Access to European Union law
<a href="https://eur-lex.europa.eu/content/help/eurlex-content/experimental-features.html" target="_blank">More about the experimental features corner</a>
Choose the experimental features you want to try
EUR-Lex
Access to European Union law

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

You are here
Use quotation marks to search for an "exact phrase". Append an asterisk (*) to a search term to find variations of it (transp*, 32019R*). Use a question mark (?) instead of a single character in your search term to find variations of it (ca?e finds case, cane, care).
Search tips
Need more search options? Use the Advanced search

Document 52021IP0348

    2021 m. liepos 8 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl bendro Sąjungos biudžeto apsaugos sąlygų režimo taikymo gairių parengimo (2021/2071(INI))

    OL C 99, 2022 3 1, p. 146–151 (BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, HR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)

    2022 3 1   

    LT

    Europos Sąjungos oficialusis leidinys

    C 99/146

    P9_TA(2021)0348

    Sąjungos biudžeto apsaugos sąlygų bendros tvarkos taikymo gairių parengimas

    2021 m. liepos 8 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl bendro Sąjungos biudžeto apsaugos sąlygų režimo taikymo gairių parengimo (2021/2071(INI))

    (2022/C 99/14)

    Europos Parlamentas,

    —

    atsižvelgdamas į 2020 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) 2020/2092 dėl bendro Sąjungos biudžeto apsaugos sąlygų režimo (1) (toliau – reglamentas),

    —

    atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties (ES sutartis) 2 ir 7 straipsnius,

    —

    atsižvelgdamas į savo 2021 m. birželio 10 d. rezoliuciją dėl teisinės valstybės padėties Europos Sąjungoje ir Sąlygų reglamento (ES, Euratomas) 2020/2092 taikymo (2),

    —

    atsižvelgdamas į 2020 m. gruodžio 17 d. rezoliuciją dėl 2021–2027 m. daugiametės finansinės programos, Tarpinstitucinio susitarimo, ES ekonomikos gaivinimo priemonės ir Reglamento dėl teisinės valstybės principo (3),

    —

    atsižvelgdamas į 2021 m. kovo 25 d. rezoliuciją dėl Reglamento (ES, Euratomas) 2020/2092 taikymo (teisinės valstybės sąlygų mechanizmo) (4),

    —

    atsižvelgdamas į 2020 m. rugsėjo 30 d. Komisijos komunikatą „2020 m. Teisinės valstybės principo taikymo ataskaita. Teisinės valstybės padėtis Europos Sąjungoje“ (COM(2020)0580),

    —

    atsižvelgdamas į 2017 m. gruodžio 20 d. Komisijos pagrįstą pasiūlymą dėl Tarybos sprendimo dėl aiškaus pavojaus, kad Lenkijos Respublika gali šiurkščiai pažeisti teisinės valstybės principą, nustatymo, parengtą vadovaujantis ES sutarties 7 straipsnio 1 dalimi (COM(2017)0835),

    —

    atsižvelgdamas į 2018 m. liepos 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) 2018/1046 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1296/2013, (ES) Nr. 1301/2013, (ES) Nr. 1303/2013, (ES) Nr. 1304/2013, (ES) Nr. 1309/2013, (ES) Nr. 1316/2013, (ES) Nr. 223/2014, (ES) Nr. 283/2014 ir Sprendimas Nr. 541/2014/ES, bei panaikinamas Reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 (5) (toliau – Finansinis reglamentas),

    —

    atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 54 straipsnį,

    —

    atsižvelgdamas į bendrus Biudžeto komiteto ir Biudžeto kontrolės komiteto svarstymus pagal Darbo tvarkos taisyklių 58 straipsnį,

    —

    atsižvelgdamas į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto nuomonę,

    —

    atsižvelgdamas į Konstitucinių reikalų komiteto laišką,

    —

    atsižvelgdamas į Biudžeto komiteto ir Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą (A9-0226/2021),

    A.

    kadangi reglamente nustatytas sąlygų mechanizmas buvo sudedamoji bendro politinio susitarimo dėl 2021–2027 m. daugiametės finansinės programos (DFP), Europos ekonomikos gaivinimo priemonės „Next Generation EU“ ir Sprendimo dėl nuosavų išteklių (6) dalis, ir šis mechanizmas neturėtų būti taikomas pavėluotai, visų pirma atsižvelgiant į pirmiau minėtų priemonių taikymą;

    B.

    kadangi 2021–2027 m. DFP ir „Next Generation EU“, atsižvelgiant į ES biudžeto istoriją, biudžetas yra toks didelis, kokio dar nėra buvę, ir šiomis priemonėmis siekiama remti ES ekonomikos gaivinimą ir socialinį atsigavimą po COVID-19 pandemijos padarinių, todėl dabar labiau, nei bet kada anksčiau, tam reikia savalaikio ir tinkamo patikimo finansų valdymo principo taikymo, taip pat ES finansinių interesų apsaugos;

    C.

    kadangi pagal reglamentą teisinės valstybės principo laikymasis yra viena iš esminių būtinų sąlygų, kurias būtina išpildyti, kad būtų laikomasi patikimo finansų valdymo principų;

    D.

    kadangi reglamentas įsigaliojo 2021 m. sausio 1 d. ir nuo tos dienos yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse visiems mokėjimams, atliktiems nuo reglamento įsigaliojimo dienos;

    E.

    kadangi Komisija nusprendė laikytis neprivalomų 2020 m. gruodžio 10 ir 11 d. Europos Vadovų Tarybos išvadų ir paskelbė, kad ji parengs reglamento taikymo gaires;

    F.

    kadangi savo 2021 m. kovo 25 d. rezoliucijoje dėl reglamento taikymo Parlamentas prašė Komisijos priimti gaires ne vėliau kaip iki 2021 m. birželio 1 d. ir tą padaryti pasikonsultavus su Parlamentu;

    G.

    kadangi tema „Vertybės ir teisės, teisinė valstybė, saugumas“ bus aptarta Konferencijoje dėl Europos ateities, kad būtų galima išsamiai apsvarstyti Sąjungos priemones, kuriomis siekiama pastebėti ES vertybių, įskaitant teisinės valstybės principą, pažeidimus, užkirsti jiems kelią ir su jais kovoti;

    1.   

    apgailestauja dėl to, kad Komisija nusprendė parengti reglamento taikymo gaires; dar kartą pakartoja savo nuomonę, kad reglamento tekstas yra aiškus ir kad jį taikant nereikia jokio papildomo aiškinimo, be to, teisės akto leidėjai nesuteikė Komisijai jokių aiškinimo įgaliojimų; atkreipia dėmesį į gairių teksto projektą, kuriuo Komisija pasidalijo su Parlamentu ir valstybėmis narėmis;

    2.   

    pabrėžia, kad gairės nėra teisiškai privalomos; nusivylęs pažymi, kad Komisija nukrypsta nuo savo įprastos praktikos rengti teisės akto taikymo gaires tik tais atvejais, kai per tam tikrą laikotarpį faktiškai įgyvendinant teisės aktą paaiškėja, kad gairių reikia; pabrėžia, kad gairių rengimo procesas jokiu būdu negali lemti tolesnio reglamento taikymo vilkinimo;

    3.   

    primena, kad gairės negali pakeisti, išplėsti ar susiaurinti reglamento teksto; pabrėžia, kad, siekiant kokios nors papildomos naudos, gairėse turi būti paaiškinta, kaip reglamento teisinės nuostatos bus taikomos praktiškai, ir todėl laiku turi būti nustatyta procedūra, apibrėžtys ir metodika, kurią taikys Komisija;

    4.   

    labai apgailestauja dėl to, kad Komisija nesilaikė Parlamento nustatyto termino iki 2021 m. birželio 1 d. įvykdyti pagal reglamentą nustatytas savo pareigas, be kita ko, susijusias su gairių rengimu; palankiai vertina tai, kad 2021 m. birželio 23 d. Parlamento pirmininkas paragino Komisiją imtis veiksmų pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 265 straipsnį, kad ji įvykdytų savo pareigas ir užtikrintų visapusišką ir neatidėliotiną reglamento taikymą;

    5.   

    mano, kad Komisija nesugebėjo veiksmingai išnaudoti laikotarpio nuo reglamento įsigaliojimo dienos; primygtinai ragina Komisiją vengti toliau atidėlioti reglamento taikymą ir skubiai bei išsamiai išnagrinėti visus galimus teisinės valstybės principų pažeidimus valstybėse narėse, kurie pakankamai tiesiogiai daro poveikį patikimam Sąjungos biudžeto finansų valdymui ar Sąjungos finansinių interesų apsaugai arba kelia didelę tokią grėsmę; pakartoja, kad dėl padėties kai kuriose valstybėse narėse jau būtina nedelsiant imtis veiksmų pagal reglamento 6 straipsnio 1 dalį – pateikti raštišką pranešimą toms valstybėms narėms ir informuoti apie tai Parlamentą;

    6.   

    primena, kad 2019–2024 m. Komisijos politinėse gairėse nurodyta, kad „[k]albant apie mūsų pagrindinių vertybių gynimą, kompromiso negali būti“ ir kad bus užtikrintas visų Sąjungos priemonių panaudojimas ES lygmeniu; primena, kad, remiantis ES sutarties 17 straipsnio 3 dalimi ir SESV 245 straipsniu, Komisija „yra visiškai nepriklausoma“ ir jos nariai „nesiekia gauti ir nepaiso jokios vyriausybės […] nurodymų“; be to, primena, kad pagal ES sutarties 17 straipsnio 8 dalį Komisija „yra atskaitinga Europos Parlamentui“;

    7.   

    prašo, kad Komisija reguliariai ir iniciatyviai bent du kartus per metus praneštų Parlamentui apie naujus ir tebenagrinėjamus atvejus ir kuo greičiau pradėtų nuo pirmųjų atvejų;

    8.   

    įsipareigoja atidžiai tikrinti reglamento įgyvendinimą, kai tik valstybėse narėse kils klausimų dėl galimų teisinės valstybės principų pažeidimų, patenkančių į reglamento taikymo sritį; stengiasi pasirengti eilinėms sesijoms, siekdamas stebėti reglamento įgyvendinimą, pagrindiniuose komitetuose vadovaujant pranešėjams; ragina Komisiją laiku reaguoti į pagrindinių komitetų atliekamą tikrinimą ir pateikti išsamią informaciją;

    Teisinės valstybės principų pažeidimai

    9.

    		 pabrėžia, kad Reglamentas taikomas tiek paskiriems teisinės valstybės principų pažeidimams, tiek sisteminiams pažeidimams, kurie plačiai paplitę arba padaromi dėl pasikartojančios valdžios institucijų praktikos ar neveikimo, arba dėl tokių valdžios institucijų patvirtintų bendro pobūdžio priemonių;

    10.

    		 ragina Komisiją gairėse išaiškinti, kad teisinės valstybės principų pažeidimai valstybėje narėje, įvykdyti dėl iki 2021 m. sausio 1 d. priimtų sprendimų ar įvykių, patenka į šio reglamento taikymo sritį tol, kol patiriamas jų poveikis;

    11.

    		 atkreipia ypatingą dėmesį į reglamento 3 straipsnyje nustatytų teisinės valstybės principų pažeidimų orientacinių požymių sąrašą; primygtinai ragina Komisiją ištirti galimus į tą sąrašą įtrauktų pažeidimų atvejus valstybėse narėse ir atkreipia dėmesį į tai, kad gali būti svarbūs ir kiti valdžios institucijų veiksmai ar neveikimas; pabrėžia, kad Komisijos 2020 m. teisinės valstybės padėties ataskaitoje jau esama nuorodų į pažeidimus keliose valstybėse narėse, dėl kurių gali prireikti taikyti reglamentą;

    12.

    		 atkreipia dėmesį į tai, kad valstybių narių subjektų elgesys, dėl kurio taikomas sąlygų režimas, nustatytas reglamento 4 straipsnyje, taip pat apima kitas situacijas ar valdžios institucijų elgesį, dėl kurių gali būti taikomas reglamentas, kai tai susiję su patikimu Sąjungos biudžeto finansų valdymu arba Sąjungos finansinių interesų apsauga;

    13.

    		 pabrėžia, kad svarbus ES institucijų, valstybių narių, Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) ir Europos prokuratūros (EPPO) bendradarbiavimas; primena, kad neveiksmingas ir ne laiku vykdomas bendradarbiavimas su EPPO ir OLAF gali būti priežastis imtis veiksmų pagal reglamentą; pabrėžia, kad veiksmingas ir laiku vykdomas bendradarbiavimas su EPPO apima ne tik nacionalinių valdžios institucijų pareigą aktyviai padėti EPPO ir remti jos vykdomus baudžiamuosius tyrimus ir baudžiamąjį persekiojimą, bet ir nacionalinės vyriausybės pareigą užtikrinti, kad jos Europos ir deleguotieji prokurorai būtų paskirti laiku ir nešališkai; taip pat laikosi nuomonės, kad sisteminis OLAF rekomendacijų nesilaikymas pagal reglamentą gali būti laikomas neveikimu;

    14.

    		 primena, kad norint nustatyti teisinės valstybės principų pažeidimus reikia, kad Komisija atliktų objektyvų, nešališką, teisingą ir nuodugnų kokybinį vertinimą, atsižvelgdama į aktualią turimų šaltinių ir pripažintų įstaigų informaciją, įskaitant, kai aktualu, Europos Sąjungos Teisingumo Teismo ir atitinkamų nacionalinių ir tarptautinių teismų, tokių kaip Europos Žmogaus Teisių Teismas, sprendimus, Audito Rūmų ataskaitas, Komisijos metinę teisinės valstybės principo taikymo ataskaitą ir ES teisingumo rezultatų suvestinę, OLAF ir EPPO ataskaitas, ir į atitinkamų tarptautinių organizacijų ir tinklų, įskaitant Europos Tarybos organus, tokius kaip Europos Tarybos Kovos su korupcija valstybių grupė (GRECO) ir Venecijos komisija, išvadas ir rekomendacijas, visų pirma Venecijos komisijos parengtą teisinės valstybės kontrolinį sąrašą, taip pat Europos aukščiausiųjų teismų tinklo bei Europos teismų tarybų tinklo išvadas ir rekomendacijas; ragina Komisiją pateikti informaciją, kaip ji rinks, analizuos ir vertins šią informaciją rengdama atvejų medžiagą;

    15.

    		 visų pirma laikosi nuomonės, kad itin svarbus Komisijos pagal reglamentą atliekamo vertinimo informacijos šaltinis yra Komisijos metinė teisinės valstybės principo taikymo ataskaita kaip objektyvus, nešališkas, teisingas ir kokybinis teisinės valstybės principų pažeidimų vertinimas; ragina Komisiją į savo metinę teisinės valstybės ataskaitą įtraukti skirsnį, skirtą atvejams, kai teisinės valstybės principo pažeidimai valstybėje narėje galėtų pakankamai tiesiogiai daryti poveikį patikimam Sąjungos biudžeto finansų valdymui arba Sąjungos finansinių interesų apsaugai arba kelti didelę tokią grėsmę, ir gairėse paaiškinti, kaip metinė ataskaita bus sistemingai naudojama Komisijai atliekant vertinimą pagal reglamentą;

    16.

    		 ragina Komisiją nustatyti aiškią, tikslią ir naudotojams patogią skundų pateikimo sistemą ir nustatyti terminus, per kuriuos Komisija privalo atsakyti į skundus; pabrėžia, kad pilietinė visuomenė, įskaitant nepriklausomas NVO ir piliečius, ir faktais besiremianti tiriamoji žurnalistika ir žiniasklaida yra pirmieji, kurie nustato galimus teisinės valstybės principo pažeidimus vietos ir nacionaliniu lygmenimis, todėl jie turėtų dalyvauti pranešant apie tokius pažeidimus; primena, kad reikia reglamentą taikyti taip, kad būtų užtikrinta apie Sąjungos teisės pažeidimus pranešančių asmenų apsauga, laikantis Direktyvoje (ES) 2019/1937 (7) išdėstytų principų;

    17.

    		 primena, kad priemonių pagal reglamentą imamasi tais atvejais, kai nustatoma, kad teisinės valstybės principų pažeidimai valstybėje narėje pakankamai tiesiogiai daro poveikį patikimam Sąjungos biudžeto finansų valdymui ar Sąjungos finansinių interesų apsaugai arba kelia didelę tokią grėsmę; pabrėžia, kad tai reiškia, jog Komisija, siekdama apsaugoti Sąjungos išlaidas dar prieš atliekant faktinius mokėjimus, turi vadovautis visapusišku, iniciatyviu ir rizika grindžiamu metodu;

    18.

    		 primena, kad reglamento taikymo sritis apima visų valdžios sektoriaus subjektų veiklą, įskaitant valstybių narių organizacijas, kurios įsteigtos kaip viešosios teisės reglamentuojamos įstaigos arba pagal privatinę teisę reglamentuojamos įstaigos, kurioms patikėta teikti viešąją paslaugą, kaip nustatyta Finansiniame reglamente; atkreipia dėmesį į tai, kad dėl bet kokių subjekto, kuriam patikėta teikti viešąją paslaugą, valdymo pakeitimų valstybėje narėje tas subjektas negali būti atleistas nuo pareigos laikytis reglamento;

    Sąjungos biudžeto apsauga

    19.

    		 pabrėžia, kad yra aiškus ryšys tarp teisinės valstybės principo laikymosi ir veiksmingo Sąjungos biudžeto vykdymo vadovaujantis patikimo finansų valdymo principais, t. y. ekonomiškumo, veiksmingumo ir efektyvumo principais, kaip nustatyta Finansiniame reglamente; primena, kad, remiantis reglamento 5 straipsniu, „Komisija patikrina, ar laikomasi taikytinos teisės, ir prireikus imasi visų tinkamų priemonių Sąjungos biudžetui apsaugoti“;

    20.

    		 primena, kad reglamente nustatyta aiški teisinės valstybės apibrėžtis, kuri turi būti suprantama atsižvelgiant į kitas Sąjungos vertybes ir principus, įskaitant pagrindines teises ir nediskriminavimo principą; mano, kad nuolatiniai demokratijos ir pagrindinių teisių pažeidimai, įskaitant valstybės remiamą mažumų diskriminaciją ir išpuolius prieš žiniasklaidos laisvę ir asociacijų bei susirinkimų laisvę, daro poveikį projektams, kuriuos valstybės narės nusprendžia finansuoti Sąjungos lėšomis, todėl gali turėti pakankamai tiesioginį poveikį Sąjungos finansinių interesų apsaugai; ragina Komisiją į tai atsižvelgti rengiant gaires;

    21.

    		 primena, kad reglamente numatytos priemonės yra būtinos visų pirma (tačiau ne tik) tais atvejais, kai kitos Finansiniame reglamente, Bendrųjų nuostatų reglamente ir kituose konkretiems sektoriams skirtuose teisės aktuose nustatytos procedūros nesudarytų sąlygų veiksmingiau apsaugoti Sąjungos biudžeto; pabrėžia, kad tai reiškia ne tai, kad reglamentas turi būti laikomas kraštutine priemone, bet tai, kad Komisija gali taikyti įvairias Sąjungos finansinių interesų apsaugos procedūras, įskaitant reglamentą, kurios pasirenkamos kiekvienu konkrečiu atveju ir gali būti naudojamos drauge, atsižvelgiant į jų veiksmingumą ir efektyvumą; ragina Komisiją nustatyti modus operandi ir procedūrinius bei techninius standartus, kuriuos ji taikys pasirinkdama taikytinas priemones;

    22.

    		 atkreipia dėmesį į tai, kad reglamentas apima visus Sąjungos fondus ir taikomas sisteminiams pažeidimams, taip pat didelės grėsmės, kad bus pakenkta Sąjungos biudžeto patikimo finansų valdymui arba Sąjungos finansinių interesų apsaugai, atvejais, kuriuos gali būti sunku pašalinti taikant kitas Sąjungos procedūras, kurios taikomos tik konkrečioms išlaidų programoms ir yra susijusios su jau padarytu poveikiu biudžetui; pabrėžia, kad reglamentas yra vienintelis ES teisės aktas, kuriame pagarba teisinės valstybės principui susiejama su ES biudžetu; todėl mano, kad jo unikalios nuostatos turėtų būti visapusiškai taikomos, siekiant užtikrinti ne tik ES finansų apsaugą, bet ir papildomą teisinės valstybės principo apsaugą;

    23.

    		 pabrėžia, kad vadinamieji sisteminiai pažeidimai, pvz., tie, kurie daro poveikį teisingumo sistemos veikimui, teisėjų ir teismų nepriklausomumui arba valdžios institucijų neutralumui arba tinkamam subjektų, turinčių įgaliojimus užkardyti korupciją, sukčiavimą, mokesčių vengimą ir interesų konfliktus ir su jais kovoti, veikimui, arba atvejai, kai pažeidžiamas regreso vengimo principas (8), paprastai turi pakankamai tiesioginį poveikį tinkamam Sąjungos lėšų administravimui, panaudojimui ir kontrolei; ragina Komisiją paaiškinti kriterijus, kuriais remdamasi ji nustatys priemones sisteminių pažeidimų atvejais;

    Priemonių priėmimas

    24.

    		 primena, kad reglamento 6 ir 7 straipsniuose nustatyti visi etapai ir tikslus priemonių priėmimo pagal reglamentą tvarkaraštis; pabrėžia, kad taikant priemonių priėmimo ir panaikinimo procedūrą turi būti atsižvelgiama į objektyvumo, nediskriminavimo ir vienodo požiūrio į valstybes nares principus ir ji turi būti vykdoma laikantis teisės aktais nustatyto ir įrodymais grindžiamo metodo;

    25.

    		 pabrėžia, kad reglamento 6 straipsnio 4 dalyje numatyta galimybė Komisijai prašyti papildomos informacijos, kad ji galėtų atlikti savo vertinimą, prieš išsiųsdama rašytinį pranešimą ir po to; pabrėžia, kad tokie prašymai iki rašytinio pranešimo išsiuntimo turėtų būti pateikiami išimtiniais atvejais ir nesistemingai, kad nebūtų pakenkta tiksliam reglamente numatytų priemonių priėmimo tvarkaraščiui;

    26.

    		 primena, kad, gavusi Komisijos pasiūlymą, Taryba privalo per vieną mėnesį (šis laikotarpis išimties tvarka gali būti pratęstas ne daugiau kaip dviem papildomais mėnesiais) priimti atitinkamas priemones pagal reglamentą; mano, kad Komisija turėtų užtikrinti, kad šių laiko terminų būtų visapusiškai paisoma siekiant, kad sprendimas būtų priimtas laiku; ragina Komisiją pateikti informacijos apie tai, kaip ji užtikrins suderintą požiūrį ir nuoseklų biudžeto sąlygų režimo taikymą visuose savo generaliniuose direktoratuose;

    27.

    		 mano, kad skaidrumas yra itin svarbu siekiant skatinti valstybių narių ir piliečių pasitikėjimą sąlygų mechanizmu; pabrėžia, kad vertinant paskirus arba sisteminius teisinės valstybės principų pažeidimus reikia užtikrinti nešališką, teisingą ir objektyvų požiūrį į valstybes nares, įskaitant teisės aktu nustatytus ir įrodymais grindžiamus tyrimus; todėl atkreipia dėmesį į tai, kad kiekvienas reglamente nustatytos procedūros etapas turėtų vykti visiškai skaidriai; ragina Komisiją parengti skaidrumo taisykles ir principus, kuriuos ji taikys aktyvuodama sąlygų režimą;

    28.

    		 primena, kad priemonės, kurių imamasi pagal reglamentą, turėtų būti proporcingos faktinio ar galimo poveikio patikimam Sąjungos biudžeto finansų valdymui arba Sąjungos finansiniams interesams požiūriu, atsižvelgiant į teisinės valstybės principų pažeidimų pobūdį, trukmę, sunkumą ir mastą; mano, kad apskritai šio poveikio rimtumas atspindės pažeidimų sunkumą;

    Galutinių gavėjų ir naudos gavėjų apsauga

    29.

    		 primena, kad pagal reglamentą labai svarbu tinkamai apsaugoti galutinių gavėjų ir naudos gavėjų teisėtus interesus;

    30.

    		 primena, kad, jei sprendime, kuriuo patvirtinamos priemonės, nenurodyta kitaip, atitinkamų priemonių taikymas pagal reglamentą nedaro poveikio valstybių narių įsipareigojimams galutiniams naudos gavėjams ar naudos gavėjams, įskaitant pareigą atlikti mokėjimus;

    31.

    		 pabrėžia, kad didelės korupcijos, nepotizmo, sisteminio sukčiavimo, neteisėtų ryšių su politinėmis partijomis ir interesų konfliktų atvejais, ypač tais atvejais, kurie nustatomi taikant Finansiniame reglamente nustatytą ankstyvojo nustatymo ir draudimo dalyvauti procedūroje sistemą (EDES) arba kuriuos tiria OLAF arba EPPO, Komisija turėtų kiekvienu konkrečiu atveju atidžiai įvertinti, ar mokėjimai galutiniams naudos gavėjams ir naudos gavėjams turėtų būti toliau mokami, ar ne;

    32.

    		 ragina Komisiją įgyvendinti reglamento 5 straipsnio 4 dalį ir sparčiai sukurti interneto svetainę arba interneto portalą, kuriame būtų teikiama informacija ir gairės galutiniams gavėjams ar naudos gavėjams ir jiems būtų suteiktos tinkamos priemonės, kad jie galėtų informuoti Komisiją apie bet kokį teisinio įsipareigojimo atlikti tolesnius mokėjimus pažeidimą, daromą priėmus priemones pagal reglamentą, pvz., būtų pateikta paprasta, lengvai naudojama ir struktūrizuota skundo forma; ragina Komisiją paaiškinti, kaip ji veiksmingai ir efektyviai įgyvendins pareiškėjams, gavėjams ir naudos gavėjams skirtą skundų mechanizmą;

    33.

    		 pabrėžia, kad taikant pasidalijamąjį valdymą priemonės pagal reglamentą negali būti laikomos darančiomis poveikį galimybei finansuoti naudos gavėjams skirtus mokėjimus pagal teisėtus prašymus; taip pat primena, kad valstybės narės, kurioms taikomos atitinkamos priemonės, turi reguliariai teikti Komisijai ataskaitas apie tai, kaip jos laikosi savo pareigų galutinių gavėjų ar naudos gavėjų atžvilgiu;

    34.

    		 ragina Komisiją išanalizuoti visą turimą informaciją, be kita ko, pasinaudojat skaitmeninėmis stebėjimo priemonėmis, ir dėti visas pastangas siekiant užtikrinti, kad bet kokia suma, kurią teisiškai privalo sumokėti valdžios institucijos arba valstybės narės, būtų faktiškai išmokėta galutiniams gavėjams arba naudos gavėjams, nors dėl to gali reikėti atlikti finansines pataisas ir sumažinti Sąjungos paramą programoms pagal konkretiems sektoriams taikomas ir finansines taisykles;

    35.

    		 prašo Komisijos įtraukti Parlamento pasiūlymus į galutinę gairių redakciją;

    o

    o o

    36.

    		 paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

    (1)  OL L 433 I, 2020 12 22, p. 1.

    (2)  Priimti tekstai, P9_TA(2021)0287.

    (3)  Priimti tekstai, P9_TA(2020)0360.

    (4)  Priimti tekstai, P9_TA(2021)0103.

    (5)  OL L 193, 2018 7 30, p. 1.

    (6)  2020 m. gruodžio 14 d. Tarybos sprendimas (ES, Euratomas) 2020/2053 dėl Europos Sąjungos nuosavų išteklių sistemos, kuriuo panaikinamas Sprendimas 2014/335/ES, Euratomas (OL L 424, 2020 12 15, p. 1).

    (7)  2019 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/1937 dėl asmenų, pranešančių apie Sąjungos teisės pažeidimus, apsaugos (OL L 305, 2019 11 26, p. 17).

    (8)  2021 m. balandžio 20 d. Teisingumo Teismo sprendimo byloje Repubblika v Il-Prim Ministru, C-896/19, ECLI:EU:C:2021:311, 59–64 punktai.

    Top