52022IP0283

EUR-Lex

Access to European Union law

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

EUROPA
EUR-Lex home
EUR-Lex - 52022IP0283 - EN

Help

Search tips

Need more search options? Use the Advanced search

Document 52022IP0283

2022 m. liepos 6 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Komisijos 2021 m. ataskaitos dėl Bosnijos ir Hercegovinos (2021/2245(INI))

OL C 47, 2023 2 7, p. 87–101 (BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, GA, HR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)

HTML

PDF

Official Journal

2023 2 7

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 47/87

P9_TA(2022)0283

2021 m. ataskaita dėl Bosnijos ir Hercegovinos

2022 m. liepos 6 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Komisijos 2021 m. ataskaitos dėl Bosnijos ir Hercegovinos (2021/2245(INI))

(2023/C 47/07)

Europos Parlamentas,

—	atsižvelgdamas į Europos Bendrijų bei jų valstybių narių ir Bosnijos ir Hercegovinos stabilizacijos ir asociacijos susitarimą,

—	atsižvelgdamas į 2015 m. lapkričio 5–6 d. vykusį pirmąjį ES ir Bosnijos ir Hercegovinos Stabilizacijos ir asociacijos parlamentinio komiteto (SAPK) posėdį ir į 2021 m. birželio 17 d. vykusį antrąjį ES ir Bosnijos ir Hercegovinos Stabilizacijos ir asociacijos parlamentinio komiteto posėdį,

—	atsižvelgdamas į 2018 m. liepos 13 d. vykusį trečiąjį ES ir Bosnijos ir Hercegovinos stabilizacijos ir asociacijos tarybos posėdį,

—	atsižvelgdamas į 2019 m. lapkričio 7 d. vykusį ketvirtąjį ES ir Bosnijos ir Hercegovinos Stabilizacijos ir asociacijos parlamentinio komiteto posėdį,

—	atsižvelgdamas į 2016 m. vasario 15 d. Bosnijos ir Hercegovinos paraišką dėl narystės Europos Sąjungoje,

—	atsižvelgdamas į 2018 m. gegužės 17 d. ES ir Vakarų Balkanų aukščiausiojo lygio susitikime paskelbtą Sofijos deklaraciją ir prie jos pridėtą Sofijos prioritetų darbotvarkę,

—	atsižvelgdamas į 2020 m. gegužės 6 d. Zagrebe vykusį ES ir Vakarų Balkanų aukščiausiojo lygio susitikimą ir deklaraciją,

—	atsižvelgdamas į 2020 m. lapkričio 10 d. Sofijos aukščiausiojo lygio susitikimą, įskaitant deklaraciją dėl bendros regioninės rinkos ir deklaraciją dėl Vakarų Balkanų žaliosios darbotvarkės,

—	atsižvelgdamas į 2021 m. liepos 5 d. vykusį 8-ąjį Berlyno proceso aukščiausiojo lygio susitikimą,

—	atsižvelgdamas į 2021 m. spalio 6 d. Brdo pri Kranju vykusį ES ir Vakarų Balkanų aukščiausiojo lygio susitikimą ir deklaraciją,

—	atsižvelgdamas į 2021 m. lapkričio 4 d. Tarybos sprendimą (ES) 2021/1923 dėl paramos priemonės pagal Europos taikos priemonę Bosnijos ir Hercegovinos ginkluotųjų pajėgų pajėgumų stiprinimui remti (1),

—	atsižvelgdamas į 2021 m. spalio 18 d. Tarybos išvadas dėl Bosnijos ir Hercegovinos ir dėl operacijos EUFOR ALTHEA, parengtas po operacijos trečiosios strateginės peržiūros,

—	atsižvelgdamas į 2021 m. gruodžio 14 d. Tarybos išvadas dėl plėtros ir stabilizacijos bei asociacijos proceso,

—	atsižvelgdamas į 2022 m. kovo 24–25 d. Tarybos išvadas dėl užsitęsusios politinės krizės Bosnijoje ir Hercegovinoje ir į tai, kad šalies vadovai turi parodyti tvirtą įsipareigojimą skubiai užbaigti konstitucinę ir rinkimų reformą,

—	atsižvelgdamas į 2021 m. rugsėjo 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2021/1529, kuriuo nustatoma Pasirengimo narystei paramos priemonė (PNPP III) (2),

—	atsižvelgdamas į 2020 m. vasario 5 d. Komisijos komunikatą „Stojimo proceso stiprinimas. Įtikima ES perspektyva Vakarų Balkanų šalimis“ (COM(2020)0057),

—	atsižvelgdamas į 2019 m. gegužės 29 d. Komisijos komunikatą dėl ES plėtros politikos (COM(2019)0260),

—	atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Komisijos nuomonė dėl Bosnijos ir Hercegovinos paraiškos dėl narystės Europos Sąjungoje“ (COM(2019)0261) ir prie jo pridėtą analitinę ataskaitą (SWD(2019)0222),

—	atsižvelgdamas į 2020 m. balandžio 29 d. Komisijos komunikatą „Parama Vakarų Balkanų šalims kovoti su COVID-19 ir atsigauti po pandemijos“,

—	atsižvelgdamas į 2020 m. liepos 24 d. Komisijos komunikatą „2020–2025 m. ES kovos su neteisėta prekyba šaunamaisiais ginklais veiksmų planas“ (COM(2020)0608),

—	atsižvelgdamas į 2020 m. spalio 6 d. Komisijos komunikatą „Vakarų Balkanų ekonomikos ir investicijų planas“ (COM(2020)0641),

—	atsižvelgdamas į 2021 m. balandžio 14 d. Komisijos komunikatą „2021–2025 m. ES kovos su organizuotu nusikalstamumu strategija“ (COM(2021)0170),

—	atsižvelgdamas į 2021 m. balandžio 14 d. Komisijos komunikatą „2021–2025 m. ES kovos su prekyba žmonėmis strategija“ (COM(2021)0171),

—	atsižvelgdamas į 2021 m. spalio 19 d. Komisijos komunikatą „2021 m. komunikatas dėl ES plėtros politikos“ (COM(2021)0664) ir prie jo pridėtą Komisijos tarnybų darbinį dokumentą „2021 m. ataskaita dėl Bosnijos ir Hercegovinos“ (SWD(2021)0291),

—	atsižvelgdamas į 2019 m. gruodžio 5 d. ekspertų ataskaitą dėl teisinės valstybės klausimų Bosnijoje ir Hercegovinoje,

—	atsižvelgdamas į 2022 m. sausio 10 d. Europos Audito Rūmų specialiąją ataskaitą „ES parama teisinei valstybei Vakarų Balkanuose: nepaisant pastangų, esminės problemos neišspręstos“,

—

atsižvelgdamas į Venecijos komisijos 62-ojoje plenarinėje sesijoje priimtą Nuomonę dėl konstitucinės padėties Bosnijoje ir Hercegovinoje ir vyriausiojo įgaliotinio įgaliojimų (Venecija, 2005 m. kovo 11–12 d.) ir vėlesnes Venecijos komisijos rekomendacijas dėl konstitucinių klausimų Bosnijoje ir Hercegovinoje,

—	atsižvelgdamas į 2020 m. gruodžio 14 d. Venecijos komisijos nuomonių ir ataskaitų dėl Rinkimų įstatymo stabilumo rinkinį,

—	atsižvelgdamas į atitinkamas Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimus, priimtus ieškovų, įskaitant Azra Zornić, Dervo Sejdić, Jakob Finci ir kt., naudai,

—	atsižvelgdamas į 2020 m. gruodžio 21 d. Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai Josepo Borrellio ir už kaimynystę ir plėtrą atsakingo Komisijos nario Oliverio Várhelyio bendrą pareiškimą dėl vietos rinkimų surengimo Mostare,

—	atsižvelgdamas į vyriausiojo įgaliotinio taikos susitarimui Bosnijoje ir Hercegovinoje įgyvendinti šešiasdešimtąją ir ankstesnes ataskaitas Jungtinių Tautų generaliniam sekretoriui,

—	atsižvelgdamas į 2021 m. lapkričio 3 d. Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliuciją Nr. 2604 (2021) dėl padėties Bosnijoje ir Hercegovinoje, kuria Europos Sąjungos karinės operacijos Bosnijoje ir Hercegovinoje (EUFOR ALTHEA) įgaliojimai pratęsiami iki 2022 m. lapkričio mėnesio,

—

atsižvelgdamas į 2022 m. sausio 5 d. JAV valdžios institucijų sprendimą taikyti sankcijas Bosnijos ir Hercegovinos prezidiumo serbų nariui reaguojant į jo korupcinę veiklą ir nuolatines grėsmes Bosnijos ir Hercegovinos stabilumui ir teritoriniam vientisumui ir atsižvelgdamas į 2022 m. balandžio 11 d. JK valdžios institucijų sprendimą taikyti sankcijas Prezidiumo serbų nariui ir Serbų Respublikos autonominio vieneto prezidentui už jų destabilizuojančią veiklą Bosnijoje ir Hercegovinoje,

—	atsižvelgdamas į 2022 m. birželio 12 d. Briuselyje priimtą politinį susitarimą dėl principų siekiant užtikrinti, kad Bosnija ir Hercegovina veiktų taip, kad būtų daroma pažanga kelyje į Europą,

—	atsižvelgdamas į 2022 m. birželio 23 d. Europos Vadovų Tarybos išvadas dėl Ukrainos, paraiškų dėl Ukrainos, Moldovos Respublikos bei Sakartvelo narystės, Vakarų Balkanų ir išorės santykių,

—	atsižvelgdamas į 1991 m. vasario 25 d. priimtą Konvenciją dėl poveikio aplinkai vertinimo tarpvalstybiniame kontekste,

—	atsižvelgdamas į 2021 m. spalio 1 d. 8-ojo Vakarų Balkanų pilietinės visuomenės forumo galutinę deklaraciją,

—	palankiai vertina 2019 m. Poznanės deklaraciją dėl romų integracijos ES plėtros procese;

—	atsižvelgdamas į 2005 m. gegužės 16 d. Europos Tarybos konvenciją dėl nusikalstamu būdu įgytų pajamų plovimo, paieškos, arešto ir konfiskavimo bei terorizmo finansavimo,

—	atsižvelgdamas į Bosnijos ir Hercegovinos Federacijos ir Serbų Respublikos Konstitucijas,

—	atsižvelgdamas į savo 2015 m. liepos 9 d. rezoliuciją dėl Srebrenicos žudynių metinių minėjimo (3),

—	atsižvelgdamas į savo 2015 m. gruodžio 17 d. rezoliuciją dėl 20-ųjų Deitono taikos susitarimo metinių (4),

—	atsižvelgdamas į 2020 m. birželio 19 d. Europos Parlamento rekomendaciją Tarybai, Komisijai ir Komisijos pirmininko pavaduotojui ir Sąjungos vyriausiajam įgaliotiniui užsienio reikalams ir saugumo politikai dėl Vakarų Balkanų po 2020 m. aukščiausiojo lygio susitikimo (5),

—	atsižvelgdamas į savo 2021 m. gruodžio 15 d. rezoliuciją dėl bendradarbiavimo kovojant su organizuotu nusikalstamumu Vakarų Balkanuose (6),

—	atsižvelgdamas į savo 2022 m. vasario 17 d. rezoliuciją dėl 2021 m. metinio pranešimo dėl bendros užsienio ir saugumo politikos įgyvendinimo (7),

—	atsižvelgdamas į savo 2022 m. kovo 9 d. rezoliuciją dėl užsienio šalių kišimosi į visus demokratinius procesus Europos Sąjungoje, įskaitant dezinformaciją (8),

—	atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl šios šalies,

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 54 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto pranešimą (A9-0188/2022),

kadangi Bosnijos ir Hercegovinos piliečiai siekia euroatlantinės integracijos dėl tvarios taikos, demokratijos ir gerovės; kadangi Vakarų Balkanų ateitis yra ES ir 2003 m. Salonikų aukščiausiojo lygio susitikime Vakarų Balkanų, įskaitant Bosniją ir Hercegoviną, piliečiams buvo pasiūlyta būsimos integracijos į ES perspektyva;

kadangi ES ir Europos Parlamentas visada rėmė Bosnijos ir Hercegovinos pastangas kelyje į ES ir demokratinius pokyčius, grindžiamus jos strategine orientacija ir įsipareigojimu siekti Europos integracijos; kadangi siekiant narystės ES reikia, kad procese dalyvautų visi Bosnijos ir Hercegovinos politiniai lyderiai, valdžios institucijos, institucijos ir pareigūnai;

C.	kadangi ES yra didžiausia Bosnijos ir Hercegovinos prekybos ir investicijų partnerė ir didžiausia finansinės paramos teikėja, visų pirma pagal Pasirengimo narystei pagalbos priemonę (PNPP III);

kadangi Bosnijos ir Hercegovinos pažanga siekiant narystės ES priklauso nuo to, ar bus įgyvendinta 14 pagrindinių prioritetų, išdėstytų Komisijos nuomonėje dėl jos paraiškos dėl narystės ES, ir kadangi kolegos Bosnijoje ir Hercegovinoje, naudodamiesi ES parama, turėtų spręsti nuolatinio pažangos minėtoje srityje trūkumo problemą;

kadangi pasitikėjimas plėtros procesu yra grindžiamas aiškia pažanga, padaryta pagrindinėse teisinės valstybės ir teismų reformos, kovos su korupcija ir organizuotu nusikalstamumu, saugumo, pagrindinių teisių, demokratinių institucijų, viešojo administravimo reformos, taip pat ekonominio vystymosi ir konkurencingumo srityse;

F.	kadangi turi būti išsaugotas Deitono taikos susitarimo palikimas;

G.	kadangi pagal Deitono taikos susitarimo 10 priedą tarptautinis vyriausiasis įgaliotinis ir Vyriausiojo įgaliotinio biuras išlieka atsakingi už taikos susitarimų civilinių aspektų įgyvendinimo priežiūrą iki 2008 m. nustatytos darbotvarkės „5 + 2“ įgyvendinimo;

kadangi nuo 2004 m. Europos Sąjunga vykdo karinę operaciją Bosnijoje ir Hercegovinoje – EUFOR ALTHEA, kuriai pavesta vykdyti JT Saugumo Tarybos vykdomuosius įgaliojimus siekiant padėti valdžios institucijoms išlaikyti saugią ir patikimą aplinką; kadangi EUFOR ALTHEA turėtų būti toliau stiprinama, kad iš tiesų būtų veiksminga; kadangi kyla konkretus pavojus, kad JT Saugumo Taryboje nebus pratęsti jos įgaliojimai;

I.	kadangi Vyriausiojo įgaliotinio biuras (OHR) ir EUFOR ALTHEA yra neatsiejami nuo taikos, saugumo ir stabilumo užtikrinimo Bosnijoje ir Hercegovinoje bei regione ir įgyvendinant Deitono taikos susitarimą pagal jų įgaliojimus;

J.	kadangi vyriausiasis įgaliotinis pasinaudojo Bonos įgaliojimais, kad sustabdytų Serbų Respublikos autonominio vieneto Nekilnojamojo turto įstatymą;

K.	kadangi sukūrus tvirtus tarptautinius priežiūros mechanizmus tarptautinei bendruomenei, įskaitant ES, tenka didelė atsakomybė už Bosnijos ir Hercegovinos demokratinį veikimą ir klestėjimą bei taikią ateitį;

kadangi pagal Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją visi Bosnijos ir Hercegovinos piliečiai, neatsižvelgiant į jų etninę kilmę, visoje Bosnijos ir Hercegovinos teritorijoje turėtų turėti vienodas teises ir pareigas; kadangi šalis įsipareigojo vykdyti tarptautinius ir vidaus įsipareigojimus ir panaikinti sistemingą diskriminaciją dėl etninės kilmės ir gyvenamosios vietos ir užtikrinti piliečių lygybę prieš įstatymą, gerbiant šalies konstitucinę tvarką, kuri turi būti visiškai suderinta su Europos standartais ir principais;

M.	kadangi labai svarbu užtikrinti tinkamą įvairiapusį atstovavimą visais valdymo lygmenimis;

kadangi Bosnija ir Hercegovina dar neįgyvendino daugybės Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimų, kurie buvo palankūs diskriminaciją patyrusiems Bosnijos piliečiams; kadangi tokie sprendimai suteikia galimybę visiems Bosnijos ir Hercegovinos piliečiams veiksmingai naudotis savo pagrindinėmis pilietinėmis ir politinėmis teisėmis;

O.	kadangi konstituciniai ir rinkiminiai pakeitimai turėtų sustiprinti Bosnijos ir Hercegovinos kaip daugiatautės, įtraukios ir demokratinės valstybės poziciją ir pašalinti iš rinkimų sistemos diskriminaciją ir korupciją;

P.	kadangi Bosnijos ir Hercegovinos teisinė sistema turi būti peržiūrėta atsižvelgiant į tarptautinę jurisprudenciją;

Q.	kadangi Bosnijos ir Hercegovinos perėjimas nuo Deitono taikos susitarimo prie ES sistemos yra būtina sąlyga siekiant išsaugoti šalies suverenumą ir išlaikyti jos demokratinius pokyčius;

kadangi, remiantis JT tyrimais, 47 proc. 18–29 m. bosnių svarsto galimybę laikinai arba visam laikui emigruoti dėl perspektyvų namuose stokos; kadangi, remiantis Jungtinių Tautų gyventojų fondo ataskaita, kasmet vidutiniškai 50 000–55 000 žmonių, daugiausia kvalifikuotų darbuotojų ir specialistų, palieka Bosniją ir Hercegoviną;

S.	kadangi oficialus ar neoficialus nuteistų karo nusikaltėlių šlovinimas, etninė ar religinė segregacija ir diskriminacija prieštarauja pačiai Europos projekto esmei; kadangi reikia nedelsiant veiksmingai įstatymais uždrausti holokausto, genocido, karo nusikaltimų ir nusikaltimų žmogiškumui neigimą;

kadangi šiuo metu Bosnija ir Hercegovina patiria didžiausią nestabilumą nuo 1992–1995 m. karo; kadangi tam tikri Serbų Respublikos autonominio vieneto Bosnijoje ir Hercegovinoje politiniai lyderiai vartoja kurstomąją retoriką ir dalyvauja destabilizuojančiuose veiksmuose, kuriais siekiama pasirengti pasitraukimui iš valstybės institucijų (įskaitant karinę, mokesčių sistemą ir teismines institucijas) ir įsteigti nepriklausomas institucijas, o tai pažeidžia Deitono taikos susitarimą; kadangi tam tikri užsienio politiniai veikėjai aktyviai remia ardomąsias ir separatistines Bosnijos serbų vadovybės, vadovaujamos Milorado Dodiko, pastangas;

U.	kadangi 2022 m. kovo 18 d. Taryba priėmė Sprendimą (BUSP) 2022/450 (9), kuriuo pratęsiama esama sankcijų sistema asmenims, kenkiantiems Bosnijos ir Hercegovinos suverenitetui, teritoriniam vientisumui ir konstitucinei tvarkai arba Deitono taikos susitarimui;

V.	kadangi Taryba nuolat reiškia paramą Bosnijos ir Hercegovinos suverenumui, vienybei ir teritoriniam vientisumui;

W.	kadangi piktavališku tiesioginiu ir netiesioginiu užsienio kišimusi ir dezinformacija siekiama paskleisti skirtingų bendruomenių nesutarimus ir destabilizuoti regioną, ypač atsižvelgiant į Rusijos invaziją į Ukrainą;

Demokratinių institucijų veikimas

pabrėžia, kad stojimo į ES tempą lemia reformų, kuriomis siekiama užtikrinti tinkamą demokratinių institucijų, grindžiamų teisinės valstybės, gero valdymo ir pagrindinių teisių principais, veikimą, įgyvendinimas;

primygtinai ragina Bosniją ir Hercegoviną ir visus jos politinius veikėjus parodyti įsipareigojimą ir žengti esminius žingsnius siekiant narystės ES – daryti pažangą įgyvendinant 14 pagrindinių prioritetų, visų pirma atkurti teisminių nepriklausomumą, stiprinti teisinę valstybę ir jos vertybes bei principus visose valstybės institucijose, intensyvinti ir stiprinti kovą su korupcija ir organizuotu nusikalstamumu, skatinti ir garantuoti žiniasklaidos laisvę ir pilietinei visuomenei palankią aplinką ir užtikrinti pažeidžiamų grupių apsaugą;

apgailestauja dėl to, kad praėjus daugiau kaip 25 metams nuo karo pabaigos šalyje vis dar egzistuoja susiskaidymas, kurį skatina politinis elitas, separatistiniai bandymai ir didelė korupcija, o tai prisideda prie didelio protų nutekėjimo ir demografinio nuosmukio dėl perspektyvų stokos;

palankiai vertina 2021 m. birželio 17 d. ES ir Bosnijos ir Hercegovinos Stabilizacijos ir asociacijos parlamentinio komiteto posėdį ir jo darbo tvarkos taisyklių priėmimą ir pabrėžia, kad svarbu užtikrinti jo veikimą vykdant įtraukų politinį dialogą ir reguliariai bendradarbiaujant; vis dėlto apgailestauja dėl to, kad Bosnijos kolegos nepakankamai aktyviai dalyvauja užmezgant konstruktyvų parlamentinį bendradarbiavimą, kuris padėtų įgyvendinti trečiąjį iš keturiolikos pagrindinių prioritetų;

pakartoja, kad aiškiai remia suverenitetu ir teritoriniu vientisumu grindžiamą Bosnijos ir Hercegovinos pilietinę ir demokratinę pertvarką vykdant Europos integraciją, vadovaujantis visų Bosnijos ir Hercegovinos piliečių lygybės ir nediskriminavimo principais, įtvirtintais Konstitucijoje, ir atsižvelgiant į atitinkamus Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimus;

pabrėžia, jog svarbu gerbti Deitono taikos susitarimo palikimą ir primena jo tikslą – užbaigti karą ir užtikrinti taiką; atkreipia dėmesį į valstybę sudarančiųjų tautų koncepciją, tačiau pabrėžia, kad ši koncepcija jokiu būdu neturėtų lemti kitų piliečių diskriminacijos ar pagal ją neturėtų būti suteikta jokių papildomų teisių, palyginti su kitais Bosnijos ir Hercegovinos piliečiais, asmenims, kurie priskiria save vienai iš grupių; smerkia pareiškimus ir pasiūlymus, kuriais siekiama pakenkti Bosnijos ir Hercegovinos valstybingumui ir konstitucinėms vertybėms, ir primena, kad Bosnija ir Hercegovina turi šalinti savo konstitucinės sistemos trūkumus ir ją suderinti su Europos standartais ir principais;

pabrėžia, kad Deitono taikos susitarimo vykdymo užtikrinimas apima įsipareigojimą įgyvendinti vyriausiojo įgaliotinio sprendimus nedarant poveikio būtinų politinių ir struktūrinių reformų įgyvendinimui šalyje; pabrėžia, kad reikia stiprinti Bosnijos ir Hercegovinos piliečių ir politikų atsakomybę už šalies vystymąsi;

nurodo, jog ryžtingai pritaria tam, kad Vyriausiojo įgaliotinio biuras naudotųsi visais savo įgaliojimais, įskaitant Bonos įgaliojimus kaip kraštutinę priemonę, jei reikia, siekiant užtikrinti visapusišką pagarbą Deitono taikos susitarimui ir Bosnijos ir Hercegovinos suverenumui ir vientisumui; primygtinai ragina Komisiją, Europos išorės veiksmų tarnybą (EIVT) ir ES valstybes nares viešai pareikšti tvirtą paramą visiems vyriausiojo įgaliotinio įgaliojimams ir glaudžiai bendradarbiauti siekiant remti vyriausiojo įgaliotinį įgyvendinant darbotvarkę „5+ 2“; ragina visas JT Saugumo Tarybos nares užtikrinti Vyriausiojo įgaliotinio biuro, kuris yra itin svarbus Bosnijos ir Hercegovinos stabilumo garantas, įgaliojimų atnaujinimą ir tęstinumą;

atkreipia dėmesį į neseniai priimtą vyriausiojo įgaliotinio sprendimą sustabdyti Nekilnojamojo turto įstatymo taikymą Serbų Respublikos autonominiame vienete ir išplėsti draudimą disponuoti valstybės turtu; kuo griežčiausiai smerkia bet kokią prieš vyriausiąjį įgaliotinį nukreiptą neapykantą kurstančią retoriką ir grasinimus smurtui, be kita ko, pareikštus per 2022 m. balandžio 20 d. Banja Luka surengtą mitingą dalyvaujant Serbų Respublikos autonominio vieneto vadovams; ragina valdžios institucijas užkirsti kelią tokioms grėsmėms ir ją keliančius asmenis patraukti baudžiamojon atsakomybėn;

10.

griežtai prieštarauja bet kokiems žalingiems susitarimams valstybinės ir karinės nuosavybės klausimu; ragina tarptautinius suinteresuotuosius subjektus, visų pirma Komisiją ir ES delegaciją, remti Vyriausiojo įgaliotinio biuro ir jo ekspertų grupės darbą ieškant tvaraus sprendimo, kuris būtų naudingas visai šaliai ir visiems piliečiams, ir, taikant ryžtingesnį ir patikimesnį požiūrį, reaguoti į separatistines Serbų Respublikos autonominio vieneto vadovybės pastangas;

11.

apgailestauja dėl aklavietės derybose dėl konstitucinės ir rinkiminės teisės reformos Bosnijoje ir Hercegovinoje, taip pat dėl politinės valios ją įveikti trūkumo, dėl nesugebėjimo ją įgyvendinti iki 2022 m. spalio mėn. rinkimų, nepaisant to, kad ES ir Jungtinės Amerikos Valstijos ne kartą bandė palengvinti šį procesą; ragina visus veikėjus užtikrinti, kad rinkimai spalio mėn. vyktų taip, kaip numatyta, derėtis vadovaujantis gera valia ir pasiekti subalansuotą susitarimą, laikantis Europos standartų, Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimų ir Venecijos komisijos rekomendacijų, vykdyti konstitucinę demokratinio valdymo pareigą ir užtikrinti rinkimų proceso skaidrumą, sąžiningumą ir veiksmingumą nedelsiant įgyvendinant integralumo dokumentų rinkinį;

12.

griežtai smerkia tarptautinių ir nacionalinių normų ir įsipareigojimų nepaisymą, bet kokią neapykantą kurstančią retoriką ir ardomuosius veiksmus, įskaitant pasitraukimą iš valstybės institucijų ir vėlesnę jų blokadą, boikotą ir trukdymą joms, ir, visų pirma, tai daro Serbų Respublikos autonominio vieneto vadovai, kurie destabilizuoja šalį, kenkia šalies valstybingumui pažeidžiant Konstituciją ir Deitono taikos susitarimą ir sistemingai trukdo priimti sprendimus dėl pagrindinių įstatymų ir reformų, kurie yra būtini siekiant integracijos į ES, ir trukdo juos įgyvendinti; nepritaria bet kokiems bandymams kurti paralelines pusiau valstybines institucijas, nes taip kenkiama valstybės institucijoms, konstitucinei ir teisinei tvarkai, teisminių institucijų nepriklausomumui ir suverenitetui; ragina Serbų Respublikos autonominį vienetą nedelsiant panaikinti ir atšaukti visus tokius įstatymus;

13.

smerkia 2021 m. gruodžio 10 d. Serbų Respublikos autonominio vieneto Nacionalinės Asamblėjos išvadas dėl pasitraukimo iš valstybės lygmens institucijų, 2022 m. vasario 10 d. Serbų Respublikos autonominio vieneto Nacionalinės Asamblėjos priimtą Nekilnojamojo turto, naudojamo viešosios valdžios veikimui, įstatymą ir Nacionalinės Asamblėjos balsavimą dėl atskiros Aukštosios teismų ir prokuratūros tarybos įsteigimo; reiškia susirūpinimą dėl to, kad, kaip teigiama, už kaimynystę ir plėtrą atsakingas Komisijos narys prisidėjo prie Serbų Respublikos autonominio vieneto Nacionalinės Asamblėjos balsavimo dėl jos pasitraukimo iš Bosnijos ir Hercegovinos valstybės institucijų veiksmų plano; primena Komisijos narių pareigą veikti sąžiningai, apdariai ir nepriklausomai, laikantis Komisijos narių elgesio kodekso, ir todėl ragina Komisiją šiuo atžvilgiu įvertinti Komisijos nario O. Várhelyi pastarojo meto veiksmus;

14.

ragina visus Bosnijos ir Hercegovinos veikėjus nutraukti įvairiais lygmenimis vykdomą blokadą ir nedelsiant, besąlygiškai, veiksmingai, visapusiškai ir neselektyviai grįžti į darbą visose valstybinėse institucijose, panaikinti įsigalėjusią politinę aklavietę šalyje ir atkurti vyriausybės ir institucijų veikimą visų piliečių naudai;

15.

primygtinai ragina ES, valstybes nares ir EIVT, atsižvelgiant į agresyvų Rusijos karą prieš Ukrainą ir separatizmo grėsmę, kuri kyla dėl prorusiškos Serbų Respublikos autonominio vieneto vadovybės pozicijos, nedelsiant sutelkti savo pagrindines pastangas ir dėmesį į saugios aplinkos užtikrinimą ir vidutinės trukmės bei ilgalaikio saugumo šalyje užtikrinimą; ragina tarptautinę bendruomenę prisidėti ieškant visapusiško dabartinės sudėtingos padėties Bosnijoje ir Hercegovinoje sprendimo;

16.

ragina ES, jos valstybes nares ir tarptautinę bendruomenę sekti Jungtinių Amerikos Valstijų ir Jungtinės Karalystės pavyzdžiu ir naudoti visas turimas priemones, t. y. tikslines sankcijas ir finansavimo sustabdymą, prieš destabilizuojančius šalies veikėjus, įskaitant subjektus, keliančius grėsmę Bosnijos ir Hercegovinos teritorinei tvarkai, visų pirma prieš Miloradą Dodiką; ragina visas valstybes nares užtikrinti galimybę Tarybai patvirtinti šias sankcijas; ryšium su tuo apgailestauja dėl to, kad iš dalies pakeista sprendimų priėmimo procedūra atsižvelgiant į 2022 m. kovo mėn. pratęstą ES sankcijų režimą Bosnijai ir Hercegovinai;

17.

palankiai vertina 2022 m. birželio 12 d. Briuselyje pasiektą politinį susitarimą; ragina visus Bosnijos ir Hercegovinos politinius veikėjus laikytis susitarimo;

18.

palankiai vertina Europos Vadovų Tarybos raginimą (kaip nurodyta jos 2022 m. birželio 23 d. išvadose) visiems Bosnijos ir Hercegovinos politiniams lyderiams, skubiai įgyvendinti įsipareigojimus, išdėstytus 2022 m. birželio 12 d. politiniame susitarime, ir skubiai užbaigti konstitucinę bei rinkimų reformą, kuri sudarys sąlygas šaliai ryžtingai daryti pažangą kelyje į Europą, atsižvelgiant į Komisijos nuomonę;

Susitaikymas

19.

reiškia solidarumą su nuo karo nusikaltimų ir nusikaltimų žmoniškumui, perkėlimo, dingimo, žudymo, kankinimo, seksualinės prievartos, genocido ir etninio valymo nukentėjusiais asmenimis ir jų aukų šeimomis;

20.

pabrėžia, kad Bosnijos ir Hercegovinos ateitis ES priklauso nuo tvarios ir ilgalaikės taikos, to, kaip sprendžiamos praeities problemos ir ar sudaromos sąlygos tikram piliečių ir aukšto lygio politikų susitaikymui, užtikrinant demokratinį, įtraukų, pliuralistinį ir daugiatautį šalies pobūdį; primygtinai ragina Bosniją ir Hercegoviną paspartinti veiksmingą ir nešališką baudžiamąjį persekiojimą už karo nusikaltimus pagal persvarstytą nacionalinę karo nusikaltimų nagrinėjimo strategiją; ragina visas regionines vyriausybes, parlamentus ir politinius lyderius kuo greičiau įsteigti Regioninę komisiją, kuriai būtų pavesta nustatyti faktus apie visas karo nusikaltimų ir kitų sunkių žmogaus teisių pažeidimų, padarytų buvusios Jugoslavijos teritorijoje, aukas (RECOM), remiantis dideliu koalicijos atliktu darbu, skirtu RECOM;

21.

pabrėžia, kad nuolatinės problemos, susijusios su susitaikymo procesu, turėtų būti sprendžiamos ryžtingiau; ragina Komisiją sukurti dialogo dėl praeities palikimo sistemą;

22.

ragina visas valdžios institucijas laikytis savo tarptautinių įsipareigojimų žmogaus teisių srityje, kad būtų galima skatinti susitaikymą užtikrinant teisę į tiesą, teisingumą ir veiksmingą bei neselektyvų žalos atlyginimą, be kita ko, seksualinę prievartą patyrusiems asmenims, taip pat priimti priemones, kuriomis siekiama užkirsti kelią nusikaltimų pasikartojimui ir tuo tikslu pasitelkti švietimą, kultūrą, užtikrinti žmogaus teisių apsaugą, institucinį patikrinimą, pagalbą atstatymui, darbo vietų kūrimą, socialines priemones ir galimybę naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, taip pat garantuoti, kad karo nusikaltimų vykdytojai negalėtų eiti valstybės pareigų;

23.

ragina valdžios institucijas intensyvinti bendradarbiavimą ir dalijimąsi duomenimis apie dingusius asmenis ir užtikrinti civilių aukų šeimoms žalos atlyginimą ir prevencijos garantijas, taip pat užtikrinti saugų ir tvarų pabėgėlių ir šalies viduje perkeltų asmenų grįžimą, visapusišką pagarbą jų teisėms ir jų turto grąžinimą arba kompensaciją už negrąžinamą turtą tiek nacionaliniu, tiek regioniniu lygmeniu;

24.

palankiai vertina vietos ir tarptautinių organizacijų, įskaitant Tarptautinę be žinios dingusių asmenų komisiją pastangas siekiant apskaityti daugiau kaip 30 000 asmenų, dingusių be žinios per praėjusio amžiaus paskutiniojo dešimtmečio konfliktus buvusios Jugoslavijos teritorijoje, ir 8 000 Srebrenicos genocido aukų; primena, kad 7 200 žmonių vis dar yra dingę be žinios;

25.

palankiai vertina vyriausiojo įgaliotinio inicijuotus Bosnijos ir Hercegovinos baudžiamojo kodekso pakeitimus, kuriais numatytas draudimas šlovinti karo nusikaltėlius ir neigti genocidą, nusikaltimus žmoniškumui ir karo nusikaltimus, ir pritaria jiems; jie buvo inicijuoti vietos veikėjai nesugebėjus priimti pasiūlymo; apgailestauja dėl bet kokių bandymų neįgyvendinti šio sprendimo ir jiems nepritaria; griežtai smerkia visų formų istorinį revizionizmą, karo nusikaltimų neigimą, menkinimą ar šlovinimą, įskaitant tarptautinių ir nacionalinių tribunolų sprendimų nesilaikymą; ragina nedelsiant įgyvendinti šiuos pakeitimus, veiksmingai tirti genocido neigimo atvejus ir patraukti atitinkamus asmenis atsakomybėn;

26.

pakartoja, kad genocido neigimas, karo nusikaltimų ir karo nusikaltėlių garbinimas ir grėsmės regiono stabilumui ir susitaikymui kėlimas prieštarauja Europos vertybėms ir siekiams; atsižvelgdamas į tai, griežtai smerkia 2022 m. sausio 9 d. provokacinius įvykius vadinamosios Serbų Respublikos dienos proga, kai buvo pažeista Bosnijos ir Hercegovinos Konstitucija; taip pat smerkia Mostare esančių Partizanų memorialinių kapinių išniekimą bei ragina valdžios institucijas nuodugniai ištirti jį ir patraukti kaltininkus baudžiamojon atsakomybėn;

Reformų procesas

27.

primygtinai ragina Bosnijos ir Hercegovinos politinius veikėjus daryti pažangą vykdant teismų, rinkimų, administracines ir ekonomines reformas, kurių reikia siekiant priartinti šalį prie ES, ir į procesą įtraukti pilietinę visuomenę; smerkia bet kokius bandymus sustabdyti šias reformas ir tokiu būdu sulėtinti Bosnijos ir Hercegovinos atitikties stojimo į ES kriterijams užtikrinimo procesą, kelti grėsmę galimybei gauti ES finansavimą pagal PNPP III, nes jis turi būti grindžiamas griežtomis sąlygomis ir priklauso nuo įvairių valdžios institucijų bendradarbiavimo;

28.

pabrėžia, kad PNPP III finansavimas turi būti koreguojamas ar net sustabdomas, jei smarkiai pablogėja padėtis arba nuolat trūksta pažangos teisinės valstybės ir pagrindinių teisių, įskaitant kovą su korupcija ir organizuotu nusikalstamumu, srityje, taip pat žiniasklaidos laisvės srityje, ir ragina Komisiją parengti taikymo gaires, kaip nurodyta Europos Audito Rūmų specialiojoje ataskaitoje Nr. 01/2022; atsižvelgdamas į tai, ragina ES ir Vakarų Balkanų šalis sukurti veiksmingo bendradarbiavimo su Europos prokuratūra sistemą;

29.

palankiai vertina tai, kad neseniai buvo sustabdyti Vc koridoriaus projektai, kurių vertė – 600 mln. EUR, ir primena, kad šios lėšos bus skiriamos tik po to, kai Serbų Respublikos atstovai visiškai susigrįš į valstybės institucijas; ragina nuodugniai persvarstyti ir tikrinti visus ES finansuojamus projektus ir paramą, numatytą Serbų Respublikos autonominiam vienetui ir jo teritorijoje, įskaitant makrofinansinę pagalbą, siekiant įšaldyti tiesioginį ir netiesioginį finansavimą, kuriuo galėtų pasinaudoti jo valdžios institucijos; pažymi, kad Vokietijos vyriausybė nusprendė sustabdyti Serbų Respublikos autonominiame vienete keturis infrastruktūros projektus, kurių vertė 105 mln. EUR;

30.

apgailestauja dėl to, kad 2022 m. balandžio 22 d. vietovėje netoli Stolaco įvykęs stiprus žemės drebėjimas padarė žalos ir lėmė žmonių žūtis;

31.

primena, kad svarbu laikytis demokratinio reguliarių rinkimų principo; pabrėžia, kad svarbu 2022 m. surengti sąžiningus, atvirus, skaidrius ir įtraukius rinkimus, kaip numatyta, ir primygtinai ragina visus politinius veikėjus susilaikyti nuo raginimo blokuoti rinkimus ir leisti piliečiams išreikšti savo demokratinį pasirinkimą; ragina parlamentą laiku patvirtinti teisės aktus dėl rinkimų integralumo; primena ir apgailestauja dėl to, kad dėl to, jog buvo nuolat vėluojama priimti valstybės biudžetą, rinkimų lėšos nebuvo užtikrintos laiku; pabrėžia, kad patikimų rinkimų organizavimas ir rezultatų įgyvendinimas yra esminis sklandžiai veikiančios demokratijos bruožas, taip pat – reikalavimas, kurio privalo laikytis bet kuri prie ES prisijungti siekianti šalis; pritaria 2022 m. birželio 7 d. vyriausiojo įgaliotinio biuro sprendimui visapusiškai pasinaudoti savo įgaliojimais siekiant užtikrinti Bosnijos piliečių pagrindines politines teises į laisvus ir sąžiningus rinkimus ir, be kita ko, priimti būtiną biudžetą, nes vietos valdžios institucijos to nepadarė;

32.

remia skaidrias ir įtraukias konstitucines ir rinkimines reformas, kuriomis siekiama užtikrinti visų piliečių lygybę ir nediskriminavimą, didinti atskaitomybę ir pertvarkyti Bosniją ir Hercegoviną į visapusiškai veikiančią ir įtraukią valstybę, nedelsiant įgyvendinant kompetentingų vidaus ir tarptautinių teismų ir institucijų sprendimus, nuomones ir rekomendacijas ir taip užtikrinant rinkimų ir proceso integralumą; pabrėžia, kad institucinės reformos priklauso nuo politinių lyderių valios ir įsipareigojimo bei nuo šalies institucijų demokratinės krypties; atkreipia dėmesį į šiuo tikslu dedamas transatlantines paramos pastangas ir smerkia politinių veikėjų sudaromas kliūtis ir neveiklumą šioje srityje; ragina atlikti EIVT ir ES delegacijos paramos veiksmų peržiūrą ir išnagrinėti įgytą patirtį, ragina EIVT ir ES delegaciją visada veikti laikantis aukščiausių ES demokratijos standartų; ragina nuolat atsižvelgti į piliečių pasiūlymus ir juos integruoti;

33.

labai apgailestauja dėl to, kad Bosnija ir Hercegovina vis dar pažeidžia Europos žmogaus teisių konvenciją, nes nevykdo Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimų Sejdić-Finci, Zornić, Pilav ir Šlaku bylose; labai apgailestauja, kad Bosnija ir Hercegovina vis dar neįgyvendino Bosnijos ir Hercegovinos Konstitucinio Teismo sprendimo Ljubić byloje;

34.

pabrėžia, kad svarbu įgyvendinti Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuro (ESBO/ODHIR), Venecijos komisijos ir Europos Tarybos Kovos su korupcija valstybių grupės (GRECO) rekomendacijas;

35.

pabrėžia, kad įtrauki rinkimų reforma turėtų panaikinti visų formų nelygybę, diskriminaciją ir šališkumą rinkimų procese ir sudaryti sąlygas konkurencingiems rinkimams; primena, kad tai turėtų būti daroma suderinant partijų registravimo taisykles, užtikrinant politinių partijų finansavimo skaidrumą ir rinkimų komisijų nepriklausomumą bei pajėgumus;

36.

ragina visus suinteresuotuosius subjektus pasiekti susitarimą dėl Rinkimų įstatymo reformos, atsižvelgiant į Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Konstitucinio Teismo sprendimus, siekiant užtikrinti tinkamą politinį atstovavimą visais valdymo lygmenimis;

37.

ragina visoje šalyje įdiegti nuoseklius nuopelnais grindžiamos valstybės tarnybos standartus ir taip sudaryti sąlygas racionalizuotam, depolitizuotam ir atskaitingam viešajam administravimui, nes tai gali sumažinti korupciją skatinančios proteguojamų asmenų įdarbinimo praktikos poveikį; pabrėžia, kad neturėtų būti diskriminacijos kalbant apie visų piliečių galimybes būti atstovaujamiems viešojoje erdvėje;

Ekonomika, energetika, aplinka, darnus vystymasis ir junglumas

38.

pabrėžia, kad reikia stiprinti vidaus ir regioninį ekonomikos suderinimą ir junglumumą; palankiai vertina Europos investicijas į Bosnijos ir Hercegovinos kelių ir geležinkelių infrastruktūrą, t. y. Vc koridoriaus, jungiančio Vidurio Europą su Pločės uostu Adrijos jūros pakrantėje, plėtrą, ir pabrėžia, jog reikia užtikrinti, kad tarptautiniais fondais, padedančiais didinti junglumą, būtų mažinamos spragos ir neatitikimai ir gerinama padėtis visoje šalyje, kartu laikantis subsidiarumo principo;

39.

ragina valdžios institucijas patvirtinti visos šalies sektorių strategijas, gerinti strateginį planavimą, finansų valdymą, stebėseną bei vertinimą ir kurti kontrolės bei audito struktūras; pabrėžia, kad reikia skubiai užtikrinti atskaitomybę ir ekonomikos skaidrumą ir apsaugoti valstybės bei privačias įmones nuo patronažo ir nusikaltėlių tinklų įtakos;

40.

ragina pasinaudoti skaitmenizacijos teikiamomis galimybėmis siekiant modernizuoti administracinius, rinkimų, teisminius, fiskalinius ir ekonominius procesus, nes tai padėtų spręsti fragmentacijos, biurokratizmo, šešėlinės ekonomikos, muitų ir mokesčių slėpimo, pinigų plovimo problemas ir sykiu būtų didinamas MVĮ konkurencingumas;

41.

palankiai vertina ES ir jos valstybių narių, taip pat kaimyninių regiono šalių pastangas padėti šaliai sušvelninti COVID-19 pandemijos padarinius; pabrėžia koordinuoto visos šalies strateginio atsako svarbą, nes jis padėtų padidinti vieną iš mažiausių skiepijimo rodiklių Europoje;

42.

palankiai vertina panaikintus tarptinklinio ryšio tarp šešių Vakarų Balkanų valstybių mokesčius; primygtinai ragina visus atitinkamus subjektus derėtis dėl plano, pagal kurį būtų panaikinti tarptinklinio ryšio tarp šešių Vakarų Balkanų valstybių ir ES valstybių narių mokesčiai; ragina Bosniją ir Hercegoviną ir jos kaimynines šalis gerinti gerus kaimyninius santykius ir sudaryti sąlygas beviziam režimui tarp Bosnijos ir Hercegovinos ir Kosovo;

43.

ragina Bosnijos ir Hercegovinos valdžios institucijas dėti daugiau pastangų kuriant bendrą regioninę rinką, kuri padėtų stiprinti integraciją Vakarų Balkanuose, ir sukurti bei užtikrinti laisvą asmenų, prekių, paslaugų ir kapitalo judėjimą regione, – tai svarbus žingsnis siekiant narystės ES; pabrėžia, kad visos Vakarų Balkanų regioninio ekonominio bendradarbiavimo schemos turėtų būti įtraukios ir priimtinos visoms šešioms šalims, užtikrinant lygiavertį bendradarbiavimą ir stiprinant tolesnį derinimą su ES standartais ir ES acquis; atsižvelgdamas į tai, išreiškia atsargų požiūrį į Atvirųjų Balkanų iniciatyvą, neapimančią visų šešių šalių, ir išreiškia įsitikinimą, kad ši iniciatyva turėtų būti grindžiama ES taisyklėmis ir turėtų prisidėti prie ES integracijos proceso;

44.

primena, kad reikia priimti patobulintus valstybės lygmens teisės aktus dėl dujų ir elektros energijos, atsinaujinančiųjų energijos išteklių, energijos vartojimo efektyvumo ir klimato, kuriais būtų užtikrintas tvarus socialinis ir ekonominis perėjimas atsisakant anglių ir gerokai sumažintas energijos nepriteklius, taip pat reikia sustiprinti aplinkos ir gamtos apsaugą ir užmojus pereiti prie žaliosios ekonomikos suderinant aplinkos apsaugos teisės aktus ir priimant aplinkos apsaugos strategiją; primygtinai ragina Bosnijos ir Hercegovinos valdžios institucijas užtikrinti didesnį suderinamumą su ES klimato apsaugos ir energetikos standartais ir politikos tikslais, laikantis Europos žaliojo kurso ir Vakarų Balkanų žaliosios darbotvarkės;

45.

ragina Bosniją ir Hercegoviną baigti rengti nacionalinio energetikos ir klimato srities veiksmų plano projektą atsižvelgiant į reikiamo masto 2030 m. energetikos ir klimato srities užmojus;

46.

atkreipia dėmesį į tam tikrus teigiamus pokyčius aplinkos apsaugos srityje, kuriuos inicijavo vietos aplinkos ir pilietinės visuomenės organizacijos; primygtinai ragina Bosniją ir Hercegoviną gerbti savo piliečių raginimus apsaugoti upes, visų pirma, kai vykdomi infrastruktūros projektai, taip pat saugoti kitas viešąsias gėrybes;

47.

reiškia susirūpinimą dėl toliau plėtojamų planų didinti anglių energijos gamybos pajėgumus; ragina dėti daugiau pastangų siekiant užtikrinti klimato kaitai atsparią ir tvarią energetikos pertvarką, grindžiamą atsinaujinančiaisiais energijos ištekliais, energijos vartojimo efektyvumu ir energijos rinkos integracija, nukreipiant investicijas ir teikiant paramą darbuotojams, kuriems reikia perkvalifikavimo; primygtinai ragina Bosnijos ir Hercegovinos institucijas atsisakyti naujų Kinijos finansuojamų anglimis kūrenamų elektros gamybos įrenginių, kurie prieštarauja ES taisyklėms dėl valstybės pagalbos ir šalies įsipareigojimams pagal Žaliąją darbotvarkę;

48.

rekomenduoja viešąsias investicijas sutelkti į tvarius projektus, kuriais, visapusiškai pasinaudojant Vakarų Balkanų ekonomikos ir investicijų plano teikiamomis galimybėmis, skatinama socialinė rinkos ekonomika, sudaromos palankesnės sąlygos žaliajai ir skaitmeninei pertvarkai ir mažinama didelė oro tarša, be kita ko, tarpvalstybinėje aplinkoje; pabrėžia, kad reikia gerokai pagerinti ex ante poveikio aplinkai vertinimus, prasmingai įtraukiant vietos bendruomenes, pilietinę visuomenę ir nepriklausomus ekspertus, kad būtų padidintas skaidrumas, ir pabrėžia, kad reikia veiksmingiau vykdyti baudžiamąjį persekiojimą už nusikaltimus aplinkai;

49.

pabrėžia, kad svarbu gerbti Bosnijos ir Hercegovinos suverenitetą įgyvendinant infrastruktūros projektus Bosnijoje ir Hercegovinoje, visų pirma projektus, kuriuose dalyvauja trečiųjų šalių įmonės;

Teisinė valstybė

50.

pabrėžia, kad teisinės valstybės ir teismų reformos yra demokratinių pokyčių, kuriais užtikrinamas teisinis tikrumas, skaidrumas, teisė kreiptis į teismą ir nediskriminavimas, pagrindas;

51.

ragina imtis skubių veiksmų siekiant kovoti su plačiai paplitusiu selektyviu teisingumu, valstybės užvaldymu, nepotizmu, kronizmu, aukšto lygio korupcija ir nusikaltėlių įsiskverbimu ir, be kita ko, tuo tikslu atnaujinti (ir to ilgai laukta) teisės aktus dėl teismų sąžiningumo, turto patikrinimų, interesų konfliktų, viešųjų pirkimų, galimybės susipažinti su informacija, liudytojų apsaugos ir valstybės įmonių restruktūrizavimo; pakartoja, kad reikia skubiai visoje Bosnijoje ir Hercegovinoje vykdyti teismų reformą, kad būtų pagerintas teisminių institucijų profesionalumas ir sąžiningumas, atsižvelgiant į 14 pagrindinių prioritetų ir 2019 m. Priebe ataskaitos rekomendacijas, užtikrinti visišką jų institucinį ir finansinį nepriklausomumą, sumažinti didelį neišnagrinėtų bylų skaičių ir stiprinti teisminių institucijų veikėjų veiklos stebėseną; apgailestauja, kad politines ir teisėjų pareigas einantys asmenys trukdo vykdyti tokią reformą;

52.

primygtinai ragina valdžios institucijas priimti naują teisingumo sektoriaus strategiją ir veiksmų planą, taip pat Aukštosios teismų ir prokuratūrų tarybos įstatymo pakeitimą ir naują Bosnijos ir Hercegovinos teismų įstatymą, vadovaujantis Europos standartais;

53.

ragina Bosniją ir Hercegoviną užtikrinti visų teismų sprendimų įgyvendinimą ir vykdymą, ir primena, kad teisinės valstybės principas yra neatsiejama šalies pažangos euroatlantinės integracijos srityje dalis; atkreipia dėmesį į ypač žemą teismo sprendimų aplinkosaugos bylose vykdymo užtikrinimo lygį; ragina teismus, kompetentingus nagrinėti administracinius ginčus dėl neteisėtų valdžios institucijų veiksmų, bylas nagrinėti greičiau;

54.

primena, kad reikia atnaujinti kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu įstatymus ir juos suderinti su ES, taip pat įsteigti turto susigrąžinimo tarnybą;

55.

primygtinai ragina Bosniją ir Hercegoviną stiprinti ir tinkamai organizuoti bei finansuoti kovos su korupcija struktūras, apimančias interesų konfliktus ir lobistinę veiklą; primena, kad tyrimai dėl neteisėto valstybės pareigūnų praturtėjimo turi būti atliekami netrukdomai; pabrėžia, kad, siekiant užtikrinti veikos nustatymą ir atskaitomybę, svarbu atsižvelgti į GRECO rekomendacijas; primena, kad reikia atnaujinti teisės aktus ir suderinti juos su ES teisės aktais informatorių apsaugos srityje;

56.

pakartoja, kad reikia ištirti politinius ir administracinius ryšius su organizuotais nusikaltėliais; ragina vykdyti administracinę reformą siekiant panaikinti korupciją ir patobulinti korupcijos stebėsenos mechanizmus, taip pat veiksmingai vykdyti baudžiamąjį persekiojimą aukšto lygio korupcijos bylose;

57.

pabrėžia pavojus, kuriuos kelia prastas Bosnijos ir Hercegovinos teisėsaugos institucijų bendradarbiavimas ir jų nesugebėjimas veiksmingai bendradarbiauti su Europolu, Eurojustu ir Europos prokuratūra; palankiai vertina Europolo ir Eurojusto remiamas dvišales pastangas, kuriomis siekiama išardyti prekybos žmonėmis tinklus;

58.

ragina toliau stiprinti šį bendradarbiavimą, be kita ko, siekiant visapusiškai įgyvendinti bendrą veiksmų planą dėl Vakarų Balkanų kovos su terorizmu; ragina įsteigti šaunamųjų ginklų klausimams skirtą ryšių punktą;

Pagrindinės teisės

59.

apgailestauja dėl to, kad ir toliau nepavyksta užtikrinti žiniasklaidos laisvės ir pliuralizmo; primygtinai ragina panaikinti politinį kišimąsi ir apsaugoti žurnalistų saugumą ir gerovę, įskaitant darbuotojų teises, apsaugoti juos nuo bauginimo, taip pat nuo strateginių ieškinių dėl visuomenės dalyvavimo (SLAPP), sistemingai ir veiksmingai vykdant baudžiamąjį persekiojimą, įskaitant skubius ir veiksmingus tyrimo veiksmus po grasinimų žurnalistams ir išpuolių prieš juos; ragina institucijas baudžiamuosiuose kodeksuose numatyti specialų žurnalistų apsaugos lygmenį; apgailestauja dėl padidėjusio smurto dėl lyties prieš moteris žurnalistes, įskaitant grasinimus ir diskriminaciją darbe;

60.

ragina imtis veiksmingų priemonių siekiant užtikrinti visuomeninių transliuotojų, ypač Bosnijos ir Hercegovinos nacionalinio visuomeninio transliuotojo (BHRT), finansinį tvarumą ir politinį nepriklausomumą; primygtinai ragina valdžios institucijas imtis veiksmų siekiant rasti tvarų BHRT finansavimo problemų sprendimą ir užkirsti kelią jo uždarymui, taip pat priimti teisės aktus dėl žiniasklaidos nuosavybės skaidrumo; susirūpinęs atkreipia dėmesį į žiniasklaidos pliuralizmo stoką ir sunkumus naujiems veikėjams gauti licencijas ir kitus elementus, kurių reikia norint veikti telekomunikacijų rinkoje; reiškia susirūpinimą dėl to, kad trūksta įvairių tradicinių žiniasklaidos kanalų, įskaitant galimybę naudotis turiniu visomis oficialiosiomis kalbomis;

61.

apgailestauja dėl to, kad valdžios institucijos grasina pilietinei visuomenei; smerkia nuolatinius žodžio laisvės ir susirinkimų laisvės apribojimus Bosnijoje ir Hercegovinoje ir didėjančius šių teisių apribojimus Serbų Respublikos autonominiame vienete; atsižvelgdamas į tai, smerkia Prijedoro vietos valdžios institucijų sprendimą uždrausti taikias Baltojo kaspino dienos eitynes 1992–1995 m. karo civilių aukoms pagerbti; ragina nustatyti skaidraus pilietinės visuomenės organizacijų finansavimo sistemą;

62.

pabrėžia, kad reikia užtikrinti piliečių dalyvavimą šalies demokratiniame gyvenime veiksmingai, prasmingai ir įtraukiai pilietinės visuomenės organizacijas įtraukiant į ES integracijos procesą; ragina valdžios institucijas užtikrinti pilietinei visuomenei palankią aplinką, atitinkančią tarptautinius standartus, ir sukurti bei įdiegti strateginę bendradarbiavimo sistemą;

63.

ragina Komisiją perorientuoti PNPP III paramą, kad būtų galima stiprinti šalies viduje veikiančias demokratines jėgas, standartus, institucijas ir procedūras, teisinę valstybę, tikro susitaikymo procesą ir pilietinės visuomenės organizacijas ir skatinti aplinką, palankią funkcionuojančiam pliuralizmui, nepriklausomai pilietinei visuomenei, žiniasklaidai ir rinkos ekonomikai; ragina vietos ir regionų valdžios institucijas geriau įsisavinti lėšas;

64.

ragina Komisiją laikytis pozicijos ir aiškiai nurodyti, kad tvari taika ir tikras susitaikymas yra viena iš sąlygų Bosnijai ir Hercegovinai gauti ES finansinę paramą;

Socialinė darbotvarkė

65.

pabrėžia, kad reikia apsaugoti religinių ir etninių mažumų, įskaitant romus, teises ir pažeidžiamų gyventojų, įskaitant negalius asmenis, socialinę įtrauktį; ragina parengti griežtesnes visos šalies masto žmogaus teisių ir kovos su diskriminacija strategijas, kovos su religijų ir etninių grupių netolerancija priemones, užtikrinti galimybes naudotis kokybiškomis viešosiomis sveikatos priežiūros paslaugomis ir įgyvendinti Žmogaus teisių ombudsmeno institucijos rekomendacijas dėl žmogaus teisių pažeidimų ir problemų sprendimo; primygtinai ragina užkirsti kelią neapykantos nusikaltimams, neapykantą kurstančioms kalboms, diskriminacijai ir dezinformacijai, taip pat smurtui dėl lyties bei seksualiniam smurtui ir už šiuos veiksmus aktyviai traukti baudžiamojon atsakomybėn;

66.

primena, kad moterims nepakankamai atstovaujama politikoje ir viešajame gyvenime, ir ragina Bosnijos ir Hercegovinos valdžios institucijas ir ES taikant savo išorės finansines priemones dėti daugiau pastangų siekiant užtikrinti lyčių lygybę ir moterų teises ir, be kita ko, pirmenybę teikti lyčių aspekto integravimui ir glaudesniam bendradarbiavimui su pilietine visuomene, ypač moterų organizacijomis;

67.

ragina suderinti teisės aktus dėl lyčių lygybės ir veiksmingai užtikrinti jų vykdymą visoje šalyje, taip pat ragina valdžios institucijas gerokai pagerinti institucinį atsaką į smurtą dėl lyties, visų pirma apsaugos ir prevencijos priemones, paramą aukoms, teisinę pagalbą ir saugų apgyvendinimą, taip pat baudžiamąjį persekiojimą už seksualinio smurto nusikaltimus, įskaitant karo nusikaltimų aukomis tapusias moteris, ir užtikrinti liudytojų apsaugą; ragina iš dalies pakeisti Bosnijos ir Hercegovinos Federacijos bei Brčko apygardos baudžiamuosius kodeksus siekiant išplėsti nuostatas dėl neapykantos ir smurto kurstymo ir jose numatyti apsaugą dėl seksualinės orientacijos, lytinės tapatybės ir lytinių požymių;

68.

ragina pradėti taikyti teisės aktus, kuriais būtų apsaugomi LGBTI+ asmenys, užtikrinti, kad būtų patraukiama baudžiamojon atsakomybėn už smurtą ir neapykantos nusikaltimus prieš juos, ir skatinti jų socialinę įtrauktį; ragina priimti 2021–2023 m. LGBTI asmenų lygybės Bosnijoje ir Hercegovinoje veiksmų planą, nes šis procesas 2020 m. buvo sustabdytas; palankiai vertina tarpsektorinės darbo grupės tos pačios lyties asmenų teisių ir partnerystės klausimais išvadas, kuriose oficialiai rekomenduojama parengti tos pačios lyties asmenų partnerystės įstatymą; ragina vyriausybę nedelsiant atsižvelgti į šią rekomendaciją;

69.

palankiai vertina tai, kad 2021 m. rugpjūčio 14 d. taikiai organizuotas antrosios Sarajevo gėjų eitynės, ir tai, kad Sarajevo kantono vyriausybė padengė jų saugumo išlaidas; taip pat palankiai vertina tai, kad 2022 m. birželio 25 d. taikiai organizuotos trečiosios Sarajevo LGBTI eitynės; tačiau smerkia ankstesnius prieštaravimus ir pareiškimus, įskaitant politikų pareiškimus, kuriais siekiama pakenkti LGBTI+ asmenų teisėms Bosnijoje ir Hercegovinoje;

70.

pabrėžia, kad reikia tinkamai užkirsti kelią romų ir kitų etninių mažumų diskriminacijai, gerinti jų galimybes naudotis sveikatos priežiūros, švietimo ir darbo rinkos paslaugomis, rengti ir įgyvendinti socialinės įtraukties strategijas;

71.

pakartoja, kad Bosnija ir Hercegovina vis dar turi parengti ir priimti naują vaikų apsaugos veiksmų planą; atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad vaikų išnaudojimas ir elgetavimas toliau kelia susirūpinimą;

72.

apgailestauja dėl nepakankamos pažangos sprendžiant neįgaliųjų teisių klausimus; ragina Bosniją ir Hercegoviną imtis veiksmų siekiant apsaugoti neįgaliuosius ir parengti bei priimti deinstitucionalizavimo strategiją; smerkia tai, kad pagal teisę iš neįgaliųjų gali būti atimamas jų teisinis veiksnumas, o tai yra akivaizdus Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos, kurią šalis pasirašė, pažeidimas; pabrėžia, kad nepriimtina, jog teikiama parama diferencijuojama pagal negalios rūšį;

73.

pabrėžia, kad švietimo reforma – tai pagrindinis klestinčios ir įtraukios pliuralistinės visuomenės, kurioje nėra jokios segregacijos bei marginalizacijos ir kuri naudojasi savo politinėmis laisvėmis, kūrimo ramstis; pakartoja, kad susitaikymo procese daugiausia dėmesio turi būti skiriama šalies jaunimui nuo ankstyvo amžiaus ir susitaikymo tema įtrauktina į švietimo procesą;

74.

pakartoja savo raginimą skubiai sustabdyti segregaciją ir diskriminaciją švietimo srityje, be kita ko, įgyvendinant teismo sprendimus, kuriais siekiama nutraukti diskriminacinę neteisėtą, vadinamąją „dviejų mokyklų po vienu stogu“, praktiką; pabrėžia, kad reikia daugiau investuoti į švietimo sektorių, kad būtų užtikrintos geresnės ir lygios galimybės visiems piliečiams; ragina parengti įtraukias mokymo programas, skatinti kritinį mąstymą ir gerinti švietimo ir mokymo kokybę, atsižvelgiant į kultūrų ir kalbų įvairovę, ir išbraukti priešingos padėties scenarijų turinį, kuriuo skatinamas susiskaidymas;

75.

džiaugiasi, kad Bosnija ir Hercegovina toliau dalyvauja programose „Erasmus+“, „Kūrybiška Europa“ ir „Europa piliečiams“; pabrėžia, kad švietimo ir kultūros mainai bei bendri projektai yra nepaprastai svarbūs siekiant suartinti Bosnijos ir Hercegovinos ir ES piliečius;

76.

tebėra susirūpinęs dėl didelio iš šalies išvykstančių jaunuolių skaičiaus ir pabrėžia, kad svarbu skubiai priimti priemones jaunimo nedarbui mažinti ir jaunimo ateičiai šalyje užtikrinti, be kita ko, nustatant ir įgyvendinant jaunimo garantijų iniciatyvą pagal ES modelį ir gaires;

77.

atkreipti dėmesį į rimtas spręstinas problemas, susijusias su užimtumu, socialine įtrauktimi ir apsauga, taip pat skurdo mažinimu; pabrėžia, kad gerovės valstybės stiprinimas yra svarbi socialinės sanglaudos sąlyga; ragina valdžios institucijas skatinti socialinį dialogą; ragina Komisiją savo metinėje ataskaitoje tinkamai atsižvelgti į kolektyvines derybas, socialines teises, jų apsaugą ir vykdymo užtikrinimą;

78.

reiškia didelį susirūpinimą dėl priverstinio pabėgėlių apgręžimo Serbijos ir Juodkalnijos link, taip pat dėl jų judėjimo apribojimų ir viešojo transporto apribojimų šalies viduje; apgailestauja, kad valdžios institucijoms nesprendžia didelės su migracija susijusios humanitarinės krizės pasienyje; pakartoja, kad yra labai susirūpinęs dėl Bosnijoje ir Hercegovinoje tranzitu keliaujančių asmenų teisių ir padėties; pabrėžia, kad Bosnijos ir Hercegovinos valdžios institucijų vykdomas ES sienų valdymas kelia susirūpinimą, atsižvelgiant į žmogaus teisių pažeidimus, ypač susijusius su neseniai sukurto sienų mechanizmo nepriklausomumo, patikimumo ir veiksmingumo stoka; pabrėžia, kad ES pareiga – laikytis humaniško požiūrio į migraciją, kuriuo būtų siekiama apsaugoti pagrindines asmenų, kuriems reikia tarptautinės apsaugos, teises tranzito šalyse, pavyzdžiui, Bosnijoje ir Hercegovinoje; primena, kad reikia žmogaus teisėmis ir solidarumu grindžiamų sprendimų migracijos, prieglobsčio ir sienų valdymo klausimais, koordinuojant veiksmus ir bendradarbiaujant su atitinkamomis ES valstybėmis narėmis prie Europos išorės sienų, užtikrinant tinkamą humanitarinę pagalbą ir tinkamus priėmimo pajėgumus visoje šalyje; primygtinai ragina Bosniją ir Hercegoviną sudaryti susitarimą su Europos prieglobsčio paramos biuru; palankiai vertina tai, kad Lipoje atidarytas ES finansuojamas centras, tačiau apgailestauja dėl išliekančio prieigos galimybių trūkumo, ir tebėra susirūpinęs dėl pranešimų apie nepakankamas priėmimo sąlygas; atkreipia dėmesį į tai, kad 2022 m. balandžio 28 d. uždaryta Miralo stovykla ir kad joje gyvenę žmonės buvo prievarta perkelti į Lipos stovyklą, kuri yra toli nuo bet kokios bazinės infrastruktūros;

79.

smerkia tai, kad policija 2022 m. balandžio 28 d. jėga iškeldino skvoterius ir šiuos veiksmus pradėjo įgyvendinti tuomet, kai žmonės miegojo; smerkia tai, kad žmonės buvo perkelti į Lipos stovyklą;

80.

primena, kad šalyje reikia sukurti prieinamą ir veiksmingą prieglobsčio sistemą, taip pat teikti įvairias prieglobsčio prašytojams skirtas integracijos paslaugas; pabrėžia, kad reikia didinti skaidrumą ir priežiūrą skirstant ir panaudojant ES lėšas migracijos srityje, visų pirma kalbant apie didelę lėšų, kurias panaudoja Tarptautinė migracijos organizacija, sumą; reiškia susirūpinimą dėl patikimų ir daugybės pranešimų apie priverstinį grąžinimą į Bosniją ir Hercegoviną;

81.

primygtinai ragina Bosniją ir Hercegoviną dėti daugiau pastangų kovojant su tarpvalstybiniu nusikalstamumu, ypač prekyba žmonėmis ir ginklais, ir neteisėtu sienos kirtimu ir rekomenduoja Bosnijai ir Hercegovinai laiku sudaryti susitarimą dėl statuso su Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūra (FRONTEX), nes tai sudarytų palankesnes sąlygas geresnei sienų apsaugai ir valdymui; primygtinai ragina agentūrą ir Bosniją ir Hercegoviną užtikrinti sienų valdymą visapusiškai gerbiant pagrindines teises;

Užsienio politika ir saugumas

82.

ragina visus regiono vadovus skatinti stabilumą ir deeskalavimą, vengti nepagrįstų ir kurstančių pastabų, kurios, be to, daro neigiamą poveikį stabilumui, šalies demokratizacijai ir vykstančiam reformų procesui, taip pat stiprinti gerus kaimyninius santykius ir dirbti sprendžiant aktualius dvišalius klausimus; reiškia susirūpinimą dėl politinio destabilizavimo grėsmės Bosnijoje ir Hercegovinoje bei Vakarų Balkanų regione po neseniai surengto Rusijos agresinio karo prieš Ukrainą;

83.

palankiai vertina vis didesnį Bosnijos ir Hercegovinos pozicijos suderinimo su ES bendra užsienio ir saugumo politika lygį, atsižvelgiant į balsavimą pasmerkiant Rusijos invaziją į Ukrainą; vis dėlto apgailestauja, kad kai kurie politiniai veikėjai blokuoja sankcijų Rusijai ir Baltarusijai įgyvendinimą po invazijos į Ukrainą; todėl ragina šiuos veikėjus Bosnijoje ir Hercegovinoje paisyti šalies tarptautinių įsipareigojimų ir užtikrinti, kad nacionalinės politikos priemonės atitiktų atitinkamus Tarybos sprendimus dėl ribojamųjų priemonių, susijusių su Rusijos invazija į Ukrainą;

84.

palankiai vertina Bosnijoje ir Hercegovinos Ministrų Tarybos sprendimus sudaryti palankesnes sąlygas Ukrainos pabėgėliams atvykti ir pratęsti jų buvimo trukmę;

85.

įspėja, kad Rusija ir toliau destabilizuoja regioną ir jo kelią į Europą; smerkia Rusijos paramą Serbų Respublikos autonominio vieneto separatistinei politikai ir tebėra susirūpinęs dėl to, kad Bosnijos ir Hercegovinos ir Kremliaus svarbūs politiniai veikėjai nuolat derina pozicijas ir palaiko draugiškus ryšius; primygtinai ragina visus veikėjus nedelsiant ir nedviprasmiškai atsiriboti nuo Putino režimo; yra susirūpinęs dėl Rusijos plano Bania Lukoje atidaryti „humanitarinį centrą“, kuris civiline veikla naudotųsi kaip priedanga kariniam bendradarbiavimui, ir ragina Bosnijos ir Hercegovinos valdžios institucijas atšaukti bet kokį susitarimą dėl jo atidarymo;

86.

yra labai susirūpinęs dėl to, kad ES narystės siekiančios Vakarų Balkanų šalys ypač smarkiai kenčia nuo užsienio kišimosi ir dezinformacijos kampanijų, vykdomų iš Rusijos ir Kinijos; nerimauja, kad Vengrija ir Serbija padeda Kinijai ir Rusijai siekti jų geopolitinių tikslų; yra labai susirūpinęs dėl dezinformacijos apie Rusijos agresiją prieš Ukrainą sklaidos; ragina valdžios institucijas imtis veiksmų, kurie būtų koordinuojami su ES, siekiant kovoti su dezinformacija ir kitomis hibridinėmis grėsmėmis; rekomenduoja užmegzti dialogą su Vakarų Balkanų šalių pilietine visuomene ir privačiuoju sektoriumi, siekiant koordinuoti kovos su dezinformacija pastangas regione, įtraukiant regiono ekspertus; pabrėžia, kad ES turi stiprinti savo iniciatyvią strateginę komunikaciją; atsižvelgdamas į tai, ragina Komisiją sukurti infrastruktūrą, reikalingą kovai su dezinformacijos grėsmėmis, ir ragina EIVT išplėsti Strateginės komunikacijos grupės stebėseną, kad daugiausia dėmesio būtų skiriama tarpvalstybinėms dezinformacijos grėsmėms, kylančioms iš Vakarų Balkanų šalių ir jų kaimyninių šalių;

87.

primygtinai ragina ES imtis konkrečių veiksmų siekiant integruoti Vakarų Balkanus ir Bosniją ir Hercegoviną į platesnį strateginį ir saugumo kontekstą, taip pat atsižvelgiant į šalį ir regioną destabilizuojančią Rusijos agresiją prieš Ukrainą, dezinformaciją ir piktybinį kišimąsi; pabrėžia, jog reikia, kad ES didintų Bosnijai ir Hercegovinai teikiamą paramą ir technines žinias jos kibernetinės srities apsaugos ir saugumo srityje;

88.

palankiai vertina Europos Vadovų Tarybos pasirengimą suteikti Bosnijai ir Hercegovinai šalies kandidatės statusą, kaip nurodyta jos 2022 m. birželio 23 d. išvadose, ir atkreipia dėmesį į Europos Vadovų Tarybos raginimą Komisijai nedelsiant pateikti Tarybai ataskaitą dėl jos nuomonėje išdėstytų 14 pagrindinių prioritetų įgyvendinimo, ypatingą dėmesį skiriant tiems prioritetams, kurie sudaro esmines reformas, kad Europos Vadovų Taryba vėl galėtų priimti sprendimą šiuo klausimu; pabrėžia, kad šalies kandidatės statuso suteikimas gali padėti sušvelninti nacionalistinę retoriką, sumažinti etninį susiskaidymą, įkvėpti optimizmo ir sukurti geresnės Europos ateities Bosnijos ir Hercegovinos piliečiams perspektyvą; pabrėžia paramos Bosnijai ir Hercegovinai ir patikimos stojimo perspektyvos svarbą;

89.

palankiai vertina 2022 m. kovo 4 d. ir kovo 24 d. NATO generalinio sekretoriaus pareiškimus dėl būtinybės toliau remti Bosniją ir Hercegoviną ir, be kita ko, išlaikyti jos suverenumą ir stiprinti atsparumą; pripažįsta pridėtinę vertę, kurią suteiktų Bosnijos ir Hercegovinos narystė NATO;

90.

reiškia susirūpinimą dėl karo Ukrainoje poveikio Bosnijai ir Hercegovinai, visų pirma, susijusio su infliacija, energijos tiekimu, kuro kainomis ir aprūpinimo maistu saugumu; primygtinai ragina ES padėti Bosnijai ir Hercegovinai didinti savo žaliosios energijos tiekimo saugumą, atsižvelgiant ir energijos kainų nepatikimumą;

91.

atkreipia dėmesį į tai, kad Bosnijos ir Hercegovinos 2018–2023 m. užsienio politikos strategijos, kuri apima visateisę narystę ES, NATO narystės veiksmų plano aktyvavimą, kovą su terorizmu, bendradarbiavimą regioniniu lygmeniu ir dvišalį bei daugiašalį bendradarbiavimą, įgyvendinimui pakenkė turėjo dažnai išsiskiriančios pozicijos; primygtinai ragina valdžios institucijas paspartinti jos įgyvendinimą;

92.

palankiai vertina tai, kad mobilizuota Europos taikos priemonės lėšų suma, siekianti 10 mln. EUR, kuriais bus finansuojama 150 metalo detektorių ir 68 specialiosios transporto priemonės, siekiant sukurti pajėgumus, kad būtų galima aktyviau vykdyti išminavimą ir ginklų, šaudmenų bei sprogmenų naikinimą; pabrėžia, kad Bosnija ir Hercegovina oficialiai laikosi Bendrosios pozicijos dėl ginklų eksporto kriterijų ir principų ir yra daugumos nusiginklavimo, neplatinimo ir ginklų kontrolės sutarčių šalis, ir ragina ją prasmingai remti Pietryčių Europos šaulių ir lengvųjų ginklų kontrolės tarpininkavimo mechanizmo veiklą;

93.

palankiai vertina tai, kad šalyje toliau vykdoma operacija EUFOR ALTHEA, ir tai, kad 2021 m. lapkričio 3 d. Jungtinių Tautų Saugumo Taryba pratęsė jos įgaliojimus;

94.

palankiai vertina neseniai sustiprintą operaciją EUFOR ALTHEA, kaip atsargumo priemonę dislokuojant maždaug 500 karių, paskirtų iš operacijos EUFOR ALTHEA rezervo išteklių, esančių už Bosnijos ir Hercegovinos ribų, ir paramą pagal Europos taikos priemonę siekiant stiprinti Bosnijos ir Hercegovinos ginkluotųjų pajėgų išminavimo batalioną; primena, kad misija vis dar atlieka svarbų vaidmenį užtikrinant šalies saugumą ir stabilumą; pabrėžia strateginę Brčko rajono svarbą ir ragina apsvarstyti tolesnį dislokavimą remiantis realistišku grėsmių vertinimu;

95.

pabrėžia, kad būtina pratęsti EUFOR ALTHEA įgaliojimus po 2022 m. lapkričio mėn.; todėl ragina valstybes nares imtis veiksmų NATO siekiant, kad būtų pratęsti įgaliojimai, ir akcentuoja, kad nepaprastai svarbu turėti parengtus alternatyvius sprendimus tuo atveju, jei įgaliojimai nebūtų pratęsti; todėl ragina ES ir jos tarptautinius partnerius, įskaitant NATO, parengti tinkamas alternatyvas, kad Bosnijoje ir Hercegovinoje būtų išlaikytas taikos užtikrinimo mechanizmas tuo atveju, jei JT Saugumo Taryba nepratęstų operacijai skirtų įgaliojimai;

o o

96.

paveda Pirmininkei perduoti šią rezoliuciją Komisijos pirmininko pavaduotojui ir Sąjungos vyriausiajam įgaliotiniui užsienio reikalams ir saugumo politikai, Tarybai, Komisijai, Bosnijos ir Hercegovinos Prezidiumui, Bosnijos ir Hercegovinos Ministrų Tarybai, Bosnijos ir Hercegovinos Parlamentinei Asamblėjai, Bosnijos ir Hercegovinos Federacijos, Serbų Respublikos ir Brčko apygardos vyriausybėms ir parlamentams ir dešimties kantonų vyriausybėms, taip pat Vyriausiojo įgaliotinio biurui.

(1) OL L 391, 2021 11 5, p. 45.

(2) OL L 330, 2021 9 20, p. 1.

(3) OL C 265, 2017 8 11, p. 142.

(4) OL C 399, 2017 11 24, p. 176.

(5) OL C 362, 2021 9 8, p. 129.

(6) Priimti tekstai, P9_TA(2021)0506.

(7) Priimti tekstai, P9_TA(2022)0039.

(8) Priimti tekstai, P9_TA(2022)0064.

(9) OL L 91, 2022 3 18, p. 22.

Top

Choose the experimental features you want to try