatinti alternatyvius darbo vietų kūrimo šaltinius.

—

suformuluoti bendrą aktyvaus senėjimo strategiją, ypač privačiame sektoriuje, ir stiprinti pastarojo meto iniciatyvas, skatinančias darbuotojus ilgiau likti darbinėje veikloje, tuo tikslu mažinant ankstesnio išėjimo į pensiją programų apimtis,

—

skatinti į darbą orientuotus sprendimus žmonėms, kuriems taikoma neįgalumo programa, tačiau kurie gali dirbti,

—

gerinti paslaugų kokybę, siekiant palengvinti pastangas derinti darbą bei privatų gyvenimą, ir skatinti moteris po ilgesnių pertraukų grįžti į darbą; spręsti atotrūkio tarp vyrų ir moterų darbo užmokesčio problemą.

—

užtikrinti efektyvų tęstinio mokymo pagrindų įstatymo įgyvendinimą, siekiant stiprinti paskatas tęstiniam mokymuisi ir didinti gyventojų, ypač žemos kvalifikacijos darbuotojų, dalyvavimą mokymo procese,

—

peržiūrėti visą tęstinio mokymosi sistemą, siekiant geriau suderinti švietimo bei mokymo sistemas ir mažinti ankstyvo pasitraukimo iš mokyklos apimtis.

—

įgyvendinti ir atidžiai stebėti atlyginimų augimą pagal vyriausybės ir socialinių partnerių „Rudens susitarimą“ (žr. BEPG 5 gairę).

—

sistemiškai vertinti neįgalumo pašalpas gaunančių žmonių galimybes dirbti, o galintiems dirbti – padėti pasirengti ir susirasti tinkamą darbą; ypatingą dėmesį skirti neįgalumo programoje perdaug didelę dalį užimančioms grupėms, pavyzdžiui, moterims iki 40 metų,

—

stiprinti prevencinį požiūrį suaugusių atžvilgiu; didinti aktyvių priemonių, skirtų socialinių pašalpų gavėjams ir tiems, kuriems gresia didžiausias neaktyvumo pavojus, efektyvumą ir galimybes jomis naudotis; lengvinti imigrantų integraciją,

—

šalinti ankstyvo išėjimo į pensiją programas, kartu numatant paskatas darbuotojams, ypač nepakankamos kvalifikacijos vyresniems darbuotojams, ilgiau tęsti darbinę veiklą ir mokymąsi,

—

palengvinti perėjimą nuo darbo ne visu etatu prie darbo visu etatu; imtis neatidėliotinų priemonių, siekiant spręsti atotrūkio tarp vyrų ir moterų darbo užmokesčio problemą; užtikrinti, kad vaikų priežiūra būtų labiau prieinama.

—

imtis veiksmų, siekiant mažinti ankstyvo pasitraukimo iš mokyklos apimtis; stiprinti paskatas plėtoti tęstinį mokymąsi, taip pat didinti gyventojų, ypač žemos kvalifikacijos darbuotojų ir neaktyvių gyventojų, dalyvavimą mokymo procese.

—

stebėti ir, jeigu būtina, – papildyti reformas, susijusias su išeitinių išmokų teisės aktais, ir imtis tolesnių veiksmų įgyvendinant teisę gauti bedarbio pašalpą savisamdos atveju, siekiant didinti profesinį mobilumą.

—

suformuluoti bendrą aktyvaus senėjimo strategiją, kurioje be kita ko būtų numatyta panaikinti ankstyvo išėjimo į pensiją programas, aktyviau skatinti vyresnius darbuotojus, ypač vyresnes moteris, tęsti darbinę veiklą; stebėti pensijų sistemos peržiūros poveikį realiam išėjimo į pensiją amžiui ir siekti nacionalinių tikslų,

—

spręsti atotrūkio tarp vyrų ir moterų darbo užmokesčio problemą; siekti, kad vaikų priežiūros centrų būtų daugiau ir kad jie būtų prieinami, ir įvertinti dabartinės vaikų priežiūros išmokų sistemos poveikį moterų užimtumo lygiui ir kokybei.

—

peržiūrėti paskatas didinti gyventojų, ypač žemos kvalifikacijos darbuotojų ir imigrantų, dalyvavimą mokymo procese.

—

skatinti pažangesnį darbo organizavimą, siekiant didinti produktyvumą ir darbo kokybę,

—

remtis naujuoju Darbo kodeksu ir siekti, kad nuolatinės sutartys taptų patrauklesnės tiek darbdaviams, tiek darbuotojams; priešintis darbo rinkos susiskaidymui,

—

parengti efektyvesnę pertvarkymų proceso planavimo ir valdymo sistemą.

—

stiprinti bedarbiams ir neaktyviems gyventojams skirtas aktyvias darbo rinkos priemones ir užtikrinti jų efektyvumą; aktyviau siekti integruoti imigrantus,

—

imtis veiksmų, siekiant spręsti atotrūkio tarp vyrų ir moterų darbo užmokesčio privačiame sektoriuje problemą ir siekti, kad vaikų bei kitų išlaikytinių priežiūros centrų būtų pakankamai ir kad jie būtų prieinami,

—

sukurti bendrą aktyvaus senėjimo strategiją, kurioje būtų numatyta pašalinti paskatas anksti išeiti į pensiją, taip pat kurti tinkamą darbo aplinką.

—

užtikrinti, kad nacionalinė tęstinio mokymosi strategija sudarytų galimybes iš tiesų pagerinti visos darbo jėgos išsilavinimo lygį, stiprinant paskatas tęstiniam mokymuisi ir plečiant gyventojų, ypač žemos kvalifikacijos darbuotojų, dalyvavimą mokymo procese,

—

mažinti ankstyvo pasitraukimo iš mokyklos apimtis ir siekti, kad tretinis švietimas geriau reaguotų į darbo rinkos poreikius.

—

mažinti su atlyginimais nesusijusius mažai apmokamų darbuotojų darbo jėgos kaštus, kartu išsaugant valstybės finansų patikimumą.

—

stebėti neseniai įgyvendintų aktyvios darbo rinkos politikos reformų poveikį struktūriniam nedarbui ir regioniniams skirtumams; imtis specialių priemonių, siekiant palengvinti socialiniai remtinų jaunų žmonių, neįgaliųjų ir imigrantų suaktyvinimą bei integravimą,

—

toliau reformuoti mokesčių ir pašalpų sistemas, siekiant pašalinti nedarbą lemiančius veiksnius,

—

toliau plėtoti nacionalinę aktyvaus senėjimo strategiją, žemos kvalifikacijos bei vyresniems darbuotojams gerinant darbo sąlygas, paskatas ir mokymo galimybes.

—

mažinti ankstyvo pasitraukimo iš mokyklos apimtis ir plėsti žemos kvalifikacijos darbuotojų mokymo apimtis.

—

palengvinti MVĮ plėtrą, ypač mažinant administracinę naštą.

—

spręsti ilgalaikio nedarbingumo lapelį turinčių žmonių skaičių, skatinant į darbą orientuotus sprendimus ir gerinant darbo sąlygas,

—

panaikinti likusius nedarbą ir neaktyvumą lemiančius veiksnius,

—

atidžiai stebėti, kokį poveikį turi imigrantų integravimo į darbo jėgos sistemą veikla.

—

mažinti ankstyvo pasitraukimo iš mokyklos apimtis ir didinti žemos kvalifikacijos bei neaktyvių žmonių mokymo galimybes; spręsti problemas dėl įgūdžių neatitikimų mažos bei vidutinės kvalifikacijos sektoriuose.

—

užtikrinti, kad atlyginimų augimas neviršytų produktyvumo augimo (žr. BEPG 3 gairę).

—

užtikrinti, kad aktyvi darbo rinkos politika ir pašalpų sistemos sudarytų galimybę išsaugoti kvalifikaciją ir skatintų darbo kokybę gerinant paskatas dirbti ir remiant subalansuotą neaktyvių bei nedirbančių žmonių integraciją bei pažangą darbo rinkoje; spręsti problemas, susijusias su tuo, kad vis daugiau žmonių kreipiasi dėl ligos ar neįgalumo pašalpų, ir ypatingą dėmesį skirti vienišiems tėvams bei žmonėms, gyvenantiems skurdžiuose rajonuose,

—

siekti, kad vaikų ir kitų išlaikytinių globa būtų prieinama; didinti ne visu etatu dirbančių ir mažai uždirbančių moterų mokymo galimybes ir imtis neatidėliotinų priemonių, siekiant spręsti atotrūkio tarp vyrų ir moterų darbo užmokesčio problemą.

—

įgyvendinti nacionalines ir regionines kvalifikacijos strategijas, siekiant užtikrinti geresnes paskatas tęstiniam mokymuisi ir tuo būdu didinti darbo produktyvumą bei kokybę; ypatingai siekti gerinti darbo jėgos raštingumą ir 16–19 metų amžiaus žemos kvalifikacijos (o ypač menkai apmokamų) darbuotojų dalyvavimą bei pasiekimus.

—

ypatingas Kiprui kylantis iššūkis – padidinti pasirengimą diegti naujoves ir diversifikuoti paslaugų sektorių.

—

nors moterų dalyvavimas yra didesnis už ES vidurkį, galima aktyviau siekti įveikti lyčių atotrūkį. Tuo tikslu būtina tobulinti priežiūros galimybes, didinti moterų dalyvavimą mokymo procese ir darbo ne visu etatu patrauklumą,

—

laikinai į Kiprą atvykstantys užsienio darbininkai sudaro didelę dirbančiųjų dalį. Todėl derėtų peržiūrėti užsienio darbuotojų įdarbinimo politiką tiek įvertinant jų indėlį į darbo rinkos lankstumą, tiek jų teises bei galimybes,

—

būtina stiprinti prevencines ir aktyvios darbo rinkos priemones, siekiant atsižvelgti į individualius poreikius ir apimti daugiau bedarbių bei neįgalių žmonių, darbo ieškančių vyresnių žmonių bei moterų. Pirmenybė taip pat teiktina valstybinių įdarbinimo tarnybų stiprinimui ir modernizavimui.

—

remiantis nuo 2000 m. įgyvendinamu švietimo sistemos pertvarkymu, Kipras turėtų parengti bendrą nacionalinę tęstinio mokymosi strategiją. Tai turėtų sudaryti galimybes mažinti mokyklą paliekančių asmenų skaičių, gerinti pradinio švietimo bei tęstinio mokymo sistemų ryšius ir didinti gyventojų dalyvavimą mokymo procese.

—

įgyvendindama savo ekonominės ir užimtumo plėtros strategiją, Čekija turėtų užtikrinti, kad atlyginimų augimas atitiktų produktyvumo augimą,

—

gana didelė mokesčių našta darbo pajamoms ir su atlyginimais nesusiję darbo jėgos kaštai trukdo kurti darbo vietas ir išstumia žemos kvalifikacijos darbo jėgą iš darbo rinkos į socialinių pašalpų ir/arba nuslėptojo užimtumo sritį. Todėl vientisa mokesčių ir pašalpų sistemos reforma turėtų toliau mažinti pašalpų patrauklumą ir užtikrinti pastovų darbo apmokėjimą.

—

nors moterų ir vyresnių darbuotojų dalyvavimas yra didesnis nei ES vidurkis, tolesniam jo didinimui taip pat turėtų būti teikiama pirmenybė. Šia prasme būtų svarbu stiprinti paskatas imtis darbo ne visu etatu,

—

būtina aktyviau siekti integruoti labiausiai pažeidžiamas grupes į darbo rinką. Tai ypač reikalinga regionuose už Prahos ribų, taip pat romų atžvilgiu. Todėl reikalingos preventyvios ir aktyvios darbo rinkos priemonės bei antidiskriminacinės priemonės, ypač akcentuojant švietimą, mokymą, paramą verslininkystei ir darbo vietų kūrimui. Valstybinių įdarbinimo agentūrų modernizavimui turėtų būti teikiama pirmenybė.

—

remiantis neseniai parengta žmogiškųjų išteklių plėtros strategija, platesnis bendrojo bei žemos kvalifikacijos darbuotojų dalyvavimas tretinio švietimo ir mokymo procese yra itin svarbus uždavinys, siekiant toliau kurti darbo vietas ir paremti profesinį bei geografinį mobilumą.

—

mokesčių naštos darbo jėgai, ypač mažai uždirbantiems, mažinimas ir sutarčių bei darbo laiko įvairovės skatinimas galėtų prisidėti kuriant darbo galimybes. Ši veikla turėtų būti įgyvendinama kartu su pastangomis gerinti mokesčių sistemą ir nuslėptąjį užimtumą transformuoti į oficialųjį užimtumą. Taip pat svarbu, kad atlyginimų augimas atitiktų produktyvumo augimą.

—

atsižvelgiant į sparčiai mažėjantį dirbančiųjų gyventojų skaičių, Estija turėtų siekti mažinti neaktyvumo lygį ir darbo rinkoje išlaikyti bei į ją pritraukti daugiau žmonių. Estijai gyvybiškai svarbu toliau didinti moterų, vyresnių darbuotojų ir žemos kvalifikacijos darbuotojų dalyvavimą,

—

svarbu papildyti neseniai priimtą Nedarbo draudimo įstatymą aktyviomis darbo rinkos priemonėmis, siekiant užtikrinti aktyvią darbo paiešką, sukurti geresnes mokymo galimybes bedarbiams ir užtikrinti, kad darbo rinka taptų atviresnė. Valstybinėms įdarbinimo agentūroms taip pat turėtų būti skiriama daugiau išteklių. Ypatingą dėmesį taip pat būtina skirti socialiai remtiniems žmonėms, pavyzdžiui, ilgalaikiams bedarbiams, jauniems žmonėms, neįgaliesiems ir ilgai ieškantiems darbo. Priklausomybė etninei mažumai ir nacionalinės kalbos žinių trūkumas yra ypatingi rizikos veiksniai.

—

atsižvelgiant į neatitikimų pavojų, Estija turėtų gerinti visų darbuotojų, ypač žemos kvalifikacijos, mokymosi galimybes. Ypatingas iššūkis – mažinti mokyklą paliekančių asmenų skaičių ir užtikrinti švietimo bei mokymo kokybę. Būtina aiškiai numatyti būtinybę kurti tęstinio mokymosi sistemą.

—

darbo jėgai tenkanti mokesčių našta išlieka aukšta; tai yra kliūtis kurti darbo vietas ir veiksnys, galintis paskatinti nuslėptąjį užimtumą. Be to, atsižvelgiant į sulėtėjusį ekonominį augimą, būtina kartu su socialiniais partneriais aktyviau užtikrinti augimą, kuris skatintų užimtumą. Pastarojo tempus lemia konkurencingesnė ekonomikos dalis, todėl toks augimas nebūtinai skatina kurti darbo vietas silpnesnėse ekonomikos dalyse.

—

darbuotojų sveikatos būklė taip pat yra problema, galinti iš dalies paaiškinti mažą aktyvumą. Todėl būtina įgyvendinti politiką, skatinančią gerinti darbo sąlygas ir prevencinę bei gydomąją sveikatos priežiūrą. Socialinių pašalpų sistemų, įskaitant ligos pašalpas, reforma turi būti įgyvendinama siekiant užtikrinti, kad būtų pakankamai paskatų dirbti, ir mažinti nuslėptojo užimtumo apimtis,

—

kartu reikėtų plėtoti lankstesnius ir šeimai palankesnius darbo susitarimus, įskaitant patrauklesnį darbą ne visu etatu, ypač moterims ir vyresniems darbuotojams. Taip pat būtina stiprinti preventyvias ir aktyvias darbo rinkos priemones, skirtas bedarbiams ir neaktyviems gyventojams, ypač skurdžiausiuose regionuose. Todėl būtina kurti modernias valstybines įdarbinimo agentūras, siekiant skatinti profesinį ir geografinį mobilumą. Remiantis Integracijos strategija, būtina aktyviau siekti gerinti darbo rinkos perspektyvas romams.

—

būtina toliau plėtoti tęstinio mokymosi strategijas, įskaitant priemones, skirtas mažinti mokyklą paliekančių asmenų skaičių, skatinti lygias galimybes siekti universitetinio išsilavinimo ir išplėsti gyventojų, ypač žemos kvalifikacijos darbuotojų ir socialiai remtinų žmonių, mokymo galimybes. Svarbu gerinti švietimo sistemos efektyvumą ir didinti jos lankstumą, siekiant geriau prisitaikyti prie darbo rinkai reikiamų įgūdžių.

—

tam tikras iššūkis yra tai, kad užimtumas paslaugų sektoriuje sudaro gana mažą bendro užimtumo dalį. Nors siekiama palengvinti mokesčių naštą, tačiau mažai apmokamiems darbuotojams vis dar tenka didelė mokesčių našta, o tai stabdo darbo vietų kūrimą. Socialiniai partneriai turėtų aktyviai dalyvauti planuojant ir prižiūrint pertvarkymo procesą.

—

remiantis socialinės paramos reforma ir pastangomis užtikrinti, kad būtų pakankamai paskatų dirbti, svarbu stiprinti aktyvios darbo rinkos politiką, siekiant padėti bedarbiams ir neaktyviems žmonėms grįžti į darbinę veiklą. Pagrindiniai prioritetai yra geresnės mokymosi galimybės, parama darbo paieškai, profesinis mobilumas ir valstybinių įdarbinimo agentūrų modernizavimas.

—

Nors moterų ir vyresnių darbuotojų dalyvavimas yra gana aukštas lyginant su ES vidurkiu, toliau gerinant situaciją šioje srityje reikėtų šalinti kliūtis darbui ne visą darbo dieną.

—

būtinos rimtos pastangos formuoti tęstinio mokymosi sistemą, o ypač – toliau modernizuoti švietimo sistemą, mažinti mokyklą paliekančių asmenų skaičių ir didinti žmonių, ypač žemos kvalifikacijos darbuotojų, dalyvavimą mokymo procese. Darbdavių dalyvavimas mokymo procese, įskaitant jų indėlį į tęstinį profesinį darbuotojų rengimą, yra menkas.

—

siekiant sukurti daugiau darbo vietų, svarbu toliau plėtoti paslaugas, ypač skurdžiausiuose regionuose, ir spręsti nuslėptojo užimtumo problemą. Nuslėptojo užimtumo apimtys mažina socialinės apsaugos įmokas ir didina mokesčių naštą darbo jėgai.

—

minimalaus atlyginimo ir mokesčių bei pašalpų sistemų derinys turėtų būti pakankamai patrauklus, kad žmonės taptų suinteresuoti imtis darbo oficialioje ekonomikoje. Ypatingai būtina siekti, kad moterys būtų skatinamos likti darbo rinkoje,

—

taip pat būtina plėtoti bedarbiams skirtą aktyvią ir prevencinę politiką, ypač priemones, skirtas remti darbo paieškas, verslininkystę, geografinį mobilumą ir geresnes mokymo galimybes. Valstybinių įdarbinimo agentūrų modernizavimui turėtų būti teikiama pirmenybė. Ypatingai būtina siekti, kad darbo rinka taptų teisingesnė ir atviresnė jauniems žmonėms ir žemos kvalifikacijos darbuotojams. Priklausomybė etninei mažumai ir nacionalinės kalbos žinių trūkumas yra ypatingi rizikos veiksniai.

—

ypatingas uždavinys – įveikti kvalifikacijos spragų ir kvalifikacijos neatitikimo problemą. Būtina aktyviau skatinti galimybes siekti išsilavinimo, mažinti mokyklą paliekančių asmenų skaičių ir didinti gyventojų, ypač žemos kvalifikacijoas darbuotojų, mokymo galimybes. Tai turėtų būti bendros tęstinio mokymosi strategijos dalis.

—

pagrindiniai Maltai kylantys iššūkiai – pradėti įgyvendinti privatizavimo programą, pagal poreikius darbuotojus perkeliant į kitus darbus, ir palaipsniui mažinti administravimo kaštus bei mokesčių naštą, tenkančią darbo jėgai. Šia prasme bus svarbu remtis atnaujinto Verslo skatinimo įstatymo nuostatomis ir stebėti jo poveikį.

—

svarbiausias Maltai kylantis uždavinys – plėstis darbo jėgos pasiūlą didinant moterų užimtumo lygį. Remiantis atnaujintomis Užimtumo reglamentavimo įstatymo nuostatomis, būtina toliau siekti didinti moterų dalyvavimą oficialioje ekonomikoje. Vaikų priežiūros centrų skaičiaus didinimas būtų reikšmingas indėlis siekiant šio tikslo,

—

mokesčių ir pašalpų sistemų reforma taip pat vertintina kaip svarbus prioritetas, kadangi skirtumas tarp minimalaus atlyginimo ir pašalpų lygio yra per mažas, kad reikiamai skatintų imtis darbinės veiklos. Ši reforma taip pat padėtų transformuoti nuslėptąjį užimtumą į oficialųjį užimtumą.

—

susirūpinimą kelia žemas darbo jėgos išsilavinimo lygis ir įgūdžių neatitikimai. Ypač verčia nerimauti didelis anksti iš mokyklos pasitraukiančių asmenų skaičius, neraštingumo lygis ir didelis žemos kvalifikacijos žmonių skaičius. Pagrindiniai prioritetai – kelti bendrą išsilavinimo lygį, mažinti mokyklą paliekančių asmenų skaičių ir plėsti gyventojų, ypač žemos kvalifikacijos darbuotojų, dalyvavimą mokymo procese. Būtina siekti, kad socialiniai partneriai dalyvautų kuriant sistemiškesnį požiūrį į švietimą ir mokymą.

—

ypač svarbu kurti užimtumui palankesnę aplinką ir įgyvendinti verslininkystės rėmimo priemones, ypač pertvarkymų proceso kontekste,

—

remiantis neseniai įgyvendintomis priemonėmis, skirtomis mažinti darbo jėgos kaštus žemos kvalifikacijos darbuotojams ir jaunimui, svarbu peržiūrėti mokesčių ir pašalpų sistemą, siekiant visapusiškai spręsti didelės darbo jėgai (ypač mažai uždirbantiesiems) tenkančios mokesčių naštos problemą. Tai taip pat padėtų mažinti nuslėptąjį užimtumą,

—

socialiniai partneriai vaidina svarbų vaidmenį ne tik palaikant užimtumui palankų atlyginimų augimą, bet ir aktyviai skatinant pokyčius įmonių lygiu ir lengvinant darbo mobilumą.

—

kurdama efektyvias užimtumą skatinančias partnerystes vietos lygiu, Lenkija turėtų paspartinti naujų valstybinių įdarbinimo agentūrų steigimą ir skirti joms pakankamai lėšų, personalo, mokymo ir įrangos,

—

taip pat svarbu, kad skirtingų pašalpų sistemų, įskaitant neįgalumo pašalpas ir socialinę paramą, reforma ir toliau būtų sutelkta skatinti aktyvią darbo paiešką ir reintegraciją. Socialiai remtiniems žmonėms būtina skirti ypatingą dėmesį. Pastangos šalinant kliūtis darbui ne visą darbo dieną taip pat turėtų prisidėti prie darbo galimybių moterims ir vyresniems darbuotojams išlaikymo.

—

remiantis pastangomis kurti nuoseklią tęstinio mokymosi strategiją, taip pat svarbu užtikrinti, kad švietimo ir mokymo sistema naujiems darbo rinkos dalyviams suteiktų įgūdžius, reikalingus darbo rinkoje, kuriai būdinga struktūrinė kaita. Ypatingai būtina siekti užtikrinti lygias švietimo galimybes ir gerinti švietimo efektyvumą bei kokybę. Didesnės paskatos investuoti į mokymą ir palengvinti mokymo galimybes, taip pat socialinių partnerių įsipareigojimai – tokie yra pagrindiniai reikalavimai kuriant tęstinio mokymosi strategiją.

—

siekiant didinti gyventojų aktyvumą ir mažinti nuslėptojo užimtumo apimtis, būtina įvertinti sąveiką tarp minimalaus atlyginimo ir mokesčių naštos, tenkančios darbo jėgai, skirtingų komponentų. Svarbu siekti skatinti lankstesnes darbo formas, kartu išsaugant balansą tarp lankstumo ir saugumo.

—

akivaizdu, kad Slovėnija pirmenybę turėtų teikti vyresnių nei 55 metų amžiaus žmonių užimtumo didinimui. Tolesnės pastangos turėtų būti skirtos mažinti ankstyvo išėjimo į pensiją programų apimtis, užtikrinti mokesčių ir pašalpų reformų (pvz., nuslėptajam užimtumui mažinti skirtų priemonių ir pensijų reformos priemonių) darną, skatinti lanksčias darbo formas ir mokymo galimybes vyresniems darbuotojams,

—

būtina peržiūrėti sąveiką tarp nedarbo, socialinių pašalpų ir minimalaus atlyginimo, siekiant didinti paskatas imtis darbinės veiklos oficialioje ekonomikoje. Valstybinė įdarbinimo agentūra, įgyvendindama prevencinį požiūrį, parengė išsamų valdymo modelį, tačiau vis tik būtina gerinti valstybinės įdarbinimo agentūros personalo mokymą, siekiant efektyviai spręsti sunkiausiai įdarbinamų gyventojų problemas. Būtina stiprinti privačių ir valstybinių įdarbinimo agentūrų ryšius.

—

remiantis neseniai pasiekta pažanga ir iniciatyvomis kuriant tęstinio mokymosi sistemas, svarbu didinti tolesnio švietimo ir mokymo procese dalyvaujančių suaugusių gyventojų dalį. Būtina užtikrinti reikiamus išteklius, skatinti darbuotojus bei darbdavius investuoti į mokymą ir aiškiai apibrėžti visų susijusių asmenų vaidmenis. Atrodo, kad mokyklą paliekančių asmenų skaičiaus mažinimas yra svarbi problema.

—

būtina toliau mažinti aukštą darbo jėgai tenkančią mokesčių naštą, kurią daugiausiai sudaro socialinės įmokos. Socialiniai partneriai turėtų būti raginami skatinti didesnę sutarčių ir darbo laiko įvairovę (pvz., pašalinti kliūtis darbui ne visu etatu), siekiant kurti daugiau darbo galimybių ir lengvinti darbo mobilumą.

—

svarbu toliau šalinti nedarbą bei neaktyvumą lemiančius veiksnius ir transformuoti nuslėptąjį užimtumą į oficialųjį užimtumą remiantis vykdomomis mokesčių ir pašalpų sistemų reformomis. Būtina tinkamai stebėti reformų įgyvendinimą ir jų poveikį,

—

šalia pastangų, kuriomis siekiama užtikrinti, kad būtų pakankamai paskatų dirbti, ypatingą dėmesį ir toliau būtina skirti vyresnių darbuotojų dalyvavimui darbinėje veikloje, ypač diegiant užimtumo teisės aktus, įgyvendinant pensijų reformą, užtikrinant lankstesnes darbo formas ir plačiau pasitelkiant darbą ne visu etatu. Tai taip pat galėtų prisidėti didinant moterų dalyvavimo lygį,

—

aktyvios darbo rinkos politikos finansavimas ir aktyvių priemonių įgyvendinime dalyvaujančių žmonių dalis augs. Svarbu siekti, kad darbo rinka taptų atviresnė, ir įgyvendinti reformas, siekiant skatinti aktyvias darbo paieškas. Todėl būtina moderni aktyvi darbo rinkos politika, geresnės bedarbių bei neaktyvų gyventojų mokymo galimybės ir modernios valstybinės įdarbinimo agentūros, siekiant apimti platesnius visuomenės sluoksnius. Ir toliau būtina skirti dėmesį rizikos grupėms (pvz., ilgalaikiams bedarbiams, jauniems žmonėms, neįgaliesiems ir vyresniems darbuotojams) ir vargingiausiems regionams. Būtina siekti, kad būtų kuo greičiau įgyvendinamas naujasis prioritetas, susijęs su romų integracija.

—

pavojingai aukštas jaunų žmonių nedarbo lygis rodo, kad būtina mažinti atotrūkį tarp įgūdžių, įgyjamų pradinio išsilavinimo procese, ir įgūdžių, reikalingų siekiant pasisekimo darbo rinkoje. Atsižvelgiant į ekonominius pertvarkymus, regioninius bei kvalifikacijos skirtumus, taip pat būtina aktyviau remti nuolatinį profesinį ir geografinį mobilumą,

—

kuriant tęstinio mokymosi strategiją, svarbiausia numatyti didesnes paskatas investuoti į mokymą ir palengvinti mokymosi galimybes. Būtina skatinti investicijas į žmogiškąjį kapitalą ir puoselėti tęstinį mokymąsi toliau reformuojant švietimo sistemą ir peržiūrint fizinių asmenų, įmonių ir visos visuomenės indėlį.