—

atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 6, 153, 156 ir 174 straipsnius,

—

atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją (Chartija), ypač į jos 21, 23, 24, 25, 26, 31, 32, 33, 34 ir 35 straipsnius,

—

atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvenciją,

—

atsižvelgdamas į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimą, kuriame teigiama, kad nediskriminavimo dėl amžiaus principas, kaip ypatingas vienodo požiūrio atvejis, yra bendrasis Sąjungos teisės principas (1),

—

atsižvelgdamas į 2010 m. birželio 7 d. Tarybos išvadas dėl aktyvaus senėjimo,

—

atsižvelgdamas į 2020 m. rugsėjo 9 d. Tarybos išvadas dėl vyresnio amžiaus asmenų žmogaus teisių, dalyvavimo ir gerbūvio skaitmeninimo amžiuje,

—

atsižvelgdamas į JT Darnaus vystymosi darbotvarkę iki 2030 m. ir į Darnaus vystymosi tikslus,

—

atsižvelgdamas į 2002 m. balandžio 8–12 d. vykusioje Antrojoje pasaulinėje asamblėjoje senėjimo klausimais priimtą politinį pareiškimą ir Madrido tarptautinį veiksmų planą senėjimo srityje,

—

atsižvelgdamas į 2017 m. rugsėjo 22 d. Lisabonoje surengtoje 4-ojoje UNECE ministrų konferencijoje senėjimo klausimais priimtą ministrų deklaraciją „Tvari visuomenė visoms amžiaus grupėms: ilgesnio gyvenimo potencialo išnaudojimas“,

—

atsižvelgdamas į JT nepriklausomo eksperto ataskaitą dėl vyresnio amžiaus žmonių naudojimosi visomis žmogaus teisėmis dėl koronaviruso ligos (COVID-19) poveikio vyresnio amžiaus žmonių naudojimuisi visomis žmogaus teisėmis, pateiktą 2020 m. liepos 21 d. JT Generalinės Asamblėjos 75-ojoje sesijoje,

—

atsižvelgdamas į Europos socialinių teisių ramstį,

—

atsižvelgdamas į 2011 m. rugsėjo 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą 940/2011/ES dėl 2012 m. paskelbimo Europos aktyvaus senėjimo ir kartų solidarumo metais (2) ir į 2010 m. rugsėjo 6 d. pradinį Komisijos komunikatą šia tema (COM(2010)0462),

—

atsižvelgdamas į 2016 m. gruodžio 19 d. Tarybos rekomendaciją „Įgūdžių tobulinimo kryptys – naujos galimybės suaugusiesiems“ (3),

—

atsižvelgdamas į 2018 m. gegužės 22 d. Tarybos rekomendaciją dėl bendrųjų mokymosi visą gyvenimą gebėjimų (4),

—

atsižvelgdamas į savo 2010 m. rugsėjo 7 d. rezoliuciją dėl moterų vaidmens senėjančioje visuomenėje (5) ir 2018 m. lapkričio 15 d. rezoliuciją dėl priežiūros paslaugų ES siekiant užtikrinti didesnę lyčių lygybę (6),

—

atsižvelgdamas į savo 2010 m. lapkričio 11 d. rezoliuciją dėl demografijos problemos ir kartų solidarumo (7),

—

atsižvelgdamas į savo 2016 m. gegužės 26 d. rezoliuciją „Skurdas: lyčių aspektas“ (8),

—

atsižvelgdamas į savo 2016 m. rugsėjo 13 d. rezoliuciją dėl profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrai palankių darbo rinkos sąlygų kūrimo (9),

—

atsižvelgdamas į savo 2017 m. birželio 14 d. rezoliuciją dėl poreikio parengti ES strategiją siekiant pašalinti vyrų ir moterų pensijų skirtumą ir jo išvengti (10),

—

atsižvelgdamas į savo 2017 m. lapkričio 14 d. rezoliuciją dėl sanglaudos politikos priemonių taikymo regionuose reaguojant į demografinius pokyčius (11),

—

atsižvelgdamas į savo 2019 m. kovo 28 d. per pirmąjį svarstymą patvirtintą poziciją dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo sukuriama Sąjungos švietimo, mokymo, jaunimo ir sporto programa „Erasmus+“ ir panaikinamas Reglamentas (ES) Nr. 1288/2013 (12),

—

atsižvelgdamas į 2000 m. lapkričio 27 d. Tarybos direktyvą 2000/78/EB, nustatančią vienodo požiūrio užimtumo (13) ir profesinėje srityje bendruosius pagrindus ir nustatančią nediskriminavimo dėl religijos, tikėjimo, negalios, amžiaus arba seksualinės orientacijos principus užimtumo ir profesinėje srityje,

—

atsižvelgdamas į 2008 m. liepos 2 d. Komisijos pasiūlymą dėl Tarybos direktyvos, kuria įgyvendinamas vienodo požiūrio į asmenis, nepaisant jų religijos ar tikėjimo, negalios, amžiaus arba seksualinės orientacijos, principas (COM(2008)0426), ir 2009 m. balandžio 2 d. Parlamento poziciją dėl jos (14),

—

atsižvelgdamas į 2006 m. spalio 12 d. Komisijos komunikatą „Europos demografijos ateitis: iššūkį paversti galimybe“ (COM(2006)0571),

—

atsižvelgdamas į 2006 m. gruodžio 15 d. Komisijos pranešimą pavadinimu „European Economy – the impact of ageing on public expenditure: projections for the EU-25 Member States on pensions, health care, long-term care, education and unemployment transfers (2004–2050)“,

—

atsižvelgdamas į 2014 m. spalio 7 d. vykusios Užimtumo ir socialinių reikalų ministrų tarybos posėdžio proga Komisijos ir Socialinės apsaugos komiteto parengtą pranešimą „Tinkama socialinė apsauga ilgalaikės priežiūros poreikių atžvilgiu visuomenės senėjimo kontekste“,

—

atsižvelgdamas į 2017 m. balandžio 26 d. Komisijos komunikatą „Dirbančių tėvų ir prižiūrinčiųjų asmenų profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros palaikymo iniciatyva“ (COM(2017)0252),

—

atsižvelgdamas į 2017 m. lapkričio 24 d. Komisijos pranešimą pavadinimu „The 2018 Ageing Report: Underlying Assumptions & Projection Methodologies“,

—

atsižvelgdamas į 2018 m. gegužės 25 d. Komisijos ataskaitą „2018 m. senėjimo ataskaita: ekonominės ir biudžeto prognozės 28 ES valstybėms narėms (2016–2070 m.)“,

—

atsižvelgdamas į 2020 m. kovo 5 d. Komisijos komunikatą „Lygybės sąjunga. 2020–2025 m. lyčių lygybės strategija“ (COM(2020)0152),

—

atsižvelgdamas į 2020 m. birželio 17 d. Komisijos ataskaitą dėl demografinių pokyčių poveikio (COM(2020)0241),

—

atsižvelgdamas į 2002 m. balandžio 1 d. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) pranešimą pavadinimu „Vyresnių žmonių aktyvumas: politikos sistemos“,

—

atsižvelgdamas į 2007 m. spalio 1 d. PSO ataskaitą „Global Age-Friendly Cities: A Guide“,

—

atsižvelgdamas į 2015 m. rugsėjo 30 d. PSO ataskaitą dėl senėjimo ir sveikatos,

—

atsižvelgdamas į PSO pasaulinę strategiją ir veiksmų planą dėl senėjimo ir sveikatos 2016–2020 m. ir į JT sprendimą paskelbti 2021–2030 m. sveiko senėjimo dešimtmečiu,

—

atsižvelgdamas į JT nustatytus vyresnio amžiaus asmenims taikomus principus, patvirtintus 1991 m. gruodžio 16 d. Generalinės Asamblėjos rezoliucijoje 46/91,

—

atsižvelgdamas į JT 2015 m. pasaulinį amžiaus stebėjimo indeksą (angl. „Global Age Watch Index“),

—

atsižvelgdamas į 2019 m. JT pranešimą dėl pasaulio gyventojų senėjimo,

—

atsižvelgiant į tai, kad vyresnių žmonių aktyvumas laikomas vienu iš pagrindinių strategijos „Europa 2020“ elementų,

—

atsižvelgdamas į Europos įgūdžių darbotvarkę dėl tvaraus konkurencingumo, socialinio teisingumo ir atsparumo,

—

atsižvelgdamas į 2010 m. JK Lyčių lygybės įstatymą, kuriame nustatyta, kad žmonių diskriminacija dėl lyties keitimo, lytinės orientacijos ir lyties yra neteisėta,

—

atsižvelgdamas į 2019 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2019/1158 dėl tėvų ir prižiūrinčiųjų asmenų profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros, kuria panaikinama Tarybos direktyva 2010/18/ES (15) (Profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros direktyva),

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 54 straipsnį,

—

atsižvelgdamas į Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto nuomonę,

—

atsižvelgdamas į Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto poziciją pakeitimų forma,

—

atsižvelgdamas į Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto pranešimą (A9-0194/2021),

A.

kadangi Europos visuomenės senėjimas yra demografinis reiškinys, kuriam būdingas gimstamumo ir mirtingumo rodiklių mažėjimas, taip pat didėjanti tikėtina gyvenimo trukmė;

B.

kadangi ES gyventojų skaičius mažėja; kadangi 1960 m. ES gyventojai sudarė 13,5 proc. pasaulio gyventojų, o 2018 m. jie sudarė 6,9 proc. pasaulio gyventojų, be to, tikimasi, kad iki 2070 m. jie sudarys apie 4 proc. pasaulio gyventojų (16); kadangi ši padėtis, be kitų veiksnių, yra susijusi su gimstamumo lygio mažėjimu ES, palyginti su kitais pasaulio regionais, dėl kurio visuomenė senėja, o tai turi įtakos gyventojų sudėčiai pagal amžių ir skirtingų amžiaus grupių santykinei daliai bei prisideda prie demografinės piramidės „apsivertimo“; kadangi demografinės permainos yra visuotinis reiškinys ir ES mažėjanti pasaulio gyventojų dalis atspindi ankstesnę šio pasaulinio proceso pradžią (17); kadangi nereikėtų nuvertinti vyresnio amžiaus žmonių dalyvavimo visuomenėje; kadangi daugiau nei 20 proc. 65–74 metų ir apie 15 proc. vyresnių nei 75 metų žmonių dalyvauja oficialioje ir (arba) neformalioje savanoriškoje veikloje (18);

C.

kadangi demografinė padėtis daro rimtą neigiamą poveikį ES socialinei, ekonominei ir teritorinei sanglaudai; kadangi svarbu, kad ES į visas savo politines darbotvarkes įtrauktų demografijos aspektus; kadangi tikėtina, jog darbingo amžiaus gyventojų (15–64 metų gyventojai) gerokai sumažės, t. y. nuo 333 mln. 2016 m. iki 292 mln. 2070 m.; kadangi numatoma, jog iki 2100 m. vyresnių nei 80 metų žmonių dalis sudarys 14,6 proc. gyventojų (19);

D.

kadangi lyčių lygybė yra pagrindinė Sutartyse ir Chartijoje pripažinta ES vertybė, kurią ji įsipareigoja įtraukti į visas savo veiklos sritis;

E.

kadangi ilgaamžiškumas yra puikus kolektyvinis pasiekimas, pagrįstas didele pažanga ekonominio ir socialinio vystymosi bei sveikatos srityse, dėl kurio labai pagerėjo gyvenimo kokybė ir per pastaruosius 50 metų vidutinė vyrų ir moterų gyvenimo trukmė pailgėjo 10 metų; kadangi tikėtina, kad 2016–2070 m. vyrų gyvenimo trukmė pailgės nuo 78,3 iki 86,1 metų, o moterų – nuo 83,7 iki 90,3 metų; kadangi ilgesnę gyvenimo trukmę visomis aplinkybėmis būtina vertinti kaip civilizacijos pažangos veiksnį, o ne kaip apribojimą; kadangi 2018 m. apskaičiuota sveiko gyvenimo trukmė metais buvo 64,2 moterims ir 63,7 vyrams (20); kadangi nepaisant to, tikėtinos gyvenimo trukmės ir sveiko gyvenimo trukmės neatitikimas kelia susirūpinimą ir jį reikėtų skubiai spręsti;

F.

kadangi ilgesnis ir sveikesnis gyvenimas yra vertingas asmenims ir visuomenei, nes vyresnio amžiaus žmonėms sukuriamos galimybės dalyvauti ekonominiame ir socialiniame gyvenime ir į jį integruotis; kadangi socialinis aktyvumas vyresniame amžiuje savo ruožtu prisideda prie asmenų sveikatos ir gerovės; kadangi esama ryšio tarp ilgaamžiškumo ir socialinės padėties; kadangi dalyvavimas įvairioje socialinėje veikloje, pvz., savanoriavimas, sportas ir pomėgiai, taip pat reguliarus bendravimas su šeimos nariais arba draugais dažnai turi teigiamą poveikį bendrai vyresnio amžiaus žmonių sveikatos būklei ir užkerta kelią jų izoliacijai;

G.

kadangi savaiminis ES gyventojų pokytis nuo 2012 m. buvo neigiamas, pvz., 2019 m. ES buvo užregistruota daugiau mirčių (4,7 mln.) nei gimimų (4,2 mln.); kadangi ES mažėja gimstamumo rodiklis, kuris 2018 m. sudarė 1,55; kadangi tai susiję su įvairiais veiksniais, įskaitant geresnę sveikatą ir padidėjusį išsilavinimo lygį (21), taip pat su bendra socialine ir ekonomine padėtimi, įskaitant nežinomybę ir pajamų devalvaciją, kuri daro poveikį visoms grupėms, bet visų pirma jaunimui, ypač jų gyvenimo kokybei, profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrai ir gyvenimo planavimui; kadangi demografiniai pokyčiai vidutinės trukmės ir ilguoju laikotarpiu galėtų daryti poveikį ES ekonominiam ir socialiniam tvarumui; kadangi galimybė pasinaudoti kokybiškomis viešosiomis paslaugomis yra lemiamas gyvenimo kokybės veiksnys; kadangi demografinių pokyčių ekonominis ir socialinis poveikis išryškina poreikį stiprinti socialinės apsaugos ir sveikatos priežiūros sistemas;

H.

kadangi tyrimai parodo koreliaciją tarp gimstamumo rodiklių ir politikos, kuria skatinamos geresnės darbo galimybės, deramos darbo ir gyvenimo sąlygos, lankstūs susitarimai dėl darbo, derama parama šeimai, finansinė parama motinystės, tėvystės ir vaiko pirežiūros atostogų metu, kokybiška vaiko priežiūra nuo mažumės ir lygesnis priežiūros pareigų pasidalijimas tarp vyrų ir moterų;

I.

kadangi moterys dažniau dirba ne visą darbo dieną (31,3 proc.), palyginti su vyrais (8,7 proc.), ir tą patį galima pasakyti apie vyresnio amžiaus moteris (49,8 proc. vyresnio amžiaus vyrų, palyginti su 64,1 proc. vyresnio amžiaus moterimis); kadangi 65–74 metų vyrai ES 28 įprastai per savaitę dirbo 30,3 valandos, o tos pačios amžiaus grupės moterys dirbo 24,1 valandos, ir kadangi tikėtina, kad vyrai darbo rinkoje išsilaikys 38,6 metų, o atitinkamas skaičius tarp moterų yra 33,7 metų (22);

J.

kadangi moterų ir vyrų užimtumo lygio atotrūkio panaikinimas priklauso nuo pagrindinių socialinių teisių įgyvendinimo ir pagrindinių socialinių paslaugų teikimo;

K.

kadangi 55–64 metų moterų užimtumo lygis yra mažesnis nei vyrų (52,4 proc. moterų, palyginti su 65,4 proc. vyrų) ir labiausiai tikėtina, kad joms tenka neoficialiai teikti priežiūros paslaugas namuose (23);

L.

kadangi bendras darbingo amžiaus (15–64 metų) žmonių skaičius ES sumažės 20,8 mln. 2005–2030 m., nes į pensiją išeis kūdikių bumo kartos atstovai, dėl to padidės našta valstybių narių sveikatos priežiūros ir pensijų sistemoms; kadangi manoma, kad bendras priklausomybės ir amžiaus santykis iki 2100 m. pasieks 57 proc., t. y. bus beveik dvigubai didesnis nei 2019 m. (31 proc.);

M.

kadangi amžiaus mediana ES 28 valstybėse padidėjo nuo 38,3 metų 2001 m. iki 43,1 metų 2018 m. (24); kadangi 2018 m. 19 proc. ES piliečių buvo 65 m. ar vyresni ir kadangi į jų poreikius reikėtų atsižvelgti ES, nacionaliniu ir regioniniu lygmenimis priimant politinius sprendimus;

N.

kadangi gyvenime vyksta tokie pokyčiai kaip partnerio, giminaičių ar draugų netekimas, asmens sveikatos pablogėjimas ir įpročių, darbo modelių ir finansinės padėties pokyčiai; kadangi vyresnio amžiaus žmonės ypač kenčia nuo socialinės atskirties ir izoliacijos reiškinių; kadangi vis daugiau suaugusiųjų ES patiria socialinę izoliaciją (75 mln. žmonių – 18 proc. gyventojų); kadangi socialinės izoliacijos rizika yra didžiausia tarp vyresnio amžiaus asmenų, o vienišumo jausmas labiausiai pastebimas 26–45 metų amžiaus grupėje (25);

O.

kadangi daugiau nei 50 proc. jaunesnių nei 65 metų slaugytojų slaugą derina su darbu; kadangi, kaip dažnai nurodo Komisija, priežiūros pareigos yra viena iš pagrindinių priežasčių, dėl kurių moterų dalyvavimo darbo rinkoje lygis yra mažesnis, ir taip yra dėl to, kad jos sumažina darbo valandų skaičių arba apskritai išeina iš mokamo darbo, todėl Europoje kasmet prarandama 370 mlrd. EUR; kadangi skaičiavimai rodo, kad 80 proc. visos priežiūros visoje ES teikia neformalieji slaugytojai, kurių dauguma yra moterys (75 proc.), o tai atspindi lyčių priežiūros skirtumus, kurie daro didelę įtaką vyrų ir moterų pensijų skirtumui; kadangi neformaliųjų slaugytojų, kurie nesudaro jokios oficialios darbo sutarties, teikiama priežiūra yra problematiška, nes dėl to jie atsiduria darbo rinkos užribyje ir be jokios galimybės oficialiai įforminti jų darbą; kadangi dėl tokios situacijos daromas dvigubas neigiamas poveikis ir tai reiškia, kad, pirma, šiems neformaliesiems slaugytojams (dažniausiai moterims) paprastai mokamas mažas darbo užmokestis, jiems trūksta socialinės apsaugos, jie nemoka jokių socialinės apsaugos įmokų arba gauna tik minimalią pensiją, ir, antra, tokio tipo situacija daro neigiamą poveikį valstybei ir jos atitinkamoms institucijoms, kurios netenka socialinės apsaugos įmokų ir mokesčių, kuriuos sumoka darbdaviai ir darbuotojai;

P.

kadangi neįgalieji arba etninėms, rasinėms, kalbinėms, lytinėms arba kitoms visų amžiaus grupių mažumoms priklausantys asmenys slėpė arba slepia savo tapatybės ypatumus dėl baimės arba rizikos, kad jie susidurs su atskirtimi ar netinkamu elgesiu; kadangi vyresnio amžiaus žmonės su negalia arba kitokios rasės, etninės arba socialinės kilmės, genetinių požymių, kalbos arba lytinės orientacijos vyresnio amžiaus asmenys susiduria su didesne diskriminacija, stigma ir nepritarimu, be to, jiems kyla didesnė socialinės atskirties rizika;

Q.

kadangi COVID-19 taip pat turi didelį poveikį demografijai; kadangi daug vyresnio amžiaus žmonių mirė ir, kaip matyti iš kai kurių tyrimų, koronavirusas turėjo didelį poveikį ES gyventojų tendencijoms, pvz., trumpesnei tikėtinai gyvenimo trukmei arba šeimos planavimui;

R.

kadangi rengdami savo senėjimo politiką turėtume tinkamai atsižvelgti į lyčių sveikatos skirtumų ir nelygybės sveikatos srityje pasekmes, susijusias su socialiniais ir kultūriniais veiksniais; kadangi tam tikros ligos ir sveikatos sutrikimai, susiję su amžiumi, pvz., depresija ir širdies ir kraujagyslių ligos, turi skirtingą poveikį moterims ir vyrams; kadangi tam tikros ligos ir sveikatos būklė, pvz., Alzheimerio liga arba demencija, krūties vėžys, nelaikymas, osteoporozė ir osteoartritas, dažniau nustatomos moterims nei vyrams; kadangi mūsų senėjančioje visuomenėje vis dažniau pasitaikys tokių sutrikimų atvejų;

S.

kadangi demografiniai pokyčiai nedaro vienodo poveikio visoms šalims ir regionams, bet daro didesnį poveikį jau atsiliekantiems regionams ir taip dar labiau padidina esamą teritorinę ir socialinę nelygybę; kadangi kaimo, periferiniuose ir atokiausiuose regionuose, įskaitant salas, daugiausiai mažėja gyventojų skaičius, daugiausia jaunimas ir moterys palieka šias vietoves, todėl jose gyvena vis daugiau vyresnio amžiaus žmonių, o tai gali padidinti socialinės izoliacijos riziką; kadangi mažiau tikėtina, kad skurdo ir socialinės atskirties rizika kils tam tikrų regionų kaimo gyventojams, palyginti su miestų gyventojais (26);

T.

kadangi vyresnio amžiaus (80 metų ir vyresnių) žmonių skaičius ES 2010–2030 m. padidės 57,1 proc. (27), o tai sukels rimtas pasekmes socialinės apsaugos sistemoms;

U.

kadangi COVID-19 izoliacijos priemonės ir ekonomikos nuosmukis turėjo neproporcingą poveikį moterims dėl nevienodo priežiūros pareigų pasidalijimo, sektorinės specializacijos ir padidėjusio smurto šeimoje;

V.

kadangi 2000–2015 m. vyresnių kaip 60 metų gyventojų skaičius ES miestuose išaugo 68 proc., o kaimo vietovėse – 25 proc.;

W.

kadangi Europos teritorinio planavimo tinklas (EPSON) prognozuoja, kad gyventojų skaičius Europos aglomeracijose iki 2050 m. padidės 24,1 mln. ir sudarys beveik pusę ES gyventojų skaičiaus, o gyventojų skaičius kaimo vietovėse sumažės 7,9 mln. žmonių;

X.

kadangi paprastai labiau tikėtina, kad vyresnio amžiaus moterys, o ne vyrai susidurs su rimtomis problemomis gaunant pagrindines prekes ir paslaugas, pvz., sveikatos priežiūros paslaugas, ilgalaikę priežiūrą ir deramą būstą, dėl įvairių veiksnių, pvz., vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumų, ilgesnės moterų gyvenimo trukmės arba didesnės vienišų vyresnio amžiaus moterų dalies (28);

Y.

kadangi vyresnio amžiaus žmonės paprastai turi ribotą prieigą prie interneto, be to, jiems trūksta supratimo ir žinių apie esamas ir besiformuojančias technologijas; kadangi tik 35 proc. 55–74 metų amžiaus žmonių turi pagrindinius skaitmeninius įgūdžius, palyginti su 82 proc. 16–24 m. žmonių (29), todėl vyresnio amžiaus asmenims kyla didesnė atskirties, įskaitant skaitmeninę atskirtį, rizika; kadangi vyresnio amžiaus žmonių socialinę ir skaitmeninę atskirtį dar labiau padidino izoliavimas ir socialinės priemonės, kurių valstybės narės ėmėsi reaguodamos į COVID-19 pandemiją; kadangi lengvai prieinamos ir vartotojams patogios technologijos gali padėti įveikti šiuos iššūkius; kadangi Taryba svarstė šią problemą 2020 m. ir paskelbė išvadas dėl vyresnio amžiaus žmonių žmogaus teisių, dalyvavimo ir gerovės skaitmeniniame amžiuje;

Z.

kadangi dėl spartaus gyventojų skaičiaus mažėjimo ir gyventojų senėjimo kai kuriuose ES regionuose 1998–2018 m. gyventojų skaičius sumažėjo net 15 proc.; kadangi dėl staigių demografinių pokyčių neproporcingai padidėja prisitaikymo išlaidos; kadangi beveik du trečdaliai regionų, kuriuose sparčiai mažėja gyventojų skaičius, turi mažą BVP vienam gyventojui (30); kadangi dėl visuomenės senėjimo mažėja darbingo amžiaus gyventojų skaičius ir dėl to visoje ES gali sumažėti savivaldybių ir kaimų skaičius; kadangi jie taip pat gali išnykti dėl sprendimų sujungti savivaldybes ir kaimus arba įtraukti juos į kitas savivaldybes ar miestus;

AA.

kadangi visos politikos sritys, kuriose sprendžiami su demografinėmis galimybėmis ir problemomis susiję klausimai, turi apimti įtraukų, teisėmis ir įrodymais pagrįstą, į žmones orientuotą požiūrį, ir jose turi būti laikomasi lygybės, ypač lyčių lygybės, ir nediskriminavimo principų, taip pat užtikrinama moterų teisių apsauga, įskaitant jų lytines ir reprodukcines, taip pat ekonomines teises; kadangi sprendžiant su demografiniais pokyčiais susijusias problemas jokiu būdu neturi būti pakenkta asmens reprodukciniam savarankiškumui; kadangi galimybė pasinaudoti lytinės sveikatos ir reprodukcinės sveikatos paslaugomis ir prekėmis yra labai svarbi fizinei, psichinei ir socialinei gerovei;

AB.

kadangi kai kuriose valstybėse narėse esama tendencijų remtis demografiniais pokyčiais siekiant pakenkti lytinei ir reprodukcinei sveikatai bei teisėms ir taip prisidėti prie asmeninių laisvių nykimo; kadangi bet kokia politika, kuria siekiama reaguoti į demografinius pokyčius, turi būti pagrįsta teisėmis, orientuota į žmones, konkrečiai pritaikyta ir pagrįsta faktais, taip pat ja turi būti užtikrinamos lytinės ir reprodukcinės teisės;

AC.

kadangi ES politika ir veiksmai, susiję su senėjimu ir demografiniais pokyčiais, turi visapusiškai atitikti 2020–2025 m. ES lyčių lygybės strategiją; kadangi yra glaudus ryšys tarp demografinių iššūkių ir lyčių aspekto integravimo, ir tai turėtų atsispindėti atitinkamose politinėse priemonėse;

AD.

kadangi iš laiko naudojimo statistinių duomenų matyti nevienodas priežiūros darbo pasiskirstymas tarp lyčių visoje Europoje; kadangi, nepaisant didelių nacionalinių skirtumų, susijusių su gerovės ir socialinių paslaugų praplėtimu ir nevienodais moterų veiklumo lygiais, moterims tenka neproporcinga su priežiūra susijusios naštos dalis ir tai sukelia rimtų pasekmių jų rezultatams darbo rinkoje ir sprendimui gimdyti;

AE.

kadangi gili senatvė taip pat turi būti labai atidžiai stebima, kad prireikus būtų galima padėti savarankiškumo netekusiems asmenims ir užkirsti kelią jų atskirčiai;

AF.

kadangi vyresnių nei 65 metų pensininkų grupei gresianti rizika ES laipsniškai padidėjo nuo 2013 m.;

AG.

kadangi vyresnio amžiaus asmenys įneša savo indėlį visuomenei ir tai nuolat daro per COVID-19 pandemiją, tai, pvz., pasakytina apie darbuotojus, slaugytojus arba savanorius; kadangi, pvz., dauguma vyresnio amžiaus medicinos specialistų grįžo iš pensijos, kad prisidėtų prie pastangų sulaikyti pandemijos plitimą; kadangi neformalieji slaugytojai, kurių dauguma yra moterys, dėjo didesnes pastangas, kad kompensuotų sumažėjusias švietimo, vaikų ir ilgalaikės priežiūros paslaugas per pandemiją;

AH.

kadangi senėjanti visuomenė gali tapti žinių apie vietos tradicijas, maistą ir gyvenimo būdą kaimo vietovėse šaltiniu, o tai savo ruožtu gali būti panaudota vietos turizmui ir verslui plėtoti;

AI.

kadangi būsimoje ilgalaikėje kaimo vietovių vizijoje bus išdėstyta ES strategija, kaip kovoti su demografinių pokyčių poveikiu mūsų socioekonominei struktūrai;

AJ.

kadangi kartų kaita yra vienas iš konkrečių bendros žemės ūkio politikos (BŽŪP) po 2020 m. tikslų; kadangi žinių perdavimas ir kartų mokymasis yra labai svarbūs siekiant stiprinti kartų bendradarbiavimą ir solidarumą, taip mažinant kartų atotrūkį;

AK.

kadangi visada reikėtų tinkamai atsižvelgti į etikos pažeidimų riziką, kylančius dėl technologijų naudojimo sveikatos srityje;

AL.

kadangi PSO sveiką senėjimą apibūdina kaip vystymosi procesą ir funkcinio gebėjimo, kuris sudaro sąlygas gerovei vyresniame amžiuje, išlaikymą; kadangi esama ryšio tarp savo sveikatos būklės vertinimo ir pajamų; kadangi 2017 m. mažiau nei trečdalis (32,4 proc.) vyresnio amžiaus žmonių, priklausančių pirmajai pajamų kvantilei (20 proc. gyventojų, kurie gauna mažiausias pajamas), savo sveikatos būklę vertina kaip gerą arba labai gerą, palyginti su 54,7 proc. vyresnio amžiaus žmonių, priklausančių 20 proc. gyventojų, kurie gauna didžiausias pajamas (31); kadangi iš Europos gyventojų sveikatos tyrimo rezultatų matyti, kad nustatyta, jog dauguma vyresnio amžiaus žmonių serga lėtinėmis ligomis arba turi lėtinių nusiskundimų, ir tik kas devintas asmuo tvirtino, kad tokių problemų neturi, ir kadangi dauguma negalių atsiranda arba išryškėja vyresniame amžiuje; kadangi beveik pusė vyresnio amžiaus žmonių ES (65 metų ir vyresnių) pranešė apie sunkumus užsiimant bent viena asmenine arba vidaus veikla (32); kadangi apytiksliai ketvirtadalis ES gyventojų 2018 m. susidūrė su ilgalaikiais apribojimais dėl sveikatos problemų (33); kadangi apytiksliai 15 proc. 60 metų ir vyresnių suaugusiųjų turi psichikos sutrikimų;

AM.

kadangi daugumoje išsivysčiusių šalių vyresnio amžiaus žmonėmis laikomi 65 metų ir vyresni asmenys; kadangi vyresnių nei 65 metų žmonių grupė yra labai įvairi atsižvelgiant į reikšmingus skirtumus sveikatos, gyvenimo stiliaus, statuso, taip pat gyvenimo ir socialinių sąlygų požiūriu; kadangi dėl to reikėtų vengti apibendrinimų; kadangi 65 metų amžius, kaip viršutinė amžiaus riba, kuria remiantis renkami duomenys, dažnai neatitinka vyresnio amžiaus žmonių ekonominės ir socialinės veiklos tikrovės, todėl surenkami neišsamūs ir netikslūs duomenys; kadangi vyresnio amžiaus žmonės neįtraukiami į įvairią statistinių duomenų ir duomenų rinkimo veiklą, nes neįprasta rinkti statistinius duomenis apie vyresnius nei 65 metų asmenis; kadangi atsižvelgiant į didėjančią didesnio amžiaus sulaukiančių gyventojų dalį toks požiūris nebetinkamas;

AN.

kadangi, nepaisant to, kad vyrų ir moterų išsilavinimo skirtumai yra palankūs moterims daugumoje Europos šalių, moterys vis tiek nukenčia dėl motinystės atostogų, o vyrai dėl tėvystės gauna pranšumų kalbant apie užimtumo ir darbo užmokesčio lygius; kadangi svarbu atskleisti sunkumus, su kuriais moterys susiduria derindamos motinystę su profesinės karjeros plėtojimu, sumažėjusias prieinamas galimybes, susijusias su motinyste ir profesinės karjeros plėtojimu; kadangi laviravimas tarp karjeros ir motinystės paprastai lemia tai, kad moterys vaikų susilaukia vyresniame amžiuje, kad galimas vaikų skaičius mažėja arba tai, kad moterys vaikų nesusilaukia; kadangi dėl visų šių veiksnių mažėja gimstamumo lygiai, kurie neviršija kartų atsinaujinimo lygio atsižvelgiant į senėjančią visuomenę;

AO.

kadangi žmonių, kurie priklauso nuo kitų asmenų pagalbos arba kurie turi sveikatos ir ilgalaikės priežiūros poreikių, skaičius didėja su amžiumi; kadangi 80 metų ir vyresnių asmenų, kuriems reikia tokių paslaugų, dalis yra didesnė; kadangi priklausomumas didėja su amžiumi ir jam taip pat daro poveikį kiti veiksniai, pvz., socialiniai, ekonominiai ir aplinkos veiksniai, taip pat išsilavinimo lygis, asmenų tarpusavio santykiai ir asmeninė gerovė; kadangi priežiūros ir paramos poreikiai yra įvairūs, o tinkamos priemonės, kuriomis užtikrinamas savarankiškumas ir nepriklausomumas, yra skirtingos; kadangi didžiąją dalį vyresnio amžiaus priklausomų asmenų priežiūros paslaugų neoficialiai ir paprastai nemokamai teikia moterys, kurioms pačioms 60 metų ar daugiau;

AP.

kadangi neoficialios ir oficialios priežiūros sistemos patiria spaudimą dėl demografinių pokyčių, kuriuos dar labiau apsunkina oficialios priežiūros darbuotojų trūkumas; kadangi iš EUROFOUND tyrimų matyti, kad nedidelių ilgalaikės priežiūros poreikių turintiems asmenims reikia užtikrinti galimybę naudotis priežiūros namuose arba bendruomenėje paslaugomis, siekiant ne tik remti neformaliuosius slaugytojus ir pagerinti priežiūros paslaugas gaunančių asmenų gyvenimo kokybę, bet ir greitai užfiksuoti naujus poreikius ir į juos reaguoti;

AQ.

kadangi ES nėra vienodos priklausomumo apibrėžties; kadangi vyresnis amžius nebūtinai reiškia priklausomumą;

AR.

kadangi kai kurie vyresnio amžiaus žmonės negali pasinaudoti vyresnių žmonių aktyvumo priemonėmis ir politika dėl įvairių veiksnių, pvz., gyvenamosios vietos, sveikatos būklės, motyvacijos stokos ir reguliarios fizinės, protinės, kultūrinės ar socialinės veiklos ir poilsio įpročių ar galimybių stokos; kadangi vyresnio amžiaus žmonėms taip pat gali būti sunku patekti į sporto, kultūros ir fizinės reabilitacijos centrus ir jie susiduria su finansiniais suvaržymais arba su jų individualiai psichofizinei būklei pritaikytos veiklos trūkumu ar netinkamumu; kadangi veiksminga senėjimo strategija turėtų turėti teigiamą poveikį vyresnio amžiaus žmonėms, visuomenei ir visai ekonomikai;

AS.

kadangi sąlygų moterų ir vyrų sveikam senėjimui ir savarankiškumui sudarymas, nustatant išsamų požiūrį į vyresnį amžių kaip gyvenimo etapą, taip pat pritaikant namus ir vietos aplinką taip, kad vyresnio amžiaus žmonėms būtų sudarytos sąlygos kuo ilgiau gyventi savo namuose ir aplinkoje, duos sisteminę ir individualią naudą;

AT.

kadangi priežiūros ir paramos tikslas turėtų būti išlaikyti vyresnio amžiaus žmonių savarankiškumą, nepriklausomumą ir gerovę; kadangi gyventojų senėjimo idėja vyresnio amžiaus žmonėms pritaikytoje aplinkoje yra labai svarbi planuojant miestus ir stiprinant perėjimą nuo institucinės globos prie bendruomeninių paslaugų; be to, kadangi galimybės išlaikyti savarankiškumą ir nepriklausomumą priklauso nuo tokių sąlygų kaip amžiui palanki aplinka bei paslaugų, įskaitant kokybišką būstą ir bendruomeninę priežiūrą, prieinamumas ir įperkamumas; kadangi dėl demografinių pokyčių reikia tinkamai reaguoti į konkrečius sveikatos poreikius ir paramos paslaugų bei infrastruktūros poreikius;

AU.

kadangi populiarėja nestandartinės darbo formos ir jos, nors ir sudaro lanksčias sąlygas vykdyti pareigas, ne visada atitinka dirbančių žmonių poreikius, ir kadangi nėra galimybių nustatyti darbotvarkės priežiūros klausimais, todėl moterims tampa dar sunkiau derinti motinystę ir darbą;

AV.

kadangi sveikatai kylančių rizikos veiksnių, sužalojimų ir lėtinių ligų akumuliacija per visą žmogaus gyvenimą padidina negalios riziką; kadangi vyresnio amžiaus žmonės dažniau konsultuojasi su bendrosios praktikos gydytojais ir medicinos specialistais, tačiau taip pat praneša, kad kai kuriose valstybėse narėse jiems kyla daugiau sunkumų nei vidutiniškai norint gauti medicinos paslaugas – dėl medicinos paslaugų kainos, didelių atstumų ir ilgų eilių bei kitų veiksnių (34); kadangi investicijos į priežiūros ekonomiką yra būtinos siekiant užtikrinti deramą gyvenimą visiems, kuriems reikia priežiūros ir prižiūrinčiųjų asmenų; kadangi vyresnio amžiaus grupių žmonės yra labiau pažeidžiami ir todėl dažniau suserga ligoms, jiems dažniau būna komplikacijų ir būtent šioje amžiaus grupėje pasitaiko daugiau mirties atvejų, susijusių su įvairiomis ligomis, įskaitant COVID-19; kadangi COVID-19 parodė, kad reikia patikimesnių sveikatos priežiūros sistemų ir daugiau intensyviosios terapijos pajėgumų; kadangi šiomis aplinkybėmis turėtų būti skubiai užtikrinta galimybė gauti medicininį gydymą ir asmeninės apsaugos priemonių tiekimas ilgalaikės priežiūros įstaigose;

AW.

kadangi per COVID-19 pandemiją paaiškėjo, kad prieinamų aukštos kokybės viešųjų paslaugų ir priežiūros paslaugų teikimas yra veiksmingiausias būdas reaguoti į gyventojų, įskaitant vyresnio amžiaus gyventojus, poreikius, kurie įvairiomis aplinkybėmis pandemijos metu susidūrė ir toliau susiduria su diskriminacija dėl amžiaus kalbant apie galimybes naudotis medicinos ir priežiūros paslaugomis, taip pat su kliūtimis apskritai norint gauti medicininį gydymą; kadangi COVID-19 pandemija dar kartą atskleidė tinkamo būsto, kokybiškų priežiūros priemonių ir pakankamos priežiūros ir paramos paslaugų trūkumą; kadangi didžiausia COVID-19 infekcijų ir mirčių dalis ES yra susijusi su slaugos ir priežiūros namais, vyresnio amžiaus žmonėms ir neįgaliesiems teikiamomis apgyvendinimo paslaugomis ir kitomis socialinėmis paslaugomis (35); kadangi daugelis vyresnio amžiaus žmonių per pandemiją mirė dėl daugelio intensyviosios terapijos skyrių perpildymo; kadangi kai kuriais atvejais vienas iš pagrindinių kriterijų priimant sprendimą dėl intensyviosios terapijos prieinamumo buvo paciento amžius; kadangi daugumai vyresnio amžiaus asmenų, norėdami pasinaudoti medicininiu gydymu, nesusijusiu su COVID-19, susidūrė su kliūtimis ir kadangi apskritai per pandemiją priežiūros paslaugų skaičius sumažėjo arba buvo visiškai nutrauktas jų teikimas;

AX.

kadangi dėl ES visuomenės senėjimo ES kyla naujų uždavinių, susijusių su lyčių lygybe, nes moterys ir toliau išlieka pagrindinėmis priežiūros paslaugų (mokamų ir nemokamų) teikėjomis (36); kadangi ši padėtis dėl koronaviruso dar labiau pablogėjo;

AY.

kadangi vyresnio amžiaus žmonės yra mažiau atsparūs ekstremalioms oro sąlygoms, pvz., pasikartojančioms karščio bangoms;

AZ.

kadangi oraus gyvenimo garantavimas reiškia darbuotojų teisės laiku išeiti į pensiją užtikrinimą, sudarant jiems sąlygas džiaugtis pensija, kai jie yra sveiki ir savarankiški; kadangi teisė išeiti į pensiją turi būti susieta su darbo laiku ir nepriklausyti nuo vidutinės tikėtinos gyvenimo trukmės pokyčių arba kurios nors kitos priežasties, dėl kurios darbuotojams daromas spaudimas; kadangi gyvenimo išėjus į pensiją laikotarpis turėtų būti grindžiamas pajamomis, kurios padeda sukurti deramas gyvenimo sąlygas, įskaitant sveikatos apsaugą, turtingą kultūrinį gyvenimą ir naujų įgūdžių įgijimą, taip sudarant sąlygas pensininkams visapusiškai įsitraukti į savo gyvenamą socialinę aplinką;

BA.

kadangi orus, ypač vyresnio amžiaus žmonių, gyvenimas negali būti atsietas nuo teisės į prieinamą būstą, sanitarines ir patogias sąlygas, kurios sudarytų sąlygas jiems senti užtikrinant socialines ir šeimos apsaugos priemones; kadangi įvairiose situacijose, susijusiose su spaudimu dėl spekuliavimo nekilnojamuoju turtu, vyresnio amžiaus žmonės buvo iškeldinami pirmiausia, todėl padidėjo jų socialinė izoliacija ir funkcinis priklausomumas;

BB.

kadangi moterims kyla didesnė skurdo ir socialinės atskirties rizika, be kita ko, dėl tebesitęsiančios lyčių užimtumo problemos, darbo užmokesčio ir pensijų skirtumo, didesnių karjeros pertraukų dėl šeiminių ir priežiūros pareigų, taip pat dėl dažniau pasirenkamo darbo ne visą darbo dieną (37), kartais mažų garantijų ir laikino darbo (38), ypač vienišų motinų atveju; kadangi dėl šių veiksnių daugeliui moterų sunku sutaupyti pinigų vėlesniam gyvenimui ir joms kyla itin didelis pavojus patirti skurdą vyresniame amžiuje;

BC.

kadangi, remiantis Eurostato duomenimis, moterys gauna mažesnes pensijas nei vyrai visose ES valstybėse narėse; kadangi vyresnės nei 65 metų moterys ES gauna vidutiniškai 30 proc. mažesnę pensiją, palyginti su vyrais;

BD.

kadangi iš 2019 m. Eurobarometro apklausos matyti, kad 40 proc. europiečių jaučiasi diskriminuojami dėl amžiaus; kadangi diskriminacija dėl amžiaus (angl. ageism) pasireiškia įvairiais lygmenimis ir įvairiomis formomis, įskaitant individualius požiūrius ir savęs suvokimą bei kartų tarpusavio santykius; kadangi įrodyta, kad dėl tokios diskriminacijos prastėja sveikata ir trumpėja tikėtina gyvenimo trukmė, be to, ji trukdo visapusiškai dalyvauti socialiniame, kultūriniame ir pilietiniame gyvenime ir gali lemti ribotas vyresnio amžiaus žmonių galimybes naudotis paslaugomis arba aktyviai dalyvauti darbo rinkoje nacionaliniu ir ES lygmenimis bei naudotis darbo vietoje teikiamomis paslaugomis, o tai lemia marginalizaciją ir socialinę atskirtį; kadangi, naujausio Europos darbo sąlygų tyrimo duomenimis, diskriminacija dėl amžiaus yra dažniausia diskriminacijos forma darbo vietoje; kadangi kitų formų diskriminacija, kurią pabrėžia vyresnio amžiaus žmonės, yra susijusi su galimybėmis naudotis finansiniais produktais ir paslaugomis, sveikatos priežiūros, švietimo, mokymo ir laisvalaikio paslaugomis (39); kadangi siekiant vyresnio amžiaus žmonių aktyvumo, didesnio kartų solidarumo ir norint pasinaudoti vyresnio amžiaus darbuotojų sukaupta patirtimi labai svarbu sėkmingai kovoti su diskriminacija dėl amžiaus ir su amžiumi susijusiais stereotipais, taip pat ir darbo rinkoje; kadangi šiuo atžvilgiu taip pat labai svarbu stiprinti vienodas galimybes gauti produktų ir paslaugų;

BE.

kadangi, PSO duomenimis, vyresnių žmonių aktyvumas yra su sveikata, dalyvavimu ir saugumu susijusių galimybių optimizavimo procesas, kuriuo siekiama užtikrinti kokybišką gyvenimą žmonėms senstant, sudarant jiems sąlygas išnaudoti savo potencialą gerovei kurti per visą savo gyvenimą ir dalyvauti visuomenėje pagal savo norus, pageidavimus ir gebėjimus ir kartu suteikiant jiems tinkamą apsaugą, saugumą ir priežiūrą, kai jiems reikia pagalbos;

BF.

kadangi ES ir kelios valstybės narės tarptautiniu lygmeniu aktyviai dalyvauja diskusijose dėl naujų tarptautinių priemonių, kurių tikslas – apsaugoti vyresnio amžiaus asmenų teises; kadangi šiuos tarptautinius svarstymus reikėtų aktyviai remti ir skatinti; kadangi Direktyvoje 2000/78/EB nustatyta bendroji vienodo elgesio užimtumo ir profesinėje srityje sistema, tačiau joje nesprendžiama diskriminacijos kitose socialinio gyvenimo srityse, taip pat daugialypės diskriminacijos problema;

BG.

kadangi vyresnio amžiaus žmonės kartais nukenčia nuo smurto, išnaudojimo ir kitos nerimą keliančios veiklos, pvz., sukčiavimo ir nesąžiningos verslo praktikos, teisinio veiksnumo arba galimybių tvarkyti savo reikalus atėmimo; kadangi reikėtų surinkti daugiau duomenų apie žeminančio elgesio su senyvais žmonėmis reiškinį ir atlikti tyrimus apie jo paplitimo mastą ir tokio elgesio prevencijos būdus; kadangi būtina pasistengti gauti išsamesnių duomenų apie netinkamą elgesį su vyresnio amžiaus žmonėmis;

BH.

kadangi ES finansuoja kovos su nusikaltimais prieš vyresnio amžiaus žmones srities bandomąsias iniciatyvas, pvz., „EuROPEAN“, MILCEA ir „WeDO“;

BI.

kadangi vyresnio amžiaus žmonės kaimo ar atokiose vietovėse gali susidurti su didesne su amžiumi susijusia rizika, įskaitant skurdą, prastesnes galimybes naudotis kokybiška sveikatos priežiūra ir paslaugomis, mažesnę socialinę paramą ar mažiau socialinės sąveikos galimybių ir nepakankamą prieigą prie viešojo transporto paslaugų;

BJ.

kadangi, 2012 m. „Eurobarometro“ apklausos duomenimis, 60 proc. ES gyventojų nepritarė teisės aktais nustatyto pensinio amžiaus didinimui, o 61 proc. manė, kad kiekvienas asmuo, sulaukęs teisės aktais nustatyto pensinio amžiaus, turėtų turėti galimybę toliau dirbti; kadangi, priklausomai nuo 50 metų ir vyresnių darbuotojų finansinių poreikių, beveik pusė jų pageidautų dirbti mažiau valandų, o didelė dauguma į pensiją išėjusių žmonių pageidautų dirbti bent keletą valandų per savaitę (40); kadangi darbas sulaukus pensinio amžius siejamas su darbo vietos politika, kuria remiamos įsidarbinimo galimybės ir galimybė darbuotojams ilgiau likti darbo rinkoje, jei jie to nori; kadangi nedirbančių vyresnio amžiaus žmonių įdarbinimo rodikliai vis dėlto yra ypač žemi ir kadangi vyresnio amžiaus žmonėms kyla didesnė rizika tapti ilgalaikiais bedarbiais; kadangi 55–64 metų asmenų skurdo ir socialinės atskirties rodikliai yra didesni nei ES visų amžiaus grupių vidurkis; kadangi 56 proc. ES žmonių nerimauja, kad jų pajamos senatvėje nebus pakankamos (41); kadangi tikimybė rasti naują darbą su amžiumi mažėja, iš dalies dėl struktūrinių kliūčių, įskaitant diskriminaciją dėl amžiaus (42); kadangi duomenys rodo, kad į pensiją išėjusių, bet toliau savo noru dirbančių asmenų pasitenkinimo gyvenimu rodiklis būna didesnis už visiškai nebedirbančių pensininkų vidurkį (43); kadangi gyvenimo tikslo pojūtis paprastai sumažėja sulaukus 50 metų, tačiau jis yra daug stipresnis tarp asmenų, kurie toliau dirba po to, kai išeina į pensiją, arba turi vaikų priežiūros arba ilgalaikės priežiūros pareigų (44); kadangi kova su vyresnio amžiaus darbuotojų nedarbu ES tebėra labai svarbi;

BK.

kadangi tinkamos darbo ir užimtumo sąlygos, įskaitant geresnę darbuotojų saugą ir sveikatą, geresnę profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą, prie amžiaus pritaikytą darbo aplinką, žemesnius kiekybinis reikalavimus ir autonomiją darbo laiko atžvilgiu gali paskatinti daugelį vyresnio amžiaus žmonių likti darbo rinkoje, jei jie to nori;

BL.

kadangi ypatingą dėmesį reikia skirti darbuotojų, dirbančių labai daug fizinių ar psichologinių jėgų reikalaujantį darbą, poreikiams; kadangi šis klausimas gali būti sprendžiamas darbuotojų sveikatos ir saugos strategijomis, politika, kuria remiama profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyra, prieiga prie švietimo ir mokymo galimybių ir jų įsisavinimas darbe ar už jo ribų, parama kartų mainams darbo vietose ir galimybė palaipsniui išeiti į pensiją, kuri duos naudos tiek asmeniui, tiek visuomenei;

BM.

kadangi senesnė ES, kurioje dirba mažiau darbuotojų, gali daryti spaudimą viešiesiems biudžetams ir socialinės apsaugos bei sveikatos priežiūros sistemoms; kadangi apskaičiuota, kad iki 2070 m. bendros su visuomenės senėjimu susijusios išlaidos (45) sudarys 26,7 proc. BVP (46); kadangi 2018 m. Komisijos užsakymu atliktame tyrime dėl sidabro ekonomikos (50 metų ir vyresnių žmonių) apskaičiuota, kad ES senjorų ekonomikos indėlis į BVP iki 2025 m. pasieks 6,4 trln. EUR ir bus sukurta 88 mln. darbo vietų; kadangi tai turėtų sudaryti 32 proc. ES BVP ir 38 proc. Sąjungos darbo vietų (47);

BN.

kadangi požiūrio į gyvenimo ciklą skatinimas ir informavimo apie amžiui palankią darbo aplinką didinimas tarp darbdavių yra labai svarbus vyresnių žmonių aktyvumui; kadangi kova su jaunimo ir vyresnio amžiaus darbuotojų nedarbu išlieka pagrindiniu uždaviniu daugumoje regionų; kadangi ES ir valstybės narės vis dar turi tinkamai reaguoti į darbo rinkos problemas; kadangi reikia pritaikyti vyresnio amžiaus žmonių įgūdžius, nes jiems kyla ypač didelis pavojus dėl ekonomikos restruktūrizavimo, ir įgyvendinti politiką siekiant remti vyresnio amžiaus žmonių judumą darbo rinkoje, visų pirma pakartotinį įsidarbinimą;

BO.

kadangi darbdaviai dažnai nenoriai siūlo tinkamus mokymus vyresnio amžiaus darbuotojams; kadangi mokymasis visą gyvenimą prisideda prie vyresnių žmonių aktyvumo ir suteikia žmonėms galimybę dirbti ir visapusiškai dalyvauti visuomenės gyvenime; kadangi Parlamentas priėmė rezoliuciją dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo sukuriama programa „Erasmus+“;

BP.

kadangi kokybiško užimtumo užtikrinimas, įskaitant deramą darbo užmokestį, darbuotojų sveikatą ir saugą ir profesinio bei asmeninio gyvenimo pusiausvyrą per visą jų karjerą, yra būtina subalansuoto profesinio gyvenimo ir aktyvaus bei sveiko gyvenimo išėjus į pensiją, sąlyga; kadangi tai reiškia ne tik mažesnį profesinių rizikos veiksnių paplitimą, bet ir darbuotojų sveikų įpročių skatinimą ir rėmimą bei rizikos veiksnių, kaip antai psichosocialinės rizikos, raumenų ir kaulų sistemos sutrikimų, šalinimą; kadangi vyresnio amžiaus darbuotojų sveikatą ir veiklos našumą lemia ne jų amžius, bet susijusių veiksnių visuma, pvz., individualus gyvenimo būdas ir nelaimingų atsitikimų darbo vietoje rizika (48); kadangi kokybiškos ir saugios bei sveikos darbo vietos yra svarbios ne tik darbuotojų gerovei, bet ir įmonių konkurencingumui ir gerovės sistemų tvarumui;

BQ.

kadangi demografinių pokyčių poveikis darbo rinkai išryškino, kad svarbu toliau tobulinti verslo valdymo ir darbo metodus, taip pat svarbų skaitmeninių sprendimo būdų, pvz., nuotolinio darbo, vaidmenį, ypač COVID-19 pandemijos aplinkybėmis, nes tokie sprendimai suteikia daugybę galimybių gerinti darbuotojų darbo sąlygas, įskaitant netrukus pensinio amžiaus sulauksiančius darbuotojus, ir sudaro sąlygas sukurti įtraukesnę darbo aplinką, ypač profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros nustatymo tikslais, taip pat neįgaliesiems;

BR.

kadangi regionams, kuriuose yra didelis nedarbo lygis, būdingas aukštesnis senėjimo lygis ir mažėjantis gyventojų skaičius;

BS.

kadangi 2019 m. 55–64 m. amžiaus grupės darbuotojai sudarė 59,1 proc. ES darbo jėgos (49); kadangi 2016 m. maždaug trečdalis šeimos ūkių valdytojų buvo 65 metų ar vyresni, o dauguma (57 proc.) buvo bent 55 metų ar vyresni; kadangi tik vienas iš dešimties ūkių valdytojų buvo jaunesnis nei 40 metų;

BT.

kadangi programos, projektai ir veiksmai, kuriais skatinamos vyresnių žmonių aktyvumo strategijos, turėtų atsispindėti visose politikos srityse ir kadangi valstybės narės, spręsdamos demografinius iššūkius, turėtų pasinaudoti visomis turimomis ES priemonėmis, pavyzdžiui, Europos struktūriniais ir investicijų fondais, visų pirma Europos regioninės plėtros fondu (ERPF), Sanglaudos fondu, „Europos socialiniu fondu +“ (ESF+) ir Europos infrastruktūros tinklų priemone; kadangi ES lėšomis sudaromos palankesnės sąlygos teikti būtiniausią infrastruktūrą;

BU.

kadangi tokiomis iniciatyvomis, kaip Geriausiai visiems gyventojams pritaikyto miesto apdovanojimas, skatinama pritaikyti viešąsias erdves vyresnio amžiaus ir riboto judumo asmenų poreikiams ir tai daro teigiamą poveikį jų savarankiškumui; kadangi tokios iniciatyvos ne tik gerina jų gyvenimo kokybę, užtikrina jų socialinę įtrauktį ir vienodas galimybes naudotis pagrindinėmis teisėmis, bet ir gali turėti teigiamą ekonominį poveikį;

BV.

kadangi nuo 2010 m. vieno asmens namų ūkių skaičius išaugo 19 proc.; kadangi 2019 m. 40 proc. vyresnių kaip 65 metų moterų gyveno vienos, o tai yra dvigubai daugiau, palyginti su vyrais, kurie gyvena vieni (50); kadangi daugelyje valstybių narių būstai, kuriuose gyvena jaunimas, vieniši asmenys, vyresnio amžiaus žmonės, neįgalieji, lėtinėmis ligomis sergantys ir funkcinių sutrikimų turintys asmenys dažnai nėra tinkami dėl prieigos problemų, žemos kokybės standartų arba didelių gyvenimo ir būsto išlaidų; kadangi gyvenamieji būstai turėtų būti įperkami, prieinami, saugūs ir patogūs – visi šie veiksniai yra itin svarbūs, ir ne tik vyresnio amžiaus žmonėms; kadangi daugelis vyresnio amžiaus žmonių mažiau linkę renovuoti savo namus, jei jie nėra savininkai;

BW.

kadangi žmogaus teisės yra universalios, neatimamos, nedalomos, priklausomos vienos nuo kitų ir tarpusavyje susijusios ir priklauso visiems žmonėms ir visoms kartoms nediskriminuojant jokiu pagrindu; kadangi vyresnio amžiaus žmonės, taip pat ir neįgalieji, yra vertingi visuomenės nariai, todėl jie turėtų dalyvauti visuomenės veikloje kuo platesniu mastu ir oriai gyventi savo gyvenimus bei būti kuo savarankiškesni; kadangi ES atsigavimas turi būti grindžiamas kartų solidarumu, kad būtų kuriama sąžiningesnė, įtraukesnė ir atsparesnė visuomenė, kurioje niekas nepaliekamas nuošalyje;

BX.

kadangi visos valstybės narės ir ES yra JT neįgaliųjų teisių konvencijos šalys, taigi yra teisiškai įsipareigojusios garantuoti asmenų savarankiškumą, nediskriminavimą, visapusišką ir veiksmingą dalyvavimą visuomenėje ir vienodas galimybes bei prieigą; kadangi Europos Sąjungoje yra daugiau nei 80 mln. neįgaliųjų, iš kurių dauguma yra moterys ir mergaitės ir kadangi dauguma negalių įgyjamos su amžiumi; kadangi vyresnio amžiaus žmonėms su negalia kyla didesnė skurdo ir diskriminacijos rizika (51); kadangi įgyvendinant vyresnio amžiaus žmonių politiką privalu užtikrinti neįgaliųjų apsaugą ir socialinę įtrauktį, taip pat jų galimybę patekti į darbo rinką ir naudotis paslaugomis; kadangi judumas yra pagrindinis nepriklausomo gyvenimo ir savarankiškumo skatinimo veiksnys; kadangi labai svarbu užtikrinti visiškai prieinamą transporto grandinę nuo durų iki durų;

BY.

kadangi neurodegeneratyvinės ligos, pvz., Alzheimerio liga ir kitos demencijos formos, ir toliau nėra pakankamai diagnozuojamos daugumoje Europos šalių; kadangi yra aiškių požymių, kad dabartinis 9 mln. patvirtintų demencija sergančių žmonių skaičius iki 2050 m. padvigubės (52); kadangi demencija yra pagrindinė priklausomumo ir negalios priežastis tarp vyresnio amžiaus žmonių Europos Sąjungoje ir ja dabar serga apytiksliai 10 mln. žmonių, be to, manoma, kad demencijos atvejų skaičius iki 2030 m. padvigubės;

BZ.

kadangi BŽŪP tebėra pagrindinė kaimo ekonomikos ir darbo vietų kūrimo kaimo vietovėse rėmimo priemonė;

CA.

kadangi mūsų aprūpinimas maistu priklauso nuo sėkmingos kartų kaitos žemės ūkyje;

1.

2.

3.

4.

5.

6.

7.

8.

9.

10.

11.

12.

13.

14.

15.

16.

17.

18.

19.

20.

21.

22.

23.

24.

25.

26.

27.

28.

29.

30.

31.

32.

33.

34.

35.

36.

37.

38.

39.

40.

41.

42.

43.

44.

45.

46.

47.

48.

49.

50.

51.

52.

53.

54.

55.

56.

57.

58.

59.

60.

61.

62.

63.

64.

65.

66.

67.

68.

69.

70.

71.

72.

73.

74.

75.

76.

77.

78.

79.

80.

81.

82.

83.

84.

85.

86.

87.

88.

89.

90.

91.

92.

93.

94.

95.

96.

97.

98.

99.

100.

101.

102.

103.