12.3.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 68/16

(1)

Reglamente (EB) Nr. 178/2002 Sąjungos ir nacionaliniu lygmenimis nustatyti maistą ir pašarus reglamentuojantys bendrieji principai, visų pirma susiję su maisto ir pašarų sauga. To reglamento 18 straipsnyje nustatyta, kad turi būti galimybė visuose gamybos, perdirbimo ir platinimo etapuose atsekti maisto produktus, pašarus, maistinius gyvūnus ir kitas medžiagas, kurias ketinama arba kurios yra skirtos dėti į maistą ar pašarus;

(2)

tame straipsnyje taip pat nustatyta, kad maisto ūkio subjektai turi turėti galimybę nustatyti bet kokio jiems maisto produktus tiekusio asmens tapatybę; jie taip pat privalo įdiegti sistemas bei procedūras, kuriomis naudojantis galima būtų nustatyti, kokioms kitoms įmonėms jie tiekė savo produktus. Ši informacija turi būti pateikiama kompetentingai institucijai jos prašymu;

(3)

po 2011 m. gegužės mėn. kilusių šiga toksiną gaminančių E. coli (STEC) bakterijų protrūkių Sąjungoje nustatyta, kad šie protrūkiai greičiausiai kilo dėl daigų vartojimo;

(4)

2011 m. spalio 20 d. Europos maisto saugos tarnyba (toliau – EMST) priėmė mokslinę nuomonę dėl pavojaus, kurį sukelia šiga toksiną gaminančios Escherichia coli (STEC) ir kitos patogeninės bakterijos, esančios nedaigintose ir daigintose sėklose (2). Nuomonėje EMST daro išvadą, kad pirminis su daigais siejamų protrūkių šaltinis yra patogenais užkrėstos džiovintos sėklos. Be to, nuomonėje teigiama, kad sėkloms dygstant dėl didelės drėgmės ir palankios temperatūros ant džiovintų sėklų esantys patogenai gali daugintis ir sukelti pavojų visuomenės sveikatai;

(5)

atsekamumas – veiksminga priemonė, kuria galima užtikrinti maisto saugą, kadangi maisto produktus galima atsekti visuose gamybos, perdirbimo ir paskirstymo etapuose, todėl sudaromos sąlygos greitai reaguoti per maistą plintančios ligos protrūkių atvejais. Visų pirma, taikant tam tikrų negyvūninių maisto produktų atsekamumo sistemą būtų galima padėti pašalinti nesaugius maisto produktus iš rinkos ir taip apsaugoti vartotojus;

(6)

siekiant užtikrinti atsekamumą pagal Reglamento (EB) Nr. 178/2002 18 straipsnį, turi būti visada žinomi daigus ir sėklas daigams auginti tiekiančio maisto ūkio subjekto ir maisto ūkio subjekto, kuriam šios sėklos ir daigai tiekiami, pavadinimai ir adresai. Reikalavimas grindžiamas gretutinių grandžių metodu, pagal kurį reikalaujama, kad maisto ūkio subjektai įdiegtų sistemą, kuria naudodamiesi jie galėtų nustatyti savo tiesioginį (-ius) tiekėją (-us) ir tiesioginį (-ius) klientą (-us), išskyrus jei jie yra galutiniai vartotojai;

(7)

daigų auginimo sąlygos gali kelti didelį pavojų visuomenės sveikatai, nes auginant daigus gali pradėti sparčiai daugintis per maistą plintantys patogenai. Su daigų vartojimu susijusių per maistą plintančios ligos protrūkių atveju itin svarbu greitai atsekti susijusius produktus, kad būtų galima sumažinti tokio protrūkio poveikį visuomenės sveikatai;

(8)

be to, prekyba sėklomis daigams auginti yra labai paplitusi, todėl didėja poreikis taikyti atsekamumo sistemą;

(9)

todėl šiame reglamente turėtų būti nustatytos konkrečios daigų ir sėklų daigams auginti atsekamumo taisyklės;

(10)

visų pirma, tikslinga nustatyti reikalavimą, pagal kurį maisto ūkio subjektai privalo pateikti papildomos informacijos apie tokių sėklų ar daigų kiekį, išsiuntimo datą, taip pat partijos identifikacinį numerį ir išsamų sėklų ar daigų aprašą;

(11)

siekiant sumažinti maisto ūkio subjektams tenkančią administracinę naštą, tikslinga sudaryti lankstesnes sąlygas dėl formos, kuria maisto ūkių subjektai saugo ir pateikia atitinkamą informaciją, kaip nustatyta atsekamumo reikalavimuose;

(12)

šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinio komiteto nuomonę,

i)

daigams;

ii)

sėkloms daigams auginti.

a)

tikslus sėklų ar daigų aprašas, įskaitant taksonominį augalo pavadinimą;

b)

tiekiamų sėklų ar daigų kiekis;

c)

jei sėklas ar daigus išsiuntė kitas maisto ūkio subjektas:

d)

maisto ūkio subjekto, kuriam sėklos ar daigai išsiųsti, pavadinimas ir adresas;

e)

siuntėjo (savininko), jeigu jis nėra tas pats maisto ūkio subjektas, kuriam sėklos ar daigai išsiųsti, pavadinimas ir adresas;

f)

atitinkamas partijos identifikacinis numeris;

g)

išsiuntimo data.