10.4.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 107/61

(1)

Portugalijos prašymu 2011 m. gegužės 17 d. Taryba suteikė jai finansinę pagalbą Įgyvendinimo sprendimu 2011/344/ES (2). Ta finansinė pagalba suteikta remiant griežtą ekonomikos ir finansų reformų programą (toliau – Programa), kuria siekiama atkurti pasitikėjimą, sudaryti sąlygas tvariam ekonomikos augimui atkurti ir Portugalijos, euro zonos bei Sąjungos finansiniam stabilumui apsaugoti;

(2)

pagal Įgyvendinimo sprendimo 2011/344/ES 3 straipsnio 10 dalį Komisija kartu su Tarptautiniu valiutos fondu (toliau – TVF) ir bendradarbiaudama su Europos Centriniu Banku (toliau – ECB) 2013 m. gruodžio 4–16 d. atliko dešimtą Portugalijos valdžios institucijų pažangos įgyvendinant pagal Programą sutartas priemones peržiūrą;

(3)

2013 m. trečiąjį ketvirtį realaus bendrojo vidaus produkto (toliau – BVP) augimas ir toliau buvo teigiamas, o trumpojo laikotarpio rodikliai rodo, kad numatomas ekonomikos atsigavimas. Prognozuojama, kad realusis BVP 2013 m. dar sumažės 1,6 %, per metus, tačiau 2014 m. ir 2015 m. pradės didėti – augimas sudarys atitinkamai 0,8 % ir 1,5 %. Darbo rinkos perspektyvos taip pat pagerėjo, tačiau nedarbo lygis išlieka aukštas ir numatoma, kad 2014 m. jis pasieks aukščiausią 16,8 % ribą, o po to palaipsniui mažės. Makroekonominių perspektyvų blogėjimo rizika išlieka, nes numatomas ekonomikos atsigavimas labai priklauso nuo teigiamos prekybos ir finansų rinkų raidos, kuri taip pat priklauso nuo platesnio masto Europos perspektyvų;

(4)

iki 2013 m. lapkričio mėn. buvo fiksuojamas valdžios sektoriaus deficito pagal pinigų apskaitą padėties gerėjimas 0,25 % BVP (neįskaitant ypatingų veiksnių), palyginti su tuo pačiu laikotarpiu ankstesniais metais, nes pajamų augimas pralenkė išlaidų augimą. Mokestinių pajamų augimo spartėjimas atspindi ekonominės veiklos atsigavimą pastaraisiais mėnesiais bei išaugusį mokesčių administravimo veiksmingumą, visų pirma kovojant su sukčiavimu. Biudžeto vykdymas išlaidų požiūriu iš esmės atitinka antrojo papildomo biudžeto tikslus;

(5)

valdžios sektoriaus 5,5 % BVP deficito tikslas (atėmus bankų rekapitalizavimą) 2013 m. greičiausiai bus įgyvendintas, o galutinis deficitas gali būti netgi mažesnis, nei planuota. Taip yra dėl to, kad per paskutinius metų mėnesius teigiama rizika pasitvirtino, o didelė dalis neigiamos – išnyko. Visų pirma tikimasi, kad mokesčių surinkimas gali viršyti antrojo papildomo biudžeto numanomus tikslus. Be to, pajamos iš 2013 m. pabaigoje pradėtos vienkartinės skolų reguliavimo schemos, susijusios su nesumokėtais mokesčiais ir socialinio draudimo įmokomis, buvo maždaug 0,3 % BVP didesnės, negu numatyta. Taip pat tikimasi, kad Sąjungos lėšų įsisavinimas bus geresnis, negu anksčiau numatyta. Be to, buvo sumažinta neigiama rizika, kylanti dėl pakartotinių derybų dėl viešojo ir privačiojo sektoriaus partnerystės. Vis dėlto išlieka tam tikra neigiama rizika, visų pirma mažesnių, nei planuota, pajamų iš turto mokesčio, taip pat negalima atmesti ir tam tikrų išlaidų, ypač personalo išlaidų, tarpinio vartojimo ir pensijų išmokų perviršio tikimybės;

(6)

2014 m. valstybės biudžetas ir kiti pagalbiniai teisės aktai atitinka 2014 m. 4 % BVP deficito tikslą. Siekiant šio tikslo įgyvendinamos konsolidavimo priemonės, kurių vertė siekia apie 2,3 % BVP, ir kurios taip pat atitinka biudžeto spaudimą bei poreikį atkurti laikinojo biudžeto asignavimą 2014 metams. Tos priemonės daugiausia yra nuolatinio pobūdžio ir daugiausia grindžiamos lėšų taupymu.

(7)

Didžioji dalis 2014 m. numatyto konsolidavimo, maždaug 1,8 % BVP, turėtų būti atliekama vykdant viešųjų išlaidų peržiūrą, kuri buvo atlikta pernai siekiant padidinti teisingumą ir veiksmingumą vykdant socialinius pervedimus ir teikiant viešąsias paslaugas. Pagrindinės viešųjų išlaidų peržiūros priemonės bus įgyvendinamos taikant šias tris pagrindines ašis: (1) darbo užmokesčio išlaidų mažinimą, mažinant viešojo sektoriaus darbuotojų skaičių, kartu keičiant darbuotojų sudėtį taip, kad būtų daugiau aukštesnės kvalifikacijos darbuotojų, visų pirma įgyvendinant perkvalifikavimo programą ir savanoriško išėjimo iš darbo schemą; viešojo sektoriaus darbo taisyklių derinimą su privačiojo sektoriaus darbo taisyklėmis ir bendros darbo užmokesčio skalės peržiūrą bei darbo užmokesčio priedų derinimą; paramos gavėjų įnašų į specialią viešosios sveikatos draudimo sistemą didinimą, siekiant užtikrinti šių sistemų gebėjimą save finansuoti; (2) valstybės išlaidų pensijoms ribojimą, atsižvelgiant į tai, kad būtina iš naujo įvertinti jų tvarumą vykstant demografiniams pokyčiams, kartu apsaugant mažiausias pensijas, ilginant įstatymais nustatytą pensinį amžių ir keičiant tvarumo veiksnį; „specialios solidarumo įmokos“ suderinimą mažinant minimalią progresyvinio tarifo taikymo ribą bei aukštesnių tarifų taikymo ribas; našlių ir našlaičių pensijų pagal Caixa Geral de Aposentações (CGA) ir bendrąją pensijų sistemą suderinimą; pensijų iki gyvos galvos mažinimą politikams; (3) tarpinio vartojimo ir išlaidų programų lėšų taupymą šakinėse ministerijose;

(8)

kad būtų pasiektas 4 % BVP deficito tikslas, valdžios institucijos turėtų imtis tolesnių mažesnio pelningumo nuolatinių pajamų priemonių, kurios sudaro 0,4 % BVP ir kuriomis siekiama toliau didinti esamos mokesčių ir išmokų sistemos veiksmingumą ir teisingumą, bei papildyti viešųjų išlaidų peržiūros paketą. Be to, turėtų būti įgyvendintos kelios vienkartinės priemonės, kurių bendra vertė – 0,2 % BVP ir kurios daugiau nei kompensuos išlaidas, susidariusias dėl vienkartinių pradinių mokėjimų, susijusių su viešajame sektoriuje pradėta taikyti išėjimo iš darbo abipusiu susitarimu schema;

(9)

dauguma minėtų priemonių buvo priimtos taikant 2014 m. biudžeto įstatymą arba pakeitus konkrečius teisės aktus. Kai kurios numatytos konsolidavimo priemonės kol kas nėra visiškai pagrįstos teisės aktais. Tarp jų – našlių ir našlaičių pensijų skyrimo sąlygų sugriežtinimas (neskaitant pajamų pakeitimo normos keitimo, kai gaunama ir kitos rūšies pensija); internetinių lošimų licencijų pardavimas; pašto tarnybos (CTT) sveikatos fondo perdavimas valdžios sektoriui ir uosto koncesijų pardavimas;

(10)

plati įmonių pelno mokesčio reforma, kuria siekiama skatinti paprastinimą ir didinti Portugalijos įmonių internacionalizaciją ir konkurencingumą, buvo patvirtinta parlamente 2013 m. gruodžio mėn. ir įsigaliojo 2014 m. sausio 1 d. Svarbus šios reformos bruožas – standartinės įmonių pelno mokesčio normos sumažinimas nuo 25 % iki 23 % ir sumažintos 17 % normos taikymas pirmai 15 000 EUR mažųjų ir vidutinių įmonių (MVĮ) apmokestinamųjų pajamų sumai. Be jau egzistuojančių papildomų mokesčių, apmokestinamajam pelnui, viršijančiam 35 mln. EUR, bus taikomas papildomas trečias 7 % valstybės mokestis. Kitos esminės reformos nuostatos apima mokesčių lengvatų peržiūrą, dividendų ir kapitalo prieaugio apmokestinimo pakeitimus, įmonių grupių apmokestinimo ir nematerialiojo turto režimą, atleidimo nuo mokesčių režimo įvedimą, laikotarpio, per kurį nuostoliai gali būti perkelti į kitus metus, pratęsimą ir tolesnį palūkanų atskaitymo apribojimą;

(11)

numatoma, kad skolos santykis su BVP 2013 m. šoktelės iki 129,5 %, bet vėliau mažės. Skolos projekcijos padidinimas, lyginant bendrai su aštunta ir devinta peržiūromis, nepaisant geresnio, nei tikėtasi, biudžeto vykdymo, daugiausia paaiškinamas esminiu iždo pinigų balanso padidėjimu ir Socialinio draudimo finansinės padėties stabilizavimo fondo kai kurių trumpalaikės skolos mažinimo veiksmų atidėjimu iki 2014 m. Atitinkamai numatoma, kad grynoji skola – neskaitant Instituto de Gestão do Crédito Público (IGCP) grynųjų pinigų indėlių – pasieks maždaug 120 % BVP, t. y. šiek tiek mažiau, nei buvo tikėtasi atliekant paskutinę peržiūrą. Tikėtiną sektoriaus skolos ir BVP santykio mažėjimą nuo 2014 m. palaikys numatomas ekonomikos atsigavimas, taip pat piniginių indėlių mažėjimas ir trumpalaikių socialinio draudimo skolą mažinančių veiksmų įgyvendinimas;

(12)

biudžeto koregavimo procesas susijęs su įvairiomis fiskalinėmis struktūrinėmis priemonėmis, kuriomis siekiama stiprinti valdžios sektoriaus išlaidų kontrolę ir gerinti pajamų surinkimą. Visapusiška biudžeto sistemos įstatymo reforma sėkmingai vykdoma keliose svarbiose srityse. Tačiau atsižvelgiant į reformos taikymo sritį ir į tai, kad reikia pradėti rengti plataus masto konsultacijas su visomis susijusiomis suinteresuotosiomis šalimis, procesas turėtų vykti dviem etapais. Naujoji įsipareigojimų kontrolės sistema duoda rezultatų, nes ribojamas naujų neįvykdytų įsipareigojimų kaupimasis, tačiau jos įgyvendinimą reikia atidžiai stebėti, siekiant užtikrinti, kad įsipareigojimai būtų padengti turimomis lėšomis. Siekiant įvertinti ir pagerinti šį procesą bus sukurta speciali darbo grupė. Įgyvendinamos viešojo administravimo reformos siekiant modernizuoti ir racionalizuoti užimtumą viešajame sektoriuje ir viešojo sektoriaus institucijas. Toliau vykdomos reformos, kuriomis siekiama sukurti šiuolaikinį pajamų administravimo atitikties rizikos valdymo modelį. Neseniai buvo įkurtas naujas rizikos vertinimo skyrius, kuris netrukus pradės veikti ir pirmiausia sutelks dėmesį į tam tikrų mokesčių mokėtojų grupių, kaip antai savarankiškai dirbančių ir itin turtingų asmenų, mokestinių reikalavimų laikymosi gerinimą. Kai kurios kitos reformos, pvz., vietos mokesčių įstaigų skaičiaus mažinimo, yra atidėtos. Nors ir pasistūmėta derantis dėl viešojo ir privačiojo sektorių partnerysčių, derybų nepavyko užbaigti iki 2013 m. pabaigos. Nepaisant to, tikimasi sutaupyti daug lėšų 2014 m. ir vėliau. Valstybinės įmonės pasiekė veiklos balansą vidutiniškai ne vėliau kaip 2012 m. pabaigoje, o norint, kad jų rezultatai vėl nepradėtų blogėti, numatytos papildomos reformos. Nemaža pažanga padaryta privatizavimo srityje, ir pajamos viršija pagal Programą numatytą tikslą. Daug sutaupyti padeda sveikatos priežiūros sektoriaus reformos ir jos toliau įgyvendinamos iš esmės laikantis numatytų tikslų;

(13)

toliau vykdoma politika ir reformos sveikatos sektoriuje, dėl kurių išaugus efektyvumui sutaupoma lėšų. Konsoliduotas sektoriaus deficitas nuo 2010 m. gerokai sumažėjo. Tačiau likęs įsiskolinimas, biudžeto suvaržymai ir dėl 13-os ir 14-os priemokų sugrąžinimo išaugusios darbo sąnaudos privertė valdžios institucijas paspartinti vykdomas reformas. Didelis įsiskolinimas (bet ne vien tai) didele dalimi lėmė nuolat nepakankamą valstybinių ligoninių finansavimą, palyginti su jų teikiamomis paslaugomis. Valdžios institucijos toliau įgyvendina pradėtą ligoninių reformą ir derina priemonių, susijusių su vaistais, centralizuotais viešaisiais pirkimais ir pirmine sveikatos priežiūra, rinkinį;

(14)

pernai bankų kapitalo normos ir toliau atitiko Europos bankininkystės institucijos (EBI) nustatytą kapitalo rezervo reikalavimą ir pasiekė metų pabaigos 1 lygio kapitalo programos 10 % tikslą. Tas kapitalo rezervo reikalavimas apskritai ir toliau yra pakankamas taikant naujas Direktyvos dėl kapitalo poreikio (DKP) IV taisykles dėl bankų nuosavų lėšų vertinimo. Šios naujos kapitalo taisyklės taikomos nuo 2014 m. sausio mėn., o nustatytas mažiausias bendro 1 lygio nuosavo kapitalo pakankamumo koeficientas – 7 %. Visos sistemos paskolų ir indėlių santykis yra 120,7 %, ir jis veikiausiai toliau mažės iki 2014 m. pabaigos, o kai kuriuose bankuose jis jau yra žemiau šios ribos. Nuolat stiprinamos pastangos diversifikuoti įmonių sektoriaus finansavimo šaltinius. Remdamosi esamų Vyriausybės finansuojamų kredito linijų 2013 m. išorės audito rekomendacijomis, valdžios institucijos įgyvendina priemones, kuriomis siekiama pagerinti tų priemonių veikimą ir valdymą, įskaitant rizikos valdymo pajėgumus bei praktiką. Yra sukurta ir visu pajėgumu veikia namų ūkiams skirtų naujų skolos restruktūrizavimo priemonių, kuriomis siekiama ne ginčo tvarka gražinti skolas, teisinė sistema. Taip pat vertinamas įmonių nemokumo ir atkūrimo įstatymo pakeitimų poveikis, nes jau veikia naujieji skolos restruktūrizavimo ir skolų išieškojimo mechanizmai. Baigiamas rengti krizės valdymo priemonių rinkinys. Veikia bankų pertvarkymo fondas, buvo įvesti ankstyvosios intervencijos įgaliojimai ir iš dalies pakeistas rekapitalizavimo įstatymas, atsižvelgiant į Komisijos komunikatą dėl valstybės pagalbos taisyklių taikymo (nuo 2013 m. rugpjūčio 1 d.) bankams skirtoms priemonėms finansų krizės sąlygomis paremti (3). Siekiant geriau tenkinti MVĮ finansavimo poreikius, įgyvendinamas Nacionalinės garantijų sistemos efektyvumo didinimo ir valdymo gerinimo veiksmų planas;

(15)

padaryta tolesnė pažanga įgyvendinant augimą ir konkurencingumą didinančias struktūrines reformas. Valdžios institucijos ėmėsi papildomų priemonių nedarbui mažinti ir darbo rinkos veiksmingumui didinti, įskaitant aktyvumą skatinančią politiką ir jaunimo garantijų įgyvendinimo planą. Rengiami pakeitimai, turėsiantys įtakos teisingo darbuotojų atleidimo iš darbo apibrėžčiai darbo kodekse po to, kai ankstesnės nuostatos buvo paskelbtos nekonstitucinėmis. Papildomos priemonės priimtos švietimo srityje; apskritai čia padaryta patenkinama pažanga;

(16)

Vyriausybė patvirtino naują energetikos sektoriaus ūkio subjektų mokestį 2014 m., kuris turi būti atidžiai stebimas, siekiant išvengti iškraipymų sistemoje. Siekiant panaikinti energijos tarifų skolą ir užtikrinti sistemos tvarumą, reikalingos tolesnės reformos;

(17)

telekomunikacijų ir pašto sektoriuose buvo imtasi veiksmų, kad būtų laikomasi Sąjungos taisyklių ir būtų lengviau pasiekti programos tikslų. Universaliųjų paslaugų teikėjų atranka ir galiojančių sutarčių su rinkoje įsitvirtinusiu operatoriumi persvarstymas yra teigiami pokyčiai siekiant visiškai įgyvendinti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2002/22/EB (4). Paskelbus teisės aktus, kuriais nustatoma koncesijos sutarčių su nacionaliniais pašto paslaugų teikėjais sistema, sumažėtų dabartinė koncesijos galiojimo trukmė ir taip padidėtų konkurencija. Valdžios institucijos ir toliau siekia didinti transporto sektoriaus tvarumą ir efektyvumą;

(18)

daroma pažanga rengiant konkrečių sektorių teisės aktus, siekiant suderinti juos su Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/123/EB (5), nors buvo šiek tiek vėluojama priimti statybos sektoriaus reguliavimo sistemą ir iš dalies pakeisti profesinių organizacijų įstatus bei vidaus taisykles, siekiant priimti horizontalųjį pagrindų įstatymą dėl viešųjų profesinių asociacijų. Valdžios institucijos ir toliau siekia gerinti kontaktinio centro veikimą;

(19)

visiškai įgyvendinus naująją teisinę sistemą, pradedamas miesto nuomos reformos vertinimas. Valdžios institucijos siekia didinti pastangas kovoje su mokesčių slėpimu nuomos rinkoje;

(20)

daroma pažanga kuriant naująją nacionalinių reguliavimo institucijų (NRI) sistemą ir iš dalies keičiami atitinkami įstatai, kurie turėtų būti netrukus priimti. Vykdomojo potvarkio, kuriuo nustatomi reguliavimo institucijų įnašai 2014 m., paskelbimas buvo atidėtas;

(21)

teismų sistemos reformos toliau vykdomos pagal planą. Padaryta pažanga įgyvendinant teisminės struktūros įstatymą, kuriuo racionalizuojama teismų sistema, paskelbtas įstatymas, kuriuo stiprinama teisėsaugos pareigūnų ir bankroto administratorių organizacija, ir baigiama rengti nauja neteisminė procedūra, kuria bus įvestas ikiteisminis bylų rūšiavimas, siekiant nustatyti ir spręsti neteismines bylas. Priėmus teisines nuostatas, kuriomis supaprastinamas licencijavimas turizmo, pramonės ir teritorijų planavimo srityse, daroma pažanga rengiant priemones, kuriomis siekiama gerinti licencijavimo aplinką ir mažinti administracinę naštą. Rengiamas teisės aktas dėl prekybos licencijavimo ir peržiūrimas miestų planavimo ir statybos teisinis režimas;

(22)

atsižvelgiant į minėtus pokyčius, Įgyvendinimo sprendimas 2011/344/ES turėtų būti iš dalies pakeistas,