This document is an excerpt from the EUR-Lex website
Document 62014CN0400
Case C-400/14 P: Appeal brought on 20 August 2014 by Basic AG Lebensmittelhandel against the judgment of the General Court (Sixth Chamber) delivered on 26 June 2014 in Case T-372/11: Basic AG Lebensmittelhandel v Office for Harmonisation in the Internal Market (Trade Marks and Designs)
Byla C-400/14 P: 2014 m. rugpjūčio 20 d. Basic AG Lebensmittelhandel pateiktas apeliacinis skundas dėl 2014 m. birželio 26 d. Bendrojo Teismo (šeštoji kolegija) priimto sprendimo byloje T-372/11 Basic AG Lebensmittelhandel/Vidaus rinkos derinimo tarnyba (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) (VRDT)
Byla C-400/14 P: 2014 m. rugpjūčio 20 d. Basic AG Lebensmittelhandel pateiktas apeliacinis skundas dėl 2014 m. birželio 26 d. Bendrojo Teismo (šeštoji kolegija) priimto sprendimo byloje T-372/11 Basic AG Lebensmittelhandel/Vidaus rinkos derinimo tarnyba (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) (VRDT)
OL C 431, 2014 12 1, p. 9–10
(BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, HR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)
1.12.2014 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
C 431/9 |
2014 m. rugpjūčio 20 d.Basic AG Lebensmittelhandel pateiktas apeliacinis skundas dėl 2014 m. birželio 26 d. Bendrojo Teismo (šeštoji kolegija) priimto sprendimo byloje T-372/11 Basic AG Lebensmittelhandel/Vidaus rinkos derinimo tarnyba (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) (VRDT)
(Byla C-400/14 P)
(2014/C 431/15)
Proceso kalba: anglų
Šalys
Apeliantė: Basic AG Lebensmittelhandel, atstovaujama Rechtsanwälte D. Altenburg, T. Haug
Kita proceso šalis: Vidaus rinkos derinimo tarnyba (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) (VRDT), Repsol YPF SA
Apeliantės reikalavimai
— |
Panaikinti 2014 m. birželio 26 d. Europos Sąjungos Bendrojo Teismo sprendimą (byla T-372/11) ir grąžinti bylą Bendrajam Teismui, kad šis ją iš naujo išnagrinėtų. |
— |
Priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. |
Apeliacinio skundo pagrindai ir pagrindiniai argumentai
Apeliantė ginčija tai, kaip Bendrasis Teismas aiškino „platinimo paslaugų“ sąvoką, kurios aiškinimas teisiniu požiūriu yra išankstinis klausimas vertinant paslaugų panašumą. Todėl apeliantė teigia, kad Bendrasis Teismas vėliau vertindamas galimybę supainioti nagrinėjamus prekių ženklus kaip teisiniu pagrindu rėmėsi klaidingu suvokimu.
Apeliantė pabrėžė, jog Europos Sąjungos Teisingumo Teismo pagrindinė funkcija –nurodyti, kaip reikia vienodai aiškinti nagrinėjamų paslaugų sąvoką ir apimtį (Sprendimo Praktiker Bau- und Heimwerkermärkte, C-418/02, EU:C:2005:425, 33 punktas; arrêt Sprendimo Zino Davidoff ir Levi Strauss, C-414/99 – C-416/99, EU:C:2001:617, 42 ir 43 punktai) ir Sprendimą Chartered Institute of Patent Attorneys (C–307/10, EU:C:2012:361), pagal kurį „prekės ir paslaugos turi būti apibrėžiamos objektyviai, kad būtų įvykdyta prekių ženklo funkcija nurodyti kilmę“, ir prašo Teisingumo Teismo pateikti „pakankamai tikslų ir aiškų“„platinimo“ paslaugų apibrėžimą.
Apeliantės teigimu, „platinimo“ paslaugų apimtis yra labai ribota ir ji apima tik „transportavimo; prekių pakavimo ir saugojimo“ veiklą ir neapima „mažmeninės ir didmeninės prekybos“. Be to, apeliantė tvirtina, kad Teisingumo Teismas sprendime Praktiker Bau- und Heimwerkermärkte aiškino, kad „mažmeninės prekybos“ (35 klasė) tikslas, kitaip, nei 39 klasės paslaugų atveju, yra prekių pardavimas vartotojams, o šią veiklą sudaro „būtent prekyboje siūlomų prekių asortimento parinkimas ir įvairios siūlomos paslaugos, kuriomis siekiama, kad vartotojas sudarytų šią sutartį su šiuo prekybininku, o ne su jo konkurentu“.
Apeliantės nuomone, negalima neatsižvelgti į Nicos klasifikacijos 39 klasės, kurioje yra „platinimo“ paslauga, bendrąjį pagrindą, nes Sprendime Praktiker Bau- und Heimwerkermärkte (EU:C:2005:425, 36 punktas) Teisingumo Teismas aiškiai pabrėžė savo argumentus, remdamasis su 35 klase susijusiu aiškinamuoju raštu.
Todėl Bendrojo Teismo sprendimas turi būti panaikintas ir byla turi būti jam grąžinta, kad jis ją iš naujo išnagrinėtų.