This document is an excerpt from the EUR-Lex website
Document 62018CN0113
Case C-113/18: Request for a preliminary ruling from the Tribunal Supremo (Spain) lodged on 13 February 2018 — Parc del Segre, S.A. and Others v Administración General del Estado
Byla C-113/18: 2018 m. vasario 13 d. Tribunal Supremo (Ispanija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Parc del Segre S.A. ir kt. / Administración General del Estado
Byla C-113/18: 2018 m. vasario 13 d. Tribunal Supremo (Ispanija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Parc del Segre S.A. ir kt. / Administración General del Estado
OL C 161, 2018 5 7, p. 32–33
(BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, HR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)
|
7.5.2018 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
C 161/32 |
2018 m. vasario 13 d.Tribunal Supremo (Ispanija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Parc del Segre S.A. ir kt. / Administración General del Estado
(Byla C-113/18)
(2018/C 161/36)
Proceso kalba: ispanų
Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas
Tribunal Supremo
Šalys pagrindinėje byloje
Pareiškėjai: Parc del Segre S.A., Electra Irache S.L., Genhidro Generación Hidroeléctrica S.L., Hicenor, S.L., Hidroeléctrica Carrascosa, S.L., Hidroeléctrica del Carrión, S.L., Hidroeléctrica del Pisuerga, S.L., Hidroeléctrica Santa Marta, S.L., Hyanor, S.L. ir Promotora del Rec dels Quatre Pobles, S.A.
Atsakovė: Administración General del Estado
Prejudiciniai klausimai
|
1. |
Ar aplinkos apsaugos principas „teršėjas moka“, numatytas SESV 191 straipsnio 2 dalyje, ir 2000 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2000/60/EB (1) 9 straipsnio 1 dalis, kuria nustatomas sąnaudų, patirtų teikiant vandens paslaugas, susigrąžinimo principas, taip pat atitinkamas vandens naudojimo sričių ekonominis subalansavimas, turi būti aiškinami taip, kad jais draudžiama nustatyti mokestį už vidaus vandenų naudojimą energijai gaminti, kaip nagrinėjamasis pagrindinėje byloje, kuriuo neskatinama tausiai naudoti vandenį, nenustatomi viešųjų vandens išteklių išsaugojimo ir apsaugos mechanizmai ir kurio dydis visiškai nesusijęs su galima žala viešiesiems vandens ištekliams ir visas dėmesys skiriamas tik tam, kiek pajamų gali gauti gamintojai? |
|
2. |
Ar toks mokestis, kaip pagrindinėje byloje nagrinėjamas mokestis už vandens išteklių naudojimą, taikomas tik hidroenergijos gamintojams, vykdantiems veiklą keliose autonominėse srityse esančiuose upių baseinuose, bet ne gamintojams, turintiems koncesijas vienoje autonominėje srityje esančiuose upių baseinuose, ir gamintojams, naudojantiems hidroenergijos technologiją, bet ne kitas technologijas naudojantiems energijos gamintojams, yra suderinamas su 2009 m. liepos 13 d. Direktyvos 2009/72/EB (2) dėl elektros energijos vidaus rinkos bendrųjų taisyklių 3 straipsnio 1 dalyje nustatytu įmonių nediskriminavimo principu? |
|
3. |
Ar SESV 107 straipsnio 1 dalis turi būti aiškinama taip, kad mokestis už vandens išteklių naudojimą, kaip nagrinėjamasis pagrindinėje byloje, taikomas hidroenergijos gamintojų, vykdančių veiklą keliose autonominėse srityse esančiuose upių baseinuose, nenaudai, yra draudžiama valstybės pagalba, nes taip diegiama asimetriška mokesčių sistema tos pačios technologijos atžvilgiu, priklausomai nuo to, kur yra elektrinė, ir mokestis netaikomas energijos gamintojams, naudojantiems kitus šaltinius? |
(1) 2000 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/60/EB, nustatanti Bendrijos veiksmų vandens politikos srityje pagrindus (OL L 327, 2000, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 15 sk., 5 t., p. 275).
(2) 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/72/EB dėl elektros energijos vidaus rinkos bendrųjų taisyklių, panaikinanti Direktyvą 2003/54/EB (OL L 211, 2009, p. 55).