52022IP0310

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

EUROPA
EUR-Lex home
EUR-Lex - 52022IP0310 - EN

Help

Search tips

Need more search options? Use the Advanced search

Document 52022IP0310

Help

2022 m. rugsėjo 13 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl naujosios 2030 m. ES miškų strategijos. Tvari miškotvarka Europoje (2022/2016(INI))

OL C 125, 2023 4 5, pp. 23–43 (BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, GA, HR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)

HTML

PDF

Official Journal

2023 4 5

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 125/23

P9_TA(2022)0310

Naujoji 2030 m. ES miškų strategija. Tvari miškotvarka Europoje

2022 m. rugsėjo 13 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl naujosios 2030 m. ES miškų strategijos. Tvari miškotvarka Europoje (2022/2016(INI))

(2023/C 125/02)

Europos Parlamentas,

—	atsižvelgdamas į 2021 m. liepos 16 d. Komisijos komunikatą „Naujoji 2030 m. ES miškų strategija. Tvari miškotvarka Europoje“ (COM(2021)0572),

—	atsižvelgdamas į savo 2020 m. spalio 8 d. rezoliuciją „Europos miškų strategija. Tolesni veiksmai“ (1),

—	atsižvelgdamas į savo 2015 m. balandžio 28 d. rezoliuciją „Nauja ES miškų strategija – miškams ir su mišku susijusiam sektoriui“ (2),

—	atsižvelgdamas į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV), ypač į jos 4 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į JT Darnaus vystymosi darbotvarkę iki 2030 m. ir į Darnaus vystymosi tikslus,

—	atsižvelgdamas į 2015 m. gruodžio 12 d. Paryžiuje vykusioje 21-ojoje Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos šalių konferencijoje (COP 21) priimtą susitarimą (Paryžiaus susitarimas),

—	atsižvelgdamas į 2019 m. gruodžio 11 d. Komisijos komunikatą „Europos žaliasis kursas“ (COM(2019)0640) ir vėliau Komisijos pirmininkės Ursulos von der Leyen ir Komisijos parengtas politines gaires,

—	atsižvelgdamas į 2021 m. birželio 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2021/1119, kuriuo nustatoma poveikio klimatui neutralumo pasiekimo sistema ir iš dalies keičiami reglamentai (EB) Nr. 401/2009 ir (ES) 2018/1999 (toliau – Europos klimato teisės aktas) (3),

—

atsižvelgdamas į 2018 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2018/841 dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų, išmetamų ir absorbuojamų dėl žemės naudojimo, žemės naudojimo keitimo ir miškininkystės, kiekio įtraukimo į 2030 m. klimato ir energetikos politikos strategiją, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 525/2013 ir Sprendimas Nr. 529/2013/ES (4),

—	atsižvelgdamas į 2018 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2018/2001 dėl skatinimo naudoti atsinaujinančiųjų išteklių energiją (5) (toliau – Atsinaujinančiųjų išteklių energijos direktyva),

—	atsižvelgdamas į 1992 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyvą 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos (Buveinių direktyva) (6),

—	atsižvelgdamas į 2020 m. spalio 28 d. Komisijos deleguotąjį reglamentą (ES) 2021/268, kuriuo dėl 2021–2025 m. valstybių narių taikytinų miškų atskaitos lygių iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2018/841 IV priedas (7),

—	atsižvelgdamas į 2020 m. gegužės 20 d. Komisijos komunikatą „2030 m. ES biologinės įvairovės strategija. Gamtos grąžinimas į savo gyvenimą“ (COM(2020)0380),

—	atsižvelgdamas į 2020 m. kovo 10 d. Komisijos komunikatą „Nauja Europos pramonės strategija“ (COM(2020)0102),

—	atsižvelgdamas į 2021 m. birželio 30 d. Komisijos komunikatą „Ilgalaikė ES kaimo vietovių vizija: stipresnės, sujungtos, atsparios ir klestinčios kaimo vietovės iki 2040 m.“ (COM(2021)0345),

—	atsižvelgdamas į 2020 m. spalio 14 d. Komisijos komunikatą „Renovacijos banga Europoje: pastatų ekologizavimas, darbo vietų kūrimas ir gyvenimo gerinimas“ (COM(2020)0662),

—	atsižvelgdamas į 2018 m. spalio 11 d. Komisijos komunikatą „Tvari Europos bioekonomika. Ekonomikos, visuomenės ir aplinkos sąsajų stiprinimas“ (COM(2018)0673),

—	atsižvelgdamas į 2022 m. kovo 23 d. Komisijos komunikatą dėl apsirūpinimo maistu užtikrinimo ir maisto sistemų atsparumo didinimo (COM(2022)0133),

—	atsižvelgdamas į naujojo europinio bauhauzo iniciatyvą,

—

atsižvelgdamas į Komisijos reglamento projektą, kuriuo skelbiama, kad tam tikrų rūšių pagalba žemės bei miškų ūkio sektoriuose ir kaimo vietovėse yra suderinama su vidaus rinka pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 ir 108 straipsnius, ir panaikinamas Komisijos reglamentas (ES) Nr. 702/2014 (8),

—	atsižvelgdamas į 2021 m. lapkričio 5 d. Tarybos išvadas dėl naujosios 2030 m. ES miškų strategijos,

—	atsižvelgdamas į 2021 m. gruodžio 8 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę dėl Komisijos komunikato „Naujoji 2030 m. ES miškų strategija“ (9),

—	atsižvelgdamas į 2022 m. balandžio 28 d. Europos regionų komiteto nuomonę dėl Komisijos komunikato „Naujoji 2030 m. ES miškų strategija“,

—	atsižvelgdamas į valstybių narių atsakomybę pagal JT konvenciją dėl kovos su dykumėjimu,

—	atsižvelgdamas į Europos Audito Rūmų 2021 m. ataskaitą „Specialioji ataskaita Nr. 21/2021 – Biologinei įvairovei ir kovai su klimato kaita ES miškuose skirtas ES finansavimas. Rezultatai teigiami, tačiau riboti“,

—	atsižvelgdamas į 2018 m. Komisijos leidinį Guidance on cascading use of biomass with selected good practice examples on woody biomass,

—	atsižvelgdamas į 2020 m. Komisijos Jungtinio tyrimų centro ataskaitą „Ekosistemų ir jų paslaugų planavimas ir vertinimas: ES ekosistemos vertinimas“,

—	atsižvelgdamas į 2020 m. Europos aplinkos agentūros ataskaitą „Gamtos padėtis ES. 2013–2018 m. ataskaitų pagal gamtos direktyvas rezultatai“,

—	atsižvelgdamas į 2020 m. FOREST EUROPE ataskaitą „Europos miškų būklė 2020 m.“,

—	atsižvelgdamas į Tarpvyriausybinės mokslinės politinės biologinės įvairovės ir ekosisteminių paslaugų platformos (IPBES) parengtą visuotinio biologinės įvairovės ir ekosisteminių paslaugų vertinimo ataskaitą,

—	atsižvelgdamas į Kunmingo deklaraciją „Ekologinė civilizacija. Bendros ateities visiems organizmams Žemėje kūrimas“,

—	atsižvelgdamas į Tarpvyriausybinės klimato kaitos grupės (TKKG) 2-osios darbo grupės parengtą ataskaitą „Klimato kaita 2022 m. Poveikis, prisitaikymas ir pažeidžiamumas“,

—	atsižvelgdamas į Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos (IPCC) specialiąją ataskaitą dėl klimato kaitos, dykumėjimo, dirvožemio degradacijos, tvarios žemėtvarkos, aprūpinimo maistu ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų srautų sausumos ekosistemose,

—	atsižvelgdamas į 2018 m. balandžio 17 d. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimą Byloje C-441/17 Europos Komisija prieš Lenkijos Respubliką (10),

—	atsižvelgdamas į projektus ir veiksmus, skirtus informacijos apie miškus koordinavimui Europoje (Europos nacionalinių miškų inventorių tinklą (ENFIN), projektą „FUTMON“, projektą „DIABOLO“, Europos miškų medžių rūšių atlaso Ekosistemų ir jų paslaugų žemėlapių sudarymo ir vertinimo programą (MAES)),

—	atsižvelgdamas į 2021 m. birželio 10 d. bendro IPBES ir IPCC seminaro ataskaitą dėl biologinės įvairovės ir klimato kaitos,

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 54 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto ir Vystymosi komiteto nuomones,

—	atsižvelgdamas į Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto pranešimą (A9-0225/2022),

kadangi ES užsibrėžė privalomus tikslus iki 2030 m. išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį sumažinti bent 55 proc. ir ne vėliau kaip iki 2050 m. pasiekti poveikio klimatui neutralumą (11); kadangi ES įsipareigojo siekti JT darnaus vystymosi tikslų, įskaitant 15 tikslą – saugoti ir atkurti sausumos ekosistemas, skatinti tausų jų naudojimą, darniai valdyti miškus, kovoti su dykumėjimu, sustabdyti žemės degradaciją ir pakeisti šį procesą priešingu bei sustabdyti biologinės įvairovės nykimą, taip pat laikytis Paryžiaus susitarimo ir vykdyti JT klimato kaitos konferencijos (CoP26) įsipareigojimus; kadangi miškai ir miško pramonės šakos ir paslaugos, taip pat savininkai ir darbuotojai atlieka svarbų ir nepakeičiamą vaidmenį siekiant DVT ir Paryžiaus susitarimo tikslų, o miškų ekosistemos ir anglies absorbentai yra labai svarbūs švelninant klimato kaitą ir prisitaikant prie jos, nes jie absorbuoja ir saugo apie 10 proc. Europos išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio (12) ir yra pagrindiniai biologinės įvairovės šaltiniai;

kadangi SESV 4 straipsnyje numatyta pasidalijamoji kompetencija ir atsakomybė dėl miškų, visų pirma ES aplinkos politikos srityje, tačiau nekalbama apie bendrą ES miškų politiką, taip paliekant miškų politiką valstybės narės kompetencijai; kadangi dėl didelės ES miškų įvairovės, susijusios su biogeografija, struktūra, dydžiu, biologine įvairove, nuosavybės modeliais ir vykdoma politika, taip pat dėl aplinkos, klimato ir kitų susijusių politikos priemonių poveikio miškams rengiant bei įgyvendinant naująją ES miškų strategiją (toliau – strategija) ir atitinkamus ES teisės aktus būtina tinkamai vadovautis subsidiarumo ir proporcingumo principais; kadangi su miškotvarka susijusios detalės turi būti koreguojamos nacionaliniu ir regioniniu lygmenimis, laikantis principo „iš apačios į viršų“; kadangi siekiant geriau įgyvendinti Europos žaliojo kurso tikslus reikia toliau koordinuoti nacionalinę miškų politiką Europos lygmeniu, kad būtų atsižvelgta į svarbų miškų vaidmenį siekiant Europos klimato srities tikslų ir būtų galima tiksliau apskaičiuoti galimą išmetamųjų teršalų kiekio mažinimą ir miškų naudojimo ribas;

kadangi strategijos įgyvendinimas valdant kompromisus, kuriant sinergiją ir ieškant tinkamos įvairių miškų funkcijų, įskaitant socialines ir ekonomines, aplinkos ir klimato funkcijas, pusiausvyros turėtų būti grindžiamas Europos žaliojo kurso principu, kaip kompleksiniu požiūriu siekiant spręsti klimato ir aplinkos problemas bei tinkamai užtikrinant gamtos ir biologinės įvairovės apsaugos galimybes taip, kad efektyviai išteklius naudojančioje, neutralaus anglies dioksido poveikio, visiškai žiedinėje ir konkurencingoje ekonomikoje neviršijant planetos galimybių būtų skatinamas tvarus augimas ir darbo vietų kūrimas; kadangi ekosistema yra fizinė aplinka, sudaryta iš gyvų ir negyvų komponentų, kurie sąveikauja tarpusavyje; kadangi dėl šios sąveikos ekosistemos duoda labai daug naudos žmonėms ir ekonomikai ir ji vadinama ekosisteminėmis paslaugomis; kadangi klimato kaita ir biologinės įvairovės bei susijusių ekosisteminių paslaugų nykimas kelia sisteminę grėsmę visuomenei; kadangi miškai teikia įvairias ekosistemines paslaugas, pvz., medienos, ne medienos produktų ir maisto tiekimą, anglies dioksido sekvestraciją, prieglobstį biologinei įvairovei, švarų orą ir vandenį, naudą vietos klimatui ir apsaugą nuo gamtinių pavojų, pvz., lavinų, potvynių, sausros ir akmenų griūčių, taip pat turi rekreacinę, kultūrinę ir istorinę vertę; kadangi tvaria miškotvarka siekiama subalansuoto įvairių ekosisteminių paslaugų teikimą ir remti prisitaikymo prie klimato kaitos ir jos švelninimo pastangas;

kadangi medienos produktai padeda švelninti klimato kaitą, nes kaupia anglies dioksidą ir pakeičia produktus, kurių anglies pėdsakas yra didelis, įskaitant statybines ir pakavimo medžiagas, tekstilę, chemines medžiagas ir kurą; kadangi medienos produktai yra atsinaujinantys ir dideliu mastu perdirbami, todėl jie turi didžiulį paramos žiedinei bioekonomikai potencialą; kadangi dėl to miškininkystės sektorius ir su mišku susijusios pramonės šakos tampa pagrindiniais žaliosios ekonomikos dalyviais;

kadangi šiuo metu peržiūrimas Pasirengimo įgyvendinti 55 % tikslą priemonių rinkinys ir tikslas suderinti klimato politiką su Paryžiaus susitarimu, Atsinaujinančiųjų išteklių energijos direktyva ir Reglamentu dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų, išmetamų ir absorbuojamų dėl žemės naudojimo, žemės naudojimo keitimo ir miškininkystės, kiekio įtraukimo (13); kadangi Komisija pasiūlė reglamentą dėl produktų, pagamintų nenaikinant miškų; kadangi, atsižvelgiant į Europos daugiafunkcių miškų koncepciją, šios iniciatyvos turi derėti su aukšto lygio politiniais Žaliojo kurso, Bioekonomikos veiksmų plano, Žiedinės ekonomikos strategijos, Miškų strategijos, Biologinės įvairovės strategijos ir Ilgalaikės kaimo vietovių vizijos tikslais;

kadangi miškų nuosavybė Europoje (dydis ir nuosavybės struktūra) skiriasi ir dėl to valdymo modeliai labai įvairūs; kadangi apie 60 proc. ES miškų priklauso 16 mln. privačių miškų savininkų (14), kurių didelė dalis yra smulkūs savininkai (15), o likę maždaug 40 proc. ES miškų yra įvairių formų viešoji nuosavybė; kadangi nedaug miškų savininkų valdo didelę dalį viso miškų ploto, o kai kuriems iš jų priklauso pagrindinės ES medienos perdirbimo įmonės; kadangi siekiant strategijos tikslų, įskaitant klimato ir kitų ekosisteminių paslaugų teikimą, bus labai svarbu prieš baudžiant įtraukti, remti bei skatinti šiuos savininkus taikant išsamią politiką ir teisės aktų sistemą, kuria užtikrinamas teisinis tikrumas ir kuri grindžiama jų nuosavybės teisių ir vadovavimo patirties pripažinimu, iš miškotvarkos gaunamų pajamų svarba ir konkrečiais iššūkiais; kadangi šiuo atžvilgiu svarbu užtikrinti, kad ši sistema būtų aiški, skaidri ir būtų išvengta pernelyg didelės administracinės naštos visiems subjektams;

kadangi ES yra maždaug 5 proc. viso pasaulio miškų ploto ir miškai sudaro 43 proc. ES sausumos ploto, šiek tiek daugiau nei žemės ūkiui naudojama žemė, ir čia randama 80 proc. sausumos biologinės įvairovės (16); kadangi Europos aplinkos agentūros ataskaitoje „The European environment – state and outlook 2020: knowledge for transition to a sustainable Europe“ („Europos aplinka: 2020 m. padėtis ir perspektyva. Žinios, būtinos siekiant tvarios Europos“) (17) teigiama, kad Europoje labai smarkiai sumažėjo biologinė įvairovė; kadangi beveik 23 proc. Europos miškų yra „Natura 2000“ teritorijose, kai kuriose valstybėse narėse jų dalis viršija 50 proc.; kadangi beveik pusė „Natura 2000“ teritorijose esančių natūralių buveinių yra miškai;

kadangi naujausi pagal Buveinių direktyvos 17 straipsnį surinkti duomenys rodo, jog tik 49 proc. miškų buveinių būklė yra gera (18), 29,6 proc. buveinių būklė yra nežinoma ir 21,1 proc. buveinių yra prastos būklės ir jas reikia gerinti; kadangi siekiant nustatyti ir išnagrinėti svarbiausią informaciją aktualiausiais klausimais gali nepakakti remtis suvestiniais duomenimis, todėl būtina remtis konkretesniais rodikliais, rodančiais būklės ir spaudimo tendencijas, ir užtikrinti, kad trūkstami duomenys ateityje būtų prieinami; kadangi šie rodikliai nerodo bendro neigiamo ES miškų būklės vertinimo, tačiau atskleidžia tiek teigiamas, tiek neigiamas tendencijas (19), o atsakas į jas turi būti skirtingas ir pritaikytas kiekvienam atvejui; kadangi miškai yra vis labiau pažeidžiami dėl klimato kaitos poveikio, visų pirma dėl vis dažnesnių miškų gaisrų; kadangi kiekybiškai įvertinti natūralių trikdžių poveikį miškų atsparumui ir produktyvumui dideliu mastu vis dar yra didelis iššūkis;

I.	kadangi geresnis supratimas apie galimus klimato sukeltus natūralius trikdžius Europos miškuose turėtų papildomai padėti rengiant miškotvarkos gaires ir prisitaikymo politiką, kurių tikslas būtų pašalinti šį pažeidžiamumą;

kadangi skaidrių ir patikimų aukštos kokybės duomenų rinkimas ir tvarkymas, keitimasis žiniomis ir geriausios praktikos pavyzdžiais, taip pat tinkamai finansuojami ir gerai koordinuojami moksliniai tyrimai yra labai svarbūs siekiant įveikti iššūkius ir suteikti galimybių, taip pat įgyvendinti įvairias miškų funkcijas, įskaitant įvairią naudą, kurią teikia miško pramonės šakų produktai, vis sudėtingesnėje aplinkoje; kadangi turimi ES lygmens duomenys apie miškus yra neišsamūs ir skiriasi jų kokybė, o tai trukdo ES ir valstybėms narėms koordinuoti miškotvarką ir išsaugojimą; kadangi visų pirma reikia geriau stebėti miškų ekosistemų būklę, taip pat miškininkystės priemonių poveikį biologinei įvairovei ir klimatui;

kadangi tarptautiniu lygmeniu JT Maisto ir žemės ūkio organizacija (FAO) yra pagrindinis forumas, kuriame rengiamos tarptautiniu mastu sutartos miškų ir miškininkystės srities apibrėžtys; kadangi FAO renka ir teikia duomenis apie miškus ir miškininkystę; kadangi Europos Komisija ir valstybės narės prisideda prie FAO darbo;

kadangi įvairių miškų ekosisteminių paslaugų teikimas per miškininkystės sektorių ir su mišku susijusią pramonę yra svarbus pajamų ir užimtumo ramstis, ypač kaimo vietovėse, taip pat miesto vietovėse, naudojant tokias paslaugas galutinės grandies reikmėms; kadangi įgyvendinant strategiją turėtų būti skiriamas deramas dėmesys ne tik pajamų ir užimtumo raidai, bet ir užimtumo šiame sektoriuje patrauklumui kuriant kokybiškas darbo vietas, socialinę apsaugą, sveikatos ir saugos standartus, nuolatiniam partnerystės įgūdžių, įtraukiant suinteresuotuosius subjektus, plėtojimui ir adekvačioms mokymo galimybėms vadovams ir darbuotojams; kadangi 2000–2015 m. užimtumas Europos miškininkystės sektoriuje sumažėjo trečdaliu (visų pirma dėl padidėjusios medienos ir popieriaus pramonės mechanizacijos) (20); kadangi patobulinus miškininkystės mašinų projektavimą galima padidinti darbuotojų apsaugą ir sumažinti poveikį dirvožemiui ir vandeniui; kadangi medienos ruošos ir medienos pramonės sektoriai yra vieni pavojingiausių pramonės sektorių ir juose pasitaiko daug nelaimingų atsitikimų darbe, profesinių ligų ir ankstyvo išėjimo į pensiją atvejų;

kadangi Europos miškų plotas ir biomasės kiekis didėja (21), o tai skiriasi nuo nerimą keliančių miškų naikinimo visame pasaulyje tendencijų; kadangi ES gali atlikti svarbų vaidmenį sprendžiant pasaulinio miškų naikinimo problemą, kaip pabrėžiama Europos Komisijos pasiūlyme dėl reglamento dėl produktų, pagamintų nenaikinant miškų; kadangi Europos miškų strategija, kurioje pateikiama ekonomiškai perspektyvios tvarios miškotvarkos geriausios praktikos pavyzdžių, ne tik reguliuoja importą, bet ir galėtų padėti gerinti miškų valdymą visame pasaulyje;

N.	kadangi šiuo metu taikomos pasaulinės savanoriškos tvarios miškotvarkos sertifikavimo sistemos; kadangi sertifikavimo sistemos yra esminė priemonė siekiant įvykdyti ES medienos reglamento (22) reikalavimus dėl išsamaus patikrinimo (23);

O.	kadangi tvarios miškotvarkos procesas Europoje turėtų užtikrinti tinkamą pusiausvyrą tarp trijų tvarumo ramsčių – aplinkos apsaugos, socialinio vystymosi ir ekonominio vystymosi;

kadangi kriterijai ir rodikliai, kuriais remiantis apibrėžiama tvari miškotvarka, paprastai naudojami ES, grindžiami visos Europos bendradarbiavimu FOREST EUROPE procese, prie kurio yra prisijungusios visos valstybės narės ir Europos Komisija; kadangi pagal šiuo metu vykdomą darbo programą FOREST EUROPE inicijavo pakartotinį tvarios miškotvarkos apibrėžties įvertinimą; kadangi FOREST EUROPE, remdamasi tvarios miškotvarkos kriterijais, renka ir teikia informaciją apie miškų ir miškininkystės būklę ir tendencijas; kadangi reikia užtikrinti, kad rodikliai ir ribinės vertės būtų pagrįsti įrodymais, ir šioje srityje glaudžiai bendradarbiauti su valstybėmis narėmis; kadangi nauji skaidrūs rodikliai ir ribos galėtų pagerinti šio sektoriaus tvarumą atsižvelgiant į jo svarbą aplinkos, ekonominių ir socialinių vertybių požiūriu; kadangi norint, kad tvarios miškotvarkos sistema taptų išsamesne ir naudingesne tikrinimo priemone, leidžiančia nustatyti ir palyginti skirtingus tvarkymo metodus, jų poveikį ir bendrą Europos miškų būklę ir išsaugojimą, ji turės būti aiškiai apibrėžta, visų pirma atsižvelgiant į kriterijus, rodiklius ir ribines vertes, susijusius su ekosistemos būkle, biologine įvairove ir klimato kaita; kadangi tvari miškotvarka turėtų būti derinamas su miškų daugialypio vaidmens skatinimu, siekiant užtikrinti, kad jis visiškai atitiktų miškų įvairovę ir kiekvieno regiono ypatumus;

kadangi agrarinė miškininkystė, apibrėžiama kaip žemės naudojimo sistemos, kuriose tame pačiame žemės vienete auginami medžiai ir plėtojamas žemės ūkis, yra žemėtvarkos sistemų, kurios gali didinti bendrą produktyvumą, sukurti daugiau biomasės, palaikyti ir atkurti dirvožemį, kovoti su dykumėjimu ir teikti keletą vertingų ekosisteminių paslaugų, visuma; kadangi ES yra dvi pagrindinės agrarinės miškininkystės rūšys: miškinės gyvulininkystės agrarinė miškininkystė (gyvuliams ganyti arba gyvuliams šerti po medžiais užaugintais augalais) ir agrarinė miškininkystė derinant mišką ir ariamąją žemę (pasėliai auginami po medžiais, o tarp eilių palikta vietos pravažiuoti traktoriams); kadangi dauguma esamų ES agrarinės miškininkystės sistemų yra miškinės gyvulininkystės sistemos ir agrarinės miškininkystės plėtra gali duoti įvairios naudos, atsižvelgiant į ekologinį spaudimą;

kadangi 2030 m. ES biologinės įvairovės strategija siekiama „apibrėžti, kartografuoti, stebėti ir griežtai saugoti visus išlikusius ES pirmykščius miškus ir sengires“; kadangi miškų, įskaitant visus likusius ES neliestus miškus ir sengires, apsauga yra labai svarbi siekiant išsaugoti biologinę įvairovę ir švelninti klimato kaitą; kadangi 2021 m. Jungtinio tyrimų centro ataskaitoje (24) nurodyta, kad išlikę tik 4,9 mln. hektarų neliestų Europos miškų ir sengirių ir tai sudaro tik 3 proc. viso Sąjungos miškų ploto ir 1,2 proc. sausumos ploto; kadangi neliesti miškai ir sengirės atlieka pagrindinį vaidmenį išsaugant biologinę įvairovę; kadangi jų biologinė įvairovė dažnai yra labai didelė, palyginti su kitais to paties ekologinio regiono miškais, jie pasižymi rūšių gausa ir juose aptinkama ypatingos floros ir faunos; kadangi neliesti miškai ir sengirės taip pat teikia daug kitų ypatingos svarbos ekosisteminių paslaugų; kadangi siekiant užtikrinti tinkamą politikos kūrimą, įgyvendinimą ir stebėseną būtina pateikti su veikla susijusią neliestų miškų ir sengirių apibrėžtį;

kadangi INTEGRATE tinklas yra įvairių Europos šalių atstovų platforma, kurią inicijavo keleto valstybių narių vyriausybės bei remia Komisijos Miškininkystės nuolatinis komitetas, kurios veiklai teikiamos mokslinės rekomendacijos ir kuri iki šiol buvo svarbus veiksnys nustatant gamtos išsaugojimo integravimo į tvarią miškotvarką priemones; kadangi platformos darbas atliko svarbų vaidmenį keičiantis patirtimi ir geriausios praktikos pavyzdžiais;

T.	kadangi pagal programą „Horizontas 2020“ finansuojamame projekte ALTERFOR svarstytos galimybės optimizuoti šiuo metu naudojamus miškotvarkos metodus ir pristatyti alternatyvūs miškotvarkos modeliai su kiekvienos alternatyvos galimybėmis ir iššūkiais;

kadangi pagal programą „Horizontas 2020“ finansuojamu projektu SINCERE plėtojama naujoviška politika ir nauji verslo modeliai, susiejant praktinės, mokslo ir politikos srities žinias ir patirtį visoje Europoje ir už jos ribų, siekiant išnagrinėti naujas priemones miškų ekosistemų paslaugoms gerinti taip, kad jos būtų naudingos miškų savininkams ir tenkintų plačius visuomenės poreikius;

kadangi karas Ukrainoje turės didelių pasekmių medienos importui, ypač beržo medienos importui, nes 80 proc. tokios medienos pasaulyje pagamina Rusija, ir Europos medienos apdirbimo sektoriui bei gaminių eksportui; kadangi Rusijai pradėtos taikytos teisėtos sankcijos privertė susimąstyti dėl ES priklausomybės nuo medienos importo iš Rusijos; kadangi ES patenkina apie 80 proc. medienos paklausos iš savo vidaus šaltinių, o importas iš Rusijos sudaro tik apie 2 proc. viso suvartojamo kiekio; kadangi Suomija ir Švedija yra pagrindinės ES neperdirbtos apvaliosios medienos importuotojos iš Rusijos ir joms turės poveikio prekybos draudimai (25);

W.	kadangi neteisėta medienos ruoša, įskaitant medienos ruošą saugomose teritorijose, pvz., „Natura 2000“ teritorijose, yra nuolatinė ir neišspręsta problema daugelyje ES šalių;

X.	kadangi miškai yra labai svarbūs žmonių fizinei ir psichinei sveikatai ir gerovei, skatina perėjimą prie ekonomikos be iškastinio kuro ir atlieka svarbų vaidmenį vietos bendruomenių gyvenime, ypač kaimo vietovėse, kuriose jie svariai prisideda prie vietos pragyvenimo šaltinių;

palankiai vertina naująją ES miškų strategiją ir užmojį didinti subalansuotą daugiafunkcių miškų indėlį siekiant žaliojo kurso tikslų ir numatytos 2030 m. ES biologinės įvairovės strategijos, ypač tikslo sukurti tvarų žaliąjį augimą ir žaliąsias darbo vietas, ir ne vėliau kaip 2050 m. sukurti anglies dioksido neišskiriančią, aplinkos atžvilgiu tvarią ir visiškai žiedinę ekonomiką, neviršijant planetos galimybių ir laikantis neutralaus poveikio klimatui; pabrėžia tvirtos moksliškai pagrįstos strategijos, kurioje integruotai ir subalansuotai atsižvelgiama į aplinkos, socialinius ir ekonominius tvarumo aspektus, svarbą, atsižvelgiant į tai, kad miškai ne tik padeda siekti klimato ir biologinės įvairovės tikslų, be kita ko, apsaugodami dirvožemį ir vandenį, bet ir teikia ekonominę ir socialinę naudą bei įvairias paslaugas – nuo pragyvenimo šaltinių iki poilsio;

apgailestauja, kad naujoji ES miškų strategija nebuvo tinkamai parengta kartu su Europos Parlamentu, valstybėmis narėmis ir suinteresuotaisiais subjektais ir kad nebuvo tinkamai atsižvelgta į teisėkūros institucijų pozicijas; pabrėžia, kad svarbu stiprinti bendradarbiavimą įgyvendinant naująją 2030 m. ES miškų strategiją;

pripažįsta, kad, atsižvelgiant į tvarią miškotvarką ir siekiant didinti miškų ekosistemų kokybę ir įvairovę, sveikų ir atsparių miškų išlaikymas, apsauga, stiprinimas, atkūrimas ir tvarus naudojimas yra pagrindiniai ES miškų strategijos ir visų miškininkystės bei su mišku susijusios vertės grandinės dalyvių tikslai, naudojant medieną kaip universalią atsinaujinančiąją žaliavą siekiant kuo didesnio savarankiško apsirūpinimo ES; be to, pažymi, kad šie tikslai atitinka visuomenės lūkesčius ir poreikius bei pagrindinius ES žmonių prioritetus; pabrėžia, kad gamtiškoji miškininkystė ir tvari miškotvarka gali duoti panašios arba didesnės ekonominės naudos, sykiu išsaugodamos ir skatindamos ekosistemų vientisumą ir atsparumą bei didindamos miškų, kaip anglies dioksido absorbentų, biologinės įvairovės prieglobsčio ir biologinės įvairovės atkūrimo, potencialą;

pripažįsta, kad miškai, jų biologinė įvairovė ir unikalios ekosistemos atlieka labai svarbų vaidmenį gerinant aplinkos būklę, švelninant klimato kaitą, užtikrinant oro, vandens ir dirvožemio švaros stabilumą ir derlingumą, kartu daugeliui rūšių suteikiant įvairias buveines ir mikrobuveines, taip tausojant turtingą biologinę įvairovę; pabrėžia esminį miškų vaidmenį žmonių sveikatai ir gerovei, įskaitant miestų ir priemiesčių miškingas vietoves, kurios yra prieinamos tiems, kuriems labiausiai trūksta kontakto su gamta, taip pat teikiant švietimo ir turizmo paslaugas; pabrėžia būtinybę propaguoti koncepciją „Viena sveikata“, pagal kurią pripažįstamas esminis žmonių sveikatos, gyvūnų sveikatos ir sveikos gamtos ryšys; pabrėžia, kad patikimas „Natura 2000“ teritorijų tvarkymas yra būtinas siekiant išlaikyti ir didinti Europos biologinę įvairovę, ekosistemas ir jų teikiamas paslaugas;

pabrėžia esminį miškų ekosistemų vaidmenį švelninant klimato kaitą ir prisitaikant prie jos, taip pat prisidedant prie ES tikslo ne vėliau kaip 2050 m. neutralizuoti poveikį klimatui; pripažįsta, kad dėl klimato kaitos kai kuriose vietovėse kinta miškų augimo pajėgumai, didėja sausrų, potvynių ir gaisrų dažnumas ir stiprumas, taip pat ji skatina naujų miškams poveikį darančių parazitų ir ligų plitimą; pažymi, kad nepaliestų ekosistemų pajėgumai įveikti aplinkos veiksnių spaudimą, įskaitant klimato kaitą, yra didesni nei nualintų ekosistemų, nes jos turi neatsiejamų savybių, dėl kurių gali geriau prisitaikyti; pabrėžia, kad klimato kaita ateinančiais metais turės dar didesnį neigiamą poveikį Europos miškams ir kad tai ypač paveiks teritorijas, kuriose yra vienos rūšies ir vienodo amžiaus medžių miškų; atsižvelgdamas į tai, pabrėžia, kad reikia stiprinti Europos miškų atsparumą, visų pirma didinant jų struktūrinę, funkcinę ir sudėties įvairovę; primygtinai tvirtina, kad struktūriniu požiūriu turtingi mišrūs miškai, pasižymintys didele ekologine įvairove, yra atsparesni ir gali geriau prisitaikyti; atkreipia dėmesį į tai, kad tam tikromis sąlygomis tvirtuose mišriuose miškuose natūraliai gali vyrauti ribotas rūšių skaičius; pabrėžia, kad miško žemė ir atitinkami jos anglies kaupikliai – gyvi medžiai ir negyva mediena – yra labai svarbus veiksnys siekiant apriboti visuotinį atšilimą, prisidėti prie ES poveikio klimatui neutralumo tikslų ir didinti biologinę įvairovę; mano, kad biologiškai įvairių miškų skatinimas yra veiksmingiausia apsaugos nuo klimato kaitos ir biologinės įvairovės nykimo priemonė;

atkreipia dėmesį į tai, kad, nepaisant pastarųjų metų sulėtėjimo, ES nuolat didėja miškų danga ir apimtis (26), o tai skiriasi nuo miškų naikinimo visame pasaulyje tendencijų (27); pripažįsta visų su mišku susijusios vertės grandinės subjektų pastangas, kuriomis buvo prisidėta prie šios raidos; yra susirūpinęs dėl didėjančio spaudimo ES miškams ir jų buveinėms, kurį daugiausia lemia klimato kaita, ir pabrėžia, kad reikia skubiai apsaugoti ir didinti miškų ir ekosistemų atsparumą, be kita ko, imantis priemonių, kuriomis didinamas gebėjimas prisitaikyti prie klimato kaitos, ir, kai įmanoma, mažinti neigiamą poveikį, kartu atsižvelgiant į miško ypatumus; susirūpinęs pažymi, kad atrodo, jog Europos miškų pažeidžiamumas dėl invazinių kenkėjų ir patogenų padidėjo ir kad vykstantys protrūkiai kelia grėsmę anglies dioksido sekvestracijai (28), biologinei įvairovei ir medienos kokybei;

ragina valstybes nares užtikrinti, kad pagal jų teisės aktus miškai būtų kuo labiau apsaugoti nuo taršos ir žalos; ypač atkreipia dėmesį į apsaugą nuo užterštumo, pvz., švininiais šaudmenimis ar pesticidais, pernelyg didelio dirvožemio suspaudimo dėl netinkamo mašinų naudojimo ir apsaugą nuo kenksmingo medžiojamųjų paukščių ir žvėrių vykdomo atžalų skabymo arba žalos, kurią daro per didelė skeltakanopių žvėrių populiacija;

atkreipia dėmesį į valstybių narių miškininkystės sektorių specifiką ir įvairovę, taip pat pabrėžia, kad ES miškams būdingos įvairios gamtinės sąlygos (pvz., biogeografija, struktūra, dydis, biologinė įvairovė), taip pat nuosavybės modeliai, valdymo formos, iššūkiai ir galimybės ir kad dauguma jų susiformavo per šimtmečius, sąlytyje su žmogumi, vykdant veiklą miškuose ir juos tvarkant ir todėl tai yra kultūros paveldo forma; primena, kad pirmykščiai miškai ir sengirės yra plotai, išsivystę beveik be žmogaus įsikišimo ir tvarkymo; pabrėžia, kad siekiant užtikrinti, kad strategiją būtų galima įgyvendinti visų rūšių miškuose ir įvairiomis situacijomis, kai kuriais atvejais reikia pritaikyti miškotvarkos ir ekosisteminių paslaugų teikimo metodus;

pripažįsta, kad miškotvarka yra susijusi su konkrečia vietove ir kad dėl skirtingų miško sąlygų ir miško tipų gali reikėti taikyti skirtingus tvarkymo metodus, grindžiamus skirtingais ekologiniais poreikiais ir miško žemės savybėmis, ir atsižvelgti į miškų sektoriaus darbuotojų, savininkų ir kitų susijusių subjektų teises ir interesus;

10.

atkreipia dėmesį į ligšiolinį miškų savininkų ir su mišku susijusios vertės grandinės subjektų indėlį siekiant iki 2050 m. sukurti tvarią ir neutralaus poveikio klimatui ekonomiką, taip pat į kartų bei istorinių žinių ir patirties vertę miškininkystės ir tvarios miškotvarkos srityje;

11.

pripažįsta, kad miškų būklės vertinimas yra sudėtinga užduotis, taip pat tai, kad duomenų prieinamumas, įvairovė ir kokybė dažniausiai nėra vienodi, todėl pabrėžia, kad, siekiant pagerinti miškų būklės duomenų rinkimą ir prireikus derinimą, reikia visais lygmenimis vykdyti nuolatinį politikos ir mokslo dialogą ir didinti finansavimą, pradedant konsultacijomis su valstybėmis narėmis, ypač su miškų valdytojais ir savininkais; pabrėžia, kad taip pat reikia atsižvelgti į finansines priemones ir žmogiškuosius išteklius, visų pirma siekiant ankstyvame etape nustatyti efektyvų miško išteklių naudojimą ir naudojimo apribojimus;

12.

pabrėžia, kad, nors daug dėmesio skiriama ES miškams, tačiau strategija ir jos įgyvendinimas turi būti suderinti su darbu, kurį visos Europos lygmeniu atlieka FOREST EUROPE ir kitos tarptautinės organizacijos, pvz., FAO, ir turi būti atsižvelgiama į ekspertų grupių nuomones ir valstybių narių lygmeniu vykdomą darbą; pabrėžia, kad strategija ir jos įgyvendinimas turėtų padėti išvengti darbo dubliavimo ir administracinės naštos didinimo; taip pat mano, kad atsižvelgiant į tvirtą ES įsipareigojimą saugoti biologinę įvairovę ir anglies dioksido absorbentus bei skatinti tvarią išteklių gavybą, gamybą ir naudojimą visame pasaulyje, kaip pabrėžiama Komisijos pasiūlyme dėl reglamento dėl produktų, pagamintų nenaikinant miškų, strategija turėtų būti įgyvendinama taip, kad taptų geriausios praktikos pavyzdžiu, pripažįstant pradinės padėties įvairovę ir skatinant panašų požiūrį kituose regionuose;

13.

pabrėžia, kad siekiant įgyvendinti įvairius strategijos tikslus, jos įgyvendinimas turi atitikti paskirtį regionų ir vietos lygmenimis, atsižvelgiant į jos galimą socialinį ir ekonominį poveikį, be kita ko, pritaikant jos vykdymą prie vietos sąlygų ir patirties bei tradicinių žinių ir naudojimo būdų, atsižvelgiant į dabartines mokslines žinias ir suteikiant suinteresuotiesiems subjektams reikiamų įgūdžių; pažymi, kad ji turi būti grindžiama visišku nuosavybės teisių pripažinimu, ekonominiu, aplinkos ir socialiniu požiūriu gyvybingu miškininkystės sektoriumi ir principu „teršėjas moka“ kaip pagrindiniais įvairių miškininkystės paslaugų teikimo ir atsparumo didinimo elementais;

14.

ragina Europos Komisiją pateikti išsamų strategijos poveikio vertinimą siekiant nustatyti poveikį rinkos sąlygoms, kaimo vietovėms ir įvairiems finansavimo poreikiams, be kita ko, moksliniams tyrimams ir inovacijoms, įgūdžių ugdymui, infrastruktūrai, klimato kaitos švelninimui ir prisitaikymui prie jos bei biologinės įvairovės didinimui;

Suderinto daugiafunkciškumo skatinimas

15.

pripažįsta svarbų miškų ir visos su mišku susijusios vertės grandinės vaidmenį saugant klimatą ir biologinę įvairovę ir švelninant klimato kaitą, kad būtų prisidėta prie tvarios ir neutralaus poveikio klimatui ekonomikos sukūrimo ne vėliau kaip iki 2050 m.; pabrėžia, kad daugiafunkcinis miškų vaidmuo apima įvairias ekosistemines paslaugas ir socialines bei ekonomines funkcijas, pvz., biologinės įvairovės ir dirvožemio išsaugojimą ir didinimą, klimato kaitos švelninimą, anglies iš atmosferos sekvestraciją ir saugojimą, dirvožemio degradacijos prevenciją, atsinaujinančiųjų ir gamtinių žaliavų bei medicininių, valgomųjų ir kulinarinių produktų tiekimą, taip pat ne gavybos ekonominę veiklą, įskaitant tvarų ekologinį turizmą, kurie skatina darbo vietų kūrimą ir ekonomikos augimą kaimo ir miesto vietovėse, padeda kovoti su gyventojų skaičiaus mažėjimu kaimo vietovėse, prisideda prie švaraus vandens ir oro tiekimo, apsaugos nuo gamtinių pavojų ir duoda rekreacinę, sveikatos, estetinę ir kultūrinę naudą; pabrėžia, kad įgyvendinant strategiją turi būti užtikrinta visų paslaugų teikimo pusiausvyra bei išlaikytas ir stiprinamas konkurencingumas bei inovacijos; pabrėžia, kad sėkmingam paslaugų teikimui reikalingas tvarus aktyvus valdymas;

16.

mano, kad pagrindinis įvairių miško funkcijų pusiausvyros ir tikslų bei priemonių, skirtų visoms ekosistemų funkcijoms užtikrinti, nustatymo principas turėtų būti siekis kuo labiau padidinti sinergiją ir kuo labiau sumažinti įrodymais pagrįsta informacija grindžiamus kompromisus;

17.

pabrėžia, kad miškai prisideda prie klimato kaitos švelninimo dėl anglies dioksido sekvestracijos, anglies dioksido saugojimo ir tvariai pakeičiant iškastinį kurą ir jo produktus, medžiagas ir energijos šaltinius bei kitus didelio poveikio aplinkai ir didelio anglies pėdsako produktus mediena ir jos produktais; pabrėžia, kad mediena yra vienintelis svarbus gamtos atsinaujinantis išteklius, galintis pakeisti kai kurias energijai imlias medžiagas, pvz., cementą ir plastiką, ir ateityje jos paklausa bus didesnė; pažymi, kad strategijoje ypatingas dėmesys skiriamas saugojimui statybos sektoriuje, ir mano, kad ją įgyvendinant turėtų būti aiškiai remiamas platesnis įvairių medienos pakaitalų naudojimas, neatsižvelgiant į produktų eksploatavimo trukmę ir remiantis moksliškai pagrįstais ir patikimais gyvavimo ciklo vertinimais, laikantis ES aplinkos apsaugos ir bioekonomikos ir pramonės strategijos tikslų ir siekiant išnaudoti visą su mišku susijusių produktų potencialą stiprinant žiedinę ekonomiką, kovojant su klimato kaita ir kuriant nuo iškastinio kuro nepriklausomą ekonomiką; pabrėžia mokslinių tyrimų, kuriais siekiama pakeisti iškastines medžiagas ir iškastinį kurą, vaidmenį; pabrėžia, kad reikia apskritai mažinti ES vartojimą, ir palankiai vertina tai, kad buvo parengta metodika, skirta kiekybiškai įvertinti medienos statinių teikiamą naudą klimatui;

18.

pabrėžia, kad nereikėtų pamiršti didelės sveiko ir derlingo miško dirvožemio svarbos, nes jis būtinas siekiant išlaikyti gyvybę, didinti miškų našumą (29), saugoti anglies dioksidą ir apsaugoti gyvybiškai svarbų požeminį grybų tinklą, kuris leidžia medžiams dalytis tokiais ištekliais kaip maistinės medžiagos, vanduo ar gynybiniai signalai, užtikrinti didesnį atsparumą kenkėjams ir ligoms ar net sausroms ir ekstremaliems meteorologiniams reiškiniams (30) (31) (32), kurių intensyvumas ar dažnumas dėl klimato kaitos gali išaugti;

19.

pabrėžia, kad optimalus medienos produktų indėlis švelninant klimato kaitos padarinius ir įgyvendinant žiedinę ekonomiką bus užtikrintas tik tuo atveju, jei jie naudojami veiksmingiausiu ir tvariausiu būdu; mano, kad medienos gavyba turi būti apribota nustatant tvarumo ribas ir kad pakopinio naudojimo principų rekomendacija (33) yra geras efektyvaus naudojimo būdas, tačiau jis neturi būti statiškas, todėl turi būti reguliariai koreguojamas, kad atspindėtų novatoriškus naudojimo būdus, pavyzdžiui, statybos, tekstilės, biochemijos, medicinos ir baterijų medžiagų srityse; pabrėžia, kad medienos ištekliai turi būti naudojami kuo veiksmingiau, priimant ekonominius ir veiklos sprendimus atsižvelgiant į nacionalinius ypatumus, ir pabrėžia, kad gerai veikianti ir neiškraipyta rinka gali paskatinti veiksmingą ir tausų medienos išteklių naudojimą kartu taikant tinkamas priemones aplinkos apsaugai užtikrinti;

20.

pabrėžia patikimo ir tvaraus medienos, medienos produktų ir miško biomasės tiekimo svarbą siekiant ES tvarumo tikslų, įskaitant anglies dioksido poveikio neutralumo 2050 m. tikslą ir žaliajame kurse numatytus žaliojo ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo tikslus; pažymi, kad tikimasi, jog paklausa toliau augs (34) ir kad siekiant ją patenkinti reikėtų skatinti vietoje ir tvariai pagamintos medienos naudojimą; mano, kad didelė ES miškininkystės sektoriaus dalis teikia itin tvariai išgaunamas žaliavas; ragina Komisiją apsvarstyti nuotėkio poveikį bei iškastinių ir neatsinaujinančių medžiagų pakeitimo poveikį ir poveikį miškininkystės sektoriaus ir su mišku susijusių pramonės šakų konkurencingumui, taip pat stebėti, kokį poveikį medienos prieinamumui turi priemonių pagal šią strategiją įgyvendinimas;

21.

atkreipia dėmesį, kad didėjanti medienos žaliavos paklausa, atsižvelgiant ir į politines krizes, pavyzdžiui, karą Ukrainoje, pirmiausia kelia didelius iššūkius medienai kaip energijos šaltiniui ir miškams ir reikalauja nuolat stebėti vietos miškų išteklius, kad būtų galima įvertinti galimą trūkumą; ragina Komisiją ir valstybes nares įvertinti priklausomybę nuo medienos importo iš Rusijos, atsižvelgiant į teisėtas sankcijas po Rusijos invazijos į Ukrainą, ir prireikus parengti tvarias strategijas, kaip sušvelninti sutrikimus, kartu ES lygmeniu vengiant maisto gamybai tinkamos žemės ūkio paskirties žemės keitimo; pabrėžia didžiulę ES tiekimo saugumo ir nuosavų žaliavų gamybos svarbą platesniame žaliojo kurso tikslų kontekste; pabrėžia, kad tam tikromis aplinkybėmis miškų apleidimas gali nulemti darbo vietų kaimo vietovėse praradimą ir didesnę priklausomybę nuo miško produktų importo iš pasaulio dalių, kuriose miškotvarka yra mažiau tvari;

22.

primena, kad miškininkystės sektoriuje dirba 2,1 mln. darbuotojų, o išplėstinė su miškais susijusi vertės grandinė žaliojoje ekonomikoje apima 4 mln. darbo vietų, neskaitant mažmeninės prekybos veiklos ir su mediena nesusijusios veiklos, pvz., su miškais susijusios laisvalaikio veiklos ir mokslinės veiklos miškų srityje; pažymi, kad 2000–2015 m. užimtumas miškininkystės sektoriuje sumažėjo 33 proc. daugiausia dėl mechanizacijos tuo metu, kai medienos gavyba irgi didėjo; pabrėžia svarbų miškų vaidmenį kuriant žaliąsias darbo vietas kaimo ir kalnuotose vietovėse; pažymi, kad miško produktai ne iš medienos, pvz., įvairūs gamtiniai maisto produktai, vaistai ir pagrindinių medžiagų paklausos sprendimai, atlieka svarbų vaidmenį kaip pajamų, kurių vertė 2015 m. siekė apie 4 mlrd. EUR (35), šaltinis ir yra giliai įsišakniję regioninėse tradicijose; ragina Komisiją ir valstybes nares įvertinti, kokią ekonominę naudą teikia artimesnė gamtai politika, įskaitant tiesioginį ir netiesioginį užimtumą;

23.

ragina Komisiją ir valstybes nares stebėti ir įvertinti miškų funkcijų pusiausvyros pokyčių poveikį bendrai užimtumo padėčiai ir vietos medienos sektoriaus pelningumui, ypač kaimo ir kalnuotose vietovėse ir galutinėse medienos perdirbimo pramonės grandyse, ir pabrėžia, kad, svarstant valdymo praktikos pokyčius, reikia išlaikyti arba padidinti užimtumo patrauklumą šiame sektoriuje ir darbo saugą;

24.

pripažįsta, kad miško atsodinimas ir įveisimas teikia tam tikrą papildomą naudą, pvz., vandens filtravimas, didesnis vandens prieinamumas, sausrų mažinimas, apsauga nuo potvynių, nuosėdų nesusidarymas, laukinės gyvūnijos ir augalijos buveinės, dirvožemio faunos gausėjimas, didesnis dirvožemio derlingumas ir oro filtravimas; palankiai vertina miško atsodinimo ir įveisimo veiksmų planą, pagal kurį iki 2030 m. ES būtų pasodinta bent 3 mlrd. papildomų medžių; pabrėžia, kad tokios iniciatyvos turėtų būti įgyvendinamos laikantis aiškių ekologinių principų ir visiškai suderinamos su biologinės įvairovės tikslu, pirmenybę teikiant miškų ekosistemų atkūrimui; primena, kad medžių sodinimas priklauso nuo vietos suinteresuotųjų subjektų paramos ir regioninio planavimo; ragina Komisiją ir valstybes nares ypatingą dėmesį skirti tinkamų medžių sodinimui vietovėse, kuriose nualinta žemė ir kurios kenčia nuo dykumėjimo, ir pakartoja, kad svarbu apsaugoti neliestus miškus ir sengires; atkreipia dėmesį į tai, kad miškų ploto didinimas gali veiksmingai prisidėti prie kovos su klimato kaita ir natūralaus nualintų miškų sistemų atkūrimo, dėl kurio vidutinės trukmės ir ilguoju laikotarpiu būtų skatinamas ekonominis ir socialinis vystymasis ir naujų darbo vietų kūrimas; ragina Komisiją į papildomumo principus įtraukti medžius, pasodintus pagal naujosios bendros žemės ūkio politikos (BŽŪP) ekologines schemas ir aplinkos, klimato ir kitus valdymo įsipareigojimus, taip pat medžius, pasodintus pagal Nacionalinius ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus, nes tiek naujoji BŽŪP, tiek Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė bus įgyvendintos po to, kai bus priimta 2030 m. ES biologinės įvairovės strategija; pabrėžia, kad žemė yra baigtinis išteklius, todėl pirmenybė turėtų būti teikiama medžių sodinimui esamuose miškuose, nederlingoje žemėje ir miestų teritorijose, o ne derlingos žemės ūkio paskirties keitimui, ypač esant naujoms geopolitinėms aplinkybėmis, reikia vengti žemės ūkio paskirties žemės, taip pat ganyklų ir natūralių pievų paskirties keitimo, nes dėl to dirvožemio organinė anglis reikšmingai nesikeičia (36); atkreipia dėmesį į galimybę šioje teritorijoje plėtoti miesto miškus; tačiau primena, kad miško atsodinimas ir įveisimas taip pat gali būti susijęs su kompromisais biologinės įvairovės atžvilgiu, pvz., biologiškai įvairiose pievose;

Miško apsauga, atkūrimas, atsodinimas, įveisimas ir tvarus tvarkymas

25.

pripažįsta daugialypį miškų vaidmenį ir sveikų, ekologiškai atsparių miškų ekosistemų, kurios visuomenei teikia daugybę paslaugų, svarbą, pvz., biologinės įvairovės išsaugojimą ir atsinaujinančiųjų žaliavų tiekimą, ir tai padeda kurti darbo vietas ir skatinti ekonomikos augimą kaimo vietovėse; pabrėžia, kad biologinės įvairovės apsaugos ir atkūrimo stiprinimo politika padės kovoti su klimato kaita; ragina užtikrinti tvarią miškotvarką įgyvendinant klimato tikslus, nes tai labai svarbu siekiant sumažinti miškų naikinimą ir alinimą, ir primygtinai reikalauja, kad biologinės įvairovės išsaugojimas ir buveinių apsauga bei išlaikymas būtų įtraukti į tvarią miškotvarką;

26.

pabrėžia, jog svarbu, kad ES skatintų miškų ekosistemų apsaugą, išsaugojimą ir atkūrimą, atsižvelgdama į būsimą ES gamtos atkūrimo teisės aktą ir didindama jų atsparumą, kartu remdama ekonomiškai perspektyvaus ir gyvybingo miškų sektoriaus ir vietos bendruomenių plėtrą; ragina parengti ilgalaikę Europos miškų apsaugos ir atkūrimo viziją;

27.

atkreipia dėmesį į Komisijos pranešimą apie papildomų neprivalomų tvarios miškotvarkos rodiklių ir ribinių verčių nustatymą, kuriuos valstybės narės ir toliau savanoriškai įgyvendina nacionaliniu ir regioniniu lygmenimis; mano, kad šie rodikliai ir ribinės vertės turėtų padėti geriau suprasti, ar miškas tvarkomas tvariai miško lygmeniu arba bent jau kraštovaizdžio lygmeniu, ir nustatyti, kurios atkūrimo pastangos buvo sėkmingos; ragina Komisiją parengti įrodymais pagrįstus rodiklius ir ribines vertes, kurie papildytų tvarios miškotvarkos sistemą, visų pirma kiek tai susiję su aiškių kriterijų, susijusių su ekosistemos sveikata, biologine įvairove ir klimato kaita, rengimu, siekiant, kad jie taptų veiksminga ES miškų tvarumo gerinimo priemone ir užtikrintų, kad miškotvarka padėtų siekti ES klimato ir biologinės įvairovės tikslų; mano, kad šie papildomi rodikliai ir ribinės vertės yra esminė priemonė siekiant apsaugoti ir atkurti biologinę įvairovę ir švelninti klimato kaitą bei prisitaikyti prie jos miškų sektoriuje; atkreipia dėmesį į tai, kad dėl tvarios miškotvarkos apibrėžties susitarta vykdant visos Europos procesą FOREST EUROPE ir ji buvo įtraukta į valstybių narių nacionalinės teisės aktus ir savanoriškas sistemas, pvz., miškų sertifikavimą; todėl pabrėžia, kad reikia užtikrinti Komisijos, FOREST EUROPE ir FAO darbo nuoseklumą ir vengti bet kokio pastangų dubliavimo ar neproporcingo administracinės naštos padidėjimo, taip pat bendradarbiauti su nacionalinėmis ir regioninėmis kompetentingomis institucijomis, viešaisiais ir privačiais miškų valdytojais ir miškų savininkais bei kitais atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais siekiant užtikrinti, kad rodikliai ir ribinės vertės būtų tinkami taikyti vietos ir regionų lygmeniu konkrečiomis biogeografinėmis sąlygomis; atkreipia dėmesį į tai, kad FOREST EUROPE pradėjo svarstyti tvarios miškotvarkos apibrėžtį ir jos priemones; ragina valstybes nares toliau dėti pastangas siekiant tinkamai įgyvendinti nacionalines strategijas ir teisės aktus, susijusius su tvaria miškotvarka, ir pritaikyti juos prie nacionalinių, regioninių ir vietos aplinkybių; ragina valstybes nares tinkamai perkelti į nacionalinę teisę ir įgyvendinti su miškais susijusius ES teisės aktus ir privalomus tikslus ir ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti Paukščių ir Buveinių direktyvų, įskaitant „Natura 2000“, įgyvendinimą ir vykdymą;

28.

pabrėžia, kad dėl klimato kaitos miškus vis dažniau puola kenkėjai, ligos ir parazitai, ištinka gaivalinės nelaimės, kinta vandens pusiausvyra, kyla vidutinė temperatūra ir veikia kiti trikdžiai ir kad būtina skubiai didinti miškų ekosistemų prisitaikymą ir atsparumą pasitelkiant tvarų aktyvų tvarkymą; atkreipia dėmesį į šių trikdžių ekonominį poveikį visam miškininkystės sektoriui; pažymi, kad didesnis tvarių novatoriškų technologijų ir tvarios miškotvarkos taikymas miško atkūrimo, įveisimo ir atsodinimo srityse gali padėti pagerinti atsparumą ir didinti biologinę įvairovę; ragina Komisiją rinkti ir valstybėse narėse skleisti žinias apie tai, kaip pritaikyti miškus prie esamos ir numatomos klimato kaitos, laikantis naujosios ES prisitaikymo strategijos ir biologinės įvairovės strategijos; pažymi, kad tvarią miškotvarką, kaip dinamišką sąvoką, sudaro įvairiausi veiksmai ir prisitaikymo praktika ir kad dauguma šių veiksmų gali atlikti svarbų vaidmenį švelninant klimato kaitą išnaudojant miškų potencialą, taip pat siūlant priemones, kuriomis siekiama siūlyti geriau pritaikytų europinių rūšių ir geresnes kilmės vietas, stiprinti miškų indėlį į vandens ciklą, atlikti sanitarinius kirtimus kenkėjams, patogenams ir invazinėms rūšims sulaikyti, imtis miškų gaisrų prevencijos ir išsaugoti apsaugines funkcijas, kartu pabrėžiant daugialypę miškų prigimtį; pabrėžia, kad siekiant turėti daugiau, atsparesnės ir įvairesnės miško žemės reikia prieigos prie genetinių išteklių; pabrėžia, kad svarbu remti nacionalinius sėjinukų genų fondus, kad vietos ir regionų miškų atsodinimo ir įveisimo iniciatyvos būtų aprūpintos pakankamu vietinių medžių rūšių skaičiumi; atkreipia dėmesį į natūralaus atsikūrimo svarbą miškų ateičiai, nes tai lemia netrikdomą šaknų vystymąsi, didesnį medžių gyvybingumą ir stabilumą bei mažas sodinimo išlaidas, kartu pažymėdamas, kad natūralus atsikūrimas ne visada įmanomas dėl specifinių miško sąlygų; pabrėžia, kad dėl įvairių ES miškų ir klimato sąlygų reikalinga diferencijuotos tvarios miškotvarkos praktika, kuri turėtų būti plėtojama nacionaliniu, regioniniu ir vietos lygmenimis, remiantis tvirtu bendru pagrindu;

29.

labai susirūpinęs pažymi, kad dideli ir vis intensyvesni gaisrai yra didėjantis iššūkis visoje Europos Sąjungoje, ir ypač atkreipia dėmesį į precedento neturintį 2021 m. gaisrų sezoną ES, per kurį buvo sunaikinta apie 0,5 mln. ha miškų, visų pirma Europos regionuose, kuriuose vidutinė temperatūra pakilo labiausiai, kaip antai Viduržemio jūros regione; pabrėžia, kad pasaulio mastu didėja didelių gaisrų dažnumas ir intensyvumas; primena, kad įvairus kraštovaizdis su įvairiais miškais yra didesnė apsauga arba natūralus barjeras nuo didelio masto ir nekontroliuojamų miškų gaisrų; pabrėžia, kad įvairių miškų atkūrimas padėtų užtikrinti gaisrų prevenciją ir valdymą; pabrėžia, kad siekiant kovoti su klimato kaitos poveikiu miškuose reikia skirti daugiau išteklių ir plėtoti mokslu grindžiamą gaisrų valdymą ir gebėjimų stiprinimą teikiant konsultavimo paslaugas; ragina Komisiją ir valstybes nares labiau skatinti integruoto gaisrų valdymo koncepciją ir ja naudotis, taip pat pažymi, kad tam gali prireikti geresnių reguliavimo pajėgumų valstybėse narėse, viešųjų paslaugų stiprinimo ir specialios paramos bei glaudesnio bendradarbiavimo nelaimių prevencijos, pasirengimo joms ir reagavimo į jas srityse; pabrėžia, kad svarbu toliau plėtoti ir visapusiškai panaudoti ES civilinės saugos mechanizmą miškų gaisrų ir kitų gaivalinių nelaimių atvejais; ragina Komisiją rinkti ir valstybėse narėse skleisti žinias apie tai, kaip pritaikyti miškus prie esamos ir numatomos klimato kaitos, laikantis naujosios ES prisitaikymo strategijos; ragina Komisiją, naudojantis patobulintais programos „Copernicus“ produktais, dirbtiniu intelektu ir kitais nuotolinio stebėjimo duomenimis, parengti miškų gaisrų rizikos vertinimą ir žemėlapius prevenciniams veiksmams stiprinti;

30.

pabrėžia, kad skirtingų apsaugos lygių nustatymas yra tvarios miškotvarkos priemonių rinkinio dalis; pabrėžia, kad daugeliu atvejų net ir miškų apsaugai reikia tam tikrų intervencinių priemonių, pvz., reaguojant į gamtinius pavojus arba prisitaikant prie klimato kaitos; pažymi, kad įvairaus amžiaus, mišrūs tolydžios dangos miškai yra atsparesni klimato poveikiui, pavyzdžiui, gaisrams, sausroms ir nesezoniniams meteorologiniams reiškiniams, todėl jie yra svarbi tvarios miškotvarkos dalis ir didžiulė investicija į ateitį; primygtinai tvirtina, kad ES lėšomis neturėtų būti remiamos monokultūros, kurios yra mažiau atsparios kenkėjams ir ligoms, taip pat sausroms, vėjams, audroms ir gaisrams;

31.

pripažįsta, kad ne visa miškotvarkos praktika prisideda prie anglies dioksido sekvestracijos miškuose, tačiau pabrėžia, kad metodai gali būti pritaikyti ir atnaujinti, o specialistai gali pradėti juos taikyti, kad rastų kuo geresnį kompromisą, optimizuotų savo požiūrį į kelių tikslų siekimą ir sukurtų sinergiją su klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos tikslais bei su daugeliu kitų miško funkcijų; atsižvelgdamas į tai pažymi, kad reikia ieškoti pusiausvyros tarp medienos paklausos ir lūkesčių, kad miškas veiks kaip anglies absorbentas ir floros bei faunos buveinė; šiomis aplinkybėmis ragina Komisiją ir jos tarnybas dirbti strategiškai, kad būtų užtikrintas visų su miškininkyste susijusių darbų nuoseklumas ir sustiprintas tvarus miškų valdymas, visapusiškai laikantis subsidiarumo principo; pabrėžia, kad tam tikra valdymo praktika, visų pirma apimanti savanoriškas priemones, gali padėti atkurti miškus ir daryti teigiamą poveikį anglies dioksido sekvestracijai, biologinei įvairovei ir ekologinei būklei; pažymi, kad miškų biologinės įvairovės ir anglies dioksido sekvestracijos bei saugojimo pajėgumai gali būti labai įvairūs, priklausomai nuo tvarkymo, naudojamų mechanizmų, kirtimo intensyvumo ir dažnumo, dirvožemio būklės, parazitų ir ligų intensyvumo, medžių amžiaus ir pan.; atkreipia dėmesį į tai, kad kai kuriuose miškuose anglies dioksido išsiskiria daugiau nei absorbuojama; pažymi, kad miškai neturėtų būti laikomi vien tik CO2 absorbentais ir nepakankamo kitų sektorių išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo alternatyva;

32.

palankiai vertina Komisijos ir valstybių narių bendradarbiavimą Miškų ir gamtos darbo grupei rengiant savanoriškas gamtiškosios miškininkystės gaires; mano, kad siekiant užtikrinti pridėtinę vertę šios koncepcijos gairės turėtų būti parengtos visapusiškai vadovaujantis subsidiarumo principu, apimti plataus spektro į rezultatus orientuotas, moksliškai paremtas tvarios miškotvarkos priemones ir praktiką, visų pirma atsižvelgiant į vietos ir regionų lygmens poreikius, kad miškų savininkams ir valdytojams būtų suteikta priemonių ir tinkamų finansinių paskatų ryšiams ir bendradarbiavimui gerinti ir atitinkamai biologinės įvairovės apsaugai geriau integruoti į patobulintus valdymo metodus, kuriais kartu būtų siekiama teikti kitas ekosistemines paslaugas ir produktus, kaip matyti iš INTEGRATE tinklo veiklos; pabrėžia, kad miškai Sąjungoje pasižymi labai skirtingomis savybėmis ir kad dėl šios priežasties jiems turi būti taikomi visiškai skirtingi politikos ir valdymo metodai, paremti tvirtu bendru pagrindu;

33.

pabrėžia neliestų miškų ir sengirių svarbą, kadangi juose yra turtinga biologinė įvairovė ir daugybė įvairių mikrobuveinių, kurios yra būtinos siekiant išlaikyti aukštą biologinės įvairovės lygį, ir atkreipia dėmesį į jų svarbų vaidmenį biologinės įvairovės apsaugos, anglies dioksido sekvestracijos ir saugojimo bei gėlo vandens tiekimo srityse; pakartoja raginimą užtikrinti griežtą visų išlikusių sengirių ir neliestų miškų apsaugą vadovaujantis 2030 m. biologinės įvairovės strategija; primygtinai reikalauja teikti apsaugą ir buferinėms zonoms, esančioms greta neliestų miškų ir sengirių, kad sengirėse galėtų formuotis joms būdingos savybės; pabrėžia, kad tinkamos apsaugos išplėtimas įtraukiant buferines zonas pagerins didelės ekologinės vertės buveinių jungtis, o tai labai prisidės prie išsaugojimo ir sumažins neigiamo susiskaidymo poveikį; pažymi, kad beveik visi neliesti miškai yra išnykę, ir reiškia susirūpinimą dėl neteisėto miškų kirtimo kai kuriose ES valstybėse narėse; atkreipia dėmesį į tai, kad tarptautiniu lygmeniu taikomos skirtingos neliestų miškų ir sengirių apibrėžtys, ir pabrėžia, kad prieš imantis bet kokių tolesnių veiksmų apibrėžiant neliestus miškus ir sengires valstybės narės, miškų savininkai ir valdytojai bei kiti suinteresuotieji subjektai turi bendrai susitarti dėl neliestų miškų ir sengirių apibrėžčių rinkinio, paremto esamomis apibrėžtimis; apgailestauja dėl to, kad 2021 m. Komisija nepriėmė gairių dėl sengirių ir neliestų miškų apibrėžties, kaip nurodyta 2030 m. ES biologinės įvairovės strategijoje, tačiau palankiai vertina Miškų ir gamtos darbo grupės vykdomą darbą rengiant šias apibrėžtis; pabrėžia, kad reikia apsvarstyti įvairius daugelį dalykų apimančius požymius, užtikrinti lankstumą, kad būtų galima atsižvelgti į konkrečias sąlygas biogeografiniuose regionuose ir įvairių tipų miškuose ir tinkamai atskirti sengires nuo senesnių medynų, kuriuose taikoma ilgalaikė rotacija; pabrėžia, kad dėl šių apibrėžčių turi būti skubiai susitarta, jos turi būti grindžiamos ekologiniais principais ir jas rengiant turi būti atsižvelgiama į Europos miškų, savininkų, tvarkymo tradicijų, gamtos tipų ir kintančių klimato zonų įvairovę, taip pat vengti neproporcingų tvarkymo reikalavimų gretimiems miškams ir miškingoms vietovėms ir leisti taikyti su nelaimėmis susijusias valdymo priemones, pavyzdžiui, nelaimių prevencijos priemones; atkreipia dėmesį į finansinių paskatų vaidmenį ateityje savanoriškai plėtojant tam tikrus senus miškus atidėtuose žemės plotuose; pabrėžia, kad neliestų miškų ir sengirių pasiskirstymas ES yra netolygus – 90 proc. tokių miškų yra keturiose valstybėse narėse (37);

34.

palankiai vertina tai, kad Komisijos gairėse dėl naujų saugomų teritorijų pripažįstamas poreikis vykdyti tam tikrą nuolatinę veiklą, pavyzdžiui, reguliuoti kanopinių žvėrių skaičių medžiojant, kad būtų galima apsaugoti įvairius miško buveinių tipus;

35.

primena, kad neliestų miškų ir sengirių kartografavimas yra visiškai nepakankamas, ir pabrėžia, kad reikia skubiai baigti kurti sistemą, kad būtų užtikrintas išsamus ir suderintas kartografavimas, grindžiamas aiškiais veiklos kriterijais ir apibrėžtimis; ragina Komisiją pripažinti iki šiol kai kuriose valstybėse narėse atliktą darbą nustatant, kartografuojant ir vertinant šiuos miškus, taip pat skatinti keistis gerąja patirtimi ir dalytis žiniomis; pakartoja savo raginimą Komisijai ir valstybėms narėms suderinti turimus duomenis, užpildyti spragas, susijusias su neliestų miškų ir sengirių buvimo vietomis, ir sukurti visų potencialių vietovių, atitinkančių sengirių ir neliestų miškų kriterijus, duomenų bazę; atsižvelgdamas į tai ragina Komisiją ir valstybes nares sukurti skaidrią ir lengvai prieinamą visų galimų teritorijų, atitinkančių kriterijus, kad jas būtų galima priskirti sengirių ir neliestų miškų kategorijai, duomenų bazę;

36.

atkreipia dėmesį į Komisijos darbą rengiant biologinei įvairovei palankaus miško veisimo ir atkūrimo gaires; pabrėžia, kad ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas toms valstybėms narėms, kuriose miško danga yra nedidelė, ir, kai tinkama ir nekenkiama biologinės įvairovės tikslams, prastos kokybės ir kitai žemei, kuri netinkama maisto gamybai, yra netoli miestų ir priemiesčių ar kalnuotose vietovėse, taip pat paramai siekiant plėtoti atsparius, mišrius ir sveikus miškus; pabrėžia, kad biologinei įvairovei palankaus miško įveisimo apibrėžtys ir gairės turi būti paremtos mokslu, jose turi būti atsižvelgiama į Europos miškų įvairovę, nuosavybės tipus, valdymo tradicijas ir gamtos tipus, taip pat į besikeičiančias klimato zonas, ir jos turi būti rengiamos glaudžiai bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis ir atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais; be to, primygtinai reikalauja, kad nenusausintos šlapynės ar durpynai nebūtų sausinami miško įveisimo tikslais, o jei žemė nusausinta seniau, jos tolesnis ar papildomas sausinimas neturėtų būti leidžiamas; taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad kalnuotose vietovėse esančiuose miškuose reikia dėti ypatingas pastangas siekiant išvengti erozijos;

Galimybių sudarymas, kad miškai teiktų įvairią naudą, o miškų valdytojai galėtų siekti įvairių tikslų

37.

pažymi, kad BŽŪP ir Europos žemės ūkio fondas kaimo plėtrai yra pagrindiniai paramos miškininkystės priemonėms šaltiniai, sudarantys 90 proc. viso ES miškininkystės finansavimo; pabrėžia, kad 2017 m. Komisijos atliktame miškininkystės priemonių vertinime padaryta išvada, jog kaimo plėtros paramos miškams poveikis iš esmės yra teigiamas ir gali reikšmingai prisidėti prie ekonominės, aplinkosauginės ir socialinės naudos užtikrinimo (38); taip pat pažymi, kad 2014–2020 m. valstybės narės išleido tik 49 proc. jame esančių lėšų ir kad Komisija nustatė, jog tokio mažo naudojimo priežastys yra administracinė našta, nepakankamas išmokų patrauklumas ir konsultavimo paslaugų trūkumas, ir kad priimant naujus BŽŪP strateginius planus į tai reikėtų atsižvelgti; ragina valstybes nares pašalinti administracinę naštą, kad miškininkystės priemonėms skirtos Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai lėšos būtų naudojamos veiksmingai; palankiai vertina Komisijos tikslą padidinti turimų lėšų panaudojimą ir pabrėžia būtinybę užtikrinti, kad finansavimu ir subsidijomis nebūtų remiama veikla, kuri kenkia proporcingam įvairių ekosisteminių paslaugų teikimui; pabrėžia, kad į BŽŪP strateginius planus reikia įtraukti konkrečias ir pakankamai patrauklias priemones, siekiant užtikrinti, kad būtų taikomos intervencinės ir kitos priemonės, kuriomis siekiama stiprinti tvarią miškotvarką ir daugiafunkcį miškų vaidmenį ES, užtikrinti, kad parama būtų teikiama su miškų ekosistemomis susijusioms iniciatyvoms, visų pirma siekiant sumažinti biologinės įvairovės nykimą miškuose, skatinti konkrečiai aplinkai tinkamų vietinių rūšių medžių sodinimą, gerinti miškotvarką ir užtikrinti, kad lėšos būtų naudojamos laikantis atitinkamų politikos tikslų; apgailestauja, kad Komisija nestebi miškininkystės išlaidų pagal kitas kaimo plėtros priemones; pabrėžia, kad parama savanoriškoms gamtos apsaugos priemonėms atitinka nuosavybės teises ir subsidiarumo principą;

38.

ragina Komisiją rasti naujų būdų, kaip būtų galima užtikrinti, kad parama iš įvairių fondų būtų patrauklesnė ir lengviau įsisavinama, atspindėtų ir išryškintų daugiafunkcį miškų ir miškų ekosistemų paslaugų pobūdį, ir kaip būtų galima geriau skatinti kitus ES finansavimo šaltinius, pvz., programą LIFE, programą „Europos horizontas“, Europos regioninės plėtros fondą, Sanglaudos fondą ir Europos investicijų banko Gamtos turtų finansavimo priemonę; ragina Komisiją įvertinti įvairių finansavimo priemonių pagal Sąjungos biudžetą ir ES ekonomikos gaivinimo priemonę, įskaitant nacionalinius BŽŪP strateginius planus, suderinamumą su ES miškų strategijoje ir ES biologinės įvairovės strategijoje nustatytais įsipareigojimais ir tikslais; ragina Komisiją pagal miškų aplinkosaugos ir klimato paslaugoms ir miškų išsaugojimui skirtas priemones taip pat laikyti tinkamais finansuoti įsipareigojimus, susijusius su miškų apsauga ir griežta miškų apsauga, numatytus 2030 m. ES biologinės įvairovės strategijoje ir Naujojoje 2030 m. ES miškų strategijoje; ragina Komisiją pratęsti šių įsipareigojimų vykdymą ilgesniems nei septynerių metų laikotarpiams, ypač griežtai saugomų miško teritorijų atveju;

39.

atkreipia dėmesį į tai, kad visų pirma miškininkystės, o ne žemės ūkio sektorius veikia kaip rinka grindžiamas sektorius, neturintis aiškios priklausomybės nuo subsidijų, ir sykiu pažymi, kad BŽŪP finansavimas ir toliau daugiausia turi būti skiriamas maisto gamybai ir apsirūpinimo maistu saugumui Sąjungoje užtikrinti; pabrėžia, kad didesnį dėmesį skyrus kitoms ekosisteminėms paslaugoms neturėtų neproporcingai padidėti priklausomybė nuo subsidijų, ir pritaria, kad Komisija ir valstybės narės turėtų toliau plėtoti rinka grindžiamas mokėjimo už ekosistemines paslaugas sistemas, pvz., už anglies sekvestraciją, biologinės įvairovės skatinimą, dirvožemio apsaugą, vandentvarką, duomenų rinkimą ir stebėseną; pabrėžia, kad svarbu taikyti papildomumo principą ir rengti programas taip, kad būtų visapusiškai pripažįstamas lyderių ir kitų dalyvių darbas, sykiu motyvuojant įvairaus tipo miškų savininkus; taip pat pabrėžia, kad nustatant konkrečius programų reikalavimus reikia atsižvelgti į tai, kad miškai yra labai skirtingi ir kad jiems tenkantys iššūkiai ir turimos galimybės taip pat skirtingi; pažymi, kad patikimų duomenų apie ekosistemų paslaugas prieinamumas yra būtina bet kokios išmokų schemos sąlyga; palankiai vertina Komisijos komunikatą dėl anglies dioksido sekvestraciją dirvožemyje didinančio ūkininkavimo (39), kuriuo siekiama skatinti naujus verslo modelius viešosiomis ir privačiosiomis lėšomis, atlyginant už valdymo praktiką didinant sekvestraciją gyvojoje biomasėje ir dirvožemyje, vadovaujantis ekologijos principais; pabrėžia, kad reikalingos anglies dioksido kiekį dirvožemyje didinančio ūkininkavimo iniciatyvos, grindžiamos patikima moksline metodika, įskaitant galimybę taikyti neintervencinius metodus remiantis Biologinės įvairovės strategija; turėdamas omenyje šią iniciatyvą pabrėžia, kad aktyvi tvari miškotvarka gali prisidėti tiek prie anglies sankaupų didinimo, tiek prie miškų augimo; pabrėžia, kad anglies dioksido absorbavimas vykdant miškininkystės veiklą turėtų būti orientuotas į paskatas miškų savininkams ir valdytojams investuoti į aktyvią tvarią miškotvarką ir prireikus miškų apsaugą, skatinant miškų atkūrimą ir geresnį augimą; palankiai vertina Komisijos planą iki 2022 m. pabaigos pasiūlyti privalomą ES anglies dioksido absorbavimo sertifikavimui skirtą reglamentavimo sistemą, kad būtų galima teisingai kiekybiškai įvertinti anglies dioksido absorbavimo pastangas, apie jas pranešti ir jas patvirtinti ir išvengti klaidingo duomenų pateikimo bei ekologinio manipuliavimo rizikos;

40.

pripažįsta, kad esamos rinkos veikiamos sertifikavimo sistemos atlieka svarbų vaidmenį plėtojant ir toliau diegiant tvarią miškotvarką; pažymi, kad dauguma šių sistemų pasirodė esančios patikimos ir veiksmingos tvarios miškotvarkos skatinimo visoje Europoje priemonės; palankiai vertina nuolatinę ES institucijų vykdomą priežiūrą, kuri yra svarbi siekiant nuolatinės pažangos; palankiai vertina Komisijos pranešimą dėl savanoriškos gamtiškosios miškininkystės sertifikavimo sistemos sukūrimo; ragina Komisiją užtikrinti, kad šiomis iniciatyvomis taikant gamtai palankią miškotvarkos praktiką būtų gerinamos miškų ekosistemos, saugoma biologinė įvairovė ir užtikrinama pridėtinė vertė; ragina Komisiją bendradarbiauti su esamomis ir išbandytomis sertifikavimo sistemomis ir pasimokyti iš jų, taip pat remti pastangas tobulinti esamas sistemas, be kita ko, atsižvelgiant į skaidrumą vartotojams ir vartotojų paklausą; mano, kad siekiant sukurti pridėtinę vertę savanoriškas gamtiškasis sertifikavimas turi būti grindžiamas aiškia privaloma sistema, o miškų savininkams už ekosisteminių paslaugų teikimą turi būti leidžiama imti didesnę kainą, pvz., sukuriant ES kokybės ženklą ir vietos lygmeniu pritaikant gamtiškosios miškininkystės gaires, kad būtų skatinama biologinei įvairovei palankiausia valdymo praktika; ragina Komisiją, po to, kai bus parengta gamtiškosios miškininkystės apibrėžtis, įvertinti tokios sertifikavimo sistemos pridėtinę vertę ir išlaidas miškų savininkams; pažymi, kad savanoriškas sertifikavimas yra tik pirmas žingsnis tvaresnės miškotvarkos ES plėtojimo link;

41.

palankiai vertina 2021 m. birželio 4 d. Komisijos sprendimą dėl logotipo „Natura 2000“ licencijavimo (40); pažymi, kad pagal „Natura 2000“ ženklinimo sistemą pažeidžiamiausių sausumos buveinių tipų ir rūšių apsaugai turėtų būti skatinama taikyti griežčiausius ES ekologinius standartus; primena, kad tinklas „Natura 2000“ apima apie 18 proc. ES sausumos teritorijos; pabrėžia, jog valstybės narės turi užtikrinti, kad nebūtų vykdoma jokia veikla, daranti žalą ar trikdanti rūšis „Natura 2000“ tinklui priskirtose buveinėse; ragina ES miškų strategijoje nustatyti plataus užmojo tikslus siekiant išlaikyti ir atkurti nustatytųjų vietovių ekologinę vertę, atsižvelgiant į socialinius ir kultūrinius reikalavimus ir regionines bei vietos ypatybes; pažymi, kad išsaugojimo pastangos „Natura 2000“ teritorijose turėtų būti visapusiškai suderintos su Buveinių ir Paukščių direktyvomis ir 2030 m. ES biologinės įvairovės strategija; pažymi, kad „Natura 2000“ teritorijose visuomenei teikiamos vertingos ekosisteminės paslaugos; pabrėžia, kad prekes ar paslaugas žymintis logotipas NATURA 2000 turėtų reikšti, jog gaminant tas prekes ir teikiant tas paslaugas padedama siekti „Natura 2000“ teritorijos, iš kurios jos yra gautos, išsaugojimo tikslų;

42.

palankiai vertina Komisijos paskelbtą 2020–2024 m. strateginį ES ekologinio ženklo darbo planą; primena, kad ES ekologinis ženklas yra savanoriškas aplinkosauginio veiksmingumo didinimo ženklas; pažymi, kad ekologinio ženklo sistema skatinama ES žiedinė ekonomika ir prisidedama prie tvaraus vartojimo ir gamybos praktikos; ragina ES miškų sektoriuje nustatyti griežtus standartus ir stebėseną ir skatinti didesnį ekologinio ženklo naudojimą; pabrėžia, jog į ekologinio ženklo taikymo sritį svarbu įtraukti medienos gaminius, kad būtų apimamas šių gaminių tvarumo lygis; ragina valstybes nares skatinti gamintojus plačiau naudoti ženklą „Natura 2000“ ne medienos miško produktams;

43.

atkreipia dėmesį į tai, kad siekiant biologinės įvairovės tikslų ir norint išnaudoti visą miškų potencialą prisidedant prie ES klimato ir žiedinės ekonomikos tikslų reikia toliau vykdyti mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą, o tvarios miškotvarkos srityje jiems turi būti taikomos paskatos, visų pirma prisitaikymo prie klimato kaitos srityje ir ieškant biologinių alternatyvų iškastinėmis žaliavomis paremtiems produktams ir kitiems didesnį anglies pėdsaką turintiems produktams; ragina toliau remti tvarias inovacijas, susijusias su mediena, pvz., medienos tekstilės gaminius, kurie turi didelį potencialą pakeisti sintetinius tekstilės pluoštus ir medvilnę, ir kitas medienos medžiagas, kurių gyvavimo ciklo analizės rezultatai aplinkos ir klimato srityje yra teigiami; pabrėžia, kad tokie produktai iš alternatyvių biologinių medžiagų rinkoje bus konkurencingi tik tuo atveju, jei jų kaina bus prieinama; pažymi, kad šio sektoriaus plėtros ciklai gali trukti 10 metų ar ilgiau, ir pabrėžia, kad siekiant pritraukti naujų investicijų būtina sąlyga yra nuspėjama ir stabili reguliavimo aplinka; pabrėžia, kad daugelis šio sektoriaus inovacijų turi didelę pridėtinę vertę ir užtikrina kokybiškas darbo vietas kaimo vietovėse, miškininkystės sektoriuje ir susijusioje biopramonės įmonėse, ir atsižvelgdamas į tai pabrėžia MVĮ vaidmenį šioje srityje;

44.

mano, kad siekiant pagerinti koordinuotą miškų paslaugų teikimą aplinkosaugos, socialiniu, visuomeniniu ir ekonominiu požiūriu reikia geriau suderinti atitinkamas ES bendrąsias programas, įskaitant programą „Europos horizontas“, programą LIFE, Europos inovacijų partnerystę žemės ūkio našumo ir tvarumo srityje, programą LEADER ir Europos inovacijos ir technologijos institutą; palankiai vertina Komisijos pasiūlymą stiprinti ES bendradarbiavimą siūlant mokslinių tyrimų ir inovacijų partnerystę miškininkystės srityje ir ragina Komisiją parengti išsamias į miškus orientuotas programas, apimančias įvairias miškų sektoriaus vertės grandinės funkcijas ir dalis, taip pat gyvąsias laboratorijas, kad būtų galima išbandyti ir pademonstruoti svarbiausių problemų sprendimus, remiantis esamomis ir pasiteisinusiomis platformomis, pavyzdžiui, INTEGRATE tinklu, Miškų sektoriaus technologijų platforma, Europos miškų institutu, ir įtraukiant visos Europos ir tarptautinius partnerius;

45.

primena, kad 60 proc. ES miškų yra privati nuosavybė, o didelė dalis miškų savininkų yra smulkieji savininkai; pabrėžia, kad strategijos tikslus bus galima pasiekti tik tuo atveju, jei jos įgyvendinimas bus sutelktas į tai, kad visi miškų savininkai ir valdytojai, visų pirma smulkieji savininkai, galėtų užtikrinti įvairias miškų funkcijas; pripažįsta, kad miškų savininkų ir valdytojų taikoma miškotvarkos praktika turi būti lanksti, jų darbas turi būti paremtas tvirtu bendru pagrindu, kad jie galėtų teikti visas reikiamas ekosistemines paslaugas, ir ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad paramos programos, savanoriško išmokų už ekosistemines paslaugas schemos ir mokslinių tyrimų finansavimas būtų patrauklūs, suprantami ir lengvai prieinami smulkiesiems savininkams;

46.

pabrėžia, kad konsultavimo paslaugų prieinamumas yra svarbus tvarios miškotvarkos praktikos sklaidos veiksnys; ragina valstybes nares užtikrinti konsultavimo paslaugų prieinamumą, ypatingą dėmesį skiriant smulkiesiems savininkams;

47.

pažymi, kad apie 40 proc. ES miškų priklauso savivaldybėms ir regioninėms arba nacionalinėms vyriausybėms, o kai kuriose valstybėse narėse valstybė nuosavybės teisėmis disponuoja daug didesne dalimi miško: Pietryčių Europoje jai priklauso vidutiniškai 90 proc. miškų; pabrėžia, kad valstybiniai miškai gali atlikti svarbų vaidmenį išsaugant miškų ekosistemas, užtikrinant biologinės įvairovės apsaugą, švelninant klimato kaitą, stiprinant kaimo plėtrą ir tiekiant medienos ir ne medienos prekes bei paslaugas, ir kad valstybinės miškininkystės agentūros gali atlikti svarbų vaidmenį teikdamos privačių miškų savininkams labai reikalingą patirtį, susijusią su gamtiškąja miškininkyste ir prisitaikymu prie klimato kaitos padarinių; ragina prireikus valstybinėms miškininkystės agentūroms skirti daugiau žmogiškųjų ir finansinių išteklių; atsižvelgdamas į tai ragina valstybes nares savo valstybiniuose miškuose rodyti tvarios miškotvarkos pavyzdį siekiant visuomenės gerovės, ypač atsižvelgiant į aplinkos, ekonominius ir socialinius aspektus;

48.

palankiai vertina Europos Komisijos komunikatą „Ilgalaikė ES kaimo vietovių vizija: stipresnės, sujungtos, atsparios ir klestinčios kaimo vietovės iki 2040 m.“ ir tai, kad pripažįstamas miškų ir tvarios miškotvarkos vaidmuo užtikrinant deramą darbą ir pragyvenimo šaltinius kaimo vietovėse; pabrėžia miškininkystės sektoriaus ir medienos pramonės, kaip darbo vietas ne tik kaimo bendruomenėse, bet ir miestų vietovėse per tolesnes naudojimo grandines, užtikrinančio sektoriaus, svarbą; atkreipia dėmesį į tai, kad svarbu skatinti su mediena nesusijusią miškų sektoriaus ekonominę veiklą, siekiant įvairinti vietos ekonomiką ir užimtumo galimybes bei nukreipti gyventojų skaičiaus mažėjimo tendencijas kaimo ir atokiose vietovėse priešinga linkme; ypač susirūpinęs atkreipia dėmesį į nuolatinį užimtumo mažėjimą miškininkystės ir medienos ruošos sektoriuje (Eurostato duomenimis, 2000–2019 m. užimtumas šiuose sektoriuose sumažėjo 7 proc. (41)) ir į didelį nelaimingų atsitikimų skaičių šiame sektoriuje (42); ragina Komisiją ir valstybes nares stebėti priemonių, kurių imamasi pagal strategiją, poveikį užimtumui ir darbo saugai, turint omenyje kintančią valdymo praktiką, kadangi aptartos galimybės dažnai susijusios su didesniu (fiziniu) darbo intensyvumu, kuris taip pat susijęs su didesne rizika darbuotojams, todėl reikalingas kokybiškas profesinis mokymas, taip pat kvalifikacijos kėlimo ir perkvalifikavimo galimybės; pabrėžia, jog svarbu, kad tokio pobūdžio užimtumas taptų patrauklus, ir atsižvelgdamas į tai atkreipia dėmesį į tvaresnės miškotvarkos teikiamas galimybes; šiomis aplinkybėmis pabrėžia, kad reikia imtis priemonių siekiant padidinti darbo saugą ir tinkamai apmokyti darbuotojus, taip pat teikti paramą miškininkystės įrangos ir įrankių modernizavimui; ragina valstybes nares įvertinti savo konsultavimo paslaugas šioje srityje ir prireikus jas sustiprinti, taip pat toliau teikti pirmenybę kokybiškam profesiniam mokymui ekologinės statybos ir su mediena susijusios prekybos srityse; ragina Komisiją, bendradarbiaujant su miškų ūkio mašinų gamintojais, imtis iniciatyvų siekiant pagerinti tokių mašinų aplinkosauginį projektavimą, kad būtų suderintas aukštas darbuotojų apsaugos lygis ir minimalus poveikis miškų dirvožemiui ir vandeniui;

49.

pabrėžia, kad į šį sektorių svarbu pritraukti jaunimo ir moterų verslininkių, ypač turint omenyje su mišku susijusios veiklos žaliąją ir skaitmeninę pertvarką; tačiau pažymi, kad dėl blogų darbo sąlygų miškininkystės sektoriuje kai kuriose Europos vietovėse šis sektorius dabar nėra patrauklus karjeros pasirinkimas; pabrėžia, kad reikalingos investicijos į miškininkystės sektorių ir visą vertės grandinę, taip pat siekiant sukurti palankią aplinką kaimo vietovėse, įskaitant skaitmeninę, transporto ir bendruomenės infrastruktūrą; palankiai vertina Komisijos pasiūlymus skatinti kurti įgūdžių partnerystę pagal Įgūdžių paktą ir pasinaudoti „Europos socialinio fondo +“ lėšomis, kad būtų bendradarbiaujama siekiant padidinti kvalifikacijos kėlimo ir perkvalifikavimo galimybes miškininkystės sektoriuje, kurti kokybiškas darbo vietas ir suteikti darbuotojams galimybių bei užtikrinti tinkamas darbo sąlygas medienos bioekonomikoje ir tokiu būdu padaryti ją patrauklesnę;

Stebėsena, ataskaitų teikimas ir duomenų rinkimas

50.

pabrėžia tikslių, integruotų, kokybiškų, aktualių, palyginamų ir nuolat atnaujinamų duomenų apie Europos miškus svarbą ir atkreipia dėmesį į iniciatyvą dėl pasiūlymo dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl miškų stebėsenos, ataskaitų teikimo ir duomenų rinkimo sistemos visapusiškai laikantis subsidiarumo principo; primena patikrintų duomenų, ypač surinktų vietos lygmeniu, svarbą, nes daugelį miško charakteristikų galima patikrinti tik vietoje; pabrėžia, kad lengvai prieinami, kokybiški, skaidrūs, išsamūs ir suderinti duomenys bei ataskaitos yra labai svarbūs siekiant strategijos tikslų, ir mano, kad siekiant užtikrinti pridėtinę vertę sistema turi būti grindžiama esamais mechanizmais ir procesais, pavyzdžiui, nacionaliniais miškų aprašais, Europos miškų informacine sistema, ENFIN tinklu, FOREST EUROPE ir Maisto ir žemės ūkio organizacija (FAO), vadovaujantis principu „iš apačios į viršų“, kad būtų galima panaudoti valstybėse narėse turimas žinias ir patirtį, ir jie turi būti rengiami vadovaujantis tarptautiniu mastu sutartais įsipareigojimais ir atitikti valstybių narių kompetenciją, sykiu vengiant darbo dubliavimo bei pernelyg didelės administracinės naštos ir išlaidų; pabrėžia, kad į šią sistemą turėtų būti įtraukti mechanizmai, kurie padėtų išvengti tokių klaidų, kaip dvigubas skaičiavimas; ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti pakankamą finansavimą ir žmogiškuosius išteklius operatyvinei paramai pagal šią sistemą teikti;

51.

mano, kad siekiant užtikrinti patikimų, skaidrių ir kokybiškų duomenų prieinamumą turi būti naudojami nauji, novatoriški metodai, pavyzdžiui, nuotolinio stebėjimo technologijos, kurias taikant būtų patikrinami ir palyginami duomenys, gauti vykdant stebėseną vietoje, ir jie turi būti analizuojami glaudžiai bendradarbiaujant su vietos ekspertais, įskaitant kompetentingas institucijas ir miškų valdytojus; mano, kad šie metodai taip pat gali būti svarbūs siekiant subalansuoti miškų daugiafunkciškumą, kurti naujus metodus ir praktiką bei jais dalytis, ir turėtų apimti finansines priemones, kad būtų galima susipažinti su duomenimis ir prisidėti prie jų gavimo; mano, kad palydovų duomenų ir vietos nustatymo bei buvimo vietos duomenų sinergija ir papildomumas gali tapti svarbia miškininkystės valdytojų ir vyriausybinių institucijų darbo priemone; pabrėžia programos „Copernicus“ svarbą nuotoliniu būdu stebint ir vertinant miškų inventoriaus būklę, taip pat nustatant tokius pažeidimus, kaip neteisėtas miško kirtimas ir miškų naikinimas; palankiai vertina tai, kad įgyvendinant Europos miškų informacinę sistemą miškuose bus sustiprinta dabartinė klimato kaitos padarinių ir kitų gamtos ar žmogaus sukeltų trikdžių stebėsena; pabrėžia, kad duomenų analizei tenka itin svarbus vaidmuo remiant tvarią miškotvarką ir miškų apsaugą, be kita ko, užkertant kelią neteisėtam miško kirtimui ir numatant bei švelninant natūralių trikdžių, pvz., audrų, miškų gaisrų ir kenkėjų, poveikį;

52.

mano, kad pagal programą „Copernicus“ gauti duomenys turėtų būti naudojami kaip teisėsaugos ir politikos formavimo įrodymai sertifikuojant duomenis ir iš jų gautus informacinius produktus, ir ragina įgyvendinti „Copernicus“ duomenų sertifikavimą, atsižvelgiant į būsimą teisės akto pasiūlymą dėl miškų stebėjimo, ataskaitų teikimo ir duomenų rinkimo sistemos; pabrėžia, kad tokie sertifikuoti duomenys galėtų būti labai svarbūs stebint įvairius reiškinius (miškų žemės plotą, neteisėtą miško kirtimą, miškų būklę, medžių rūšių nustatymą, augimo modelį, miškų gaisrų poveikį ir kt.), taip pat užtikrinant atitiktį teisės aktams;

53.

atkreipia dėmesį į pasiūlymą rengti strateginius miškų planus pagal miškų stebėsenos, ataskaitų teikimo ir duomenų rinkimo sistemą; taip pat pažymi, kad kelios valstybės narės jau yra parengusios nacionalines miškų strategijas, kurių Komisija negali vienodai įvertinti, ir kad jos turėtų būti parengtos arba toliau plėtojamos taip, kad padėtų siekti ES miškų strategijos tikslų; pabrėžia, kad priėmus šį pasiūlymą neturėtų pernelyg padidėti administracinė našta ir išlaidos; teigia, kad turėtų būti paaiškintas tikslus tokių planų tikslas ir poreikis, ir atkreipia dėmesį į pareigą paisyti valstybių narių kompetencijos miškų klausimais; ragina Komisiją užtikrinti, kad pasiūlyme dėl teisėkūros procedūra priimamo akto būtų visapusiškai atsižvelgiama į esamas nacionalines valstybių narių lygmens (o tam tikrais atvejais ir vietos lygmens) strategijas, pabrėžiant, kad strateginis ES lygmens planavimas turėtų derėti su esamomis nacionalinėmis strategijomis ir jų nedubliuoti; ragina Komisiją įvertinti, kaip ši priemonė galėtų būti naudojama visų pirma toms valstybėms narėms, kurios dar nėra parengusios nacionalinių strategijų, remti;

Valdymas ir įgyvendinimas

54.

mano, kad dėl daugiafunkcio miškų indėlio siekiant įvairių ES tikslų ir dėl to, kad su jais susijusios skirtingo administracinio lygmens institucijos ir skirtingos suinteresuotųjų subjektų grupės, strategijos įgyvendinimo pagrindas turi būti glaudus bendradarbiavimas ir keitimasis geriausia patirtimi su nacionaliniais ir regioniniais ekspertais, suinteresuotaisiais subjektais, visų pirma privačių ir valstybinių miškų savininkais ir valdytojais, mokslininkais, sertifikavimo sistemomis ir pilietine visuomene, įskaitant tinkamą atstovavimą Europos čiabuvių tautoms ir paisant subsidiarumo principo; pabrėžia, kad planuojant valdymą reikia atsižvelgti į ES ir valstybių narių dalyvavimą FOREST EUROPE, o tarptautiniu mastu – Maisto ir žemės ūkio organizacijoje (FAO), ir kad įgyvendinant strategiją turėtų būti siekiama sinergijos su indėliu į tarptautinius įsipareigojimus ir bendradarbiavimą, įskaitant nuolatinį terminologijos ir apibrėžčių tobulinimą; primena tarpvalstybinio bendradarbiavimo svarbą siekiant užtikrinti ilgalaikį vertingiausių ir nykstančių Europos rūšių ir buveinių išlikimą; primygtinai ragina aplinkos ir miškininkystės srities suinteresuotuosius subjektus pasitelkus įvairias švietimo priemones ir programas pasiekti platesnius gyventojų sluoksnius;

55.

pabrėžia Miškininkystės nuolatinio komiteto, kaip išsamių miškininkystės žinių suteikiančio forumo pagal šią strategiją vykdomai veiklai ir kitai miškininkystės sektoriui poveikį darančiai ES politikai aptarti, svarbą; mano, kad siekdama suderinti politiką Komisija turėtų stiprinti Miškininkystės nuolatinio komiteto ir kitų ekspertų grupių, pavyzdžiui, Miškų ir gamtos darbo grupės, Miškininkystės ir kamštienos pilietinio dialogo grupės ir Miškininkystės pramonės ekspertų grupės, dialogą, nes jis atlieka svarbų vaidmenį tinkamai įtraukiant suinteresuotuosius subjektus, kai formuojama ir įgyvendinama ES miškininkystės politika ir vykdomas Biologinės įvairovės ir gamtos koordinavimo grupės darbo pogrupio gamtos ir miškų klausimais ir Miškininkystės pramonės ekspertų grupės darbas;

56.

pripažįsta, kad strategijos įgyvendinimas gali lemti reikšmingus sisteminius miškininkystės sektoriaus pokyčius, pereinant nuo daugiausia mediena grindžiamų pajamų srautų prie sudėtingesnių pajamų srautų, vis labiau grindžiamų kitų ekosisteminių paslaugų teikimu, ir pabrėžia, kad reikia stebėti ir suprasti jos pasekmes; pažymi, kad politika ir teisės aktai iš esmės dubliuojasi, tačiau kartais prieštarauja vieni kitiems, o kai kuriais atvejais yra nustatyti prieštaringi tikslai, – tai daro poveikį miškams ir miškininkystės sektoriui ir gali sukelti teisėkūros susiskaidymą; pabrėžia, kad svarbu išlaikyti jų nuoseklumą; ragina Komisiją ir valstybes nares nuolat vertinti bendrą įvairių pagal šią strategiją įgyvendinamų iniciatyvų ir kitų atitinkamų ES teisės aktų ir politikos poveikį, kad vykdant visą su miškininkyste susijusį darbą būtų užtikrintas nuoseklumas ir stiprinamas tvarus miškų valdymas, visapusiškai paisant subsidiarumo principo; pabrėžia, kad atliekant šiuos vertinimus bendradarbiaujant su vietos subjektais turi būti nuodugniai įvertintas neliestų miškų ir sengirių apsaugos tvarkos poveikis vietos bendruomenėms; primena, kad 90 proc. neliestų miškų ir sengirių yra keturiose valstybėse narėse (43); ragina Komisiją savo įgyvendinimo ataskaitoje įtraukti pranešimą šiuo klausimu;

57.

reiškia didelį susirūpinimą dėl pranešimų apie neteisėtą miško kirtimą ir žemės naudojimo paskirties keitimą kai kuriose valstybėse narėse, įskaitant pažeidimus valstybiniuose miškuose ir saugomose teritorijose, ir dėl susijusių vykdomų pažeidimų nagrinėjimo procedūrų (44); pabrėžia, kad neteisėtas miško kirtimas gali turėti poveikį, kurį sustabdyti gali būti sunku arba neįmanoma; jis gali prisidėti prie biologinės įvairovės nykimo, klimato kaitos spartėjimo ir miškų gamtos išteklių, kurie labai svarbūs miškų bendruomenėms, praradimo, o tai savo ruožtu gali paskatinti žmogaus teisių pažeidimus; griežtai smerkia smurto atvejus ir reiškia gilų apgailestavimą dėl miškininkystės darbuotojų, žurnalistų ir aktyvistų nužudymų ir smurto prieš juos atskleidus neteisėto miško kirtimo atvejus ir tikisi, kad valstybės narės patrauks nusikaltėlius atsakomybėn ir nutrauks miškininkų priespaudą; ragina Komisiją ir valstybes nares visapusiškai ir veiksmingai įgyvendinti susijusius nacionalinės ir ES teisės aktus, visų pirma apibrėžiant neteisėtą miško kirtimą, stiprinant griežtą stebėseną, prireikus skiriant lėšų vykdymo užtikrinimui, kovojant su korupcija ir gerinant miškų ir žemės valdymą; pabrėžia, kad svarbu didinti valstybių narių kompetentingų institucijų vaidmenį kovojant su neteisėtu miško kirtimu ir pasimokyti iš patirties, įgytos įgyvendinant ES medienos reglamentą ir užtikrinant jo vykdymą; pažymi, kad miško kirtimas pažeidžiant gamtos apsaugos priemones, įskaitant „Natura 2000“ valdymo planus ir Paukščių bei Buveinių direktyvas, taip pat gali būti laikomas neteisėtu miško kirtimu; pabrėžia, kad neteisėtas miško kirtimas daro didelį neigiamą ekonominį, socialinį ir aplinkosauginį poveikį ir dėl jo vietos bendruomenės praranda pajamų; pažymi, kad esama sąsajų tarp neteisėto miško kirtimo ir blogų gyvenimo sąlygų; apgailestauja, kad Komisijos vykdomas pažeidimų bylų nagrinėjimas trunka labai ilgai ir kad dėl to kyla didelis pavojus, jog neteisėtas miško kirtimas bus vykdomas toliau ir kad bus per vėlu panaikinti ir atitaisyti didžiulę jo padarytą žalą; ragina Komisiją ir valstybes nares imtis skubių veiksmų siekiant sustabdyti neteisėtą miško kirtimą ir sugriežtinti neteisėtos prekybos mediena kontrolę, vykdant griežtą stebėseną ir užtikrinant galiojančių teisės aktų vykdymą, taip pat naudojant geoerdvines ir nuotolinio stebėjimo technologijas;

58.

ragina Komisiją tarptautiniu lygmeniu propaguoti ES miškų apsaugos standartus ir užmojus;

59.

ragina Komisiją atnaujinti derybas dėl tarptautinės teisiškai privalomos miškų konvencijos, kuria būtų prisidedama prie miškų tvarkymo, išsaugojimo ir tvaraus vystymo ir būtų numatyta įvairių papildomų jų funkcijų ir naudojimo būdų, įskaitant miško atkūrimo, įveisimo ir išsaugojimo priemones, sykiu atsižvelgiant į dabartinės ir būsimų kartų socialinius, ekonominius, ekologinius, kultūrinius ir dvasinius poreikius, atkreipiant dėmesį į labai svarbų visų rūšių miškų vaidmenį išsaugant ekologinius procesus ir pusiausvyrą ir remiant čiabuvių, jų bendruomenių ir kitų bendruomenių bei miško gyventojų tapatybę, kultūrą ir teises;

60.

ragina Sąjungą laikytis politikos suderinamumo vystymosi labui principo ir užtikrinti vystymosi, prekybos, žemės ūkio, energetikos ir klimato politikos nuoseklumą; pripažįsta teigiamą miškininkystės pramonės ekonominį, socialinį ir aplinkosauginį indėlį ir ragina toliau investuoti į mokslinius tyrimus, inovacijas ir technologijų pažangą;

61.

ragina Komisiją propaguoti „veidrodines“ nuostatas tarptautinėse bioekonomikos rinkose ir pasinaudoti visos Europos ir tarptautinėmis partnerystėmis bei užsienio prekybos susitarimais, kad būtų skatinamas ES klimato srities užmojis ir miškų naudojimo tvarumas už ES ribų;

o o

62.

paveda Pirmininkei perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1) OL C 395, 2021 9 29, p. 37.

(2) OL C 346, 2016 9 21, p. 17.

(3) OL L 243, 2021 7 9, p. 1.

(4) OL L 156, 2018 6 19, p. 1.

(5) OL L 328, 2018 12 21, p. 82.

(6) OL L 206, 1992 7 22, p. 7.

(7) OL L 60, 2021 2 22, p. 21.

(8) OL L 189, 2022 5 10, p. 1.

(9) OL C 152, 2022 4 6, p. 169.

(10) 2018 m. balandžio 17 d. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimas Europos Komisija prieš Lenkijos Respubliką, C-441/17, ECLI:EU:C:2018:255 (Valstybės įsipareigojimų neįvykdymas – Aplinka – Direktyva 92/43/EEB – Natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsauga – 6 straipsnio 1 ir 3 dalys – 12 straipsnio 1 dalis – Direktyva 2009/147/EB – Laukinių paukščių apsauga – 4 ir 5 straipsniai – Teritorija Natura 2000 Puszcza Białowieska – Miškotvarkos plano pakeitimas – Eksploatuotinos medienos kiekio padidinimas – Planas ar projektas, kurie tiesiogiai nebūtini teritorijai tvarkyti, bet gali ją reikšmingai paveikti – Tinkamas poveikio teritorijai vertinimas – Pavojus teritorijos vientisumui – Veiksmingas apsaugos priemonių įgyvendinimas – Poveikis saugomų rūšių perėjimo ir poilsio vietoms).

(11) atsižvelgdamas į 2021 m. birželio 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2021/1119, kuriuo nustatoma poveikio klimatui neutralumo pasiekimo sistema.

(12) 2016 m. Europos aplinkos agentūros ataskaita Nr. 5/2016 „Europos miškų ekosistemų būklė ir tendencijos“.

(13) 2018 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/841 dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų, išmetamų ir absorbuojamų dėl žemės naudojimo, žemės naudojimo keitimo ir miškininkystės, kiekio įtraukimo į 2030 m. klimato ir energetikos politikos strategiją (OL L 156, 2018 6 19, p. 1).

(14) 2021 m. liepos 16 d. Komisijos komunikatas „Naujoji 2030 m. ES miškų strategija“ (COM(2021)0572).

(15) Visoje Europoje dauguma privačių valdų yra 10 ha ar mažiau – FOREST EUROPE, „Europos miškų būklė 2020 m.“, 2020; Vokietijoje 50 proc. privačių miškų valdų mažesnės nei 20 ha: https://www.bmel.de/SharedDocs/Downloads/DE/Broschueren/bundeswaldinventur3.pdf;jsessionid=972A5297B9463D98948E787D1AA78F19.live921?__blob=publicationFile&v=3; Prancūzijoje maždaug 2/3 privačių savininkų turi mažiau nei 1 ha: https://franceboisforet.fr/wp-content/uploads/2021/04/Brochure_chiffresClesForetPrivee_2021_PageApage_BD.pdf; Suomijoje apie 45 proc. savininkų turi mažiau nei 10 ha: https://www.luke.fi/en/statistics/ownership-of-forest-land; Latvijoje 50 proc. savininkų turi mažiau nei 5 ha: https://www.zm.gov.lv/public/ck/files/MAF_parskats_Silava_privat_meza_apsaimn_monitorings.pdf.

(16) „Science for Environment Policy, European Forests for biodiversity, climate change mitigation and adaptation, Future Brief 25“, Vakarų Anglijos universiteto Bristolyje Mokslinės komunikacijos skyriaus informacija, 2021, https://ec.europa.eu/environment/integration/research/newsalert/

(17) Europos aplinkos agentūra, „The European environment – state and outlook 2020: knowledge for transition to a sustainable Europe“ („Europos aplinka: 2020 m. padėtis ir perspektyva. Žinios, būtinos siekiant tvarios Europos“), 2020 m. gegužės 11 d., p. 83, https://www.eea.europa.eu/soer-2020/

(18) 2021 m. liepos 16 d. Komisijos komunikatas „Naujoji 2030 m. ES miškų strategija“ (COM(2021)0572).

(19) Komisijos Jungtinio tyrimų centro ataskaita „Ekosistemų ir jų paslaugų planavimas ir vertinimas: ES ekosistemos vertinimas“, 2020; dėl būklės tendencijų taip pat žr. FOREST EUROPE, „Europos miškų būklė 2020 m.“, 2020.

(20) 2020 m. FOREST EUROPE ataskaita „Europos miškų būklė 2020 m.“.

(21) Komisijos Jungtinio tyrimų centro ataskaita „Ekosistemų ir jų paslaugų planavimas ir vertinimas: ES ekosistemos vertinimas“, 2020; dėl būklės tendencijų taip pat žr. FOREST EUROPE, „Europos miškų būklė 2020 m.“, 2020.

(22) 2010 m. spalio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 995/2010, kuriuo nustatomos veiklos vykdytojų, pateikiančių rinkai medieną ir medienos produktus, pareigos (OL L 295, 2010 11 12, p. 23).

(23) Europos Komisijos Aplinkos generalinis direktoratas, „Study on certification and verification schemes in the forest sector and for wood-based products: report“, Europos Sąjungos leidinių biuras, 2021, https://op.europa.eu/en/publication-detail/-/publication/afa5e0df-fb19-11eb-b520-01aa75ed71a1/language-en

(24) Jungtinis tyrimų centras, „Neliestų miškų ir sengirių kartografavimas ir vertinimas Europoje“ (angl. „Mapping and assessment of primary and old-growth forests in Europe“), 2021.

(25) https://www.wur.nl/en/research-results/research-institutes/environmental-research/show-wenr/does-the-eu-depend-on-russia-for-its-wood.htm

(26) https://www.eca.europa.eu/Lists/ECADocuments/SR21_21/SR_Forestry_lt.pdf

(27) FOREST EUROPE, „Europos miškų būklė 2020 m.“, 2020.

(28) „Science for Environment Policy, European Forests for biodiversity, climate change mitigation and adaptation, Future Brief 25“, Vakarų Anglijos universiteto Bristolyje Mokslinės komunikacijos skyriaus informacija, 2021, https://ec.europa.eu/environment/integration/research/newsalert/

(29) 2021 m. lapkričio 17 d. Komisijos komunikatas „ES 2030 m. dirvožemio strategija. Naudojimasis geros būklės dirvožemio teikiama nauda žmonėms, maistui, gamtai ir klimatui“ (COM(2021)0699).

(30) Pickles, B. J. ir Simard, S. W., „Mycorrhizal Networks and Forest Resilience to Drought“, „Mycorrhizal Mediation of Soil – Fertility, Structure and Carbon Storage“, Elsevier, Amsterdamas, 2017, p. 319–339.

(31) Gorzelak, M. A. ir kt., „Inter-plant communication through mycorrhizal networks mediates complex adaptive behaviour in plant communities“, „AoB Plants“, 2015.

(32) Usman, M. ir kt., „Micorrhizal Symbiosis for better Adaptation of Trees to Abiotic Stress Custed by Climate Change in Temperate and bore Forests“, „Frontiers in Forests and Global Change“, 2021.

(33) Europos Komisijos Vidaus rinkos, pramonės, verslumo ir MVĮ generalinis direktoratas, „Guidance on cascading use of biomass with selected good practice examples on woody biomass“, Leidinių biuras, 2019.

(34) Hetemäki, L., Palahí, M. ir Nasi, R., „Seeing the wood in the forests. Knowledge to Action 1“, Europos miškų institutas, 2020; taip pat žr. Pasaulio laukinės gamtos fondo Gyvųjų miškų ataskaitos 5 skyrių, https://wwf.panda.org/discover/our_focus/forests_practice/forest_publications_news_and_reports/living_forests_report/

(35) FOREST EUROPE teritorijoje; žr. FOREST EUROPE ataskaitą „Europos miškų būklė 2020 m.“, 2020.

(36) 2021 m. liepos 16 d. Komisijos tarnybų darbinis dokumentas „Įsipareigojimo iki 2030 m. pasodinti 3 mlrd. medžių“ (SWD(2021)0651).

(37) Jungtinis tyrimų centras, „Neliestų miškų ir sengirių kartografavimas ir vertinimas Europoje“ (angl. „Mapping and assessment of primary and old-growth forests in Europe“), 2021 m.

(38) https://ec.europa.eu/eurostat/statistics-explained/index.php?title=Forests,_forestry_and_logging#Employment_and_apparent_labour_productivity_in_forestry_and_logging

(39) 2021 m. gruodžio 15 d. Komisijos komunikatas dėl tvarių anglies dioksido ciklų (COM(2021)0800).

(40) OL C 229, 2021 6 15, p. 6.

(41) https://ec.europa.eu/eurostat/statistics-explained/index.php?title=Forests,_forestry_and_logging#Employment_and_apparent_labour_productivity_in_forestry_and_logging

(42) FOREST EUROPE, Europos miškų būklė 2020 m., 2020 m.

(43) Jungtinis tyrimų centras, „Neliestų miškų ir sengirių kartografavimas ir vertinimas Europoje“ (angl. Mapping and assessment of primary and old-growth forests in Europe), 2021.

(44) Penkios vykstančios pažeidimų nagrinėjimo procedūros prieš keturias valstybes nares (bylos 2016/2072, 2018/2208, 2018/4076, 2020/2033, 2021/4029).

Top

Choose the experimental features you want to try