1.5.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 110/30

(1)

1998 m. gegužės 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 98/27/EB dėl draudimų ginant vartotojų interesus (3) buvo keletą kartų iš esmės keičiama (4). Siekiant aiškumo ir racionalumo minėta direktyva turėtų būti kodifikuota.

(2)

Šios direktyvos I priede išvardytos tam tikros direktyvos nustato vartotojų interesų gynimo taisykles.

(3)

Šiuo metu tiek nacionalinės, tiek ir Bendrijos priemonės, turinčios užtikrinti atitiktį minėtoms direktyvoms, ne visada sudaro sąlygas laiku pašalinti pažeidimus, kenkiančius kolektyviniams vartotojų interesams. Kolektyviniai interesai – tai interesai, kurie nėra vien dėl pažeidimų nukentėjusių asmenų interesų visuma. Tai nepažeidžia individualių ieškinių, kuriuos pateikia dėl pažeidimų nukentėję asmenys.

(4)

Siekiant nutraukti veiklą, kuri pagal taikomas nacionalines nuostatas yra neteisėta, pirmiau minėtas direktyvas į nacionalinę teisę perkeliančių nacionalinių priemonių, įskaitant šių direktyvų reikalavimus viršijančias apsaugos priemones, jei jos atitinka Sutartį ir leidžiamos pagal šias direktyvas, veiksmingumas gali būti apribotas, jei tokia veikla sukelia pasekmes kitoje nei šios veiklos kilmės valstybėje narėje.

(5)

Šie sunkumai gali trukdyti vidaus rinkai sklandžiai veikti, nes pakanka tik perkelti neteisėtos veiklos šaltinį į kitą valstybę, tokiu būdu išvengiant bet kokio teisės aktų taikymo. Taip iškraipoma konkurencija.

(6)

Šie sunkumai gali sumažinti vartotojų pasitikėjimą vidaus rinka ir apriboti vartotojų kolektyviniams interesams atstovaujančių organizacijų arba nepriklausomų viešųjų įstaigų, atsakingų už vartotojų kolektyvinių interesų, kuriems neigiamą įtaką daro Bendrijos teisę pažeidžianti veikla, gynimą, veiklą.

(7)

Tokia veikla neretai išsiplečia už valstybių narių sienų. Būtina nedelsiant iki tam tikro lygio suderinti nacionalines nuostatas, skirtas neteisėtai veiklai nutraukti, nesvarbu, kurioje valstybėje narėje ši neteisėta veikla sukėlė pasekmių. Jurisdikcijos atžvilgiu tai nepažeidžia nei tarptautinės privatinės teisės taisyklių, nei valstybėse narėse galiojančių konvencijų, jei yra laikomasi Sutartyje nustatytų valstybių narių bendrųjų įsipareigojimų, pirmiausia susijusių su sklandžiu vidaus rinkos veikimu.

(8)

Tik Bendrija gali pasiekti numatyto veiksmo tikslą. Dėl to Bendrija turi imtis veiksmų.

(9)

Pagal Sutarties 5 straipsnio trečią pastraipą Bendrija nesiima jokių veiksmų, kurie nėra būtini siekiant Sutartyje nustatytų tikslų. Pagal šią nuostatą kiek galima daugiau turi būti atsižvelgiama į nacionalinių teisės sistemų ypatumus paliekant valstybėms narėms teisę pasirinkti iš lygiavertį poveikį turinčių skirtingų galimybių. Teismai arba administracinės institucijos, kompetentingi priimti sprendimą šioje direktyvoje nurodytose bylose, turi teisę išnagrinėti pirmesnių sprendimų poveikį.

(10)

Viena galimybė – reikalauti, kad viena ar daugiau nepriklausomų viešųjų įstaigų, konkrečiai atsakingų už kolektyvinių vartotojų interesų gynimą, vykdytų šioje direktyvoje nustatytą veiklą. Kita galimybė – suteikti tokias teises organizacijoms, kurių veiklos tikslas yra ginti kolektyvinius vartotojų interesus pagal nacionalinės teisės aktų nustatytus kriterijus.

(11)

Valstybės narės turėtų turėti galimybę pasirinkti vieną iš šių galimybių arba suderinti jas abi, nacionaliniu lygiu paskirdamos įstaigas ir (arba) organizacijas, kompetentingas įgyvendinti šios direktyvos uždavinius.

(12)

Dėl Bendrijoje daromų pažeidimų šioms įstaigoms ir (arba) organizacijoms turi būti taikomas abipusio pripažinimo principas. Nacionalinių subjektų prašymu valstybės narės turėtų pranešti Komisijai savo nacionalinių subjektų, kompetentingų savo šalyse pareikšti ieškinį pagal šios direktyvos nuostatas, pavadinimą ir veiklos tikslą.

(13)

Komisija turėtų užtikrinti, kad šių kompetentingų subjektų sąrašas būtų paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje. Kol nepaskelbta priešingai, laikoma, kad kompetentingas subjektas turi teisnumą, jei jo pavadinimas yra įtrauktas į tą sąrašą.

(14)

Valstybės narės turėtų turėti galimybę reikalauti, kad prieš pareikšdama ieškinį dėl uždraudimo, šalis pasikonsultuotų su atsakovu, taip suteikdama jam galimybę nutraukti ginčijamą pažeidimą. Valstybės narės turėtų turėti galimybę reikalauti, kad ši išankstinė konsultacija vyktų kartu su tų valstybių narių paskirta nepriklausoma viešąja įstaiga.

(15)

Jei valstybės narės yra nustačiusios išankstines konsultacijas, turėtų būti nustatytas dviejų savaičių terminas po prašymo dėl konsultacijos gavimo, t. y. terminas, po kurio, jei pažeidimas nenutraukiamas, pareiškėjas turi teisę nedelsdamas pareikšti ieškinį kompetentingame teisme arba administracinėje institucijoje.

(16)

Reikėtų, kad Komisija praneštų apie šios direktyvos veikimą, ypač apie jos taikymo sritį ir išankstinių konsultacijų eigą.

(17)

Šios direktyvos taikymas nepažeidžia Bendrijos konkurencijos taisyklių taikymo.

(18)

Ši direktyva neturėtų pažeisti valstybių narių įsipareigojimų, susijusių su direktyvų perkėlimo į nacionalinę teisę ir taikymo terminais, numatytais II priedo B dalyje,

a)

kad kuo skubiau būtų priimtas sprendimas, kai tinkama – sumarinio proceso tvarka, kuriuo reikalaujama nutraukti bet kokį pažeidimą arba jį uždrausti;

b)

kai tinkama – priemonių, tokių kaip viso sprendimo arba jo dalies paskelbimas forma, kuri laikytina tinkama, ir (arba) pataisančio pranešimo paskelbimas, siekiant panaikinti pažeidimo tęstinį poveikį;

c)

jei tai leidžia atitinkamos valstybės narės teisinė sistema – kad būtų priimtas sprendimas, pagal kurį pralaimėjęs atsakovas sumokėtų į viešą iždą arba kitam pagal nacionalinės teisės aktus paskirtam arba nacionalinės teisės aktuose numatytam gavėjui nustatytą sumą už kiekvieną uždelstą dieną arba kitą nacionalinės teisės aktuose numatytą sumą, jei sprendimas neįvykdomas per teismų arba administracinių institucijų nustatytą laiką, taip siekiant užtikrinti sprendimų vykdymą.

a)

viena ar daugiau nepriklausomų viešųjų įstaigų, konkrečiai atsakingų už 1 straipsnyje nurodytų interesų gynimą tose valstybėse narėse, kuriose yra tokių įstaigų; ir (arba)

b)

organizacijos, kurių veiklos tikslas – ginti 1 straipsnyje nurodytus interesus, vadovaujantis nacionalinės teisės aktuose nustatytais kriterijais.

a)

šios direktyvos taikymo sritį ginant komercinę, pramonės, amatų arba profesinę veiklą vykdančių asmenų kolektyvinius interesus;

b)

šios direktyvos taikymo sritį, kaip nustatyta I priede išvardytose direktyvose;

c)

ar 5 straipsnyje numatytos išankstinės konsultacijos padėjo veiksmingai saugoti vartotojus.