Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Komisijos komunikato Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Nauja 2030 m. ES miškų strategija“

(COM(2021) 572 final)

(2022/C 152/28)

Pranešėjas

Simo TIAINEN

Konsultavimasis	Europos Komisija, 2021 8 10
Teisinis pagrindas	Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 304 straipsnis
Atsakingas skyrius	Žemės ūkio, kaimo plėtros ir aplinkos skyrius
Priimta skyriuje	2021 11 25
Priimta plenarinėje sesijoje	2021 12 8
Plenarinė sesija Nr.	565
Balsavimo rezultatai (už / prieš / susilaikė)	227 / 1 / 6

1.   Išvados ir rekomendacijos

1.1.

Europos Komisija savo pateiktoje naujoje ES 2030 m. miškų strategijoje labai teisingai aprašo, kad miškai atlieka įvairialypį vaidmenį ir jų indėlis ekonomikai, visuomenei ir aplinkai yra didžiulis. Miškų gyvybingumas ir sveikata yra labai svarbūs tiek dėl aplinkos ir klimato priežasčių, tiek dėl su mišku susijusios ekonominės plėtros ir žmonių gerovės didinimo. Nors EESRK pripažįsta, kad miškų strategijoje nagrinėjamos ekonominės ir socialinės galimybės, tačiau tai turėtų būti daroma visapusiškiau. EESRK taip pat pažymi, kad lieka visiškai neatsakytas klausimas, kaip bus atlyginama už miškų, taigi ir už miškų savininkų teikiamas nekomercines ekosistemines paslaugas. Strategijoje pateikiama tik keletas teigiamų pavyzdžių, tačiau Komitetas ragina rasti iš tikrųjų įtikinamą sprendimą ateičiai.

1.2.

Miškų strategija turėtų apimti įvairias politikos sritis ir strategijas, susijusias su miškais ir miškų bioekonomika. EESRK taip pat pabrėžia, kad svarbu priimti sprendimus tinkamu lygmeniu, atsižvelgiant į kompetenciją ir subsidiarumo principą. Kadangi miškai visoje ES labai skiriasi, nėra vieno visiems tinkančio sprendimo, o miškotvarkos ir miškotvarkos planavimo klausimus geriausia spręsti nacionaliniu lygmeniu, kad būtų galima siekti bendrų tikslų. ES lygmens sistema taip pat reikalinga sprendžiant bendrosios rinkos, aplinkos ir klimato klausimus, kurių negalima išspręsti tik nacionalinėmis priemonėmis ir dėl kurių dažnai reikia imtis tarptautinių veiksmų.

1.3.

Būtinas intensyvus bendradarbiavimas visais politikos formavimo lygmenimis ir EESRK pabrėžia, kad pilietinės visuomenės atstovai, įskaitant įmones, profesines sąjungas ir aplinkosaugos organizacijas, turi aktyviai dalyvauti toliau plėtojant strategiją ir vykdant jos stebėseną, atkreipiant dėmesį į pagrindinį miškų savininkų, pramonės ir darbuotojų vaidmenį tvarios miškotvarkos ir miškų bioekonomikos srityse.

1.4.

EESRK ragina užtikrinti politikos ir reguliavimo sistemos nuoseklumą, tikrumą, stabilumą, aiškumą ir nuoseklumą. Labai svarbu nesiūlyti iniciatyvų, kurios dubliuotųsi su esamomis plačiai priimtomis tvarumo srities apibrėžtimis, principais, kriterijais, rodikliais, gairėmis ir schemomis arba joms prieštarautų. Taip pat reikia laikytis nuosavybės apsaugos ir rinkos ekonomikos principų.

1.5.

Dėl daugelio neaiškių klausimų EESRK ragina atlikti išsamų strategijos poveikio vertinimą siekiant nustatyti poveikį rinkos sąlygoms, kaimo vietovėms ir įvairiems finansavimo poreikiams, įskaitant mokslinius tyrimus ir inovacijas, įgūdžių ugdymą, infrastruktūrą, klimato kaitos švelninimą bei prisitaikymą prie jos ir biologinės įvairovės didinimą.

1.6.

EESRK palankiai vertina tai, kad strategijoje deramas dėmesys skiriamas prisitaikymui prie klimato kaitos, atsižvelgiant į tai, kad dėl visuotinio atšilimo kinta medžių ir visų organizmų būklė ir jis yra susijęs su miškų katastrofomis, o tai turi dramatiškų pasekmių tiek ekologijai, tiek ekonomikai. EESRK taip pat pabrėžia, kad reikia laikytis holistinio požiūrio į miškų ir miškų bioekonomikos vaidmenį švelninant klimato kaitą, kad būtų užtikrintas geriausias sekvestracijos, saugojimo ir pakeitimo derinys kuriant nuo iškastinio kuro nepriklausomą ekonomiką. Be to, Komitetas, kaip ir Komisijos pateiktoje miškų strategijoje, pabrėžia integruoto požiūrio į miškotvarką ir biologinės įvairovės apsaugą svarbą.

1.7.

EESRK ragina atlikti klimato kaitos, miškų ekosistemų ir miškotvarkos sąsajų tyrimus ir mano, kad reikia sistemingai rinkti patikimus duomenis apie miškų būklę ir jais dalytis. EESRK taip pat pabrėžia inovacijų svarbą tvarios ir klimato kaitos poveikiui atsparios biomasės gamybos, naujų su mišku susijusių produktų ir žiedinės ekonomikos praktikos srityse, visapusiškai pasinaudojant skaitmeninėmis technologijomis.

1.8.

Su mišku susijusios veiklos skaitmeninėms ir žaliosioms permainoms būtini nauji įgūdžiai, į kuriuos visų pirma reikia atsižvelgti rengiant profesinius mokymus ir organizuojant kvalifikacijos kėlimą bei perkvalifikavimą. EESRK atkreipia dėmesį į tai, kad svarbu kurti kokybiškas darbo vietas ir suteikti darbuotojams galimybių ir tinkamų darbo sąlygų su mediena susijusioje bioekonomikoje. Jis pabrėžia socialinio dialogo vaidmenį plėtojant įgūdžius ir užtikrinant darbuotojų sveikatą bei saugą. Taip pat reikia bendradarbiauti siekiant didinti visuomenės, ypač jaunimo, informuotumą apie šiuolaikinę su mišku susijusią veiklą.

1.9.

Būtina kurti palankią aplinką gamybinėms investicijoms visose vertės grandinėse, kad būtų realizuotos inovacijų ir užimtumo galimybės miškų bioekonomikos srityje. EESRK taip pat pabrėžia, kad reikia investuoti į infrastruktūrą, palengvinti logistiką ir sudaryti sąlygas su mišku susijusios veiklos skaitmeninimui.

1.10.

Siekiant prisidėti prie pasaulinio vystymosi, EESRK ragina ES aktyviai skatinti vienodas sąlygas tarptautinėse bioekonomikos rinkose konkuruojančioms ES įmonėms ir stiprinti visuotinį tarptautinių susitarimų, kuriais prisidedama prie miškų apsaugos ir tvaraus naudojimo, įgyvendinimą.

2.   Bendrosios pastabos. Politikos programa

2.1.

Naująja 2030 m. ES miškų strategija atnaujinama galiojanti 2013 m. ES miškų strategija siekiant atsižvelgti į naujausius pokyčius ir įgyvendinti Europos žaliojo kurso tikslus, kad būtų sukurta moderni, neutralaus anglies dioksido poveikio, efektyviai naudojanti išteklius, konkurencinga ir socialiai sąžininga ES. EESRK jau pateikė savo nuomonę dėl ankstesnės strategijos pažangos ataskaitos (1).

2.2.

Miškai atlieka svarbų vaidmenį įgyvendinant žaliąjį kursą, nes jie iš esmės susiję su įvairiais šio kurso elementais, t. y. skatinimu kurti tvarius pramonės sektorius, energetikos, transporto, pastatų ir maisto sistemas, taip pat kovoti su klimato kaita, biologinės įvairovės nykimu ir aplinkos tarša.

2.3.

Miškai taip pat yra visuotinės svarbos klausimas, susijęs su daugeliu Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslų (DVT), įskaitant susijusius su gyvenimu sausumoje, kovos su klimato kaita veiksmais, skurdo mažinimu, sveikata ir gerove, pramone ir inovacijomis, deramu darbu ir ekonomikos augimu.

2.4.

Atsižvelgdamas į daugialypį miškų vaidmenį ir potencialą ekonominės, socialinės ir aplinkosauginės naudos atžvilgiu Komitetas mano, kad svarbu plėtoti visas miškų funkcijas siekiant kuo didesnės bendros naudos.

2.5.

Išlaikyti gyvybingus ir sveikus miškus labai svarbu tiek dėl aplinkos, tiek dėl klimato priežasčių, taip pat siekiant stiprinti su mišku susijusį ekonominį vystymąsi ir žmonių gerovę. Nors EESRK pripažįsta, kad miškų strategijoje nagrinėjamos ekonominės ir socialinės galimybės, tačiau tai turėtų būti daroma visapusiškiau. EESRK taip pat pažymi, kad lieka visiškai neatsakytas klausimas, kaip bus atlyginama už miškų, taigi ir už miškų savininkų teikiamas nekomercines ekosistemines paslaugas. Strategijoje pateikiama tik keletas teigiamų pavyzdžių, tačiau Komitetas ragina rasti iš tikrųjų įtikinamą sprendimą ateičiai.

2.6.

EESRK mano, kad miškų strategija turėtų apimti įvairias politikos sritis ir strategijas, susijusias su miškais ir miškų bioekonomika. Tam reikės tarpsektorinio bendradarbiavimo, aprėpiančio mokslinius tyrimus, inovacijas, pramonės, užimtumo ir fiskalinę politiką, taip pat klimato ir aplinkos politiką bei žemės ūkio politikos kaimo plėtros aspektą.

2.7.

EESRK taip pat pabrėžia, kad svarbu priimti sprendimus tinkamu lygmeniu, atsižvelgiant į kompetenciją ir subsidiarumo principą. Paprastai su bendrąja rinka susijusiems klausimams spręsti reikalingos tvirtos ES lygmens priemonės. ES lygmens sistema taip pat reikalinga sprendžiant aplinkos ir klimato klausimus, kurių negalima išspręsti tik nacionalinėmis priemonėmis ir dėl kurių dažnai reikia imtis tarptautinių veiksmų.

2.8.

Priešingai, miškotvarkos ir miškotvarkos planavimo klausimus geriausia spręsti nacionaliniu lygmeniu, kad būtų galima siekti bendrų tikslų. Todėl EESRK mano, kad valstybių narių dalyvavimas ir parama yra labai svarbūs veiksniai įgyvendinant strategiją. Šioje srityje esminis vaidmuo tenka nacionaliniams strateginiams miškų planams, be kita ko, į juos įtraukiant klimato ir biologinės įvairovės aspektus, taip pat parodant galimybes, kaip būtų galima suteikti miškų savininkams ekonominę kompensaciją už miškų teikiamas ekosistemines paslaugas. Nėra vieno visiems tinkančio sprendimo, atsižvelgiant į tai, kad miškų savybės ES labai skiriasi. Miškų svarba valstybių narių nacionalinėje ekonomikoje taip pat skiriasi, kaip ir miškų nuosavybės svarba, kuri yra įvairi – nuo viešojo sektoriaus savininkų, didelių privačių įmonių ir investuotojų iki smulkių šeimos ūkių.

2.9.

EESRK mano, kad svarbu valstybėms narėms keistis gerąja patirtimi ir plėtoti Komisijos ir valstybių narių bendradarbiavimą remiantis peržiūrėta darbo praktika, o ne naujų oficialių įstaigų nuostatomis. EESRK pabrėžia, kad pilietinės visuomenės atstovai, įskaitant įmones, profesines sąjungas ir aplinkosaugos organizacijas, turi aktyviai dalyvauti toliau plėtojant strategiją ir vykdant jos stebėseną, ir atkreipia dėmesį į pagrindinį miškų savininkų, pramonės ir darbuotojų vaidmenį tvarios miškotvarkos ir miškų bioekonomikos srityse. Strategijai įgyvendinti būtina investuoti į suinteresuotųjų subjektų ir kompetentingų institucijų gebėjimų stiprinimą.

2.10.

Kadangi privačių miškų savininkų ir įmonių vaidmuo yra labai svarbus, reikia visapusiškai atsižvelgti į nuosavybės ir laisvės užsiimti verslu apsaugą. Apskritai kalbant, neįmanoma kontroliuoti produktų asortimento, žaliavų pasirinkimo ar veiklos metodų – tačiau įmanoma nustatyti moksliškai pagrįstas ir technologijų atžvilgiu neutralias pagrindines sąlygas, kuriomis bioekonomikos subjektai galėtų diegti inovacijas, investuoti ir vykdyti veiklą. Tai pasakytina, pavyzdžiui, apie pakopinio naudojimo principo, kuris turi būti grindžiamas rinka, įgyvendinimą.

2.11.

EESRK ragina užtikrinti politikos ir reguliavimo sistemos nuoseklumą, tikrumą, stabilumą, aiškumą ir nuoseklumą, atsižvelgiant į ilgus daugelio bioekonomikos veiklos investicijų ciklus. Labai svarbu nesiūlyti iniciatyvų, kurios dubliuotųsi su esamomis plačiai priimtomis tvarumo apibrėžtimis, principais, kriterijais, rodikliais, gairėmis ir schemomis arba joms prieštarautų. Be to, bet kokiomis iniciatyvomis turi būti vengiama pernelyg didelės biurokratijos, pavyzdžiui, daugialypio duomenų rinkimo ir ataskaitų teikimo.

2.12.

EESRK nuomone, labai svarbu, kad pirmiau minėti principai, susiję su sprendimų priėmimo lygiu, atsakomybe, stabilumu, nuoseklumu ir dubliavimosi vengimu, būtų atidžiai apsvarstyti ir jų būtų visapusiškai laikomasi imantis tolesnio darbo. Tai visų pirma pasakytina apie iniciatyvas dėl stebėsenos sistemos, tvarios miškotvarkos rodiklių ir ribų, gamtai artimesnio sertifikavimo sistemos ir su miškais susijusių tvaraus finansavimo kriterijų.

2.13.

Apskritai strategijos poveikis yra neaiškus, o kai kurios jos iniciatyvos gali susilpninti su mišku susijusias vertės grandines ir kelti pavojų darbo vietoms, ypač kaimo vietovėse, ribojant tvarų medyno kirtimą. Todėl EESRK ragina atlikti išsamų strategijos poveikio vertinimą, kad būtų galima įvertinti jos bendrą ekonominį, socialinį ir aplinkosauginį poveikį. Tai taip pat būtina siekiant nustatyti įvairius finansavimo poreikius, įskaitant mokslinius tyrimus ir inovacijas, įgūdžių ugdymą, infrastruktūrą, klimato kaitos švelninimą ir prisitaikymą prie jos, taip pat biologinės įvairovės apsaugą ir gerinimą.

3.   Konkrečios pastabos: miškų vaidmuo klimato kaitos ir biologinės įvairovės srityse

3.1.

Miškai atlieka svarbų vaidmenį gamtiniuose procesuose: kontroliuojant anglies, vandens ir maistinių medžiagų ciklus, formuojant dirvožemį ir išsaugant biologinę įvairovę. Kita vertus, patys miškai yra ypač menkai apsaugoti nuo klimato kaitos poveikio.

3.2.

Pastaraisiais dešimtmečiais ES padidėjo bendras miškų plotas ir saugomų miškų plotas, medienos prieaugis viršija kertamą kiekį, o miškai yra didelis anglies dioksido absorbentas (2). Tačiau miškų naikinimas tęsiamas pasauliniu lygmeniu, ypač atogrąžų vietovėse, todėl šie miškai paverčiami išmetamųjų teršalų šaltiniu ir reikšmingai prisidedama prie nuolatinio biologinės įvairovės nykimo (3). Todėl EESRK pabrėžia, kad taip pat reikia apsvarstyti miškų vaidmenį pasauliniu mastu, ir ragina ES aktyviai skatinti visuotinį tarptautinių susitarimų, kuriais prisidedama prie miškų apsaugos ir tvaraus naudojimo, įgyvendinimą.

3.3.

Miškai ir miškų bioekonomika atlieka įvairiapusį vaidmenį švelninant klimato kaitą: vykdant anglies dioksido sekvestraciją bei saugojimą ir pakeičiant iškastines žaliavas, energiją ir produktus. Tai reiškia, kad įvairios priemonės sąveikauja ir yra derinamos tarpusavyje (4). Todėl EESRK pabrėžia, kad, ieškant tvariausių sprendimų nuo iškastinio kuro nepriklausomai ekonomikai sukurti būtina apsvarstyti visus šiuos mechanizmus laikantis holistinio požiūrio.

3.4.

Anglies sekvestracijos klausimas yra susijęs ne tik su miško žemės plotu, bet visų pirma su miškų augimu ir intensyvia fotosinteze. Todėl, siekiant išnaudoti miškų, kaip anglies dioksido absorbento, potencialą, labai svarbu ne tik apželdinti ir atkurti, bet ir aktyviai tvarkyti, naudoti ir atnaujinti miškus.

3.5.

Miškų vaidmuo anglies dioksido saugojime taip pat yra daugialypis, nes anglies dioksidas kaupiasi ne tik medžiuose ir dirvožemyje, bet ir medienos gaminiuose. Medienos gaminiai, kurių naudojimo trukmė yra ilga, pavyzdžiui, pastatai ir aukštos kokybės baldai, šiuo požiūriu yra veiksmingiausi. Trumpaamžiuose miško produktuose anglies dioksido kiekis taip pat išlieka, jeigu jie yra perdirbami. Be to, kai iš miško gaunamos atsinaujinančiosios žaliavos naudojamos iškastiniam kurui pakeisti, išvengiama anglies dioksido išsiskyrimo iš saugomų iškastinių žaliavų.

3.6.

EESRK taip pat ragina visapusiškai spręsti klimato kaitos poveikio miškams ir būtinybės prie jos prisitaikyti klausimą, nes dėl klimato atšilimo keičiasi medžių ir visų organizmų gyvavimo sąlygos, taip pat miškuose daugėja stichinių nelaimių, kurias sukelia dažnėjančios sausros, gaisrai, audros ir kenkėjai. Kita vertus, miškai padeda prisitaikyti prie klimato kaitos, nes užtikrina apsaugą nuo erozijos, nuošliaužų ir potvynių.

3.7.

Miškai, įskaitant tvarkomus miškus, taip pat yra labai svarbūs biologinei įvairovei, nes juose telkiasi dauguma sausumos biologinės įvairovės buveinių. Biologinė įvairovė gali būti išsaugota įvairiais būdais: apsaugant nykstančias rūšis, kuriant saugomas teritorijas, kuriose žmogaus veikla būtų ribojama ar apskritai draudžiama, arba įgyvendinant miškotvarkos praktiką, kuri leistų išsaugoti biologinę įvairovę ir tuo pačiu naudoti miškus socialiniais ir ekonominiais tikslais.

3.8.

Atsižvelgdamas į tai, kad dauguma miškų yra tvarkomi, EESRK pabrėžia integruoto požiūrio į miškotvarką ir biologinės įvairovės apsaugą svarbą, nes tai leidžia derinti įvairias miškų funkcijas. Komitetas pripažįsta, kad miškų savininkai taiko rinka grindžiamas savanoriškas biologinės įvairovės apsaugos ir anglies dioksido sekvestracijos priemones ir pritaria tokių priemonių kreditavimo sistemų žvalgymui ir plėtojimui.

3.9.

Miškų anglies dioksido sekvestracijos pajėgumai ir biologinė įvairovė valstybėse narėse labai skiriasi. Skirtumai iš dalies susiję su skirtingomis gamtinėmis sąlygomis ir iš dalies atsiranda dėl miškotvarkos ypatumų ir ilgalaikio miškų naudojimo. Todėl poreikis saugoti ir atkurti miškus visoje ES taip pat skiriasi, ir tai turi būti pripažinta nustatant, kuriuos miškus reikia atkurti ar saugoti.

3.10.

EESRK ragina tęsti mokslinius tyrimus, susijusius su fiziniais, cheminiais ir biologiniais procesais miškuose ir klimato kaitos, miškų ekosistemų ir žmogaus veiklos sąsajomis, siekiant užtikrinti, kad miškotvarkos praktika būtų grindžiama patikimu mokslu. Taip pat svarbu sistemingai stebėti miškų būklės duomenis ir jais dalytis, visapusiškai naudojantis skaitmeninėmis priemonėmis ir sistemomis, kartu užtikrinant tinkamą duomenų apsaugą ir patikimumą.

3.11.

EESRK pritaria iniciatyvai pasodinti 3 milijardus medžių kaip praktiniam parodomajam projektui, apimančiam tinkamą teritorijų ir rūšių planavimą, žmogiškųjų ir finansinių išteklių paskirstymą, sodinimą, valdymą ir atidžią pokyčių bei rezultatų stebėseną. Šiuo miško įveisimu neturi būti konkuruojama su žemės naudojimu maisto gamybai ar nepaisoma poreikio kai kur išsaugoti atvirą kraštovaizdį.

4.   Konkrečios pastabos: ekonominis ir socialinis miškų vaidmuo

4.1.

Miškai patenkina labai įvairius kasdienius poreikius – jie tiekia žaliavas pramonės ir vartojimo produktams, suteikia erdvę poilsiui, yra sveiko maisto šaltinis tiesioginiam namų ūkio vartojimui. Taigi miškai atlieka esminį vaidmenį tiek medienos, tiek ne medienos bioekonomikoje, taip pat prisideda prie sveikatos ir psichinės gerovės.

4.2.

Su mišku susijusi bioekonomika grindžiama įvairiomis vertės grandinėmis, apimančiomis miškų savininkus ir įvairias pramonės šakas bei paslaugas – nuo miško mašinų ir transporto įmonių iki medienos apdirbimo įmonių, nuo labai mažų vietos įmonių, kooperatyvų ir MVĮ iki didelių tarptautinių įmonių. Todėl miškų bioekonomika užtikrina darbo vietas daugelyje sričių ir įvairiose vietose, o tai labai svarbu kaimo vietovėms.

4.3.

Didžioji dalis apvaliosios medienos ES naudojama kaip pramoninė žaliava (rąstai ir medienos plaušiena), o medienos naudojimas kurui valstybėse narėse labai skiriasi (5). Prognozuojama, kad tiek tradicinių, tiek naujų medienos produktų paklausa pasaulyje didės, išskyrus spausdinimo popieriaus gamybą. EESRK rekomenduoja užtikrinti, kad normos ir standartai netrukdytų, o skatintų medienos produktų naudojimą ir statybą iš medienos, taip pat užtikrinti, kad, taikant tinkamą ženklinimą, vartotojai būtų tinkamai informuojami apie galimas produktų medžiagas, kurios yra ne iš medienos.

4.4.

Dabartinė geroji patirtis rodo, kad įvairių rūšių medžiai ir skirtingos medžio dalys yra naudojami pagal paskirtį ir skiriami produktams, kuriems jie geriausiai tinka, ir taip sukuria didžiausią pridėtinę vertę nešvaistant gamtos išteklių. Daug su mišku susijusios energijos pagaminama iš miško retinimo metu nukirstų medžių, medienos ruošos atliekų arba medienos apdirbimo atliekų šalutinių srautų. Celiuliozės gamyklos yra geras įmonių, gaminančių elektros energiją ir šilumą kaip šalutinį produktą, pavyzdys. Be to, šalutiniai srautai ir atliekos yra naudojamos kaip žaliavos esamuose pramonės procesuose ir vis dažniau – naujų biologinių produktų gamyboje.

4.5.

EESRK pabrėžia, kad svarbu intensyviai plėtoti technologijas ir sprendimus, skirtus tvarios ir klimato kaitai atsparios biomasės gamybai, energijos ir medžiagų naudojimo efektyvumui ir žiedinės ekonomikos praktikai su mišku susijusiose vertės grandinėse. Skaitmeninės technologijos, įskaitant dirbtinį intelektą, turi didelį potencialą remti miškotvarkos, pramonės procesų, logistikos ir tiekimo grandinės partnerių sąveikos plėtojimą ir optimizavimą.

4.6.

Pasitelkus didžiausio užmojo inovacijas kuriamos naujos medžiagos ir produktai, įskaitant biocheminius produktus, pažangiuosius biodegalus ir tekstilės pluoštus, iš kurių kai kurie yra mažos apimties produktai, turintys didelę pridėtinę vertę. Kadangi nauji produktai dažnai kuriami atsižvelgiant į dabartinę gamybą, pasitelkus tradicinius gamybos vienetus kuriamos naujos verslo ekosistemos, kuriose dalyvauja labai įvairios įmonės, ypač MVĮ.

4.7.

Įgūdžių ugdymas yra viena iš būtinų su mišku susijusios veiklos skaitmeninės ir žaliosios pertvarkos sąlygų. Taip pat tai yra būtina priemonė siekiant užtikrinti, kad niekas nebūtų paliktas nuošalyje. Į naują įgūdžių paklausą turi būti atsižvelgiama profesinio mokymo ir universitetinių studijų srityse, taip pat organizuojant kvalifikacijos kėlimą ir perkvalifikavimą. Be to, reikalingos praktinės konsultavimo paslaugos, kad įmonėms, ypač mažosioms, būtų padedama laikytis naujų reikalavimų.

4.8.

EESRK pabrėžia socialinio dialogo vaidmenį ugdant įgūdžius ir užtikrinant sveikatą bei saugą darbe. Skiriant ESF+ lėšas kokybiškoms darbo vietoms ir tinkamoms darbo sąlygoms medienos bioekonomikoje užtikrinti būtų galima padėti kovoti su skurdu ir mažinti migraciją iš kaimo vietovių. Skurdo mažinimas taip pat padeda mažinti neteisėtą medienos kirtimą, ypač šildymo tikslais.

4.9.

Kadangi su mišku susijusiose darbo vietose dominuoja vyrai, o šį darbą dirbantys žmonės yra palyginti brandaus amžiaus, svarbu į šį sektorių pritraukti daugiau moterų darbuotojų ir verslininkių, taip pat jaunimo. Tam reikės bendradarbiauti plėtojant miškininkystės ir su mišku susijusių pramonės šakų įvaizdį ir didinant visuomenės informuotumą apie šiuolaikinės bioekonomikos teikiamas galimybes. Taip pat reikalingas nuodugnus visuomenės informavimas apie miškų gyvybingumo ir atsparumo didinimo būdus ir tam būtinas sąlygas.

4.10.

Siekiant realizuoti miškų bioekonomikos inovacijų ir užimtumo potencialą, reikia sukurti palankią aplinką produktyvioms investicijoms visose vertės grandinėse. EESRK taip pat pabrėžia, kad reikia tinkamos infrastruktūros, taip pat ir kaimo vietovėse. Miškų bioekonomikai reikalinga transporto infrastruktūra, tenkinanti miškininkystės ir miško biologinių produktų gamybos ir paskirstymo logistinius poreikius. Kita esminė šiuolaikinės bioekonomikos sąlyga yra tinkama skaitmeninė infrastruktūra.

4.11.

EESRK ragina valstybes nares naudoti ES ir nacionalines lėšas, įskaitant kaimo plėtros fondus, siekiant stiprinti su mišku susijusią bioekonomiką. Reikia vengti paramos sistemų, kurios trikdo bioekonomikos rinkas arba jas iškraipo, ypatingą dėmesį skiriant esamoms subsidijoms ir kitoms medienos deginimo paskatoms.

4.12.

ES įmonėms taip pat reikia konkurencingos prekybos aplinkos, kad jos galėtų eksportuoti tvarius miško produktus ir sprendimus į kitas šalis ir kad jų prekės galėtų sėkmingai konkuruoti su importuojamomis iš ES nepriklausančių šalių. EESRK ragina ES skatinti tarptautinėse bioekonomikos rinkose taikyti tas pačias taisykles ir pasinaudoti Europos masto ir tarptautinėmis partnerystėmis bei užsienio prekybos susitarimais siekiant skatinti ES užmojus klimato srityje ir tvarų miškų naudojimą už ES ribų.

---

(1)  EESRK nuomonė dėl Europos Komisijos ataskaitos dėl ES miškų strategijos pažangos (OL C 47, 2020 2 11, p. 87).

(2)  https://forest.eea.europa.eu/news/summary-for-policy-makers-state-of-europe2019s-forests-2020

(3)  http://www.fao.org/state-of-forests/en/

(4)  https://ec.europa.eu/jrc/en/science-update/forest-based-bioeconomy-and-climate-change-mitigation-trade-offs-and-synergies

(5)  https://ec.europa.eu/eurostat/documents/3217494/12069644/KS-FK-20-001-EN-N.pdf/a7439b01-671b-80ce-85e4-4d803c44340a?t=1608139005821