Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė. Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl Sąjungos piliečių tapatybės kortelių ir Sąjungos piliečiams bei jų šeimos nariams, kurie naudojasi laisvo judėjimo teise, išduodamų teisę gyventi šalyje patvirtinančių dokumentų saugumo didinimo

(COM(2018) 212 final – 2018/0104 (COD))

(2018/C 367/15)

Pagrindinis pranešėjas

Jorge PEGADO LIZ

Konsultavimasis	Europos Parlamentas, 2018 6 18 Taryba, 2018 6 18
Teisinis pagrindas	Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 21 straipsnio 2 dalis ir 304 straipsnis
Atsakingas skyrius	Užimtumo, socialinių reikalų ir pilietybės skyrius
Biuro sprendimas	2018 5 22
Priimta plenarinėje sesijoje	2018 7 11
Plenarinė sesija Nr.	536
Balsavimo rezultatai (už / prieš / susilaikė)	155/8/5

1.   Išvados ir rekomendacijos

1.1.

EESRK labai palankiai vertina nagrinėjamą iniciatyvą, kuri, jo nuomone, yra būtina ir skubiai reikalinga, pritaria pasirinktam teisiniam pagrindui, nes mano, kad jis yra tinkamas ribotai pasiūlymo taikymo sričiai, ir pasirinktai teisinei priemonei, taip pat patvirtina, kad iniciatyvoje atsižvelgta į subsidiarumo ir proporcingumo principus ir pagrindines teises, ir ragina skubiai ją priimti.

1.2.

Komitetas taip pat pritaria reikalavimui į dokumentą įtraukti sąveikia forma pateikiamus dokumento turėtojo veido atvaizdą ir dviejų pirštų atspaudus ir reikalavimui, pagal kurį biometrinius duomenis turi būti galima atskirti nuo bet kokių kitų tose kortelėse saugomų duomenų.

1.3.

Vis dėlto EESRK mano, kad Komisija nevisapusiškai pagrindžia savo teisės akto pasirinkimą ir nepaaiškina priežasčių, dėl kurių nebuvo galima pateikti didesniu teisės aktų suderinimu grindžiamo pasiūlymo, kuriuo būtų sukurta iš tiesų bendra tapatybės nustatymo dokumentų sistema, kuri neabejotinai būtų saugesnė, paprastesnė, leistų užtikrinti greitesnį patikrinimą ir vienodas procedūras ir būtų akivaizdžiai naudinga piliečiams; nesuprantama, kodėl pasiūlyme nenurodyti svarbiausia poveikio vertinimo priede nurodyta informacija, t. y. dokumento pavadinimas, pavardė, vardas, lytis, tautybė, turėtojo gimimo data ir vieta, taip pat dokumento išdavimo vieta, parašas ir galiojimo pabaigos data, kaip tai padaryta Sąjungos piliečio leidimo gyventi šalyje kortelės atveju.

1.4.

Be to, mano, kad pasiūlyme nevisiškai atsižvelgta į REFIT programos išvadas ir piliečių konsultacijas, kurios parodė, kad yra situacijų, galinčių kelti akivaizdžių kliūčių laisvam judėjimui Europos Sąjungos erdvėje, nes jame valstybėms narėms ir toliau paliekama galimybė priimti sprendimą dėl asmens tapatybės kortelių įvedimo savo teritorijoje, apibrėžti taikymo sritį, būtiniausią informaciją ir šių tapatybės nustatymo dokumentų tipą.

1.5.

EESRK būtų norėjęs, kad Komisija būtų išnagrinėjusi galimybę įvesti Europos asmens tapatybės kortelę, kuri suteiktų Europos piliečiams teisę balsuoti pasinaudojant vien šia kortele, net jei šiam tikslui būtų reikėję taikyti kitą teisinį pagrindą.

1.6.

EESRK baiminasi, kad piliečiams netektų patirti didesnių su naujoms kortelėms taikomų reikalavimų laikymusi susijusių neaiškaus dydžio, neadekvačių ir neproporcingų išlaidų, nes teisė priimti sprendimą palikta visiškai valstybių narių administracijų nuožiūrai.

1.7.

Be to, EESRK mano, kad kita papildoma informacija, kurią valstybės narės įtraukia į šias korteles, turėjo būti taip pat apsvarstyta ir, prireikus, suvienodintas tiek informacijos įtraukimas, tiek atvejai, kai ją naudoja patys turėtojai ar trečiosios šalys.

1.8.

EESRK manymu ypač svarbu, kad Europos Komisija stebėtų ir prižiūrėtų, kaip įgyvendinamas nagrinėjamas pasiūlymas, kad jame nagrinėjami dokumentai būtų visiškai pripažinti ne tik kaip tapatybės nustatymo priemonės, bet ir kaip priemonės, suteikiančios jos turėtojui teisę atlikti tam tikrus veiksmus bet kurioje valstybėje narėje, visų pirma judėti Šengeno erdvėje, įsigyti prekes ir paslaugas, įskaitant finansines, ir naudotis viešosiomis ir privačiomis paslaugomis.

1.9.

Atsižvelgdamas į šio reglamento poreikį ir į jo skubą, EESRK rekomenduoja sutrumpinti visus jo įsigaliojimo ir tolesnių veiksmų terminus.

1.10.

Komitetas ragina Komisiją, Europos Parlamentą ir valstybes nares apsvarstyti konkrečias jo pateikiamas pastabas, ypač dėl aspektų, kurie, jo manymu, labai svarbūs, ir dėl tam tikros tvarkos, taikomos tais atvejais, kai šiuos dokumentus naudoja trečiosios šalys, kuri pasirodė esanti labai svarbi kai kuriose valstybėse narėse.

2.   Trumpas pasiūlymo turinio apibendrinimas ir jo pagrindimas

2.1.

Savo komunikate Europos Parlamentui, Europos Vadovų Tarybai ir Tarybai „Keturioliktoji pažangos, padarytos kuriant tikrą veiksmingą saugumo sąjungą, ataskaita“ (1) be kitų įvairių svarstymų apie dviejų pagrindinių Europos gynybos ramsčių, t. y. pirma, kovos su terorizmu ir organizuotu nusikalstamumu ir šios kovos rėmimo priemonių ir, antra, mūsų apsaugos ir atsparumo šioms grėsmėms stiprinimo, padėties raidą, Komisija tarp kitų priemonių (2) nurodo pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriuo siekiama padidinti nacionalinių tapatybės kortelių ir teisę gyventi šalyje patvirtinančių dokumentų saugumą ir dėl kurio „teroristams ir kitiems nusikaltėliams, norintiems patekti į ES ar joje judėti, bus sunkiau naudotis tokiais dokumentais ar juos suklastoti“.

2.2.

Šiame komunikate taip pat teigiama, kad, kaip matyti iš Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros statistinių duomenų apie suklastotus dokumentus, „nacionalinės tapatybės kortelės su silpnomis apsaugos priemonėmis yra dažniausiai neteisėtai naudojami kelionės dokumentai ES“. Komisija, atsižvelgdama į 2016 m. gruodžio mėn. veiksmų plane nustatytas Europos kovos su kelionės dokumentų klastojimu priemones, kartu su šia pažangos ataskaita priėmė pasiūlymą dėl Reglamento, kuriuo siekiama padidinti Sąjungos piliečiams išduodamų tapatybės kortelių ir Sąjungos piliečiams bei jų šeimos nariams išduodamų teisę gyventi šalyje patvirtinančių dokumentų saugumą. Šiame pasiūlyme nurodoma: „Pagerinus asmens tapatybės kortelių ir teisę gyventi šalyje patvirtinančių dokumentų apsaugos priemones, nusikaltėliams bus sunkiau netinkamai panaudoti arba suklastoti tokius dokumentus siekiant judėti ES ar kirsti ES išorės sienas. Saugesni asmens tapatybės dokumentai padės sustiprinti ES išorės sienų valdymą (be kita ko, sprendžiant grįžtančių užsienio teroristų kovotojų ir jų šeimos narių problemą), be to, turėdami saugesnius ir patikimesnius dokumentus ES piliečiai galės lengviau naudotis laisvo judėjimo teisėmis.“

2.3.

Komisijos pasiūlyme, pagrįstame poveikio vertinimu ir viešomis konsultacijomis, nustatyti būtiniausi nacionalinių tapatybės kortelių saugumo standartai, įskaitant biometrinę nuotrauką ir pirštų atspaudus, laikomus tapatybės kortelėje esančiame luste. Jame taip pat numatyta būtiniausia informacija, kuri turi būti nurodyta teisę gyventi šalyje patvirtinančiuose dokumentuose, išduotuose keliaujantiems ES piliečiams, taip pat numatyta visiškai suderinti šeimos narių, kurie nėra ES piliečiai, leidimo gyventi korteles. Komisija ragina teisėkūros institucijas nedelsiant išnagrinėti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kad būtų greitai pasiektas susitarimas.

2.4.

Atsižvelgiant į šias bendras aplinkybes reikia įvertinti nagrinėjamą pasiūlymą dėl reglamento, kuriuo visų pirma siekiama: a) gerinti išorės sienų valdymą; b) kovoti su terorizmu ir organizuotu nusikalstamumu bei sukurti tikrą saugumo sąjungą; c) palengvinti Sąjungos piliečių judumą jiems naudojantis laisvo judėjimo teise ir padėti piliečiams įrodyti viešojo ir privačiojo sektorių įstaigoms jų tapatybę, kai jie nori pasinaudoti teise gyventi kitoje ES šalyje; d) stiprinti ES reagavimą į kelionės dokumentų klastojimą ir sumažinti sukčiavimo ir dokumentų klastojimo riziką; e) užkirsti kelią piktnaudžiavimui ir grėsmėms vidaus saugumui, kylančioms dėl dokumentų saugumo problemų; f) išvengti kelionių į trečiąsias šalis siekiant dalyvauti teroristinėje veikloje ir iš jų grįžti į ES visiškai nebaudžiamiems.

2.5.

Šiems tikslams pasiekti, Komisija, remdamasi Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 21 straipsnio 2 dalimi, pateikė pasiūlymą dėl reglamento, kuris, jos manymu, yra tinkama teisinė priemonė, atitinka subsidiarumo principą ir proporcingumo principo reikalavimus.

2.6.

Iš visų trijų įvertintų galimybių, t. y.: išlaikyti esamą padėtį, siekti didesnio suderinimo arba nustatyti minimaliuosius tapatybės kortelių saugumo standartus ir minimaliuosius bendruosius ES piliečiams išduodamų teisę gyventi šalyje patvirtinančių dokumentų reikalavimus, o išduodant leidimo gyventi šalyje korteles ES piliečių šeimos nariams, kurie yra trečiųjų šalių piliečiai, naudoti bendrą vienodą leidimų apsigyventi trečiųjų šalių piliečiams formą, pasirinkta pastaroji, kadangi ja užtikrinamos pagrindinės teisės ir ypač duomenų apsauga ir teisė į privatų gyvenimą.

2.7.

Kartu su nagrinėjamu pasiūlymu bus taikomos neprivalomos priemonės, pavyzdžiui, informuotumo didinimo ir mokymo, kuriomis siekiama užtikrinti sklandų taikymą, pritaikytą prie kiekvienos valstybės narės situacijos ir poreikių. Tarp šių priemonių galima paminėti šias: a) nagrinėjamo reglamento rezultatų ir poveikio stebėsenos programa, b) praėjus metams nuo reglamento taikymo pradžios dienos, o vėliau – kiekvienais metais valstybės narės turėtų pateikti Komisijai tam tikrą esminę informaciją, kad būtų galima veiksmingai vykdyti šio reglamento įgyvendinimo stebėseną, c) siekdama užtikrinti, kad būtų surinkta pakankamai duomenų, Komisija, ne anksčiau kaip praėjus 6 metams nuo taikymo pradžios dienos, įvertins sukurtos teisinės sistemos veiksmingumą, efektyvumą, tinkamumą, nuoseklumą ir ES pridėtinę vertę ir bus konsultuojamasi su suinteresuotosiomis šalimis siekiant gauti grįžtamąją informaciją apie įgyvendintų teisės aktų pakeitimų ir neprivalomų priemonių poveikį.

3.   Bendrosios pastabos

3.1.

EESRK labai palankiai vertina nagrinėjamą iniciatyvą, kurios poreikį jis yra pabrėžęs kitose nuomonėse, pritaria pasirinktam jos teisiniam pagrindui, nes mano, kad jis yra tinkamas ribotai pasiūlymo taikymo sričiai, ir pasirinktai teisinei priemonei, taip pat patvirtina, kad iniciatyvoje atsižvelgta į subsidiarumo ir proporcingumo principus ir pagrindines teises ir ragina skubiai pasiūlymą priimti.

3.2.

Komitetas taip pat pritaria reikalavimui į dokumentą įtraukti sąveikia forma pateikiamus dokumento turėtojo veido atvaizdą ir dviejų pirštų atspaudus ir numatytoms nukrypti leidžiančioms nuostatoms, taip pat reikalavimui, pagal kurį biometrinius duomenis turi būti galima atskirti nuo bet kokių kitų tose kortelėse saugomų valstybių narių sprendimu pateiktų duomenų.

3.3.

EESRK atkreipia dėmesį į REFIT programos išvadas ir konsultacijų su piliečiais rezultatus, kurie išryškino situacijas, kurios kelia akivaizdžių kliūčių laisvam judėjimui Europos Sąjungos erdvėje, nes valdžios institucijos nepripažįsta tapatybės kortelių kaip galiojančio kelionės dokumento, taip pat dėl skirtingų jų galiojimo terminų, trukdančių valstybėms narėms jas pripažinti, ir dėl iš to išplaukiančių sunkumų piliečių galimybėms naudotis prekėmis ir paslaugomis.

3.4.

Tačiau Komitetas mano, kad pasiūlymas neatitinka šių išvadų, nes pagal jį valstybėms narėms ir toliau paliekama teisė jų atitinkamoje teritorijoje įvesti asmens tapatybės korteles ir nustatyti taikymo sritį, būtiniausią informaciją ir asmens tapatybės kortelės tipą.

3.5.

EESRK pažymi, kad asmens tapatybės kortelės paprastai išduodamos kaip pagrindinis jų turėtojo tapatybės įrodymas, leidžiantis piliečiams naudotis finansinėmis paslaugomis, įskaitant sąskaitos atidarymą, socialines išmokas, sveikatos priežiūrą, švietimą ir naudojimąsi juridinėmis ir politinėmis teisėmis.

3.6.

Be to, kaip raginama Europos Parlamento tyrime „Teisinis ir politinis kontekstas siekiant parengti Europos tapatybės dokumentą“ (angl. The legal and political context for setting up a European identity document), EESRK būtų norėjęs, kad Komisija būtų išnagrinėjusi ir galimybę sukurti Europos asmens tapatybės kortelę, kuri suteiktų Europos piliečiams teisę balsuoti pasinaudojant vien tik šia kortele, net jei šiam tikslui būtų reikėję taikyti kitą teisinį pagrindą.

3.7.

EESRK baiminasi, kad piliečiams netektų patirti didesnių su naujoms kortelėms taikomų reikalavimų laikymusi susijusių neaiškaus dydžio, neadekvačių ir neproporcingų išlaidų, nes teisė priimti sprendimą palikta visiškai valstybių narių administracijų nuožiūrai. Todėl EESRK mano, kad būtina iš anksto įvertinti dėl nagrinėjamo pasiūlymo poveikio atsirasiančias išlaidas, kad jos būtų tinkamos ir proporcingos.

3.8.

EESRK negali praleisti progos pabrėžti, kad, remiantis nagrinėjamo pasiūlymo poveikio vertinimu, daugelis tapatybės korteles išduodančių valstybių narių vis dar neleidžia rinkti biometrinių duomenų (Italija, Prancūzija, Rumunija, Kroatija, Čekija, Suomija, Malta, Slovakija ir Slovėnija), todėl reikia apskaičiuoti ir įvertinti šių priemonių finansinį ir technologinį poveikį piliečiams ir atitinkamoms viešojo administravimo institucijoms.

3.9.

EESRK taip pat pabrėžia, kad šiame pasiūlyme turi būti aiškiau apibrėžtas tapatybės kortelės, kaip priemonės, įgalinančios jo turėtoją atlikti tam tikrus veiksmus bet kurioje valstybėje narėje, visų pirma judėti Šengeno erdvėje, pirkti prekes ir paslaugas, visų pirma finansines, teisėtumas.

3.10.

Be to, Komitetas nori atkreipti dėmesį į sunkumus, su kuriais susiduriama išduodant teisę gyventi šalyje patvirtinančius dokumentus, ypač dokumentų gausą ir atsisakymą leisti atvykti į valstybes nares, taip pat norint naudotis pagrindinėmis prekėmis ir paslaugomis, nes baiminasi, kad minėto pasiūlymo gali nepakakti tokiai padėčiai ištaisyti.

3.11.

Vis dėlto jis pabrėžia poreikį užtikrinti, kad būtų laikomasi kuo mažesnio duomenų tvarkymo principo ir kad biometrinių duomenų rinkimo tikslai būtų aiškūs, skaidrūs ir atitiktų teisėtus, tiksliai apibrėžtus ir skaidrius tikslus.

3.12.

EESRK mano, kad Komisija nevisapusiškai pagrindžia savo teisės akto pasirinkimą ir nepaaiškina priežasčių, dėl kurių nebuvo galima pateikti didesniu teisės aktų suderinimu grindžiamo pasiūlymo, kuriuo būtų sukurta iš tiesų bendra tapatybės nustatymo dokumentų sistema, kuri neabejotinai būtų saugesnė, paprastesnė, leistų užtikrinti greitesnį patikrinimą ir vienodas procedūras ir būtų akivaizdžiai naudinga piliečiams. Komitetas nesupranta, kodėl toks suderinimas nepaminėtas bent jau kaip vidutinės trukmės laikotarpiu siektinas tikslas. Be to, kaip tai aiškiai nurodyta Komisijos tarnybų darbiniame dokumente (SWD (2018) 111 final (3)), šiai galimybei teikia pirmenybę: „dauguma ES piliečių, su kuriais konsultuotasi, pritaria nacionalinių tapatybės kortelių suderinimui platesniu ES mastu („ID 2“) ir pritaria galimybei suderinti visus teisę gyventi šalyje patvirtinančius dokumentus („RES 3“)“.

3.13.

Iš tiesų nesuprantama, kodėl pasiūlyme nenurodyta pasiūlymo poveikio vertinimo priede numatyta privaloma informacija, t. y. pavardė, vardas lytis, pilietybė, kortelės turėtojo gimimo data ir vieta, išdavimo vieta, parašas ir galiojimo pabaigos data, kaip tai padaryta Sąjungos piliečiams išduodamų teisę gyventi šalyje patvirtinančių dokumentų atveju.

3.14.

EESRK pabrėžia, kad būtina stiprinti sukčiavimo atvejų stebėsenos politiką, ypatingą dėmesį skiriant transportui, visų pirma oro, sausumos ir jūrų, ir skirti sienų kontrolės tarnyboms žmogiškuosius, logistikos ir techninius išteklius, kad būtų užtikrintas ne tik visų valstybių narių dokumentų atpažinimas, bet ir jų kontrolės stiprinimas.

3.15.

Šiuo požiūriu ypač svarbu, kad Europos Komisija vykdytų nagrinėjamo pasiūlymo stebėseną ir prižiūrėtų jo įgyvendinimą siekiant, kad būtų užtikrintas visiškas dokumentų, kuriems skirtas šis pasiūlymas, pripažinimas kelionės dokumentais ir dokumentais, suteikiančiais galimybę naudotis viešosiomis bei privačiomis paslaugomis.

3.16.

Be to, EESRK mano, kad kita papildoma informacija, kurią valstybės narės įtraukia į šias korteles, turėjo būti taip pat apsvarstyta ir, prireikus, suvienodintas tiek informacijos įtraukimas, tiek atvejai, kai ją naudoja patys turėtojai ar trečiosios šalys.

4.   Konkrečios pastabos

4.1.

1 straipsnis. Atsižvelgdamas į nagrinėjamo pasiūlymo taikymo sritį, EESRK mano, kad jame turėtų būti nurodyti būtiniausi informacijos pateikimo reikalavimai. Komitetas pabrėžia būtinybę aiškiai nustatyti, kad šioje nuomonėje nagrinėjamame reglamente būtų laikomasi teisėtumo, taip pat autentiškumo, teisingumo, aiškumo ir piliečių tapatybės nustatymo duomenų saugumo principų.

4.2.

2 straipsnis. EESRK atkreipia dėmesį į tai, kad pasiūlyme, išplečiant taikymo sritį ir nedarant poveikio Direktyvai 2004/38/EB, turi būti pateikta „tapatybės kortelių, kurias valstybės narės išduoda savo piliečiams“ apibrėžtis, siekiant užtikrinti, kad visose valstybėse narėse tai būtų suderintas dokumentas.

4.3.

3 straipsnis 2 dalis. EESRK kelia klausimą dėl reikalavimo nurodyti „papildomą oficialiąją kalbą“, kuris, jos nuomone, nėra nei tinkamas, nei būtinas, kad būtų lengviau atpažinti dokumentą tarpvalstybiniu mastu.

4.4.

3 straipsnis 10 dalis. EESRK mano, kad reglamente turėtų būti nustatyti vienodi šių dokumentų galiojimo laikotarpiai pagal amžiaus grupes.

4.5.

5 straipsnis. Kortelės taikymo nutraukimas turėtų būti treji, o ne penkeri metai.

4.6.

6 straipsnis

4.6.1.

Teisę gyventi šalyje patvirtinančiuose dokumentuose turėtų būti pateikiama ši informacija: — tėvo ir motinos vardas ir pavardė, — pilietybė, — gimimo vieta, — lytis, — ūgis, — akių spalva, — parašas.

4.6.2.

Kortelėje turi būti nurodytas pilnas jos turėtojo vardas ir pavardė, kokie yra nurodyti gimimo liudijime ir laikantis oficialios rašybos taisyklių, kad būtų užtikrinta piliečių tapatybė.

4.7.

8 straipsnis 2 dalis. Laipsniškas kortelės taikymo nutraukimo laikotarpis turėtų būti treji, o ne penkeri metai.

4.8.

10 straipsnis. EESRK mano, kad, nedarant poveikio Reglamento (ES) 2016/679 taikymui, nagrinėjamame pasiūlyme turėtų būti numatytos specialios taisyklės dėl duomenų bazės paskirties ir asmens duomenų rinkimo ir atnaujinimo, jų pranešimo, susipažinimo su jais ir prieigos fakto ir jų saugojimo taisyklės.

4.9.

12 straipsnis 1 dalis. Reglamento įgyvendinimo ataskaita turėtų būti pateikiama praėjus trims, o ne ketveriems metams nuo reglamento taikymo pradžios dienos, kaip, beje, nurodyta 21 konstatuojamojoje dalyje.

4.10.

12 straipsnis 2 dalis. Vertinimo ataskaitos pateikimo laikotarpis turėtų būti penkeri, o ne šešeri metai.

4.11.

EESRK nuomone, reglamente turėtų būti nustatyta per kiek laiko nuo gimimo reikalaujama turėti tapatybės kortelę (pvz., per 30 dienų).

4.12.

Jame taip pat turėtų būti nurodyta, kad bet kokiam viešajam arba privačiam subjektui tikrinant tapatybę atvejai, kai galiojanti tapatybės kortelė paimama ar saugoma, turi būti griežtai apriboti iki minimumo ir tai daroma valstybių narių saugumo arba gynybos tikslais. Taip pat turi būti draudžiama ją dauginti kopijuojant ar kitais būdais be aiškaus turėtojo sutikimo, išskyrus atvejus, kai teisminė institucija priėmė sprendimą dėl akivaizdžių saugumo, sukčiavimo prevencijos ar piktnaudžiavimo priežasčių, taip pat dėl duomenų ir privatumo apsaugos.

4.13.

Tačiau būtina numatyti skubiai ištrinti duomenis kortelės pametimo, vagystės, tapatybės vagystės ar jos keitimo atveju, kad būtų išvengta bet kokio nesąžiningo oficialių dokumentų naudojimo.

---

(1)  2018 balandžio 17 d. COM(2018) 211 final.

(2)  Tarp svarbių elementų visų pirma reikėtų paminėti naujas elektroninių įrodymų baudžiamajame procese rinkimo priemones, paprastesnį finansinės informacijos naudojimą sunkių nusikaltimų prevencijos, nustatymo, tyrimo ar baudžiamojo persekiojimo už juos tikslams, griežtesnes taisykles dėl sprogstamųjų medžiagų pirmtakų, naudojamų savadarbiams sprogmenims gaminti, šaunamųjų ginklų importo ir eksporto kontrolės gerinimą siekiant užkirsti kelią neteisėtai prekybai šaunamaisiais ginklais, informacinių sistemų sąveikumo užtikrinimą ir geresnį keitimąsi informacija, apsaugą nuo cheminių, biologinių, radiologinių ir branduolinių grėsmių ir viešųjų erdvių apsaugą, kovą su kibernetiniais nusikaltimais ir kibernetinio saugumo stiprinimą.

(3)  Poveikio vertinimo santrauka pridedama prie Pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl Sąjungos piliečių tapatybės kortelių ir Sąjungos piliečiams bei jų šeimos nariams, kurie naudojasi laisvo judėjimo teise, išduodamų teisę gyventi šalyje patvirtinančių dokumentų saugumo didinimo.