Access to European Union law
<a href="https://eur-lex.europa.eu/content/help/eurlex-content/experimental-features.html" target="_blank">More about the experimental features corner</a>
Choose the experimental features you want to try
EUR-Lex
Access to European Union law

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

You are here
Use quotation marks to search for an "exact phrase". Append an asterisk (*) to a search term to find variations of it (transp*, 32019R*). Use a question mark (?) instead of a single character in your search term to find variations of it (ca?e finds case, cane, care).
Search tips
Need more search options? Use the Advanced search

Document 62019CN0791

Byla C-791/19: 2019 m. spalio 25 d. pareikštas ieškinys byloje Europos Komisija/Lenkijos Respublika

OL C 413, 2019 12 9, p. 36–37 (BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, HR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)

9.12.2019   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 413/36

2019 m. spalio 25 d. pareikštas ieškinys byloje Europos Komisija/Lenkijos Respublika

(Byla C-791/19)

(2019/C 413/44)

Proceso kalba: lenkų

Šalys

Ieškovė: Europos Komisija, atstovaujama K. Banks, H. Krämer, S. L. Kalėda

Atsakovė: Lenkijos Respublika

Ieškovės reikalavimai

1)

Konstatuoti, kad:

—

leidusi, kad teismo sprendimų turinys būtų laikomas bendrosios kompetencijos teismų teisėjų „drausmės pažeidimu“ (Bendrosios kompetencijos teismų santvarkos įstatymo 107 straipsnio 1 dalis ir Aukščiausiojo Teismo įstatymo 97 straipsnio 1 ir 3 dalys),

—

neužtikrinusi Aukščiausiojo Teismo drausmės bylų kolegijos, kuriai pavesta atlikti sprendimų, priimtų teisėjų drausmės bylose, kontrolę, nepriklausomumo ir nešališkumo (Aukščiausiojo Teismo įstatymo 3 straipsnio 5 dalis, 27 straipsnis ir 73 straipsnio 1 dalis, siejami su Nacionalinės teisėjų tarybos įstatymo 9a straipsniu),

—

suteikusi Aukščiausiojo Teismo drausmės bylų kolegijos pirmininkui diskreciją paskirti drausmės bylų teismą, kuris kaip pirmoji instancija nagrinėtų bylas, susijusias su bendrosios kompetencijos teismų teisėjais (Bendrosios kompetencijos teismų santvarkos įstatymo 110 straipsnio 3 dalis ir 114 straipsnio 7 dalis), taigi, neužtikrinusi, kad drausmės bylas nagrinėtų „pagal įstatymą“ įsteigtas teismas, ir

—

suteikusi Teisingumo ministrui teisę skirti kaltintoją drausmės byloje (Bendrosios kompetencijos teismų santvarkos įstatymo 112b straipsnis), taigi, neužtikrinusi, kad bendrosios kompetencijos teismų teisėjams iškeltos drausmės bylos būtų išnagrinėtos per protingą terminą, ir numačiusi, kad aktai dėl patarėjo paskyrimo ir gynybos funkcijų jam suteikimo nesustabdo drausmės bylos nagrinėjimo (Bendrosios kompetencijos teismų santvarkos įstatymo 113a straipsnis) ir kad drausmės bylų teismas nagrinėja bylą net tuo atveju, kai teisėjas, kuriam iškelta byla, ar jo atstovas negali atvykti dėl pateisinamų priežasčių (Bendrosios kompetencijos teismų santvarkos įstatymo 115a straipsnio 3 dalis), ir taip neužtikrinusi bendrosios kompetencijos teismų teisėjų, kuriems iškeltos bylos, gynybos teisių,

Lenkijos Respublika neįvykdė įsipareigojimų pagal ESS 19 straipsnio 1 dalies antrą pastraipą; ir kad:

—

leidusi, jog teismų teisę kreiptis į Teisingumo Teismą su prašymais priimti prejudicinį sprendimą ribotų galimybė pradėti drausmės bylą,

Lenkijos Respublika neįvykdė įsipareigojimų pagal SESV 267 straipsnio antrą ir trečią pastraipas.

2)

Priteisti iš Lenkijos Respublikos bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Pirma, kiek tai susiję su ESS 19 straipsnio 1 dalies antros pastraipos pažeidimu, Komisija tvirtina, kad ginčijamomis nuostatomis: i) suteikiama galimybė teismų sprendimų turinį laikyti „drausmės pažeidimu“; ii) neužtikrinamas Aukščiausiojo Teismo drausmės bylų kolegijos, kuriai pavesta atlikti sprendimų, priimtų drausmės bylose, kontrolę, nepriklausomumas ir nešališkumas; iii) Aukščiausiojo Teismo drausmės bylų kolegijos pirmininkui suteikiama diskrecija paskirti drausmės bylų teismą, kuris kaip pirmoji instancija nagrinėtų bylas, susijusias su bendrosios kompetencijos teismų teisėjais, taigi neužtikrinama, kad drausmės bylas nagrinėtų „pagal įstatymą“ įsteigtas teismas; iv) neužtikrinama, kad bendrosios kompetencijos teismų teisėjams iškeltos drausmės bylos būtų išnagrinėtos per protingą terminą; taip pat neužtikrinamos bendrosios kompetencijos teismų teisėjų, kuriems iškeltos bylos, gynybos teisės.

Antra, kiek tai susiję su SESV 267 straipsnio antros ir trečios pastraipų pažeidimu, Komisija tvirtina, kad pagal ginčijamas nacionalinės teisės nuostatas leidžiama, kad teismų teisę kreiptis į Teisingumo Teismą su prašymais priimti prejudicinį sprendimą ribotų galimybė pradėti drausmės bylą.

Top