—

atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2007)0095),

—

atsižvelgdamas į EB sutarties 251 straipsnio 2 dalį ir 285 straipsnio 1 dalį, pagal kurias Komisija jam pateikė pasiūlymą (C6-0091/2007),

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 51 straipsnį,

—

atsižvelgdamas į Regioninės plėtros komiteto pranešimą (A6-0285/2007),

1.

pritaria Komisijos pasiūlymui su pakeitimais;

2.

ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą ketina keisti iš esmės arba pakeisti jį nauju tekstu;

3.

paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai.

—

atsižvelgdamas į Suomijos Respublikos iniciatyvą (16336/2006) (1),

—

atsižvelgdamas į 1995 m. liepos 26 d. Briuselyje pasirašytos Konvencijos dėl Europos policijos biuro įsteigimo (Europolo konvencijos) (2), kurios pagrindas - Europos Sąjungos sutarties K.3 straipsnis, 10 straipsnio 1 dalį,

—

atsižvelgdamas į ES sutarties 30 straipsnio 1 dalies b punktą, 30 straipsnio 2 dalį ir 34 straipsnio 2 dalies c punktą,

—

atsižvelgdamas į ES sutarties 39 straipsnio 1 dalį, pagal kurį Taryba kreipėsi į Parlamentą dėl konsultacijos (C6-0048/2007),

—

atsižvelgdamas į 1998 m. lapkričio 3 d. Tarybos aktą, patvirtinantį Europolo analizei skirtoms darbo byloms taikomas taisykles (3),

—

atsižvelgdamas į 2003 m. lapkričio 27 d. Tarybos aktą, Europolo konvencijos 43 straipsnio 1 dalies pagrindu parengiantį Protokolą dėl tos konvencijos pakeitimo (4),

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 93 ir 51 straipsnius,

—

atsižvelgdamas į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto pranešimą (A6-0288/2007),

1.

pritaria Suomijos Respublikos iniciatyvai su pakeitimais;

2.

ragina Tarybą atitinkamai pakeisti dokumento tekstą;

3.

ragina Tarybą pranešti Parlamentui, jei ji ketina nukrypti nuo teksto, kuriam pritarė Parlamentas;

4.

ragina Tarybą dar kartą konsultuotis su Parlamentu, jei ji ketina iš esmės keisti Suomijos Respublikos iniciatyvą;

5.

paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai bei Suomijos Respublikos vyriausybei.

—

atsižvelgdamas į EB sutarties 2, 6 ir 174 straipsnius,

—

atsižvelgdamas į savo 2006 m. rugsėjo 7 d. rezoliuciją dėl miškų gaisrų ir potvynių Europoje (1), 2002 m. rugsėjo 5 d. rezoliuciją dėl potvynių Europoje (2), 2005 m. balandžio 14 d. rezoliuciją dėl sausros Portugalijoje (3), 2005 m. gegužės 12 d. rezoliuciją dėl sausros Ispanijoje (4), 2005 m. rugsėjo 8 d. rezoliuciją dėl stichinių nelaimių (gaisrų ir potvynių) šią vasarą Europoje (5) ir į savo 2006 m. gegužės 18 d. rezoliuciją dėl gaivalinių nelaimių (miškų gaisrų, sausrų ir potvynių) įtakos žemės ūkiui (6), regioninės plėtros aspektų (7) ir aplinkosaugos aspektų (8),

—

atsižvelgdamas į Europos Parlamento Regionų plėtros komiteto, Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto bei Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto organizuotus du bendrus viešuosius klausymus temomis „Europos strategijos gaivalinių nelaimių atvejais“ (2006 m. kovo 20 d.) ir „Europos civilinės saugos pajėgos. Europos pagalba“ (2006 m. spalio 5 d.),

—

atsižvelgdamas į 2001 m. spalio 23 d. Tarybos sprendimą 2001/792/EB, Euratomas, nustatantį Bendrijos mechanizmą sustiprintam bendradarbiavimui teikiant civilinės saugos pagalbą palengvinti (9), į numatomą naujos redakcijos Tarybos sprendimo, nustatančio Bendrijos civilinės saugos mechanizmą, priėmimą ir į savo 2006 m. spalio 24 d. poziciją šiuo klausimu (10),

—

atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, įsteigiančio Europos Sąjungos solidarumo fondą (COM(2005)0108), ir į savo 2006 m. gegužės 18 d. poziciją šiuo klausimu (11),

—

atsižvelgdamas į 2006m. gegužės 9 d. Michelio Bariero pranešimą „Europos civilinės saugos pajėgos. Europos pagalba“,

—

atsižvelgdamas į savo 2007 m. balandžio 25 d. poziciją dėl Tarybos bendrosios pozicijos, siekiant priimti direktyvą dėl potvynių rizikos vertinimo ir valdymo (12),

—

atsižvelgdamas į 2007 m. kovo 5 d. Tarybos sprendimą 2007/162/EB, Euratomas, nustatantį civilinės saugos finansinę priemonę (13),

—

atsižvelgdamas į 2007 m. birželio 12-13 d. vykusio Teisingumo ir vidaus reikalų tarybos posėdžio dėl Monitoringo ir informacijos centro (MIC) koordinavimo pajėgumų skatinimo remiantis Bendrijos civilinės saugos priemone išvadas,

—

atsižvelgdamas į 1997 m. gruodžio 11 d. Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos Kioto protokolą ir į tai, kad 2002 m. kovo 4 d. Bendrija šį protokolą ratifikavo,

—

atsižvelgdamas į 2003 m. lapkričio 17 d. Reglamentą (EB) Nr. 2152/2003 (14)(„Forest Focus“ reglamentas),

—

atsižvelgdamas į 2006 m. birželio 15-16 d. Briuselio Europos Vadovų Tarybos pirmininkavimo išvadų 12 punktą dėl ES gebėjimo reaguoti ekstremalių situacijų, krizių ir nelaimių sąlygomis,

—

atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Vandens trūkumo ir sausrų problemos Europos Sąjungoje sprendimas“ (COM(2007)0414),

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 103 straipsnio 4 dalį,

A.

kadangi viską niokojantys gaisrai ir stiprūs potvyniai, kurie 2007 m. vasarą sėjo mirtį ir viską griovė visame Europos žemyne, ypač Graikijoje ir Jungtinėje Karalystėje, palietė ES valstybes nares, kai kuriuos atokius regionus, ypač Martiniką ir Gvadelupą, kurias nusiaubė uraganas Dinas, šalis kandidates ir tiesiogines ES kaimynes; kadangi liepos mėn. išdegęs plotas savo dydžiu prilygo visam pernai nuo gaisrų nukentėjusiam plotui; kadangi rugpjūčio mėn. Graikijoje įsiplieskę gaisrai yra vieni smarkiausių pasaulyje nuo pat 1871 m. ir dėl to šalis išgyvena skaudžią nacionalinę tragediją,

B.

kadangi visas šios vasaros gaisrų Europoje nuniokotas augmenijos ir miško zonų plotas, įskaitant NATURA 2000 tinklui priklausančias Bendrijos svarbos ir kitas ekologiniu požiūriu svarbias teritorijas, turinčias ekologinį poveikį visam regionui, viršija 700 000 hektarų, o didžiausią žalą patyrusios šalys yra Graikija, Italija, Bulgarija, Kipras, Kroatija, Buvusioji Jugoslavijos Respublika Makedonija, Ispanija (ypač Kanarų salos bei Kasteljono provincija) ir Albanija,

C.

kadangi pastaruoju metu Graikiją niokojusių gaisrų aukomis tapo daugiau kaip 60 žmonių, daugybė buvo sužalota, išdegė 250 000 hektarų ploto, išdegė tūkstančiai hektarų miškų ir krūmynų, žuvo gyvūnų, buvo sugriauta daug namų, sunaikinta turto ir kaimų,

D.

kadangi tuo pačiu metu kitose Europos šalyse, ypač Jungtinėje Karalystėje, kilo smarkūs potvyniai, nusinešę bent 10 gyvybių ir padarę 5 milijardų EUR vertės žalą namams, mokykloms, infrastruktūrai ir žemės ūkiui ir sutrikdę švaraus vandens tiekimą 420 000 žmonių, dėl ko daug žmonių teko evakuoti; didelių nuostolių patyrė įmonės, žemės ūkio sektorius ir turizmo pramonė; kadangi Italijoje kritinė padėtis susidarė dėl potvynių centre ir šiaurėje, o šalies pietuose - dėl sausros ir gaisrų, o Rytų Europą, ypač Rumuniją, niokojo ypač didelės sausos,

E.

kadangi Bendrijos civilinės saugos mechanizmas per du mėnesius buvo panaudotas dvyliką kartų dėl to paties pobūdžio pavojaus ir septynis kartus - tuo pat metu; kadangi valstybių narių parama buvo nepakankama siekiant užtikrinti greitą ir atitinkamą civilinę apsaugą visais šiais pavojaus atvejais,

F.

kadangi vis karštesnės ir sausesnės vasaros Pietų Europoje, miškų ir kitų gamtinių teritorijų gaisrai yra besikartojantys gamtos reiškiniai, tačiau kasmet labai skiriasi jų stiprumas ir geografinė vieta; kadangi, kaip pažymima pirmiau minėtame Komisijos komunikate, poveikį šių gaivalinių reiškinių tendencingumui, kurį apibūdina vis dažniau užplūstančios karščio bangos ir sausros, daro ir klimato kaita, kadangi investuoti į klimato apsaugą reiškia investuoti į sausros ir miškų gaisrų sukeltų katastrofų prevenciją; kadangi dėl pastaruoju metu vis ilgiau trunkančių sausrų bus dar sunkiau atkurti miškus po gaisrų, ir dėl to kyla dar didesnis dykumėjimo pavojus,

G.

atsižvelgdamas į žalingus ekonominius ir socialinius gaivalinių nelaimių padarinius regionų ekonomikai, gamybai ir turizmui,

H.

kadangi didelis gaisringumas Pietų Europoje 2007 m. ir gaisrų mastas yra keleto veiksnių, kaip antai klimato kaita, netinkama miškų apibrėžtis bei nepakankama priežiūra ir gamtos nelaimių bei žmonių nerūpestingumo derinio padarinys, taip pat nusikalstamos veiklos ir kartu teisės aktų, draudžiančių neteisėtas statybas išdegusiose žemėse, stokos padarinys,

I.

kadangi Europos Sąjunga turi pripažinti Viduržemio jūros regiono sausrų ir gaisrų specifinį pobūdį ir pritaikyti prevencijos, mokslinių tyrimų, rizikos valdymo, civilinės gynybos ir solidarumo priemones,

1.

reiškia užuojautą artimųjų netekusiems ir nukentėjusių vietovių gyventojams ir tvirtą solidarumą su jais;

2.

reiškia pagarbą ugniagesiams, kitiems profesionalams ir savanoriams, nenuilstamai dirbusiems ir rizikavusiems gyvybe gesinant gaisrus, gelbėjant žmones ir mažinant šios vasaros gaivalinių nelaimių padarytą žalą, taip pat ir daugeliui pavienių asmenų, kovojusių už savo pragyvenimo išteklius ir juos supančią aplinką;

3.

prašo Komisiją sutelkti ES solidarumo fondą, kad jį galima būtų panaudoti lanksčiai, nedelsiant ir išvengiant daug laiko gaišinančių procedūrų bei administracinių kliūčių; mano, kad šiomis aplinkybėmis, remiantis Bendrijos fondų panaudojimo sąlygomis, pavyzdžiui, partnerystės ir tvariosios plėtros principais, reikia nedelsiant sudaryti sąlygas naudoti Europos solidarumo fondo ir kitų Bendrijos priemonių, pavyzdžiui, struktūrinių fondų ir Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai, ar kitų finansinių priemonių išteklius, skirtus pagalbai nuo gaivalinių nelaimių kenčiančioms aukoms teikti ir jų šeimos narių materialiniams poreikiams tenkinti;

4.

ragina Komisiją parengti nepaprastąsias Bendrijos pagalbos priemones, ypač finansinio pobūdžio, siekiant padėti reabilituoti regionus, kurie labai nukentėjo, atkurti paveiktų vietovių gamybos pajėgumus, atnaujinti darbo vietų kūrimo procesą ir imtis reikiamų priemonių siekiant kompensuoti socialines išlaidas, atsiradusias dėl darbo ir kitų pajamų šaltinių praradimo;

5.

pabrėžia, kad reikia trumpinti prieigos prie ES lėšų procedūros laiką, kai lėšos naudojamos potvynių ir gaisrų padarytai žemės ūkio naudmenų žalai šalinti, ir kad reikia skirti daugiau finansinės paramos apsaugai nuo potvynių gerinti; ragina Komisiją ir valstybes nares peržiūrėti ir pasidalyti naujausiais moksliniais tyrimais paremta gerąja patirtimi, susijusia su didėjančia potvynių ir miškų gaisrų rizika, kurią lėmė žemės, buveinių ir drenažo valdymo būdai; ragina valstybes nares palengvinti natūralų dirvožemio drenažą, kad vanduo kuo ilgiau laikytųsi įsigėręs į dirvožemį; taip pat siekiant riboti ypač stiprių liūčių daromą žalą turėtų būti stiprinama potvynių kontrolė ir drenažo infrastruktūra;

6.

pripažįsta, kad, įsiplieskus miškų gaisrams, Europos Sąjunga, jos valstybės narės ir kitos šalys solidariai teikė pagalbą nukentėjusiems regionams, t. y. siuntė lėktuvus, gaisro gesinimo įrangą ir specialistus bei teikė pagirtiną pagalbą, kuri buvo teikiama susijusioms institucijoms ir gelbėjimo komandoms; mano, kad šių reiškinių mastas ir poveikis dažnai viršija regiono ir nacionalinį lygmenis bei pajėgumus ir reikalauja neatidėliotino ir veiksmingo įsipareigojimo Europos mastu;

7.

pripažįsta Monitoringo ir informavimo centro indėlį remiant ir sudarant galimybes kritinėmis aplinkybėmis mobilizuoti ir koordinuoti civilinės saugos pajėgas; tačiau atkreipia dėmesį į tai, kad valstybių narių ištekliai miškų gaisrams gesinti yra riboti, ypač nepakanka oro transporto priemonių, ir kad tais atvejais, kai šie ištekliai reikalingi pačiai valstybei narei, ji ne visuomet gali ištiesti pagalbos ranką; todėl pažymi, kad kai kurios valstybės narės gavo mažiau pagalbos nei reikėjo ir turėjo pasikliauti dvišaliais pagalbos susitarimais su ES nepriklausančiomis šalimis; dėl šios priežasties apgailestauja, kad tam tikrais atvejais ES nepajėgė vieningai pademonstruoti pakankamo solidarumo;

8.

primygtinai ragina Tarybą nedelsiant priimti susitarimą dėl naujo ES Solidarumo fondo reglamento, atsižvelgiant į 2006 m. gegužės mėn. išreikštą Europos Parlamento poziciją; mano, kad Tarybos delsimas šiomis aplinkybėmis yra nepriimtinas; įsitikinęs, kad pagal naująjį reglamentą, kuriame - kartu su kitomis priemonėmis - būtų supaprastintos ES solidarumo fondo sutelkimo sąlygos, būtų galima veiksmingai, lanksčiai ir laiku naudotis šiuo fondu žalai šalinti; ragina Tarybai pirmininkaujančią Portugaliją, taip pat ES finansų, aplinkosaugos, žemės ūkio ir regionų plėtros ministrus nedelsiant imtis greitų ir ryžtingų veiksmų; siūlo šiuo tikslu surengti nepaprastąjį bendrą Tarybos posėdį, į kurį būtų pakviesti šie atsakingi ES ministrai, o Europos Parlamentas ir Komisija dalyvautų stebėtojų teisėmis;

9.

reikalauja, kad būtų sukurtos Europos pajėgos, kurios galėtų nedelsdamos reaguoti ištikus nelaimei, kaip siūloma Komisijos nario M. Barniero pranešime, ir apgailestauja, kad nebuvo į tai atsižvelgta ir imtasi tolesnių priemonių; pabrėžia, kad šiomis aplinkybėmis reikia toliau tobulinti greito reagavimo pajėgumus, kurie, kaip minėta per 2006 m. birželio 16-17 d. Briuselyje vykusį Europos Vadovų Tarybos susitikimą, būtų grindžiami valstybių narių civilinės saugos modeliais; ragina Komisiją, kad ji šiuo tikslu parengtų pasiūlymą; pabrėžia valstybių narių ir jų vietos valdžios institucijų svarbą veiksmingai užkertant kelią gaisrams ir juos gesinant;

10.

10 ragina Komisiją reikalauti, kad valstybės narės pateiktų informaciją apie kovai su gaivalinėmis nelaimėmis skirtas jų veiklos programas bei pasidalintų jų taikymo patirtimi, ir ištirti naudojamų prevencijos, pasiruošimo ir reagavimo priemonių tinkamumą, siekiant keistis neatidėliotinų veiksmų, administracinių ir operatyvinių organų koordinavimo bei būtinų žmogiškųjų ir materialiųjų išteklių prieinamumo patirtimi ir padaryti išvadas; ragina Komisiją, siekiant geriau pasiruošti 2008 m. miškų gaisrų sezonui, ištirti bendradarbiavimo su ES kaimynėmis ir trečiosiomis šalimis gesinant pragaištingus gaisrus ir pavojingais vasaros mėnesiais keičiantis gerąja patirtimi ir (arba) pajėgomis galimybes;

11.

mano, kad ankstesnių ir pastarųjų metų patirtis parodo būtinybę stiprinti Bendrijos civilinės saugos prevencijos, pasirengimo ir reagavimo pajėgumus, susijusius su miškų ir kitais gaisrais, ir ragina Komisiją imtis šios iniciatyvos;

12.

ragina Komisiją ištirti galimybes iš anksto susitarti dėl teisės pasitelkti papildomas pajėgas, prieinamas iš kitų šaltinių, įskaitant komercinę rinką, galinčias nedelsiant reaguoti kilus didelei krizei; siūlo išlaidas, susijusias su reaguoti pasirengusių pajėgų išlaikymu, padengti taikant civilinės saugos finansinę priemonę;

13.

džiaugiasi neseniai priimtu 2007 m. kovo 5 d. Tarybos sprendimu 2007/162/EB, Euratomas, nustatančiu Civilinės saugos finansinę priemonę, ir yra įsitikinęs, kad, vykdant pagal šią priemonę finansuojamus veiksmus, bus neabejotinai užtikrintas Europos solidarumas, ir kad tai duos Europai papildomos naudos veiksmingai valdant gaivalines nelaimes; vis dėlto reiškia susirūpinimą dėl to, kad šiai naujai priemonei skirtų lėšų neužteks norint veiksmingai siekti pagal ją numatytų ambicingų tikslų;

14.

pabrėžia, kad būtinos patikimesnės gaivalinių nelaimių prevencijos priemonės, ir labai tikisi, kad 2008 m. bus išleistos dviejų Komisijos narių monografijos, kuriose siekiama pateikti bendrą gaivalinių nelaimių prevencijos strategiją; be to, ragina Komisiją apsvarstyti galimybę naudoti atvirojo koordinavimo metodą, siekiant užkirsti kelią gaivalinėms nelaimėms, ir taikant bendrąją teritorijos priežiūrą, siekiant padidinti vandens telkinių sulaikymo gebą, ir bendrąją miškų priežiūrą, siekiant kuo labiau sumažinti miškų gaisringumą ir greitą ugnies plitimą; pabrėžia, kad atkūrus biomasę pagerėtų ekonominis veiklos įgyvendinamumas;

15.

ragina Komisiją atlikti daugiau mokslinių tyrimų, siekiant patobulinti miškų gaisrų prevencijos ir gesinimo metodus bei medžiagas ir peržiūrėti planavimą bei žemės panaudojimą; todėl ragina valstybes nares imtis griežtų priemonių, siekiant pagerinti ir įgyvendinti miškų apsaugos teisinę bazę ir susilaikyti nuo komercializacijos, žemės paskirties keitimo ir privatizavimo, tuo sumažinant kišimąsi ir spekuliaciją; mano, kad šiuo tikslu reikėtų panaudoti visas ES pažangiąsias technologijas, įskaitant palydovines sistemas;

16.

16 apgailestauja, kad daugelis šių miškų gaisrų kilo dėl padegimų, ir yra ypač susirūpinęs dėl to, kad tarp Europos miškų gaisrų priežasčių daugėja padegimų iš kriminalinių paskatų; todėl ragina valstybes nares griežtinti baudžiamąsias sankcijas už aplinkos niokojamąją nusikalstamą veiklą, ypač už miškų padegimą, ir tiki, kad, atlikus skubų ir veiksmingą tyrimą, siekiant patraukti atsakomybėn už šiuos nusikaltimus atsakingus asmenis ir skyrus jiems atitinkamą bausmę, bus užkirstas kelias neatsargiai ir tyčinei veiklai;

17.

reiškia susirūpinimą dėl to, kad daugėja nelaimių, kylančių dėl ekstremalių klimato reiškinių, kuriuos, pasak specialistų, labiausiai lemia visuotinio atšilimo veikiama klimato kaita; todėl ragina valstybes nares imtis būtinų veiksmų Kioto protokolo tikslams įgyvendinti, o Komisiją - imtis iniciatyvos, siekiant užtikrinti Kioto protokolo įsipareigojimų laikymąsi bei tolesnę veiklą; ragina Komisiją ir visas susijusias viešąsias institucijas rengiant avarinių tarnybų ir žalos mažinimo programų biudžetus ir numatant nenumatytiems atvejams skirtas atsargas atsižvelgti į klimato kaitą ir didėjančią potvynių, miškų gaisrų ir panašių nelaimių tikimybę;

18.

ragina Komisiją tęsti bendradarbiavimą su nacionalinėmis institucijomis siekiant plėtoti politiką, kurią vykdant būtų mažinamas gaisrų poveikis aplinkai; ragina paruošti miškų atsodinimo politiką, pagrįstą bioklimatinėmis ir aplinkos sąlygomis; pabrėžia būtinybę kaupti ir registruoti valstybių narių gamtinių išteklių duomenis ir sukurti atvirą piliečiams duomenų bazę „Žalioji nacionalinė suvestinė“;

19.

pažymi, kad imantis bet kokių veiksmų pagal civilinės saugos mechanizmą ypatingą dėmesį reikėtų skirti gaivalinių nelaimių ištiktų neįgaliųjų specialiosioms reikmėms tenkinti;

20.

mano, kad nedelsiant reikėtų skatinti ir remti savanorių civilinės saugos veiklą, organizuojant pagrindinius mokymus ir teikiant įrangą, kurioje galėtų būti panaudojamos pažangios technologijos, nes savanoriai - vienas iš pagrindinių valstybių narių turimų išteklių, kai tenka veikti ypatingosios padėties sąlygomis, atsiradusiomis dėl gaivalinių nelaimių; ragina Europos Sąjungą ir valstybes nares šviesti piliečius mūsų miškų vertės ir jų išteklių bei jų saugojimo naudos klausimais, telkiant savanorius ar kitais būdais propaguoti pilietinę visuomenę;

21.

mano, kad ilgalaikės miškų plotų apsaugos sąlyga yra tvarus planavimas bei regionų ir kaimo plėtros planų įgyvendinimas, siekiant raginti kaimo gyventojus neišsikelti iš kaimo teritorijų, sudarant galimybes, ypač jaunajai kartai, gauti įvairių pajamų iš žemės ūkio ir kuriant būtiną modernią infrastruktūrą, kurią panaudojant kaimo teritorijose būtų skatinamas tvarus turizmo ir paslaugų sektorius;

22.

pabrėžia, kad šiais metais gaivalinės nelaimės ir ypač miškų gaisrai kėlė didelę grėsmę paminklams ir archeologinėms vietovėms, kurios yra labai svarbi Europos kultūros paveldo dalis; pabrėžia, kad šiuo požiūriu kyla grėsmė senajai Olimpijai, Olimpinių žaidynių gimtinei, jų muziejui, kaip pasaulio paveldo vietovei; prašo nedelsiant numatyti lėšų, jei reikėtų atkurti Europos kultūros paveldo vietoves, jei joms besitęsiantys miškų gaisrai padarytų žalos;

23.

ragina valstybes nares užtikrinti, kad visų išdegusių miškų plotai būtų ir toliau skirti miškams ir kad būtų taikomos jų atželdinimo programos, įskaitant privalomąsias sąlygas, o pakeisti žemės paskirties nebūtų galima, įgyvendinti atitinkamus teisės aktus dėl apsaugos ir tinkamo žemės naudojimo, įskaitant tausios žemdirbystės ir miškininkystės technologijas, vandens naudojimo administravimą ir veiksmingą rizikos valdymą, ir nedelsiant planuoti atkūrimo politiką, susijusią su turizmo sritimi ir vietine ekonomika;

24.

ragina Komisiją stebėti, kad visos nelaimių padariniams likviduoti skirtos lėšos, kurios suteikiamos valstybėms narėms, būtų tinkamai, veiksmingai ir efektyviai naudojamos ir prašo grąžinti neteisingai panaudotą Bendrijos pagalbą, pavyzdžiui, jei neįvykdomi atželdinimo planai, bei atnaujinti kadastrinius duomenis;

25.

smerkia neteisėtų pastatų saugomose teritorijose arba teritorijose, kuriose draudžiamos statybos, įteisinimą ir ragina nedelsiant sustabdyti visus bandymus sumažinti miškų apsaugą keičiant Graikijos konstituciją (24 straipsnį);

26.

siūlo į gaivalinių nelaimių labiausiai paveiktas šalis nusiųsti Europos Parlamento delegaciją, kuri išreikštų solidarumą su gyventojais, stebėtų gyvybei, turtui, socialiniams tinklams, aplinkai, ekonomikai padarytus nuostolius ir padarytų reikiamas išvadas siekiant geresnės prevencijos ir reagavimo į panašias ekstremalias padėtis ES ateityje;

27.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai bei valstybių narių parlamentams ir vyriausybėms.

—

atsižvelgdamas į 2000 m. spalio 26 d. rezoliuciją dėl Komisijos pranešimų Europos Vadovų Tarybai „Geresnė teisėkūra 1998 m. - bendra atsakomybė 1998 m.“ ir „Geresnė teisėkūra 1998 m.“ (1),

—

atsižvelgdamas į savo 2001 m. lapkričio 29 d. rezoliuciją dėl Komisijos baltosios knygos dėl Europos valdymo (2),

—

atsižvelgdamas į savo 2003 m. balandžio 8 d. rezoliuciją dėl Komisijos pranešimų Europos Vadovų Tarybai „Geresnė teisėkūra 2000 m.“ ir „Geresnė teisėkūra 2001 m.“ (3),

—

atsižvelgdamas į savo 2004 m. vasario 26 d. rezoliuciją dėl Komisijos pranešimo „Geresnė teisėkūra 2002 m.“ (4),

—

atsižvelgdamas į savo 2004 m. kovo 9 d. rezoliuciją dėl Komisijos komunikato dėl Bendrijos reglamentavimo veiklos supaprastinimo ir patobulinimo (5),

—

atsižvelgdamas į savo 2004 m. balandžio 20 d. rezoliuciją dėl Bendrijos teisėkūros ir konsultavimosi procedūrų poveikio įvertinimo (6),

—

atsižvelgdamas į savo 2006 m. gegužės 16 d. rezoliuciją dėl reglamentavimo aplinkos supaprastinimo strategijos (7),

—

atsižvelgdamas į 2006 m. gegužės 16 d. rezoliuciją dėl Komisijos 12-osios metinės ataskaitos „Geresnė teisėkūra 2004 m.: subsidiarumo principo taikymas“ (8),

—

atsižvelgdamas į savo 2006 m. gegužės 16 d. rezoliuciją dėl teisės aktų leidėjams pateiktų teisės aktų pasiūlymų atrankos rezultatų (9),

—

atsižvelgdamas į 2006 m. lapkričio 14 d. Komisijos komunikatą Tarybai, Europos Parlamentui, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Geresnio reglamentavimo Europos Sąjungoje strateginė apžvalga“ (COM(2006)0689),

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 45 straipsnį,

—

atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto pranešimą ir į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto, Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto bei Regioninės plėtros komiteto nuomones (A6-0273/2007),

A.

kadangi sėkmingas geresnio reglamentavimo siekio įgyvendinimas sudaro vieną iš pagrindinių Europos Sąjungos prioritetų, nes didėjanti modernios, racionalios ir veiksmingos teisėkūros nauda tuo pat metu mažinant jos sąnaudas užtikrintų aukščiausio lygmens produktyvumą, augimą, pripažinimą ir pagaliau užimtumą visoje Europoje,

B.

kadangi Komisija anksčiau minėtame 2006 m. lapkričio 14 d. komunikate nagrinėja pasiektą pažangą geresnio reglamentavimo srityje ir nustato svarbiausius ateities uždavinius pabrėždama, kad pažanga turėtų būti daroma tiek Europos, tiek valstybių narių lygmeniu taip plėtojant bendrąjį metodą, kurio tikslas - paprastesnis Bendrijos ir nacionalinių teisės aktų taikymas mažesnėmis sąnaudomis,

C.

kadangi šis metodas - Komisijos, Tarybos ir Europos Parlamento naudojama vertinga priemonė, skirta siekti Lisabonos strategijos tikslų - reikalauja glaudesnės šios srities partnerystės, pirmiausia, tarp Europos institucijų, o tuomet - tarp pastarųjų ir nacionalinių valdžios institucijų,

D.

kadangi anksčiau minėtajame komunikate Komisija siūlo stiprinti poveikio vertinimų priežiūrą įsteigiant nepriklausomą Poveikio vertinimo valdybą, vadovaujamą Komisijos pirmininko, ir stebėdama ankstyvojo etapo padėtį valstybėse narėse įsipareigoja imtis labiau prevencinių priemonių, kad padėtų teisingai perkelti svarbiausias direktyvas į nacionalinę teisę,

E.

kadangi Komisijos nuomone Europos Parlamentas ir Taryba turėtų rengti metodiškesnius daugelio Komisijos pasiūlymų svarbių dalinių pakeitimų poveikio vertinimus ir didesnį prioritetą teikti svarstomiems supaprastinimo pasiūlymams, kodifikavimui ir pasenusių teisės aktų panaikinimui,

F.

kadangi Komisijos siūlymu valstybės narės savo ruožtu turėtų kurti ir įgyvendinti konsultacijų mechanizmus ir supaprastinimo programas, kai tokių nesama, ir skatinti metodiškesnį ekonominio, socialinio poveikio ir poveikio aplinkai vertinimą bei geresnį Bendrijos teisės taikymą,

G.

kadangi geresnis reglamentavimas nėra susijęs vien tik su biurokratijos ir administracinės naštos mažinimu, galiojančių teisės aktų supaprastinimu ar reguliavimo panaikinimu, bet taip pat apima pastangas užtikrinti, kad į teisėkūros procesą būtų įtraukti visi visų lygmenų suinteresuoti vyriausybiniai ir nevyriausybiniai veikėjai ir kad Europos institucijos taptų artimomis nacionalinės, regioninės ir vietos valdžios institucijų partnerėmis, siekiant priimti aukštos kokybės teisės aktus,

H.

kadangi kiekvieno lygmens valdžia turi prisiimti atsakomybę už geresnį reglamentavimą, kad būtų galima sumažinti administracinę naštą,

I.

kadangi vietos ir regioninės valdžios institucijos dažnai įgyvendina ir ES teisę ir užtikrina jos vykdymą,

J.

pagaliau kadangi Komisija siūlo ir Europos Sąjungai, ir valstybėms narėms imtis ambicingos Europos ir nacionalinės teisėkūros pagrindu kylanèios administracinės naštos mažinimo strategijos, ir šis bendras sumažinimo tikslas turėtų būti pasiektas 2012 m.,

1.

aktyviai remia geresnio reglamentavimo procesą siekiant padidinti ES teisės aktų veiksmingumą, efektyvumą, nuoseklumą, atskaitomybę ir skaidrumą; tačiau pabrėžia, kad šis procesas turi būti grindžiamas tam tikromis prielaidomis:

2.

remia Komisijos siekį pagerinti teisės aktų kokybę ir sumažinti administravimo naštą; mano, kad priemonės, išvardytos Komisijos komunikate, rodo aiškų ir nuolatinį įsipareigojimą siekti šio tikslo, tačiau mano, kad būtinos dar didesnės pastangos daugelyje sričių siekiant užtikrinti, jog vidaus rinką reglamentuojantys teisės aktai duotų didžiausią ekonominę naudą;

3.

ragina Komisiją sutelkti visas pastangas, būtinas siekiant supaprastinti ir modernizuoti esamus Bendrijos teisės aktus remiantis atitinkama supaprastinimo strategija, kurios įgyvendinime tinkamai dalyvautų valstybės narės ir suinteresuotosios šalys; nepaisant to, kartoja, jog, nors geresnis reglamentavimas yra bendras visų Europos institucijų tikslas, svarbiausią vaidmenį rengdama aukštos kokybės teisės aktų pasiūlymus, kurie yra geriausias viso supaprastinimo proceso atspirties taškas, atlieka Komisija;

4.

ragina Komisiją skirti daugiau dėmesio Bendrijos teisės aktų įgyvendinimui, stiprinimui ir vertinimui, kaip esminei geresnio reglamentavimo proceso daliai;

5.

sutinka su Komisija, kad neturint bendros kiekvieno teisės akto pasiūlymo ekonominio, socialinio poveikio, poveikio aplinkai, sveikatai ir tarptautinio poveikio apžvalgos geresnė teisėkūra neįmanoma; todėl visiškai palaiko Komisijos pirmininko vadovaujamos Poveikio vertinimo valdybos įsteigimą prie Komisijos, kad būtų stebima, kaip rengdami poveikio vertinimų projektus šiuos principus taiko atsakingieji Komisijos darbuotojai;

6.

vis dėlto pabrėžia, kad, siekiant užtikrinti bent minimalią nepriklausomą rengiamų poveikio vertinimo projektų priežiūrą, turėtų būti sukurta nepriklausoma ekspertų grupė, kuri pasirinktinai tikrindama stebėtų Poveikio vertinimo valdybos teikiamų nuomonių kokybę, o suinteresuotųjų šalių atstovams taip pat turėtų būti leista dalyvauti atliekant tikrinimus;

7.

mano, kad, siekiant išvengti prieštaringų metodų ir skatinti palyginamumą, Poveikio vertinimo valdyba turėtų užtikrinti bendros visų poveikio vertinimų metodologijos taikymą;

8.

reikalauja, kad Parlamentas būtų reguliariai informuojamas apie sprendimus, kuriuos prižiūrint Komisijos pirmininkui priima Poveikio vertinimo valdyba, siekiant užtikrinti skaidrų abiejų institucijų dialogą;

9.

Ragina Komisiją rengti poveikio vertinimus, kuriuose būtų pateikta pakankamai scenarijų ir politikos alternatyvų (įskaitant, jei būtina, „lūkuriavimo politikos“ alternatyvas), kurios sudarytų išlaidų požiūriu veiksmingų, tvarių ir socialiai priimtinų sprendimų pagrindą;

10.

laiko tai bendrąja taisykle pagal kurią, kad ir koks poveikio vertinimas būtų atliekamas, jei tai svarbu, privaloma tinkamai atsižvelgti į visą įmanomą politikos pasiūlymo įtaką visuomenei, aplinkai ir ekonomikai; be to, kai tai įmanoma ir atitinka susijusią teisės akto sritį, poveikio vertinimuose taip pat privaloma tinkamai atsižvelgti į visą įmanomą poveikį, svarbų pažeidžiamoms ar mažumų grupėms ir lyčių integracijos aspektams bei kitoms jautrioms tikslinėms grupėms, pvz., etninėms mažumoms, vaikus auginantiems tėvams, vyresniojo amžiaus ir nuolatos sergantiems bei neįgaliems asmenims („socialinių gairių nustatymas“);

11.

prašo Komisijos konsultuotis su visomis susijusiomis suinteresuotomis šalimis, ypač su nacionalinės, regioninės ir vietos valdžios institucijomis, kai ji rengiasi atlikti poveikio vertinimą, kad būtų tinkamai atsižvelgta į vietos arba regioninius skirtumus ir laiku pranešti šio poveikio vertinimo rezultatus Parlamentui, Regionų komitetui ir visoms tiesiogiai susijusioms vietos ir regioninės valdžios institucijoms;

12.

mano, kad šiuo tikslu visais etapais privaloma konsultuotis su visomis susijusiomis suinteresuotomis šalimis, galbūt aktyviau naudojantis Komisijos interneto svetaine rengiant viešus svarstymus, kurių rezultatai kitu atveju galėtų būti atsitiktinio pobūdžio, ir pasitelkus naujus ir labiau struktūrizuotus konsultavimo būdus, kaip numatoma Komisijos komunikate „Konsultavimosi ir dialogo stiprinimas. Komisijos konsultavimosi su suinteresuotomis šalimis bendrieji principai ir minimalūs reikalavimai“ (COM(2002)0704); todėl laikosi nuomonės, kad, Komisija privalo sudaryti sąlygas maksimaliam skaidrumui skelbdama suinteresuotųjų šalių atsiliepimus;

13.

pabrėžia, kad Parlamentas ir Taryba turėtų rengti nuoseklesnius svarbiausių Komisijos pasiūlymų pakeitimų poveikio vertinimus;

14.

ragina Komisiją nurodyti, kokios stadijos pasiekta atliekant poveikio vertinimus, kurie dar neskelbti, aiškiai nurodant, ar šie vertinimai dar bus nagrinėjami, ar jie buvo atšaukti, atidėti, ar dėl įvairių priežasèių pradėti rengti iš naujo ir t. t. ir konsultuotis su suinteresuotosiomis šalimis dėl vertinimų, kurie dar bus nagrinėjami;

15.

primygtinai reikalauja, kad vadovaudamosi ES sutarties 34 straipsnio 2 dalimi valstybės narės pateiktų politinio ir teismų bendradarbiavimo baudžiamosiose bylose srities iniciatyvų poveikio vertinimą; mano, kad šiuo požiūriu valstybės turėtų atsakingai suvokti savo tikrąjį įsipareigojimą;

16.

remia Komisijos vykdomą siūlomų teisės aktų periodišką atranką ir atšaukimą; taèiau pabrėžia, kad ši veikla privalo būti regima atsižvelgiant į skirtingų Bendrijos institucijų prerogatyvas teisėkūros proceso metu, kaip nurodoma Sutartyse, ir vadovaujantis institucijų lojalaus bendradarbiavimo principu;

17.

remia atitinkamais principais pagrįstų teisės aktų leidybą, kai daugiau dėmesio skiriama kokybei, o ne kiekiui; mano, kad diskusijos dėl vadinamojo geresnio reglamentavimo - tai priemonė, padedanti suvokti teisės aktų leidybą kaip procesą, skirtą aiškiai apibrėžtiems politikos tikslams siekti, įpareigojant ir įtraukiant visas suinteresuotas šalis į visas šio proceso grandis nuo rengimo iki vykdymo užtikrinimo;

18.

mano, kad A. Lamfalussy procedūros taikymo reglamentuojant finansų rinkas patirtis ir ypač reguliuotojų ir rinkos dalyvių dialogas - naudingas pavyzdys, kaip galima išbandyti dinamišką teisėkūros procesą;

19.

mano, kad A. Lamfalussy procedūra naudinga imantis tolesnių veiksmų; mano, kad lemiamą vaidmenį turės priežiūros metodų sujungimas; pritaria 3 lygmens komiteto atliktam darbui šiuo klausimu ir remia jo prašymą dėl tinkamų priemonių rinkinio; mano, kad konsultantams suteikta teisė lanksčiai veikti galėtų padėti pašalinti techninių aspektų naštą, apsunkinančią teisės aktų leidybą, ir sukurti dinamiškai rinkai tinkamas taisykles; tačiau pabrėžia, kad tai jokiu būdu neleidžia atsisakyti politinės atsakomybės dėl galutinių tikslų siekimo; primygtinai reikalauja, kad teisės aktų leidėjai stebėtų procesą, ir pakartoja, kad turi būti visokeriopai paisoma Parlamento teisės aktų leidybos galių;

20.

mano, kad Komisija turėtų nuolatos, o ne tik prieš pradėdama naują kadenciją, vertinti dar nepriimtų teisės aktų svarbą ir kad ji turėtų atšaukti pasiūlymus, kurie jau nebėra tinkami, ypač atkreipiant dėmesį į tuos, kurie jau tam tikrą laiką nenagrinėjami;

21.

pabrėžia, kad taip pat reikėtų supaprastinti Komisijos bendravimą su piliečiais, pavyzdžiui, pirkimų, finansinių paslaugų, mokslinių tyrimų programų, valstybės pagalbos taisyklių ir prašymų teikti finansavimą srityse;

22.

iš esmės pritaria, kad reikėtų greičiau priimti dar nepriimtus supaprastinimo pasiūlymus, bet mano, jog kiekvienu atskiru atveju būtina įvertinti, ar pasiūlymas nėra platesnio masto, nes tokiu atveju reikėtų daugiau laiko;

23.

pripažįsta faktą, kad Bendrijos teisės aktų leidybos veikla galėtų būti metodiškesnė; taigi ragina Komisiją persvarstyti savo darbo metodus ir jo organizavimo būdą, kad būtų galima spręsti įvairias problemas taikant horizontalesnio pobūdžio priemones, labiausiai siekiant užtikrinti didesnę darną, remiantis galimomis sąsajomis ir vengiant nenuoseklumo;

24.

mano, kad, siekiant išsaugoti svarbiausią Komisijos ir Parlamento abipusio pasitikėjimo elementą, prieš atšaukdama dar nenagrinėtus pasiūlymus Komisija turėtų atsižvelgti į Parlamento nuomonę;

25.

pritaria Komisijos komunikatui, kuriuo ji atšaukia 68 pasiūlymus, kurie, jos nuomone, yra nesuderinami su Lisabonos strategijos tikslais ir geresnio reglamentavimo principais, tačiau apgailestauja, kad Komisija atšaukia direktyvos dėl Europos savidraudos draugijos statuto pasiūlymą nepaisant to, kad tai yra viena iš pagrindinių Lisabonos strategijos dalių, ir todėl ragina Komisiją iki 2007 m. pabaigos imtis iniciatyvos, kad būtų parengtas Europos savidraudos draugijos ir Europos asociacijos statuto projektas;

26.

pripažįsta, kad Taryba, kaip ir Parlamentas, turi apsvarstyti svarbiausių pakeitimų įtaką Komisijos poveikio vertinimui; pabrėžia būtinybę atlikti išlaidų ir gautos naudos analizę, kuri geriau atspindėtų sudėtingą reglamentavimo išlaidų struktūrą, kai direktyvos yra įgyvendinamos taikant nacionalinės teisės aktus ir yra keičiama bendrovių ir asmenų veiklą reglamentuojanti norminė bazė; labai pritaria tam, kad patys įstatymų leidėjai siektų skaidrumo ir nepriklausomos poveikio vertinimo rengimo patikros atsižvelgdami į savo politinius prioritetus;

27.

visiškai palaiko Komisijos pastangas apskritai stiprinti Bendrijos teisės įgyvendinimą pasitelkiant labiau prevencines priemones, kurios būtų suderintos su paskesnio tyrimo priemonėmis, vykdomomis ankstyvuoju etapu kartu su valstybėmis narėmis, kad būtų skatinamas teisingas pagrindinių direktyvų perkėlimas į nacionalinę teisę bei rekomenduoja Europos Parlamentą tinkamai įtraukti į tokias iniciatyvas;

28.

mano, kad stebėdama, kaip valstybės narės taiko Bendrijos teisę, Komisija turėtų įpareigoti, o ne tik raginti valstybes nares rengti koreliacines lenteles ir pastabas apie perkėlimą į nacionalinę teisę, ypač siekiant kontroliuoti kiekvieną nacionalinį direktyvų perkėlimo į nacionalinę teisę procesą; šiuo pagrindu mano, kad Komisija turėtų paraginti valstybes nares priimti bendrąją pamatinę metodologiją;

29.

laikosi nuomonės, kad nepaisant išskirtinės poveikio vertinimų svarbos Komisijoje neturėtų susidaryti tokia padėtis, kai ištekliai, numatyti stebėti, ar teisingai Bendrijos teisė perkeliama į nacionalinę teisę, bei pradėti bylas pažeidimo atvejais, iš naujo būtų paskirstomi ir skiriami poveikio vertinimams atlikti; pabrėžia poreikį didinti išteklius, reikalingus užtikrinti veiksmingą Bendrijos teisės taikymo stebėseną;

30.

apgailestauja dėl valstybių narių vykdomo „perteklinio reglamentavimo“ ir ragina Komisiją ištirti, kokių dar priemonių būtų galima imtis, kad to būtų išvengta, įskaitant galimybę suteikti piliečiams tiesioginių veiksmų teisę; ragina atlikti tolesnius poveikio vertinimus, kuriuose būtų nagrinėjama, kaip sprendimai iš tikrųjų yra įgyvendinami valstybėse narėse ir vietos lygmeniu; remia dažnesnį, kai tikslinga, reglamentų pasitelkimą;

31.

primena, kad „saulėlydžio“ nuostatos turėtų būti taikomos apgalvotai, užtikrinant, kad teisės aktai būtų naudingi;

32.

primygtinai reikalauja, kad pateikdama teisės akto pasiūlymą Komisija vengtų neaiškių ir nereikalingų formuluočių ir, pageidautina, vartotų paprastą ir suprantamą kalbą, tuo pat metu išlaikydama tikslią terminologiją ir teisinį apibrėžtumą; konkrečiau, mano, kad privalu atsisakyti nesuprantamų akronimų ir nesaikingo bereikalingų konstatuojamųjų dalių vartojimo praktikos; ragina visus vyriausybės sluoksnius naudoti, kai tik įmanoma, aiškią ir piliečiams lengvai suprantamą kalbą;

33.

ragina Komisiją užtikrinti, kad ji gerindama reglamentavimą, kartu siektų, jog nauji teisės aktai ir jų įgyvendinimo nuostatos būtų nuoseklios, pagrįstos, skaidrios ir suinteresuotosioms šalims bei naudos gavėjams suprantamos;

34.

ragina Komisiją, rengiant reglamentus, iš anksto parengti rekomendacines pastabas dėl jų įgyvendinimo, kurios būtų naudingos valstybėms narėms, regioninei ir vietos valdžiai bei specializuotoms agentūroms;

35.

atkreipia ypatingą dėmesį į tai, kad geresnis reglamentavimas visuomet privalo reikšti visišką Parlamento dalyvavimą tiek institucijų diskusijose, tiek drauge priimant su šiuo procesu susijusius teisės aktus; taip pat pabrėžia, kad Parlamentas visuomet turi galimybę apsvarstyti ketinamos priimti teisinės priemonės (reglamento, direktyvos ar sprendimo) pasirinkimo tinkamumą ir (arba) įvertinti alternatyvių reguliavimo metodų taikymo pagrįstumą;

36.

ragina Komisiją ištirti alternatyvas teisės aktams, kad būtų pagerintas vidaus rinkos veiksmingumas, įskaitant savireguliavimą ir abipusį nacionalinių taisyklių pripažinimą, pabrėždamas, kad tai neturi trukdyti Europos Parlamento ir valstybių narių parlamentų vykdomai demokratinei kontrolei; pabrėžia, kad Bendrijos reglamentavimas negali būti atskirtas nuo tarptautinės konkurencijos ir pasaulinės rinkos;

37.

mano, kad naujosios komitologijos taisyklės, stiprinančios Parlamento ir Tarybos vykdomą Komisijai patikėtų įgyvendinimo galių priežiūrą, yra tolesnis Bendrijos teisėkūros supaprastinimo etapas, kadangi šios taisyklės Komisijai leidžia perduoti pačias įvairiausias reguliavimo galias, susijusias su neesminiais ir techniniais aspektais, ir taip suteikia galimybę Parlamentui ir Tarybai sutelkti teisėkūros veiklą ties labiau esminėmis nuostatomis;

38.

pritaria 2007 m. pavasario Europos Vadovų Tarybos išvadoms dėl geresnio reglamentavimo ir ypač sprendimui iki 2012 m. 25 proc. sumažinti mažosioms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ) tenkančią administravimo naštą, susidariusią dėl Bendrijos teisėkūros; mano, kad siekiant šio tikslo reikėtų priimti labiau apgalvotus, veiksmingesnius, labiau į jų vartotojus orientuotus teisės aktus, kuriais būtų sumažintos nebūtinos MVĮ išlaidos, bet nebūtų sušvelninti standartai, nustatyti dabartiniuose teisės aktuose; ypač remia Tarybos sprendimą raginti valstybes nares iki 2008 m. nustatyti nacionalinius tikslus ir ragina, kad Komisija ir valstybės narės nustatytų vienodas stebėsenos priemones, kuriomis būtų sudarytos sąlygos veiksmingam šio proceso įgyvendinimui valstybėse narėse nacionaliniu, regioniniu ir vietos lygmenimis;

39.

ragina Komisiją kasmet teikti informaciją apie pasiektus rezultatus ir planus siekti pažadėto tikslo mažinti administravimo naštą;

40.

ragina Komisiją, bendradarbiaujant su Taryba ir Europos Parlamentu, rengti Bendrijos institucines reformas, kuriomis būtų prisidedama prie didesnio lėšų taupymo ir kartu palengvinamas bendradarbiavimas užtikrinant geresnį arba labiau apgalvotą reglamentavimą;

41.

ragina Komisiją toliau siekiant geresnio reglamentavimo atsižvelgti į tyrimo „ES aplinkos politikos supaprastinimas“ (10), kuris atliktas Parlamento Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto prašymu ir kuriame nagrinėjamas supaprastinimo procesas, rezultatus.

42.

išreiškia susirūpinimą, kad įvairiais nepriklausomais tyrimais (11) nustatyta, jog Komisijos generaliniai direktoratai nesilaiko Komisijos parengtų poveikio vertinimo gairių, kad ekonominio poveikio vertinimas ir kiekybinė išraiška pabrėžiami aplinkos, socialinio ir tarptautinio poveikio vertinimo sąskaita, kad teisėkūros sąnaudos vertinamos daug išsamiau nei jos nauda ir kad trumpalaikiai sumetimai nustelbia ilgalaikius; palankiai vertina Komisijos ketinimą įsteigti Poveikio vertinimo valdybą ir atlikti Komisijos poveikio vertinimo sistemos išorinį vertinimą, nes abu šie veiksmai turėtų prisidėti prie to, kad būtų užtikrinta, jog anksčiau minėti išliekantys trūkumai būtų pagaliau pašalinti;

43.

remia tyrimo „ES aplinkos politikos supaprastinimas“ išvadą, kad poveikio vertinimai gali atlikti esminį vaidmenį užtikrinant geresnį reglamentavimą ir kad reikėtų gerinti tam tikrų vertinimų kokybę; ragina Komisiją užtikrinti:

pripažįsta, kad poveikio vertinimas taip pat galėtų atlikti esminį vaidmenį tuo atveju, kai Europos Parlamentas arba Taryba siūlo pakeitimus, kurie galėtų daryti žymų poveikį;

44.

ragina Komisiją toliau skatinti keitimąsi informacija, susijusia su ES aplinkos politikos paprastinimo valstybėse narėse gerąja patirtimi, šiose srityse:

45.

ragina valstybes nares kurti ir pradėti įgyvendinti konsultavimosi su regionine ir vietos valdžia dėl teisėkūros procesų priemones, atsižvelgti į jų interesus ministrų derybų metu ir stiprinti jų vaidmenį ES teisės aktų perkėlimo ir įgyvendinimo proceso metu;

46.

ragina Komisiją glaudžiai bendradarbiauti su visomis valstybių narių valdžios institucijomis atsakingomis už ES teisės aktų perkėlimą, ir kartu pataria Komisijai taip pat rengti vietos lygmens seminarus apie ES teisės aktų perkėlimą į nacionalinę teisę, kad būtų užtikrinta, jog susijusi informacija pasiektų suinteresuotąsias šalis tiesiogiai ir paprastu bei suprantamu būdu;

47.

ragina valstybes nares kurti ir pradėti taikyti būtinas, veiksmingas ir aiškias regioninės ir centrinės vyriausybių glaudesnio bendradarbiavimo procedūras, kuriomis būtų siekiama palengvinti teisės aktų perkėlimo procesą ir pripažinti vis didėjantį regionų, turinčių įstatymų leidybos galių, vaidmenį;

48.

skatina valstybių narių valdžios institucijas kurti oficialias teisės aktų perkėlimo strategijas, kuriose, siekiant geresnio ir greitesnio teisės aktų perkėlimo, aiškiai būtų nustatyti regioninių ir nacionalinės vyriausybių vaidmuo ir atsakomybė;

49.

ragina Komisiją skelbti, kada įmanoma, direktyvų perkėlimo gaires tuo pačiu metu, kai skelbiamos pačios direktyvos, kad nacionalinės ir regioninės vyriausybės galėtų į jas atsižvelgti prieš pradėdamos teisės aktų perkėlimo procesą ir būtų sudarytos galimybės perkelti teisės aktus į valstybių narių teisę tinkamai ir laiku;

50.

ragina Komisiją greičiau sukurti išsamią, lengvai prieinamą viešą nacionalinių įgyvendinimo įstatymų, prireikus nurodant regioninius skirtumus, duomenų bazę;

51.

mano, kad geresnis reglamentavimas neturėtų lemti aplinkosaugos, socialinių ir kokybės standartų švelninimo;

52.

ragina valstybes nares užtikrinti, kad jos perkeldamos ES teisės aktus nenumatytų fiziniams ir juridiniams asmenims taikomų įsipareigojimų, kurie viršytų perkeliamuose teisės aktuose apibrėžtus įsipareigojimus, ir kurių vykdymas uždėtų nereikalingą administracinę naštą, ypač MVĮ, kurios yra Europos regionų tvaraus vystymosi varomoji jėga;

53.

prašo Komisijos geriau skleisti informaciją apie teisės aktų perkėlimą ir bylas, pradėtas dėl pažeidimų, ir viešai skelbti šią informaciją bei užtikrinti, kad ji būtų lengvai prieinama Komisijos interneto svetainėje;

54.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams.

—

atsižvelgdamas į savo 2000 m. spalio 26 d. rezoliuciją dėl Komisijos ataskaitų „Geresnė teisėkūra 1998 m. - bendra atsakomybė 1998 m.“ ir „Geresnė teisėkūra 1999 m.“ (1) Europos Vadovų Tarybai,

—

atsižvelgdamas į 2001 m. lapkričio 29 d. rezoliuciją dėl Komisijos baltosios knygos dėl Europos valdymo (2),

—

atsižvelgdamas į 2003 m. balandžio 8 d. rezoliuciją dėl Komisijos ataskaitų „Geresnė teisėkūra 2000 m.“ ir „Geresnė teisėkūra 2001 m.“ (3) Europos Vadovų Tarybai,

—

atsižvelgdamas į 2004 m. vasario 26 d. rezoliuciją dėl Komisijos ataskaitos „Geresnė teisėkūra 2002 m.“ (4),

—

atsižvelgdamas į 2004 m. kovo 9 d. rezoliuciją dėl Komisijos komunikato dėl Bendrijos reglamentavimo veiklos supaprastinimo ir patobulinimo (5),

—

atsižvelgdamas į 2004 m. balandžio 20 d. rezoliuciją dėl Bendrijos teisės aktų leidybos ir konsultavimosi procedūrų poveikio įvertinimo (6),

—

atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą Tarybai ir Europos Parlamentui „Reglamentavimo gerinimas augimui ir užimtumui Europos Sąjungoje skatinti“ (COM(2005)0097),

—

atsižvelgdamas į 2006 m. gegužės 16 d. rezoliuciją dėl reglamentavimo aplinkos supaprastinimo strategijos (7),

—

atsižvelgdamas į 2006 m. gegužės 16 d. rezoliuciją dėl geresnės teisėkūros 2004 m.: subsidiarumo principo taikymas - 12-oji metinė ataskaita (8),

—

atsižvelgdamas į 2006 m. gegužės 16 d. rezoliuciją dėl teisės aktų leidėjams pateiktų teisės aktų pasiūlymų atrankos rezultatų (9),

—

atsižvelgdamas į Komisijos ataskaitą „Geresnė teisėkūra 2005 m.“ pagal Protokolo dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo 9 straipsnį (13-oji ataskaita) (COM(2006)0289),

—

atsižvelgdamas į Komisijos darbo dokumentą dėl administracinių išlaidų įvertinimo ir administracinės naštos Europos Sąjungoje mažinimo (COM(2006)0691),

—

atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą Tarybai, Europos Parlamentui, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Administracinės naštos mažinimo Europos Sąjungoje veiksmų programa“ (COM(2007)0023),

—

atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą Tarybai, Europos Parlamentui, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Geresnio reglamentavimo Europos Sąjungoje strateginė apžvalga“ (COM(2006)0689),

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 45 straipsnį,

—

atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto pranešimą ir Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (A6-0280/2007),

A.

kadangi sėkmė siekiant „geresnės teisėkūros“ tikslo yra vienas iš pagrindinių ES prioritetų, nes didėjanti modernios, racionalios ir veiksmingos teisėkūros teikiama nauda ir tuo pat metu mažėjančios teisėkūros sąnaudos užtikrintų didžiausią našumą, augimą ir, galiausiai, užimtumą visoje Europoje,

B.

kadangi subsidiarumo principo vaidmuo yra esminis didinant Bendrijos teisės aktų reikšmę ir sprendžiant, ar teisės aktai turėtų būti priimami ES lygmeniu, todėl subsidiarumo principas yra lemiamas veiksnys kontroliuojant ES ir valstybių narių galių atskyrimą ir vertinga priemonė suteikiant valstybėms narėms galimybę prisiimti kompetenciją leisti įstatymus,

C.

kadangi neabejotinai būtina laikytis proporcingumo principo tiek Europos, tiek nacionalinių įstatymų leidyboje siekiant didinti teisinį aiškumą,

D.

kadangi Teisingumo Teismas yra atsakingas už subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo stebėseną,

E.

kadangi Europos teisės aktams, kurie dažnai būna priimami kaip nelengvas politinis kompromisas, gali trūkti aiškumo, o valstybės narės gali nesugebėti arba nenorėti jų tinkamai įgyvendinti,

F.

kadangi Europos teisės aktų reputacijai ir veiksmingumui kenkia nereikalinga ir neproporcinga piliečiams ir verslui ES taisyklių primetama administracinė našta,

G.

kadangi 25 % sumažinus nereikalingą administracinę naštą galima būtų ženkliai paskatinti Europos BVP augimą ir šitaip itin prisidėti siekiant Lisabonos strategijos tikslų,

H.

kadangi dėl Europos teisės aktų atsirandanti nereikalinga administracinė našta kenkia Europos teisės aktų veiksmingumui ir patikimumui,

I.

kadangi Europos teisės aktai turėtų padėti piliečiams ir įmonėms iš vidaus rinkos gauti kiek galima daugiau naudos ir neturėtų apkrauti jų didelėmis išlaidomis, kurių galima būtų išvengti,

J.

kadangi acquis communautaire racionalizavimas jį supaprastinant ir sumažinant nereikalingą administracinę naštą neturėtų būti vykdomas teisinio aiškumo ir Europos teisės aktų teikiamos apsaugos sąskaita,

1.

sutinka, kad įmonių konkurencingumas, tvarus augimas ir užimtumo didinimas priklauso nuo jų reguliavimo sistemos ir kad reguliavimo sistemos skaidrumo, aiškumo, veiksmingumo ir aukštos kokybės užtikrinimas apskritai yra ir išlieka svarbus ES politikos tikslas;

2.

mano, kad prasta reglamentavimo kokybė valstybių narių ir Bendrijos lygmenimis silpnina teisinę valstybę ir atitolina piliečius nuo jų institucijų;

3.

visiškai remia visas Komisijos pastangas skatinti bendrą Bendrijos teisės veiksmingumo ir vykdymo stiprinimą bet kokių tinkamų iniciatyvų pagalba;

4.

džiaugiasi interneto portalo „Jūsų balsas Europoje“ (angl. Your Voice in Europe) sėkme ir ragina Komisiją plėtoti kitus veiksmingus konsultacijų su suinteresuotosiomis šalimis visais su teisėkūros pasiūlymu susijusiais klausimais, įskaitant poveikio vertinimą, būdus prieš pateikiant pasiūlymą;

5.

pabrėžia, kad svarbu atlikti adekvačius ir nepriklausomus poveikio įvertinimus, pagrįstus visapusiškomis konsultacijomis su suinteresuotomis šalimis, ir ragina Komisiją pateikti pakankamai scenarijų ir politikos alternatyvų (įskaitant, jei būtina, „lūkuriavimo politikos“ alternatyvas), kurios sudarytų išlaidas pateisinančių ir tvarių sprendimų pagrindą;

6.

pritaria Komisijos įsipareigojimui didinti savo ekspertų grupių skaidrumą ir atskaitomybę bei sudaryti esamų ES savireguliavimo ir bendro reguliavimo atvejų aprašą;

7.

pabrėžia, kad svarbu, jog Bendrijos institucijos ir valstybės narės regionų ir vietos valdžios bei centrinės ministerijų valdžios lygmenimis nuolatos stebėtų subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymą;

8.

pritaria Komisijos veiksmų programai įvertinti Europos įmonių patiriamas administracines išlaidas ir iki 2012 m. 25 % sumažinti nereikalingą ir neproporcingą administracinę naštą;

9.

pažymi, kad sumažinimo 25 % strategija susijusi su nereikalinga administracine našta įmonėms ir todėl negali būti prilyginta reguliavimo panaikinimui ar keisti politikos tikslų ir atsisakyti ambicingų Bendrijos teisės aktų siekių; ragina Komisiją užtikrinti, kad nereikalingos administracinės naštos, atsirandančios dėl teisės aktų, sumažinimas nevyktų atitinkamų teisės aktų pirminių tikslų sąskaita;

10.

pritaria išvadai, kad šis tikslas turi būti bendras ir jo įmanoma siekti tik bendromis valstybių narių ir Europos institucijų pastangomis;

11.

ypač pabrėžia, kad veiksmingą nereikalingos administracinės naštos, atsirandančios dėl Europos reglamentų ir direktyvų, Europoje mažinimo strategiją turi įgyvendinti Komisija, o tokios naštos, atsirandančios dėl nacionalinių teisės aktų, atžvilgiu - valstybės narės; ragina Komisiją imtis iniciatyvos ir vykdyti savo veiksmus mažinant nereikalingą administracinę naštą ES lygmeniu nepriklausomai nuo valstybių narių nacionaliniu lygmeniu vykdomų veiksmų mažinant nereikalingą administracinę naštą, atsirandančią dėl nacionalinių teisės aktų;

12.

teigiamai vertina tai, kad Komisija nustatė 13 prioritetinių sričių, kuriose turi būti įvertintos administracinės išlaidos ir sumažinta nereikalinga administracinė našta, mano, kad tai yra praktiškas ir veiksmingas žingsnis, tačiau ragina Komisiją ilgainiui taip pat įvertinti administracines išlaidas ir sumažinti administracinę naštą ir kitose, prioritetinėms nepriskirtose srityse; mano, kad tai galėtų būti padaryta, inter alia, atliekant Europos teisės aktuose numatytus įvertinimus;

13.

yra labai susirūpinęs dėl to, kad Komisijos komunikate (COM(2007)0023) (I priede) siūloma veiksmų programos taikymo sritį apriboti įmonių įsipareigojimais; vis dėlto mano, kad pagal vystymosi ir užimtumo strategiją reikalaujama į veiksmų programą įtraukti visų sričių administracinę naštą;

14.

pabrėžia, kad svarbu pasitelkti suinteresuotąsias šalis nustatant teisės aktų, dėl kurių atsiranda nereikalinga administracinė našta, pasiūlymus ir apibrėžiant tokios naštos mažinimo priemones; ragina Komisiją pradėti visų Komisijos generalinių direktoratų dialogą su suinteresuotosiomis šalimis Europoje 13 prioritetinių sričių ir naujų prioritetinių sričių nustatymo klausimais;

15.

pabrėžia, kad nereikalingos administracinės naštos sumažinimas 25 % turi realiai atspindėti faktinį naštos sumažinimą; todėl pabrėžia, kad svarbu atlikti pradinį įvertinimą ir numatyti pagrindinį tikslą 25 % sumažinti naštą, kad galutiniame įvertinime 2012 m. nustatant, ar nereikalinga administracinė našta ES buvo sumažinta ketvirtadaliu, būtų atsižvelgta į papildomą nereikalingą naštą, kuri atsiranda dėl naujų Europos teisės aktų;

16.

pritaria Komisijos pasiūlymui sumažinti visus informavimo reikalavimus ir MVĮ atžvilgiu juos riboti visais įmanomais atvejais;

17.

pabrėžia, kad mažinant nereikalingą administracinę naštą turi dalyvauti visi Komisijos generaliniai direktoratai; pabrėžia, kad pradinio įvertinimo dėka visi generaliniai direktoratai turi būti susipažinę su dėl jų atsirandančia nereikalinga administracine našta ir kad sumažinimo tikslas turi būti iškeltas kiekvienam generaliniam direktoratui remiantis šiuo pradiniu įvertinimu;

18.

ragina Komisiją kasmet skelbti patvirtintas priemones ir planuojamas priemones, skirtas nereikalingai administracinei naštai ES mažinti, informaciją apie administracinės naštos, atsirandančios dėl naujų teisės aktų, padidėjimą ES ir procentais išreikštą numatytą šių taikomų priemonių indėlį siekiant planuojamo sumažinimo 25 % iki 2012 m.;

19.

teigiamai vertina Komisijos ketinimus iki nereikalingos administracinės naštos įvertinimo pabaigimo 2008 m. per trumpą laiką pasiekti žymios pažangos sumažinant nereikalingą administracinę naštą vykdant „skubius veiksmus“, nukreiptus prieš akivaizdžiausią nereikalingą administracinę naštą; ragina Komisiją remiantis valstybių narių, kurios jau atliko pradinius įvertinimus, patirtimi nustatyti kitas sritis, kuriose galima nesunkiai sumažinti nereikalingą administracinę naštą, ir pasiūlyti naštos mažinimo planus;

20.

remia Komisijos pastangas sudaryti dėl naujų Europos teisės aktų atsirandančios nereikalingos administracinės naštos schemą, į poveikio vertinimo procedūrą integruojant normatyvinį savikainos metodą (angl. SCM); mano, kad labai svarbu, jog suinteresuotosios šalys padėtų rinkti informaciją, kuri būtina naudojant normatyvinį savikainos metodą; pabrėžia, kad poveikio vertinimo kokybę turi kontroliuoti Poveikio vertinimo valdyba (angl. IAB) pateikdama viešai skelbiamas nuomones;

21.

pabrėžia, kad Parlamentas neturėtų svarstyti jokių Komisijos teisėkūros pasiūlymų, jeigu prie jų nebus pridėtas nepriklausomai išnagrinėtas poveikio vertinimas, į kurį būtų įtrauktas bet kokios nereikalingos administracinės naštos įvertinimas pasitelkus normatyvinį savikainos metodą (angl. SCM);

22.

mano, kad iki 2008 m. pabaigos reikėtų įvertinti Poveikio vertinimo valdybos poveikio vertinimo procedūrų pridėtinę vertę; ragina Komisiją, remiantis esama tarptautinių organizacijų ir valstybių narių patirtimi, šiuo tikslu sukurti indikatorius;

23.

siūlo, kad pastaruoju metu ES biudžete bandomajam administracinės naštos mažinimo projektui skirti asignavimai būtų panaudoti įsteigti nepriklausomą ekspertų grupę, kuri, atlikdama atrankinius patikrinimus, stebės Poveikio vertinimo valdybos pateiktų nuomonių kokybę, ypač atsižvelgiant į nereikalingos administracinės naštos schemos sudarymą, ir prižiūrės Europos veiksmų programos, kuria siekiama mažinti administracinę naštą, įgyvendinimą;

24.

pabrėžia, kad svarbu aiškiai atskirti pasenusių, nereikalingų arba besikartojančių įsipareigojimų teikti informaciją atvejus nuo atvejų, kai įsipareigojimai teikti informaciją teikimo tebėra būtini siekiant užtikrinti darbo saugą ir darbo kokybę bei darbuotojų teises, visuomenės sveikatos, sveikatos, aplinkos ar Bendrijos finansinių interesų apsaugą;

25.

atkreipia dėmesį į tai, kad Taryba ir Parlamentas turi greičiau patvirtinti supaprastintus pasiūlymus ir todėl pabrėžia 2003 m. gruodžio 16 d. Tarpinstitucinio susitarimo dėl geresnės teisės aktų leidybos (10) svarbą keičiant Tarybos ir Parlamento darbo metodus, pvz., steigiant ad hoc struktūras, atsakingas už teisės aktų supaprastinimą;

26.

siūlo, kad kartu su veiksmų programa, kuria siekiama sumažinti nereikalingą administracinę naštą, Komisija parengtų studiją, kurioje būtų siekiama šių tikslų:

27.

skatina Komisiją ir valstybes nares svarstyti atvejus, kai skirtingos šalys neretai prašomos pateikti tą pačią informaciją, ir sustabdyti informacijos dubliavimą;

28.

ragina valstybes nares siekti dar labiau mažinti administracinę naštą, susijusią su nacionaliniais teisės aktais;

29.

taip pat ragina valstybes nares spausdintą informaciją keisti elektroninio formato ir interneto informacija ir, jei įmanoma, naudoti pažangiuosius interneto portalus;

30.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams.

—

atsižvelgdamas į 2003 m. gruodžio 16 d. Tarpinstitucinį susitarimą dėl geresnės teisėkūros (1),

—

atsižvelgdamas į savo 2000 m. spalio 26 d. rezoliuciją dėl Komisijos pranešimų Europos Vadovų Tarybai: „Geresnė teisėkūra 1998 m. - bendra atsakomybė“ ir „Geresnė teisėkūra 1999 m.“ (2),

—

atsižvelgdamas į savo 2001 m. lapkričio 29 d. rezoliuciją dėl Komisijos baltosios knygos dėl Europos valdymo (3),

—

atsižvelgdamas į savo 2003 m. balandžio 8 d. rezoliuciją dėl Komisijos pranešimų Europos Vadovų Tarybai „Geresnė teisėkūra 2000 m.“ ir „Geresnė teisėkūra 2001 m.“ (4),

—

atsižvelgdamas į savo 2004 m. vasario 26 d. rezoliuciją dėl Komisijos pranešimo „Geresnė teisėkūra 2002 m.“ (5),

—

atsižvelgdamas į savo 2004 m. kovo 9 d. rezoliuciją dėl Komisijos komunikato dėl Bendrijos reglamentavimo veiklos supaprastinimo ir gerinimo (6),

—

atsižvelgdamas į savo 2004 m. balandžio 20 d. rezoliuciją dėl Bendrijos teisėkūros ir konsultacijų procedūrų poveikio įvertinimo (7),

—

atsižvelgdamas į savo 2006 m. gegužės 16 d. rezoliuciją dėl reglamentavimo aplinkos supaprastinimo strategijos (8),

—

atsižvelgdamas į savo 2006 m. gegužės 16 d. rezoliuciją dėl geresnės teisėkūros 2004 m.: subsidiarumo principo taikymo. 12-oji metinė ataskaita (9),

—

atsižvelgdamas į savo 2006 m. gegužės 16 d. rezoliuciją dėl teisės aktų leidėjams pateiktų teisės aktų pasiūlymų atrankos rezultatų (10),

—

atsižvelgdamas į 2006 m. lapkričio 14 d. Komisijos darbo dokumentą „Pirmoji pažangos ataskaita apie reglamentavimo aplinkos paprastinimo strategiją“ (COM(2006)0690),

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 45 straipsnį,

—

atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto pranešimą ir į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto nuomonę (A6-0271/2007),

A.

kadangi Komisija, Taryba ir Parlamentas nuo šiol sistemingai dalyvauja nustatant, apibrėžiant ir tobulinant teisėkūros paprastinimo priemones,

B.

kadangi teisėkūros aplinkos paprastinimas - teisėkūros aiškumo, veiksmingumo ir kokybės garantas - yra pagrindinė sąlyga siekiant geresnės teisėkūros, kuri savo ruožtu yra prioritetinis Europos Sąjungos veiksmas, siekiant užtikrinti aukštą augimo ir užimtumo lygį,

C.

kadangi vienas iš pagrindinių paprastinimo rezultatų yra palaipsnis jo taikymo išplėtimas apimant visas EB reguliavimo sritis,

D.

atsižvelgdamas į Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisės aktų leidybos numatytus įsipareigojimus ir tikslus, ypač skirtus Bendrijos teisės aktams paprastinti ir jų apimčiai sumažinti ir susijusius su Bendrijos teisės aktų poveikiu valstybėse narėse,

E.

kadangi pirmiau minėtas Komisijos darbo dokumentas yra 2005 m. spalio 25 d. Komisijos komunikato „Įgyvendinant Bendrijos Lisabonos programą: reglamentavimo aplinkos paprastinimo strategija (COM(2005)0535)“ pratęsimas ir jį įgyvendina,

F.

kadangi minėtas dokumentas nustato naują tęstinę paprastinimo programą, apimančią 2006-2009 m. laikotarpį, kurioje pateikiamos formos paprastinimo priemonės -43 išdėstymo nauja redakcija, 12 kodifikavimo ir 8 panaikinimo priemonės- bei 46 kitos priemonės, skirtos supaprastinti turinį, paprastai apibrėžiamos kaip „peržiūros“ priemonės,

G.

kadangi be šių paprastinimo priemonių dar įtraukta 500 naujų teisėkūros iniciatyvų (iš kurių 200 vien tik 2007 m.), išvardytų atskiroje tęstinėje kodifikavimo programoje,

H.

kadangi Komisija pabrėžia, jog kodifikavimo programa yra tik orientacinė, kadangi jos įgyvendinimas priklauso nuo visų atitinkamų teisės aktų, kuriuos reikia kodifikuoti, prieinamumo visomis kalbomis, ir kad, jos nuomone, kodifikavimas, be kita ko, turėtų būti atidėtas, jei bus numatyti teisės aktų pakeitimai, taip kad, priklausomai nuo šių veiksnių, pasak Komisijos, galėtų skirtis tęstinės programos veiksmų eilės tvarka,

I.

pastebėdamas, kad minėtame dokumente Komisija siūlo įprasti į jos pateikiamus pasiūlymus įtraukti aiškinamąją dalį, kurioje būtų aiškiau nurodoma, kokiu tikslu buvo atliktas paprastinimas,

J.

kadangi paprastinimo iniciatyvų sėkmė priklauso nuo stipraus metodologinio pamato, kuris patobulėjo dėka konsultavimosi su visomis suinteresuotosiomis šalimis, sektorinių tyrimų plėtros ir glaudaus Komisijos, Parlamento ir Tarybos bendradarbiavimo bei vis dažniau naudojamų bendro reguliavimo ir savireguliavimo metodų,

K.

manydamas, kad Europoje populiarinamą paprastinimą turėtų lydėti atitinkamas paprastinimas nacionaliniu lygmeniu, siekiant užtikrinti, kad ES teisės aktų paprastinimo teikiamos naudos nesumenkintų nacionalinės taisyklės arba techninės kliūtys,

1.

ragina Komisiją skirti daugiau dėmesio Bendrijos teisės aktų įgyvendinimui, vykdymo užtikrinimui ir vertinimui kaip esminei geresnio reglamentavimo proceso daliai;

2.

džiaugiasi, kad paprastinimo iniciatyvos pirmą kartą įtraukiamos į 2007 m. Komisijos teisėkūros ir darbo programą, o tai rodo, kad paprastinimo strategija yra laikoma politikos prioritetu;

3.

prašo Komisijos nuo šiol į savo teisėkūros ir darbo programą sistemingai įtraukti paprastinimo iniciatyvas, nurodyti, kokį prioritetą ji teiks kiekvienai iniciatyvai ir dar metinio teisėkūros programavimo proceso pradžioje, sudarant metinę politikos strategiją, tiksliai nurodyti pasiūlymus dėl paprastinimo; galiausiai, siekiant turėti kiek įmanoma tikslesnes nuorodas, ragina Komisiją vengti dokumentų, kuriuose yra paprastinimo iniciatyvų sąrašai, daugėjimo;

4.

siūlo Parlamentui, Komisijai ir Tarybai sudaryti Tarpinstitucinį susitarimą dėl spartesnio darbo metodo visoms paprastinimo priemonėms, kaip tai buvo padaryta siekiant kodifikuoti Bendrijos teisyną (11);

5.

džiaugiasi Komisijos pastangomis siekiant stiprinti Bendrijos teisyno kodifikavimą, kuris yra pirminė ir pagrindinė reglamentavimo aplinkos paprastinimo forma;

6.

ragina Komisiją kuo greičiau įveikti su vertimu susijusius sunkumus ir išvengti naujų pasiūlymų dėl teisės aktų neigiamo poveikio kodifikavimo iniciatyvoms bei visam paprastinimo procesui; primygtinai reikalauja, kad Komisija veiktų nuosekliai ir į savo teisėkūros ir darbo programą neįtrauktų kodifikavimo projektų, susijusių su tais klausimais, dėl kurių ji ketina teikti teisėkūros pasiūlymus;

7.

siūlo Komisijai galutinai apsispręsti viso teksto išdėstymą nauja redakcija pasirinkti kaip įprastą teisėkūros techniką, siekiant, kad kiekvienos iniciatyvos atveju, net kai kalbama apie skyrybos ženklų pakeitimus, būtų prieinamas visas tekstas, aiškiai nurodant naujas dalis ir nepakeistas dalis, kad Bendrijos teisės aktai būtų suprantamesni ir skaidresni;

8.

be to, ragina Komisiją, turėti omenyje, kad, kai neįmanoma teksto išdėstyti nauja redakcija, atitinkamos teisėkūros srities kodifikavimas turėtų tapti įprasta teisėkūros technika ir turėtų būti atliktas per šešis mėnesius; mano, kad, remiantis minėtu Tarpinstituciniu susitarimu Parlamentas kartu su Taryba ir Komisija, užtikrindami būtiną atitinkamų suinteresuotų šalių dalyvavimą, galėtų sukurti specialias ad hoc struktūras, kurių vienintelis tikslas būtų paprastinimo skatinimas;

9.

džiaugiasi, kad Komisija įsipareigoja paprastinimą pagrįsti tvirtu metodologiniu pagrindu; todėl, ragina Komisiją ir toliau konsultuotis su suinteresuotomis šalimis, pvz., 2005 m. spalio mėn. pristatytas iniciatyvas žemės ūkio ir žuvininkystės srityse išplečiant į kitas sritis ir sustiprinant priemones, kurių šiuo klausimu ji ketina imtis įmonių teisės ir autorių teisių srityje; skatina Komisiją atlikti išsamesnę sektorių analizę ir administracinės naštos, kylančios iš Bendrijoje galiojančių teisės aktų, įvertinimą;

10.

pabrėžia Europos institucijų bendradarbiavimo, kuris yra pagrindinė bet kokios paprastinimo strategijos sėkmės sąlyga, svarbą; pabrėžia geros valios ženklą, kurį pats parodė, pateikdamas Darbo tvarkos taisyklių pakeitimus, kuriais siekiama palengvinti kodifikavimo procedūros taikymą ir įvesti išdėstymui nauja redakcija skirtą ad hoc teisėkūros procedūrą;

11.

dar kartą pabrėžia, kad reikia ir toliau naudoti įprastas teisėkūros priemones Sutartyje numatytiems tikslams pasiekti; mano, kad bendras reguliavimas ir savireguliavimas galėtų naudingai papildyti arba pakeisti teisėkūros priemones tais atvejais, kai šių metodų teikiama nauda yra lygiavertė arba platesnės apimties nei teisėkūros priemonių; pabrėžia, kad bet koks alternatyvus reguliavimo būdas turi būti naudojamas laikantis Tarpinstitucinio susitarimo dėl geresnės teisėkūros; pabrėžia, kad Komisija turi nustatyti sąlygas ir ribas, kurių turi laikytis šiuos metodus naudojančios šalys, ir kad bet kuriuo atveju jų naudojimas turėtų būti stebimas Komisijos ir nepažeisti Parlamento teisės nepritarti jų naudojimui;

12.

ragina Komisiją daryti viską, kad Europoje išpopuliarintam procesui, kurį vykdant siekiama supaprastinti reglamentavimą ir bendrai pagerinti jo kokybę, netrukdytų nacionalinės vidaus taisyklės arba techninės kliūtys; prašo Komisijos taip pat vadovauti nacionaliniu lygmeniu vykstančiam procesui bei jį prižiūrėti, pvz., rinkti ir skleisti Sąjungos viduje ir valstybėse narėse išplėtotą pažangiąją patirtį, ypač atsižvelgiant į suinteresuotų subjektų pastabas;

13.

pabrėžia, kad nuolatinis ir išsamus poveikio vertinimas itin svarbus įgyvendinant supaprastinimo procesą ir kad Taryba ir Parlamentas turėtų atsižvelgti į minėtuosius poveikio vertinimus tais atvejais, kai teisėkūros proceso metu pateikiami pasiūlymo pakeitimai;

14.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams.

—

atsižvelgdamas į EB sutartį, ypač į jos 211, 230 ir 249 straipsnius,

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 45 straipsnį,

—

atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto pranešimą, taip pat į Konstitucinių reikalų komiteto, Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto bei Kultūros ir švietimo komiteto nuomones (A6-0259/2007),

A.

kadangi įprastai vartojama negriežtosios teisės (angl. soft law) samprata yra neapibrėžta ir žalinga, todėl neturėtų būti vartojama jokiuose Bendrijos institucijų dokumentuose,

B.

kadangi nereikėtų pritarti sąvokų požiūriu klaidinančiam vadinamosios griežtosios (dura lex) ir švelniosios (mollis lex) teisės atskyrimui ar jo pripažinti,

C.

kadangi vadinamosios negriežtosios teisinės priemonės, pvz., rekomendacijos, žaliosios ir baltosios knygos arba Tarybos išvados, nedaro teisinio poveikio ir nėra įpareigojančio pobūdžio,

D.

kadangi negriežtoji teisė nesuteikia visiškos teisminės apsaugos,

E.

kadangi plataus masto negriežtosios teisės priemonių naudojimas reikštų perėjimą nuo unikalaus Bendrijos modelio prie tradicinės tarptautinės organizacijos modelio,

F.

kadangi šiuo metu vyksta diskusijos apie tai, kaip pagerinti Europos Sąjungos reguliavimo funkcijos veiksmingumą atsižvelgiant ir į griežtąją, ir į negriežtąją teisę,

G.

kadangi Van Gend en Loos byloje Europos Bendrijų Teisingumo Teismas nusprendė, kad Sutartis „yra daugiau nei susitarimas, kuriuo paprasčiausiai sukuriami abipusiai įsipareigojimai tarp Sutartį sudarančių šalių. Bendrija sudaro naują tarptautinės teisės teisinę tvarką, kurios naudai valstybės apribojo, nors ir nustatytose srityse, savo ir subjektų, kurie sudaro ne tik valstybes nares, bet taip pat jų piliečius, suverenumo teises. Todėl Bendrijos teisė ne tik įveda įsipareigojimus, bet taip pat numato suteikti jiems teises, kurios tampa jų teisinio paveldo dalimi. Šios teisės kyla ne tik ten, kur jos aiškiai suteikiamos Sutartimi, bet taip pat dėl įsipareigojimų, kurie aiškiai apibrėžtu būdu Sutartimi priskiriami ir pavieniams asmenims, ir valstybėms narėms, ir Bendrijos institucijoms“ (1),

H.

kadangi Bendrijos teisė gali būti atskiriama nuo tarptautinės viešosios teisės dėl to, kad ji privaloma ne tik valstybėms, bet ir pavieniams asmenims, kurie pagal ją įgyja teisiškai vykdytinas teises, ir apima institucijų sistemą, įskaitant Europos Parlamentą, kurį tiesiogiai renka Sąjungos piliečiai; be to, kadangi Europos Sąjungos teisinė tvarka pagrįsta demokratija ir teisinės valstybės principu, kaip aiškiai išdėstyta ES sutarties 6 straipsnyje ir preambulėje,

I.

kadangi tai reiškia, kad ES institucijos gali veikti tik pagal teisėtumo principus, kitaip tariant, tik tais atvejais, kai pagal teisinį pagrindą joms suteikiama kompetencija, ir negali viršyti joms nustatytų įgaliojimų, ir kadangi Europos Teisingumo Teismas buvo įsteigtas siekiant užtikrinti, kad jos šių nuostatų laikytųsi,

J.

kadangi tose srityse, kuriose Bendrija turi teisės aktų leidybos kompetenciją, tinkamas būdas veikti yra Sąjungos demokratinių institucijų, Parlamento ir Tarybos, priimami teisės aktai, kai tai dera su subsidiarumo ir proporcingumo principais; kadangi tik kai teisės aktai priimami taikant tinkamas institucines Sutartyje numatytas procedūras, gali būti užtikrintas teisinis tikrumas ir pagarba teisinei valstybei, galimybė kreiptis į teismą ir įvykdomumas; be to, taip užtikrinama institucinė pusiausvyra, numatyta Sutartyje, ir sudaromos sąlygos atvirai priimti sprendimus,

K.

kadangi tais atvejais, kai Bendrija turi kompetenciją priimti teisės aktus, iš esmės neįmanoma naudoti negriežtosios teisės arba „elgesio taisyklių, išdėstytų priemonėse, kurios iš esmės neturi teisinės privalomumo galios, bet kurios vis dėlto gali turėti tam tikrų netiesioginių teisinių padarinių, kuriomis siekiama ir kurios gali sukelti praktinius padarinius“ (2), ir kurios istoriškai buvo taikomos užpildyti oficialios teisėkūros kompetencijos spragas ir (arba) papildyti įgyvendinimo priemones ir kurios iš esmės būdingos tarptautinei viešajai teisei,

L.

kadangi negriežtosios teisės priemonės yra teisėtos, kai galimybė jas taikyti aiškiai numatyta Sutartyje ir jei jos nenaudojamos kaip teisės aktų pakaitalas srityse, kuriose Bendrija turi kompetenciją priimti teisės aktus ir kuriose Bendrijos masto reguliavimas reikalingas atsižvelgiant į subsidiarumo ir proporcingumo principus; kadangi kitu atveju būtų pažeistas suteiktų specialiųjų galių principas ir kadangi tai ypač taikoma Komisijos komunikatams, kuriais siekiama aiškinti Bendrijos teisės aktus; kadangi parengiamosios priemonės, pvz., žaliosios ir baltosios knygos, taip pat yra negriežtosios teisės priemonių teisėto naudojimo atvejai, panašūs į Komisijos paskelbtus pranešimus ir gaires, kuriais siekiama paaiškinti, kaip ji taiko konkurencijos ir valstybės pagalbos politikos priemones,

M.

kadangi minėtosios priemonės, kurios gali būti naudojamos kaip aiškinamosios arba parengiamosios priemonės rengiant privalomą galią turinčius teisės aktus, neturėtų būti laikomos teisės aktais ir joms neturėtų būti suteikta normas kuriančio poveikio,

N.

kadangi kitu atveju kiltų sąmyšis ir nesaugumas srityje, kurioje, siekiant apsaugoti valstybių narių ir piliečių interesus, turėtų būti užtikrintas aiškumas ir teisinis tikrumas,

O.

kadangi, atsižvelgdamas į Komisijos iniciatyvos teisę, Parlamentas taip pat turi teisę paprašyti Komisijos pateikti pasiūlymą dėl teisės akto (EB sutarties 192 straipsnis),

P.

kadangi atviras koordinavimo metodas gali padėti baigti kurti vidaus rinką, tačiau, deja, Parlamentas ir Teisingumo Teismas mažai į tai įtraukiami; kadangi dėl šio demokratijos trūkumo taikant vadinamąjį atvirą koordinavimo metodą negalima juo piktnaudžiauti siekiant kompensuoti Bendrijos kompetencijos leisti teisės aktus stoką ir taip de facto nustatyti įpareigojimus valstybėms narėms, tapačius teisės aktams, tačiau parengtus ne pagal Sutartyje numatytas teisės aktų leidybos procedūras,

Q.

kadangi EB sutarties 211 straipsnyje numatyta, jog „siekdama, kad bendroji rinka tinkamai veiktų ir plėtotųsi, Komisija rengia rekomendacijas šioje Sutartyje aptariamais klausimais, kai to aiškiai reikalauja Sutartis arba kai Komisija mano, kad to reikia“, tačiau 249 straipsnio penktoje dalyje numatyta, kad rekomendacijos neturi privalomosios galios, o Teismas nustatė, kad tai yra „priemonės, kuriomis net asmenų, kurioms jos skiriamos, atžvilgiu nenumatoma sukelti privalomų padarinių“ (3), ir nesuteikia asmenims teisės jomis remtis nacionalinių teismų procesų metu (4), taip pat kadangi EB sutarties 230 straipsnyje užkertamas kelias rekomendacijas pripažinti negaliojančiomis, nes jos neprivalomos,

R.

kadangi nepaisant to Teismas nusprendė, kad tokie aktai „negali būti laikomi neturinčiais jokio teisinio poveikio. Nacionaliniai teismai, spręsdami jiems pateiktus ginčus, įpareigoti atsižvelgti į rekomendacijas, ypač kur jos palengvina nacionalinių priemonių, priimtų, siekiant jas įgyvendinti, arba kur jos skirtos papildyti privalomas Bendrijos nuostatas, išaiškinimą“ (5),

S.

kadangi nepakankamai atsargiai naudojantis rekomendacijomis, kai kurie Komisijos aktai gali būti laikomi viršijantys įgaliojimus (ultra vires),

T.

kadangi Sutarties dėl Konstitucijos Europai I-33 straipsnyje yra panašios nuostatos kaip EB sutarties 211 straipsnyje, papildomai nurodant, kad „svarstydami įstatymo galią turinčio akto projektą, Europos Parlamentas ir Taryba atitinkamose srityse nepriima pagal atitinkamą procedūrą nenumatytų aktų“,

U.

kadangi 2005 m., vadovaudamasi EB sutarties 211 straipsniu, Komisija priėmė rekomendaciją dėl tarptautinio autorių teisių administravimo teisėtų internetu teikiamų muzikos paslaugų srityje, kuri apibūdinama kaip „negriežtosios teisės priemonė, sukurta siekiant suteikti galimybę rinkai vystytis reikiama kryptimi“ ir neva skirta detalizuoti turimas direktyvas dėl autorių teisių informacinėje visuomenėje (6), taip pat dėl nuomos ir panaudos teisių bei tam tikrų teisių, gretutinių autorių teisėms (7), ir kadangi atsižvelgiant į tai, kad pagrindinis šios rekomendacijos tikslas yra paskatinti licencijavimą daugelyje teritorijų ir rekomenduojama, kaip jis turėtų būti reglamentuojamas, Komisija, naudodama negriežtosios teisės priemones, įgyvendina tam tikrus politinius aspektus,

V.

kadangi Komisija jau nagrinėjo ir, kaip atrodo, dar svarsto galimybę veikti vadovaujantis rekomendacijomis kitose srityse, kuriose Bendrija turi teisės aktų leidybos kompetenciją, įskaitant autorių teisių rinkliavų ir auditorių teisinės atsakomybės apribojimo reguliavimą,

W.

kadangi Europos sutarčių teisės projektas vis dar priskiriamas prie negiežtosios teisės priemonių,

X.

kadangi tais atvejais, kai Bendrija turi teisės aktų leidybos kompetenciją, tačiau trūksta politinės valios priimti teisės aktus, naudojant negriežtąją teisę gali būti apeinamos iš tikrųjų kompetentingos teisės aktų leidybos institucijos, pažeidžiami ES sutarties 6 straipsnyje įtvirtinti demokratijos ir teisinės valstybės principai bei ES sutarties 5 straipsnyje numatyti subsidiarumo ir proporcingumo principai ir Komisija gali veikti viršydama savo įgaliojimus,

Y.

kadangi negriežtosios teisės priemonės taip pat prisideda prie to, kad visuomenėje susidaro ne tik nuo piliečių nutolusios, bet ir piliečiams priešiškos aukščiausio lygio biurokratijos, neturinčios demokratinio teisėtumo, pasirengusios susitarti su galingais tam tikrų interesų atstovais, kai derybos vyksta neskaidriai ir piliečiams nesuprantamai, įvaizdis ir kadangi tai gali sukelti teisėtų lūkesčių problemą susijusioms trečiosioms šalims (pvz., vartotojams), kurios po to, jei atliekami veiksmai, turintys jiems žalingų teisinių padarinių, negali savo teisių apginti teisme,

Z.

kadangi nereikėtų piktnaudžiauti geresnės teisėkūros darbotvarke tam, kad Bendrijos vykdomajai valdžiai būtų sudarytos sąlygas priimti teisės aktus naudojant negriežtosios teisės priemones ir taip iš esmės pakenkti Bendrijos teisinei tvarkai, užkirsti kelią demokratiškai išrinkto Parlamento dalyvavimui, Teisingumo Teismo teisinei priežiūrai ir taip atimti iš piliečių teisių gynimo priemones,

AA.

kadangi nenustatyta konsultavimosi su Parlamentu procedūra dėl negriežtosios teisės priemonių, tokių kaip rekomendacijos ir aiškinamieji komunikatai, naudojimo,

1.

mano, kad Bendrijos lygmeniu taikoma negriežtoji teisė pernelyg dažnai būna dviprasmiška ir neveiksminga bei gali turėti žalingo poveikio Bendrijos teisės aktų leidybai ir institucinei pusiausvyrai, todėl ją reikėtų atsargiai naudoti net tada, kai ji numatytos Sutartyje;

2.

primena, kad vadinamoji negriežta teisė negali pakeisti teisės aktų ir priemonių, skirtų teisės aktų leidybos proceso tęstinumui užtikrinti, ypač kultūros ir švietimo srityse;

3.

pabrėžia, kad kiekviena ES institucija, taip pat ir Europos Vadovų Taryba, priimdama sprendimą turi atsižvelgti į galimybes leisti teisės aktus ar jų neleisti ir kiekvienu atveju atskirai spręsti, kokių veiksmų imtis;

4.

mano, kad atviro koordinavimo metodas yra abejotinas, nes jis taikomas nepakankamai dalyvaujant Parlamentui ir neužtikrinant pakankamos teisminės priežiūros; taigi mano, kad šiuo metodu turėtų būti naudojamasi tik išimtiniais atvejais, be to, reikėtų apsvarstyti galimybes, kaip į šį procesą įtraukti Parlamentą;

5.

apgailestauja dėl tų atvejų, kai Komisija naudoja negriežtąją teisę kaip ES teisės aktų, derančių su subsidiarumo ir proporcingumo principais, pakaitalą arba kai Teisingumo Teismo teisminė praktika išplečiama ir taikoma srityse, kuriose iki šiol nebuvo leidžiami teisės aktai;

6.

ragina institucijas vadovautis Sutarties dėl Konstitucijos Europai I-33 straipsnio nuostatomis ir susilaikyti nuo negriežtosios teisės priemonių priėmimo, jei yra svarstomi teisės aktų projektai; ši pareiga pagal galiojančią teisę randasi atsižvelgiant į ES sutarties 6 straipsnyje nurodytą teisinės valstybės principą;

7.

ragina Komisiją ypatingai stengtis užtikrinti skaidrumą, matomumą ir atskaitomybę visuomenei priimant neįpareigojančius Bendrijos teisės aktus, taip pat dažniau naudoti poveikio vertinimą priimant sprendimus;

8.

ragina Komisiją, prieš teikiant bet kokius su negriežtosios teisės priemonėmis susijusius pasiūlymus, apsvarstyti jų poveikį vartotojams ir galimus vartotojų teisių gynimo būdus;

9.

mano, kad, kalbant apie Komisijos komunikatus, žaliosios ir baltosios knygos nėra tiesiogiai teisiškai įpareigojančios; mano, kad konsultacinio pobūdžio dokumentų ir pareiškimų dėl politinių ketinimų nereikėtų laikyti teisinę galią turinčiais dokumentais, nustatančiais prievolę priimti atitinkamas taisykles;

10.

mano, kad aiškinamojo pobūdžio Komisijos komunikatai turi teisėtą tikslą sukurti teisinį saugumą, tačiau tuo ir turėtų apsiriboti; mano, kad jeigu aiškinamojo pobūdžio komunikatuose nustatomi nauji įpareigojimai, tai reiškia nepriimtiną praktiką, kai teisėkūra vykdoma naudojant negriežtąją teisę; teigia, kad jeigu komunikate pateikiami detalūs nurodymai, kurie nėra tiesiogiai pateikiami Sutarties pagrindinių laisvių apibrėžime, toks komunikatas yra naudojamas neteisingai ir yra niekinis (8);

11.

mano, kad pirmiau minėtuosius kriterijus atitinkantys komunikatai turėtų būti rengiami tik tuomet, kai teisės aktų leidžiamąją galią turintys Parlamentas ir Taryba paveda Komisijai parengti aiškinamojo pobūdžio dokumentą; mano, kad teisės aktų leidėjai yra atsakingi už Sutarties nuostatų perkėlimą į faktiškai įgyvendinamus teisės aktus, o Teisingumo Teismas atsakingas už Sutarties nuostatų aiškinimą;

12.

mano, kad standartizavimas ir elgesio kodeksai yra svarbūs savireguliavimo elementai; vis dėlto, jo nuomone, standartizavimas jokiu būdu neturėtų sukelti nereikalingo reglamentavimo, ir kartu - papildomų sunkumų, ypač mažoms ir vidutinėms įmonėms; taigi mano, kad atitinkamuose teisinio pagrindo dokumentuose reikėtų numatyti priemones siekiant išvengti per didelio reguliavimo masto;

13.

pažymi, kad, kadangi Komisija turi teisę pasinaudoti dar nepriimtomis teisinėmis priemonėmis, nereikėtų piktnaudžiauti pasirengimo teisės aktų leidybai procesu ar jį vilkinti; mano, kad tokiose srityse kaip sutarčių teisės projektas būtina numatyti momentą, kai Komisija turi nuspręsti, ar pasinaudoti savo iniciatyvos teise ir kokiu teisiniu pagrindu tai turi būti daroma;

14.

pabrėžia, kad su Parlamentu - vienintele demokratiniu būdu išrinkta Bendrijos institucija - šiuo metu nesikonsultuojama negriežtosios teisės priemonių, pvz., EB sutarties 211 straipsniu pagrįstų Komisijos rekomendacijų, aiškinamųjų komunikatų ir kitų panašaus pobūdžio dokumentų, taikymo klausimu;

15.

mano, kad tarpinstituciniai susitarimai turi teisinio poveikio tik ES institucijų tarpusavio santykiams ir todėl jie nėra negriežtosios teisės priemonės atsižvelgiant į teisinio poveikio trečiosioms šalims aspektą;

16.

ragina Komisiją bendradarbiaujant su Parlamentu, galbūt pasitelkus tarpinstitucinį susitarimą, sukurti metodą, kuris užtikrintų demokratiškai išrinktų institucijų dalyvavimą procese, ir taip veiksmingiau kontroliuoti poreikį naudoti negriežtosios teisės priemones;

17.

ragina Komisiją pasikonsultuoti su Parlamentu dėl to, kaip su juo galėtų būti konsultuojamasi prieš Komisijai priimant negriežtosios teisės priemones, siekiant minėtąsias priemones kruopščiai išnagrinėti ir išvengti bet kokio netinkamo vykdomosios valdžios galių naudojimo; atsižvelgdamas į tai, siūlo pradėti konsultacijas dėl tarpinstitucinio susitarimo šiuo klausimu sudarymo; šiame susitarime visų pirma turėtų būti siekiama panaikinti prieštarą, atsiradusią tarp EB sutarties 211 straipsnio, 249 straipsnio 5 dalies ir 230 straipsnio nuostatų ir Europos Bendrijų Teisingumo Teismo praktikos, kai Teismas įpareigoja nacionalinius teismus nagrinėjant teisminius ginčus atsižvelgti į pagal Sutartį privalomos teisinės galios neturinčias rekomendacijas;

18.

dar kartą pabrėžia Parlamento, kaip svarbiausios ES piliečių interesams atstovaujančios institucijos, dalyvavimo visuose sprendimų priėmimo procesuose svarbą siekiant padėti sumažinti dabartinį piliečių nepasitikėjimą Europos integracija ir vertybėmis;

19.

pabrėžia, kad visuose Europos institucijų oficialiuose dokumentuose reikėtų vengti negriežtosios teisės priemonių sąvokos ir ja nesiremti;

20.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai bei valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams.

—

atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą Tarybai, Europos Parlamentui, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Viena bendra rinka piliečiams. Tarpinė ataskaita 2007 m. pavasario Europos Vadovų Tarybai“ (COM(2007)0060),

—

atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą Tarybai „Piliečių darbotvarkė. Siekiant rezultatų Europai“ (COM(2006)0211),

—

atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą pavasario Europos Vadovų Tarybai „Atnaujintos Lisabonos strategijos ekonomikos augimui ir darbo vietų kūrimui įgyvendinimas. Rezultatų pateikimo metai“ (COM(2006)0816),

—

atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą Tarybai, Europos Parlamentui bei Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Metinė politikos strategija 2008 m.“ (COM(2007)0065),

—

atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą Europos Parlamentui, Tarybai bei Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui „Prekių vidaus rinka - Europos konkurencingumo pagrindas“ (COM(2007)0035),

—

atsižvelgdamas į Komisijos žaliąją knygą dėl Vartotojų acquis persvarstymo (COM(2006)0744),

—

atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą Tarybai, Europos Parlamentui, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Geresnio reglamentavimo Europos Sąjungoje strateginė apžvalga“ (COM(2006)0689),

—

atsižvelgdamas į 2007 m. kovo 8 d. ir 9 d. Briuselyje vykusio Europos Vadovų Tarybos susitikimo metu paskelbtas pirmininkavimo išvadas,

—

atsižvelgdamas į savo 2007 m. kovo 14 d. rezoliuciją dėl visuotinės svarbos socialinių paslaugų Europos Sąjungoje (1),

—

atsižvelgdamas į 2007 m. gegužės 23 d. rezoliuciją dėl sveikatos apsaugos paslaugų išbraukimo iš Direktyvos dėl paslaugų vidaus rinkoje poveikio ir pasekmių (2),

—

atsižvelgdamas į Ketvirtosios Europos amatų ir mažųjų įmonių konferencijos, kuri vyko 2007 m. balandžio 16 ir 17 d. Štutgarte, galutinę deklaraciją,

—

atsižvelgdamas į 2007 m. kovo 25 d. Berlyno deklaraciją,

—

atsižvelgdamas į Komisijos ekonominį leidinį Nr. 271 „Gilesnės ekonominės integracijos link: vidaus rinka XXI amžiuje. Įnašas į vienos bendros rinkos peržiūrą“,

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 45 straipsnį,

—

atsižvelgdamas į Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto pranešimą ir Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto nuomonę (A6-0295/2007),

A.

kadangi vienos bendros rinkos užbaigimas - tai precedento neturintis didžiulis įvykis Europos istorijoje, nes dėl to vartotojams suteikiamos didesnės galimybės rinktis ir mažesnės kainos, sukuriama konkurencinga ir dinamiška verslo aplinka ir Europos tautoms suteikiama galimybė keistis idėjomis ir patirtimi,

B.

kadangi Lisabonos strategijoje pabrėžiamas socialinės sanglaudos tikslas ir skiriamas didesnis vaidmuo ES sektorių politikos socialiniam aspektui,

C.

kadangi viena bendra rinka ir jos keturios sudedamosios dalys - laisvas prekių, paslaugų, asmenų ir kapitalo judėjimas - buvo lemiamas pažangos veiksnys siekiant Europos integracijos,

D.

kadangi vienos bendros rinkos sukūrimas 1992 m. pagrįstas šiais trimis principais:

E.

kadangi Lisabonos strategija paskatins struktūrines reformas valstybėse narėse bei rinkų atvėrimą, bet taip pat padidins taisyklių poreikį, siekiant užtikrinti sąžiningą konkurenciją,

F.

kadangi priėmus 2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2006/123/EB dėl paslaugų vidaus rinkoje (3) buvo sudarytos sąlygos siekti didelės pažangos užbaigiant kurti vieną bendrą paslaugų rinką,

G.

kadangi dėl euro įvedimo atsirado skaidrumas, padidėjo veiksmingumas ir atsirado daugiau galimybių patekti į vieną bendrą rinką,

H.

kadangi valstybių narių vyriausybėse dar tebesama akivaizdžių ir nematomų protekcionistinių nuostatų,

I.

kadangi vis dar yra daug kliūčių siekiant įgyvendinti keturias pagrindines laisves; kadangi būtina gerinti bendrosios rinkos veikimą ir susitelkti ties bendrosios rinkos be kliūčių sukūrimu,

J.

kadangi reikėtų dirbti siekiant parengti dinamišką, bendrą ir lanksčią vienos bendros rinkos koncepciją, kad tam pritartų piliečiai,

K.

kadangi reikia užbaigti pramonės šakų, susijusių su infrastruktūra - transportu, telekomunikacijomis, pašto paslaugomis ir energijos perdavimu, rinkų, kurios skirtos suvienyti įmones ir privačius asmenis, atvėrimą ir kadangi tai priemonės, pagal savo raidą ir atvirumą geriausiai padedančios užbaigti kurti vieną bendrą rinką, kuri yra atsakingos rinkos ekonomikos dalis ir kurios veikimą lengvina veiksmingi reguliavimo mechanizmai,

L.

kadangi paskutiniais metais Europos Sąjunga priėmė įvairių teisės aktų, kuriais siekiama sustiprinti vieną bendrą rinką finansinių paslaugų, pvz., bankų paslaugų, aktyvų valdymo, draudimo, pensijų fondų ir sąskaitų tvarkymo, kuris būtų naudingas ir įmonėms, ir vartotojams, srityje, ir paversti ES pasaulio lydere, nustatančia naujas kryptis ir standartus finansinių paslaugų pramonėje,

M.

kadangi nors ir buvo padaryta didelė pažanga siekiant baigti kurti vieną bendrą didmeninių finansinių paslaugų rinką, tačiau tėra labai mažai požymių, kad tai bent kiek plačiau įgyvendinama mažmeninės rinkos lygmeniu dažnai dėl piliečių kultūrinių ir tradicinių nuostatų, taip pat ir dėl teisinių bei mokestinių kliūčių,

N.

kadangi Komisijai tenka svarbi pareiga užtikrinti konkurencijos taisyklių laikymąsi, kad ES įmonėms būtų garantuotos sąžiningos ir vienodos galimybės, o ES vartotojai galėtų pasinaudoti visais vienos bendros rinkos pranašumais,

O.

kadangi, nors valstybės narės išlaikys savo išimtines teises mokesčių klausimais, Komisija vis dėlto gali atlikti naudingą vaidmenį sprendžiant tam tikrus klausimus, susijusius su mokesčių politika, kuri prisideda prie tikros vienos bendros rinkos sukūrimo,

P.

kadangi reikia mažinti administracinę naštą, tenkančią verslui, ypač mažosioms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ),

Q.

kadangi Europos Sąjungoje, palyginti su pagrindiniais konkurentais, yra mažai naujovių,

R.

kadangi viena bendra rinka yra veiksmingiausia priemonė globalizacijos keliamoms problemoms spręsti kuriant konkurencingesnę ir dinamiškesnę Europos ekonomiką,

S.

kadangi Komisija, įgyvendindama savo politiką, ypač vidaus rinkos politiką, turi visiškai atsižvelgti į ES plėtrą ir šios politikos poveikį naujosiose valstybėse narėse, taip pat į tokius naujus pokyčius kaip socialinė ir technologijų pažanga,

T.

kadangi plėtra, padidinusi vienos bendros rinkos teikiamas galimybes, taip pat buvo iššūkis tinkamam jos veikimui, nes išaugo jos narių įvairovė; kadangi nevienalytiškumas bendrovių apmokestinimo srityje gali būti įtampos tarp valstybių narių priežastimi,

1.

pritaria Komisijos aktyviam vaidmeniui ir vienos bendros rinkos ateities vizijai, ir jos darbui atliekant vienos bendros rinkos persvarstymą, ir pabrėžia, kad svarbu įtraukti visas suinteresuotąsias šalis į šį procesą;

2.

pageidauja, kad vienos bendros rinkos peržiūra būtų proga parodyti Europos Sąjungos piliečiams visą naudą, kokią jie gali gauti užbaigus kurti vieną bendrą rinką; ragina Komisiją ir valstybes nares sumažinti skirtumus tarp potencialios ir realios vienos bendros rinkos;

3.

pabrėžia, kaip svarbu užtikrinti, kad visi piliečiai naudotųsi viena bendra rinka; mano, kad kai kurios pažeidžiamos grupės nevisiškai gali naudotis viena bendra rinka, ir primena, kad prie Amsterdamo sutarties galutinio akto pridėtoje Deklaracijoje Nr. 22 įtvirtinta, kad Bendrijos institucijos, rengdamos Sutarties 95 straipsnyje numatytas priemones, atsižvelgia į neįgaliųjų poreikius;

4.

pageidauja, kad darbo santykiai su nacionaliniais parlamentais būtų aktyvesni siekiant, kad valstybių narių piliečių atstovai aiškiau įžvelgtų vienos bendros rinkos problemas ir naudą; taigi pabrėžia, kad metiniuose susitikimuose Lisabonos darbotvarkės klausimais vykstantis konstruktyvus nacionalinių parlamentų ir Europos Parlamento dialogas yra puikus bendradarbiavimo pavyzdys, kuriuo galima būtų remtis ateityje;

5.

pabrėžia, kad itin būtina, jog Ketvirtosios Europos amatų ir mažųjų įmonių konferencijos galutinė deklaracija būtų veiksmingai įgyvendinama, kadangi šios įmonės atlieka esminį vaidmenį Europos ekonomikoje; todėl prašo atsižvelgti į šias išvadas rengiant ir įgyvendinant įvairių sričių Bendrijos politiką, ypač peržiūrint vieną bendrą rinką ir MVĮ politiką;

6.

apgailestauja, kad valstybės narės praktiškai nesijaučia esančios vienos bendros rinkos šeimininkėmis;

7.

pripažįsta, kad vienoje bendroje rinkoje turi būti atsižvelgiama į gyvenimo kokybės, aplinkos ir vartotojų apsaugos problemas;

8.

mano, kad naujos politikos iniciatyvos turėtų būti labiau pagrįstos jų poveikio įvairioms rinkoms, ekonomikos sektoriams ir aplinkai, taip pat poveikio socialinėje srityje analize;

9.

atsižvelgiant į tai, kad socialinė ir teritorinė sanglauda yra viena iš pagrindinių vienos bendros rinkos sudedamųjų dalių, primena, kad svarbu didinti piliečių pasitikėjimą, skatinant siekti visoms valstybėms narėms bendrų socialinių ir aplinkos apsaugos tikslų, kaip antai kokybiškų darbo vietų kūrimas, lygių galimybių užtikrinimas, sveikatos ir aplinkos apsauga, atsižvelgiant į Europos kultūrinę įvairovę; ragina Komisiją užtikrinti, kad ES vykdytų jai patikėtą šių sričių apsaugos funkciją ir kad būtų išvengta valstybių narių konkurencijos reguliavimo srityje;

10.

ypač pabrėžia, kad socialinė sanglauda ir nuosekli vartotojų apsauga gali padėti piliečiams geriau suvokti vienos bendros rinkos privalumus;

11.

pabrėžia, kaip svarbu skatinti laisvą darbuotojų judėjimą vienoje bendroje rinkoje; primena, kad darbuotojų judumas Sąjungoje - tai svarbus reiškinys, padedantis sukurti palankias sąlygas Europos įmonių konkurencingumui, ir kad jis skatina naujoves keičiantis patirtimi ir didesnę konkurenciją;

12.

pabrėžia, kad gera vienos bendros rinkos politika yra pagrindinė paskata kurti naujoves dėl padidėjusios konkurencijos ir gerinti palankios verslui aplinkos, kuri ypač svarbi MVĮ, kūrimą; prašo Komisijos ir valstybių narių nustatyti konkrečias priemones, kuriomis būtų siekiama paremti amatų ir mažų įmonių naujovių potencialą, o ypač naujovių finansavimo priemones, pritaikytas prie šių įmonių ypatumų;

13.

ragina Komisiją priimti visa apimančią intelektinės nuosavybės teisių strategiją ir toliau stiprinti šių teisių apsaugą siekiant paremti naujoves, paskatinti Europos pramonės pajėgumą ir sudaryti palankias sąlygas jos augimui; pabrėžia, kaip svarbu sukurti Bendrijos patentą bei kokybišką, ekonomišką, naujovėms palankią Europos patentų teismų sistemą, atsižvelgiant į Europos Bendrijų Teisingumo Teismo kompetenciją; atkreipia dėmesį į Komisijos komunikatą Europos Parlamentui ir Tarybai dėl patentų sistemos Europoje stiprinimo (COM(2007)0165);

14.

mano, kad veiksminga konkurencijos politika padės skatinti vartotojų pasitikėjimą suteikdama jiems galimybę gauti naudos iš didesnio pasirinkimo, žemesnių kainų ir aukštesnės kokybės; ragina Komisiją ieškoti būdų, kuriais konkurencijos politikos priemonės būtų geriau įtraukiamos į platesnę vienos bendros rinkos politiką;

15.

pabrėžia, kaip svarbu kovoti su sukčiavimu ir piratavimu vienoje bendroje rinkoje;

16.

mano, kad kova su klimato kaita ir tvarios plėtros užtikrinimas ypač svarbūs ir tai galima pasiekti tik naudojant tvarų energijos šaltinių derinį ir kad siekiant minėtųjų tikslų nepaprastai svarbi vienos bendros rinkos politika, kurią įgyvendinant skatinama naudoti tvarią ir konkurencingą energiją; pritaria aukščiau minėtoms Briuselio Europos Vadovų Tarybos pirmininkaujančios valstybės narės išvadoms; tačiau apgailestauja, kad buvo nepakankamai atsižvelgta į branduolinės energetikos indėlį;

17.

ragina Komisiją, laikantis 2007 m. Tarpvyriausybinės konferencijos įgaliojimo (4), susijusio su protokolu dėl visuotinės svarbos paslaugų, III skirsnio 19 dalies i punkto, kuris bus pridedamas prie Sutarčių, imtis iniciatyvų, siekiant pašalinti teisinius neaiškumus visuotinės svarbos paslaugų srityje, ypač dėl valstybės pagalbos ir viešųjų pirkimų taisyklių; pritaria Komisijos iniciatyvoms, kurių tikslas pašalinti neaiškumus bendrosios rinkos sveikatos paslaugų bei visuotinės svarbos socialinių paslaugų srityse; mano, kad stiprios ir šiuolaikiškos visuotinės svarbos paslaugos yra būtinos norint pasiekti su visuomenės interesais susijusių tikslų, pvz., socialinės ir teritorinės sanglaudos, aplinkos apsaugos ir kultūrinės įvairovės;

18.

pabrėžia, kaip svarbu didinti vienos bendros rinkos vartotojų teisės efektyvumą; taigi pritaria Komisijos žaliajai knygai dėl vartotojų acquis persvarstymo; primena, kad dabartinės minimalaus derinimo sąlygos, išdėstytos aštuoniose direktyvose, kurios bus persvarstomos, kelia teisinį nesaugumą įmonėms ir vartotojams; todėl, dar nepateikdamas konsultavimosi rezultatų, mano, kad mišrus sprendimų priėmimo būdas, jį derinant su horizontaliąja priemone, būtų tinkamiausias siekiant sustiprinti vartotojų pasitikėjimą;

19.

primena, kad tik 6 proc. vartotojų turi galimybę naudotis tarpvalstybine prekių elektronine prekyba; pabrėžia, kaip svarbu didinti vartotojų pasitikėjimą tarpvalstybiniais pirkimais ir imtis priemonių, kad skaitmeninėje aplinkoje viena bendra rinka nebebūtų susiskaldžiusi; taigi skatina Komisiją paremti elektroninės prekybos vystymui pritaikytą sistemą, sukurti jai palankesnę ekonominę aplinką, gerinti teisės aktų kokybę ir stiprinti vartotojų teises bei MVĮ padėtį rinkose;

20.

pabrėžia, kad nei vartotojai, nei paslaugų teikėjai ne visuomet geba nustatyti, kokia teisinė tvarka taikoma kiekvienam jų veiklos aspektui; taigi ragina Komisiją pasiūlyti, kaip aiškiai apibrėžti tarptautinės privatinės teisės ir vienos bendros rinkos priemonių sąveiką siekiant, kad neliktų abejonių dėl to, kada taikomi priimančiosios arba buveinės valstybės teisės aktai arba kitos teisės nuostatos, ir kad neliktų spragų teisės aktuose, susijusiuose su paslaugų teikėjų atsakomybe;

21.

ragina užtikrinti nuolatinį projektavimo standartų vystymą siekiant dar labiau pagerinti prieigą neįgaliesiems, pagyvenusiems žmonėms ir vaikams; pabrėžia, kad šis procesas buvo svarbus tokioms sritims kaip miesto autobusai, liftai, elektros prietaisai bei informacinės ir ryšių technologijos (IRT) plečiant vienos bendros rinkos pažeidžiamiems piliečiams teikiamą naudą ir skatinant didesnį aiškumą bei užkertant kelią kliūtims, su kuriomis susidurtų Sąjungos pramonė;

22.

pabrėžia, kad viešosios sutartys turi būti pasirašomos teisingai ir skaidriai, laikantis viešojo pirkimo taisyklių, ir kad jos taip pat gali būti naudingos skatinant naujoves ir technologijų raidą bei sprendžiant aplinkos apsaugos ir socialinius klausimus; įskaitant prieigos neįgaliesiems klausimą; prašo Komisijos paskatinti valstybes nares gerinti MVĮ galimybes sudaryti viešųjų pirkimų sutartis ir taikyti ikikomercinius pirkimus siekiant pagerinti vienos bendros rinkos pažangos galimybes;

23.

mano, kad laisvas prekių judėjimas yra svarbiausias vienos bendros rinkos veiksmingumo veiksnys; primena, kad 25 proc. Europos Sąjungoje pagamintų prekių ne visada taikomos derinimo priemonės; taigi pritaria Komisijos iniciatyvai siekiant pagerinti vienos bendros rinkos veikimą šioje srityje; ragina valstybes nares visiškai naudotis tarpusavio pripažinimu siekiant užtikrinti, kad ši pagrindinė laisvė būtų naudojama vartotojų ir įmonių interesais;

24.

pabrėžia, kad svarbu šalinti kliūtis, trukdančias kurti vieną bendrą mokėjimų zoną, taip pat toliau liberalizuoti pašto rinkas tuo pat metu užtikrinant efektyvaus universaliųjų paslaugų teikimo finansavimą;

25.

mano, kad siekiant tvaraus augimo reikalinga tolesnė Europos Sąjungos finansų sektoriaus integracija, visų pirma mažinant sandorių sąnaudas, plečiant rizikos pasidalijimo galimybes ir veiksmingiau paskirstant išteklius;

26.

mano, kad galiojančios PVM ir akcizų sistemos trukdo užbaigti kurti vieną bendrą rinką, ypač tarpvalstybinės prekybos srityje; ragina Komisiją išnagrinėti privačių užsakymų paštu ir internetinės prekybos apmokestinimo problemas, taip pat pateikti pasiūlymus, susijusius su galimybėmis ES piliečiams visiškai pasinaudoti laisvu prekių judėjimu;

27.

ragina ypatingą dėmesį skirti vienos bendros rinkos problemoms, susijusioms su MVĮ, spręsti, ypač visų pirma pagerinant įmonių įsteigimo sąlygas ir sumažinant su tuo susijusias išlaidas, sudarant daugiau galimybių gauti rizikos kapitalo, sumažinant mokėjimo paslaugų sąnaudas ir paspartinant jų vykdymą, taip pat užtikrinant asmenų, prekių ir paslaugų judėjimą; ragina Komisiją užtikrinti, kad Europos investicijų fondo skiriamas rizikos kapitalas pasiektų MVĮ ir pažangias įmones;

28.

mano, kad neformalūs tinklai, pvz., Solvit, Europos vartotojų centrų tinklas (angl. ECC-NET), svarbūs papildant formalias bei teisines priemones, prieinamas piliečiams ir įmonėms; pritaria iniciatyvai įkurti Vidaus rinkos informacinį tinklą (angl. IMI); ragina Komisiją didinti savo personalo išteklius ir gerinti informavimo strategiją siekiant, kad piliečiai ir įmonės žinotų apie šių tinklų buvimą ir kad būtų užtikrintas jų veiksmingumas;

29.

mano, kad, siekiant greitesnio ginčų sprendimo, turi būti apsvarstytos konsultacijų intensyvinimo ir tinkamų priemonių panaudojimo galimybės; dėl to ragina ES lygmeniu parengti veiksmingą greito ginčų sprendimo mechanizmą, kuris sudarytų galimybę nedelsiant išspręsti ginčus dėl vienos bendros rinkos taisyklių išaiškinimo;

30.

pritaria Komisijos iniciatyvai sumažinti įmonių administracinę naštą ir ragina ir toliau dėti tokias pastangas siekiant pagerinti galimybes patekti į vieną bendrą rinką nemažinant būtinos piliečių, vartotojų ir darbuotojų apsaugos;

31.

pabrėžia, kad abišalis pripažinimas yra svarbus bendrosios rinkos aspektas, netrukdantis derinti teisės aktus, jei to reikia;

32.

tačiau pabrėžia, kad XXI amžiaus viena bendra rinka turi veikti pagal privalomas ir suderintas taisykles; mano, kad geresnis teisės aktų suderinamumas gali būti būtinas tam tikrose srityse, ypač mažmeninių finansinių paslaugų (įskaitant mokėjimo priemones) ir mokesčių sistemos veikimo srityse; teigiamai vertina Komisijos žaliąją knygą dėl mažmeninių finansinių paslaugų vienoje bendroje rinkoje (COM(2007)0226) ir pripažindamas mažmeninių finansinių paslaugų vietinį pobūdį ragina Komisiją tęsti jau pradėtus darbus kuriant sąlygas vienai bendrai rinkai, kurios dalyviais gali tapti vartotojai ir tiekėjai; mano, kad tuo tikslu visuomet turėtų būti atliekami platesni galimų iniciatyvų tyrimai pasitelkiant vartotojus; ragina Komisiją ryžtingai tęsti savo pasiūlymų dėl bendros konsoliduotos pelno mokesčio bazės plėtojimą;

33.

pabrėžia kad „geresnis“ reguliavimas nebūtinai yra „mažesnis“ reguliavimas; ragina Komisiją apsvarstyti naujas iniciatyvas, siekiant pagerinti vienos bendros rinkos veikimą ir integraciją bei konsoliduoti ir supaprastinti teisės aktus;

34.

mano, kad konsultavimosi su Komisija procedūros turėtų būti skaidresnės ir tikslingesnės, siekiant paskatinti visas suinteresuotąsias šalis, ypač MVĮ, jose dalyvauti;

35.

mano, kad konkurencija, kurią skatina reguliavimo sistemos pertvarka, yra Europai reikalingas stimulas, padedantis didinti našumą; pakartoja, kad turėtų būti visiškai gerbiamos Parlamento dalyvavimo pertvarkant reguliavimo sistema teisės;

36.

mano, kad Komisijos poveikio vertinimo tyrimai turėtų būti nuoseklesni ir juos rengiant turėtų būti atsižvelgta į visų suinteresuotųjų šalių požiūrį; taigi pritaria Komisijos Poveikio vertinimo valdybos įkūrimui ir ragina Komisiją viešai skelbti valdybos nuomones; ragina Europos Parlamentą atlikti daugiau poveikio vertinimų, kuriais būtų paremti jo pasiūlymai;

37.

ragina Komisiją „Vidaus rinkos tyrimą“ įtraukti į Parlamento remiamas geresnio reguliavimo priemones, siekiant užtikrinti, kad reguliuotojai visada atsižvelgtų į jų veiksmų padarinius keturioms bendrosios rinkos laisvėms, taip pat į tokius dėmesio reikalingus aspektus kaip tvarumas ir užimtumas;

38.

primena, kad taip pat turėtų būti atliktas teisės aktų ex-post vertinimas, siekiant užtikrinti, kad taikant nustatytas taisykles būtų siekiama numatyto tikslo, ir pabrėžti visus galimus nenumatytus neigiamus padarinius;

39.

pritaria Komisijai, kad bendras reguliavimas ir savireguliavimas gali būti priemonės, kurios galėtų papildyti tam tikrų sričių teisėkūros iniciatyvas, laikantis teisės aktų leidėjo prioritetų; taip pat pabrėžia, kad kai kuriose srityse veiksmingas glaudesnis bendradarbiavimas norint pasiekti, kad derinimas vyktų savanoriškai;

40.

mano, kad teisės aktų perkėlimo į nacionalinę teisę trūkumai yra viena didžiausių kliūčių įgyvendinant vieną bendrą rinką ir kad valstybės narės yra atsakingos už tai, kad būtų geriau perkeliami ir įgyvendinami nauji ES teisės aktai; džiaugiasi, kad pagerėjo teisės aktų perkėlimas į nacionalinę teisę ir kad buvo nustatytas anksčiau minėto Briuselyje vykusio Europos Vadovų Tarybos susitikimo tikslas palaipsniui sumažinti neperkeltų teisės aktų kiekį iki 1 proc.; ragina valstybes nares stengtis vengti pernelyg didelio teisinio reguliavimo (angl. gold plating);

41.

pabrėžia, kad svarbu stiprinti ir gerinti valstybių narių už vieną bendrą rinką atsakingų institucijų administracinį bendradarbiavimą;

42.

apgailestauja, kad kai kurios valstybės narės imasi priemonių, siekdamos apsaugoti savo šalies rinką; pabrėžia, kad svarbu užtikrinti sąžiningos konkurencijos sąlygas vienoje bendroje rinkoje; pabrėžia, kad gerai veikianti viena bendra rinka yra Europos konkurencinis pranašumas atsižvelgiant į globalizaciją;

43.

ragina Komisiją rengiant vidaus politiką nuolat vertinti ir atsižvelgti į panašią tokių didžiųjų ES partnerių, kaip JAV, Rusija, Kinija, Indija, Brazilija, Japonija ir t. t., vykdomą politiką siekiant pagerinti Europos Sąjungos konkurencingumą ir pašalinti kliūtis pasaulinei prekybai;

44.

pabrėžia, kad rengiant iniciatyvas, kuriomis siekiama padidinti konkurencingumą, neturėtų būti sumažinti Europos standartai; primena, kad svarbu plėtoti konstruktyvų ir suderintą dialogą su išoriniais partneriais, siekiant daryti įtaką tarptautinių standartų vystymuisi;

45.

atkreipia dėmesį į Komisijos iniciatyvą parengti išsamią Sąjungos prekybos apsaugos priemonių apžvalgą; pabrėžia veiksmingų prekybos apsaugos priemonių svarbą konkurencingumui, ekonomikos augimui ir darbo vietų kūrimui sparčiai kintančioje pasaulio ekonomikoje; primena, kad Europos Sąjunga taip pat turėtų išlaikyti lyderės vaidmenį, kurį ji pademonstravo praeityje gerindama ir stiprindama drausmę PPO lygmeniu;

46.

mano, kad Europos Sąjunga galės klestėti pasaulinėje ekonomikoje tik, jeigu jos naujovių diegimo pajėgumai prilygs arba bus didesni nei jos prekybos partnerių; tvirtina, kad Europos Sąjungai reikia konkrečių priemonių siekiant labiau naujovėmis grindžiamos vienos bendros rinkos; be to ragina Europos Sąjungos institucijas užtikrinti vientisos Sąjungos poziciją ateities tendencijų pasaulinėje ekonomikoje atžvilgiu, kad būtų užtikrinta ir veiksminga Sąjungos prekybos apsauga, ir jos tvarus konkurencingumas; mano, kad transatlantinė vidaus rinka galėtų būti tinkama priemonė šiems tikslams siekti;

47.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai bei valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams.