1.A

Ar ESS 6 straipsnio 1 dalį ir Direktyvos 2010/64/ES (1) 5 straipsnio 2 dalį reikia aiškinti taip, kad siekiant kaltinamiesiems garantuoti teisę į teisingą bylos nagrinėjimą, kurie nemoka proceso kalbos, valstybė narė turi sukurti nepriklausomų tinkamai kvalifikuotų vertėjų raštu ir žodžiu registrą arba, jeigu tokio registro nėra, bet kuriuo kitu būdu užtikrinti galimybę kontroliuoti tinkamą vertimo kokybę vykstant teismo procesui?

1.B

Jeigu atsakymas į pirmesnį klausimą būtų teigiamas ir jeigu nagrinėjamoje byloje, neužtikrinus tinkamos vertimo kokybės, neįmanoma nustatyti, ar kaltinamasis buvo informuotas apie jam inkriminuojamo nusikaltimo ar kaltinimo dalyką, ar ESS 6 straipsnio 1 dalis ir Direktyvos 2012/13/ES (2) 4 straipsnio 5 dalis ir 6 straipsnio 1 dalis turi būti aiškinamos taip, jog tokiomis aplinkybėmis negalima tęsti proceso nedalyvaujant kaltinamajam?

2.A

Ar ESS 19 straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje, Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnyje ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo jurisprudencijoje nustatytą teisminių institucijų nepriklausomumo principą reikia aiškinti taip, kad šis principas pažeidžiamas, kai Nacionalinio teisminių institucijų biuro pirmininkas, kuris yra atsakingas už centrinį teismų valdymą ir yra skiriamas parlamento, kuriam vieninteliam jis yra atskaitingas ir kuris gali jį atstatydinti, užima teismo pirmininko, turinčio, be kita ko, teisę spręsti organizuojant bylų paskirstymą, inicijuojant drausmines bylas teisėjams ir atliekant teisėjų profesinės veiklos vertinimą, darbo vietą pagal tiesioginį laikiną paskyrimą į pareigas, apeinant kvietimų teikti paraiškas paskelbimo procedūrą ir sistemingai neatsižvelgiant į kompetentingų teisėjų savivaldos organų nuomonę?

2.B

Jeigu atsakymas į pirmesnį klausimą būtų teigiamas ir jeigu konkrečią bylą nagrinėjantis teisėjas turi pagrįstų motyvų nerimauti, kad dėl teismo pirmininko vykdomos teisminės ir administracinės veiklos nagrinėjant bylą bus daromas neteisėtas poveikis, ar minėtas principas turi būti aiškinamas taip, jog šioje byloje nėra užtikrinamas teisingas bylos nagrinėjimas?

3.A

Ar ESS 19 straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje, Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnyje ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo jurisprudencijoje nustatytą teisminių institucijų nepriklausomumo principą reikia aiškinti taip, kad su šiuo principu nesuderinama situacija, kai nuo 2018 m. rugsėjo 1 d., skirtingai nuo ankstesniais dešimtmečiais vykdytos praktikos, Vengrijos teisėjams pagal įstatymą mokamas mažesnis darbo užmokestis negu atitinkamos kategorijos prokurorams, turintiems tokį patį pareigybės lygį ir darbo stažą, ir kai, atsižvelgiant į šalies ekonominę situaciją, jų atlyginimai apskritai neatitinka jų vykdomų funkcijų svarbos, ypač atsižvelgiant į diskrecija grindžiamą priedų mokėjimo praktiką, taikomą aukštas pareigas užimančių tarnautojų atžvilgiu?

3.B

Jeigu atsakymas į pirmesnį klausimą būtų teigiamas, ar minėtas teisminių institucijų nepriklausomumo principas turi būti aiškinamas taip, kad tokiomis aplinkybėmis negali būti garantuojama teisė į teisingą bylos nagrinėjimą?

4/A.

Ar Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 267 straipsnį reikia aiškinti taip, kad šiai nuostatai prieštarauja nacionalinio teismo sprendimas, kuriuo, vykstant procesui paskutinės instancijos teisme, per kurį siekiama suvienodinti valstybės narės teismų praktiką, nedarant poveikio atitinkamos nutarties teisinei galiai, žemesnės instancijos teismo nutartis, kuria buvo pradėtas procesas dėl prejudicinio sprendimo priėmimo, pripažįstama neteisėta?

4/B.

Jeigu atsakymas į klausimą 4/A būtų teigiamas, ar Europos Sąjungos Sutarties (ESS) 267 straipsnis turi būti aiškinamas taip, kad prašymą priimti prejudicinį sprendimą teikiantis teismas turi netaikyti priešingų aukštesnės instancijos teismo sprendimų ir principinių pozicijų, suformuluotų siekiant užtikrinti teisės vienodumą?

4/C.

Jeigu į klausimą 4/A būtų atsakyta neigiamai, ar tokiu atveju sustabdytas baudžiamosios bylos nagrinėjimas gali būti tęsiamas vykstant procesui dėl prejudicinio sprendimo priėmimo?

5.

Ar ESS 19 straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje ir Pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnyje įtvirtintą teismų nepriklausomumo principą ir Teisingumo Teismo jurisprudenciją reikia aiškinti taip, kad, atsižvelgiant į SESV 267 straipsnį, iškeliant drausmės bylą teisėjui dėl to, kad jis pradėjo procesą dėl prejudicinio sprendimo priėmimo, šis principas yra pažeidžiamas?