29.6.2006   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 175/4

(1)

2005 m. kovo 31 d. Komisija pranešimu Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (toliau – pranešimas apie tyrimo inicijavimą) (2) paskelbė apie antidempingo tyrimo dėl tam tikrų besiūlių vamzdžių ir vamzdelių (toliau – BVV) iš geležies ar plieno (toliau – išplėstinis produkto apibrėžimas), kurių kilmės šalys yra Kroatija, Rumunija, Rusija ir Ukraina, importo į Bendriją inicijavimą ir apie dviejų tarpinių peržiūrų dėl antidempingo muitų, taikomų BVV iš geležies arba nelegiruoto plieno (toliau – pradinis produkto apibrėžimas), kurių kilmės šalys, inter alia, yra Rusija, Rumunija, Kroatija ir Ukraina, importui, inicijavimą.

(2)

Antidempingo tyrimas buvo inicijuotas 2005 m. vasario 14 d. gavus Europos Sąjungos besiūlių plieno vamzdžių pramonės apsaugos komiteto (toliau – skundo pateikėjas) skundą, pateiktą gamintojų, kurių pagaminama produkcija sudaro didesniąją dalį, šiuo atveju daugiau nei 50 %, visų Bendrijoje pagaminamų išplėstinį produkto apibrėžimą atitinkančių produktų, vardu. Skunde buvo pateikti šio produkto dempingo ir dėl to daromos materialinės žalos įrodymai, kurių pakako pagrįsti tyrimo inicijavimą.

(3)

Pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 3 dalį Komisija savo iniciatyva pradėjo tarpines peržiūras, siekdama sudaryti sąlygas atlikti visus dalinius pakeitimus arba panaikinti būtinas galutines antidempingo priemones, nustatytas Tarybos reglamentu (EB) Nr. 2320/97 (3) ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 348/2000 (4), taikomas pradinį produkto apibrėžimą atitinkančių produktų, kurių kilmės šalys, inter alia, yra Kroatija, Rumunija, Rusija ir Ukraina, importui (toliau – galutinės priemonės). Gali prireikti atlikti būtinus dalinius pakeitimus ar panaikinti priemones nustačius, kad priemonės turi būti nustatytos išplėstinį produkto apibrėžimą atitinkantiems produktams, nes produktai, kuriems Reglamentu (EB) Nr. 2320/97 ir Reglamentu (EB) Nr. 348/2000 buvo nustatytos priemonės, priklauso išplėstinį produkto apibrėžimą atitinkančių produktų grupei.

(4)

Reglamentu (EB) Nr. 2320/97 buvo nustatyti antidempingo muitai pradinį produkto apibrėžimą atitinkančių produktų, kurių kilmės šalys, inter alia, yra Rumunija ir Rusija, importui. Komisijos sprendimais 97/790/EB (5) ir 2000/70/EB (6) buvo priimti, inter alia, Rumunijos ir Rusijos eksportuotojų įsipareigojimai. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1322/2004 (7) buvo nuspręsta toliau nebetaikyti galiojančių priemonių pradinį produkto apibrėžimą atitinkančių produktų, kurių kilmės šalys yra Rumunija ir Rusija, importui dėl atsargumo, susijusio su tam tikrų Bendrijos gamintojų veiksmais, pažeidžiančiais konkurencijos taisykles praeityje (Žr. Reglamento (EB) Nr. 1322/2004 9 ir tolesnes konstatuojamąsias dalis). To paties reglamento 20 konstatuojamojoje dalyje patvirtinta, kad 2002 m. lapkričio mėn. inicijavimo pranešimu (8) inicijuotos tarpinės ir priemonių galiojimo termino peržiūros bus tęsiamos iki tol, kol bus pateiktos naujos išvados, leisiančios įvertinti padėtį ateityje, remiantis naujais duomenimis, kuriems neturėjo įtakos konkurencijos taisykles pažeidžiantys veiksmai.

(5)

Pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 3 dalį atlikus peržiūros tyrimą, Taryba Reglamentu (EB) Nr. 258/2005 (9) iš dalies pakeitė Reglamentu (EB) Nr. 348/2000 nustatytas galutines priemones, panaikino galimybę atleisti nuo muitų, kaip nustatyta to paties reglamento 2 straipsnyje, ir nustatė 38,8 % antidempingo muitą pradinį produkto apibrėžimą atitinkančių produktų importui iš Kroatijos ir 64,1 % antidempingo muitą pradinį produkto apibrėžimą atitinkančių produktų importui iš Ukrainos, išskyrus importą iš Dnipropetrovsk Tube Works (toliau – DTW), kuriam nustatytas 51,9 % antidempingo muitas.

(6)

Sprendimu 2005/133/EB (10) Komisija iš dalies sustabdė galutinių priemonių taikymą devynių mėnesių laikotarpiui, kuris prasideda 2005 m. vasario 18 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1866/2005 (11) dalinis sustabdymas buvo pratęstas vienerių metų laikotarpiui. Todėl galioja Reglamentu (EB) Nr. 348/2000 nustatyti muitai, t. y. Kroatijai – 23 % ir Ukrainai – 38,5 %.

(7)

Atsižvelgiant į būtinybę toliau nagrinėti tam tikrus tyrimo aspektus ir į sąsają su pirmiau pateiktame 1.2 skirsnyje minimomis tarpine ir priemonių galiojimo termino peržiūromis, buvo nuspręsta tęsti tyrimą nenustatant laikinųjų priemonių.

(8)

Komisija apie tyrimo inicijavimą oficialiai informavo Kroatijos, Rumunijos, Rusijos ir Ukrainos eksportuojančius gamintojus, importuotojus ir (arba) prekybininkus, naudotojus, tiekėjus ir žinomas suinteresuotas asociacijas, tiriamųjų eksportuojančiųjų šalių atstovus ir skundą pateikusius Bendrijos gamintojus bei kitus žinomus suinteresuotus Bendrijos gamintojus. Suinteresuotosios šalys turėjo galimybę raštu pareikšti savo nuomonę ir prašyti jas išklausyti per pranešime apie tyrimo inicijavimą nustatytą terminą.

(9)

Atsižvelgiant į didelį skunde išvardytų Rusijos ir Ukrainos eksportuojančių gamintojų skaičių, didelį aptariamo produkto Bendrijos importuotojų skaičių ir didelį skundą remiančių Bendrijos gamintojų skaičių, pranešime apie tyrimo inicijavimą buvo numatyta taikyti atranką siekiant nustatyti dempingą ir žalą pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnį.

(10)

Kad galėtų nuspręsti, ar reikalinga atranka ir, jeigu taip, atrinkti bendroves, Komisija paprašė visų Rusijos ir Ukrainos eksportuojančių gamintojų, Bendrijos importuotojų ir Bendrijos gamintojų pateikti apie save informaciją ir, kaip nurodyta pranešime apie tyrimo inicijavimą, pateikti pagrindinius duomenis apie savo veiklą, susijusią su aptariamu produktu per tiriamąjį laikotarpį (2004 m. sausio 1 d. – 2004 m. gruodžio 31 d.).

(11)

Išnagrinėjus Rusijos ir Ukrainos eksportuojančių gamintojų pateiktą informaciją ir atsižvelgiant į tai, kad abiejose šalyse dauguma bendrovių priklauso didelėms gamintojų grupėms, buvo nuspręsta, kad atranka Rusijai ir Ukrainai nėra būtina.

(12)

Pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnį Bendrijos gamintojas buvo pasirinktas remiantis didžiausia tipiška Bendrijos gamintojų gamybos ir pardavimo apimtimi, kurią galima tinkamai ištirti per turimą laiką. Remdamasi iš Bendrijos gamintojų gauta informacija, Komisija atrinko penkias bendroves keturiose skirtingose valstybėse narėse. Vienas per pirmą atranką atrinktų Bendrijos gamintojų nebendradarbiavo, todėl jį pakeitė kitas Bendrijos gamintojas. Penkių atrinktų bendrovių gamybos apimtis sudarė 49 % visos Bendrijos gamybos. Pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnio 2 dalį buvo konsultuojamasi su suinteresuotosiomis šalimis, kurios tam neprieštaravo. Be to, likę Bendrijos gamintojai turėjo pateikti tam tikrus bendruosius duomenis žalos analizei atlikti. Atsižvelgiant į nedidelį importuotojų pateiktą atsakymų skaičių buvo nuspręsta, kad importuotojų atranka nėra būtina.

(13)

Siekiant, kad Ukrainos eksportuojantys gamintojai panorėję galėtų pateikti prašymą dėl rinkos ekonomikos režimo (toliau – RER) arba dėl individualaus režimo (toliau – IR) taikymo, Komisija suinteresuotiems Ukrainos eksportuojantiems gamintojams išsiuntė prašymo formas. Prašymai dėl RER arba IR, jei ištyrus paaiškėja, kad prašymas neatitinka RER keliamų reikalavimų, buvo gauti iš trijų eksportuojančių gamintojų grupių ir su jomis susijusių bendrovių.

(14)

Komisija išsiuntė klausimynus visoms suinteresuotosioms šalims ir visoms kitoms bendrovėms, kurios apie save pranešė per pranešime apie tyrimo inicijavimą nustatytą terminą. Atsakymus pateikė trys Rumunijos eksportuojantys gamintojai ir dvi su jais susijusios bendrovės, dvi Rusijos eksportuojančių gamintojų grupės ir penkios su jomis susijusios bendrovės (trys iš jų yra įsikūrusios Bendrijoje) ir trys Ukrainos eksportuojančių gamintojų grupės bei su jomis susijusios bendrovės. Atsakymus taip pat pateikė penki Bendrijos gamintojai. Nors šeši importuotojai užpildė atrankos formas, tik trys iš jų atsakė į visus klausimyno klausimus. Kitas importuotojas sutiko, kad patikrinimas būtų atliktas bendrovės patalpose, nepaisant to, kad jis nepateikė atsakymų į klausimyno klausimus.

(15)

Komisija rinko ir tikrino visą informaciją, kuri, jos manymu, buvo reikalinga norint nustatyti dempingą, jo daromą žalą ir Bendrijos interesus. Patikrinimai buvo atlikti šių bendrovių patalpose:

(16)

Tyrimas dėl dempingo ir žalos apėmė laikotarpį nuo 2004 m. sausio 1 d. iki 2004 m. gruodžio 31 d. (toliau – tiriamasis laikotarpis arba TL). Su žalos įvertinimu susijusios tendencijos buvo nagrinėjamos nuo 2001 m. sausio 1 d. iki TL pabaigos (toliau – nagrinėjamasis laikotarpis).

(17)

Aptariamas produktas yra tam tikri besiūliai vamzdžiai ir vamzdeliai (toliau – BVV) iš geležies arba plieno, skritulio formos skerspjūvio, kurių išorinis skersmuo yra ne didesnis kaip 406,4 mm, o anglies ekvivalentas, remiantis Tarptautinio suvirinimo instituto (TSI) formule ir chemine analize yra ne didesnis kaip 0,86. Šiuo metu aptariamo produkto KN kodai yra ex 7304 10 10, ex 7304 10 30, ex 7304 21 00, ex 7304 29 11, ex 7304 31 80, ex 7304 39 58, ex 7304 39 92, ex 7304 39 93, ex 7304 51 89, ex 7304 59 92 ir ex 7304 59 93 (12) (TARIC kodai 7304101020, 7304103020, 7304210020, 7304291120, 7304318030, 7304395830, 7304399230, 7304399320, 7304518930, 7304599230 ir 7304599320).

(18)

Aptariamas produktas naudojamas įvairiems tikslams, pvz., vamzdynų vamzdžiuose skysčiams transportuoti, statybose atraminėms konstrukcijoms, mechaniniam naudojimui, dujų vamzdžiams, katilų vamzdžiams ir gręžimo vamzdžiams, vadinamiems – OCTG (oil and country tubular goods), naudojamiems naftos pramonėje gręžimui, apsaugai ir vamzdynams.

(19)

BVV, juos pristatant naudotojams, gali būti įvairių formų, pvz., galvanizuoti, įsriegti arba neužbaigti (t. y. termiškai neapdoroti), turėti specialius galus, skirtingus skerspjūvius, supjaustyti pagal matmenis arba ne. Vamzdžiams netaikomi bendri standartiniai matmenys, todėl galima paaiškinti, kodėl daugiausia BVV yra pagaminta pagal klientų užsakymus. BVV paprastai sujungiami juos suvirinant. Tačiau, konkrečiais atvejais jie gali būti sujungiami juos susriegiant arba naudojant atskirai, nors jie gali būti suvirinami. Tyrimas parodė, kad visi BVV pasižymi tomis pačiomis pagrindinėmis fizinėmis, cheminėmis ir techninėmis savybėmis bei naudojami tiems patiems tikslams.

(20)

Kai kurios suinteresuotosios šalys užginčijo šiame tyrime taikomą produkto apibrėžimą. Visų pirma, kai kurios šalys teigė, kad kelios į produkto aprašymą įtrauktos produkto rūšys pasižymi skirtingomis pagrindinėmis mechaninėmis ir cheminėmis savybėmis (žr. 21–26 konstatuojamąsias dalis). Antra, kelios šalys suabejojo dėl suvirinamumo kriterijaus ir anglies ekvivalento ribos, kurie yra susiję (žr. 27–36 konstatuojamąsias dalis). Be to, viena šalis pareikalavo, kad vadinami „patvirtintais BVV“ turėtų būti neįtraukti į produkto apibrėžimą (žr. 37 konstatuojamąją dalį).

(21)

Buvo tvirtinama, kad kelios į produkto aprašymą įtrauktos rūšys, būtent OCTG ir dujų vamzdžiai, pasižymi skirtingomis pagrindinėmis mechaninėmis ir cheminėmis savybėmis ir jų galutinis naudojimas skiriasi, palyginti su kitais BVV, ir jų negalima pakeisti viena kitomis.

(22)

Apibrėžtas produktas yra sudaryta iš skirtingų produktų rūšių. Tačiau skirtingiems segmentams priklausančios produkto rūšys (įskaitant paskutiniuosius ir pirmuosius segmentus) bus laikomos vienu produktu, jeigu nebus aiškaus įvairių segmentų skirtumo, t. y. jeigu panašūs segmentai iš dalies sutaps ir konkuruos. Taip yra šio tyrimo atveju, kadangi buvo pateikti įrodymai, kad šiame tyrime aptariamų legiruoto ir nelegiruoto plieno vamzdelių galutinis naudojimas gali būti vienodas ir kad nėra aiškaus skirtumo tarp nelegiruoto ir legiruoto plieno vamzdelių kategorijų.

(23)

Tyrimu parodyta, kad OCTG ir dujų vamzdžių, inter alia, cheminės savybės yra panašios su likusių BVV rūšių savybėmis, kadangi jų anglies ekvivalento riba yra 0,86. Be to, jiems ir likusioms produkto rūšims būdingos kitos pagrindinės savybės, pvz., išorinis skersmuo ir sienelių storumas.

(24)

Kadangi aptariamas OCTG ir dujų vamzdžių galutinis naudojimas, tam tikri eksportuojantys gamintojai teigė, kad OCTG ir dujų vamzdžius būtų galima naudoti skirtingoms paskirtims ir jų negalima pakeisti su likusiomis BVV rūšimis. Šiuo atžvilgiu nustatyta, kad statybos sektoriuje naudojami lygūs OCTG vamzdžiai, kurių KN kodas šiuo metu yra 7304 21 00, yra sukeičiami su kitais nelegiruoto plieno vamzdžiais, kurių KN kodas šiuo metu yra 7304 39 58. Todėl nustatyta, kad bent iš dalies sutapo įvairių BVV rūšių galutinis naudojimas.

(25)

Remiantis tuo, kas išdėstyta pirmiau, tvirtinimas, kad OCTG ir dujų vamzdžiai bei kitos BVV rūšys nėra sukeičiami, atmetamas.

(26)

Kitas eksportuojantis gamintojas teigė, kad anglies ekvivalentas nėra produkto cheminė savybė, nes tai nėra tiesiogiai susiję su BVV chemine sudėtimi, tai – tik jų funkcija. Kadangi anglies ekvivalentas yra formulė, ši formulė yra tiesiogiai susijusi su produkto chemine sudėtimi, ir leidžia palyginti skirtingų rūšių plieną, atsižvelgiant į jo suvirinamumą. Anglies ekvivalentas nėra susijęs su jokiomis techninėmis ir mechaninėmis plieno savybėmis, jis priklauso tik nuo cheminės sudėties. Tuo remiantis manoma, kad anglies ekvivalentas yra produkto cheminė savybė, taigi šis tvirtinimas buvo atmestas.

(27)

Tam tikros šalys įrodinėjo, kad suvirinamumas yra nereikšminga aptariamo produkto savybė, kadangi teigiama, jog didelė į produkto apibrėžimą patenkančių produktų dalis (vamzdžiai su įsriegtais sriegiais ir OCTG vamzdžiai) nebus suvirinama. Todėl buvo tvirtinama, kad taikant suvirinamumo kriterijų, skirtingi produktai buvo dirbtinai laikomi vienu produktu.

(28)

Visų pirma, reikėtų pažymėti, kad suvirinamumas iš tiesų yra cheminė ir techninė savybė (nes jis priklauso nuo plieno cheminės sudėties ir sąlygoja jo suvirinamumą), būdinga visiems BVV. Kadangi dauguma BVV yra sujungiami suvirinant, tai yra pagrindinė savybė produktui apibrėžti. Antra, kalbant apie vamzdžius su įsriegtais sriegiais ir OCTG vamzdžius, kurie paprastai gali nebūti suvirinami, tyrimu nustatyta, kad juos vis dėlto galima suvirinti, todėl jiems taip pat būdinga ši pagrindinė cheminė ir techninė savybė. Be to, negalima neigti, kad BVV su įsriegtais sriegiais arba kuriuose sriegiai gali būti įsriegti ir OCTG vamzdžius būtų galima pakeisti į suvirinamus BVV juos tiesiog sukeičiant. Visų pirma kalbant apie OCTG vamzdžius, yra įrodymų, kad tie patys vamzdžiai gali būti priskirti dviems skirtingoms kategorijoms (ir net KN kodams) tik dėl jų galutinio naudojimo, t. y. naudojant statybos ir (arba) naftos gręžimo pramonėje. Galiausiai buvo nustatyta, kad tam tikri iš tiriamųjų šalių importuojami produktai, t. y. OCTG vamzdžiai, nebuvo naudojami naftos ar dujų sektoriuose.

(29)

Eksportuotojas teigė, kad remiantis Europos normomis, tik viena plieno rūšis tinka vamzdžiams, kuriuose sriegiai gali būti įsriegti, ir kad tokiu būdu šiuos produktus galima atskirti nuo kitų BVV. Tačiau analizuojant įvairias OCTG vamzdžiams taikomas normas visų pirma paaiškėjo, kad nėra unikalios plieno rūšies, kuri būtų naudojama gaminant vamzdžius, kuriuose sriegiai gali būti įsriegti.

(30)

Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytus faktus, BVV suvirinamumas vertinamas kaip tinkamas kriterijus siekiant apibrėžti produktą. Todėl argumentas, kad remiantis pasiūlytu produkto apibrėžimu skirtingi produktai dirbtinai suskirstomi, yra atmetamas.

(31)

Teigta, kad anglies ekvivalento riba nėra kriterijus, kuriuo remiantis būtų galima apibrėžti produktą, nes šis kriterijus netinka siekiant apibrėžti įvairių BVV rūšių suvirinamumą.

(32)

Tyrimu parodyta, kad anglies ekvivalentas iš tiesų yra rodiklis, kuris yra tiesiogiai susijęs su plieno chemine sudėtimi ir su jo suvirinamumu. Didelis anglies ekvivalentas reiškia, kad plieno sudėtyje yra daugiau anglies ir (arba) lydinių ir tokį plieną sunkiau suvirinti. Kita vertus, mažesnis anglies ekvivalentas reiškia, kad plieno sudėtyje yra mažiau anglies ir (arba) lydinių ir jį lengviau suvirinti. Kitaip tariant – skirtingas anglies ekvivalento dydis reikalauja skirtingų suvirinimo sąlygų. Plienas, kurio anglies ekvivalentas yra 0,86, suvirinamas specialiomis sąlygomis, todėl negali būti suvirintas paprastai. Kadangi anglies ekvivalentas yra suvirinamumo rodiklis, anglies ekvivalento riba buvo vertinama kaip svarbus kriterijus apibrėžiant produktą.

(33)

Eksportuojantis gamintojas teigė, kad anglies ekvivalentas yra tik viena iš daugelio plieno cheminių, techninių ir mechaninių savybių, todėl jo negalima atskirti siekiant apibrėžti produktą. Šiuo atveju reikia pažymėti, kad anglies ekvivalentas vertinamas kaip tinkamas kriterijus siekiant apibrėžti produktą. Be to, pagal produkto apibrėžimą anglies ekvivalentas nėra vienintelis naudojamas kriterijus. Pagaliau, produkto rūšys buvo atidžiai lyginamos, atsižvelgiant į įvairias produkto savybes (pvz. matmenis ir termišką apdorojimą).

(34)

Be to, kelių suinteresuotųjų šalių teigimu 0,86 anglies ekvivalento riba buvo nustatyta savavališkai, nes gero suvirinamumo riba būtų mažesnė nei 0,86. Tačiau 0,86 anglies ekvivalentas nėra susijęs su gero suvirinamumo sąvoka. Iš tiesų, skundą pateikę Bendrijos pramonės atstovai ginčijosi ir pateikė įrodymų, kad jis sudaro didžiausią nelegiruoto plieno anglies ekvivalentą, kurį galima panaudoti BVV pagal Europos normas.

(35)

Todėl daroma išvada, kad anglies ekvivalentas ir nustatyta 0,86 riba apima produktų asortimentą, į kurį įtraukti produktai gali būti laikomi vienu produktu, nors ir į apibrėžimą nėra įtraukti, pvz., vamzdeliai iš nerūdijančio plieno arba su rutuliniais guoliais, kurių anglies ekvivalentas yra didesnis nei 0,86.

(36)

Remiantis tuo, kas išdėstyta pirmiau, anglies ekvivalento riba, pareiškėjo pasiūlymu, buvo palikta aptariamo produkto apibrėžime.

(37)

Vienas importuotojas į Bendriją tvirtino, kad vadinamų „patvirtintais“ BVV nereikėtų įtraukti į produkto apibrėžimą. Šie BVV yra gaminami pagal patvirtintą procedūrą, kuriai pritarė Italijos viešųjų darbų ministerija ir kuri buvo taikoma statybų projektuose sutvirtinimo darbuose Italijoje. Tačiau buvo nustatyta, kad visos aptariamo produkto rūšys, įskaitant patvirtintus BVV, pasižymi tomis pačiomis pagrindinėmis fizinėmis, cheminėmis ir techninėmis savybėmis ir naudojamos tiems patiems tikslams. Nebuvo įrodymų (ir bendrovė nepateikė tokių įrodymų), kuriais remiantis būtų galima daryti išvadą, kad patvirtinti vamzdžiai būtų skirtingas produktas ir todėl jiems nereikėtų taikyti priemonių. Todėl šį tvirtinimą reikėjo atmesti.

(38)

Remiantis tuo, kas išdėstyta pirmiau, padaryta išvada, kad visi BVV, nepaisant skirtingų galimų produkto rūšių, šio tyrimo tikslais laikomi vienu produktu, nes jie pasižymi tomis pačiomis pagrindinėmis fizinėmis, cheminėmis ir techninėmis savybėmis ir naudojami tiems patiems tikslams.

(39)

Buvo nustatyta, kad iš Kroatijos, Rumunijos, Rusijos ir Ukrainos į Bendriją eksportuojamas produktas, šiose šalyse pagamintas bei jų vidaus rinkoje parduotas produktas ir Bendrijos gamintojų Bendrijoje pagamintas bei parduotas produktas pasižymi tomis pačiomis pagrindinėmis fizinėmis, cheminėmis ir techninėmis savybėmis ir naudojama tiems patiems tikslams, todėl šie produktai laikomi panašiais, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 1 straipsnio 4 dalyje.

(40)

Toliau nustatyti bendrieji metodai buvo taikomi visiems Kroatijos, Rumunijos, Rusijos bendradarbiaujantiems eksportuojantiems gamintojams ir Ukrainos eksportuojantiems gamintojams, kuriems buvo taikomas RER. Dėl to, išvadose apie kiekvienos tiriamosios šalies dempingą apibūdinama tik tai, kas būdinga kiekvienai eksportuojančiai šaliai.

(41)

Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 2 dalį, pirmiausia buvo tikrinama, ar kiekvieno bendradarbiaujančio eksportuojančio gamintojo aptariamo produkto pardavimas vidaus rinkoje buvo tipiškas, t. y., ar bendra tokio pardavimo apimtis sudarė ne mažiau kaip 5 % viso gamintojo eksporto į Bendriją apimties. Vėliau Komisija nustatė tas vidaus rinkoje bendrovių (kurių pardavimas vidaus rinkoje buvo tipiškas) parduodamo aptariamo produkto rūšis, kurios yra identiškos arba kurias galima tiesiogiai palyginti su parduodamomis eksportui į Bendriją rūšimis.

(42)

Buvo nustatyta, ar kiekvienos rūšies, kurią eksportuojantys gamintojai pardavė savo vidaus rinkoje ir kurią, kaip nustatyta, galima tiesiogiai palyginti su aptariamo produkto rūšimi, parduodama eksportui į Bendriją, pardavimas vidaus rinkoje buvo pakankamai tipiškas, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 2 dalyje. Buvo nustatyta, kad tam tikros aptariamo produkto rūšies pardavimas vidaus rinkoje yra pakankamai tipiškas, jei bendra tos rūšies pardavimo vidaus rinkoje apimtis per TL siekė 5 % ar daugiau bendros panašios aptariamo produkto rūšies, eksportuojamos į Bendriją, pardavimo apimties.

(43)

Vėliau, nustačius aptariamo produkto rūšies pelningo pardavimo nepriklausomiems pirkėjams vidaus rinkoje dalį, buvo nagrinėjama, ar kiekvienos aptariamo produkto rūšies pardavimas vidaus rinkoje tipišku kiekiu galėjo būti laikomas pardavimu įprastomis prekybos sąlygomis pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 4 dalį.

(44)

Tais atvejais, kai atitinkamos produkto rūšies, parduodamos grynąja pardavimo kaina, kuri prilygsta arba yra didesnė už nustatytas gamybos sąnaudas, pardavimo apimtis buvo didesnė nei 80 % tos rūšies bendros pardavimo apimties, ir kai tos rūšies svertinis kainos vidurkis prilygo arba buvo didesnis už gamybos sąnaudas, normalioji vertė buvo pagrįsta faktine vidaus kaina, apskaičiuota kaip viso tos rūšies pardavimo vidaus rinkoje kainos svertinis vidurkis per TL, nepaisant to, ar pardavimas buvo pelningas ar ne. Tais atvejais, kai produkto rūšies pelningo pardavimo apimtis siekė 80 % ar mažiau visos tos rūšies pardavimo apimties arba tos rūšies svertinis kainos vidurkis buvo mažesnis už gamybos sąnaudas, normalioji vertė buvo nustatyta remiantis faktine kaina vidaus rinkoje, apskaičiuota kaip svertinis tik tos rūšies pelningo pardavimo vidurkis, su sąlyga, kad šis pardavimas siekė 10 % ar daugiau visos tos rūšies pardavimo apimties. Tais atvejais, kai bet kurios produkto rūšies pelningo pardavimo apimtis siekė mažiau nei 10 % bendros pardavimo apimties, buvo manoma, jog už vidaus kainą buvo parduotas nepakankamas tos rūšies kiekis, kad ja būtų galima remtis, nustatant normaliąją vertę.

(45)

Kai eksportuojančio gamintojo parduodamos konkrečios produkto rūšies vidaus kainos nebuvo galima panaudoti nustatant normaliąją vertę, reikėjo naudoti kitą metodą. Tuomet Komisija naudojo apskaičiuotą normaliąją vertę. Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 3 dalį normalioji vertė buvo apskaičiuota prie eksportuotos rūšies produkto gamybos sąnaudų, kai reikia pakoreguotų, pridedant pagrįstą procentą už pardavimo, bendrąsias ir administracines sąnaudas (toliau – PBA) ir pagrįstą pelno skirtumą. Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6 dalį PBA procentai ir pelno skirtumas buvo pagrįsti panašaus produkto PBA vidurkiu ir pardavimo pelno skirtumu įprastomis prekybos sąlygomis.

(46)

Visais atvejais, kai aptariamas produktas buvo eksportuota nepriklausomiems Bendrijos pirkėjams, eksporto kaina buvo nustatoma pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 8 dalį, būtent, remiantis faktiškai sumokėtomis arba mokėtinomis eksporto kainomis.

(47)

Jeigu pardavimas eksportui buvo atliekamas per susijusius importuotojus, eksporto kaina buvo apskaičiuota remiantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 9 dalimi, t. y. remiantis kaina, už kurią importuoto produkto buvo pirmą kartą perparduotos nepriklausomam pirkėjui ją atitinkamai pakoregavus, atsižvelgiant į visas sąnaudas, patirtas nuo importo iki perpardavimo, ir pagrįstą PBA bei pelno skirtumą. Šiuo atveju buvo remiamasi pačių susijusių importuotojų patirtomis PBA sąnaudomis. Pelno skirtumas buvo nustatytas remiantis bendradarbiaujančių nesusijusių importuotojų pateikta informacija.

(48)

Normalioji vertė ir eksporto kaina buvo lyginamos gamintojų kainų pagrindu. Siekiant užtikrinti teisingą normaliosios vertės ir eksporto kainos palyginimą pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalį koreguojant buvo deramai atsižvelgta į skirtumus, darančius poveikį kainoms ir kainų palyginamumui. Atitinkami koregavimai buvo daromi visais atvejais nustačius, kad jie yra tinkami, tikslūs ir pagrįsti patikrintais įrodymais.

(49)

Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 11 ir 12 dalis kiekvieno eksportuojančio gamintojo normaliosios vertės svertinis vidurkis buvo palygintas su kiekvienos produkto rūšies svertiniu eksporto kainos vidurkiu.

(50)

Eksportuojančių gamintojų, kurių bendrovės laikomos susijusiomis, dempingo skirtumo svertinis vidurkis buvo nustatytas pagal standartinę Komisijos praktiką, taikomą susijusiems eksportuojantiems gamintojams.

(51)

Nebendradarbiaujančių bendrovių likutinis dempingo skirtumas buvo nustatytas pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnį, remiantis turimais faktais.

(52)

Vienintelis gamintojas Kroatijoje, Mechel Željezara Ltd., 2004 m. rugsėjo mėn. buvo likviduota. Vietoje jo, Kroatijos privatizavimo fondas, vyriausybinė įstaiga atsakinga už privatizacijos procesą Kroatijoje, įkūrė naują juridinį subjektą, pavadinimu Valjaonica Cijevi Sisak d.o.o. (toliau – VCS).

(53)

VCS pranešė Komisijai, kad negalėjo bendradarbiauti dabartiniame tyrime, nes juridinis pirmtakas oficialiai nebeegzistuoja, o BVV gamyba sustabdyta 2004 m. liepos mėn. Bendrovės teigimu, ji neturėjo leidimo atskleisti jokių buvusių savininkų prekybinės, apskaitos arba gamybos duomenų. Taigi, kadangi dempingo skirtumo nebuvo galima nustatyti remiantis bendrovės duomenimis, jis buvo apskaičiuotas remiantis turimais faktais pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnį.

(54)

Remiantis pateikta informacija aišku, kad 2005 m. birželio mėn. VCS atnaujino BVV gamybą. Pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 3 dalį bendrovė gali pateikti prašymą atlikti tarpinę peržiūrą.

(55)

Neturint jokios kitos informacijos, normalioji vertė buvo apskaičiuota remiantis turimais faktais, t. y. skunde pateikta informacija.

(56)

Eksporto kaina buvo apskaičiuota remiantis TL Eurostato duomenimis.

(57)

Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalį eksporto kainos koregavimai buvo atlikti atsižvelgiant į transporto ir draudimo išlaidas bei komisinius, remiantis skunde pateikta informacija.

(58)

Dempingo skirtumas, išreikštas CIF importo kainos prie Bendrijos sienos, prieš sumokant muitą, procentais, yra toks:

(59)

Kadangi VCS yra vienintelis aptariamo produkto gamintojas Kroatijoje, likutinis dempingo skirtumas buvo nustatytas vienodo dydžio.

(60)

Trys eksportuojantys gamintojai atsiuntė atsakymus į klausimyno klausimus, du iš jų yra susiję su aptariamo produkto importuotojais Bendrijoje.

(61)

Visų trijų eksportuojančių gamintojų bendra panašaus produkto pardavimo vidaus rinkoje apimtis buvo tipiška, kaip apibrėžta 41 konstatuojamojoje dalyje. Daugumos produkto rūšių normalioji vertė buvo pagrįsta nepriklausomų pirkėjų Rumunijoje sumokėtomis arba mokėtinomis kainomis įprastomis prekybos sąlygomis. Tačiau tam tikrų produkto rūšių vidaus pardavimas buvo nepakankamas, kad jį būtų galima laikyti tipišku, arba jis nebuvo vykdomas įprastomis prekybos sąlygomis, todėl normalioji vertė buvo apskaičiuota, kaip apibrėžta 45 konstatuojamojoje dalyje.

(62)

Vieno eksportuojančio gamintojo didžioji eksporto į Bendriją dalis per TL teko dviems susijusiems importuotojams. Taigi eksporto kaina buvo nustatyta, kaip apibrėžta 46 konstatuojamojoje dalyje.

(63)

Šis eksportuotojas nesutiko su Komisijos atliktais skaičiavimais ir teigė, kad naudotas pelno skirtumas buvo pernelyg didelis. Jis teigė, kad pelno skirtumo vidurkis, nustatytas remiantis trijų bendradarbiaujančių nesusijusių importuotojų Bendrijoje pateiktais skaičiais, nebuvo tipiškas, nes jis niekada nepardavė produktų šioms bendrovėms. Be to, jis teigė, kad trys bendrovės buvo didesnės nei importuotojų bendrovės, kurioms jis pardavė produktus, kad per paskutinį tyrimą buvo naudotas mažesnis pelno skirtumas ir kad faktinis dviejų susijusių importuotojų pelnas buvo mažesnis nei vidutinis pelno dydis, kurį naudojo Komisija.

(64)

Šiuo atžvilgiu reikėtų pažymėti, kad institucijos nuolat naudoja nesusijusių importuotojų pelno svertinį vidurkį (pagrįstais atvejais) siekiant atlikti koregavimus, kaip numatyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 9 dalyje. Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 9 dalį nustatant pagrįstą pelno skirtumą reikšmės neturi, ar eksportuotojas iš tiesų pardavė produktus šioms bendrovėms. Be to, nebuvo pateikta įrodymų, kokiu būdu importuotojų bendrovės dydis darytų įtakos pelno dydžiui. Pagaliau, dėl eksportuotojų ir susijusių importuotojų santykių, šiuo atveju negalima remtis susijusių importuotojų pelnu, nes susijusio importuotojo pelno lygis priklausys nuo perdavimo kainos tarp susijusių šalių. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas.

(65)

Kito eksportuojančio gamintojo didžioji eksporto į Bendriją dalis teko dviems bendrovėms, kurių viena yra susijusi su eksportuotoju, o kita buvo susijusi su juo per tam tikrą TL dalį. Pastaroji tyrime nebendradarbiavo, tad jos perpardavimo kainos nepriklausomam pirkėjui Bendrijoje nebuvo pateiktos Komisijai. Vienintelės eksporto kainos sandoriuose su importuotoju, kuris per tam tikrą TL dalį buvo susijęs su eksportuotoju, buvo tos kainos, dėl kurių susitarė eksportuotojas ir su juo susijęs importuotojas. Nustatyta, kad tos kainos atitiko rinkos kainas. Iš tiesų, palyginus laikotarpių, kai abi bendrovės buvo susijusios ir kai jos nebuvo susijusios, kainas paaiškėjo, kad vieneto kainos nedaug skyrėsi. Be to, susijusiam importuotojui nustatytos kainos buvo palygintos su nesusijusiems pirkėjams EB nustatytoms kainoms ir šios kainos buvo panašios. Taigi sandoriuose eksporto kainos buvo pagrįstos Rumunijos eksportuojančio gamintojo pardavimo kainomis susijusiai prekybos bendrovei.

(66)

Kalbant apie sandorius su kita susijusia bendrove, kuri bendradarbiavo tyrime, buvo nustatyta, kad susijusi bendrovė transformavo aptariamą produktą prieš ją perparduodant Bendrijoje. Tokiu atveju nebuvo galima nustatyti aptariamo produkto perpardavimo kainos nepriklausomam pirkėjui Bendrijoje. Tačiau yra pakankamai įrodymų, kad perdavimo kaina tarp Rumunijos eksportuojančio gamintojo ir susijusios bendrovės Bendrijoje galėjo atitikti rinkos kainą, jeigu pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalies d ir i punktus buvo atliktas tikrųjų įrangos gamintojų (toliau – TĮG) pardavimo prekybos lygio koregavimas. Iš tiesų, buvo palygintos susijusiam ir nesusijusiems importuotojams nustatytos visų modelių kainos. Todėl eksporto kaina buvo pagrįsta perdavimo kaina.

(67)

Tyrimu parodyta, kad trečio eksportuojančio gamintojo pardavimas eksportui buvo vykdomas tiesiogiai nesusijusiems pirkėjams Bendrijoje. Todėl eksporto kaina buvo nustatyta remiantis faktiškai sumokėta arba mokėtina eksporto kaina už aptariamą produktą, kai parduodama pirmajam nepriklausomam pirkėjui Bendrijoje, kaip apibrėžta 46 konstatuojamojoje dalyje.

(68)

Šis eksportuojantis gamintojas paprašė apskaičiuojant dempingą neįtraukti dalies aptariamo produkto pardavimo Bendrijai, remdamasis tuo, kad tam tikrų BVV modelių gamyba buvo sustabdyta tam tikru TL metu. Tačiau, kaip paaiškinta pirmiau, institucijos paprastai atsižvelgia į aptariamo produkto pardavimo nesusijusioms šalims eksporto kainos svertinį vidurkį. Taip pat reikėtų pažymėti, kad šio tipo aptariamo produkto pardavimas didele apimtimi buvo vykdomas per TL ir be to buvo nustatyta, kad šiai BVV rūšiai naudota gamybos įranga nebuvo išmontuota, todėl gamybą vėl buvo galima pradėti ateityje. Atsižvelgiant į tai, šis tvirtinimas buvo atmestas.

(69)

Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalį, prireikus, buvo daromi skirtingų kiekių nuolaidų, transporto, draudimo, tvarkymo, krovimo ir papildomų išlaidų, kredito, komisinių mokesčių išlaidų ir prekybos lygio skirtumų koregavimai.

(70)

Vienas eksportuojantis gamintojas prašė atlikti prekybos lygio skirtumų, papildomų logistikos sąnaudų, neva patirtų parduodant vidaus rinkoje, o ne pardavimo eksportui, ir skirtingų kiekių koregavimus. Tačiau eksportuotojas nepagrindė šių tvirtinimų, tyrimu taip pat nebuvo nustatyta, kad jie buvo pagrįsti. Todėl juos reikėjo atmesti. Prašymas dėl skirtingų kiekių buvo tik iš dalies atmestas, nes remiantis vietoje surinktais įrodymais ir eksportuojančio gamintojo pateiktais atsakymais į klausimyno klausimus nebuvo galima patvirtinti prašytos sumos.

(71)

Kitas eksportuojantis gamintojas prašė atlikti infliacijos skirtumų, valiutos konvertavimo, prekybos lygio ir netiesioginių pardavimo išlaidų skirtumų koregavimus.

(72)

Atsižvelgiant į prašymą atlikti koregavimus dėl infliacijos, reikėtų pažymėti, kad infliacijos lygis Rumunijoje per tyrimo laikotarpį buvo 10,8 %, o tai dar toli iki hiperinfiliacijos lygio. Kadangi nebuvo nustatyta, kad tai darė įtakos kainų palyginamumui, prašymas buvo atmestas. Eksportuotojas prieštaravo tokioms išvadoms ir pakartojo prašymą atlikti koregavimus. Tačiau nebuvo pateikta naujų argumentų arba įrodymų, paneigiančių preliminarias išvadas, todėl patvirtinta, kad prašymas yra atmetamas. Reikėtų taip pat pažymėti, kad buvo numatyta galimybė atlikti ketvirčio įvertinimą, kurios eksportuotojas atsisakė.

(73)

Kalbant apie valiutos konvertavimą, eksportuojantis gamintojas prašė suteikti 60 dienų laikotarpį tam, kad būtų atspindėti valiutos keitimo kurso pokyčiai pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalies j punkto nuostatą. Nustatyta, kad šiuo atveju negalima taikyti tokios nuostatos, nes buvo įrodyta, kad per TL nebuvo ilgalaikių valiutos keitimo kurso pokyčių, o tik nedideli svyravimai. Todėl reikėjo atmesti šį prašymą. Valiutos konvertavimas visais atvejais buvo pagrįstas valiutų keitimo kursu, nurodytu tos dienos sąskaitoje faktūroje kaip numatyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalies j punkte.

(74)

Kalbant apie prašymą nustatyti prekybos lygio skirtumus, tyrimu parodyta, kad tam tikroms pirkėjų kategorijoms, dėl kurių buvo pateiktas prašymas, pastovūs ir dideli funkcijų ir kainų skirtumai vyravo eksportuojančio gamintojo nurodytame lygyje. Todėl buvo priimtas prašymas dėl pirkėjų kategorijų, kurioms buvo galima nustatyti skirtumus, o prašymas dėl kitų pirkėjų kategorijų, kurioms nustatyta, kad skirtumas buvo mažesnis nei eksportuojantis gamintojas reikalavo, – priimtas tik iš dalies. Pastaruoju atveju, apskaičiuojant koregavimą buvo remiamasi eksportuojančio gamintojo patalpose surinktais įrodymais.

(75)

Prašymas nustatyti netiesioginio pardavimo išlaidų skirtumą laikomas nereikalingu, nes atlikti prekybos lygio skirtumų koregavimai, ir todėl jis buvo atmestas.

(76)

Be to, remiantis eksportuotojų pateiktomis pastabomis, ištaisytos kelios kanceliarijos klaidos ir atitinkamai perskaičiuotas dempingo skirtumas.

(77)

Normaliosios vertės ir eksporto kainos palyginimas parodė, jog egzistuoja dempingas. Dempingo skirtumai, išreikšti CIF importo kainos prie Bendrijos sienos, nesumokėjus muito, procentais, yra tokie:

(78)

Kadangi buvo glaudžiai bendradarbiaujama (daugiau nei 80 % aptariamo produkto eksporto iš Rumunijos į Bendriją) ir nebuvo priežasties manyti, kad kuris nors eksportuojantis gamintojas sąmoningai nebendradarbiavo, likutinis dempingo skirtumas, taikomas visiems kitiems eksportuotojams Rumunijoje, buvo nustatytas tokiu pat lygiu kaip ir vienam bendradarbiaujančiam eksportuojančiam gamintojui S.C. T.M.K. – Artrom S.A., o konkrečiai – 17,8 %.

(79)

Dvi eksportuojančių gamintojų grupės pateikė atsakymus į klausimyno klausimus, vienoje iš jų yra keturi gamintojai ir penkios susijusios bendrovės – TMK grupė, kitoje vienas iš dviejų gamintojų – Pervouralskas ir Čeliabinskas.

(80)

Keturių gamintojų ir penkių susijusių bendrovių atsakymai į klausimyno klausimus buvo neišsamūs ir nenuoseklūs ir, išskyrus dvi susijusias bendroves, buvo pateikti pasibaigus nurodytam laikotarpiui.

(81)

Patikrinimai buvo atlikti dviejų iš keturių gamintojų ir vienos bendrovės Rusijoje patalpose, tačiau po jų kilo naujų neaiškumų dėl atsakymų į klausimyno klausimus. Kalbant apie du gamintojus, kurių patalpose buvo atlikti patikrinimai, nebuvo galima nustatyti patikimos normaliosios vertės ir eksporto kainos, kadangi pardavimo vidaus rinkoje ir eksportui sąrašai nebuvo išsamūs, vertė ir kiekiai neatitiko sąskaitų faktūrų, o produkto kontrolės numeriai (toliau – PKN) buvo neteisingi. Be to, nebuvo galima gauti patikimų gamybos sąnaudų.

(82)

Atsižvelgiant į nepatenkinamą dviejų gamintojų, kurių patalpose buvo atlikti patikrinimai, bendradarbiavimą, neišsamius dviejų tos grupės gamintojų atsakymus į klausimyno klausimus, ypač į tai, kad vienas gamintojas nepateikė jokių pardavimo sąrašų, ir į tai, kad iki nurodyto termino nebuvo gauta atsakymų į Komisijos perspėjimo laiškus, buvo nuspręsta neatlikti patikrinimų kitų dviejų grupės gamintojų patalpose.

(83)

Tik du iš trijų susijusių importuotojų pateikė išsamesnius atsakymus į klausimyno klausimus, tačiau tik vieną iš jų buvo galima patikrinti, o kito susijusio importuotojo perpardavimo operacijų sąrašas buvo neišsamus. Taigi susiję importuotojai bendradarbiavo tik iš dalies ir tam nedėjo daug pastangų.

(84)

TMK grupė teigė, kad ji negalėjo bendradarbiauti dėl PKN pasirinkimo, kuris, pasak jų, neatitiko įvairaus keturių gamintojų produkto asortimento. Tačiau reikėtų pažymėti, kad aptariamo produkto klasifikacija pagal pasiūlytą PKN struktūrą nesudarė jokių problemų Bendrijos gamintojams ir kitiems eksportuojantiems gamintojams, kurių keletas taip pat gamina įvairius BVV. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas.

(85)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau, buvo manoma, kad, remiantis TMK grupės duomenimis, negalima nustatyti dempingo skirtumo. Todėl pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnį dempingo skirtumas buvo nustatytas remiantis turimais faktais.

(86)

Šiuo atveju buvo nustatyta, kad informacija apie Pervouralskui ir Čeliabinskui nustatytą normaliąją vertę, bus tinkami duomenys pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnį. Iš tiesų ši informacija geriausiai atspindėtų Rusijos rinkos padėtį.

(87)

Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 5 dalį skaičiuojant skunde nurodytas gamybos sąnaudas naudota dujų kaina buvo koreguojama tokiu pat būdu kaip dviems bendradarbiaujantiems gamintojams, kaip apibrėžta toliau pateiktose 94–99 konstatuojamosiose dalyse, siekiant atspindėti dujų rinkos kainas per TL.

(88)

Eksporto kaina buvo apskaičiuota remiantis TL Eurostato duomenimis, sumažinta pagal kiekius ir vertę, kuriuos pateikė du bendradarbiaujantys gamintojai, nurodyti 91 konstatuojamojoje dalyje.

(89)

Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalį buvo atlikti eksporto kainos koregavimai, atsižvelgiant į transporto ir draudimo išlaidas bei komisinius, remiantis skunde pateikta informacija.

(90)

Normaliosios vertės ir eksporto kainos palyginimas parodė, jog egzistuoja dempingas. Dempingo skirtumas, išreikštas CIF importo kainos prie Bendrijos sienos, prieš sumokant muitą, procentais, yra toks:

(91)

Pervouralskas ir Čeliabinskas per TL buvo atskiri juridiniai subjektai, bet nuo 2004 m. pabaigos jie yra susiję, nes Čeliabinskas turi daugumą Pervouralsko akcijų ir jai tiesiogiai vadovauja. Todėl šią grupę reikėtų apmokestinti tik vienu muitu.

(92)

Abiejų eksportuojančių gamintojų pardavimas vidaus rinkoje buvo tipiškas, kaip apibrėžta 41 konstatuojamojoje dalyje. Remiantis 42–45 konstatuojamosiose dalyse pateiktais metodais, normalioji vertė buvo nustatyta (atsižvelgiant į eksportuojamą produkto rūšį) remiantis pardavimo kainomis, tik pelningo pardavimo kainomis arba nustatyta normaliąja verte.

(93)

Nustatyta, kad bendrovės sąnaudų paskirstymas tam tikroms atskiroms produkto rūšims neatspindėjo didelių vidaus pardavimo kainų pokyčių ir svarbios sąnaudų dalies. Taigi, jis buvo laikomas nepatikimu. Buvo panaudoti turimi duomenys, kaip nurodyta pagrindinio reglamento 18 straipsnyje. Šiuo atveju visos grupės pelną reikėjo apskaičiuoti remiantis aptariamo produkto pardavimu, kuris po to buvo naudojamas nustatant normaliąją vertę.

(94)

Atsižvelgiant į gamybos sąnaudas, ypač į energijos, per tyrimą buvo nustatyta, kad elektros kainos, kurias sumokėjo abi bendrovės, atspindėjo pirktos elektros energijos faktines gamybos sąnaudas. Šiuo atveju tai buvo įrodyta tuo, kad elektros kainos atitiko tarptautines rinkos kainas, palyginti su, pvz., Norvegija ir Kanada, kurios taip pat naudoja hidroelektrinėse pagamintą energiją. Tačiau to paties nebuvo galima pasakyti apie dujų kainas. Iš tiesų buvo nustatyta, kad dujų kainos, kurias mokėjo abi bendrovės, neatspindėjo dujų sąnaudų.

(95)

Remiantis Rusijos dujų tiekėjo AB Gazprom 2004 m. metinėje ataskaitoje paskelbtais duomenimis buvo nustatyta, kad dviejų Rusijos gamintojų už dujas mokama vidaus kaina buvo daug mažesnė nei vidutinė eksporto iš Rusijos į vakarines ir rytines Europos dalis kaina. Šioje ataskaitoje teigiama, kad „Gazprom Group reikalaujama tiekti gamtines dujas Rusijos vartotojams Federalinės tarifų tarnybos reguliuojamomis kainomis. Šiuo metu Rusijos kainos yra daug mažesnės nei tarptautinės gamtinių dujų kainos“, ir „AB Gazprom ir Rusijos Federacijos vyriausybė daug bendradarbiauja, siekdamos optimizuoti reguliuojamas dujų didmenines kainas“. Be to, dviejų Rusijos gamintojų už dujas mokama kaina buvo žymiai mažesnė nei Rumunijos ir Bendrijos gamintojų už dujas mokama kaina.

(96)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau, manoma, kad dviejų Rusijos BVV gamintojų už dujas mokama kaina tyrimo laikotarpiu negalėjo atspindėti su gamyba ir dujų tiekimu susijusių sąnaudų.

(97)

Todėl, kaip nurodyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 5 dalyje, dviejų Rusijos eksportuojančių gamintojų dujų sąnaudos buvo koreguotos remiantis į Vakarų Europą eksportuojamų dujų kaina, atėmus transporto sąnaudas ir akcizą, siekiant atspindėti dujų rinkos kainas per TL.

(98)

Abu gamintojai teigė, kad dujų sąnaudos buvo pateiktos apskaitos įrašuose ir kad koregavimas pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 5 dalį nėra pagrįstas. Šiuo atveju nėra abejojama, kad bendrovės teisingai įtraukė dujų tiekėjui sumokėtas kainas. Tačiau koregavimas grindžiamas tuo, kad pirktų dujų kainoje nepagrįstai atspindimos dujų gamybos ir platinimo sąnaudos.

(99)

Vėliau du gamintojai teigė, kad nebuvo įrodyta, jog Gazprom pramonės naudotojams nustatytos kainos yra žemesnės, kad jos padengtų sąnaudas. Tačiau keletas viešųjų šaltinių patvirtino Komisijos metodą, būtent dokumentą „Rusijos Federacijos ekonominis tyrimas, 2004 m.“, kurį 2004 m. liepos mėn. paskelbė EBPO.

(100)

Visas eksportas į Bendriją buvo vykdomas tiesiogiai nepriklausomiems pirkėjams, todėl eksporto kaina buvo nustatyta, kaip apibrėžta 46 konstatuojamojoje dalyje.

(101)

Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalį atlikti transporto, tvarkymo, krovimo ir papildomų sąnaudų, pakavimo ir komisinių koregavimai.

(102)

Normaliosios vertės ir eksporto kainos palyginimas parodė, jog egzistuoja dempingas. Dempingo skirtumas, išreikštas CIF importo kainos prie Bendrijos sienos, prieš sumokant muitą, procentais, yra toks:

(103)

Kadangi 79 konstatuojamojoje dalyje minėtos bendrovės sudaro visą eksportą iš Rusijos į Bendriją, likutinis dempingo skirtumas buvo nustatytas tuo pačiu lygiu kaip ir bendrovei iš nebendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų grupės, konkrečiai – 35,8 %.

(104)

Tuo metu kai tyrimas buvo inicijuojamas, Ukrainoje buvo taikomas pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies b punktas. Šiame straipsnyje nurodyta, kad vykdant antidempingo tyrimo dėl importo iš Ukrainos procedūrą, normalioji vertė pagal minėto straipsnio 1–6 dalis nustatoma tiems gamintojams, kurie atitinka pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies c punkte nustatytus kriterijus.

(105)

Trumpumo ir aiškumo sumetimais (bendrovės pareiškėjos privalo įrodyti, kad juos atitinka) toliau pateikiami apibendrinti kriterijai:

(106)

Trys Ukrainos eksportuojantys gamintojai paprašė suteikti RER pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies b punktą ir užpildė prašymo dėl RER taikymo eksportuojantiems gamintojams formas.

(107)

Komisija gavo ir tų įmonių patalpose patikrino visą RER paraiškose pateiktą būtiną informaciją.

(108)

Tyrimu parodyta, kad trys pirmiau minėtos Ukrainos eksportuojančių gamintojų grupės atitinka visus reikalaujamus kriterijus, todėl joms buvo suteiktas RER.

(109)

Bendrijos pramonės atstovams buvo suteikta galimybė teikti pastabas ir jie nesutiko, kad visi eksportuojantys gamintojai atitiko visus pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies c punkte nustatytus penkis reikalavimus. Tiksliau tariant, Bendrijos pramonės atstovai teigė, kad i) valstybė galėtų vėl perimti tam tikrų privatizuotų eksportuojančių gamintojų bendrovių kontrolę; ii) valstybė kišosi į jų kasdienius sprendimus; iii) TL Ukrainoje galiojantys darbo, bankroto ir nuosavybės teisės aktai ir įstatymai neužtikrino tinkamų rinkos ekonomikos sąlygų; ir iv) valstybė kišosi sprendžiant eksporto kainų ir gamybos sąnaudų klausimus. Buvo tinkamai atsižvelgta į Bendrijos pramonės atstovų pastabas.

(110)

Tačiau šios pastabos nepateikia pakankamai įrodymų, kad bet kuris iš pirmiau pateiktų penkių kriterijų, pagal kuriuos Ukrainos eksportuojančių gamintojų prašymai dėl RER buvo analizuojami pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies c punktą, nebuvo įvykdytas. Iš tiesų, tyrimu parodyta, kad valstybė per daug nesikišo bendrovėms priimant verslo sprendimus.

(111)

Šiuo atžvilgiu reikia priminti, kad remiantis Komisijos praktika, jeigu valstybė yra dalinė savininkė, tai nėra pakankamas įrodymas, kad pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies c punkto1 kriterijus nėra įvykdytas.

(112)

Taip pat buvo nustatyta, kad pagrindinės gamybos sąnaudos atspindėjo rinkos vertę.

(113)

Kalbant apie dujų ir elektros energijos kainas, nustatyta, kad jos atitiko vidutines kainas Ukrainoje, net jei jos yra mažesnės už kainas Europoje ir kitose rinkose. Tačiau to nepakanka įrodyti, kad 1 kriterijus nebuvo įvykdytas, kadangi dujos ir elektra sudaro pakankamai mažą BVV gamybos sąnaudų dalį ir kadangi tos kainos (nustačius, kad jos buvo iškraipytos) buvo koreguotos iki rinkos kainų siekiant apskaičiuoti dempingą (žr. 119–127 konstatuojamąsias dalis).

(114)

Be to, tyrimu parodyta, kad Ukrainoje galiojantys įstatymai dėl užimtumo ir darbo sąlygų atitiko rinkos ekonomikos principus. Visų pirma, nustatyta, kad trys eksportuojančių gamintojų grupės galėjo laisvai įdarbinti ar atleisti iš darbo savo darbuotojus.

(115)

Be to, Bendrijos pramonės atstovų argumentais nebuvo galima paneigti Komisijos išvadų, kad bankroto ir nuosavybės teisės aktai ir įstatymai užtikrino tinkamas rinkos ekonomikos sąlygas trims eksportuotojų grupėms.

(116)

Todėl nebuvo pagrindo nesuteikti RER trims Ukrainos eksportuojantiems gamintojams. Buvo konsultuotasi su Patariamuoju komitetu, kuris neprieštaravo Komisijos išvadoms.

(117)

Trys eksportuojančių gamintojų grupės pateikė atsakymus į klausimyno klausimus. Vieną grupę sudaro du gamintojai ir du susiję prekybininkai, kitą – vienas gamintojas ir du susiję prekybininkai, nors pastarasis eksportuojantis gamintojas neturi susijusios bendrovės, dalyvaujančios aptariamo produkto gamybos arba pardavimo procese.

(118)

Trijų eksportuojančių gamintojų grupių bendra panašaus produkto pardavimo vidaus rinkoje apimtis buvo tipiška, kaip apibrėžta 41 konstatuojamojoje dalyje. Vienai produkto rūšies daliai normalioji vertė buvo pagrįsta nepriklausomų pirkėjų Ukrainoje sumokėtomis arba mokėtinomis kainomis įprastomis prekybos sąlygomis, o produkto rūšių, kurių pardavimas vidaus rinkoje buvo nepakankamas, kad jį būtų galima laikyti tipišku arba jis nebuvo vykdomas įprastomis prekybos sąlygomis, normalioji vertė buvo apskaičiuota, kaip apibrėžta 45 konstatuojamojoje dalyje.

(119)

Atsižvelgiant į gamybos sąnaudas, ypač energijos, per tyrimą buvo nustatyta, kad energijos kainas, kurias sumokėjo trys bendrovių grupės, reguliavo valstybė ir jos buvo gerokai mažesnės už tarptautines kainas.

(120)

Trims eksportuojančių gamintojų grupėms Ukrainos valstybei priklausančių ir (arba) valstybės reguliuojamų elektros tiekėjų nustatytos kainos buvo palygintos su kainomis Rumunijoje ir Bendrijoje pagal tą pačią elektros naudotojų kategoriją. Visais atvejais nustatyta, kad kainos buvo gerokai mažesnės nei kainos Rumunijoje ir Bendrijoje ir padaryta išvada, kad elektros kainos, kurias sumokėjo Ukrainos eksportuotojai, neatspindėjo pirktos elektros energijos faktinių gamybos ir pardavimo sąnaudų.

(121)

Trys bendradarbiaujantys Ukrainos eksportuotojai nepritarė šioms išvadoms ir teigė, kad jų apskaitos dokumentuose pateiktos sąnaudos atspindėjo elektros energijos tiekėjams faktiškai sumokėtą kainą. Tačiau nė vienu šių argumentų nebuvo galima paaiškinti kainų skirtumo Rumunijoje ir vidutinių kainų Bendrijoje, todėl pirmiau pateiktos išvados buvo patvirtintos.

(122)

To paties principo buvo laikomasi kalbant apie dujų kainas. Atlikus palyginimą paaiškėjo, kad Ukrainos eksportuotojams valstybei priklausančių ir (arba) valstybės reguliuojamų tiekėjų nustatytos dujų kainos buvo maždaug perpus mažesnės už kainas Rumunijoje ir taip pat gerokai mažesnės nei tai pačiai bendrai naudotojų kategorijai Bendrijoje nustatytos vidutinės dujų kainos.

(123)

Per TL didžioji Ukrainos dujų tiekėjų dalis buvo iš Rusijos. OAO Gazprom 2004 m. metinėje ataskaitoje teigiama, kad „tiekdamas dujas NVS valstybėms, OAO „Gazprom“ tęsia (tęsė) savo pagrindinį strateginį tikslą – sukurti sąlygas siekiant be kliūčių per jų teritoriją pervežti Rusijos dujas į Europą“ ir, kad „ataskaitiniais metais 84,9 % bendro Ukrainai tiekto dujų kiekio […] nustatyti, kaip mokestis už pervežimo paslaugas“. Dujų eksporto iš Rusijos į Ukrainą kaina negalėjo būti palyginimo pagrindu siekiant nustatyti, ar dujų kainos, kurias sumokėjo Ukrainos eksportuotojai atspindėjo sąnaudas, susijusias su pirktų dujų gamyba ir pardavimu, nes eksporto kainai galėjo daryti įtakos mainų prekybos susitarimas.

(124)

Be to, kainos, kurias mokėjo Ukrainos eksportuojantys gamintojai, buvo palygintos su eksporto iš Rusijos į Vakarų ir Rytų Europą kainos vidurkiu, kaip nurodyta pirmiau, ir su dujų kainų vidurkiu Šiaurės Amerikoje, kurios buvo nustatytos pagal dujoms taikomą Nymex Henry Hub indeksą. Abiem atvejais kainos buvo gerokai mažesnės.

(125)

Atsižvelgiant į tai, padaryta išvada, kad dujų kainos, kurias mokėjo Ukrainos eksportuojantys gamintojai, kurios buvo tiesiogiai susijusios su OAO Gazprom paskelbta eksporto kaina eksportui į Ukrainą ir kuriai, kaip nustatyta, darė įtakos mainų prekybos susitarimas, neatspindėjo pirktų dujų susijusių gamybos ir pardavimo sąnaudų.

(126)

Ir vėl trys bendradarbiaujantys Ukrainos eksportuotojai nepritarė šioms išvadoms ir teigė, kad jų apskaitos dokumentuose pateiktos sąnaudos atspindėjo dujų tiekėjams faktiškai sumokėtą kainą. Tačiau šiais argumentais nebuvo galima paneigti pirmiau pateiktų išvadų, kadangi Rusijos tiekiamų dujų Ukrainai kainai didelę įtaką darė per TL galiojantis susitarimas dėl dujų pervežimo per Ukrainą, kaip patvirtinta „OAO Gazprom“ 2004 m. metinėje ataskaitoje.

(127)

Todėl, kaip nurodyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 5 dalyje, Ukrainos eksportuojančių gamintojų elektros ir dujų sąnaudos buvo pakoreguotos siekiant atspindėti su elektros ir dujų gamyba bei pardavimu susijusias sąnaudas per TL. Koreguojant buvo remiamasi kainų vidurkiu per TL Rumunijoje, kuri yra rinkos ekonomikos šalis taip pat importuojanti dujas iš Rusijos ir nuo kurios atstumas iki Rusijos dujų telkinių yra beveik tas pats. Vidutinė kaina Rumunijai buvo pagrįsta patikrintais duomenimis, surinktais iš aptariamo produkto Rumunijos eksportuojančių gamintojų. Reikia pažymėti, kad ši vidutinė kaina nedaug skiriasi nuo vidutinės dujų eksporto kainos, pirmiau nustatytos Rusijai.

(128)

Vienas eksportuotojas teigė, kad pelno skirtumas, naudotas nustatant normaliąją vertę, skyrėsi nuo vidutinio pelno, kurį gavo šis eksportuotojas iš pardavimo vidaus rinkos, ir buvo pernelyg didelis. Reikėjo atmesti šį teiginį, nes pelnas, naudotas apskaičiuojant normaliąją vertę buvo apskaičiuotas pagal taikomą nuostatą, t. y. pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6 dalies pirmą sakinį. Kitaip tariant, naudotas pelno skirtumas buvo lygus panašaus produkto gamybos ir pardavimo pelno skirtumui įprastomis prekybos sąlygomis Ukrainos vidaus rinkoje. Apskaičiuojant buvo remiamasi informacija, kurią pateikė bendrovė atsakymuose į klausimyno klausimus, ir kurią buvo galima patikrinti.

(129)

Dvi eksportuojančių gamintojų grupės daugiausia eksportavo per susijusią prekybos bendrovę, įsikūrusią trečiojoje šalyje. Eksporto kaina šioms dviems eksportuojančių gamintojų grupėms buvo nustatyta remiantis susijusių prekybos bendrovių perpardavimo kainomis pirmiesiems nepriklausomiems pirkėjams Bendrijoje, išskyrus keletą sandorių, kurie atitiko šių eksportuojančių gamintojų tiesioginį pardavimą nepriklausomiems pirkėjams Bendrijoje. Pastaruoju atveju, eksporto kaina buvo nustatyta kaip faktiškai sumokėta arba mokėtina kaina už produktą, parduotą eksportui iš Ukrainos į Bendriją.

(130)

Kitas eksportuojantis gamintojas visą pardavimą vykdė nepriklausomiems pirkėjams Bendrijoje, todėl eksporto kaina buvo nustatyta pagal faktiškai sumokėtą arba mokėtiną kainą už produktą, parduotą eksportui iš Ukrainos į Bendriją, kaip apibrėžta 46 konstatuojamojoje dalyje.

(131)

Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalį, prireikus, buvo daromi koregavimai, atsižvelgiant į transporto nuolaidų, draudimo, tvarkymo, pakrovimo, papildomų sąnaudų, kredito ir komisinių mokesčių nuolaidas.

(132)

Dviems eksportuojančių gamintojų grupėms, kurios didžiąją savo pardavimo dalį vykdė per susijusius prekybininkus, eksporto kainos dėl komisinių mokesčių koregavimas buvo atliktas pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalies i punktą tais atvejais, kai pardavimas vykdomas per susijusius prekybininkus, nes susijusių prekybininkų funkcijos buvo panašios į komisinius gaunančio atstovo. Komisinių lygis buvo apskaičiuojamas remiantis tiesioginiais tokias funkcijas patvirtinančiais duomenimis. Šiame kontekste apskaičiuojant komisinius buvo atsižvelgta į susijusių prekybininkų PBA išlaidas, patirtas parduodant aptariamą produktą, kurią pagamino Ukrainos gamintojai, ir į pagrįstą pelno skirtumą. Pastaroji buvo pagrįsta svertiniu pelno skirtumo vidurkiu parduodant panašų produktą nesusijusiems pirkėjams, nustatytu trims nesusijusiems importuotojams Bendrijoje, kurie tyrime bendradarbiavo ir pateikė informaciją, kuri buvo patikrinta.

(133)

Dvi eksportuotojų grupės nesutiko su Komisijos atliktais apskaičiavimais ir teigė, kad koreguojant naudotas pelno skirtumas buvo pernelyg didelis. Viena eksportuotojų grupė teigė, kad vienas nesusijusių importuotojų importavo ir perpardavė tik vieną vamzdžių rūšį, kurios Ukrainos eksportuotojas nepardavė EB. Be to, abi eksportuotojų grupės teigė, kad pelno skirtumo vidurkis, apskaičiuotas remiantis trijų bendradarbiaujančių nesusijusių importuotojų Bendrijoje pateiktais duomenimis buvo nepagrįstas, nes nustatytas svertinis pelno skirtumo vidurkis buvo didesnis nei Bendrijos pramonės tikslinis pelnas.

(134)

Šiuo atžvilgiu pažymėtina, kad tvirtinimas, jog koregavimui pagrįsti naudotas pelno skirtumas buvo didesnis nei Bendrijos pramonės tikslinis pelnas, yra nepagrįstas. Abu pelno skirtumai yra nustatyti skirtingais atvejais ir skirtingiems tikslams. Be to, tai neįrodo, kad naudotas pelno skirtumas nėra pagrįstas. Šiuo atveju reikėtų priminti, kad naudotas pelno skirtumas buvo pagrįstas bendradarbiaujančių bendrovių pateikta patikrinta informacija ir susijęs su TL. Be to, nebuvo pateikta įrodymų, kaip panašių produktų rūšys, kurias pardavė bendradarbiaujančios bendrovės, būtų iškreipusios pelno skirtumo skaičiavimą. Tokiomis aplinkybėmis, pardavimo, atlikto per susijusias prekybos bendroves, koregavimas pagal 2 straipsnio 10 dalies i punktą yra išlaikomas.

(135)

Be to, remiantis eksportuotojų pateiktomis pastabomis, ištaisytos kelios kanceliarijos klaidos ir atitinkamai perskaičiuotas dempingo skirtumas.

(136)

Normaliosios vertės ir eksporto kainos palyginimas parodė, jog egzistuoja dempingas. Dempingo skirtumai, išreikšti CIF importo kainos prie Bendrijos sienos, prieš sumokant muitą, procentais, yra tokie:

(137)

Kadangi buvo glaudžiai bendradarbiaujama (daugiau nei 80 % aptariamo produkto eksporto iš Ukrainos į Bendriją) ir nebuvo priežasties manyti, kad kuris nors eksportuojantis gamintojas sąmoningai nebendradarbiavo, likutinis dempingo skirtumas, taikomas visiems kitiems eksportuotojams Ukrainoje, buvo nustatytas tokiu pat lygiu kaip ir vienam bendradarbiaujančiam eksportuojančiam gamintojui CJSC Nikopol Steel Pipe Plant Yutist, konkrečiai – 25,7 %.

(138)

Yra žinoma, kad Bendrijoje aptariamą produktą gamina aštuoni gamintojai, kurių vardu buvo pateiktas skundas. Jie įsikūrę Vokietijoje, Italijoje, Ispanijoje, Prancūzijoje ir Austrijoje, o jų produkcija sudaro 62 % Bendrijos produkcijos, ir per TL buvo lygi 2 618 771 tonai.

(139)

Be to, inicijuojant tyrimą buvo žinomi dvylika Bendrijos gamintojų, nesančių skundo pateikėjais, įsikūrusių Jungtinėje Karalystėje, Lenkijoje, Čekijos Respublikoje, Švedijoje, Italijoje ir Slovakijoje. Taip pat buvo susisiekta su kitais Bendrijos gamintojais, kurie nebuvo žinomi inicijuojant tyrimą, daugiausia įsikūrusiais naujose valstybėse narėse. Tik du iš šių gamintojų pateikė pagrindinius duomenis apie panašaus produkto gamybą ir pardavimą per nagrinėjamąjį laikotarpį. Atsižvelgiant į tai, per TL Bendrija pagamino 2 618 771 toną panašaus produkto.

(140)

Skundą parėmė šie Bendrijos gamintojai:

(141)

Kadangi šių šešių bendradarbiaujančių skundą pateikusių Bendrijos gamintojų pagaminama produkcija sudaro 61 % Bendrijos aptariamo produkto produkcijos, jie sudaro Bendrijos pramonę, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 4 straipsnio 1 dalyje ir 5 straipsnio 4 dalyje.

(142)

Pažymima, kad vienas iš skundą pateikusių gamintojų (Dalmine) yra susijęs su vienu iš bendradarbiaujančių Rumunijos eksportuojančių gamintojų (Silcotub) ir iš pastarojo importavo aptariamą produktą. Tačiau patikrinus buvo nustatyta, kad šis importas, palyginti su Dalmine gamybos apimtimi, buvo nedidelis ir daugiausia papildė produktų asortimentą. Dėl šios priežasties buvo padaryta išvada, kad šis sąryšis nebuvo toks, kad šio Bendrijos gamintojo būtų galima neįtraukti į Bendrijos pramonės apibrėžimą.

(143)

Bendrijos suvartojimas buvo nustatytas remiantis penkių atrinktų Bendrijos gamintojų ir visų kitų gamintojų Bendrijoje, kurie pateikė tokią informaciją, pardavimo Bendrijos rinkoje apimtimi bei atitinkamiems KN kodams priskiriamų produktų importu iš visų trečiųjų šalių pagal Eurostatą.

(144)

Remiantis šiais duomenimis buvo nustatyta, kad per nagrinėjamąjį laikotarpį suvartojimas sumažėjo 8 % nuo 2 149 024 tonų 2001 m. iki 1 985 361 tonos 2004 m. Pirmiausia 2002 m. suvartojimas labai sumažėjo, t. y. 14 %, palyginti su 2001 m., 2003 m. išliko pastovus, po to vėl padidėjo 2004 m. ir buvo lygus 1 985 361 tonai. BVV suvartojimas yra susijęs su visu ekonominiu ciklu ir pirmiausia su pokyčiais naftos ir dujų sektoriuje. Suvartojimo padidėjimą per TL galima paaiškinti tuo, kad 2004 m. didelės naftos ir dujų kainos paskatino investicijas į šiuos sektorius ir todėl padidėjo tam tikrų BVV pasiūla.

1   lentelė

(145)

Komisija svarstė, ar BVV, kurių kilmės šalys yra Kroatija, Ukraina, Rumunija ir Rusija, importo poveikį reikėtų vertinti bendrai pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 4 dalį.

(146)

Kaip nurodyta pirmiau, šis tyrimas parodė, kad vidutinis dempingo skirtumas, nustatytas kiekvienai iš keturių tiriamųjų šalių, viršija de minimis ribą, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 9 straipsnio 3 dalyje, o importo iš kiekvienos iš šių šalių apimtis nėra nereikšminga, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 5 straipsnio 7 dalyje (jų rinkos dalis per TL siekė atitinkamai 1,3 % Kroatijoje, 4,3 % Rumunijoje, 4,6 % Ukrainoje ir 11,3 % Rusijoje).

(147)

Padidėjo importo iš visų tiriamųjų šalių, išskyrus Ukrainą, kuri per nagrinėjamąjį laikotarpį išlaikė didelį importo lygį, apimtis. Panaši importo iš visų tiriamųjų šalių kainų raida, t. y. Bendrijos pramonės kainos buvo labai sumažintos. Importo iš tiriamųjų šalių vidutinės kainos buvo daug mažesnės už Bendrijos pramonės kainas. Importo iš Kroatijos, Ukrainos ir Rumunijos kainos buvo maždaug vienodo lygio. Rusijos kainos buvo daug mažesnės, tačiau taip galėjo atsitikti dėl skirtingo į Bendriją eksportuotų produktų asortimento. Kaip minėta pirmiau, buvo nustatyta, kad iš keturių tiriamųjų šalių importuota aptariamas produktas ir Bendrijos pramonės pagamintas ir parduotas panašus produktas pasižymi tomis pačiomis pagrindinėmis techninėmis, fizinėmis ir cheminėmis savybėmis bei naudojamos tiems patiems galutiniams tikslams. Be to, visi produktai buvo parduoti per panašius prekybos kanalus tiems patiems pirkėjams ir buvo nustatyta, kad jie tarpusavyje konkuravo.

(148)

Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytas aplinkybes buvo padaryta išvada, kad buvo įvykdytos visos BVV, kurių kilmės šalys yra keturios tiriamosios šalys, importo bendro vertinimo sąlygos.

(149)

Kai kurie Ukrainos ir Rumunijos eksportuojantys gamintojai teigė, kad importas iš jų šalių neturėtų būti vertinamas bendrai su kitų šalių, tiriamų siekiant išnagrinėti žalą ir priežastinį ryšį, importu, nes importo apimties tendencijos buvo skirtingos. Šiuo klausimu pažymima, kad importo tendencijos yra tik vienas iš daugelio šiuo atveju nagrinėjamų parametrų. Faktas, kad importo iš įvairių šalių lygis nėra identiškas, pats savaime nėra priežastis vertinimą atlikti atskirai. Iš tiesų 147 konstatuojamojoje dalyje aprašyti importo iš keturių tiriamųjų šalių panašumai. Tuo remiantis ir atsižvelgiant į tai, kad nėra tolesnių nuorodų apie konkurencijos trūkumą, neįmanoma atskirti importo iš šių keturių šalių poveikio paprasčiausiai remiantis atitinkamomis apimties tendencijomis. Priešingai, pirmiau aprašyti panašumai leidžia atlikti bendrą vertinimą.

(150)

Šiuo atveju visoms keturioms šalims, įskaitant Ukrainą ir Rumuniją, buvo nustatyta, kad importuoti produktai ir Bendrijoje pagaminti produktai pasižymėjo tokiomis pačiomis pagrindinėmis fizinėmis ir (arba) cheminėmis savybėmis (žr. 39 konstatuojamąją dalį dėl panašaus produkto). Be to, importas iš kiekvienos iš keturių tiriamųjų šalių buvo didelis, t. y. viršijo pagrindinio reglamento 5 straipsnio 7 dalyje apibrėžtą nereikšmingos apimties ribą. Šiuo klausimu pastebima, kad importo iš Ukrainos ir Rumunijos rinkos dalis sudarė atitinkamai daugiau kaip 4,5 % ir 4,3 %. Galiausiai, papildant pirmiau išdėstytus argumentus, importas iš visų keturių šalių labai sumažino Bendrijos pramonės kainas (22–43 %), o importas iš Ukrainos ir Rumunijos Bendrijos pramonės kainas sumažino 36 % ir 22 % (žr. toliau). Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytas aplinkybes, daroma išvada, kad įvykdytos visos importo iš keturių šalių, tiriamų siekiant išnagrinėti žalą ir priežastinį ryšį, bendro vertinimo sąlygos. Todėl atskiro vertinimo prašymas buvo atmestas.

(151)

Importas iš keturių tiriamųjų šalių padidėjo nuo 304 268 tonų 2001 m. iki 426 186 tonų per TL. Bendra rinkos dalis padidėjo nuo 14,2 % 2001 m. iki 21,5 % per TL. Šią raidą reikėtų vertinti atsižvelgiant į mažėjantį suvartojimą.

2   lentelė

(152)

Vidutinė svertinė BVV, kurių kilmės šalys yra keturios tiriamosios šalys, importo kaina padidėjo 16 %, t. y. nuo 433 EUR už toną 2001 m. iki 501 EUR už toną per TL. Nuo 2001 m. iki 2002 m. kainos šiek tiek sumažėjo, t. y. 3 % nuo 433 EUR iki 418 EUR, ir 2003 m. toliau mažėjo iki 397 EUR, tada smarkiai padidėjo iki 501 EUR, t. y. pasiekė daug didesnį lygį negu 2001 m. Kainų padidėjimas per TL gali būti daugiausia susijęs su TL padidėjusiomis žaliavų kainomis.

3   lentelė

(153)

Siekdama nustatyti kainų sumažinimą, Komisija išanalizavo TL duomenis. Atitinkamos Bendrijos pramonės pardavimo kainos buvo pardavimo nepriklausomiems pirkėjams kainos, prireikus pakoreguotos pagal gamintojų kainų lygį, t. y. išskyrus vežimo Bendrijoje išlaidas ir atėmus nuolaidas ir grąžinimus. Klausimynuose apibrėžtų skirtingų besiūlių vamzdžių ir vamzdelių rūšių kainos buvo palygintos su eksportuotojų nustatytomis pardavimo kainomis, atėmus nuolaidas, ir jeigu reikia, pakoregavus pagal CIF kainą prie Bendrijos sienos, atitinkamai jas patikslinus, atsižvelgiant į antidempingo muitus ir sąnaudas po importo.

(154)

Apskaičiuojant svertinį vidutinį kainų sumažinimo skirtumą, buvo atsižvelgiama į bendradarbiaujančių gamintojų eksporto kainas ir Eurostato duomenis. Per TL Rusijos svertinis vidutinis kainų sumažinimo skirtumas sudarė 43 %, Ukrainos – 36 %, Rumunijos – 22 % ir Kroatijos – 26 %.

(155)

Pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 5 dalį nagrinėjant importo dempingo kaina poveikį Bendrijos pramonei buvo įvertinti visi ekonominiai veiksniai, turintys įtakos pramonės būklei per nagrinėjamąjį laikotarpį.

(156)

Gamybos apimtis kito panašiai kaip ir suvartojimas, nors sumažėjimas 2002 m. ir 2003 m. bei padidėjimas per TL santykine prasme buvo didesnis nei suvartojimo sumažėjimas ir padidėjimas per tuos pačius laikotarpius. Ji smarkiai sumažėjo, t. y. 21 % nuo 1 495 278 tonų 2001 m. iki 1 174 414 tonų 2002 m. 2003 m. gamybos apimtis sudarė tik tris ketvirtadalius 2001 m. gamybos apimties. Tačiau dėl investicijų į naftos ir dujų pramonę per TL padidėjus paklausai, gamybos apimtis vėl padidėjo ir per TL sudarė 1 290 258 tonas.

4   lentelė

(157)

Gamybos pajėgumai buvo nustatyti remiantis nominaliais Bendrijos pramonei priklausančių gamybos vienetų pajėgumais, atsižvelgiant į gamybos nutraukimo laikotarpius bei tai, kad kai kuriais atvejais dalis pajėgumų buvo panaudota kitiems produktams, pagamintiems naudojant tas pačias gamybos linijas.

(158)

BVV gamybos pajėgumai per nagrinėjamąjį laikotarpį nesikeitė. Tačiau sumažėjus gamybos apimčiai pajėgumų panaudojimo rodikliai sumažėjo 12 procentinių punktų nuo 87 % iki 75 %. Pajėgumų panaudojimas per TL padidėjo dėl per TL padidėjusios gamybos apimties ir pastovių gamybos pajėgumų.

5   lentelė

(159)

Kalbant apie atsargas, didžioji dalis produkcijos pagaminama vykdant užsakymus. Todėl nors per nagrinėjamąjį laikotarpį pastebėtas 13 % atsargų kiekio padidėjimas, laikoma, kad šiuo atveju atsargos nebuvo svarbus žalos rodiklis.

6   lentelė

(160)

Nuo 2001 m. iki TL investicijos į panašaus produkto gamybą sumažėjo nuo 66 852 644 EUR iki 26 101 700 EUR ir jomis buvo palaikomas tik esamas gamybos pajėgumų lygis, o ne siekiama padidinti gamybos apimtį.

7   lentelė

(161)

Buvo nustatyta, kad Bendrijos pramonės produktai susijusiems pirkėjams buvo parduodami rinkos kainomis, todėl į šį pardavimą buvo taip pat atsižvelgiama analizuojant Bendrijos pramonės pardavimą ir rinkos dalį.

(162)

BVV pardavimo Bendrijos rinkoje apimtis sumažėjo nuo 862 054 tonų 2001 m. iki 725 145 tonų 2002 m., t. y. 16 %, ir toliau iki 683 985 tonų 2003 m., kuomet Bendrijos pramonės teigimu paklausa buvo nepaprastai maža. Per TL pardavimas vėl padidėjo ir pasiekė 729 555 tonas, t. y. vis dar daug mažesnį nei 2001 m. lygį.

(163)

Visa BVV pardavimo Bendrijos rinkoje apimtis nuo 2001 m. iki TL sumažėjo 15 %, o Bendrijos suvartojimas sumažėjo tik 8 %, todėl Bendrijos pramonė neteko rinkos dalies, lygios 3 procentiniams punktams. Rinkos dalis sumažėjo nuo 40,1 % 2001 m. iki 36,7 % per TL.

8   lentelė

(164)

Padidėjus žaliavų kainoms (tai turėjo įtakos visai pramonei) per nagrinėjamąjį laikotarpį vidutinė Bendrijos pramonės vieneto pardavimo kaina padidėjo 10 %.

(165)

Po to, kai vidutinės kainos padidėjo 4 % nuo 672 EUR 2001 m. iki 701 EUR 2002 m., 2003 m. kainos pasiekė žemiausią ribą ir nukrito iki 651 EUR, po to vėl smarkiai padidėjo per TL ir siekė 736 EUR.

(166)

Priklausomai nuo gamybos proceso, Bendrijos pramonė kaip žaliavą BVV gamybai naudojo atliekas arba ruošinius ir luitus. Žaliava sudaro pagrindinę BVV gamybos kainos sudedamąją dalį, bei daro tiesioginę įtaką pardavimo kainų raidai. 2001 m. ir 2002 m. žaliava sudarė 35 % visos Bendrijos pramonės BVV gamybos kainos, 2003 m. – 38 %, o per TL žaliavos kainos sudarė jau 47 % visos kainos.

(167)

Iš tiesų buvo nustatyta, kad per 2004 m. vidutinės žaliavų kainos smarkiai padidėjo ir tai atsispindėjo didesnėse Bendrijos pramonės pardavimo kainose ir didesnėse importo kainose.

9   lentelė

(168)

Per nagrinėjamąjį laikotarpį vidutinis svertinis Bendrijos pramonės grynosios apyvartos pelningumas smarkiai sumažėjo nuo 3 % 2001 m. iki – 10 % per TL. Pelningumo tendencija neatitinka pardavimo vertės tendencijos. Iš tiesų aptariamo produkto pelningumas per TL buvo labiau neigiamas nei per bet kuriuos trejus ankstesnius metus, o pardavimas per TL net padidėjo, palyginti su 2002 m. ir 2003 m. Šią raidą paaiškina tai, kad žaliavų kainų padidėjimas negalėjo visiškai atsispindėti pardavimo kainose. Iš tiesų padidėjusios žaliavų kainos negalėjo būti perduotos galutiniams pirkėjams dėl žemų importo iš tiriamųjų šalių kainų.

10   lentelė

(169)

Bendrijos pramonės sukurtas neigiamas grynųjų pinigų srautas per TL siekė –16 735 140 EUR. Bendrijos pramonės likvidumas tapo labai neigiamas 2003 m., po to grynųjų pinigų srauto padėtis šiek tiek pagerėjo, tačiau vis dar buvo labai nutolusi nuo teigiamo lygio. Grynųjų pinigų srautas turėjo būti apskaičiuotas remiantis grynuoju ikimokestiniu pelnu už Bendrijoje ir už jos ribų parduotą produktą, kuris 2002 m. buvo teigiamas (26 milijonai EUR), tačiau 2003 m. tapo didžiuliu grynuoju nuostoliu (minus 86 milijonai), o tai paaiškina didžiulį grynųjų pinigų srauto sumažėjimą nuo 2002 m. iki 2003 m. Grynųjų pinigų srauto tendencija neatitiko pelningumo tendencijos, nes nuvertėjimas, kuris paprastai šioje intensyvaus kapitalo pramonėje yra didelis, nuo 2002 m. iki 2003 m. sumažėjo nuo 51 795 853 EUR iki 48 276 850 EUR, tačiau per TL vėl padidėjo iki 58 820 712 EUR. Vis dėlto, grynųjų pinigų srauto padėtis per TL išliko neigiama.

11   lentelė

(170)

Grynojo turto grąža buvo apskaičiuota grynąjį ikimokestinį pelną už Bendrijoje ir už jos ribų parduotą panašų produktą išreiškus ilgalaikio turto, priskirto EB ir už jos ribų parduotai panašiam produktui, grynosios buhalterinės vertės procentais. Neigiamą šio rodiklio raidą po 2001 m. sukėlė nuo 2001 m. iki TL sumažėjusios investicijos į panašų produktą ir ikimokestinis pelnas už Bendrijoje ir už jos ribų parduotą panašų produktą, kuris 2001 m. ir 2002 m. buvo vis dar teigiamas, tačiau 2003 m. tapo neigiamas. Nors per TL, palyginti su 2003 m., turto grąža didėjo, per TL ji siekė tik – 11 %. Pelno suma, panaudota šiam veiksniui nustatyti, buvo pelnas, gautas tiek iš Bendrijos pramonės pardavimo vidaus rinkoje, tiek iš pardavimo eksportui. Tai buvo būtina, nes turtas buvo naudojamas abiems prekybos kanalams ir nebuvo įmanoma jo paskirstyti.

12   lentelė

(171)

Išskyrus vieną bendrovę, Bendrijos pramonė neteigė, ir nebuvo jokių požymių, kad Bendrijos pramonei būtų kilę sunkumų pritraukti kapitalo savo veiklai, ir todėl buvo padaryta išvada, kad per nagrinėjamąjį laikotarpį Bendrijos pramonė kaip visuma galėjo pritraukti kapitalo savo veiklai.

(172)

Per nagrinėjamąjį laikotarpį užimtumas Bendrijos pramonėje sumažėjo 13 %, o darbo sąnaudos – 9 %.

13   lentelė

(173)

Produktyvumas, matuojamas kaip produkcija vienam darbuotojui per metus, per TL siekė tą patį lygį kaip 2001 m., po sumažėjimo 2002 m. ir 2003 m.

14   lentelė

(174)

Nuo 2001 m. iki TL Bendrijos suvartojimas sumažėjo 8 %, o Bendrijos pramonės pardavimo nesusijusiems ir susijusiems pirkėjams apimtis sumažėjo 15 %. Kita vertus, importo iš keturių tiriamųjų šalių rinkos dalis padidėjo 7,3 procentiniais punktais. Taigi per nagrinėjamąjį laikotarpį Bendrijos pramonės pardavimas sumažėjo daug daugiau negu paklausa.

(175)

Atsižvelgiant į importo iš keturių tiriamųjų šalių apimtį ir kainas, faktinio dempingo skirtumo dydžio poveikio Bendrijos pramonei negalima laikyti nereikšmingu.

(176)

Kaip parodė pirmiau išdėstytų žalos rodiklių analizė, nustačius antidempingo priemones aptariamo produkto dalių importui 1997 m. iš Rusijos ir Rumunijos bei 2000 m. vasario mėn. iš Kroatijos ir Ukrainos, ekonominė ir finansinė Bendrijos pramonės padėtis nepagerėjo. Be to, šie rodikliai rodo, kad Bendrijos padėtis išlieka labai silpna ir pažeidžiama.

(177)

Žalos rodiklių analizė parodė, kad po 2001 m. Bendrijos pramonės padėtis labai pablogėjo ir 2003 m. pasiekė žemiausią ribą. Per TL žalos rodikliai parodė pagerėjimą, palyginti su nepaprastai bloga padėtimi 2003 m. Pagerėjusią padėtį per TL galima sieti su apskritai geresne rinkos padėtimi per TL ir ypač su didesne BVV produktų paklausa naftos ir dujų pramonėje. Tačiau Bendrijos pramonė buvo smarkiai nutolusi nuo 2001 m. lygio, t. y. prieš importo dempingo kaina padidėjimą. Šiuo klausimu pažymima, kad per TL pastebėto pardavimo kainų padidėjimo net nepakako visiškai atspindėti padidėjusias žaliavų kainas, jau nekalbant apie Bendrijos pramonės padėties pagerinimą.

(178)

Tiesa, iš pirmo žvilgsnio kai kurie žalos rodikliai rodė pastovią (gebėjimas pritraukti kapitalą, užimtumas) ar net teigiamą (vidutinės pardavimo kainos) raidą. Tačiau dauguma kitų žalos rodiklių (pvz., pelningumas, investicijos, gamyba ir pardavimo apimtis) per nagrinėjamąjį laikotarpį rodė aiškiai neigiamą raidą, nors ji šiek tiek pagerėjo per TL, palyginti su ankstesniais metais. Tačiau šis pagerėjimas nepakeičia bendro padėties vaizdo, nes svarbiausi žalos rodikliai išlieka neigiami.

(179)

Kalbant apie teigiamą kainų raidą, kainų padidėjimo per TL negalima priskirti pagerėjusiai Bendrijos pramonės padėčiai, tai paprasčiausia padidėjusių žaliavų kainų pasekmė. Be to, pirmiau minėti pastovią raidą rodantys veiksniai nenulemia visos Bendrijos pramonės padėties. Iš tiesų, atsižvelgiant į labai neigiamą su pelnu susijusių rodiklių raidą, pramonės gyvybingumui net gresia pavojus, jeigu – per vidutinės trukmės laikotarpį, jei ne anksčiau – esama padėtis nebus ištaisyta.

(180)

Atskleidus galutines išvadas kai kurie eksportuojantys gamintojai teigė, kad Bendrijos pramonei per TL nebuvo padaryta materialinė žala. Buvo teigiama, kad viešai prieinami duomenys rodė, kad Bendrijos pramonės finansinė padėtis buvo gera, o Bendrijos pramonės pardavimas ir pelningumas per TL vystėsi pagal teigiamą tendenciją.

(181)

Pažymima, kad kai kurių Bendrijos gamintojų metiniai finansiniai rezultatai per TL iš tiesų buvo teigiami, padidėjo pardavimo apimtis ir buvo pasiekti pelningi rezultatai. Tačiau nors bendra kai kurių Bendrijos gamintojų finansinė padėtis per TL iš tiesų buvo palanki, analizė turi būti paremta finansiniais Bendrijos pramonės veiklos rezultatais, susijusiais su panašaus produkto gamyba ir pardavimu Bendrijos rinkoje. Kadangi panašus produktas nesudaro visos Bendrijos pramonės gamybos apimties ir viso Bendrijos pardavimo, buvo nustatyta, kad nepaisant bendrų gerų kai kurių Bendrijos BVV gamintojų veiklos rezultatų, buvo daroma materialinė žala, susijusi su Bendrijoje parduota panašiu produktu.

(182)

Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytas aplinkybes daroma išvada, kad Bendrijos pramonei buvo padaryta materialinė žala, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 6 dalyje.

(183)

Remdamasi pagrindinio reglamento 3 straipsnio 6 ir 7 dalimis, Komisija ištyrė, ar aptariamo produkto, kurio kilmės šalys yra tiriamosios šalys, importas dempingo kaina Bendrijos pramonei padarė tokią žalą, jog ją būtų galima laikyti materialine. Be to, Komisija išnagrinėjo kitus be importo dempingo kaina žinomus veiksnius, kurie galėjo tuo pat metu daryti žalą Bendrijos pramonei, kad įsitikintų, jog galima žala, kurią galėjo padaryti šie kiti veiksniai, nebuvo priskirta importui dempingo kaina.

(184)

Per nagrinėjamąjį laikotarpį žymiai padidėjo importo iš keturių tiriamųjų šalių apimtis, t. y. 40 %, o rinkos dalis išaugo 7,3 procentinio punkto. Tuo pat metu vidutinės importo, kurio kilmės šalys yra keturios tiriamosios šalys, kainos vidutines Bendrijos pramonės kainas per TL sumažino 32 %. Per TL pastebėtas importo dempingo kaina kainų padidėjimas paprasčiausiai atspindėjo žaliavų kainų padidėjimą. Didelis keturių tiriamųjų šalių importo apimties ir jų rinkos dalies padidėjimas per nagrinėjamąjį laikotarpį kainomis, kurios išliko daug mažesnės už Bendrijos pramonės kainas, sutapo su akivaizdžiu bendros Bendrijos pramonės finansinės padėties pablogėjimu per tą patį laikotarpį.

(185)

Be to, Bendrijos pramonės vieneto kainos per nagrinėjamąjį laikotarpį padidėjo 10 %. Tačiau šios kainos buvo sumažintos ir net negalėjo padengti didžiulio žaliavų kainų padidėjimo, kaip matyti iš didelių Bendrijos pramonės patirtų nuostolių.

(186)

Remiantis pirmiau minėtomis aplinkybėmis galima teigti, kad importas mažomis kainomis iš keturių tiriamųjų šalių suvaidino lemiamą vaidmenį pabloginant Bendrijos pramonės padėtį, kurią pirmiausia atspindi nepakankama pardavimo kainų raida bei sumažėjusi gamyba, pardavimo apimtis, rinkos dalis ir didelis pelningumo sumažėjimas bei mažėjančios investicijos.

(187)

Per nagrinėjamąjį laikotarpį Bendrijos suvartojimas sumažėjo 8 %. Tačiau paties suvartojimo sumažėjimo negalima laikyti lemiama žalingos Bendrijos pramonės padėties priežastimi, nes per nagrinėjamąjį laikotarpį Bendrijos pramonės pardavimas santykine prasme sumažėjo labiau negu suvartojimas (atitinkamai – 16 % ir – 14 % nuo 2001 iki TL pabaigos). Be to, buvo įrodyta, kad per nagrinėjamąjį laikotarpį importas iš tiriamųjų šalių padidėjo ir tokiu būdu perėmė Bendrijos pramonės prarastą rinkos dalį. Dėl šių priežasčių buvo nustatyta, kad suvartojimo sumažėjimas negalėjo būti svarbia Bendrijos pramonės patirtos žalos priežastimi.

(188)

Pagal Eurostatą ir tyrimo metu surinktą informaciją, pagrindinės trečiosios šalys, iš kurių yra importuojami BVV, yra Japonija, Argentina ir JAV.

(189)

Importas iš Japonijos 2001 m. sudarė 52 960 tonų ir per nagrinėjamąjį laikotarpį sumažėjo 34 % iki 34 857 tonų. Aptariamo produkto importo iš Japonijos rinkos dalis 2001 m. sudarė 2,5 % ir per TL sumažėjo iki 1,8 %. Importas iš Japonijos buvo parduodamas bent du kartus didesnėmis negu Bendrijos pramonės kainomis. Taigi importas iš Japonijos nebuvo laikomas turėjusiu neigiamą poveikį Bendrijos pramonės padėčiai.

(190)

Importas iš Argentinos padidėjo 52 %, nuo 30 962 tonų 2001 m. iki 46 918 tonų per TL. Tai atitinka rinkos dalį, kuri padidėjo vienu procentiniu punktu nuo 1,4 % 2001 m. iki 2,4 % per TL. Importo iš Argentinos kainos per nagrinėjamąjį laikotarpį išliko daug didesnės už keturių tiriamųjų šalių kainas, pvz., per TL vidutinė importo iš Argentinos CIF kaina už toną buvo lygi 660 EUR, o vidutinė svertinė keturių tiriamųjų šalių CIF kaina buvo lygi 501 EUR už toną. Atliekant analizę buvo atsižvelgta į tai, kad vienas Bendrijos gamintojas yra susijęs su eksportuojančiu gamintoju Argentinoje. Tačiau buvo įrodyta, kad šio Bendrijos gamintojo iš susijusios bendrovės Argentinoje importuoti BVV nei kiekio, nei kainos atžvilgiu negalėjo būti lemiama priežastis, dėl kurios susidarė žalinga šiam konkrečiam Bendrijos gamintojui ar Bendrijos pramonei kaip visumai padėtis.

(191)

Kalbant apie JAV, Eurostato statistiniai duomenys rodo, kad BVV importo iš JAV rinkos dalis padidėjo nuo 0,6 % 2001 m. iki 1,8 % per TL. Vidutinės JAV pardavimo kainos, kurios nagrinėjamojo laikotarpio pradžioje buvo 2 414 EUR už toną, t. y. beveik keturis kartus didesnės negu Bendrijos pramonės kainos, vėliau per TL smarkiai sumažėjo, t. y. 77 % iki 797 EUR už toną, ir vis dar 8 % viršijo Bendrijos pramonės kainas. Todėl nepaisant padidėjusio importo iš JAV, atsižvelgiant į kainų lygį, jų negalima laikyti svarbia Bendrijos pramonės patirtos žalos priežastimi.

(192)

Buvo teigiama, kad importas iš Argentinos ir Jungtinių Amerikos Valstijų nuo 2001 m. nuolat didėjo bei jų bendra rinkos dalis per TL viršijo 4 %, o JAV kainos išliko mažesnės negu eksportuojančių gamintojų kainos nustatytos trijose iš keturių tiriamųjų šalių.

(193)

Tvirtinimas, kad JAV kainos buvo mažesnės negu nustatytos trijose iš keturių tiriamųjų šalių, nėra paremtas faktais. Apskritai buvo padaryta išvada, kad pirmiausia atsižvelgiant į dideles kainas, šio importo negalima laikyti lemiama žalos priežastimi.

(194)

Vienas eksportuojantis gamintojas tvirtino, kad Bendrijos pramonės pagrindinė veikla buvo aukščiausios kokybės kategorijų produktų (OCTG), kurie konkuruotų su importu iš Japonijos, Argentinos ir Jungtinių Amerikos Valstijų, gamyba ir pardavimas. Buvo teigiama, kad bendra importo iš šių trijų šalių rinkos dalis nuo 2001 m. iki TL padidėjo 1,5 procentinio punkto, ir kad importas iš šių trijų šalių pakeitė Bendrijos pramonės pagamintus BVV, o ne iš Rusijos ir Ukrainos importuotus BVV.

(195)

Nurodoma, jog nepaisant to, kad Bendrijos pramonė skiria daugiau dėmesio aukščiausios kokybės pridėtinės vertės produktų gamybai, ji toliau gamina visų skirtingų rūšių BVV, įskaitant didelius kiekius žemos kokybės produktų. Iš tiesų OCTG sudaro tik mažą Bendrijos pramonės veiklos dalį, t. y. 5 % bendros per TL Bendrijos rinkoje parduoto panašaus produkto pardavimo apimties ir 7 % bendros šio pardavimo vertės. Bendros Japonijos, Argentinos ir Jungtinių Amerikos Valstijų rinkos dalies padidėjimas 1,5 procentinio punkto nuo 4,5 % 2001 m. iki 6,0 % per TL gali, jei iš viso gali, būti tik nežymiai susijęs su didesniu Bendrijos pramonės rinkos dalies praradimu per tą patį laikotarpį, t. y. nuo 40,1 % iki 36,7 %. Todėl teiginys, kad šių trijų šalių importas padarė materialinę žalą Bendrijos pramonei, turi būti atmestas.

(196)

Vienas eksportuojantis gamintojas teigė, kad Komisijos tarnybos neatsižvelgė į BVV importo iš naujųjų valstybių narių poveikį. Daugiausia Slovakijos atveju, buvo teigiama, kad anksčiau buvo nustatyta, kad iš šios šalies į EB buvo importuojama žalingomis dempingo kainomis. Tokiam importui buvo taikomi antidempingo muitai, kuriuos buvo nustota taikyti TL viduryje į ES įstojus naujoms valstybėms narėms. Be to, buvo teigiama, kad toks importas buvo Bendrijos pramonės rinkos dalies praradimo priežastis.

(197)

Tačiau pažymima, kad Bendrijos pramonės ir kitų Europos gamintojų (įskaitant Slovakiją) pardavimo apimtis nuo 2001 m. iki 2004 m. atitinkamai sumažėjo maždaug 133 000 tonų ir 112 000 tonų, o importas iš keturių tiriamųjų šalių padidėjo maždaug 120 000 tonų (13).

(198)

Kalbant apie importą iš Slovakijos prieš jai įstojant į ES, negalima teigti, kad toks importas laikotarpiu nuo 2001 m. iki įstojimo (t. y. 2004 m. gegužės 1 d.) galėjo sukelti Bendrijos pramonei žalingą dempingą, nes jam buvo taikomi antidempingo muitai, atkuriantys vienodas su Bendrijos pramone veikimo sąlygas. Nelaikoma, kad bet koks galimas šio pardavimo 25 ES valstybėse nuo gegužės 1 d. poveikis galėtų pakeisti išvadas dėl žalos arba panaikinti priežastinį importo iš keturių tiriamųjų šalių dempingo kaina ir Bendrijos pramonės žalingos padėties ryšį. Iš tiesų Eurostato duomenimis paremta aptariamo produkto importo iš Slovakijos į Bendrijos rinką analizė prieš įstojimą ir po jo parodė, kad stojimo metais šis aptariamo produkto importas likusioje Bendrijos rinkoje (24 ES valstybėse) padidėjo 7 % arba 5 911 tonų, palyginti su metais prieš įstojimą. Šis apimties padidėjimas yra labai mažas, palyginti su importo iš keturių tiriamųjų šalių raida.

(199)

Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytas aplinkybes daroma išvada, kad Bendrijos pramonės rinkos dalis dėl konkurencijos Bendrijoje nesumažėjo.

(200)

Todėl teiginys, kad konkurencija Bendrijoje galėtų būti Bendrijos pramonės rinkos dalies praradimo priežastis, yra atmetamas.

(201)

Atsakydamas į paskelbtas galutines išvadas vienas eksportuojantis gamintojas pareiškė, kad nebuvo atsižvelgta į plieno rinkos cikliškumo aplinkybę, kaip reikalaujama pagrindinio reglamento 3 straipsnio 7 dalyje.

(202)

Šiuo klausimu pažymima, kad eksportuojantis gamintojas nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių tvirtinimą, kad plieno rinkos cikliškumas sukėlė žalingą Bendrijos pramonės padėtį. Be to, pažymima, kad plieno rinkos cikliškumas turėtų daryti poveikį tiek Bendrijos pramonei, tiek eksportuojantiems gamintojams. Todėl žemėjantis ciklas BVV rinkoje, kuris tariamai turėjo neigiamą poveikį Bendrijos pramonės padėčiai, taip pat turėjo turėti neigiamą poveikį BVV importo apimčiai, t. y. importo iš keturių tiriamųjų šalių apimtis turėjo sumažėti. Tačiau kaip aprašyta 151 konstatuojamojoje dalyje, bendra importo iš keturių tiriamųjų šalių apimtis didėjo kiekvienais metais nuo 2001 m. iki 2004 m. Todėl daroma išvada, kad negalima laikyti, jog plieno rinkos cikliškumas sukėlė žalingą Bendrijos pramonės padėtį.

(203)

Viena bendrovė teigė, kad JAV dolerio vertės sumažėjimas, palyginti su euru, nuo 2001 m. iki TL turėjo poveikio Bendrijos pramonės padėčiai, tačiau nepateikė jokių įrodymų, kad šie valiutos keitimo kurso svyravimai iš tikrųjų turėjo neigiamą poveikį Bendrijos pramonės veiklos rezultatams. Neturint pagrįstos informacijos, rodančios, kad žalingai Bendrijos pramonės padėčiai turėjo įtakos euro pabrangimas JAV dolerio atžvilgiu, daroma išvada, kad valiutos keitimo kurso svyravimas nepanaikino priežastinio importo dempingo kaina ir žalingos Bendrijos pramonės padėties ryšio. Be to, Bendrijos pramonės analizė buvo paremta finansiniais Bendrijos rinkoje pagaminto ir parduoto panašaus produkto veiklos rezultatais. Kadangi didžiosios dalies panašaus produkto pardavimo Bendrijos rinkoje sąskaitose faktūrose kainos buvo nurodomos eurais, o visos pagrindinės gamybos išlaidos buvo taip pat pirmiausiai patiriamos eurais, valiutos keitimo kurso svyravimai bet kuriuo atveju neturėjo didelės įtakos žalingai Bendrijos pramonės padėčiai.

(204)

Atsižvelgiant į pirmiau aprašytą importo, kurio kilmės šalys yra kitos trečiosios šalys, apimties, kainos ir rinkos dalies raidą daroma išvada, kad materiali Bendrijos pramonės patirta žala negali būti priskiriama šiam importui.

(205)

Du eksportuojantys gamintojai teigė, kad pelningumas sumažėjo padidėjus žaliavų kainoms ir todėl jo negalima sieti su importu dempingo kaina iš tiriamųjų šalių. Iš tiesų atliekų arba ruošinių, kurie yra pagrindinės BVV gamybos žaliavos, kaina per nagrinėjamąjį laikotarpį labai padidėjo. Du Bendrijos gamintojai nurodė, kad atliekų kaina nuo paskutinio 2003 m. ketvirčio iki paskutinio TL ketvirčio padidėjo vieno Bendrijos gamintojo atveju 66 %, o kito Bendrijos gamintojo atveju – 77 %. Vienas Bendrijos gamintojas įrodė, kad per visą nagrinėjamąjį laikotarpį nuo 2001 m. iki TL atliekų kaina išaugo daugiau kaip du kartus nuo 99 EUR už toną 2001 m. iki 253 EUR už toną per TL. Pagal panašią kainų tendenciją kito ir vidutinės ruošinių kainos.

(206)

Tačiau materialinę žalą Bendrijos pramonei darė ne padidėjusios žaliavų kainos pačios savaime, bet kaip paaiškinta 168 konstatuojamojoje dalyje, tai, kad Bendrijos pramonė negalėjo šių didesnių sąnaudų perduoti pirkėjams. Iš tiesų dėl importo dempingo kaina iš tiriamųjų šalių, kuris labai sumažino Bendrijos pramonės kainas, Bendrijos pramonė negalėjo padidinti savo pardavimo kainų iki sumos, kuri būtų tinkamai atspindėjusi žaliavų kainų padidėjimą.

(207)

Atskleidus galutines išvadas vienas eksportuojantis gamintojas teigė, kad buvo neteisinga tvirtinti, jog pelningumas per TL sumažėjo todėl, kad Bendrijos gamintojai negalėjo dėl importo dempingo kaina daromo kainų spaudimo padidinti kainų iki tokio lygio, kuris padengtų žaliavų kainų padidėjimą. Šios bendrovės teigimu, žaliavų (atliekų) kaina per TL padidėjo 15,8 %. Buvo teigiama, kad importo dempingo kaina produktų kainos padidėjo daugiau negu žaliavų kainos.

(208)

Tačiau kaip minėta pirmiau, atliekant tyrimą gauti įrodymai parodė, kad Bendrijos gamintojų žaliavų kainų padidėjimas per TL buvo daug didesnis nei tariamai 15,8 %. Be to, remiantis kai kurių Bendrijos gamintojų pateikta informacija, buvo nustatyta, kad žaliavų kainų padidėjimas viršijo vidutinės svertinės BVV iš keturių tiriamųjų šalių kainos padidėjimą per nagrinėjamąjį laikotarpį. Todėl argumentas, kad dėl importo dempingo kaina daromo kainų spaudimo Bendrijos gamintojai negalėjo padidinti kainų ir pardavimo padaryti pelningu, yra patvirtinamas.

(209)

Atsargumo sumetimais, susijusiais su tam tikrų Bendrijos gamintojų konkurencijos taisykles pažeidžiančiais veiksmais praeityje, nuo 2004 m. liepos mėn. daugiau netaikomos pradinį produkto apibrėžimą atitinkantiems produktams Rumunijos ir Rusijos atžvilgiu nuo 1997 m. galiojusios antidempingo priemonės.

(210)

Kai kurie eksportuojantys gamintojai ir importuotojai reikalavo, kad būtų ištirta, kokiu mastu kai kurių Bendrijos gamintojų sudarytas kartelis galėjo turėti poveikio visos Bendrijos pramonės veiklos rezultatams.

(211)

Šiuo atžvilgiu buvo nustatyta, kad kai kurių Bendrijos gamintojų pažeidimo trukmė (nuo 1990 m. iki 1995 m., ir tam tikriems produktams iki 1999 m.) nesutapo su šio antidempingo tyrimo nagrinėjamuoju laikotarpiu (nuo 2001 m. iki 2004 m.). Be to, atliekant tyrimą negauta informacijos, kad Bendrijos pramonės kainoms arba kitiems žalos rodikliams turėjo įtakos konkurencijos taisykles pažeidžiantys veiksmai. Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytas aplinkybes ir neturint prieštaraujančios informacijos arba nuorodų, galima daryti išvadą, kad tam tikrų Bendrijos gamintojų prieš 2001 m. sudarytas kartelis per nagrinėjamąjį laikotarpį neturėjo poveikio žalingai Bendrijos pramonės padėčiai.

(212)

Atskleidus galutines išvadas vienas eksportuojantis gamintojas teigė, kad Komisijos tarnybos neišnagrinėjo galimo įprastų Bendrijos pramonės konkurencijos sąlygų atkūrimo poveikio po kartelinės elgsenos pabaigos 1999 m. Buvo teigiama, kad kartelinės elgsenos laikotarpio ir šio tyrimo nagrinėjamojo laikotarpio sutapimas yra nesvarbus, ir kad Komisijos tarnybos suklydo atlikdamos įvertinimą žalos ir priežastinio ryšio analizėje bei galėjo pažeisti pagrindinio reglamento 3 straipsnio 7 dalį.

(213)

Pirmiausia, pabrėžiama, kad tik nedidelė dalis aptariamo produkto, t. y. OCTG (kurių KN kodas yra 7304210020 ir 7304291120), buvo susijusi su kartelio tyrimu. Per TL Bendrijos rinkoje parduotų OCTG apimtis sudarė tik 5 % visos Bendrijos pramonės pardavimo apimties.

(214)

Be to, laikoma, kad dvejų metų laikotarpis nuo kartelinės elgsenos pabaigos iki žalos nustatymui naudojamo laikotarpio pradžios yra pakankamas, kad Bendrijos pramonė galėtų grįžti prie įprastų konkurencijos sąlygų. Tačiau padėtis per TL buvo žalinga.

(215)

Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytas aplinkybes šis teiginys yra atmetamas.

(216)

Importo dempingo kaina iš tiriamųjų šalių padidėjimo, rinkos dalies padidėjimo ir nustatyto kainų sumažinimo bei akivaizdaus Bendrijos pramonės padėties pablogėjimo laikotarpių sutapimas leidžia daryti išvadą, kad importas dempingo kaina darė materialinę žalą Bendrijos pramonei, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 6 dalyje.

(217)

Remiantis pagrindinio reglamento 21 straipsniu turi būti išnagrinėta, ar, nepaisant išvadų dėl žalingo dempingo, yra įtikinamų priežasčių, leidžiančių daryti išvadą, kad dėl Bendrijos interesų nereikia priimti priemonių šiuo konkrečiu atveju. Šiuo atveju turi būti atsižvelgta į poveikį, kurį galimos priemonės gali turėti visoms tyrime dalyvaujančioms šalims, taip pat į pasekmes, jei priemonių nebūtų imtasi.

(218)

Žalinga Bendrijos pramonės padėtis susidarė dėl sunkumų, kuriuos ji patyrė konkuruodama su importu mažomis dempingo kainomis.

(219)

Laikoma, kad nustačius priemones Bendrijos pramonė galės padidinti pardavimo apimtį ir rinkos dalį, bei tokiu būdu sukurti geresnę masto ekonomiją, ir todėl pelno dydį, reikalingą pritraukti tolesnes investicijas į gamybos įrangą.

(220)

Jeigu priemonės nebus nustatytos, Bendrijos pramonės padėtis ir toliau blogės. Nebūtų įmanoma investuoti į naujus gamybos pajėgumus ir veiksmingai konkuruoti su importu iš trečiųjų šalių. Kai kurios bendrovės turėtų nutraukti panašaus produkto gamybą ir atleisti darbuotojus. Todėl daroma išvada, kad antidempingo priemonių nustatymas atitiktų Bendrijos pramonės interesus.

(221)

Vienas skundo nepateikęs Bendrijos gamintojas, susijęs su eksportuojančiu gamintoju Rumunijoje, teigė, kad Bendrijos gamintojai dirbtų jau pilnu gamybos pajėgumu ir negalėtų patenkinti didelės BVV paklausos Bendrijos rinkoje ir trečiosiose šalyse. Bendrovė tvirtino, kad dėl šios priežasties nustačius muitus Bendrijos rinkoje atsiras pasiūlos trūkumas. Tačiau, kaip minėta pirmiau, tyrimas parodė, kad per nagrinėjamąjį laikotarpį Bendrijos pramonė nepanaudojo daug gamybos pajėgumų, kurie galėtų būti panaudoti ateityje aptariamam produktui gaminti, siekiant patenkinti BVV paklausą Bendrijos rinkoje.

(222)

Be to, buvo teigiama, kad nustačius priemones Bendrijos rinkoje būtų apribota konkurencija. Pažymima, kad be skundą pateikusių gamintojų, aptariamą produktą gamina keletas kitų svarbių gamintojų naujosiose valstybėse narėse, kaip minėta 139 konstatuojamojoje dalyje. Bendrijos gamintojų skaičius yra laikomas pakankamu, kad net nustačius antidempingo priemones šioje rinkoje užtikrintų konkurenciją. Be to, kaip minėta 188–195 konstatuojamosiose dalyse, gamintojai kitose trečiosiose šalyse (pvz., JAV) taip pat konkuruoja su Bendrijos pramone panašiais produktais ir kainomis. Todėl laikoma, kad nustačius priemones nekils pavojaus BVV pasiūlai ir nebus apribota konkurencija Bendrijos rinkoje.

(223)

Kalbant apie importuotojus, tik trys nesusiję importuotojai atsakė į klausimyną ir vėliau dviejų iš jų patalpose buvo surengti patikrinimai. Ketvirtas nesusijęs importuotojas sutiko, kad jo patalpose būtų atliktas patikrinimas vėlesniame tyrimo etape. Šių keturių importuotojų importuoto aptariamo produkto apimtis sudarė 8 % viso Bendrijos importo ir 3 % Bendrijos suvartojimo.

(224)

Atsižvelgiant į tai, kad didžioji viso BVV importo į Bendriją dalis yra tiekiama per importuotojus, susijusius su eksportuojančiais gamintojais, ir mažiau negu pusė viso importo Bendrijos rinką pasiekia per nesusijusius importuotojus, keturių nesusijusių importuotojų importą galima laikyti tipišku visiems kitiems nesusijusiems importuotojams.

(225)

Vieno iš importuotojų aptariamo produkto importas sudarė 22 % jo viso BVV importo, o atitinkama pardavimo vertė – 3 % jo visos apyvartos per TL. Šis pardavimas per TL buvo labai pelningas. Atsižvelgiant į tai, kad dauguma šios bendrovės tiekėjų yra įsikūrę Bendrijoje arba šalyse, kurioms nebus nustatomi antidempingo muitai, antidempingo priemonių nustatymo poveikio negalima laikyti reikšmingu.

(226)

Antras importuotojas, kurio pagrindinė veikla buvo BVV importavimas ir transformavimas, visus BVV importavo iš tiriamųjų šalių, pirmiausia Rusijos. Nedidelę dalį šio importo sudarė „patvirtintais“ vadinami vamzdžiai. Todėl laikoma, kad nustačius importui iš Rusijos taikomus muitus, bus daromas neigiamas poveikis visai šios bendrovės veiklai, ypač pelningumui. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu Bendrijoje be šio importuotojo yra tik vienas kitas patvirtintų BVV tiekėjas, labai tikėtina, kad kainos padidėjimas dėl šiam produktui taikomo antidempingo muito galės būti perduotas galutiniam pirkėjui. Be to, bendrovė taip pat galėtų bent dalį produktų pirkti iš vietos tiekėjo Bendrijoje arba dalį produktų pakeisti kitais produktais negu aptariamas produktas.

(227)

Kiti du bendradarbiaujantys importuotojai, kurių importo apimtis taip pat sudarė tik nedidelę viso aptariamo produkto importo per TL apimties dalį, laikė, kad muitų nustatymas jiems neturės poveikio.

(228)

Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytas aplinkybes laikoma, kad antidempingo priemonių nustatymas turės skirtingą poveikį importuotojams, priklausomai nuo jų individualios padėties. Todėl galima daryti išvadą, kad priemonių nustatymas gali iš tikrųjų turėti didelį neigiamą poveikį vieno importuotojo finansinei padėčiai. Tačiau apskritai nemanoma, kad priemonės turėtų didelį finansinį poveikį bendrai importuotojų padėčiai.

(229)

Nė vienas aptariamo produkto naudotojas neatsakė į Komisijos išsiųstą klausimyną. Tačiau tyrimas parodė, kad BVV daugiausia naudoja statybos ir naftos bendrovės. Pagal turimą informaciją BVV yra sudėtinė didesnių projektų (katilų, vamzdynų, statybos) dalis ir sudaro tik ribotą jų dalį. Todėl buvo padaryta išvada, kad BVV nustačius antidempingo priemones, greičiausiai poveikis tokių naudotojų sąnaudoms nebus didelis, ir tai galbūt paaiškina, kodėl šiame tyrime nenori bendradarbiauti naudotojai.

(230)

Remiantis pirmiau išdėstytomis išvadomis ir neturint jokios kitos informacijos arba reakcijos iš vartotojų organizacijų, daroma išvada, kad siūlomų priemonių poveikis vartotojams greičiausiai bus nedidelis.

(231)

Todėl daroma išvada, jog nėra įtikinamų priežasčių, kad dėl Bendrijos interesų reikėtų netaikyti antidempingo priemonių.

(232)

Tam, kad būtų užkirstas kelias tolesnei žalai, atsiradusiai dėl importo dempingo kaina, reikia priimti antidempingo priemones.

(233)

Nustatytos priemonės turėtų būti pakankamo masto, kad būtų atlyginta šiuo importu padaryta žala, neviršijant nustatyto dempingo skirtumo. Skaičiuojant muito dydį, būtiną žalingo dempingo poveikiui panaikinti, manoma, kad bet kokios priemonės turėtų padėti Bendrijos pramonei padengti gamybos sąnaudas ir gauti bendrą pelną, neatskaičius mokesčių, kas logiškai galėtų būti pasiekta tokios rūšies pramonės sektoriuje vyraujant normalioms konkurencijos sąlygoms, t. y. nesant importo dempingo kaina, parduodant panašų produktą Bendrijoje. Atsižvelgiant į Bendrijos pramonės 1999 m. pasiektą vidutinio dydžio pelningumą, buvo nustatyta, kad 3 % apyvartos pelno skirtumas yra minimalus dydis, kokio Bendrijos pramonė galėjo tikėtis, jeigu nebūtų importo dempingo kaina. Tuomet būtinas kainų pakėlimas buvo nustatytas lyginant vidutinę svertinę importo kainą, naudojamą apskaičiuojant kainų sumažinimą, ir Bendrijos pramonės Bendrijos rinkoje parduotų produktų nenuostolingą kainą. Nenuostolinga kaina buvo gauta patikslinus Bendrijos pramonės pardavimo kainą pagal faktinį nuostolį arba pelną per TL ir pridėjus pirmiau minėtą pelno skirtumą. Šiuo lyginimu nustatytas skirtumas po to buvo išreikštas visos CIF importo vertės procentu.

(234)

Atsižvelgiant į pirmiau minėtas aplinkybes laikoma, kad pagal pagrindinio reglamento 9 straipsnį aptariamo produkto importui turėtų būti nustatytos galutinės antidempingo priemonės, kurių dydis lygus mažiausiam dempingo ir žalos skirtumui, vadovaujantis mažesniojo muito taisykle.

(235)

Kadangi žalai atlyginti reikalingų priemonių dydis yra didesnis negu nustatytas dempingo skirtumas, galutinės priemonės turėtų būti paremtos pastaruoju. Likutinis dempingo skirtumas kiekvienai šaliai buvo nustatytas pagal bendrovę, kurios individualus skirtumas buvo didžiausias.

(236)

Siūlomi muito dydžiai, išreikšti CIF kainos prie Bendrijos sienos, nesumokėjus muito, procentais, yra tokie:

(237)

Šiame reglamente nurodyti individualūs kiekvienos bendrovės antidempingo muitai buvo nustatyti remiantis šio tyrimo išvadomis. Todėl jie atspindi tyrimo metu nustatytą šių bendrovių padėtį. Todėl šie muitai (priešingai nei visos šalies muitas, taikomas „visoms kitoms bendrovėms“) yra išimtinai taikomi produktų, kurių kilmės šalis yra tiriamoji šalis, pagamintų bendrovių, todėl konkrečių minėtų juridinių subjektų, importui. Importuotiems produktams, pagamintoms bet kurios kitos bendrovės, kurios pavadinimas konkrečiai nepaminėtas vykdomojoje šio reglamento dalyje, įskaitant subjektus, susijusius su konkrečiai paminėtosiomis, negali būti taikomi šie muitai ir joms taikomi „visoms kitoms bendrovėms“ taikomi muitai.

(238)

Bet koks prašymas taikyti šiuos individualius bendrovių antidempingo muito dydžius (pvz., pasikeitus subjekto pavadinimui arba įsteigus naujus gamybos arba pardavimo subjektus) turėtų būti adresuojamas Komisijai (14) kartu su visa susijusia informacija, pirmiausia apie bet kokį bendrovės veiklos, susijusios su gamyba, pardavimu vidaus rinkoje ir eksportui, pasikeitimą, pavyzdžiui, susijusį su šiuo pavadinimo pasikeitimu arba šiuo gamybos ir pardavimo subjektų pasikeitimu. Jeigu prašymas bus patenkintas, bus imtasi atitinkamų pasirengimo priemonių, taip pat bus atnaujintas bendrovių, kurioms taikomi individualūs muito dydžiai, sąrašas. Siekiant užtikrinti tinkamą antidempingo muito įgyvendinimą, šalies muito dydis neturėtų būti taikomas vien tik nebendradarbiaujančiam eksportuotojui, bet ir toms bendrovėms, kurios per TL nevykdė jokio eksporto. Tačiau pastarosios bendrovės, joms įvykdžius pagrindinio reglamento 11 straipsnio 4 dalies antroje pastraipoje pateiktus reikalavimus, raginamos pateikti prašymą peržiūrai pagal tą straipsnį, kad jų padėtis būtų išnagrinėta individualiai.

(239)

Kalbant apie muitinės atliekamą anglies ekvivalento ribos nustatymą prie Bendrijos sienos, anglies ekvivalentas gali būti nustatomas netiesiogiai patikrinant 11 KN kodų, kuriems yra priskiriamas aptariamas produktas. Per nagrinėjamąjį laikotarpį 99,9 % viso aptariamo produkto importo buvo BVV, kurių anglies ekvivalentas neviršijo 0,86 ribos. Todėl buvo padaryta išvada, kad visas BVV importas iš tiriamųjų šalių, priskiriamas 11 KN kodų, turėtų būti laikomas aptariamu produktu, išskyrus tais labai retais atvejais, kai importuotojas gali įrodyti, kad importuotų produktų anglies ekvivalentas viršija 0,86 ribą.

(240)

Vienas importuotojas, į Bendriją importavęs „patvirtintais“ vadinamus BVV, užsiminė, kad jo bendrovei turėtų būti netaikomas antidempingo muitas. Tačiau bendrovė nenurodė priežasčių, kuriomis remiantis būtų galima pateisinti tokį individualų atleidimą nuo muito. Reikėtų pažymėti, kad šis importuotojas importavo BVV dempingo kaina, kurie padarė žalą Bendrijos pramonei, ir todėl nebuvo priežasčių šiai bendrovei suteikti individualų atleidimą nuo muito. Be to, buvo laikoma, kad atleidus šį importuotoją nuo antidempingo muitų susidarytų netinkamai didelė priemonių išvengimo rizika. Iš tiesų, kadangi daugeliui tikslų taip pat gali būti naudojami patvirtinti vamzdžiai, nebuvo įmanoma pakankamai užtikrinti, kad šis importas būtų naudojamas tik statybų darbams Italijoje.

(241)

Atskleidus galutines išvadas vienas importuotojas pareikalavo dalinai devyniems mėnesiams (su galimybe pratęsti 12 mėnesių) sustabdyti muitus tam tikram aptariamo produkto, pagaminto Rusijos eksportuojančio gamintojo TMK, priskiriamos KN kodui 7304 39 92 ir patvirtintos Italijos darbo ministerijos naudojimui viešųjų statybų darbams Italijoje, importui.

(242)

Importuotojas teigė, kad dalinis sustabdymas būtų pagrįstas dėl Bendrijos interesų pagal pagrindinio reglamento 14 straipsnio 4 dalį. Buvo tvirtinama, kad dalinai nesustabdžius priemonių importuotojas nutrauktų patvirtintų vamzdžių importą ir galiausiai Italijoje liktų tik viena bendrovė, gaminanti patvirtintus BVV, o tai reikštų monopoliją.

(243)

Importuotojas teigė, kad dalinai sustabdžius priemones nebus padaryta žalos tariamam vienam Bendrijos gamintojui, kurio patvirtintų BVV gamybos apimtis tariamai sudaro tik du trečdalius metinės patvirtintų BVV paklausos Italijoje. Importuotojas toliau teigė, kad dalinį priemonių sustabdymą būtų nesudėtinga stebėti Italijos muitinei, atliekant paprastą sertifikavimo dokumentų, kurie turi būti pateikti muitinei atliekant kiekvieną importo sandorį, patikrinimą.

(244)

Kalbant apie argumentą, kad nedalinis priemonių sustabdymas Bendrijos rinkoje sukurtų monopoliją, pažymima, kad TL patvirtintus BVV Italijoje gamino du gamintojai, o nuo 2005 m. pabaigos iš tiesų liko tik viena bendrovė. Tačiau galima įrodyti, kad per TL patvirtintų vamzdžių importas dempingo kaina iš Rusijos sumažino Bendrijos pramonės pagamintų patvirtintų vamzdžių kainas tiek, kad Bendrijos gamintojai negalėjo konkuruoti su šiuo importu dempingo kaina ir galiausiai turėjo nutraukti arba smarkiai sumažinti patvirtintų BVV gamybą. Kadangi tai, kad tik vienas Bendrijos patvirtintų BVV gamintojas išliko Bendrijos rinkoje, iš tiesų buvo patvirtintų BVV importo dempingo kaina iš Rusijos pasekmė, argumentas, kad dalinai sustabdžius muitus nebūtų padaryta žalos Bendrijos pramonei turi būti atmestas. Priešingai, tikimasi, kad nustačius muitus padidės konkurencija ir kiti Bendrijos patvirtintų vamzdžių gamintojai galės grįžti į Bendrijos rinką.

(245)

Nors pripažįstama, kad iš esmės dalinį sustabdymą galėtų stebėti Italijos muitinė, dalinio sustabdymo prašymas taip pat turi būti atmestas dėl tų pačių priežasčių kaip ir pirmiau 240 konstatuojamojoje dalyje minėtas prašymas atleisti nuo muito. Dalinai sustabdžius priemones vienam atskiram importuotojui susidarytų netinkamai didelė priemonių išvengimo rizika, nes šios bendrovės importuoti patvirtinti BVV galėtų taip pat būti naudojami kitiems tikslams negu statybos darbai Italijoje.

(246)

Tas pats importuotojas pasiūlė, kad būtų priimtas jam produktus tiekiančio Rusijos eksportuojančio gamintojo įsipareigojimas. Įsipareigojimu turėtų būti nustatyta neapmuitinama importo apimtis ir kiekybinė jos riba. Importuotojas teigė, kad tokio kiekio neviršijantis importas būtų naudojamas išimtinai viešųjų statybų projektams Italijoje. Todėl šis importas nepadarytų žalos Bendrijos pramonei. Be to, Bendrijoje atsirastų patvirtintų BVV paklausos trūkumas. Tačiau reikėtų pažymėti, kad pagal pagrindinio reglamento 8 straipsnio 1 dalį įsipareigojimus gali siūlyti tik eksportuojantys gamintojai, bet ne importuotojai. Todėl šis prašymas buvo atmestas.

(247)

Atskleidus pagrindinius faktus ir aplinkybes, kuriais remiantis buvo ketinama rekomenduoti nustatyti galutinius antidempingo muitus, dauguma eksportuojančių gamintojų iš tiriamųjų šalių pasiūlė įsipareigojimus dėl kainų pagal pagrindinio reglamento 8 straipsnio 1 dalį.

(248)

Tačiau aptariamam produktui būdingas didelis skaičius produktų rūšių, ir kai kurias savybes yra sunku atskirti importuojant. Dėl to tampa beveik neįmanoma nustatyti prasmingų minimalių kainų kiekvienai produkto rūšiai, kurias importuojant galėtų tinkamai stebėti Komisija ir valstybių narių muitinė. Be to, per praėjusius metus aptariamo produkto kainai buvo būdingi dideli svyravimai, todėl aptariamas produktas netinka ilgesnio laikotarpio įsipareigojimui dėl fiksuotos kainos. Kainos svyravo dėl nepastovių žaliavų, t. y. metalo ruošinių, luitų arba plieno atliekų, kainų, kurios yra pagrindinė tačiau kintanti sudėtinė gamybos sąnaudų dalis. Jeigu minimalios importo kainos būtų perskaičiuotos pagal vienos iš žaliavų kainą, skirtingiems produktų pogrupiams turėtų būti taikomos skirtingos indeksavimo formulės, todėl būtų nepaprastai sudėtinga nustatyti indeksavimo formulės parametrus ir stebėti įsipareigojimus.

(249)

Be to, primenama, kad praeityje įsipareigojimai buvo priimti tam tikroms šio tyrimo produkto apibrėžimą atitinkantiems produktams. Paaiškėjo, kad Komisijai labai sunku stebėti tuos įsipareigojimus, kurie buvo pagrįsti principu, kad kainos produktų grupei bus suderintos su Bendrijoje naudojama kainų struktūra, arba šie įsipareigojimai nepadidino kainų iki nenuostolingo lygio, kuris Bendrijos rinkoje atkurtų sąžiningą prekybą (15).

(250)

Be to, daugeliu atvejų siūloma produktų klasifikacija nebuvo pakankamai išsami, kad būtų sudarytos sąlygos tinkamai stebėsenai, arba siūlomas kainų lygis nesudarė sąlygų panaikinti žalingą dempingą.

(251)

Atsižvelgiant į tai, pirmiausia skirtingų minimalių importo kainų stebėsenos sunkumus, laikoma, kad įsipareigojimai yra iš esmės neįvykdomi. Tačiau atsižvelgiant į būsimą Rumunijos narystę Bendrijoje, Rumunijai taikomų priemonių trukmė bus ribota. Todėl rizika, kad Rumunijos eksportuotojai išvengs minimalių importo kainų yra nedidelė, kaip ir galimybė, kad kainos labai pasikeis. Komisija atitinkamai savo 2006 m. birželio 23 d. Sprendimu 2006/441/EB (16), priimančiu pasiūlytus įsipareigojimus, susijusius su antidempingo tyrimu dėl tam tikrų besiūlių vamzdžių ir vamzdelių iš geležies arba plieno, kurių kilmės šalis yra inter alia Rumunija, importo, priėmė Rumunijos eksportuojančių gamintojų įsipareigojimo pasiūlymus. Šio įsipareigojimo priėmimo priežastys yra išsamiau išdėstytos tame sprendime. Komisija pripažįsta, kad įsipareigojimo pasiūlymais pašalinamas žalingas dempingo poveikis ir iki pakankamo lygio apribojama išvengimo rizika.

(252)

Kad Komisija ir muitinės galėtų veiksmingai stebėti, kaip bendrovės vykdo įsipareigojimus, kai atitinkamai muitinei pateikiamas prašymas išleisti prekes į laisvą apyvartą, sprendimas atleisti nuo antidempingo muito priklauso nuo i) pateiktos įsipareigojimo sąskaitos faktūros, kuri yra prekybinė sąskaita faktūra, kurioje pateikta bent priede nurodyta informacija ir deklaracija; ii) fakto, kad jas pagamino, išsiuntė ir joms sąskaitas tiesiogiai išrašė minėtos bendrovės pirmam nepriklausomam pirkėjui Bendrijoje; ir iii) fakto, kad deklaruotos ir muitinei pristatytos prekės tiksliai atitinka įsipareigojimo sąskaitoje faktūroje esantį aprašymą. Jeigu neįvykdomos pirmiau minėtos sąlygos, atitinkamas antidempingo muitas taikomas priimant deklaraciją prekių išleidimui į laisvą apyvartą.

(253)

Kai Komisija pagal pagrindinio reglamento 8 straipsnio 9 dalį panaikina priimtą įsipareigojimą dėl pažeidimo, nurodydama konkrečius sandorius, ir atitinkamas įsipareigojimo sąskaitas faktūras paskelbia negaliojančiomis, skola muitinei atsiranda šiems sandoriams priimant deklaraciją prekių išleidimui į laisvą apyvartą.

(254)

Importuotojai turėtų žinoti, kad skola muitinei gali atsirasti kaip normali verslo rizika priimant deklaraciją prekių išleidimui į laisvą apyvartą, kaip aprašyta 252 ir 253 konstatuojamosiose dalyse, net jeigu gamintojo, iš kurio jie tiesiogiai arba netiesiogiai pirko, pasiūlytas įsipareigojimas buvo priimtas Komisijos.

(255)

Pagal pagrindinio reglamento 14 straipsnio 7 dalį muitinės turėtų nedelsdamos informuoti Komisiją visais atvejais, kai nustatomi galimi įsipareigojimo pažeidimai.

(256)

Todėl dėl pirmiau nurodytų priežasčių Komisija Rumunijos eksportuojančių gamintojų pasiūlytus įsipareigojimus laiko priimtinais ir susijusioms bendrovėms buvo pranešti pagrindiniai faktai, aplinkybės ir įsipareigojimai, kuriais pagrįstas šis priėmimas. Tačiau dėl pirmiau nurodytų priežasčių Rusijos ir Ukrainos eksportuojančių gamintojų pasiūlyti įsipareigojimai laikomi nepriimtinais.

(257)

Reikėtų pažymėti, kad pažeidus arba atšaukus įsipareigojimą arba įtarus, kad jis buvo pažeistas, vadovaujantis pagrindinio reglamento 8 straipsnio 9 ir 10 dalimis, gali būti nustatytas antidempingo muitas.

(258)

Primenama, kad, kaip minėta 3 konstatuojamojoje dalyje, Komisija savo iniciatyva pradėjo dvi tarpines peržiūras, siekdama sudaryti sąlygas atlikti visus dalinius pakeitimus arba panaikinti galiojančias galutines antidempingo priemones, taikomas pradinį produkto apibrėžimą atitinkantiems produktams iš Kroatijos, Rumunijos, Rusijos ir Ukrainos.

(259)

Remiantis šio tyrimo išvadomis turėtų būti nustatytos priemonės besiūlių vamzdžių ir vamzdelių, apibrėžtų 17 konstatuojamojoje dalyje, kurių kilmės šalys yra Kroatija, Rumunija, Rusija ir Ukraina, importui. Kadangi 2.1 skirsnyje apibrėžta aptariamas produktas taip pat apima jau galiojančių priemonių produkto apibrėžimą, toliau taikyti priemones, taikomas pradinį produkto apibrėžimą atitinkantiems produktams, nustatytas Reglamentu (EB) Nr. 2320/97 ir Reglamentu (EB) Nr. 348/2000, nebetikslinga, ir šie reglamentai su pakeitimais turėtų būti panaikinti.

(260)

Kartu turėtų būti nutrauktos dvi pirmiau minėtos tarpinės peržiūros, taip pat 2002 m. lapkričio mėn. inicijuotos ir 1.2 skirsnyje minėtos tarpinė ir priemonių galiojimo termino peržiūros.

(261)

Be to, atšaukus Reglamentą (EB) Nr. 348/2000, Reglamentas (EB) Nr. 1866/2005, pratęsiantis priemonių, taikomų pradinį produkto apibrėžimą atitinkantiems produktams iš Kroatijos ir Ukrainos, sustabdymą iš dalies, tampa pasenęs,

—

jas pagamino, išsiuntė ir joms sąskaitas tiesiogiai išrašė minėtos bendrovės pirmam nepriklausomam pirkėjui Bendrijoje; ir

—

kartu su tokiu importu pateikiama įsipareigojimo sąskaita faktūra, kuri yra prekybinė sąskaita faktūra, kurioje pateikta bent šio reglamento priede nurodyta informacija ir deklaracija; ir

—

deklaruotos ir muitinei pristatytos prekės tiksliai atitinka įsipareigojimo sąskaitoje faktūroje esantį aprašymą.

—

kai 1 dalyje aprašyto importo atžvilgiu nustatoma, kad neįvykdyta viena ar daugiau tos dalies sąlygų; arba

—

kai Komisija pagal pagrindinio reglamento 8 straipsnio 9 dalį panaikina priimtą įsipareigojimą reglamente arba sprendime nurodydama konkrečius sandorius, ir paskelbia atitinkamas įsipareigojimo sąskaitas faktūras negaliojančiomis.

Commission européenne

Direction Générale du Commerce

B-1049 Bruxelles.