1.

2003 m. spalio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/87/EB (2) nustatyta Sąjungos šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos leidimų sistema Sąjungoje (ES ŠESD ATLPS), o Direktyva 2009/29/EB (3) ES ŠESD ATLPS patobulinta ir išplėsta jos taikymo sritis po 2013 m. sausio 1 d. Direktyva 2003/87/EB su pakeitimais (4) toliau nurodoma kaip ATLPS direktyva. Direktyva 2009/29/EB – viena iš rinkinį sudarančių kelių teisės aktų, kuriuose numatytos kovos su klimato kaita, energijos iš atsinaujinančiųjų išteklių ir mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančios energijos gavybos skatinimo priemonės. Šis teisės aktų rinkinys iš esmės parengtas siekiant įgyvendinti bendrą Sąjungos aplinkosaugos tikslą iki 2020 m., palyginti su 1990 m., 20 % sumažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekį ir padidinti energijos iš atsinaujinančiųjų išteklių dalį iki 20 % visos ES suvartojamos energijos.

2.

ŠESD ATLPS direktyvoje nustatytos šios tam tikroms įmonėms skirtos specialiosios ir laikinosios priemonės: pagalba elektros kainų padidėjimui, kurį lems dėl ES ŠESD ATLPS į elektros kainą įtraukiamos su ŠESD susijusios išlaidos (paprastai vadinamos netiesioginėmis su išmetamaisiais teršalais susijusiomis išlaidomis), kompensuoti, investicinė pagalba labai efektyviai veikiančioms elektrinėms, įskaitant naujas elektrines, pritaikytas surinkti CO2 ir jį saugoti geologinėse saugyklose (pritaikytos surinkti ir saugoti anglies dioksidą) nekenkiant aplinkai, galimas nemokamų pereinamojo laikotarpio apyvartinių taršos leidimų išdavimas kai kurių ELPA valstybių (5) elektros energijos sektoriuje, taip pat tam tikrų mažų įrenginių neįtraukimas į ES ŠESD ATLPS, kai netaikant ES ŠESD ATLPS, išmetamų ŠESD kiekį galima sumažinti mažesnėmis administracinėmis išlaidomis.

3.

Viena iš specialiųjų ir laikinųjų priemonių, kurias numatyta taikyti įgyvendinant ŠESD ATLPS direktyvą, yra valstybės pagalba, kaip apibrėžta EEA susitarimo 61 straipsnio 1 dalyje. Pagal Priežiūros institucijos ir Teisingumo Teismo susitarimo 3 protokolo 2 dalies II skyrių ELPA valstybės apie valstybės pagalbą turi pranešti ELPA Priežiūros institucijai ir pagalba neskiriama tol, kol jos nepatvirtina ELPA Priežiūros institucija.

4.

Siekiant užtikrinti skaidrumą ir teisinį tikrumą, šiose gairėse paaiškinami suderinamumo kriterijai, kurie bus taikomi šioms valstybės pagalbos priemonėms, susijusioms su šiltnamio efektą sukeliančių dujų apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema, patobulinta ir išplėsta Direktyva 2009/29/EB.

5.

Atsižvelgiant į 2005 m. valstybės pagalbos veiksmų plane (6) nustatytą pusiausvyros kriterijų, įgyvendinant ES ŠESD ATLPS pagrindinis valstybės pagalbos kontrolės tikslas yra užtikrinti, kad taikant valstybės pagalbos priemones išmetamų ŠESD kiekis sumažėtų labiau nei neskiriant pagalbos ir kad teigiamas pagalbos poveikis nusvertų jos neigiamą poveikį konkurencijos iškraipymo vidaus rinkoje požiūriu. Valstybės pagalba turi būti būtina ES ŠESD ATLPS aplinkosaugos tikslui pasiekti (pagalbos būtinumas) ir turi būti ne didesnė nei būtina tam tikram aplinkos apsaugos lygiui užtikrinti (pagalbos proporcingumas), kad konkurencija ir prekyba vidaus rinkoje nebūtų netinkamai iškraipytos.

6.

Kadangi Direktyvos 2009/29/EB nuostatos bus taikomos nuo 2013 m. sausio 1 d., valstybės pagalba su šia direktyva susijusiai naštai sumažinti iki šios dienos negali būti laikoma būtina. Todėl priemones, kurioms taikomos šios gairės, galima leisti taikyti tik 2013 m. sausio 1 d. ir vėliau patirtoms išlaidoms kompensuoti, išskyrus pagalbą, susijusią su galimu nemokamų pereinamojo laikotarpio apyvartinių taršos leidimų išdavimu elektros energijos gamybai modernizuoti (kai kuriose ELPA valstybėse) – ši pagalba tam tikromis aplinkybėmis gali būti skiriama į nacionalinį planą įtrauktoms nuo 2009 m. birželio 25 d. vykdomoms investicijoms.

7.

Pagal ŠESD ATLPS direktyvos 10a straipsnio 6 dalį EEE valstybės gali skirti valstybės pagalbą sektoriuose arba pasektoriuose, kuriems kyla didelė anglies dioksido nutekėjimo rizika dėl į elektros kainas įtraukiamų su ŠESD susijusių išlaidų (toliau – netiesioginės su išmetamaisiais teršalais susijusios išlaidos), siekiant tas išlaidas kompensuoti vadovaujantis valstybės pagalbos taisyklėmis. Šiose gairėse sąvoka „anglies dioksido nutekėjimas“ vartojama pasaulio mastu išmetamų ŠESD kiekio didėjimo galimybei apibūdinti, jeigu įmonės, negalėdamos perkelti dėl ES ŠESD ATLPS padidėjusių išlaidų savo klientams taip, kad neprarastų didelės rinkos dalies, perkeltų gamybą už EEE ribų.

8.

Mažinant anglies dioksido nutekėjimo riziką siekiama aplinkosaugos tikslo, kadangi nesant privalomojo tarptautinio susitarimo dėl išmetamų ŠESD kiekio mažinimo, valstybės pagalba siekiama užkirsti kelią pasaulio mastu išmetamų ŠESD kiekio didėjimui dėl gamybos perkėlimo už EEE ribų. Tačiau pagalba netiesioginėms su išmetamaisiais teršalais susijusioms išlaidoms kompensuoti taip pat gali turėti neigiamą poveikį ES ŠESD ATLPS veiksmingumui. Netikslingai skiriama valstybės pagalba pagalbos gavėjai nepatirtų išlaidų, susijusių su netiesiogiai išmetamais teršalais, todėl sumažėtų išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo ir naujovių diegimo šiame sektoriuje paskatų veiksmingumas. Todėl išmetamųjų teršalų mažinimo išlaidos daugiausia tektų kitiems ūkio sektoriams. Be to, dėl tokios valstybės pagalbos gali būti stipriai iškraipyta konkurencija vidaus rinkoje, visų pirma, kai dėl skirtingų biudžeto apribojimų tame pačiame sektoriuje skirtingose valstybėse narėse veikiančioms įmonėms yra taikomos nevienodos sąlygos. Todėl šiomis gairėmis reikia pasiekti tris konkrečius tikslus: kuo labiau sumažinti anglies dioksido nutekėjimo riziką, toliau siekti ES ŠESD ATLPS tikslo ekonomiškai mažinti anglies dioksido kiekį ir kuo labiau sumažinti konkurencijos vidaus rinkoje iškraipymą.

9.

Vykstant Direktyvos 2009/29/EB priėmimo procesui Komisija paskelbė pareiškimą (7), kuriame išdėstė pagrindinius principus, kuriais ketino vadovautis vertindama valstybės pagalbą netiesioginėms su išmetamaisiais teršalais susijusioms išlaidoms kompensuoti, kad būtų išvengta netinkamo konkurencijos iškraipymo.

10.

Komisija Sąjungos lygmeniu įvertino, kokią netiesioginių su išmetamaisiais teršalais susijusių išlaidų dalį sektoriai ar pasektoriai galėtų įtraukti į produktų kainas taip, kad už Sąjungos ribų veikiantys ir daugiau anglies dioksido į aplinką išskiriantys įrenginiai neperimtų didelės tų sektorių ar pasektorių rinkos dalies.

11.

Didžiausia pagalbos suma, kurią EEE valstybės gali skirti, turi būti apskaičiuojama pagal formulę, kurioje atsižvelgiama į įrenginio pradinį gamybos apimties lygį arba pradinį elektros vartojimo lygį, kaip apibrėžta šiose gairėse, taip pat kurą deginančių įrenginių tiekiamos elektros energijos išmetamo CO2 kiekio koeficientą skirtingose geografinėse teritorijose. Jeigu į elektros tiekimo sutartis neįtrauktos CO2 išlaidos, valstybės pagalba nebus skiriama. Taikant šią formulę užtikrinama, kad pagalba būtų proporcinga ir kad būtų išsaugotos paskatos didinti elektros vartojimo efektyvumą ir pereiti nuo vadinamosios „pilkosios“ prie „žaliosios“ elektros energijos pagal Direktyvos 2009/29/EB 27 konstatuojamąją dalį.

12.

Be to, siekiant kuo labiau sumažinti konkurencijos vidaus rinkoje iškraipymą ir toliau siekti ES ŠESD ATLPS tikslo ekonomiškai mažinti anglies dioksido kiekį, skiriama pagalba negali būti kompensuojamos visos į elektros kainas įtraukiamos su ESL susijusios išlaidos, taip pat ilgainiui pagalba turi būti mažinama. Skiriant veiklos pagalbą, labai svarbu mažinti pagalbos intensyvumą, kad neatsirastų priklausomybė nuo pagalbos. Be to, mažinant pagalbos intensyvumą bus išsaugotos ir ilgalaikės paskatos į elektros kainas įtraukti visas su aplinkosauga susijusias išorines išlaidas, ir trumpalaikės paskatos pradėti taikyti mažiau CO2 išskiriančias elektros energijos gamybos technologijas, be to, taip pagrindžiamas pagalbos laikinumas ir padedama pereiti prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos.

13.

Vadovaudamosi Komisijos pareiškimu Europos Vadovų Tarybai (8), susijusiu su ŠESD ATLPS direktyvos 10 straipsnio 3 dalimi, dėl įplaukų, gautų iš aukcionuose parduotų leidimų, 2013–2016 m. EEE valstybės gali panaudoti šias įplaukas labai efektyviai veikiančių elektrinių, įskaitant naujas elektrines, pritaikytas surinkti ir saugoti anglies dioksidą, statyboms remti. Šios nuostatos sąlyga yra ta, kad pagal 2009 m. balandžio 23 d. Tarybos direktyvos 2009/31/EB dėl anglies dioksido geologinio saugojimo (9) 33 straipsnį EEA valstybės turi užtikrinti, kad kurą deginančių įrenginių, kurių vardinė elektros energijos galia viršija 300 mW, operatoriai įvertintų tam tikras sąlygas, t. y. ar esama tinkamų saugyklų, ar techniškai ir ekonomiškai įmanoma transportuoti CO2 ir ar techniškai ir ekonomiškai įmanoma įrengti CO2 surinkimo įrangą. Jeigu vertinimo rezultatai teigiami, reikia palikti pakankamai erdvės būtinai CO2 surinkimo ir suslėgimo įrangai sumontuoti (10).

14.

Tokios pagalbos tikslas turi būti stiprinti aplinkos apsaugą siekiant sumažinti išmetamo CO2 kiekį, palyginti su naujausiomis technologijomis, ir pašalinti rinkos nepakankamumą darant didelį poveikį aplinkos apsaugai. Pagalba turi būti būtina, turėti skatinamąjį poveikį ir būti proporcinga. Pagalba anglies dioksido surinkimo ir saugojimo technologijoms diegti nepatenka į šių gairių taikymo sritį ir yra vertinamos pagal kitas galiojančias valstybės pagalbos taisykles, visų pirma Valstybės pagalbos aplinkos apsaugai gairių skyrių (11).

15.

Siekiant užtikrinti pagalbos proporcingumą, didžiausias pagalbos intensyvumas turi būti nustatomas atsižvelgiant į tai, kaip naująja elektrine padedama stiprinti aplinkos apsaugą ir mažinti išmetamo CO2 kiekį (siekiant ŠESD ATLPS direktyvoje nustatyto tikslo). Todėl naujoms elektrinėms, pradėjusioms diegti visą anglies dioksido surinkimo ir saugojimo grandinę (toliau – CCS grandinė) (t. y. ją įrengti ir faktiškai pradėti rinkti, transportuoti ir saugoti CO2 ) iki 2020 m., turi būti atlyginta, palyginti su naujomis elektrinėmis, kurios yra pritaikytos surinkti ir saugoti anglies dioksidą, tačiau iki 2020 m. anglies dioksido surinkimo ir saugojimo technologijų diegti nepradėjo. Be to, svarstant du panašius projektus, skirtus naujoms elektrinėms, pritaikytoms surinkti ir saugoti anglies dioksidą, leistinas didžiausias pagalbos intensyvumas turi būti didesnis, kai projektai atrenkami per tikrai konkurencingą konkursą, kuriame taikomi aiškūs, skaidrūs ir nediskriminaciniai kriterijai ir kuriuo veiksmingai užtikrinama, kad pagalba būtų ne didesnė nei būtina ir kad ja būtų skatinama konkurencija elektros energijos gamybos rinkoje. Tokiomis aplinkybėmis galima laikytis prielaidos, jog teikiant atitinkamus pasiūlymus bus atsižvelgta į visą galimą naudą, kurios gali turėti papildomos investicijos.

16.

Pagal ŠESD ATLPS direktyvos 10c straipsnį EEE valstybės, atitinkančios tam tikras sąlygas, susijusias su jų nacionalinio elektros energijos tinklo tarpusavio jungtimis arba iškastinio kuro dalimi elektros gamybos rinkoje bei BVP vienam gyventojui, palyginti su ES vidurkiu, turi galimybę laikinai nesilaikyti principo parduoti visus leidimus aukcione ir išduoti nemokamus leidimus iki 2008 m. gruodžio 31 d. veikusių elektros gamybos įrenginių operatoriams ar elektros gamybos įrenginių operatoriams, kurių su modernizavimu susijusios investicijos praktiškai pradėtos iki 2008 m. gruodžio 31 d. Išduodamos nemokamus leidimus elektros gamybos įrenginių operatoriams, kriterijus atitinkančios EEE valstybės turi pateikti nacionalinį investicijų planą (toliau – nacionalinis planas), kuriame būtų nurodytos nemokamų leidimų gavėjų ar kitų operatorių investicijos į infrastruktūros įrengimą ir modernizavimą, švarias technologijas ir energijos išteklių ir tiekimo šaltinių įvairinimą.

17.

Toks nukrypimas nuo visų leidimų pardavimo aukcione principo, teikiant pereinamojo laikotarpio nemokamus apyvartinius taršos leidimus, yra valstybės pagalba, kaip apibrėžta EEE susitarimo 61 straipsnio 1 dalyje, nes EEE valstybės išduodamos nemokamus leidimus netenka įplaukų ir suteikia atrankųjį pranašumą elektros gamybos įrenginių operatoriams. Elektros gamybos įrenginių operatoriai gali konkuruoti su kitų EEE valstybių elektros gamybos įrenginių operatoriais, todėl gali būti iškraipyta konkurencija arba kilti grėsmė, kad konkurencija bus iškraipyta, ir paveikta prekyba vidaus rinkoje Valstybės pagalba teikiama ir investicijų lygmeniu, nes investuodami nemokamų leidimų gavėjai patirs mažesnes išlaidas.

18.

Pagal ŠESD ATLPS direktyvos 27 straipsnį EEE valstybės gali į ES ŠESD ATLPS neįtraukti mažų įrenginių ir ligoninių, jeigu tiems mažiems įrenginiams ir ligoninėms taikomos priemonės, kuriomis tiek pat sumažinamas išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis. EEE valstybės gali siūlyti mažiems įrenginiams ir ligoninėms skirtas priemones, kurias taikant išmetamųjų teršalų sumažėtų tiek pat, kiek taikant ES ŠESD ATLPS. Suteikiant galimybę neįtraukti mažų įrenginių ir ligoninių į ES ŠESD ATLPS siekiama kuo labiau sumažinti administracines išlaidas kiekvienai į ŠESD ATLPS neįtrauktai CO2 ekvivalento tonai.

19.

Mažų įrenginių ir ligoninių neįtraukimas į ES ŠESD ATLPS taip pat gali būti laikomas valstybės pagalba. EEE valstybėms paliekama didelė veiksmų laisvė nuspręsti, ar neįtraukti mažų įrenginių į ES ŠESD ATLPS ir, jei taip, kokių rūšių įrenginių neįtraukti, taip pat nuspręsti, kokios rūšies priemonių reikalauti. Todėl negalima atmesti galimybės, kad EEE valstybių nustatytomis priemonėmis mažiems įrenginiams ar ligoninėms, kurie neįtraukti į ES ŠESD ATLPS, gali būti suteiktas ekonominis pranašumas, dėl kurio gali būti iškraipyta konkurencija ar kilti grėsmė, kad konkurencija bus iškraipyta, ir paveikta prekyba vidaus rinkoje.

20.

Šios gairės taikomos tik konkrečioms pagalbos priemonėms, kurias numatyta taikyti įgyvendinant ŠESD ATLPS direktyvą. Valstybės pagalbos aplinkos apsaugai Bendrijos gairių (12) skyrius šioms priemonėms netaikomas.

21.

Šiose gairėse vartojamų sąvokų apibrėžtys pateiktos I priedėlyje.

22.

Valstybės pagalba gali būti paskelbta suderinama su vidaus rinka, kaip apibrėžta EEE susitarimo 61 straipsnio 3 dalies c punkte, jeigu dėl jos padidėja aplinkos apsaugos lygis (sumažinamas išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis) ir ji neturi tokio neigiamo poveikio prekybos sąlygoms, kad būtų pažeistas bendrasis interesas. Vertindama pagalbos priemonės suderinamumą, ELPA Priežiūros institucija palygina teigiamą pagalbos priemonės poveikį siekiant bendrojo intereso tikslo su galimu neigiamu jos poveikiu, kaip antai prekybos ir konkurencijos iškraipymu. Dėl to pagalbos schemų taikymo trukmė turi būti ne ilgesnė negu šių gairių galiojimo trukmė. Tuo neapribojama ELPA valstybės teisė pakartotinai pranešti apie priemonę, kurią ketinama taikyti ilgiau, negu nustatyta ELPA Priežiūros institucijos sprendime, kuriuo patvirtinta pagalbos schema.

23.

II priedėlyje išvardytuose sektoriuose ir pasektoriuose pagalba, skiriama kompensuoti nuo 2013 m. sausio 1 d. turėtoms su ES ŠESD ATLPS leidimais susijusioms išlaidoms, įtraukiamoms į elektros kainas įgyvendinant ŠESD ATLPS direktyvą, bus laikoma suderinama su vidaus rinka, kaip apibrėžta EEE susitarimo 61 straipsnio 3 dalies c punkte, jei bus įvykdytos šiame skirsnyje nustatytos sąlygos.

24.

Taikant šias gaires, pagalbos tikslas – užtikrinti, kad dėl pagalbos gavėjo patiriamų į elektros kainas įtraukiamų su ESL susijusių išlaidų nekiltų didelė anglies dioksido nutekėjimo rizika, jeigu jo konkurentai trečiosiose valstybėse nepatiria panašių į elektros kainas įtraukiamų su CO2 susijusių išlaidų, o pagalbos gavėjas tų išlaidų negali įtraukti į produktų kainas, neprarasdamas didelės rinkos dalies.

25.

Taikant šias gaires, laikoma, kad didelė anglies dioksido nutekėjimo rizika kyla tik tada, kai pagalbos gavėjas veikia kuriame nors iš II priedėlyje išvardytų sektorių ar pasektorių.

26.

Pagalbos intensyvumas negali viršyti 85 % tinkamų finansuoti išlaidų, turėtų 2013, 2014 ir 2015 m., 80 % tinkamų finansuoti išlaidų, turėtų 2016, 2017 ir 2018 m., ir 75 % tinkamų finansuoti išlaidų, turėtų 2019 ir 2020 m.

27.

Už produktų gamybą II priedėlyje išvardytuose sektoriuose ir pasektoriuose įrenginio operatoriui mokėtina didžiausia pagalbos suma apskaičiuojama pagal šią formulę:

a)

Jeigu pagalbos gavėjo gaminamiems produktams taikomi III priedėlyje nurodyti elektros vartojimo efektyvumo santykiniai rodikliai, įrenginio operatoriui už per t metus turėtas išlaidas mokėtina didžiausia pagalbos suma apskaičiuojama taip: Šioje formulėje Ait – pagalbos intensyvumas t metais, išreikštas trupmena (pvz., 0,8); Ct – taikytinas išmetamo CO2 kiekio koeficientas (tCO2/MWh) (t metais); Pt–1 – išankstinė ESL kaina t–1 metais (EUR/tCO2 ); E – taikytinas III priedėlyje apibrėžtas konkretaus produkto elektros vartojimo efektyvumo santykinis rodiklis; BO – pradinis našumas. Šios sąvokos apibrėžtos I priedėlyje.

b)

Jeigu pagalbos gavėjo gaminamiems produktams netaikomi III priedėlyje nurodyti elektros vartojimo efektyvumo santykiniai rodikliai, įrenginio operatoriui už per t metus turėtas išlaidas mokėtina didžiausia pagalbos suma apskaičiuojama taip: Šioje formulėje Ait – pagalbos intensyvumas t metais, išreikštas trupmena (pvz., 0,8); Ct – taikytinas išmetamo CO2 kiekio koeficientas (tCO2/MWh) (t metais); Pt–1 – išankstinė ESL kaina t–1 metais (EUR/tCO2 ); EF – atsarginis elektros vartojimo efektyvumo santykinis rodiklis; BEC – pradinis elektros vartojimas (MWh). Šios sąvokos apibrėžtos I priedėlyje.

28.

Jeigu įrenginio operatorius gamina produktus, kuriems taikomas III priedėlyje nurodytas elektros vartojimo efektyvumo santykinis rodiklis, ir produktus, kuriems taikomas atsarginis elektros vartojimo efektyvumo santykinis rodiklis, kiekvienam produktui suvartojamą elektros kiekį reikia padalyti atsižvelgiant į atitinkamą kiekvieno produkto gamybos apimtį tonomis.

29.

Jeigu įrenginio operatorius gamina produktus, kurie atitinka pagalbos skyrimo kriterijus (pvz., jie priskiriami II priedėlyje išvardytiems kriterijus atitinkantiems sektoriams ar pasektoriams), ir produktus, kurie pagalbos skyrimo kriterijų neatitinka, didžiausia mokėtina suma apskaičiuojama tik pagalbos skyrimo kriterijus atitinkantiems produktams.

30.

Pagalba gali būti mokama pagalbos gavėjui tais metais, kuriais patiriamos išlaidos, arba kitais metais. Jeigu pagalba mokama tais metais, kuriais patiriamos išlaidos, turi būti sukurtas ex post mokėjimų koregavimo mechanizmas, siekiant užtikrinti, kad visos pagalbos permokos būtų grąžintos iki kitų metų liepos 1 d.

31.

Skatinamojo poveikio reikalavimas laikomas įvykdytu, jeigu laikomasi visų 3.1 skirsnyje išdėstytų sąlygų.

32.

2013 m. sausio 1 d.–2016 m. gruodžio 31 d. naujoms labai efektyviai veikiančioms elektrinėms skiriama investicinė pagalba bus laikoma suderinama su vidaus rinka, kaip apibrėžta EEE susitarimo 61straipsnio 3 dalies c punkte, jeigu laikomasi šiame skirsnyje išdėstytų sąlygų.

33.

Investicinė pagalba naujoms labai efektyviai veikiančioms elektrinėms gali būti skiriama tik jei laikomasi šių sąlygų:

34.

ELPA valstybės turi įrodyti, kad pagalba siekiama pašalinti rinkos nepakankamumą darant didelį poveikį aplinkos apsaugai. Pagalba turi turėti skatinamąjį poveikį, t. y. paskatinti pagalbos gavėją pakeisti savo elgesį; toks skatinamasis poveikis įrodomas atliekant priešingos padėties analizę, iš kurios matyti, kad be pagalbos gavėjas nebūtų investavęs. Be to, remiamo projekto negalima pradėti įgyvendinti, kol nepateikta paraiška gauti pagalbą. Galiausiai, ELPA valstybės turi įrodyti, kad pagalba neturi tokio neigiamo poveikio prekybos sąlygoms, kad būtų pažeistas bendrasis interesas, visų pirma tais atvejais, kai pagalba skiriama ribotam pagalbos gavėjų skaičiui arba kai dėl pagalbos gali sustiprėti pagalbos gavėjų padėtis rinkoje (įmonių grupių lygmeniu).

35.

Tinkamos finansuoti išlaidos neviršys visų išlaidų investicijoms į naują įrenginį (materialųjį ir nematerialųjį turtą), kurios tikrai būtinos naujai elektrinei pastatyti. Be to, statant elektrinę, pritaikytą surinkti ir saugoti anglies dioksidą, tinkamomis finansuoti bus laikomos išlaidos, padarytos siekiant įrodyti bendras ekonomines ir technines galimybes įdiegti visą CCS grandinę. Išlaidos, padarytos surinkimo, transportavimo ir saugojimo įrangai įrengti, nebus laikomos tinkamomis finansuoti pagal šias gaires, nes anglies dioksido surinkimo ir saugojimo technologijų diegimas vertinamas pagal Valstybės pagalbos gairių dėl valstybės pagalbos aplinkos apsaugai skyrių.

36.

Pagalba naujoms labai efektyviai veikiančioms elektrinėms, kurios pritaikytos surinkti ir saugoti anglies dioksidą ir kurių visa CCS grandinė pradėta diegti iki 2020 m., negali viršyti 15 % tinkamų finansuoti išlaidų.

37.

Pagalba naujoms labai efektyviai veikiančioms elektrinėms, kurios pritaikytos surinkti ir saugoti anglies dioksidą, tačiau visa CCS grandinė nepradėta diegti iki 2020 m., ir kurioms pagalba skiriama po tikrai konkurencingo konkurso, kuriuo skatinama: i) naujojoje elektrinėje naudoti mažiausiai aplinkai kenkiančias elektros gamybos technologijas, dėl kurių į aplinką išmetama mažiau CO2, palyginti su naujausiomis technologijomis; ir ii) konkurencija elektros gamybos rinkoje, negali viršyti 10 % tinkamų finansuoti išlaidų. Tokiame konkurse turi būti taikomi aiškūs, skaidrūs ir nediskriminaciniai kriterijai ir sudarytos tokios sąlygos, kad jame galėtų dalyvauti pakankamas skaičius įmonių. Be to, su konkursu susijęs biudžetas turi būti numatytas kaip privalomas apribojimas, atsižvelgiant į tai, kad pagalbą gali gauti ne visi jo dalyviai.

38.

Pagalba naujoms labai efektyviai veikiančioms elektrinėms, kurios neatitinka 36 ir 37 punktuose nustatytų sąlygų, pagalba negali viršyti 5 % tinkamų finansuoti išlaidų.

39.

Jeigu visa CCS grandinė nepradedama diegti iki 2020 m., pagalba bus sumažinta iki 5 % tinkamų finansuoti išlaidų investicijoms arba iki 10 %, jeigu nesilaikoma 3.2 skirsnio 37 punkte nustatytų sąlygų. Jei pagalbos suma buvo sumokėta iš anksto, ELPA valstybės susigrąžina permokėtą pagalbos sumą.

40.

Vadovaujantis ŠESD ATLPS direktyvos 10c straipsniu, 2013 m. sausio 1 d.–2019 m. gruodžio 31 d. valstybės pagalba, susijusi su galimu nemokamų pereinamojo laikotarpio apyvartinių taršos leidimų išdavimu elektros energijos gamybai modernizuoti ir nacionaliniuose planuose numatytomis investicijomis, bus laikoma suderinama su vidaus rinka, kaip apibrėžta EEE susitarimo 61 straipsnio 3 dalies c punkte, jei laikomasi visų toliau nurodytų sąlygų:

41.

Tinkamos finansuoti išlaidos turi neviršyti visų išlaidų nacionaliniame plane numatytoms investicijoms (materialiajam ir nematerialiajam turtui), kurios atitinka vienam pagalbos gavėjui išduotų nemokamų leidimų rinkos kainą (apskaičiuojamą pagal 2011 m. kovo 29 d. Komisijos komunikatą (17) arba pagalbos skyrimo metu taikytinas atitinkamas gaires), neatsižvelgiant į susijusio įrenginio veiklos sąnaudų ir naudos santykį.

42.

Pagalba negali viršyti 100 % tinkamų finansuoti išlaidų.

43.

Pagalba, susijusi su mažų įrenginių arba ligoninių neįtraukimu į ES ŠESD ATLPS, nuo 2013 m. sausio 1 d. bus laikoma suderinama su vidaus rinka, kaip apibrėžta EEE susitarimo 61 straipsnio 3 dalies c punkte, jeigu tiems mažiems įrenginiams ir ligoninėms bus taikomos priemonės, kuriomis tiek pat sumažinamas išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis, kaip apibrėžta ŠESD ATLPS direktyvos 27 straipsnyje, ir jeigu ELPA valstybė atitinka ŠESD ATLPS direktyvos 27 straipsnyje nurodytas sąlygas.

44.

Skatinamojo poveikio reikalavimas laikomas įvykdytu, jeigu laikomasi visų 3,4 skirsnyje išdėstytų sąlygų.

45.

ELPA valstybė turi įrodyti, kad pagalbos gavėjui skirta pagalbos suma nėra didesnė nei būtina. Visų pirma, ELPA valstybė gali skirti mažesnio intensyvumo, negu minima šiose gairėse, pagalbą

46.

Šiose gairėse nustatytos viršutinės pagalbos ribos negali būti viršijamos, neatsižvelgiant į tai, ar visa parama finansuojama tik iš valstybės išteklių, ar ją iš dalies finansuoja Sąjunga.

47.

Pagalbos, kuri pagal šias gaires laikoma suderinama, negalima skirti kartu su kita valstybės pagalba, kaip apibrėžta EEE susitarimo 61 straipsnio 1 dalyje, ar kitų formų finansavimu iš Sąjungos biudžeto, jeigu dėl tokio bendro finansavimo pagalbos intensyvumas yra didesnis negu nustatyta šiose gairėse. Tačiau, jeigu pagalbos priemonių, kurioms taikomos šios gairės, tinkamos finansuoti išlaidos visiškai arba iš dalies atitinka kitos pagalbos tinkamas finansuoti išlaidas, bendrai finansuojamai pagalbos daliai pagal taikytinas taisykles bus nustatyta palankiausia pagalbos viršutinė riba.

48.

Pagal Priežiūros institucijos ir Teisingumo Teismo susitarimo 3 protokolo II dalį (18) ir 2004 m. liepos 14 d. (19) Sprendimą Nr. 195/04/COL ELPA valstybės ELPA Priežiūros institucijai turi teikti metines ataskaitas.

49.

Be Priežiūros institucijos ir Teisingumo Teismo susitarimo 3 protokolo II dalyje ir Sprendime Nr. 195/04/COL nustatytų reikalavimų, metinėse ataskaitose apie pagalbos aplinkos apsaugai priemones turi būti pateikta toliau nurodyta papildoma informacija apie atitinkamas patvirtintas schemas. ELPA valstybės į savo metines ataskaitas visų pirma turi įtraukti šią informaciją:

50.

ELPA Priežiūros institucija reguliariai stebės pagalbą įmonėms, veikiančioms sektoriuose ir pasektoriuose, kuriems dėl į elektros kainas įtraukiamų su ES ŠESD ATLPS leidimais susijusių išlaidų kyla didelė anglies dioksido nutekėjimo rizika, kaip aprašyta 3.1 skirsnyje. Tai darydama ji atnaujins informaciją apie perkeliamas netiesiogines išlaidas ir galimą poveikį anglies dioksido nutekėjimui.

51.

ELPA valstybių metinėse ataskaitose apie naujoms labai efektyviai veikiančioms elektrinėms, įskaitant elektrines, pritaikytas surinkti ir saugoti anglies dioksidą, skiriamą pagalbą turi būti pateikta ši informacija:

52.

ELPA Priežiūros institucijos nuomone, būtinos papildomos priemonės ELPA valstybėse skiriamos valstybės pagalbos skaidrumui didinti. Visų pirma reikia užtikrinti, kad ELPA valstybės narės, ūkinės veiklos vykdytojai, suinteresuotosios ELPA Priežiūros institucija galėtų lengvai susipažinti su išsamiais visų taikomų pagalbos aplinkos apsaugai schemų tekstais.

53.

Tai galima padaryti sukuriant interneto svetaines. Todėl ELPA Priežiūros institucija, tikrindama pagalbos schemas, sistemingai reikalaus, kad susijusios ELPA valstybės skelbtų išsamius visų galutinių pagalbos schemų tekstus internete ir praneštų ELPA Priežiūros institucijai paskelbtų tekstų interneto adresus.

54.

ELPA valstybės privalo užtikrinti, kad būtų vedama išsami pagal visas priemones skiriamos pagalbos apskaita. Tokie apskaitos dokumentai, kuriuose turi būti pateikta visa informacija, reikalinga siekiant nustatyti, ar laikytasi sąlygų dėl tinkamų finansuoti išlaidų ir didžiausio leidžiamo pagalbos intensyvumo, turi būti saugomi 10 metų nuo pagalbos skyrimo dienos ir pateikiami Priežiūros institucijai paprašius.

55.

ELPA Priežiūros institucija šias gaires taikys nuo kitos dienos po jų paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje ir EEE priede.

56.

Gairės bus taikomos iki 2020 m. gruodžio 31 d. Pasikonsultavusi su ELPA valstybėmis ELPA Priežiūros institucija gali iki tos datos iš dalies pakeisti šias gaires dėl svarbių su konkurencijos ar aplinkos politika susijusių aplinkybių arba siekdama atsižvelgti į kitų EEE sričių politiką ar tarptautinius įsipareigojimus Visų pirma tokie pakeitimai gali būti būtini atsižvelgiant į būsimus tarptautinius susitarimus klimato kaitos srityje ir būsimus su klimato kaita susijusius EEE teisės aktus. ELPA Priežiūros institucija šių gairių peržiūrą gali atlikti kas dvejus metus nuo jų priėmimo.

57.

ELPA Priežiūros institucija taikys šias gaires visoms pagalbos priemonėms, apie kurias pranešta ir dėl kurių ji turi priimti sprendimą po to, kai gairės bus paskelbtos Oficialiajame leidinyje ir EEE priede, net jei apie projektus pranešta iki gairių paskelbimo. Neteisėtai pagalbai ELPA Priežiūros institucija taikys taisykles, nustatytas Valstybės pagalbos gairių dėl taisyklių, taikomų vertinant neteisėtą valstybės pagalbą (20), skyriuje.