—

atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties (ES sutartis) 2 straipsnį ir 3 straipsnio 3 dalį,

—

atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 8, 9, 151, 153 ir 157 straipsnius,

—

atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją (toliau – Chartija), ypač į jos nuostatas dėl socialinių teisių ir vyrų bei moterų lygybės,

—

atsižvelgdamas į 1979 m. JT konvenciją dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims,

—

atsižvelgdamas į Darnaus vystymosi darbotvarkę iki 2030 m., principą „nė vieno nepalikti nuošalyje“, visų pirma į 1-ąjį tikslą, kuriuo siekiama panaikinti skurdą, 5-ąjį tikslą, kuriuo siekiama užtikrinti lyčių lygybę ir pagerinti moterų gyvenimo sąlygas, ir 8-ąjį tikslą, kuriuo siekiama tvaraus ekonomikos augimo,

—

atsižvelgdamas į ES augimo strategiją „Europa 2020“, ypač į jos tikslą iki 2020 m. 25 proc. sumažinti asmenų, gyvenančių žemiau nacionalinės skurdo ribos, skaičių Europos Sąjungoje padedant išbristi iš skurdo daugiau kaip 20 mln. žmonių, ir į būtinybę visapusiškai panaudoti valstybių narių socialinės apsaugos ir pensijų sistemas siekiant užtikrinti pakankamą pajamų paramą,

—

atsižvelgdamas į Europos Tarybos konvenciją dėl smurto prieš moteris ir smurto šeimoje prevencijos ir kovos su juo (toliau – Stambulo konvencija),

—

atsižvelgdamas į Tarptautinės darbo organizacijos konvenciją Nr. 190 dėl smurto ir priekabiavimo darbo pasaulyje panaikinimo,

—

atsižvelgdamas į Europos socialinių teisių ramsčio veiksmų planą,

—

atsižvelgdamas į 2021 m. birželio 14 d. Tarybos rekomendaciją (ES) 2021/1004, kuria nustatoma Europos vaiko garantijų sistema (1),

—

atsižvelgdamas į 2006 m. liepos 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2006/54/EB dėl moterų ir vyrų lygių galimybių ir vienodo požiūrio į moteris ir vyrus užimtumo bei profesinės veiklos srityje principo įgyvendinimo (2),

—

atsižvelgdamas į 2019 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2019/1158 dėl tėvų ir prižiūrinčiųjų asmenų profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros (3) (toliau – Profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros direktyva),

—

atsižvelgdamas į 2020 m. kovo 5 d. Komisijos komunikatą „Lygybės sąjunga. 2020–2025 m. lyčių lygybės strategija“ (COM(2020)0152),

—

atsižvelgdamas į savo 2005 m. spalio 13 d. rezoliuciją dėl moterų ir skurdo Europos Sąjungoje (4),

—

atsižvelgdamas į savo 2011 m. kovo 8 d. rezoliuciją dėl moterų skurdo Europos Sąjungoje (5),

—

atsižvelgdamas į savo 2011 m. rugsėjo 13 d. rezoliuciją dėl moterų verslumo mažosiose ir vidutinėse įmonėse (6),

—

atsižvelgdamas į savo 2016 m. gegužės 26 d. rezoliuciją „Skurdas: lyčių aspektas“ (7),

—

atsižvelgdamas į savo 2017 m. balandžio 4 d. rezoliuciją dėl moterų ir jų vaidmens kaimo vietovėse (8),

—

atsižvelgdamas į savo 2017 m. birželio 14 d. rezoliuciją dėl poreikio parengti ES strategiją siekiant pašalinti vyrų ir moterų pensijų skirtumą ir jo išvengti (9),

—

atsižvelgdamas į savo 2017 m. spalio 3 d. rezoliuciją dėl moterų ekonominio įgalėjimo ES privačiajame ir viešajame sektoriuose (10),

—

atsižvelgdamas į savo 2018 m. lapkričio 15 d. rezoliuciją dėl priežiūros paslaugų ES siekiant geresnės lyčių lygybės (11),

—

atsižvelgdamas į savo 2019 m. sausio 15 d. rezoliuciją dėl lyčių lygybės ir mokesčių politikos ES (12),

—

atsižvelgdamas į savo 2020 m. sausio 30 d. rezoliuciją dėl vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumo (13),

—

atsižvelgdamas į savo 2021 m. sausio 21 d. rezoliuciją dėl lyčių aspektu grindžiamo požiūrio COVID-19 krizės metu ir pokriziniu laikotarpiu (14),

—

atsižvelgdamas į 2021 m. liepos 7 d. rezoliuciją „Senasis kontinentas sensta. Galimybės ir uždaviniai, susiję su senėjimo politika po 2020 m.“ (15),

—

atsižvelgdamas į savo 2021 m. vasario 10 d. rezoliuciją dėl nelygybės mažinimo ypatingą dėmesį skiriant dirbančiųjų skurdui (16),

—

atsižvelgdamas į 2019 m. gruodžio 10 d. Tarybos išvadas „Lyčių lygybe grindžiama ekonomika ES. Tolesni veiksmai“,

—

atsižvelgdamas į 2020 m. kovo 5 d. Europos lyčių lygybės instituto (EIGE) ataskaitą „Pekinas + 25 – 5-oji Pekino veiksmų platformos įgyvendinimo ES valstybėse narėse apžvalga“,

—

atsižvelgdamas į 2020 m. gegužės 27 d. Tarptautinės darbo organizacijos ataskaitą „COVID-19 ir darbo pasaulis. Ketvirtas leidimas“,

—

atsižvelgdamas į 2021 m. liepos 15 d. Europos gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimo fondo (EUROFOUND) ir Europos lyčių lygybės instituto (EIGE) politikos apžvalgą „Aukštynkryptė lyčių lygybės konvergencija. Kaip arti yra lygybės sąjunga?“,

—

atsižvelgdamas į 2017 m. gruodžio mėn. Parlamento vidaus politikos generalinio direktorato Piliečių teisių ir konstitucinių reikalų teminio skyriaus tyrimą „Lyčių aspektu grindžiamas požiūris užtikrinant galimybę naudotis energija Europos Sąjungoje“,

—

atsižvelgdamas į EIGE 2019 ir 2020 m. lyčių lygybės indeksus,

—

atsižvelgdamas į 2021 m. birželio mėn. tarptautinės nevyriausybinės organizacijos „Make Mothers Matter“ pareiškimą dėl pozicijos „Motinų skurdas Europos Sąjungoje“,

—

atsižvelgdamas į 2021 m. vasario mėn. Europos kovos su skurdu tinklo 2021 m. metinės tvaraus augimo strategijos ir pasiūlymo dėl 2021 m. bendros užimtumo ataskaitos vertinimą „Siekis užtikrinti socialiniu požiūriu įtraukų ir skurdui atsparų atsigavimą po COVID-19 pandemijos“,

—

atsižvelgdamas į 2021 m. gegužės 19 d. Parlamento vidaus politikos generalinio direktorato Piliečių teisių ir konstitucinių reikalų teminio skyriaus tyrimą „COVID-19 pandemija ir jos ekonominis poveikis moterims bei moterų skurdui. Įžvalgos iš 5 Europos šalių“,

—

atsižvelgdamas į 2021 m. birželio 14 d. Parlamento vidaus politikos generalinio direktorato Piliečių teisių ir konstitucinių reikalų teminio skyriaus tyrimą „Lyčių lygybė. Ekonominė priežiūros paslaugų vertė atsižvelgiant į skiriamas ES lėšas“,

—

atsižvelgdamas į savo 2016 m. balandžio 14 d. rezoliuciją dėl kovos su skurdu tikslo siekimo atsižvelgiant į didėjančias namų ūkių išlaidas (17) ir į prie jos pridėtą Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto nuomonę,

—

atsižvelgdamas į 2021 m. birželio mėn. pradėtą ES kovos su benamyste platformos veiklą,

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 54 straipsnį,

—

atsižvelgdamas į Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto nuomonę,

—

atsižvelgdamas į Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto pranešimą (A9-0194/2022),

A.

kadangi lyčių lygybė yra viena iš pagrindinių Europos Sąjungos sutarties 2 straipsnyje įtvirtintų Sąjungos vertybių; kadangi SESV 8 straipsnyje nustatytas lyčių aspekto integravimo principas;

B.

kadangi skurdo panaikinimas yra vienas iš ES prioritetų, įtvirtintų ES sutarties 3 straipsnyje ir Chartijos 34 straipsnyje, ir yra pagrindinis Europos socialinių teisių ramsčio veiksmų plano tikslas, atspindintis ES įsipareigojimą įgyvendinant savo politiką kovoti su skurdu;

C.

kadangi ES skurde gyvenančių moterų skaičius vis dar yra didesnis nei vyrų (18); kadangi, nepaisant to, kad Europos Sąjungoje sumažėjo tiek moterų, tiek vyrų skurdas, ir toliau neproporcingai daugiau moterų nei vyrų patiria skurdą ir socialinės atskirties riziką, visų pirma ją patiria moterys, kurios patiria tarpusavyje susijusių formų diskriminaciją; kadangi 2020 m. Europos Sąjungoje moterys patyrė didesnę skurdo ir socialinės atskirties riziką (angl. AROPE) nei vyrai (atitinkamai 22,9 ir 20,9 proc.), nors nuo 2015 m. abiem atvejais ji sumažėjo (buvo atitinkamai 24,9 proc. ir 23,1 proc.); kadangi nuo 2017 m. vyrų ir moterų skurdo skirtumas padidėjo 21 valstybėje narėje (19); kadangi, anot duomenų, įvairiose valstybėse narės moterų skurdo lygis labai skiriasi; kadangi dėl tvirtos moterų skurdo ir vaikų skurdo sąsajos 1 iš 4 vaikų ES gresia skurdas arba socialinė atskirtis;

D.

kadangi, remiantis 2019 m. 27 ES valstybėse narėse atliktais skaičiavimais, moterys ypač patiria skurdo riziką (AROPE), o skurdo rodiklis, atsižvelgus į socialines išmokas, siekia 17,1 proc.; kadangi nuo COVID-19 pandemijos pradžios moterys neproporcingai nukentėjo socialinėje ir ekonominėje srityse, be kita ko, kai kuriais atvejais dėl darbo vietų praradimo; kadangi moterų užimtumo lygis pandemijos metu sumažėjo net labiau nei per 2008 m. nuosmukį; kadangi taip yra, be kita ko, dėl to, kad padaugėjo neapmokamų priežiūros, namų ūkio ir švietimo darbų, kuriuos daugiausia atlieka moterys, ir dėl to taip pat padidėjo moterų skurdas; kadangi net iki COVID-19 pandemijos dauguma darbuotojų, dirbančių laikinai arba ne visu etatu, buvo moterys, ypač paslaugų sektoriuje, ir kadangi pandemija šią tendenciją dar labiau sustiprino; kadangi COVID-19 pandemijos padariniai dar nėra iki galo suvokti ir kadangi socialinis bei ekonominis jos poveikis bus jaučiamas ir artimiausiais metais; kadangi dėl to labai svarbu išnagrinėti moterų skurdą joms kovojant su COVID-19 krize ir jos padariniais; kadangi priemonių, kurių imtasi siekiant įveikti 2008 m. finansų krizę, nepakako moterų skurdui sumažinti; kadangi socialinių viešųjų paslaugų finansavimo mažinimas ir mažesnis darbo užmokestis neproporcingai paveikė moteris, nes jos labiau priklauso nuo socialinių viešųjų paslaugų ir išmokų;

E.

kadangi lyčių aspekto integravimas reiškia, kad reikia atsižvelgti į lyčių skirtumus per visą politikos ciklą, o rengiant, įgyvendinant ir vertinant politiką, programas ir projektus, kuriais siekiama didinti lyčių lygybę, papildomai reikia vadovautis tarpsektoriniu požiūriu ir atsižvelgti į moterų ir vyrų įvairovę; kadangi iki šiol ES politikoje nebuvo įgyvendinta tikra politika, į kurią integruotas lyčių aspektas, ir nebuvo taikomas tarpsektorinis požiūris;

F.

kadangi ES sutarties 3 straipsnio 3 dalyje Sąjunga įpareigojama kovoti su socialine atskirtimi ir diskriminacija ir skatinti socialinį teisingumą ir apsaugą bei moterų ir vyrų lygybę pagal socialinės rinkos ekonomikos koncepciją; kadangi Europos socialinio ramsčio veiksmų plane iškeltas konkretus tikslas – iki 2030 m. sumažinti žmonių, kuriems gresia skurdas, skaičių bent 15 milijonų, įskaitant 5 milijonus vaikų; kadangi socialinė, žalioji ir lyčių lygybės darbotvarkės yra tarpusavyje susijusios ir jomis siekiama bendrų tikslų – užtikrinti darnų ekonomikos augimą ir teisingą išteklių paskirstymą; kadangi diskusijose dėl dabartinio ES socialinio ir ekonominio valdymo modelio peržiūros turėtų būti atsižvelgiama į ES įsipareigojimą mažinti nelygybę ir panaikinti skurdą, visų pirma moterų skurdą;

G.

kadangi JT specialusis pranešėjas itin didelio skurdo ir žmogaus teisių klausimais Olivier De Schutter pažymėjo, kad Europos Sąjunga turėtų parengti visos ES kovos su skurdu strategiją, kuria būtų užtikrintas struktūrinis ir platus požiūris į moterų skurdo panaikinimą; kadangi po pandemijos Europos Sąjungai reikia teisingesnės visuomenės sutarties, įskaitant ekonominę politiką, kuria būtų siekiama mažinti ekonominę nelygybę;

H.

kadangi tėvų skurdas dažnai yra vaikų skurdo priežastis; kadangi investavimu į politikos priemones, kuriomis remiamos moterys, taip pat pagerinamos jų šeimų ir ypač jų vaikų gyvenimo sąlygos; kadangi ES ir valstybės narės privalo gerbti, saugoti ir įgyvendinti vaikų teises pagal ES sutartį; kadangi skurdo sąlygomis kyla pavojus vaikų teisėms; kadangi vaikų skurdo panaikinimas įtrauktas į Europos socialinių teisių ramsčio 11 principą;

I.

kadangi nepilnoms šeimoms kyla didesnė skurdo ir socialinės atskirties rizika ir yra didesnė tikimybė, kad skurdas bus perduodamas iš kartos į kartą; kadangi 85 proc. nepilnų šeimų sudaro vienišų motinų šeimos; kadangi 2020 m. 42,1 proc. ES gyventojų – vienišų suaugusiųjų, turinčių išlaikomų vaikų, – grėsė skurdas arba socialinė atskirtis;

J.

kadangi moterų skurdas yra visą gyvenimą trunkančios diskriminacijos rezultatas; kadangi lyčių stereotipai vis dar turi didelę įtaką pasidalijimui darbais namuose, švietimo sektoriuje, darbo vietoje ir visuomenėje, taip pat galimybėms patekti į valdžią ir sprendimų priėmimo galimybėms; kadangi neapmokamais priežiūros ir namų ruošos darbais, kuriuos daugiausia atlieka moterys, užkraunama neproporcinga našta moterims; kadangi visame pasaulyje moterys sudaro 70 proc. sveikatos ir priežiūros sektorių darbuotojų; kadangi tokio pobūdžio darbai buvo sistemingai nuvertinami, nes juos nemokamai dirbo ir tebedirba moterys namų ūkiuose; kadangi moterų darbo užmokestis yra mažesnis nei vyrų; kadangi dėl laiko stygiaus moterys dažniau sudaro darbo ne visą darbo dieną sutartis; kadangi moterys kenčia nuo dirbančiųjų skurdo, joms dėl mažo darbo intensyvumo kyla didesnė skurdo ir socialinės atskirties rizika;

K.

kadangi reikėtų deramai atsižvelgti į Europos socialinių teisių ramsčio rekomendacijas dėl lyčių lygybės, lygių galimybių ir aktyvios paramos užimtumui;

L.

kadangi moterų skurdas yra daugialypis, todėl reikia kovoti su visų moterų skurdo aspektų priežastimis ir pasekmėmis, įskaitant ne tik materialinį nepriteklių, bet ir nepakankamas galimybes gauti įvairių išteklių ir paslaugų, nes dėl to ribojamos jų galimybės visapusiškai naudotis piliečių teisėmis; kadangi moterų skurdui tiesioginės įtakos turi tai, kad nėra teisingai įvertintas darbas, kurį paprastai atlieka moterys, karjeros pertraukos dėl motinystės atostogų ar priežiūros pareigų, nevienodas neapmokamų priežiūros pareigų ir namų ruošos darbų pasidalijimas, segregacija švietimo srityje, o vėliau ir darbo rinkoje; kadangi moterų skurdas lemia jų atskirtį nuo tam tikrų socialinių ir politinių gyvenimo aspektų; kadangi tuo pat metu dėl nepakankamų galimybių naudotis ištekliais ir paslaugomis didėja rizika moterims atsidurti skurde arba likti skurde, o tai rodo, kad skurdas ir socialinė bei politinė atskirtis yra tarpusavyje susiję;

M.

kadangi skurdo poveikis moterims ir vyrams skiriasi ir kadangi todėl siekiant geriau suprasti skurdo feminizaciją reikia atsižvelgti ir į tokius rodiklius, kaip antai amžius, tikėtina gyvenimo trukmė, pajamų nelygybė, vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumas, namų ūkio tipas ir socialinės išmokos; kadangi įvairių vykdomų veiksmų ir politinių priemonių, kuriomis remiama lyčių lygybė, užimtumas, švietimas, mokesčių politika ir būstas, sąveika gali padėti veiksmingiau kovoti su giliai įsišaknijusiomis skurdo ir socialinės atskirties priežastimis;

N.

kadangi tam tikroms moterų grupėms, pvz., vienišoms motinoms, vyresnėms nei 65 metų moterims, neįgalioms moterims, žemo išsilavinimo moterims ir migrantų kilmės moterims, kyla didesnė skurdo ir socialinės atskirties rizika;

O.

kadangi tarp 27 ES valstybių narių gyventojų vyresnio amžiaus moterų yra daugiau nei vyrų; kadangi 2019 m. labai senų moterų (85 metų ir vyresnių) buvo virš dviejų kartų daugiau nei labai senų vyrų; kadangi senėjimo raida turės didelį poveikį vyriausybėms, verslui ir pilietinei visuomenei, visų pirma sveikatos ir socialinės priežiūros sistemoms, darbo rinkoms, viešiesiems finansams ir pensijoms;

P.

kadangi iš skaičių matyti, kad ES tapti skurdo ir socialinės atskirties aukomis gresia vidutiniškai 29,5 proc. neįgalių moterų, palyginti su 27,5 proc. neįgalių vyrų;

Q.

kadangi moterys iš labiau pažeidžiamų grupių, pvz., jaunos moterys, neįgalios moterys, migrantų kilmės moterys, romų tautybės moterys, religinėms ar etninėms mažumoms priklausančios moterys, taip pat LBTQI+ moterys, patiria papildomų ir tarpusavyje susijusių formų diskriminaciją, kai jos naudojasi švietimo, sveikatos priežiūros, užimtumo ir socialinėmis paslaugomis, todėl joms kyla didesnė skurdo rizika;

R.

kadangi romai susiduria su diskriminacija siekdami pasinaudoti užimtumo iniciatyvomis, pvz., Jaunimo garantijų iniciatyva; kadangi valstybinėms užimtumo tarnyboms dažnai trūksta išteklių, kad jos pasiektų romų kilmės žmones, arba jos taiko netiesioginės diskriminacijos praktiką;

S.

kadangi, kalbant apie skurdo duomenis, statistiniu namų ūkio vienetu apibrėžiamas skurdas namų ūkiuose ir neatsižvelgiama į lyčių nelygybę paskirstant išteklius viduje, todėl sunku gauti patikimus duomenis, suskirstytus pagal lytį;

T.

kadangi dėl moterų skurdo didėja benamystės, nepakankamų galimybių gauti tinkamą būstą ir energijos nepritekliaus rizika; kadangi reikalingos politikos priemonės, specialiai pritaikytos vienišiems tėvams;

U.

kadangi lyčių lygybė darbo rinkoje yra svarbi moterų skurdo mažinimo priemonė, kuri naudinga ne tik moterims, bet ir visai ekonomikai, nes daro teigiamą poveikį BVP, užimtumo lygiui ir našumui; kadangi pagerinus lyčių lygybę iki 2050 m. ES BVP vienam gyventojui padidėtų nuo 6,1 iki 9,6 proc. ir būtų sukurta 10,5 mln. papildomų darbo vietų, kurios būtų naudingos ir moterims, ir vyrams;

V.

kadangi, nors darbas sektoriuose, kuriuose daugiausia dirba moterys, yra labai svarbus, o jo socialinė ir ekonominė vertė yra didelė, jis yra menkiau vertinamas ir mažiau apmokamas nei darbas sektoriuose, kuriuose daugiausia dirba vyrai; kadangi reikia skubiai iš naujo įvertinti darbo užmokesčio adekvatumą sektoriuose, kuriuose daugiausia dirba moterys, atsižvelgiant į jų socialinę ir ekonominę vertę, ir pasiekti pažangos ES teisės aktais didinant minimalųjį darbo užmokestį, minimalias pajamas ir darbo užmokesčio skaidrumą;

W.

kadangi teisė į darbą yra esminė sąlyga, kad moterys galėtų naudotis ekonomine nepriklausomybe, profesine savirealizacija ir veiksmingomis lygiomis teisėmis;

X.

kadangi vidutinis lyčių užimtumo skirtumas yra 11,5 proc. o neproporcingai daug moterų dirba sektoriuose, kuriuose darbas mažai apmokamas, mažų garantijų; kadangi moterys dažniau naudojasi lanksčiomis darbo formomis, dirba pagal netipines ir lanksčias darbo sutartis (darbas ne visą darbo dieną, laikinas darbas ir t. t.); kadangi moterys patiria diskriminaciją dėl nėštumo ir motinystės; kadangi 2019 m. Europos Sąjungoje vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumas siekė 14,1 proc., nors tarp valstybių narių buvo didelių skirtumų (20); kadangi nuo 2010 m. vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumas padidėjo 17-oje valstybių narių, o vyrų ir moterų pajamų skirtumas padidėjo 19-oje valstybių narių, taigi, apskritai vyrų ir moterų darbo užmokesčio ir pajamų nelygybė ES padidėjo (21); kadangi apie 10 proc. ES dirbančių gyventojų gresia skurdas ir kadangi dažniausiai moterims mokamas minimalus darbo užmokestis arba mažesnis nei pragyvenimą užtikrinantis darbo užmokestis, be kita ko, dėl aktyvesnio moterų dalyvavimo neoficialioje ekonomikoje; kadangi kova su nedeklaruojamu darbu ir tinkamo bei teisingo minimaliojo darbo užmokesčio, kuriuo užtikrinamas deramas gyvenimo lygis, nustatymas gali padėti sumažinti darbo užmokesčio nelygybę, vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumą ir moterų skurdą;

Y.

kadangi Europos socialinėje chartijoje pripažįstama visų darbuotojų, taigi ir darbuotojų moterų, teisė į teisingą atlyginimą, kuris užtikrintų deramą jų pačių ir jų šeimų pragyvenimo lygį, ir teisė į vienodą darbo užmokestį už vienodos vertės darbą; Kadangi, be to, joje nustatoma teisė į apsaugą nuo skurdo ir socialinės atskirties ir ja padedama mažinti esamą vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumą;

Z.

kadangi translyčių asmenų, dirbančių apmokamą darbą, yra tik 51 proc., palyginti su 69,3 proc. visų gyventojų; kadangi nedarbas yra ypatinga translyčių moterų problema, nes jų nedarbo tikimybė yra beveik tris kartus didesnė nei vidutiniškai visų gyventojų (22);

AA.

kadangi tik 20,7 proc. neįgalių moterų ir 28,6 proc. neįgalių vyrų dirba visą darbo dieną; kadangi kai kuriose valstybėse narėse įsidarbinę neįgalieji dažnai praranda teisę į neįgalumo išmokas, todėl jiems kyla didesnė dirbančiųjų skurdo rizika;

AB.

kadangi dėl pusiausvyros nebuvimo, atsirandančio dėl nuolatinės visą gyvenimą trunkančios nelygybės, 2019 m. vyrų ir moterų pensijų skirtumas vidutiniškai siekė beveik 29,4 proc. (23); kadangi šis pensijų skirtumas reiškia, kad vyresnio amžiaus moterys dažniau atsidurs žemiau skurdo ribos, taip pat atsižvelgiant į tai, kad moterų tikėtina gyvenimo trukmė yra ilgesnė nei vyrų ir todėl didėja skurdo bei socialinės atskirties padariniai; kadangi didesnė įtrauktis į darbo rinką per visą asmens gyvenimą padės panaikinti vyrų ir moterų pensijų skirtumą;

AC.

kadangi dėl technologinės ir skaitmeninės revoliucijos, kurios liudininkais esame, didėja skaitmeninė pažanga ir daugėja naujų verslo galimybių, kadangi dėl šios technologinės ir skaitmeninės revoliucijos kinta ekonominiai modeliai, socialinės sistemos ir darbo rinka; kadangi visi mūsų visuomenės nariai, ypač moterys, turi turėti galimybę prisidėti prie šios gerovės;

AD.

kadangi reikia toliau skatinti politiką, kuria siekiama didinti moterų dalyvavimą su gamtos mokslais, technologijomis, inžinerija ir matematika (angl. STEM) ir dirbtiniu intelektu susijusiose srityse bei taikyti daugiapakopę strategiją siekiant panaikinti lyčių nelygybę visais skaitmeninio sektoriaus švietimo ir užimtumo lygmenimis;

AE.

kadangi mergaičių rezultatai mokykloje geresni nei berniukų, tačiau jos dažnai patiria didesnių sunkumų arba dėl šeimos ir kitokio spaudimo negali šių sėkmingų mokymosi rezultatų paversti sėkminga karjera;

AF.

kadangi skurdą ypač patiria kaimo vietovėse gyvenančios moterys; kadangi daugelis kaimo vietovėse gyvenančių moterų netgi nėra užsiregistravusios darbo rinkoje arba bedarbėmis; kadangi moterų nedarbo lygis kaimo vietovėse itin aukštas, o dirbančių moterų pajamos yra labai mažos; kadangi moterys kaimo vietovėse turi ribotas galimybes gauti išsilavinimą;

AG.

kadangi bendras ES požiūris į priežiūros sektorių, kartu su nacionaline politika, sukurtų didelę pridėtinę vertę; kadangi moterys dažniau nei vyrai dirba nemokamą priežiūros darbą, todėl vaikų ar išlaikomų asmenų priežiūra yra viena iš dažniausiai pasitaikančių priežasčių, kodėl moterys trumpina savo darbo laiką arba pasitraukia iš darbo rinkos; kadangi moterys reguliariai sustabdo savo karjerą arba dirba trumpalaikį darbą, darbą ne visą darbo dieną, mažų garantijų ar net neoficialų darbą, kurį galima pritaikyti prie priežiūros tvarkaraščio, o tai daro poveikį jų pajamoms ir įmokoms į pensijų fondus, taigi ir jų ekonominei nepriklausomybei senatvėje; kadangi visuotinė galimybė už prieinamą kainą naudotis kokybiškomis sveikatos priežiūros ir socialinėmis paslaugomis bei priemonėmis, pvz., ankstyvąja vaikų priežiūra ir ugdymu bei kitų išlaikomų asmenų priežiūros paslaugomis, yra labai svarbi ne tik siekiant išvengti didėjančio skurdo, ypač tarp moterų, bet yra labai svarbi ir viešajam interesui tarnaujančiai ekonomikai; kadangi dėl to investicijos į šias paslaugas daro teigiamą poveikį ekonominei moterų nepriklausomybei ir jų galimybei dalyvauti darbo rinkoje; kadangi socialinės apsaugos priemonės yra labai svarbios kovojant su moterų skurdu ne tik ekonominiu požiūriu, bet ir jo įvairiapusiškumo požiūriu;

AH.

kadangi skurdas didina smurto dėl lyties poveikį moterims, nes dėl išaugusių ekonominių sunkumų smurtą patyrusioms moterims sunku palikti savo partnerį; kadangi smurtas dėl lyties yra struktūrinė problema, su kuria susiduria visos socialinės ir ekonominės grupės ir kuri nepriklauso nuo kilmės ar tikėjimo; kadangi dėl skurdo moterims kyla didesnis prekybos žmonėmis ir seksualinio išnaudojimo pavojus, nes jos ir jų šeimos tampa ekonomiškai priklausomos nuo smurtautojų; kadangi smurtas lyties pagrindu taip pat prisideda prie skurdo ir socialinės atskirties, nes smurtas daro poveikį sveikatai ir dėl jo gali būti prarandamas darbas ir būstas;

AI.

kadangi priekabiavimas darbo vietoje, įskaitant seksualinį ir psichologinį priekabiavimą, nuo kurio paprastai nukenčia moterys, turi atgrasomąjį poveikį moterims, įskaitant padidėjusį pravaikštų skaičių, sumažėjusį našumą ir dėl to prarastas pajamas, ir prisideda prie jų išstūmimo iš darbo rinkos, o tai neigiamai veikia asmens karjerą ir ekonominę nepriklausomybę; kadangi po pranešimo apie priekabiavimą darbovietėje auka gali būti atleista iš darbo arba izoliuota;

AJ.

kadangi apskaičiuota, kad šiuo metu 1 iš 10 mergaičių neišgali įsigyti higienos priemonių: kadangi savo 2019 m. sausio 15 d. rezoliucijoje dėl lyčių lygybės ir mokesčių politikos ES, Parlamentas paragino visas valstybes nares panaikinti vadinamąjį priežiūros priemonių ir tamponų mokestį, pasinaudojant lankstumu, kuris suteiktas PVM direktyvoje, ir šioms esminėms pagrindinėms prekėms pritaikant mokesčių lengvatas ar 0 proc. dydžio PVM tarifą;

AK.

kadangi dėl Rusijos karo prieš Ukrainą toliau didėja skurdas, visų pirma moterų skurdas, nes Ukrainos moterys ir vaikai priversti bėgti į kaimynines šalis, taip pat didėja pagrindinių paslaugų ir prekių kainos, ir tai junta visi europiečiai, tačiau tai ypač paveikia tuos, kurie jau turi mažiau išteklių;

1.

2.

3.

4.

5.

6.

7.

8.

9.

10.

11.

12.

13.

14.

15.

16.

17.

18.

19.

20.

21.

22.

23.

24.

25.

26.

27.

28.

29.

30.

31.

32.

33.

34.

35.

36.

37.

38.

39.

40.

41.

42.

43.

44.

45.

46.

47.