8.9.2005   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 221/134

1.1

Pasibaigus ilgam tyrimų, parengimo ir konsultacijų procesui (1), Komisija pateikė pasiūlymą dėl „integruotos veiksmų programos švietimo ir mokymosi visą gyvenimą srityje“ nustatymo.

1.2

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas džiaugiasi, kad toks pasiūlymas buvo pateiktas, ir pažymi, jog išdėstant požiūrį šioje nuomonėje siekiama užtikrinti, kad Komisijos pateiktas konkretus pasiūlymas būtų kuo praktiškesnis ir veiksmingesnis.

1.3

Atsižvelgdamas į tai, EESRK nuomonę dėl Komisijos pasiūlymo daugiausia grindė turimomis žiniomis ir patirtimi, įgyta šiose srityse:

susiduriama su sunkumais įgyvendinant Lisabonos tikslus,

nepakankamas mokymo ir švietimo našumas (2),

demografinė padėtis Europoje,

neseniai Europos ir pasauliniu mastu išreikštas susirūpinimas dėl pirmiau minėtų problemų sprendimo būdų (3).

2.1

Komisijos pasiūlymo KOM(2004) 474 tikslas — pertvarkyti šiuo metu veikiančias švietimo programas. Dokumente teigiama, kad pagrindiniai pertvarką paskatinę veiksniai yra keturi:

2.2

Pasiūlymas pateiktas remiantis šiuo metu galiojančiomis programomis „Socrates“, „Leonardo da Vinci“ ir „Elektroninis mokymasis“ („eLearning“), „Europass“ iniciatyva bei įvairia per Bendrijos veiksmų programą finansuojama veikla, pasiūlymu siekiama skatinti Europos mastu veikiančias organizacijas ir remti konkrečias veiklas švietimo ir mokymo srityse.

2.3

Pasiūlymas pateiktas taip pat dėl to, kad „būtų labai naudinga Bendrijos pagalbą, teikiamą valstybių bendradarbiavimui ir mobilumui švietimo bei mokymo srityse, integruoti į vieną programą: ši programa užtikrintų glaudesnį bendradarbiavimą įvairiose veiklos srityse, padidintų galimybę remti pokyčius, kurie vyksta švietimo ir mokymosi visą gyvenimą srityje, ir užtikrintų nuoseklesnius, racionalesnius bei veiksmingesnius administravimo būdus (4)“.

2.4

Pasiūlyme daroma išvada, kad „turėtų būti parengta integruota programa siekiant prisidėti prie Europos Sąjungos — kaip pažangios žinių visuomenės, kuriai būdingas tvari ekonominė plėtra ir kurioje kuriama daugiau bei kokybiškesnių darbo vietų bei stiprėja socialinė sanglauda, — vystymosi panaudojant švietimą ir mokymąsi visą gyvenimą (5)“.

2.5

Komisijos dokumente teigiama, kad „atsižvelgiant į mokyklų, aukštojo mokslo, profesinio mokymo ir suaugusiųjų švietimo sektorių ypatybes bei į atitinkamą Bendrijos veiksmų, kurie turi būti įgyvendinami remiantis atitinkamais tikslais, veiklos formomis ir organizacinėmis struktūromis, poreikį, integruotoje programoje yra tikslinga išsaugoti individualias programas, taikomas kiekvienam iš minėtų keturių sektorių, kiek įmanoma labiau stiprinant ryšį tarp sektorių ir tarp bendrų jų aspektų (6)“.

2.6

„Integruota programa“ apima šias programų kategorijas:

2.7

Vienas iš pagrindinių Komisijos pasiūlymo aspektų yra tas, kad buvo persvarstyti kiekybiniai tikslai atsižvelgiant į 2007–2013 m. išsamiose finansinėse perspektyvose pateiktų dalių pakeitimus. Minimi skaičiai yra tokie:

2.7.1

Komisija atkreipia dėmesį, kad šie ambicingi tikslai yra labai svarbūs siekiant, kad naujoji programa taptų tinkama priemone iki 2010 m. konkurencingiausiai ir dinamiškiausiai žinių ekonomikai sukurti.

2.7.2

Suma, kurią preliminariai siūloma skirti šiems tikslams — 13 620 milijardų eurų septyneriems programos įgyvendinimo metams.

3.1

Analizuoti svarstomo Komisijos pasiūlymo rengimo procesą yra neabejotinai sudėtingas dalykas. Šiam tikslui reikalingos bendros ir išsamios žinios apie tikslus, išteklius ir problemas, susijusias su Europos švietimo politikos plėtra. Šiam tikslui taip pat turi būti integruotai suderintos švietimo alternatyvos su didžiaisiais tikslais, kuriuos Sąjunga užsibrėžė dvidešimt pirmajam amžiui (7), ir, konkrečiau, dabartiniam dešimtmečiui (8). Galiausiai tam reikia aiškiai numatyti pasirinkimų, kurie šiuo metu keliami ateičiai, galimybę.

3.2

EESRK požiūris į dabartinių didžiųjų Sąjungos tikslų suskirstymą pagal svarbą yra palankus, jis palankiai vertina ir šių tikslų bei švietimo ir mokymosi visą gyvenimą sujungimą. Tokį požiūrį komitetas išdėstė neseniai, pirmininkaujančiai šaliai (Nyderlandams) paprašius, parengtoje tiriamojoje nuomonėje tema „Mokymas ir konkurencingumas (9)“. Taigi šiuo atveju jo požiūryje konkrečiai į Komisijos pasiūlymą atsispindi minėtoje nuomonėje išdėstytas jo požiūris ir pozicijos.

3.3

Svarstydamas šią temą komitetas taip pat rėmėsi rezultatais, gautais įgyvendinant Bendrijos politikos kryptis kultūros, profesinio mokymo, jaunimo ir sporto srityse bei su tuo susijusias programas.

3.3.1

Nepaisant įvairių kylančių abejonių, iš įgytos patirties galima susidaryti teigiamą vaizdą, leidžiantį atitinkamas programas išskirti kaip:

3.3.1.1

Pažymėtina, kad iki šiol įgyvendintos Europos Sąjungos švietimo programos buvo viena iš nedaugelio Bendrijos veiklų, tiesiogiai orientuotų į Europos gyventojus. Todėl naujosios programos tikslas — skatinti tiek demokratišką vystymąsi, paremtą dalyvavimo demokratijos idealu ir aktyviais piliečiais, tiek užimtumą ir atvirą darbo rinką. Programa turėtų daugiau dėmesio skirti asmeniniam ir profesiniam tobulėjimui išplečiant ir panaudojant programų galimybes, suteikus galimybę tą padaryti. Atsižvelgiant į Sąjungos kūrimo perspektyvas ir ryšių palaikymą su piliečiais ateityje, turi būti vystoma integruota programa, skirta įvairaus amžiaus grupėms, atskirtyje esantiems asmenims, darbo rinkai, mažoms ir vidutinėms įmonėms bei socialiniams partneriams

3.4

EESRK pritaria tam, kad būtų nustatyta „integruota veiksmų programa švietimo ir mokymosi visą gyvenimą srityje“, kaip siūlo Komisija. Taigi komitetas pasiūlymus šiuo klausimu teikia tik norėdamas pasiūlymą patobulinti.

3.4.1

EESRK pirmiausia pastebi, kad mokymosi visą gyvenimą taisyklės yra netobulos.

3.4.1.1

Konkrečiai EESRK mano, kad būtina suderinti švietimo, mokymo ir jaunimo politikos kryptis (10), nes mokymasis visą gyvenimą yra ilgalaikis procesas, apimantis laikotarpį nuo vaikų darželio iki pensijinio amžiaus (11). Komitetas taip pat mano, kad turi būti panaikinta Europos švietimo ir mokymo sistemose nustatyta amžiaus riba mokslo siekiantiems Europos piliečiams. Pagrindinis sunkumas — suteikti šiai bendrai, įvairiems sektoriams taikomai „švietimo ir mokymosi visą gyvenimą“ koncepcijai praktinę ir teisinę bazę, kurį apimtų daugiau nei vien tik teisę dalyvauti sektorių programose. Integruota programa valstybėms narėms turėtų būti aiškus svertas įvesti tikrą kiekvieno asmens teisę, nepriklausomai nuo amžiaus ir gyvenimo sąlygų, į veiksmingą ir besąlygišką galimybę dalyvauti švietimo ir mokymosi programose. Turi būti įmanoma apginti šį teisės principą kaip vieną iš pagrindinių teisių Europos teisingumo teisme.

3.4.1.2

EESRK supranta, kad mokymosi visą gyvenimą galimybės bus vertinamos nacionaliniu, regioniniu ir vietiniu mastu. Jis taip pat supranta, kad Europos mastu egzistuoja trikdžių, neleidžiančių faktiškai ir iš esmės integruoti pasiūlytos programos. Tai nedaro įtakos jo apsisprendimui reikalauti, kad į „integruotą švietimo ir mokymosi visą gyvenimą programą“ taip pat būtų įtrauktos su kultūra, jaunimu bei, tikėtina, ateityje ratifikavus Europos konstituciją, su sportu susijusios programos. Be to, jis reikalauja, kad konkrečiose programose būtų įtrauktos nuostatos, skatinančios šalinti griežtas dabartinėse švietimo ir mokymo sistemose nustatytas ribas mokslo siekiantiems asmenims (amžiaus ar studijų turinio atžvilgiu). Komitetas taip pat pastebi, kad pirmiau minėtas programas įtraukiant į „integruotą švietimo ir mokymosi visą gyvenimą programą“ iš anksto turi būti nustatytos sąlygos, kurios yra būtinos, kad tarp klasikinio ir neformalaus mokymo būtų plėtojami ryšiai. Šis klausimas yra labai svarbus, nes šviečiamoji veikla, ypač skirta jaunimui, daugiausia būna neformalaus pobūdžio ir paprastai jos metu suteikiamos žinios, kurios gyventojams yra būtinos norint dalyvauti darbo rinkoje ir būti aktyviems socialinėje srityje.

3.4.2

Įgyvendinant horizontalų bendravimą ir tarpusavyje derinant sektorines programas taip pat pastebima nesklandumų.

3.4.2.1

EESRK mano, kad problemos dėl pažangos įgyvendinant didžiuosius Sąjungos tikslus yra itin sudėtingos. Siekiant jas išspręsti, kliūtys turi būti pašalintos plėtojant visus mobilumo, kuris gali būti vystomas žemesnėse švietimo sistemos grandyse, būdus, nepriklausomai nuo to, ar tai būtų toje pačioje valstybėje, ar tarp įvairių valstybių. Pašalinti kliūtis ir apribojimus taip pat yra būtina, kad švietimas ir mokymasis visą gyvenimą būtų realiai ir rezultatyviai įgyvendintas.

3.4.2.2

Komisijos pasiūlymo aiškinamajame memorandume teisingai pastebima (iš pradžių ši mintis buvo pateikta komunikate „Naujoji Bendrijos švietimo ir mokymo programų karta, kuri bus įgyvendinama po 2006 m. (12)“), kad „švietimas ir mokymasis visą gyvenimą vis labiau integruojamas į visos Sąjungos švietimo ir mokymo sistemas siekiant išspręsti iššūkius, su kuriais susiduriama kuriant naują žinių visuomenę ir vykstant demografinei raidai (13)“. Tenka apgailestauti, kad į svarstomą Komisijos pasiūlymą šis klausimas neįtrauktas. Šiame dokumente Komisija daugiausia dėmesio skiria šiuo metu veikiančioms švietimo sistemoms, skatindama tik negausius bendrus veiksmus įvairiuose švietimo lygiuose. EESRK mano, kad naująją programą būtų lengviau pritaikyti, o ji pati būtų novatoriškesnė, jei konkrečiomis programomis galėtų naudotis plataus spektro grupių asmenys, neišbraukiant ir tam tikrų kategorijų, kurios galėtų domėtis programa (išbraukiama skirstant pagal mokslinę kvalifikaciją ar amžių).

3.4.2.3

Dėl to yra siūloma padidinti finansavimą ir išplėsti lygiagrečios programos veiksmų spindulį, taip siekiant vystyti bendradarbiavimą ir įgyvendinti veiksmus, kurių tikslas — nustatyti išankstines sąlygas, būtinas kuriant Europos mokymosi visą gyvenimą erdvę, kuri turėtų reikšmingą pridėtinę vertę Europos mastu ir svariai prisidėtų prie Lisabonos bei tvaraus vystymosi tikslų įgyvendinimo. Dėl šio bendradarbiavimo ir iniciatyvų turi susitarti visų švietimo sistemos grandžių dalyviai (14), socialiniai partneriai, o platesniu aspektu ir pilietinė visuomenė, bei valdžios institucijos, ypač vietiniu ir regioniniu mastu.

3.4.2.4.

Šiame kontekste reiktų ypač stiprinti programą „Grundtvig“, kuri atitiktų visų suaugusiųjų švietimo būdų poreikius.

3.4.3

Galima išskirti ir trečią — itin svarbų — taisytiną klausimą, susijusį su ryšiais tarp integruotos programos ir Lisabonos strategijos tikslų.

3.4.3.1

EESRK mano, kad yra labai vėluojama įgyvendinti Lisabonos strategijos tikslus. Be to, jis atkreipia dėmesį, kad 2010 m. terminas greitai priartės ir kad minėtus tikslus įgyvens — arba jų neįgyvendins — šiuo metu aktyviai gamyboje dalyvaujantys Europos gyventojai. Galiausiai jis mano, kad norint tinkamai supažindinti su Lisabonos strategija ir jos tikslais būtina nuolat ir sutelktai dirbti aiškinant juos minėtai Europos gyventojų grupei, kartu bendradarbiaujant su socialiniais partneriais. Tai reiškia, kad bendrai ir visais lygmenimis skatinant švietimą ir mokymąsi visą gyvenimą, pirmiausia turės būti stengiamasi, kad europiečiai suprastų šią strategiją ir jos tikslus bei suvienytų pastangas siekdami sėkmingai kovoti su iššūkiais, kylančiais įgyvendinant tvarų vystymąsi ir kuriant žinių ekonomiką.

3.4.3.2

EESRK šiuo tikslu siūlo, kad švietimo ir mokymosi visą gyvenimą programos, skirtos šiuo metu aktyviai gamyboje dalyvaujantiems piliečiams, būtų konsoliduojamos ir susiejamos su tvariu vystymusi bei žinių ekonomikos kūrimu. Kitaip tariant, turi būti vystomos mokymosi visą gyvenimą programos, priklausomai nuo aplinkybių — mažos arba didelės apimties, kurios bus pagrįstos konkrečiais platesnį spektrą apimančių programų, kurių tikslas — užtikrinti darnų vystymąsi ir Lisabonos tikslų įgyvendinimą (15), reikalavimais ir dėl kurių bus susitarta kartu su socialiniais partneriais po derybų.

3.4.3.3

EESRK ypač norėtų, kad programos priemonėmis galėtų naudotis MVĮ. Jis pažymi, kad sprendžiant iš šia tema atliktų analizių, „MVĮ … turi prisitaikyti prie socialinės ir ekonominės sistemos, kurioje jos veikia, joms yra reikalingi sistemos dalyvių patarimai ir parama, nes naudojant tik savas priemones yra sunku plėtoti integruotus šviečiamuosius veiksmus (16)“. Atsižvelgdamas į tai, komitetas rekomenduoja, kad MVĮ klausimas būtų sprendžiamas atskirai, supaprastinant atitinkamas procedūras, kad šios įmonės galėtų dalyvauti programoje ir jų dalyvavimas būtų rezultatyvus.

3.4.3.4

Pirmiau išdėstytus EESRK pasiūlymus galima finansuoti nepažeidžiant rekomenduojamo programos biudžeto, persvarsčius lėšų mobilumo ir vystymosi veiksmams paskirstymą iki 2010 m. — didesnę sumą skiriant paskutiniesiems veiksmams. Be to, finansinę paramą programai galima užtikrinti atliekant vieningesnį ir nuoseklesnį jos derinimą bei papildomumą su kitomis atitinkamomis Bendrijos politikos kryptimis (pasiūlymo 14 straipsnis). Taigi planuojant Europos užimtumo ir mokslinių tyrimų politikos kryptis, o taip pat Europos socialinio fondo bei struktūrinių fondų politikos kryptis, turėtų būti numatyta mokymosi visą gyvenimą galimybė. Tuo pačiu iki 2010 m. minėtos kryptys turėtų būti kuo labiau suderintos su šioje nuomonėje svarstomos mokymosi visą gyvenimą programos tikslais.

3.5

Dar vienas taisytinas klausimas yra susijęs su tuo, kad kompetencijos Europos, nacionaliniu, regioniniu ir vietiniu lygiu, o taip pat ir valdžios institucijų bei socialinių partnerių, ar platesniu aspektu ir pilietinės visuomenės, kompetencijos nėra aiškiai nustatytos.

3.5.1

EESRK mano, kad yra labai svarbu aiškiai ir veiksmingai paskirstyti visų veikėjų, dalyvaujančių vystant „integruotą švietimo ir mokymosi visą gyvenimą programą“, ir su tuo susijusių asmenų vaidmenis bei kompetenciją. Įgyvendinant bendrą itin reikšmingą veiklą, kai turimas tikslas — sukurti žinių Europą, negalima iškirti aktyviai dalyvaujančių veikėjų — šiuo atveju tų, kurie planuoja politikos kryptis, ir pasyvių dalyvių — tų, kuriems šios politikos kryptys taikomos.

3.5.2

EESRK prašo, kad įgyvendinant visus integruotos švietimo ir mokymosi visą gyvenimą programos veiksmus dalyvautų socialiniai partneriai, taip pat vietinės ir regioninės valdžios institucijos. Visos socialinės ir pilietinės organizacijos galėtų, jų prašymu, gauti Europos skiriamąjį ženklą už dalyvavimą integruotoje programoje su sąlyga, kad jos pačios inicijuoja papildomas priemones prie šios programos. Šis skiriamasis ženklas leistų joms susivienyti į Europos visuotinio švietimo „koaliciją“, kuri galėtų turėti vieną ar kelis atstovus programos komitete. Tokiu būdu priemonės bus priimamos atsižvelgiant į visuomenės interesus, taip pat bus suteiktas papildomas impulsas veiksmingai joms įgyvendinti.

3.5.3

Toksį pasiūlymą įgyvendinti yra būtina, kad kuriant svarstomą programą būtų atsižvelgta į realius aktualiausius visuomenės, o taip pat rinkų, poreikius, pirmiausia siekiant padidinti galimybes labiau suderinti rinkų, ypač darbo rinkos, poreikius su bendrijos poreikiais.

3.5.3.1

EESRK ypač atkreipia dėmesį, kad šioje nuomonėje svarstomame Komisijos pasiūlyme nenurodomi prioritetai, kuriuos socialiniai partneriai įvardijo 2002 m. kovo mėn. veiksmų, kuriais siekiama vystyti sugebėjimus ir kelti kvalifikaciją visą gyvenimą, srityje.

3.6

Kita sudėtinga problema susijusi su mobilumu, jam skirtomis sumomis ir būdu, kuriuo remiantis sumos yra paskirstytos konkrečioms programoms.

3.6.1

EESRK mano, kad mobilumas yra teigiamas aspektas, kai pagerina programų kokybę. Taigi įgyvendinant tikslą patrigubinti mobilumo programas turi būti pabrėžiamas kokybės klausimas. Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytas aplinkybes ir prisimenant uždavinius, kuriuos reikia įgyvendinti iki 2010 m., šiuo metu aktyviai dalyvaujančių gamyboje piliečių mobilumas turi pirmiau minėtą kokybinį aspektą ir nemaža dalimi turėtų prisidėti prie Lisabonos tikslų įgyvendinimo.

3.6.2

Taigi EESRK pageidauja, kad mobilumui skirti ištekliai būtų paskirstyti labiau subalansuotai, didesnę dalį numatant šiai gyventojų grupei.

3.7

EESRK mano, kad bendravimui skirta dalis yra itin svarbi siekiant suformuoti palankų Europos gyventojų požiūrį į „integruotą programą“.

3.7.1

Pirmiausia pažymėtina, kad pavadinimas „integruota programa“ ir komunikaciniu požiūriu, ir kitais atžvilgiais nėra tinkamas siekaint skatinti programą.

3.7.2

Komitetas pavadinimą „integruota programa“ siūlo pakeisti kitu, labiau suprantamu informaciniu požiūriu ir turiningesniu pavadinimu. EESRK mano, kad pavadinimas „Atėnė“ — antikinės Graikijos išminties ir pažinimo deivės vardas atitiktų šias sąlygas.

4.1

Pratęsiant pirmiau pateiktas bendrąsias pastabas, konkrečiose pastabose norima patikslinti tam tikrus abejonių kėlusius klausimus ar EESRK nesutarimus dėl įvairių Komisijos pasiūlymo straipsnių. Iš esmės EESRK pritaria visam pasiūlymui ir kiekvienam jo straipsniui, nes jų atžvilgiu nepateikiamas nė vienas skirtingas požiūris.

4.2.1

EESRK atkreipia dėmesį, kad 1–8 straipsniai turi būti pakeisti atsižvelgiant į jo pastabas, kuriose siūloma užtikrinti aktyvesnį socialinių partnerių, o platesniu aspektu ir pilietinės visuomenės, bei vietinių ir regioninių valdžios institucijų dalyvavimą numatytose procedūrose ir veiksmuose (3.5.2 dalis) bei pakeisti programos pavadinimą (3.7.2 dalis).

4.2.2

Pagal išdėstytas bendrąsias pastabas EESRK konkrečioms programoms siūlo sukurti institucinį pagrindą, būtiną Bendrijos veiksmams remti — tai yra daug laiko ir jėgų reikalaujantis darbas, nukreiptas į konkrečius sektorius, kuriuose pirmenybė teikiama mokymuisi visą gyvenimą ir piliečių gebėjimams kovoti su šių dienų iššūkiais.

4.3.1

EESRK mano, kad 11 straipsnis dėl socialinių partnerių atstovavimo ir dalyvavimo pagalbą teikiančiame komitete yra suformuluotas neišsamiai.

4.3.1.1

Pirmiausia sudėtingiausias klausimas yra socialinių partnerių įtraukimas į šį komitetą. Iš tikrųjų socialiniams partneriams suteiktas stebėtojų statusas neatitinka dalyvaujamosios demokratijos principo, kurį Sąjunga skelbia šiuo metu ratifikuoti pateiktoje Konstitucijoje, nors ir nurodoma, kad socialinių partnerių pozicija bus užregistruota protokole. Be to, susiklosčius dabartinėms aplinkybėms pagrindinis uždavinys yra nustatyti išankstines sąlygas, kurios yra būtinos bendrai pilietinei atsakomybei ugdyti kuriant bei taikant Europos švietimo politikos kryptis. Iš esmės įjungti socialinius partnerius į pagalbą teikiančio komiteto veiklą, suteikiant jiems balso teisę, yra būtinos išankstinės sąlygos siekiant šioje srityje bendra atsakomybe pasidalinti su visuomene — taip šiai institucijai bus suteiktas sprendžiamasis vaidmuo kuriant ir vystant su švietimu susijusius veiksmus, kurių kiekvienas būtų veiksmingas. Be to, papildomai prie valdžios institucijų atsakomybės priimant sprendimus dėl visuotinio švietimo, taip pat yra ir socialinių partnerių atsakomybė. Ši atsakomybė yra susijusi su profesiniu mokymusi visą gyvenimą ir ji pasireiškia arba turi pasireikšti instituciniame lygyje, per kolektyvines derybas.

4.3.1.2

Minėta konkreti nuostata, kuria socialiniai partneriai ne iki galo įtraukiami į pagalbą teikiančio komiteto darbą, taip pat sukuria precedentą priimti analogiškus sprendimus nacionaliniu, regioniniu ir vietiniu lygmenimis. Tačiau toks precedentas negali būti kuriamas, nes socialiniai partneriai, bent kai kuriose valstybėse narėse, jau atlieka itin svarbų vaidmenį formuojant pirmiau minėtas politikos kryptis.

4.3.1.3

EESRK mano, kad dėl pagalbą teikiančio komiteto sudėties turi būti vedamas konkretus dialogas, siekiant komiteto darbą gerai organizuoti ir padaryti veiksmingą. Vis dėlto EESRK bendrai gali teigti, kad, subalansuotai formuojant komiteto sudėtį, jame turi būti atstovaujami visi mokymuisi visą gyvenimą įtaką darantys ar tos įtakos pasekmes jaučiantys dalyviai, turintys šioje srityje bendrų ar konkrečių žinių. Kitaip tariant, į komitetą turėtų įeiti ne tik valstybių, bet ir darbo aplinkos (socialiniai partneriai, o platesniu aspektu ir pilietinė visuomenė) bei mokslo pasaulio (akademinė visuomenė) atstovai.

4.3.1.4

Galiausiai EESRK mano, kad yra netinkama leisti socialiniams partneriams dalyvauti tik sprendžiant su profesiniu mokymu susijusius klausimus. Pagalbą teikiantis komitetas turi dalyvauti kuriant žinių Europą. Tai reiškia, kad jis gali parodyti geros praktikos pavyzdį planuojant ir pasirenkant politiką, pagrįstą patvirtintomis žiniomis, t. y. apimančią visus bendrus klausimus, bet taip pat ir konkretų požiūrį kaip visumos dalį. Taigi visos komitete dalyvaujančios šalys, reiškiančios savo nuomonę, turi dalyvauti visose procedūrose įgyvendinant veiklą ir apibrėžiant galimų pasirinkimų pobūdį, priemones bei tikslus.

4.3.1.5

EESRK reikalauja, kad būtų aktyviau svarstomas klausimas dėl konkrečių su neįgaliaisiais susijusių mokymo poreikių. Šiuo tikslu jis prašo 12 straipsnio b punktą performuluoti taip:

12 straipsnio b punktas „atsižvelgiant į konkrečių poreikių turinčius besimokančiuosius ir ypač į neįgaliųjų poreikius, ypač skatinant jų integraciją į tradicinę švietimo ir mokymo sistemą“.

4.4.1

Pratęsdamas išdėstytas bendrąsias pastabas (3.4.2 dalis), EESRK siūlo, kad lygiagrečios programos veiksmų apimtis ir finansavimas būtų padidinti, proporcingai sumažinant sektorinėms programoms skirtas sumas.

4.4.1.1

Tokį pasiūlymą galima pagrįsti paprastais argumentais. Stiprinant lygiagrečią programą bus pradedamos modernizuoti visos Europos švietimo sistemos, kaip yra numatyta ir pačioje programoje. Tai iš esmės reiškia, kad nemažai pagal minėtą programą suteiktų investicijų rezultatų įvairiais atvejais Europos švietimo sistemose turės pridėtinę vertę. Taigi šiuo atveju įgyvendinant veiksmus produktyviausios ir naudingiausios bus investicijos, skiriamos pagal lygiagrečią programą.

4.4.2

EESRK siūlo, kad taip patobulinta lygiagreti mokymosi visą gyvenimą programa būtų tiesiogiai susieta su Lisabonos tikslais, tvariu vystymusi ir Europos gyventojų, kurie iki 2010 m. aktyviai dalyvaus gamyboje, amžiaus grupe (3.4.3.2 dalis).

4.4.2.1

Konkrečiai planuodamas tokį susiejimą, EESRK integruotus veiksmus numatė taikyti visai mokymosi visą gyvenimą strategijai, remdamasis problemomis, dėl kurių ši strategija buvo parengta, tikslais, kurie buvo užsibrėžti siekiant išspręsti šias problemas, ir turimais ištekliais šiems tikslams įgyvendinti. Be to, atlikus tokį susiejimą:

4.5

EESRK mano, kad svarstoma programa yra itin svarbi Europos ateičiai. Todėl, jo nuomone, siekiant ją įgyvendinti turi būti pritarta pataisoms, o įgyvendinimas tikrinamas aukščiausiu lygiu. Taigi EESRK palankiai vertintų aukšto lygio tarpinstitucinio komiteto, atsakingo už programos įgyvendinimo tikrinimą, įsteigimą, pasirenkant atvirą koordinavimo būdą. Europos Komisijai padedant, ši institucija pirmiausia pastoviai tikrins programos perkėlimo eigą ir šia tema reguliariai teiks informaciją Europos Tarybai, numatant atlikti galimus pataisymus.