5.5.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 111/1

5.5.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 111/3

(1)

Tipinės kainos ir papildomų importo muitų dydžiai, taikytini baltajam cukrui, žaliaviniam cukrui ir kai kuriems sirupams 2008–2009 prekybos metams buvo nustatyti Komisijos reglamente (EB) Nr. 945/2008 (3). Šios kainos ir muitų dydžiai buvo paskutinį kartą pakeisti Komisijos reglamentu (EB) Nr. 348/2009 (4).

(2)

Šiuo metu Komisijos turimi duomenys rodo, kad reikia iš dalies pakeisti minėtus dydžius pagal Reglamente (EB) Nr. 951/2006 nustatytas taisykles ir nuostatas,

5.5.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 111/5

(1)

Reglamentas (EB) Nr. 1698/2005, kuriuo visoje Bendrijoje nustatoma EŽŪFKP paramos kaimo plėtrai teisinė sistema, iš dalies pakeistas 2009 m. sausio 19 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 74/2009, iš dalies keičiančiu Reglamentą (EB) Nr. 1698/2005 dėl Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) paramos kaimo plėtrai (2). Todėl Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1974/2006 (3) reikėtų papildyti kitomis išsamiomis įgyvendinimo taisyklėmis.

(2)

Pagal 2007 m. spalio 22 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1234/2007, nustatantį bendrą žemės ūkio rinkų organizavimą ir konkrečias tam tikriems žemės ūkio produktams taikomas nuostatas („Bendrą bendro žemės ūkio rinkų organizavimo reglamentą“) (4) nustojus taikyti pieno kvotų schemą, pienininkyste besiverčiantys ūkininkai turės imtis tam tikrų veiksmų. Todėl tikslinga nuo programavimo laikotarpio pradžios nustoti riboti paramą investicijoms, kad pieno ūkiams ir toliau būtų taikomos produkcijos kvotos, patenkančios į atskiram ūkiui nustatytų kvotų ribas.

(3)

Reglamentu (EB) Nr. 74/2009 nustatytas reikalavimas peržiūrėti nacionalinius strategijos planus. Reikėtų apibrėžti būtinąjį šios peržiūros turinį.

(4)

Kadangi Reglamento (EB) Nr. 1698/2005 16a straipsnyje nustatytos prioritetinės sritys yra itin svarbios, kaimo plėtros programų peržiūros po pirmojo to straipsnio įgyvendinimo turėtų būti laikomos peržiūromis pagal Reglamento (EB) Nr. 1698/2005 19 straipsnio 1 dalį, be to, jos turėtų būti numatomos Komisijos sprendimu.

(5)

Reglamente (EB) Nr. 74/2009 pateikiamas galimų rezultatų, kurių siekiama vykdant su Reglamento (EB) Nr. 1698/2005 16a straipsnyje nurodytomis prioritetinėmis sritimis susijusią veiklą, sąrašas. Šis sąrašas nėra baigtinis, todėl valstybės narės gali pasiūlyti papildomų rezultatų, kurių būtų siekiama vykdant minėtą veiklą. Tačiau, siekiant užtikrinti suderinamumą su jau numatytais galimais rezultatais ir su bendruoju tikslu – paraginti aktyviau vykdyti su naujais sunkumais susijusią veiklą, – galimybė siūlyti įtraukti papildomus rezultatus valstybėms narėms turėtų būti suteikta su sąlyga, kad Komisija jų pasiūlymą peržiūrės, o Kaimo plėtros komitetas pateiks savo nuomonę. Todėl pakeitimai, kuriais būtų įtraukiami nauji galimi veiklos rezultatai, turėtų būti nustatomi Komisijos sprendimu.

(6)

Atsižvelgdama į didelį atvejų, kai peržiūros susijusios su nedidelėmis bendrojo rinkos organizavimo priemonių ir kaimo plėtros ribų nustatymo principų išimtimis, skaičių ir siekdama palengvinti administracinę naštą, Komisija turėtų nebepriiminėti sprendimų dėl peržiūrų, susijusių su pokyčiais, kurie sietini su Reglamento (EB) Nr. 1698/2005 5 straipsnio 6 dalyje nurodyta išimtimi. Todėl tokia peržiūros kategorija turėtų būti išbraukta iš Reglamento (EB) Nr. 1974/2006 7 straipsnyje pateikto sąrašo.

(7)

Turėtų būti patikslintas verslo planų, susijusių su parama žemės ūkio valdoms, kurios restruktūrizuojamos įgyvendinant bendro rinkos organizavimo reformą, turinys ir kriterijai.

(8)

Panaikinus žemės atidėjimo priemonę pagal 2009 m. sausio 19 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 73/2009, nustatantį bendrąsias tiesioginės paramos schemų ūkininkams pagal bendrą žemės ūkio politiką taisykles ir nustatantį tam tikras paramos schemas ūkininkams, iš dalies keičiantį reglamentus (EB) Nr. 1290/2005, (EB) Nr. 247/2006, (EB) Nr. 378/2007 ir panaikinantį Reglamentą (EB) Nr. 1782/2003 (5), turi būti pritaikytos su šia priemone susijusios nuostatos.

(9)

Siekiant palengvinti investicinių projektų įgyvendinimą dabartinės ekonominės ir finansinės krizės sąlygomis, 2009 ir 2010 m. aukščiausia avansinių išmokų riba turėtų būti padidinta.

(10)

Tikslinga pritaikyti nuostatas, susijusias su valstybės pagalba tam tikroms EŽŪFKP bendrai finansuojamoms priemonėms ir papildomu nacionaliniu finansavimu, siekiant patikslinti jų taikymo sritį ir atsižvelgti į naująją Reglamente (EB) Nr. 74/2009 numatytą priemonę, skirtą žemės ūkio valdoms, kurios restruktūrizuojamos įgyvendinant bendro rinkos organizavimo reformą.

(11)

Būtina apibrėžti Reglamento (EB) Nr. 1698/2005 78 straipsnio f punkte vartojamą sąvoką „svarbūs pasiūlymai dėl pakeitimų“.

(12)

Siekiant sudaryti sąlygas su Reglamento (EB) Nr. 1698/2005 16a straipsnyje nurodytomis prioritetinėmis sritimis susijusios veiklos stebėsenai vykdyti, pajėgumo rodikliai ir susiję tikslai, kurie yra to reglamento 80 straipsnyje minimos bendros stebėsenos ir vertinimo sistemos dalis, turėtų būti nurodyti pagal veiklos rūšį.

(13)

Peržiūrėtose programose valstybės narės turi pateikti informaciją apie veiklos, susijusios su Reglamento (EB) Nr. 1698/2005 16a straipsnyje nurodytomis prioritetinėmis sritimis, rūšis ir nurodyti, kuri iš tų veiklos rūšių grindžiama naujomis priemonėmis, t. y. priemonėmis, kurios dar nėra patvirtintos pagal kaimo plėtros programą. Be to, būtina nurodyti orientacinį EŽŪFKP įnašą 2010–2013 metais. Šiuo tikslu Reglamento (EB) Nr. 1974/2006 priedai turėtų būti iš dalies pakeisti.

(14)

Kad šis reglamentas derėtų su jo nuostatomis papildomo Reglamento (EB) Nr. 74/2009 taikymo pradžios data, šis reglamentas turėtų būti taikomas nuo 2009 m. sausio 1 d. Toks reglamento taikymas atgaline data neturėtų pažeisti atitinkamų paramos gavėjų teisinio tikrumo principo.

(15)

Todėl Reglamentas (EB) Nr. 1974/2006 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas.

(16)

Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Kaimo plėtros komiteto nuomonę,

1)

2 straipsnio 3 dalis pakeičiama taip:

„3.   Jeigu bendru rinkos organizavimu, įskaitant iš Europos žemės ūkio garantijų fondo (EŽŪGF) finansuojamas tiesioginės paramos schemas, nustatomi gamybos ar Bendrijos paramos apribojimai, taikomi atskiriems ūkininkams, ūkiams arba perdirbimo įmonėms, tuomet pagal Reglamentą (EB) Nr. 1698/2005 parama neskiriama jokioms investicijoms, dėl kurių gamyba galėtų padidėti labiau nei nustatyti apribojimai, – tai netaikoma pieno sektoriui.“

2)

Įterpiamas šis 3a straipsnis:

„3a straipsnis

Nacionalinės strategijos planų peržiūros pagal Reglamento (EB) Nr. 1698/2005 12a straipsnį apima atitinkamų to reglamento 11 straipsnio 3 dalyje nustatytų dalių, susijusių su to reglamento 16a straipsnio 1 dalyje numatytomis prioritetinėmis sritimis, visų pirma, pagrindinių skaičiais išreikštų tikslų, peržiūrą.

Nacionalinėje strategijoje nustatomas apytikris ir orientacinis EŽŪFKP įnašas, nurodytas Reglamento (EB) Nr. 1698/2005 69 straipsnio 5a dalyje, kuris skiriamas kiekvienai to reglamento 16a straipsnio 1 dalyje nurodytai prioritetinei sričiai valstybėje narėje, ir pateikiamas tinkamas tokio paskyrimo paaiškinimas.“;

3)

5 straipsnio 1 dalies pirma pastraipa pakeičiama taip:

„Kaimo plėtros programų turinys, nurodytas Reglamento (EB) Nr. 1698/2005 16 ir 16a straipsniuose, sudaromas pagal šio reglamento II priedą.“;

4)

7 straipsnio 1 dalis iš dalies keičiama taip:

5)

9 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:

„1.   Valstybių narių atliekami programų pakeitimai, kaip nurodyta 6 straipsnio 1 dalies c punkte, gali būti susiję su lėšų paskirstymu pagal priemones įgyvendinant vieną kryptį, taip pat su nefinansiniais pakeitimais įtraukiant naujas priemones ir veiklos rūšis, esamų priemonių atšaukimu, taip pat tie pakeitimai gali būti susiję su Reglamento (EB) Nr. 1698/2005 5 straipsnio 6 dalyje nurodyta išimtimi ar informacijos pateikimu apie esamas programos priemones ir tokių priemonių apibūdinimu.“;

6)

Įterpiamas šis 24a straipsnis:

„24a straipsnis

Reglamento (EB) Nr. 1698/2005 35a straipsnyje nurodytame verslo plane:

7)

27 straipsnio 6 dalies pirma pastraipa išbraukiama;

8)

46 straipsnis papildomas šia pastraipa:

„Šis straipsnis taip pat taikomas įsipareigojimams, susijusiems su žemės atidėjimo priemonės panaikinimu įsigaliojus Reglamentui (EB) Nr. 73/2009. Paramos gavėjui pageidaujant, tokių įsipareigojimų koregavimas gali būti atliekamas ir tuo atveju, kai persvarstymo sąlyga nėra numatyta.“;

9)

56 straipsnio 2 dalies pirma pastraipa papildoma šiuo sakiniu:

„Jei atskiras sprendimas skirti paramą investicijoms priimamas 2009 arba 2010 m., avansinės išmokos suma gali būti padidinta iki 50 % viešosios paramos, susijusios su tomis investicijomis, dydžio.“;

10)

57 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip:

„2.   Kaimo plėtros programose gali būti numatytos valstybių narių kaimo plėtrai skiriamos išmokos, kurioms netaikomas Sutarties 36 straipsnis ir kurios skiriamos priemonėms pagal Reglamento (EB) Nr. 1698/2005 25, 43–49 ir 52 straipsnius ir veiksmams pagal to reglamento 21, 24, 28, 29, 30 ir 35a straipsniuose nurodytas priemones, arba papildomas nacionalinis finansavimas, kuriam netaikomas Sutarties 36 straipsnis, priemonėms pagal Reglamento (EB) Nr. 1698/2005 25, 27, 43–49 ir 52 straipsnius ir veiksmams pagal to reglamento 21, 24, 28, 29, 30 ir 35a straipsniuose nurodytas priemones tik jei valstybės pagalba nustatyta pagal šio reglamento II priedo 9 dalies B punktą.“;

11)

4 skirsnyje „Stebėsena ir vertinimas“ įterpiamas šis 59a straipsnis:

„59a straipsnis

Reglamento (EB) Nr. 1698/2005 78 straipsnio f punkte vartojama sąvoka „svarbūs pasiūlymai dėl pakeitimų“ aprėpia pakeitimus, kuriems būtinas Komisijos sprendimas, ir pakeitimus, nurodytus šio reglamento 9 straipsnio 1 dalyje, išskyrus pakeitimus, susijusius su Reglamento (EB) Nr. 1698/2005 5 straipsnio 6 dalyje nurodyta išimtimi ir informacijos pateikimu apie esamas programos priemones bei tokių priemonių apibūdinimu.“;

12)

62 straipsnio 1 dalis papildoma šia pastraipa:

„Kalbant apie Reglamento (EB) Nr. 1698/2005 16a straipsnyje nurodytas veiklos rūšis aprėpiančias priemones, pasiekimo rodikliai ir jiems keliami orientaciniai tikslai skirstomi pagal veiklos rūšis.“;

13)

63 straipsnio 8 dalies pirma pastraipa pakeičiama taip:

„Force majeure ar išimtinių aplinkybių atveju, ypač sistemai neveikiant arba ilgam laikui nutrūkus ryšiui, valstybės narės dokumentus Komisijai gali perduoti spausdintus arba kitu priimtinu elektroniniu būdu. Perduoti spausdintus dokumentus arba juos perduoti kitu priimtinu elektroniniu būdu galima tik iš anksto apie tai pranešus Komisijai.“;

14)

I, II, VII ir VIII priedai iš dalies keičiami pagal šio reglamento priedą.

5.5.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 111/13

(1)

Komisijos reglamentu (EB) Nr. 360/2009 (3) buvo nustatyti grūdų sektoriaus importo muitai, galiojantys nuo 2009 m. gegužės 1 d.

(2)

Apskaičiuotas importo muitų vidurkis ir nustatytas mokestis skiriasi 5 EUR/t, daromas atitinkamas Reglamente (EB) Nr. 360/2009 nustatytų importo muitų patikslinimas.

(3)

Todėl Reglamentą (EB) Nr. 360/2009 reikėtų iš dalies pakeisti,

5.5.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 111/16

(1)

1991 m. gegužės 14 d. Tarybos direktyvos 91/250/EEB dėl kompiuterių programų teisinės apsaugos (3) turinys buvo keičiamas (4). Siekiant aiškumo ir racionalumo minėta direktyva turėtų būti kodifikuota.

(2)

Kuriant kompiuterių programas reikia investuoti nemažai žmogiškųjų, techninių ir finansinių išteklių, o jas nukopijuoti galima už dalelytę tų sąnaudų, kurių reikia jas savarankiškai kuriant.

(3)

Kompiuterių programos darosi vis svarbesnės daugelyje pramonės šakų, ir dėl to kompiuterių programų technologiją galima laikyti pagrindiniu veiksniu, užtikrinančiu Bendrijos pramonės plėtrą.

(4)

Tam tikri valstybių narių įstatymuose numatytos kompiuterių programų teisinės apsaugos skirtumai daro tiesioginį neigiamą su kompiuterių programomis susijusį poveikį vidaus rinkai.

(5)

Būtina tokį poveikį turinčius skirtumus pašalinti ir užkirsti kelią naujiems panašiems skirtumams, o skirtumų, kurie neigiamai neveikia vidaus rinkos funkcionavimo, nebūtina šalinti ar jiems užkirsti kelią.

(6)

Atitinkamai Bendrijos teisinė bazė dėl kompiuterių programų apsaugos gali pirmiausia apsiriboti reikalavimu, kad valstybės narės numatytų kompiuterių programų apsaugą, panašią į literatūros kūrinių autorių teisių apsaugą, o vėliau nustatytų, kas turi rūpintis tokia apsauga, kam tokia apsauga turėtų būti taikoma, bei numatytų išimtines teises, kuriomis asmenys, kuriems taikoma apsauga, galėtų remtis duodami leidimą tam tikriems veiksmams ar juos drausdami, ir tokios apsaugos terminą.

(7)

Šioje direktyvoje sąvoka „kompiuterio programa“ apima bet kokios formos programas, įskaitant ir tas, kurios yra įrašytos į kompiuterinę įrangą. Ši sąvoka taip pat apima parengiamąjį projektinį darbą siekiant sukurti kompiuterio programą, jei tokio parengiamojo darbo esmė yra kompiuterinės programos sukūrimas vėlesniame etape.

(8)

Remiantis tam tikrais kriterijais, taikomais nusprendžiant, ar kompiuterio programa yra originalus kūrinys, neturi būti taikomi jokie programos kokybinių ar estetinių ypatybių tyrimai.

(9)

Bendrija yra visiškai įpareigota palaikyti tarptautinių standartų kūrimą.

(10)

Kompiuterio programos funkcija – palaikyti ryšį ir dirbti kartu su kitais kompiuterinės sistemos komponentais ir su naudotojais, ir dėl to reikia loginio ir atitinkamais atvejais fizinio tarpusavio sujungimo ir sąveikos, kad visi programinės ir kompiuterinės įrangos elementai dirbtų su kita programine ir kompiuterine įranga ir naudotojais visais būdais, kuriais jie turi veikti. Tos programos dalys, kurios užtikrina tokį programinės ir kompiuterinės įrangos elementų sujungimą ir sąveiką, paprastai vadinamos „sąsajos“. Toks funkcinis tarpusavio sujungimas ir sąveika paprastai vadinami „suderinamumu“; tokį suderinamumą galima apibrėžti kaip galėjimą keistis informacija ir abipusiškai naudotis šia informacija.

(11)

Siekiant išvengti abejonių, reikia aiškiai nustatyti, kad pagal šią direktyvą autorių teisių apsauga taikoma tik kompiuterio programos išraiškai, o ne idėjoms ir principams, kuriais remiasi programos elementai, įskaitant ir elementus, kuriais remiasi sąsajos. Pagal autorių teisių principus logika, algoritmai ir programavimo kalbos susideda iš idėjų ir principų, šios idėjos ir principai nėra šios direktyvos saugomi. Vadovaujantis valstybių narių įstatymais ir teismų praktika bei tarptautinėmis autorių teisių konvencijomis, tų idėjų ir principų išraiškai turi būti taikoma autorių teisių apsauga.

(12)

Šioje direktyvoje sąvoka „nuoma“ reiškia leidimą naudotis kompiuterio programa ar jos kopija ribotą laiką siekiant pelno. Ši sąvoka neapima viešosios panaudos, kuri atitinkamai neįeina į šios direktyvos taikymo sritį.

(13)

Autoriaus išimtinei teisei drausti neteisėtai atgaminti savo kūrinį turėtų būti taikoma apribota išimtis, kai leisti atgaminti kompiuterio programą techniškai būtina, kad ta programa galėtų naudotis ją teisėtai įsigijęs asmuo. Tai reiškia, jog sutartimi negalima drausti įdiegti ir paleisti programą, kad būtų galima naudotis teisėtai įsigyta programos kopija ir taisyti jos klaidų. Nesant konkrečių sutartinių nuostatų, įskaitant atvejus, kai programos kopija parduota, ją teisėtai įsigijusiam asmeniui leidžiama atlikti bet kurį kitą veiksmą, kuris pagal jo paskirtį yra būtinas, kad būtų galima naudotis ta programos kopija.

(14)

Asmeniui, turinčiam teisę naudotis kompiuterio programa, neturėtų būti užkertamas kelias atlikti veiksmus, būtinus stebėti, nagrinėti ar patikrinti programos veikimą, jei tokie veiksmai nepažeidžia programos autorių teisių.

(15)

Neteisėtas kodo, kuria kompiuterio programos kopija yra pateikta, atkūrimas, vertimas, pritaikymas ar keitimas yra autoriaus išimtinių teisių pažeidimas. Vis dėlto gali būti tokių aplinkybių, kai toks kodo atkūrimas ir jo vertimas yra neišvengiamas, norint gauti būtiną informaciją apie tai, kaip užtikrinti savarankiškai sukurtos programos suderinamumą su kitomis programomis. Dėl to turi būti laikoma, kad, tik tokiomis ribotomis aplinkybėmis, atgaminimo ir vertimo veiksmai, atlikti asmens, turinčio teisę naudotis programos kopija, ar jo vardu, yra teisėti, neprieštarauja sąžiningumui ir todėl jiems nereikia turėti autoriaus teisių turėtojo sutikimo. Šios išimties tikslas – leisti sujungti visus kompiuterinės sistemos komponentus, įskaitant ir skirtingų gamintojų pagamintus komponentus, kad jie galėtų veikti kartu. Tokia autoriaus išimtinių teisių išimtimi negalima naudotis taip, kad būtų pažeidžiami teisėti autoriaus teisių turėtojo interesai arba nesiderintų su įprastu programos naudojimu.

(16)

Kompiuterių programų apsauga pagal autorių teisių įstatymus neturėtų pažeisti kitų atitinkamais atvejais taikomų apsaugos formų. Tačiau sutartinės nuostatos, prieštaraujančios šioje Direktyvoje nustatytoms nuostatoms dėl dekompiliavimo ar šioje Direktyvoje numatytoms išimtims dėl laikinos kopijos arba išbandymo, nagrinėjimo ar patikrinimo, kaip veikia programa, turėtų būti laikomos niekinėmis.

(17)

Šios direktyvos nuostatos nepažeidžia konkurencijos taisyklių taikymo pagal Sutarties 81 ir 82 straipsnius, jei dominuojantis tiekėjas atsisako pateikti informaciją, būtiną suderinamumui, kaip apibrėžta šioje direktyvoje.

(18)

Šios direktyvos nuostatos neturėtų pažeisti priimtuose Bendrijos teisės aktuose numatytų konkrečių reikalavimų dėl sąsajų telekomunikacijų sektoriuje skelbimo ir Tarybos sprendimų dėl informacinių technologijų ir telekomunikacijų standartizavimo.

(19)

Ši direktyva neturi įtakos nacionaliniuose teisės aktuose pagal Berno konvenciją numatytoms nukrypti leidžiančioms nuostatoms, taikomoms klausimams, kuriems ši direktyva netaikoma.

(20)

Ši direktyva neturėtų pažeisti valstybių narių įsipareigojimų, susijusių su direktyvų perkėlimo į nacionalinę teisę terminais, numatytais I priedo B dalyje,

a)

nuolat arba laikinai bet kokiomis priemonėmis ir forma atgaminti visą kompiuterio programą arba jos dalį. Jei kompiuterio programos įdiegimui, peržiūrėjimui, paleidimui, perdavimui ar saugojimui būtinas toks atgaminimas, tokiems veiksmams reikia gauti autoriaus teisių turėtojo leidimą;

b)

versti, pritaikyti, sutvarkyti ar kitaip pakeisti kompiuterio programą bei atgaminti šių veiksmų rezultatus, nepažeidžiant asmens, kuris keičia programą, teisių;

c)

bet kuria forma viešai platinti ir nuomoti kompiuterio programos originalą arba jos kopijas.

a)

tokius veiksmus atlieka licenciją turintis asmuo arba kitas teisę naudoti programos kopiją turintis asmuo, arba jų įgaliotas tai atlikti asmuo;

b)

suderinamumui užtikrinti būtina informacija anksčiau nebuvo laisvai prieinama a punkte nurodytiems asmenims; ir

c)

tokie veiksmai atliekami tik su tomis originalios programos dalimis, kurios yra būtinos suderinamumui užtikrinti.

a)

naudoti kitiems tikslams, o ne savarankiškai sukurtos kompiuterio programos suderinamumui užtikrinti;

b)

perduoti kitiems asmenims, išskyrus, kai tai būtina savarankiškai sukurtos kompiuterio programos suderinamumui užtikrinti; ar

c)

naudoti kokiai nors savo išraiška iš esmės panašiai kompiuterio programai sukurti, pagaminti ar parduoti, arba kitam veiksmui, kuris pažeidžia autorių teises.

a)

išleidžia į apyvartą kompiuterio programos kopiją, žinodami arba pagrįstai manydami, kad tai neteisėta kopija;

b)

komerciniams tikslams naudoja kompiuterio programos kopiją, žinodami arba pagrįstai manydami, kad tai neteisėta kopija;

c)

išleidžia į apyvartą arba komerciniams tikslams naudoja bet kokią priemonę, kuri skirta padėti neteisėtai pašalinti arba apeiti bet kurį techninį įtaisą, kuris galėjo būti taikomas kompiuterio programai apsaugoti.

5.5.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 111/23

(1)

2006 m. gegužės 30 d. raštu, kurį tą pačią dieną užregistravo Komisija, Vokietija pagal EB sutarties 88 straipsnio 3 dalį Komisijai pranešė apie pirmąją priemonės dalį, kuri užregistruota kaip valstybės pagalba N 339/06.

(2)

2006 m. birželio 22 d. raštu Komisija paprašė papildomos informacijos. Vokietija atsakė 2006 m. liepos 13 d. raštu. 2006 m. rugpjūčio 31 d. raštu Komisija paprašė papildomos informacijos, kurią Vokietija pateikė 2006 m. rugsėjo 22 d. raštu. 2006 m. spalio 11 d. Komisija paprašė papildomos informacijos, kurią Vokietija pateikė 2006 m. lapkričio 6 d. raštu.

(3)

2006 m. lapkričio 9 d. raštu, kurį tą pačią dieną užregistravo Komisija, Vokietija pranešė apie antrąją priemonės dalį, kurią Komisija užregistravo kaip valstybės pagalbą N 729/06. Kadangi abiejų pranešimų (N 339/06 ir N 729/06) objektas sutapo, Komisija 2006 m. gruodžio 6 d. raštu pasiūlė abi bylas sujungti ir visą korespondenciją laikyti susijusia su abiem bylomis, bei paprašė papildomos informacijos dėl abiejų bylų. Vokietija atsakė 2007 m. sausio 23 d. raštu.

(4)

2007 m. vasario 28 d. Komisija paprašė papildomos informacijos. Pratęsus atsakymo pateikimo terminą Vokietija atsakė 2007 m. balandžio 11 d. raštu. 2007 m. gegužės 4 d. Komisija paprašė papildomos informacijos. Pratęsus atsakymo pateikimo terminą Vokietija atsakymą pateikė 2007 m. birželio 29 d.

(5)

2007 m. rugpjūčio 30 d. raštu Komisija informavo Vokietiją apie sprendimą dėl pagalbos pradėti EB sutarties 88 straipsnio 2 dalyje nustatytą procedūrą (toliau – sprendimas pradėti procedūrą). Sprendimas pradėti procedūrą paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje  (2). Komisija paragino Vokietiją ir suinteresuotąsias šalis pateikti pastabas.

(6)

Vokietija 2007 m. spalio 19 d. raštu pateikė pastabas dėl sprendimo pradėti procedūrą. Pratęsus atsakymo pateikimo terminą 2007 m. gruodžio 10 d. Komisijai atsiųstos rašytinės suinteresuotosios šalies, IBG Beteiligungsgesellschaft Sachsen-Anhalt mbH (toliau – IBG fondas), pastabos. Šias pastabas Komisija persiuntė Vokietijai 2007 m. sausio 21 d. raštu. Vokietija atsakė 2008 m. vasario 14 d. raštu.

(7)

2008 m. balandžio 18 d. raštu ir 2008 m. balandžio 28 d. bei 2008 m. birželio 11 d. elektroniniais laiškais Komisija paprašė papildomos informacijos. Vokietija 2008 m. birželio 5 d. raštu ir 2008 m. birželio 13 d. elektroniniu laišku pateikė papildomos informacijos.

(8)

IBG fondas yra Saksonijos-Anhalto federacinės žemės įsteigtas ir finansuojamas viešasis rizikos kapitalo fondas. IBG fondo tikslas – teikti rizikos kapitalą į technologijas orientuotoms, novatoriškoms Saksonijos-Anhalto federacinės žemės mažosioms ir vidutinėms įmonėms (toliau – VMĮ), kurios buvo neseniai įsteigtos ir plečiasi. Saksonijos-Anhalto federacinė žemė priskiriama regionui, kuriam gali būti teikiama pagalba pagal EB sutarties 87 straipsnio 3 dalies a punktą (3).

(9)

Nuo 2007 m. liepos 1 d. IBG fondą administruoja valdymo įmonė GOODVENT Beteiligungsmanagement GmbH & Co. KG (toliau – fondo valdytoja), kuri atrinkta viešame, nediskriminaciniame konkurse. Valstybės skiriamą finansavimą sudaro iš viso apie 130 mln. EUR. Priemonė taikoma iki 2013 m. gruodžio 31 d.

(10)

IBG fondas siūlo šias investicijas:

(11)

Dėl akcijų su balsavimo teise ir konvertavimo priemonių Komisija sprendime pradėti procedūrą konstatavo, kad investuotojams (4) ar IBG fondo administratorei (5) neteikiama jokia valstybės pagalba, kaip apibrėžta EB sutarties 87 straipsnio 1 dalyje. Komisija neatmetė prielaidos, kad IBG fondui (6) arba tikslinėms įmonėms teikiama valstybės pagalba, kaip apibrėžta EB sutarties 87 straipsnio 1 dalyje. Tačiau Komisija padarė išvadą, kad priemonė suderinama su Bendrijos gairėmis dėl valstybės pagalbos rizikos kapitalo investicijoms į mažąsias ir vidutines įmones skatinti (7) (toliau – gairės) ir suderinama su bendrąja rinka pagal EB sutarties 87 straipsnio 3 dalies c punktą.

(12)

IBG fondo akcijos be balsavimo teisės buvo ypač atidžiai tiriamos sprendime pradėti procedūrą, nes, Vokietijos nuomone, jų atveju buvo kalbama apie su rinka suderinamas skolos priemones, o ne apie valstybės pagalbą, kaip apibrėžta EB sutarties 87 straipsnio 1 dalyje, o Komisija abejojo, ar IBG fondo akcijos be balsavimo teisės ekonominiu požiūriu laikytinos skolos priemonėmis ar nuosavo kapitalo priemonėmis.

(13)

Komisija pradėjo oficialią tyrimo procedūrą siekdama išsiaiškinti, ar IBG fondo akcijos be balsavimo teisės ekonominiu požiūriu priskirtinos prie skolos priemonių (tokia buvo Vokietijos nuomonė), ar prie nuosavo kapitalo priemonių. Tuo atveju, jei IBG fondo akcijos be balsavimo teisės iš tiesų būtų skolos priemonės, sprendžiant klausimą, ar jos susijusios su valstybės pagalba, kaip apibrėžta EB sutarties 87 straipsnio 1 dalyje, tikslinių įmonių naudai, ypač svarbus Komisijos pranešimas dėl orientacinių nuolaidų normų metodo nustatymo (8) (toliau – 1997 m. pranešimas), kuris taikytinas kaip rinkos normos nustatymo parametras (9).

(14)

Sprendime pradėti procedūrą Komisija išreiškė nuomonę, kad IBG fondo akcijos be balsavimo teisės, jei jos būtų priskiriamos prie skolos priemonių, nesuteiktų jas gavusioms įmonėms pranašumo, kaip apibrėžta EB sutarties 87 straipsnio 1 dalyje, nes jos suderinamos su rinka pagal 1997 m. pranešimą. Tačiau jei IBG fondo akcijos be balsavimo teisės būtų priskiriamos prie nuosavo kapitalo, nebūtų galima atmesti prielaidos, kad tikslinėms įmonėms teikiama valstybės pagalba, nes ši priemonė galėtų pašalinti rizikos kapitalo rinkos nepakankamumą.

(15)

Siekiant išsiaiškinti klausimą, ar IBG fondo akcijos be balsavimo teisės yra skolos, ar nuosavo kapitalo priemonės, sprendime pradėti procedūrą pagal gairių 4.3.3 punktą ištirtas priemonių ekonominis turinys ir atsižvelgta į investuotojo rizikos laipsnį, galimus nuostolius, į tai, kas vyrauja – nuo pelno priklausantis atlygis ar fiksuotas atlygis, į investuotojo reikalavimų eiliškumą tikslinės bendrovės bankroto atveju ir sąlygas, taikomas atitinkamai investicinei priemonei pagal esamas šalies teisines, administracines, finansines ir apskaitos normas.

(16)

Tirdama IBG fondo akcijų be balsavimo teisės ekonominį pobūdį Komisija nustatė šiuos galimus standartinių skolos priemonių ir IBG fondo akcijų be balsavimo teisės skirtumus:

a)   Antraeiliškumas: jei tikslinė įmonė bankrutuotų, IBG fondo akcijų be balsavimo teisės turėtojai turėtų pirmenybės teisę į nuosavą kapitalą, tačiau neturėtų pirmenybės teisės tenkinant savo reikalavimus iš kreditų ir kito skolinto kapitalo.

b)   Garantijos: IBG fondo akcijos be balsavimo teisės iš dalies (ne mažiau kaip 10 %) garantuotos, tačiau ši garantija toli gražu nesiekia skolintam kapitalui būtino lygio.

c)   Išmokėjimas: IBG fondo akcijų be balsavimo teisės dalis išmokama du kartus per metus, o standartinių skolos priemonių atveju kapitalas su palūkanomis paprastai išmokamas kas mėnesį.

d)   Informacijos ir priežiūros teisės: nustatyti skirtumai kalbant apie informacijos ir priežiūros teises, net jei standartinėse kredito sutartyse kartais numatomos nuosavybės ir priežiūros pasikeitimo išlygos.

e)   Teisė nutraukti sutartį: nutraukiant sutartį veikiausiai esama tam tikrų skirtumų.

f)   Atlygis: atsižvelgiant į vienkartinį su pelnu susietą pasitraukimo atlygį nebuvo galima 100 % užtikrintai konstatuoti, kad fiksuotas atlygis yra vyraujantis atlygio elementas.

(17)

Todėl Komisija abejojo, ar IBG fondo akcijos be balsavimo teisės priskirtinos prie skolos priemonių, ir paprašė suinteresuotųjų šalių pateikti pastabas.

(18)

Pagal 1999 m. kovo 22 d. Reglamento (EB) Nr. 659/1999, nustatančio išsamias EB Sutarties 93 straipsnio taikymo taisykles, 20 straipsnio 2 dalį (10) Komisijai po pranešimo Oficialiajame leidinyje (11) atsiųstos vienos suinteresuotosios šalies, IBG fondo, pastabos, kuriose pateikta išsamiai argumentuota nuomonė, kad IBG fondo akcijos be balsavimo teisės turi būti priskirtos prie skolos priemonių.

(19)

IBG fondas paaiškina akcijų be balsavimo teisės hierarchiją. Dėl antraeiliškumo susitarta savanoriškai ir dėl jos nėra jokių teisės aktų nuostatų. Iš esmės nėra nieko neįprasto skolos priemonėms suteikti skirtingą eiliškumą. Finansuojant įmonių pirkimą reikalavimai praktiškai visada skirstomi į privilegijuotus ir antraeilius. IBG fondas savo pastabose atkreipia dėmesį į tai, kad nors akcijos be balsavimo teisės galėtų būti antraeilės tenkinant reikalavimus iš kreditų ir kito skolinto kapitalo, tačiau jų turėtojai visada turi pirmenybę į nuosavą kapitalą ir jokiu būdu neprisiima tikslinių įmonių nuostolių.

(20)

IBG fondas paaiškina, kad nuo 10 % iki 30 % akcijų be balsavimo teisės vertės užtikrinama tikslinių įmonių akcininkų garantijomis. Tikslus garantijų dydis priklauso nuo konkretaus atvejo, ypač nuo turto vertės, kurią akcininkai anksčiau perleido įmonei, pvz., nuosavo kapitalo ar intelektinės nuosavybės teisių pavidalu. Skolos priemonės galėtų, atsižvelgiant į konkretų atvejį, įgauti skirtingus pavidalus. Praktikoje egzistuoja net 0 % garantija (teikiant vadinamąjį kreditą be užstato (vok. Blankokredit), o tai automatiškai nepaverčia skolos priemonės nuosavo kapitalo priemone.

(21)

IBG fondo duomenimis, IBG fondo akcijų be balsavimo teisės atveju išmokėjimo tvarka panaši į skolos priemonių atveju taikomą tvarką. Standartinių kreditų atveju kapitalas su palūkanomis, atsižvelgiant į įmonės likvidumą, nebūtinai išmokamas kas mėnesį. Išmokėjimas kas pusę metų ar kas ketvirtį metų yra toks pat įprastas kaip ir mokėjimas kas mėnesį. Pagal Vokietijos civilinį kodeksą (toliau – Vokietijos CK) palūkanas reikia sumokėti pasibaigus kiekvieniems metams, bet galima susitarti ir dėl kitokios tvarkos.

(22)

Dėl kapitalo išmokėjimo IBG fondas atkreipia dėmesį į Vokietijos CK, pagal kurį nutraukus paskolos sutartį reikia grąžinti kapitalą, jei sutartyje nėra susitarta kitaip. IBG fondo akcijos be balsavimo teisės atitinka Vokietijos CK nuostatas ir jose nėra numatyta nuo Vokietijos CK nukrypstančių susitarimų.

(23)

IBG fondas pateikia papildomų argumentų, patvirtinančių IBG fondo akcijų be balsavimo teisės informacijos ir nuosavybės bei priežiūros pasikeitimo išlygų panašumą į tokias pat skolos priemonių išlygas. Kredito sutartyse įprasta susitarti dėl nuosavybės ir priežiūros pasikeitimo išlygų. Kreditoriai to reikalautų pirmiausia banko kreditų ir projektų bei įmonių pirkimo finansavimo atveju. Šioms kredito rūšims ir IBG fondo akcijoms be balsavimo teisės bendra tai, kad jos galioja ilgą laikotarpį ir turi būti apmokamos tik nutraukus sutartį. Mainais kreditoriai reikalavo iš tiesų išsamių susitarimų, kurie jiems suteikė teisę anksčiau nutraukti kredito sutartį, jei skolininkas pažeis susitarimus.

(24)

Bankų kreditams Vokietijos privačių bankų skėtinė organizacija, Vokietijos bankų asociacija (vok. Bundesverband deutscher Banken), parengė specialią pavyzdinę sutartį su išsamiomis nuosavybės ir priežiūros pasikeitimo išlygomis. Dėl projektų ir įmonių pirkimo finansavimo IBG fondas atkreipia dėmesį į keletą atitinkamų Vokietijos specialistų komentarų, kuriuose išaiškinamos ir pripažįstamos išsamios kreditorių priežiūros išlygos.

(25)

IBG fondas pateikia papildomų argumentų, patvirtinančių IBG fondo akcijų be balsavimo teisės ir skolos priemonių panašumą atsižvelgiant į sutarties nutraukimo sąlygas. Jei sutartis būtų pažeista, sutartų sąlygų nebūtų laikomasi, būtų pateikiami neteisingi duomenys ar pasikeistų priežiūra, tokiu atveju ir tikslinė įmonė, ir IBG fondas galėtų nutraukti sutartį. Tai, kad speciali sutarties nutraukimo terminija IBG fondo akcijų be balsavimo teisės atveju skiriasi nuo standartinių kreditų atveju vartojamos terminijos, tėra šios priemonės ypatybių, palyginti su standartiniu kreditu, išraiška.

(26)

IBG fondas paaiškina IBG fondo akcijų be balsavimo teisės atlygio sistemą, kurioje fiksuotas atlygis sudaro vyraujantį kasmetinio 13 % bendro atlygio komponentą. Šį bendrą atlygį sudaro komponentas su fiksuotąja palūkanų norma, kuri nustatoma pagal tikslinės įmonės kredito rizikos reitingą ir mokama neatsižvelgiant į investicijos pelningumą, ir su pelnu susietas komponentas, kuris mokamas viršijus tam tikrą pelningumo ribą. Su pelnu susietas komponentas visada yra bent 250 bazinių punktų mažesnis už komponentą su fiksuotosiomis palūkanomis. Be metinio bendro 13 % atlygio, mokamas vienkartinis fiksuotas pasitraukimo atlygis, kuris apskaičiuojamas akcijų be balsavimo teisės nominalios sumos procentine išraiška ir nepriklauso nuo investicijos pelningumo.

(27)

IBG fondas išsamiai paaiškina, kad IBG fondo akcijos be balsavimo teisės pagal Vokietijos teisę (civilinę, apskaitos ir mokesčių teisę) ir tarptautinius apskaitos standartus (IFRS, IAS) laikomos tipinėmis akcijomis be balsavimo teisės, todėl jos priskiriamos prie skolos priemonių.

(28)

Pagal Reglamento (EB) Nr. 659/1999 20 straipsnio 2 dalį Komisijai Oficialiajame leidinyje paskelbus sprendimą pradėti procedūrą (12), Vokietija atsiuntė savo pastabas. Vokietijos nuomone, IBG fondo akcijos be balsavimo teisės yra tipinės akcijos be balsavimo teisės, todėl jos priskiriamos prie skolos priemonių dėl toliau nurodytų priežasčių:

(29)

Savo komentaruose dėl suinteresuotųjų šalių pastabų Vokietija pritaria IBG fondo nuomonei ir pakartoja savo pastabose dėl sprendimo pradėti procedūrą padarytas išvadas. Be to, Vokietija pabrėžia, kad IBG fondo akcijų be balsavimo teisės būtų pakakę rinkos sąlygomis ir jos nesietinos su valstybės pagalba, nes atitinka Komisijos komunikatą dėl orientacinių ir diskonto normų nustatymo metodo pakeitimo (13) (toliau – 2008 m. pranešimas).

(30)

Toliau susirašinėdama su Komisija Vokietija paaiškino PricewaterhouseCoopers audituotą IBG fondo reitingo sistemą, pagal kurią tikslinės įmonės buvo vertinamos pagal skalę nuo „labai gerai“ (AAA) iki „blogai/finansiniai sunkumai“ (CCC), o CCC įvertintoms įmonėms nesuteikiamas finansavimas. Vertinant tikslinių įmonių kredito riziką atsižvelgta į menkas IBG fondo akcijų be balsavimo teisės garantijas ir eiliškumą.

(31)

Reitingo sistema sudarė pagrindą rizikai adekvačioms palūkanų normoms nustatyti. Už akcijas be balsavimo teisės visada buvo atlyginama nustatyta fiksuotąja palūkanų norma, kurią sudaro IBOR ir atitinkama marža. Pastaroji, atsižvelgiant į įmonės reitingą, gali svyruoti nuo 100 iki 650 bazinių punktų. Į IBG fondo reitingo sistemą neįtrauktoms įmonėms taikoma bent 400 bazinių punktų marža, tačiau ji jokiu būdu negali būti mažesnė už tą, kuri būtų taikoma kontroliuojančiai bendrovei.

(32)

Vokietija pranešė apie priemonę prieš ją įgyvendindama, taigi ji įvykdė savo įsipareigojimus pagal EB sutarties 88 straipsnio 3 dalį. Priemonė įsigalioja tik gavus Komisijos leidimą.

(33)

Siekiant išspręsti klausimą, ar IBG fondo akcijos be balsavimo teisės ekonominiu požiūriu priskirtinos prie skolos ar prie nuosavo kapitalo priemonių, šias priemones reikėjo ištirti remiantis gairėmis. Gairių 2.2 punkte iš dalies akcinio kapitalo investicinės priemonės ir skolos investicinės priemonės apibrėžiamos taip:

—   iš dalies akcinio kapitalo investicinės priemonės– tai priemonės, kurių grąža savininkui (investuotojui, skolintojui) daugiausia grindžiama tikslinės bendrovės pelnu arba nuostoliu, ir kurios yra negarantuotos neįvykdytų įsipareigojimų atveju. Šis apibrėžimas grindžiamas „esmė svarbiau už formą“ požiūriu,

—   skolos investicinės priemonės– tai paskolos ir kitos finansavimo priemonės, kurios suteikia skolintojui (investuotojui) fiksuotą minimalų atlygį ir kurios bent iš dalies yra paremtos garantija. Šis apibrėžimas grindžiamas „esmė svarbiau už formą“ požiūriu.

(34)

Pagal gairių 4.3.3 punktą „Komisija labiau atsižvelgs į priemonės ekonominį turinį, nei į investuotojų jai suteiktą pavadinimą ir jos kvalifikavimą [ir ypač atsižvelgs] į investuotojo rizikos kapitalo tikslinėje bendrovėje rizikos laipsnį, galimus investuotojo nuostolius, nuo pelno priklausančio atlygio, palyginti su fiksuotu atlygiu, dalį bei investuotojo subordinacijos lygmenį bendrovės bankroto atveju [ir] į sąlygas, taikomas investicinei priemonei pagal esamas šalies teisines, reguliavimo, finansines ir apskaitos taisykles, ar jos suderinamos su priemonės kvalifikacija ir ar ją atitinka“.

(35)

Ištyrus Vokietijos pateiktus argumentus ir suinteresuotosios šalies (IBG fondo) pastabose dėl sprendimo pradėti procedūrą pateiktą informaciją konstatuojama:

(36)

Remiantis gairėmis apskaičiuotas IBG fondo prisiimtos rizikos ir galimų nuostolių dydis. Buvo atsižvelgiama į tai, kad IBG fondo akcijos be balsavimo teisės, panašiai kaip skolos priemonės, nesiejamos su visa pasitraukimo rizika (vok. Exit-Risiko), kaip būtų investuotojo atveju (14). IBG fondo akcijos be balsavimo teisės jokiu būdu nesiejamos su tikslinių įmonių nuostolių paskirstymu, kaip būtų akcinio kapitalo atveju; tai gairių 4.3.3 punkte yra aiškiai įvardyta kaip nuosavo kapitalo ir skolos priemonės skirtumo kriterijus. Panašiai kaip ir skolos priemonių atveju, pagal sutartines nuostatas, susijusias su IBG fondo akcijomis be balsavimo teisės, kapitalas su palūkanomis, įskaitant su pelnu susietą komponentą, turi būti išmokamas iš įmonės grynųjų pinigų srauto. Todėl IBG fondo akcijos be balsavimo teisės, kalbant apie investuotojo prisiimtos rizikos ir galimų nuostolių dydį, gali būti laikomos skolos investicinėmis priemonėmis.

(37)

Remiantis gairėmis, įmonei bankrutavus reikia atsižvelgti į reikalavimų eiliškumą. IBG fondo akcijų be balsavimo teisės turėtojai neturi pirmenybės teisės tenkinant savo reikalavimus iš kreditų ir kito skolinto kapitalo, tačiau turi pirmenybę į nuosavą kapitalą ir jos jokiu būdu neprisiima tikslinių įmonių nuostolių, o tai būdingas skolos priemonių požymis. Įprasta praktika, kad negarantuojamos ar iš dalies garantuojamos skolos yra antraeilės pirmaeilių kreditorių reikalavimų atžvilgiu. Nors antraeilės IBG fondo akcijos be balsavimo teisės faktiškai susijusios su didesne rizika nei pirmaeilės skolos, tačiau tai atsispindi rizikai adekvačiose palūkanose. Todėl vien dėl antraeiliškumo kitų kreditorių atžvilgiu IBG fondo akcijų be balsavimo teisės negalima priskirti prie iš dalies akcinio kapitalo priemonių.

(38)

Remiantis gairėmis, skolos priemonė privalo būti bent iš dalies garantuota. Reikia atsižvelgti į tai, kad nuo 10 % iki 30 % IBG fondo akcijų be balsavimo teisės vertės užtikrintos tikslinių įmonių akcininkų garantijomis. Nedideli reikalavimai garantijoms paaiškinami tuo, kad sparčiai augančios į technologijas orientuotos MVĮ neturi pakankamų didelės vertės garantijų. Be to, atsižvelgiant į tolimą IBG fondo akcijų be balsavimo teisės eiliškumą, galima taikyti dalinę garantiją. Į IBG fondo akcijų be balsavimo teisės antraeiliškumą ir dalinę garantiją atitinkamai atsižvelgiama nustatant atlygio dydį. Todėl konstatuotina, kad IBG fondo akcijos be balsavimo teisės yra iš dalies garantuotos, kaip numatyta gairių nuostatose.

(39)

Remiantis gairėmis, skolos priemonės vyraujančiu atlygio komponentu turi būti fiksuotas atlygis. IBG fondo akcijų be balsavimo teisės atveju su pelnu susietas komponentas visada yra bent 250 bazinių punktų mažesnis už komponentą su fiksuotąja palūkanų norma. Tai, kad, be bendro 13 % atlygio, dar mokamas vienkartinis fiksuotas pasitraukimo atlygis, dar padidina fiksuoto atlygio dalį. Todėl IBG fondo akcijų be balsavimo teisės atveju komponentas su fiksuotąja palūkanų norma yra vyraujantis atlygio komponentas ir atitinka gairių nuostatas.

(40)

Ištyrusi suinteresuotųjų šalių pateiktą išsamią informaciją Komisija padarė išvadą, kad IBG fondo akcijų be balsavimo teisės informacijos, nuosavybės ir priežiūros pasikeitimo išlygos panašios į negarantuotų ar iš dalies garantuotų antraeilių skolos priemonių išlygas, kurioms paprastai būtina intensyvi priežiūra ir išsami bei iškart teikiama informacija apie įmonės ekonominį vystymąsi ir kurioms nustatyti specialūs finansiniai rodikliai arba susitarimai, kurių įmonė turi laikytis. Todėl IBG fondo akcijos be balsavimo teisės, atsižvelgiant į jų informacijos, nuosavybės ir priežiūros pasikeitimo išlygas, laikytinos skolos priemonėmis.

(41)

Sprendime pradėti procedūrą Komisija pripažino, kad IBG fondo sąlygos nutraukti sutartį dėl akcijų be balsavimo teisės panašios į skolos priemonių sąlygas, nes investicijos gali būti nutrauktos, jei nesilaikoma sutarties, neįvykdomos sutartos sąlygos, pateikiami neteisingi duomenys ar pasikeičia priežiūra. Komisija atsižvelgė į tai, kad terminijos skirtumai tik išreiškia IBG fondo akcijų be balsavimo teisės ypatumus, palyginti su standartinėmis skolos priemonėmis. Todėl sutarties IBG fondo akcijų be balsavimo teisės nutraukimo sąlygos, nepaisant skirtingos terminijos, iš esmės panašios į standartinių skolos priemonių sąlygas.

(42)

Komisija konstatuoja, kad IBG fondo akcijos be balsavimo teisės, kaip įrodė Vokietija ir IBG fondas, pagal atitinkamus Vokietijos teisės aktus (civilinės, apskaitos ir mokesčių teisę) ir tarptautinius apskaitos standartus (IAS) yra tipinės akcijos be balsavimo teisės, todėl jos laikytinos skolos priemonėmis.

(43)

Ištyrus IBG fondo akcijų be balsavimo teisės ekonominį pobūdį, atsižvelgiant į teisinį, apskaitos ir mokestinį šių priemonių vertinimą, konstatuotina, kad IBG fondo akcijos be balsavimo teisės ekonominiu požiūriu gali būti priskiriamos prie skolos priemonių.

(44)

Komisija ištyrė IBG fondo akcijas be balsavimo teisės pagal EB sutarties 87 straipsnį. Pagal EB sutarties 87 straipsnio 1 dalį „valstybės narės arba iš jos valstybinių išteklių bet kokia forma suteikta pagalba, kuri, palaikydama tam tikras įmones arba tam tikrų prekių gamybą, iškraipo konkurenciją arba gali ją iškraipyti, yra nesuderinama su bendrąja rinka, kai ji daro įtaką valstybių narių tarpusavio prekybai“. Kad priemonei būtų taikoma EB sutarties 87 straipsnio 1 dalis, turi būti išpildyti keturi kriterijai:

(45)

Savo sprendime pradėti procedūrą Komisija padarė išvadą, kad IBG fondo akcijos be balsavimo teisės, jei jas galima priskirti prie skolos priemonių, pagal 1997 m. pranešimą laikytinos su bendrąja rinka suderinamomis skolos priemonėmis. Priemonė suderinama su bendrąja rinka ir pagal 2008 m. pranešimą, nes IBG fondas tikrina kiekvienos įmonės kredito riziką, įskaitant reikalavimų antraeiliškumą bankroto atveju bei garantijos dydį, ir taiko rizikai adekvačias palūkanų normas.

(46)

Todėl darytina išvada, kad IBG fondo akcijos be balsavimo teisės nėra valstybės pagalba, kaip apibrėžta EB sutarties 87 straipsnio 1 dalyje, tikslinėms įmonėms,

5.5.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 111/31

(1)

2007 m. rugpjūčio 30 d. bendrovė Vitatene kompetentingoms Jungtinės Karalystės institucijoms pateikė prašymą leisti tiekti rinkai likopeną iš Blakeslea trispora kaip naują maisto sudedamąją dalį. 2007 m. spalio 17 d. kompetentinga Jungtinės Karalystės maisto vertinimo tarnyba pateikė pirminio vertinimo ataskaitą. Ataskaitoje padaryta išvada, kad atsižvelgiant į kitas nagrinėjamas su likopenu susijusias paraiškas, reikalingas papildomas vertinimas norint užtikrinti, kad leidimai naudoti įvairių rūšių likopenus kaip naujas maisto sudedamąsias dalis būtų suteikti tomis pačiomis sąlygomis.

(2)

2008 m. vasario 11 d. Komisija pirminio vertinimo ataskaitą išsiuntė visoms valstybėms narėms.

(3)

2008 m. konsultuotasi su Europos maisto saugos tarnyba, o 2008 m. gruodžio 4 d. ši pateikė savo nuomonę.

(4)

EMST savo nuomonėje padarė tokią išvadą: kadangi likopenas gali pakisti dėl oksidacijos, jis turi būti gaminamas kaip suspensijos valgomuosiuose aliejuose, tiesiogiai supresuoti arba disperguojantys vandenyje milteliai. Turi būti užtikrinta pakankama antioksidacinė apsauga.

(5)

EMST taip pat padarė išvadą, kad nors vidutinis vartotojas likopeno paprastai suvartos mažiau nei leistina paros dozė (LPD), kai kurie vartotojai gali jo suvartoti daugiau nei LPD. Todėl taip pat būtų tikslinga kelerius metus po leidimo suteikimo kaupti vartojimo duomenis, kad būtų galima peržiūrėti šį leidimą atsižvelgiant į papildomą informaciją apie likopeno saugumą ir jo suvartojimą. Visų pirma reikėtų kaupti duomenis apie likopeno kiekį pusryčių dribsniuose. Tačiau šio sprendimo reikalavimas taikomas tik jei likopenas naudojamas kaip nauja maisto sudedamoji dalis, o ne kaip maisto dažiklis; pastarajam taikoma 1988 m. gruodžio 21 d. Tarybos direktyva 89/107/EEB dėl valstybių narių įstatymų, reglamentuojančių maisto priedus, kuriuos leidžiama naudoti žmonėms vartoti skirtuose maisto produktuose, suderinimo (2).

(6)

Remiantis moksliniu vertinimu nustatyta, kad likopenas iš Blakeslea trispora atitinka Reglamento (EB) Nr. 258/97 3 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus.

(7)

Bendrovė Vitatene sutiko, kad Komisijos sprendimas 2006/721/EB (3) būtų panaikintas.

(8)

Šiame sprendime numatytos priemonės atitinka Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinio komiteto nuomonę,

5.5.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 111/35

(1)

Remiantis Čekijos, Estijos, Kipro, Latvijos, Lietuvos, Vengrijos, Maltos, Lenkijos, Slovėnijos ir Slovakijos pateiktomis metinėmis sąskaitomis, susijusiomis su išlaidomis kaimo plėtros priemonėms, ir prie jų pridėta reikalaujama informacija, Reglamento (EB) Nr. 1290/2005 6 straipsnio 2 dalyje nurodytų mokėjimo agentūrų sąskaitos turi būti patvirtintos. Tvirtinant pateiktas sąskaitas, atsižvelgiama į jų išsamumą, tikslumą ir teisingumą pagal sertifikavimo įstaigų parengtas ataskaitas.

(2)

Pasibaigė 2006 m. birželio 21 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 885/2006, kuriuo nustatytos išsamios Tarybos reglamento (EB) Nr. 1290/2005 nuostatų dėl mokėjimo agentūrų ir kitų įstaigų akreditavimo bei EŽŪGF ir EŽŪFKP sąskaitų patikrinimo ir patvirtinimo taikymo taisyklės (2), 7 straipsnio 2 dalyje nurodyti terminai, iki kurių Čekija, Estija, Kipras, Latvija, Lietuva, Vengrija, Malta, Lenkija, Slovėnija ir Slovakija turėjo Komisijai pateikti Reglamento (EB) Nr. 1290/2005 8 straipsnio 1 dalies c punkte ir Reglamento (EB) Nr. 885/2006 7 straipsnio 1 dalyje nurodytus dokumentus.

(3)

Komisija patikrino pateiktą informaciją ir iki 2009 m. kovo 31 d. Čekijai, Estijai, Kiprui, Latvijai, Lietuvai, Vengrijai, Maltai, Lenkijai, Slovėnijai ir Slovakijai pranešė apie patikrinimų rezultatus, taip pat apie būtinus pakeitimus.

(4)

Kaimo plėtros išlaidų, kurioms taikoma 2004 m. sausio 5 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 27/2004, nustatančio pereinamąsias išsamias Tarybos reglamento (EB) Nr. 1257/1999 taikymo taisykles dėl Čekijos Respublikos, Estijos, Kipro, Latvijos, Lietuvos, Vengrijos, Maltos, Lenkijos, Slovėnijos ir Slovakijos kaimo plėtros priemonių finansavimo iš EŽŪOGF Garantijų skyriaus (3), 7 straipsnio 2 dalis, atveju pagal sprendimą dėl sąskaitų patvirtinimo susigrąžintinos arba mokėtinos sumos išskaičiuojamos iš arba pridedamos prie Komisijos atliekamų vėlesnių mokėjimų.

(5)

Komisija, remdamasi atliktais patikrinimais, metinėmis sąskaitomis ir kartu su jomis pateiktais dokumentais, gali priimti sprendimą dėl kai kurių mokėjimo agentūrų pateiktų sąskaitų išsamumo, tikslumo ir teisingumo. Su šiomis sumomis susijusi išsami informacija nurodyta kartu su šiuo sprendimu Fondo komitetui pateiktoje suvestinėje ataskaitoje.

(6)

Atsižvelgiant į atliktus patikrinimus, kai kurių mokėjimo agentūrų pateiktą informaciją reikia papildomai patikslinti, todėl jų sąskaitų patvirtinti šiuo sprendimu negalima.

(7)

Kaimo plėtros išlaidų, kurioms taikomas Reglamentas (EB) Nr. 27/2004, atveju pagal sprendimą dėl sąskaitų patvirtinimo susigrąžintinos arba mokėtinos sumos išskaičiuojamos iš arba pridedamos prie Komisijos atliekamų vėlesnių mokėjimų.

(8)

Remiantis Reglamento (EB) Nr. 1290/2005 30 straipsnio 2 dalimi, šiuo sprendimu nepažeidžiamos Komisijos vėliau priimamų sprendimų nuostatos, pagal kurias Bendrija nefinansuoja išlaidų, patirtų nesilaikant Bendrijos taisyklių,

5.5.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 111/44

(1)

Pagal Reglamento (EB) Nr. 1290/2005 30 straipsnį Komisija, remdamasi valstybių narių pateiktomis metinėmis sąskaitomis, prie kurių pridedama sąskaitoms patvirtinti reikalinga informacija ir sąskaitų išsamumo, tikslumo ir teisingumo sertifikatas bei sertifikavimo įstaigų ataskaitos, patvirtina minėto reglamento 6 straipsnyje nurodytų mokėjimo agentūrų sąskaitas.

(2)

Pagal 2006 m. birželio 21 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 883/2006, nustatančio išsamias Tarybos reglamento (EB) Nr. 1290/2005 taikymo taisykles dėl mokėjimo agentūrų apskaitos tvarkymo, išlaidų ir įplaukų deklaravimo ir išlaidų kompensavimo iš EŽŪGF ir EŽŪFKP sąlygų (2), 5 straipsnio 1 dalies antrąją pastraipą atsižvelgiama į 2008 finansinių metų valstybių narių išlaidas, patirtas nuo 2007 m. spalio 16 d. iki 2008 m. spalio 15 d.

(3)

Komisija patikrino valstybių pateiktą informaciją ir iki 2009 m. kovo 31 d. joms pranešė apie patikrinimų rezultatus bei būtinus pakeitimus.

(4)

Komisija, remdamasi metinėmis sąskaitomis ir kartu su jomis pateiktais dokumentais, gali priimti sprendimą dėl kai kurių mokėjimo agentūrų pateiktų metinių sąskaitų išsamumo, tikslumo ir teisingumo. I priede nurodytos valstybės narės patvirtintos sumos ir iš valstybių narių susigrąžintinos arba joms mokėtinos sumos.

(5)

Kai kurių kitų mokėjimo agentūrų pateiktą informaciją reikia patikslinti, todėl šiame sprendime jų sąskaitų patvirtinti negalima. II priede nurodytos atitinkamos mokėjimo agentūros.

(6)

Pagal Reglamento (EB) Nr. 883/2006 9 straipsnio 4 dalį sąskaitų patvirtinimo sprendime atsižvelgiama į bet kokio termino nesilaikymą rugpjūčio, rugsėjo ir spalio mėnesiais. Tam tikros kai kurių valstybių narių per minėtus 2008 m. mėnesius deklaruotos išlaidos buvo patirtos pasibaigus nustatytam terminui. Todėl šiame sprendime turėtų būti nustatyti atitinkami sumažinimai.

(7)

Pagal Reglamento (EB) Nr. 1290/2005 17 straipsnį ir Reglamento (EB) Nr. 883/2006 9 straipsnį Komisija jau sumažino arba sustabdė keletą mėnesinių išmokų, kai jos buvo įrašomos į 2008 finansinių metų išlaidų sąskaitas. Siekiant išvengti atitinkamų sumų ankstyvo arba laikino kompensavimo, šiame sprendime jos neturėtų būti pripažintos ir turėtų būti toliau tikrinamos taikant atitikties tikrinimo procedūrą pagal Reglamento (EB) Nr. 1290/2005 31 straipsnį.

(8)

Pagal Reglamento (EB) Nr. 1290/2005 32 straipsnio 5 dalį, jeigu sumos neišieškomos per ketverius metus nuo pažeidimo nustatymo per pirminį administracinį ar teisminį nagrinėjimą arba per aštuonerius metus, kai dėl išieškojimo pateiktas ieškinys nacionaliniams teismams, 50 % dėl neišieškotų sumų kilusių finansinių padarinių dengia atitinkama valstybė narė. Minėto reglamento 32 straipsnio 3 dalyje valstybės narės įpareigojamos kartu su metinėmis sąskaitomis Komisijai pateikti dėl pažeidimų pradėtų išieškojimo procedūrų suvestinę ataskaitą. 2006 m. birželio 21 d. Komisijos reglamente (EB) Nr. 885/2006, nustatančiame išsamias Tarybos reglamento (EB) Nr. 1290/2005 nuostatų dėl mokėjimo agentūrų ir kitų įstaigų akreditavimo bei EŽŪGF ir EŽŪFKP sąskaitų patikrinimo ir patvirtinimo taikymo taisykles (3), nustatytos išsamios valstybių narių įsipareigojimo pranešti apie išieškotinas sumas taikymo taisyklės. Minėto reglamento III priede pateikta lentelė, kurią valstybės narės turėjo pateikti 2009 m. Remdamasi valstybių narių užpildytomis lentelėmis, Komisija turėtų priimti sprendimą dėl atitinkamai per daugiau kaip ketverius ar aštuonerius metus neišieškotų sumų kilusių finansinių padarinių. Šis sprendimas neturi poveikio būsimiems atitikties sprendimams pagal Reglamento (EB) Nr. 1290/2005 32 straipsnio 8 dalį.

(9)

Pagal Reglamento (EB) Nr. 1290/2005 32 straipsnio 6 dalį valstybės narės gali nuspręsti nebetęsti išieškojimo. Tokį sprendimą jos gali priimti tik tais atvejais, kai padarytų ir numatomų padaryti išieškojimo išlaidų suma viršija sumą, kuri turi būti išieškota, arba kai išieškoti neįmanoma dėl skolininko ar už pažeidimą teisiškai atsakingų asmenų nemokumo, nustatyto ir pripažinto pagal nacionalinės teisės aktus. Jei toks sprendimas priimamas per ketverius metus nuo pažeidimo nustatymo per pirminį administracinį ar teisminį nagrinėjimą arba per aštuonerius metus, kai dėl išieškojimo pateiktas ieškinys nacionaliniams teismams, 100 % dėl neišieškotų sumų kilusių finansinių padarinių turėtų būti padengta iš Bendrijos biudžeto. Reglamento (EB) Nr. 1290/2005 32 straipsnio 3 dalyje minimoje suvestinėje ataskaitoje nurodomos sumos, kurių išieškojimo valstybės narės nusprendė nebetęsti, ir tokio sprendimo priežastys. Tų sumų atitinkamoms valstybėms narėms atlyginti nereikia, todėl jos padengiamos iš Bendrijos biudžeto. Šis sprendimas neturi poveikio būsimiems atitikties sprendimams pagal minėto reglamento 32 straipsnio 8 dalį.

(10)

Remiantis Reglamento (EB) Nr. 1290/2005 30 straipsnio 2 dalimi, šiuo sprendimu nepažeidžiamos Komisijos vėliau priimtų sprendimų nuostatos, pagal kurias Bendrija nefinansuoja išlaidų, patirtų nesilaikant Bendrijos taisyklių,