Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl

Pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamos Reglamento (ES) Nr. 575/2013 nuostatos, susijusios su padengtųjų obligacijų pozicijomis

(COM(2018) 93 final – 2018/0042 (COD))

ir dėl Pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl padengtųjų obligacijų emisijų ir viešosios priežiūros, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2009/65/EB ir 2014/59/ES

(COM(2018) 94 final – 2018/0043 (COD))

(2018/C 367/11)

Pranešėjas

Daniel MAREELS

Konsultavimasis	Europos Sąjungos Taryba, 2018 3 28 Europos Parlamentas, 2018 4 16
Teisinis pagrindas	Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 53, 114 ir 304 straipsniai
Atsakingas skyrius	Ekonominės ir pinigų sąjungos, ekonominės ir socialinės sanglaudos skyrius
Priimta skyriuje	2018 6 27
Priimta plenarinėje sesijoje	2018 7 11
Plenarinė sesija Nr.	536
Balsavimo rezultatai (už / prieš / susilaikė)	165/0/1

1.   Išvados ir rekomendacijos

1.1.

Dėl toliau nurodytų priežasčių EESRK labai palankiai vertina pasiūlymus dėl padengtųjų obligacijų (žr. 1.2 ir tolesnius punktus). EESRK pabrėžia, kad turi būti dedamos visos pastangos siekiant daryti sparčią pažangą ir pasiekti gerų rezultatų. Šiuo klausimu Komitetas taip pat pateikia keletą pasiūlymų (žr. 1.7 ir tolesnius punktus).

1.2.

Visų pirma šiais pasiūlymais atsižvelgiama į platesnį kontekstą ir padedama siekti tikslų, kurie Komitetui yra labai svarbūs, pavyzdžiui, nedelsiant sukurti kapitalo rinkų sąjungą ir baigti kurti EPS. Padengtosios obligacijos taip pat skatina tarpvalstybines finansavimo operacijas, taigi ir didesnį rizikos pasidalijimą privačiajame sektoriuje.

1.3.

Be to, kai kurios ES valstybės narės tradiciškai užima labai tvirtą poziciją tarptautinėse ir pasaulinėse rinkose. Europos požiūris į padengtųjų obligacijų prudencinį vertinimą laikomas orientyru visame pasaulyje. Dabartiniai pasiūlymai turi būti panaudoti ne tik siekiant įtvirtinti šią pirmaujančią padėtį, bet ir, jei įmanoma, ją sustiprinti. Be abejonės, atsižvelgiant į tam tikrus galios ir jėgų pusiausvyros pokyčius tarp Rytų ir Vakarų, labai svarbu, kad ES veiktų ryžtingai ir aktyviai.

1.4.

Būtina pasinaudoti pasiūlymuose numatytomis galimybėmis, kad padengtosios obligacijos taptų plačiai taikomos ir kad visoje Sąjungoje būtų plėtojamos jų rinkos. Reikėtų dėti visas įmanomas pastangas, kad ši praktika būtų sėkmingai taikoma, ypač tose valstybėse narėse, kuriose tokios priemonės ir rinkos dar nėra žinomos.

1.5.

Komitetas taip pat palankiai vertina tiek pasirinktą būtiniausio suderinimo, grindžiamo nacionalinėmis sistemomis, metodą, tiek pasiūlymų turinį, kuriam, be kita ko, tvirtą pagrindą padėjo Europos Parlamentas, priežiūros institucijos ir kiti suinteresuotieji subjektai. Ir viena, ir kita leido pasiekti kokybišką rezultatą, neiškraipant egzistuojančių rinkų, ir už priimtiną kainą.

1.6.

Labai svarbu, kad padengtosios obligacijos suteiktų bankams papildomų išteklių ilgalaikiam ekonomikos finansavimui. Šie nauji ištekliai turi būti panaudoti papildomam valdžios institucijų, įmonių ir namų ūkių finansavimui. Jei taip bus, šis pasiūlymas gali padėti atkurti pasitikėjimą bankų ir finansų sektoriumi.

1.7.

Komitetas itin palankiai vertina tai, kad pasiūlymu stengiamasi padaryti padengtąsias obligacijas prieinamas ir mažesniems bankams. Vis dėlto Komitetas primygtinai ragina toliau nagrinėti, kaip šią galimybę būtų galima kuo labiau išnaudoti. Nenukrypstant nuo bendrai taikomų taisyklių, galima būtų apsvarstyti, pavyzdžiui, kurie administraciniai reikalavimai ir kitos prievolės galėtų būti pritaikyti mažesniems bankams.

1.8.

EESRK taip pat laikosi tvirtos nuomonės, kad Europos padengtųjų obligacijų ženklas turi būti privalomas, o ne savanoriškai taikomas, kaip numatyta dabar. Būtina globali, į ateitį orientuota vizija. Visuotinis privalomas Europos ženklo naudojimas neišvengiamai sustiprins Europos lyderiavimą pasaulyje ir suteiks galimybių valstybėms narėms (ypač mažesnėms), kurios nori visapusiškai pasinaudoti naujojo reglamento atveriamomis perspektyvomis. Tokiu būdu jų produktams suteikiama garantija, kad juos galima platinti rinkoje, o privalomas ženklo naudojimas taip pat galėtų padidinti investuotojų pasitikėjimą.

1.9.

Atsižvelgdamas į visuotinai pripažįstamą padengtųjų obligacijų saugumą ir likvidumą, taip pat į jų teikiamą papildomą apsaugą, nes jų negalima gelbėti privačiomis lėšomis, Komitetas ragina apsvarstyti, kokios priemonės yra būtinos ir pageidaujamos, kad šios obligacijos sudomintų ir privačius santaupų turinčius asmenis bei vartotojus. Kadangi padengtosios obligacijos yra ilgalaikės priemonės, jos atrodo itin tinkamos pensijų kaupimui ir šiuo požiūriu galima būtų svarstyti pasiūlymus dėl Europos asmeninės pensijos produkto (PEPP).

1.10.

Komitetas palankiai vertina tai, kad numatytas naujosios sistemos vertinimas, tačiau siūlomas trejų metų laikotarpis, po kurio reikėtų atlikti vertinimą, atrodo pernelyg trumpas. Kadangi tai yra rinkos dalykas ir reikia palikti pakankamai laiko įgyti naudingos patirties taikant naujas taisykles, Komitetas siūlo pratęsti šį laikotarpį, pavyzdžiui, iki 5 metų. Valstybės narės, žinoma, galėtų atidžiai stebėti padėtį nacionaliniu lygmeniu.

2.   Bendrosios aplinkybės

2.1.

2014 m. pradėdama savo kadenciją J.-C. Junckerio vadovaujama Komisija parengė „Investicijų planą Europai“, kad būtų įgyvendinti patys svarbiausi jos prioritetai – augimas, užimtumas ir investicijos (1). Vienas iš pagrindinių šio plano tikslų – laipsniškas kapitalo rinkų sąjungos kūrimas, kartu su bendrąja skaitmenine rinka ir energetikos sąjunga. Taip siekiama sukurti gerai veikiančią ir integruotą kapitalo rinkų sąjungą, apimančią visas valstybes nares.

2.2.

Priėmusi Veiksmų planą dėl kapitalo rinkų sąjungos kūrimo (2), Komisija įsipareigojo iki 2019 m. įgyvendinti visus šios sąjungos pagrindinius elementus. Iš viso buvo pasiūlyta daugiau kaip 33 iniciatyvos ir veiksmai.

2.3.

Atsižvelgiant į raginimus daryti greitą pažangą (3) (4), 2017 m. buvo atlikta šio veiksmų plano laikotarpio vidurio peržiūra. Jos metu buvo patvirtinti keli nauji prioritetiniai veiksmai, kuriais siekiama atsižvelgti į besikeičiančius iššūkius ir kintančias aplinkybes, be kita ko, į Jungtinės Karalystės išstojimą iš ES.

2.4.

Be to, šiame dokumente Komisija nurodė, kad „turėtume siekti platesnio užmojo tikslų, šalinti kliūtis ir, dar svarbiau, pasinaudoti šiomis naujomis galimybėmis“ (5). Tokiomis aplinkybėmis 2018 m. kovo 8 d. Komisija priėmė komunikatą „Kapitalo rinkų sąjungos sukūrimas iki 2019 m. Metas spartinti darbus“ ir jame paskelbė priemonių rinkinį.

2.5.

Dabartiniai pasiūlymai dėl padengtųjų obligacijų, kurie priklauso šiam dokumentų rinkiniui (6), yra išdėstyti dviejuose dokumentuose, būtent:

2.5.1.

Pasiūlyme dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl padengtųjų obligacijų emisijų ir viešosios priežiūros, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2009/65/EB ir 2014/59/ES (7);

2.5.2.

Pasiūlyme dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento kuriuo iš dalies keičiamos Reglamento (ES) Nr. 575/2013 nuostatos, susijusios su padengtųjų obligacijų pozicijomis (8).

2.6.

Šiais pasiūlymais siekiama ES lygmeniu sukurti palankesnę padengtųjų obligacijų sistemą. Tai apima tokių obligacijų apibrėžtį, Europos ženklo rinkoje naudojimą, prudencinius reikalavimus dėl lengvatinio kapitalo vertinimo taikymo ir tam tikras kompetentingų institucijų prievoles.

3.   Pastabos ir komentarai

3.1.

EESRK palankiai vertina šiuos pasiūlymus, kuriais prisidedama prie kapitalo rinkų sąjungos kūrimo, ir primygtinai ragina dėti visas pastangas, kad šioje srityje būtų sparčiai daroma pažanga ir pasiekta gerų rezultatų.

3.2.

Visų pirma, šiais pasiūlymais padedama siekti keleto platesnio masto tikslų, kuriuos EESRK laiko itin svarbiais ir jau anksčiau ragino įgyvendinti (9). Galima paminėti šiuos tikslus:

3.2.1.

Kuriama kapitalo rinkų sąjunga, kuri turi būti neatsiejama nuo didesnės ekonominės ir socialinės konvergencijos ir finansinės ir ekonominės integracijos, turi, plečiant ir įvairinant ekonomikos finansavimo šaltinius, užtikrinti didesnį finansų ir ekonomikos sistemos saugumą, stabilumą ir atsparumą. Spartus šios sąjungos sukūrimas turėtų išlikti vienu svarbiausių prioritetų.

3.2.2.

Siūlomos taisyklės dėl padengtųjų obligacijų skatina tarpvalstybines finansavimo operacijas, taigi ir didesnį rizikos pasidalijimą privačiajame sektoriuje. Valstybėms narėms tai yra labai svarbu siekiant išvengti asimetrinių sukrėtimų krizių atveju arba sumažinti jų poveikį. Be to, kapitalo rinkų sąjunga labai padeda didinti konvergenciją tarp Sąjungos valstybių narių, todėl turėtų sudaryti galimybę mažiau išsivysčiusioms ekonomikoms greičiau pasivyti labiau išsivysčiusias ekonomikas.

3.2.3.

Kapitalo rinkų sąjunga taip pat turi lemiamos svarbos tolesniam EPS kūrimo užbaigimui ir jos sukūrimas yra būtinas. Kapitalo rinkų sąjunga kartu su visaverte bankų sąjunga turėtų padėti pagrindą tikrai finansinei sąjungai, kuri yra viena iš keturių pagrindinių ekonominės ir pinigų sąjungos ramsčių.

3.2.4.

Padengtųjų obligacijų srityje Europa tradiciškai užima itin stiprią poziciją (10). Šie pasiūlymai turėtų būti vertinami kaip galimybė toliau stiprinti Europos lyderiavimą pasauliniu mastu. Apskritai, žvelgiant iš tarptautinės perspektyvos, ES turi įsitvirtinti ir ryžtingai veikti, ypač atsižvelgiant į vykstančius tam tikrus pasaulinės galios ir jėgų pusiausvyros pokyčius tarp Rytų ir Vakarų.

3.3.

Šie pasiūlymai padės suteikti bankams papildomų išteklių ilgalaikiam ekonomikos finansavimui. Iš tiesų, leisdami padengtąsias obligacijas bankai gali gauti ekonomiškai efektyvų, ilgalaikį finansavimą. Visas šiuo metu neišnaudojamas padengtųjų obligacijų rinkos potencialas išleidimo požiūriu galėtų siekti 342 mlrd. EUR, o tai galėtų leisti ES skolininkams per metus sutaupyti 1,5–1,9 mlrd. EUR (11).

3.4.

Bet kuriuo atveju svarbu, kad naujieji ištekliai duotų naudos ekonomikai. Šias papildomas finansavimo priemones bankai turėtų panaudoti papildomoms paskoloms valdžios institucijoms, namų ūkiams ir įmonėms teikti. Jei taip bus, šis pasiūlymas gali padėti atkurti pasitikėjimą bankų ir finansų sektoriumi.

3.5.

Siekiant finansų sistemos stabilumo ir saugumo, svarbu, kad šis naujas finansavimas būtų teikiamas visomis aplinkybėmis saugiomis ir likvidžiomis priemonėmis, ir šiuo tikslu pasiūlymuose yra numatyta keletas garantijų. Griežta padengtųjų obligacijų sistema taip pat turėtų duoti naudos investuotojams suteikdama daugiau ir geresnių pasirinkimo galimybių rinkose. Šiems investuotojams labai svarbi dvigubo reikalavimo (12) tvarka, todėl svarbu, kad valdžios institucijos primygtinai reikalautų, kad emitentai tinkamai įvertintų užtikrinamąjį turtą.

3.6.

Atsižvelgiant į tai, pasiūlymas sukurti reglamentavimo sistemą, skatinančią padengtųjų obligacijų ir šių priemonių rinkų plėtrą visoje Sąjungoje, vertas visiškos Komiteto paramos. Reikėtų dėti visas įmanomas pastangas, kad ši praktika būtų sėkmingai taikoma, ypač tose valstybėse narėse (13), kuriose tokios priemonės ir rinkos dar nėra žinomos. Svarbu pašalinti paskutines baltąsias dėmes žemėlapyje ir užtikrinti, kad padengtųjų obligacijų sistema būtų taikoma visose valstybėse narėse.

3.7.

Suteikdamas savo paramą, Komitetas nori išreikšti pripažinimą ir pritarimą ankstesniems darbams, kuriuos jau kelerius metus atlieka Komisija, Europos Parlamentas, Europos bankininkystės institucija ir kiti subjektai kurdami Europos lygmens padengtųjų obligacijų sistemą. Pritarimą taip pat išreiškė dauguma valstybių narių ir kitų suinteresuotųjų subjektų, kaip antai prekybos asociacija Europos padengtųjų obligacijų taryba (14).

3.8.

Komitetas visiškai pritaria pasirinktai politikos priemonei, t. y. nacionalinėmis sistemomis grindžiamam būtiniausiam suderinimui ES lygmeniu, nes tai leidžia pasiekti keletą tikslų už pagrįstą kainą. Kartu užkertamas kelias veikiančių rinkų iškraipymams ir sumažinamos pereinamojo laikotarpio sąnaudos. Vis dėlto svarbu, kad esamos nacionalinės sistemos remtų Europos pasiūlymo tikslą siekiant skatinti padengtųjų obligacijų rinką. Be to, nepageidaujamos galimos nacionalinės kliūtys ar apribojimai, prieštaraujantys šiam pasiūlymui.

3.9.

Kaip minėta pirmiau, kai kurios valstybės narės šioje rinkoje užima labai tvirtą poziciją, tačiau kartu pastarojo meto įvykiai rodo, kad susidomėjimas padegtosiomis obligacijomis didėja ir kitose pasaulio šalyse. Atsižvelgdamas į tai, Komitetas mano, kad taip pat svarbu dar labiau stiprinti dabartinį Europos pirmavimą šioje srityje tarptautiniu mastu ir toliau dėti pastangas, kad europinis požiūris būtų propaguojamas kaip visuotinis standartas.

3.10.

Komitetas taip pat palankiai vertina tai, kad numatytas šios naujos sistemos rezultatų ir sėkmės vertinimas. Kadangi tai yra rinkos dalykas ir reikia palikti pakankamai laiko įgyti naudingos patirties, ypač valstybėms narėms, kurioms tai yra nauja, Komitetas mano, kad siūlomas trejų metų laikotarpis yra per trumpas, ir siūlo pratęsti šį laikotarpį, pavyzdžiui, iki penkerių metų. Valstybės narės, žinoma, gali savo nuožiūra atidžiai stebėti padėtį nacionaliniu lygmeniu bet kuriuo metu.

4.   Papildomos pastabos ir komentarai

4.1.

Apskritai kalbant, Komisijos požiūris, taikomas padengtosioms obligacijoms, siekiant nustatyti aiškias ir išsamias taisykles, įskaitant apibrėžtį, struktūrinių ypatybių aprašymą, viešąją priežiūrą ir numatytą Europos padengtųjų obligacijų ženklą, taip pat šiai priemonei taikomą prudencinę tvarką, nusipelno pritarimo.

4.2.

Labai svarbu, kad ši sistema būtų prieinama visiems bankams ir jų veiksmingai naudojama. Šiuo požiūriu Komitetas palankiai vertina tai, kad specialus dėmesys skiriamas sunkumams ir problemoms, su kuriais gali susidurti mažesni bankai, norintys leisti padengtąsias obligacijas. Komiteto nuomone, labai svarbu šią galimybę kuo labiau išnaudoti. Nenukrypstant nuo bendrai taikomų taisyklių, galima būtų apsvarstyti, pavyzdžiui, kurie administraciniai reikalavimai ir kitos prievolės galėtų būti pritaikyti mažesniems bankams.

4.3.

Numatyta, jog naudoti Europos padengtųjų obligacijų ženklą yra visiškai neprivaloma, kad valstybės narės galėtų palikti galioti savo nacionalinius pavadinimus ir ženklinimo sistemą (15). Komitetas nepritaria šiam požiūriui ir tvirtai remia privalomą Europos ženklo naudojimą. Būtina globali, į ateitį orientuota vizija. Visuotinis privalomas Europos ženklo naudojimas neišvengiamai sustiprins Europos lyderiavimą pasaulyje ir suteiks galimybių valstybėms narėms (ypač mažesnėms), kurios nori visapusiškai pasinaudoti naujojo reglamento atveriamomis perspektyvomis. Joms Europos ženklas suteiktų garantiją, kad jų produktus galima platinti rinkoje. Toks privalomas naudojimas taip pat galėtų padidinti investuotojų pasitikėjimą.

4.4.

Padengtųjų obligacijų rinkoje šiuo metu dominuoja profesionalūs ir instituciniai investuotojai (16). Komitetas ragina apsvarstyti, kokios priemonės yra būtinos ir pageidautinos siekiant labiau suinteresuoti privačius santaupų turinčius asmenis ir vartotojus. Šiuo požiūriu palankūs įvairūs aspektai. Padengtosios obligacijos tradiciškai ir net krizių laikotarpiu laikomos saugiu ir likvidžiu turtu; be to, vertėtų atsižvelgti į tai, kokią naudą duos dabartiniai pasiūlymai. Be to, šių obligacijų negalima gelbėti privačiomis lėšomis, o tai reikšminga privačių santaupų apsaugos požiūriu. Todėl jos taip pat atrodo tinkamesnės nei kai kurie kiti produktai (17). Kadangi padengtosios obligacijos yra ilgalaikės priemonės, jos be abejonės bus itin tinkamos pensijų kaupimui, ir šiuo požiūriu galima paminėti pasiūlymus dėl Europos asmeninės pensijos produkto (PEPP).

---

(1)  Žr. Europos Komisijos interneto svetainę.

(2)  2015 m. rugsėjo mėn. veiksmų planas. Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Kapitalo rinkų sąjungos kūrimo veiksmų planas“. Žr. COM(2015) 468 final.

(3)  Pavyzdžiui, Europos Vadovų Taryba paragino „sparčiai ir ryžtingai daryti pažangą“ įgyvendinant šį planą, siekiant „įmonėms užtikrinti paprastesnes galimybes gauti finansavimą ir remti investicijas į realiąją ekonomiką“.

(4)  Komisija taip pat paskelbė komunikatą, kuriame paragino paspartinti reformas. Žr. COM(2016) 601 final.

(5)  Žr. Komisijos komunikatą „Kapitalo rinkų sąjungos sukūrimas iki 2019 m. Metas spartinti darbus“. Žr. COM(2018) 114 final.

(6)  Be minėto pasiūlymo, į rinkinį įtrauktas pasiūlymas dėl ES padengtųjų obligacijų reglamentavimo sistemos, pasiūlymas sudaryti palankesnes sąlygas tarpvalstybiniu mastu platinti investicinių fondų vienetus ar akcijas, pasiūlymas dėl Europos sutelktinio finansavimo paslaugų verslui teikėjų sistemos, pasiūlymas dėl taikytinos teisės, kai reikalavimų perleidimas daro poveikį tretiesiems asmenims, ir komunikatas dėl taikytinos teisės, kai vertybinių popierių sandoriai daro poveikį nuosavybės teisėms.

(7)  Žr. Pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl padengtųjų obligacijų emisijų ir viešosios priežiūros, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2009/65/EB ir 2014/59/ES.

(8)  Žr. Pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamos Reglamento (ES) Nr. 575/2013 nuostatos, susijusios su padengtųjų obligacijų pozicijomis.

(9)  Žr., be kita ko, nuomonę ECO/437 „Kapitalo rinkų sąjungos veiksmų plano laikotarpio vidurio peržiūra“ (OL C 81, 2018 3 2, p. 117).

(10)  Pasaulio mastu maždaug 90 % visų padengtųjų obligacijų išleidžia devynios Europos šalys. Taip pat žr. Europos padengtų obligacijų tarybos (ECBC) paskelbtus duomenis Europos padengtųjų obligacijų faktų suvestinėje, 12-asis leidimas (2017 m.). Pasaulio mastu neapmokėtų padengtųjų obligacijų suma siekia 2,5 trln. EUR, o iš šios sumos 2,1 mlrd. EUR tenka ES įsisteigusių įstaigų išleistoms obligacijoms (žr. Komisijos tarnybų darbinį dokumentą „Poveikio vertinimas“, SWD(2018) 50 final).

(11)  Komisijos tarnybų darbinis dokumentas „Poveikio vertinimas“ (SWD(2018) 50 final), pridedamas prie svarstomų pasiūlymų.

(12)  Dvigubas reikalavimas padengtųjų obligacijų turėtojams suteikia galimybę teikti reikalavimą tiek užtikrinamojo turto grupei, tiek emitentui.

(13)  Šiuo metu maždaug dvylikoje ES valstybių narių nėra padengtosioms obligacijoms skirtos teisės aktų sistemos.

(14)  Apžvalga pateikiama pasiūlymo dėl direktyvos ir pasiūlymo dėl reglamento 3 skyriuje.

(15)  Žr. pasiūlymo dėl direktyvos 33 konstatuojamąją dalį.

(16)  Remiantis Komisijos atstovų žodžiu pateikta informacija, trečdalį rinkos sudaro bankai, trečdalį – ECB ir trečdalį – kiti subjektai, pavyzdžiui, investiciniai fondai ir pensijų fondai.

(17)  Čia taip pat galima paminėti pasiūlymus dėl sutelktinio finansavimo ir tarpusavio skolinimo. Pagal šią sistemą siūlomos finansinės priemonės iš esmės yra perleidžiamosios finansinės priemonės nuosavybės vertybinių popierių (pvz., akcijų) arba skolintojo kapitalo (obligacijų) forma. Šioje srityje numatyta santaupų turinčių asmenų ir investuotojų apsauga gali būti laikoma labai ribota.