—

Aukščiausią tašką pasiekęs 2008 m., valdžios sektoriaus deficitas laipsniškai sumažėjo iki 2,7 % BVP 2011 m. ir nesiekia 3 % BVP pamatinės vertės. Didelį pagerėjimą, palyginti su 2010 m., kai valdžios sektoriaus deficitas buvo 3,6 % BVP, daugiausia nulėmė pajamų padidėjimas 0,7 % BVP. Komisijos tarnybų 2012 m. rudens prognozėje apskaičiuota, kad grynųjų deficitą mažinančių vienkartinių priemonių poveikis 2011 m. sudaro 0,7 % BVP. Apskaičiuota, kad struktūrinis balansas (t. y. pagal ciklą pakoreguotas balansas, atmetus vienkartines ir kitas laikinąsias priemones) 2011 m. pagerėjo 1 procentiniu punktu BVP – tai geresnis nei Tarybos rekomenduotas bent ¾ % BVP rodiklis.

—

Komisijos tarnybų 2012 m. rudens prognozėje numatoma, kad 2012 m. deficitas dar mažės iki 2,6 % BVP, daugiausia dėl pajamas didinančių priemonių, kurių dauguma laikomos vienkartinėmis; apskaičiuotas grynasis vienkartinių priemonių deficitą mažinantis poveikis sudaro 1 % BVP. Jei politika nesikeis, t. y. neįtraukiant 2013 m. biudžete nustatytų konsolidavimo priemonių, priimtų po prognozės parengimo dienos, prognozuojama, kad valdžios sektoriaus deficitas 2013 m. padidės iki 2,9 % BVP, o vėliau vėl sumažės iki 2,6 % BVP 2014 m. – taigi prognozės laikotarpiu neviršys 3 % BVP pamatinės vertės. 2012 m. balandžio mėn. stabilumo programoje nustatytas mažesnis siektinas deficitas: 2,2 %, 1,7 % ir 1,1 % BVP atitinkamai 2012, 2013 ir 2014 m. Skirtumas tarp Komisijos tarnybų 2012 m. rudens prognozės ir stabilumo programos 2012 m. tikslo daugiausia paaiškinamas pastarojoje numatomu dinamiškesniu pajamų augimu.

—

Komisijos tarnybų 2012 m. rudens prognozėje pateikiamos laikotarpio po Tarybos nustatyto 2011 m. termino biudžeto projekcijos rodo, kad pagal ciklą pakoreguoto biudžeto balanso, atmetus vienkartines ir kitas laikinąsias priemones, pagerėjimo 2012 m. nebus, o 2013 m. jo pagerėjimas sudarys ¼ proc. punkto BVP. Tai reiškia, kad koregavimas siekiant vidutinės trukmės biudžeto tikslo nesieks 0,5 % BVP ribos, kaip reikalaujama pagal Stabilumo ir augimo pakto prevencinę funkciją, būtent 1997 m. liepos 7 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1466/97 dėl biudžeto būklės priežiūros stiprinimo ir ekonominės politikos priežiūros bei koordinavimo (5). Toks lėtas koregavimas prognozuojamas esant iš esmės subalansuotoms ciklo sąlygoms, t. y. gamybos apimties atotrūkis pagal apskaičiavimus artimas nuliui. Kartu numatoma, kad augimo struktūrai bus būdingos santykinai mažos mokestinės pajamos. Ypač 2012 m. ekonomikos augimas skatinamas grynojo eksporto, o vidaus paklausa pagal prognozes bus gana menka, palyginti su praeities tendencijomis. Prognozuojama, kad 2014 m. pagerėjimas sudarys ½ proc. punkto BVP. Be to, prognozuojama, kad 2012 m. Vyriausybės išlaidų (atmetus diskrecines pajamų priemones) realiojo augimo rodiklis bus mažesnis už lyginamąjį pamatinį vidutinės trukmės laikotarpio potencialaus BVP augimo rodiklį, kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 1466/97 5 straipsnyje. Tačiau darant prielaidą, kad politika nesikeis, realusis grynasis išlaidų augimas šį lyginamąjį pamatinį rodiklį labai viršys 2013 ir 2014 m.

—

Valdžios sektoriaus bendroji skola, palyginti su BVP, nuolat didėjo nuo 2008 m. ir 2011 m. pasiekė 70,9 % BVP. Komisijos tarnybų 2012 m. rudens prognozėje numatoma, kad skolos santykis toliau didės ir sudarys 72,4 % BVP 2012 m., 73,1 % BVP 2013 m. ir 72,8 % BVP 2014 m. Tačiau 2012 m. stabilumo programoje numatoma, kad po 2011 m. skolos santykis pradės mažėti ir 2014 m. sumažės iki 67,4 % BVP. Skirtumą tarp šių projekcijų lemia mažesnis pirminis perteklius ir didesnis atsargų ir srautų koregavimas rudens prognozėje;