13.4.2017

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 120/29

---

Pakeitimo paraiškos paskelbimas pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1151/2012 dėl žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemų 50 straipsnio 2 dalies a punktą

(2017/C 120/17)

Šiuo paskelbimu suteikiama teisė pareikšti prieštaravimą pakeitimo paraiškai pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1151/2012 (1) 51 straipsnį.

PAKEITIMO PARAIŠKA

Tarybos reglamentas (EB) Nr. 510/2006, dėl žemės ūkio produktų ir maisto produktų geografinių nuorodų ir kilmės vietos nuorodų apsaugos  (2)

PAKEITIMO PARAIŠKA PAGAL 9 STRAIPSNĮ

„TERNERA DE EXTREMADURA“

ES Nr. ES-PGI-0105–01129–8.7.2013

SGN ( X ) SKVN ( )

1.   Keičiamos produkto specifikacijos dalys

—	☐	Produkto pavadinimas
—	☒	Aprašymas
—	☐	Geografinė vietovė
—	☒	Kilmės įrodymas
—	☒	Gamybos būdas
—	☐	Ryšys su geografine vietove
—	☒	Ženklinimas
—	☒	Nacionaliniai reikalavimai
—	☒	Kita [kontrolės įstaiga]

2.   Pakeitimo (-ų) pobūdis

—	☒	Bendrojo dokumento arba santraukos pakeitimas
—	☐	Įregistruotos SKVN ar SGN specifikacijos, kurios bendrasis dokumentas ar santrauka neskelbti, pakeitimas
—	☐	Specifikacijos pakeitimas, dėl kurio nereikia keisti paskelbto bendrojo dokumento (Reglamento (EB) Nr. 510/2006 9 straipsnio 3 dalis)
—	☐	Laikinas specifikacijos pakeitimas dėl valdžios institucijų nustatytų privalomų sanitarijos ar fitosanitarijos priemonių (Reglamento (EB) Nr. 510/2006 9 straipsnio 4 dalis)

3.   Pakeitimas (-ai)

Produkto aprašymas

Siekiant patikslinti terminus ir išvengti painiavos visame dokumente, išbraukiamas šis sakinys: „Veislės, išvestos iš antros kartos mišrūnų, kuriems taikoma ši SGN, negali būti reprodukcinės veislės.“ Šis sakinys pakeičiamas tokiu sakiniu: „Patelės, išvestos nustelbiamojo kryžminimo būdu iš gyvulių, kuriems taikoma ši SGN, negali būti reprodukcinės patelės.“

Išbraukiamos pastraipos apie gyvulių auginimo ir šėrimo sąlygas, kurios kartojamos E punkte „Produkto gamybos būdo aprašymas“.

Išbraukiamas žodžių junginys „anksčiau leisti pašarų papildai“ ir pakeičiamas junginiu „leidžiami pašarų papildai“. Leidžiamų pašarų papildų tipas nurodomas toliau, E punkte „Produkto gamybos būdo aprašymas“.

Atsižvelgiant į veiklos vykdytojų darbo sistemą, laikotarpis, per kurį galima nustatyti pH vertę, pailgintas nuo 24 iki 48 valandų. Šis laikotarpis pailgintas todėl, kad gyvuliai skerdžiami skirtingu laiku, o į pjaustymo įmonę atvežami tuo pačiu metu. Taip pat įtrauktos kitos pH vertės nustatymo vietos, kad šis parametras būtų patikrintas naudojant pjaustyti skirtas skerdenas.

Įrodymai, kad produktas kilęs iš geografinės vietovės

D.2 Sertifikavimo patikros

Išbraukiama pastraipa, kurioje aprašoma, kokių veislių gyvulių mėsą leidžiama teikti taikant SGN „Ternera de Extremadura“, nes ši informacija kartojama B punkte „Produkto aprašymas“.

Laikantis naujos sertifikavimo sistemos pagal standartą UNE-EN-40511, iš dalies keičiamos kai kurios pastraipos, kuriose aprašoma, kaip veiklos vykdytojai vykdo kontrolę pagal specifikaciją, o reguliavimo tarybos kontrolės ir sertifikavimo įstaiga tikrina atitiktį specifikacijai.

Leidžiama maišyti registruotiems gyvulininkystės ūkiams priklausančius gyvulius, kuriems numatyta taikyti SGN, ir kitus gyvulius, kad juos būtų paprasčiau transportuoti iš mažų ūkių, jei šie gyvuliai priklauso tai pačiai transportavimo partijai ir yra užtikrinama, kad būtų galima nustatyti jų tapatybę. Šis leidimas susijęs su tuo, kad gyvulius vežant į skerdyklą tą pačią transporto priemonę naudoja skirtingi ūkiai, priklausantys kooperatyvams arba augintojų grupėms. Be to, kai kuriuose ūkiuose ta pati įranga naudojama gyvuliams, kuriems taikoma SGN, ir gyvuliams, kuriems SGN netaikoma. Manoma, kad jų nebūtina atskirti genant į transporto priemonę ir vežant skersti.

Produkto gamybos būdo aprašymas

Siekiant patikslinti turinį, iš dalies keičiama pastraipos apie patelių šėrimą formuluotė.

Todėl išbraukiamos ir perrašomos šios pastraipos:

—	išbraukiami žodžiai „ankštiniai augalai ir leidžiama koncentruota ląsteliena“, kurie pakeičiami žodžiais „baltymingi augalai ir kitos žaliavos, jei jos yra augalinės kilmės, taip pat būtini mineralai ir vitaminai“;

—	išbraukiama ši pastraipa: „Reguliavimo taryba turi paskelbti šių gyvulių pašaruose leidžiamų žaliavų sąrašus.“

Leidžiama tuo pačiu metu skersti gyvulius, kuriems taikoma saugoma geografinė nuoroda ir kuriems ši nuoroda netaikoma, taip pat darinėti tokių gyvulių skerdeną, jei užtikrinama, kad jie būtų atskirti ir būtų nustatoma jų tapatybė. Šis pakeitimas daromas atsižvelgiant į skerdyklų praktiką ir neturi poveikio produkto tapatybės nustatymui ir atsekamumui.

Šiame skirsnyje iš dalies keičiamos dabartinės sertifikavimo sistemos neatitikusios pastraipos, kuriose aprašoma reguliavimo tarybos vykdoma kontrolė. Naujoje redakcijoje aprašoma dabartinė veiklos vykdytojų vykdoma kontrolė pagal specifikaciją ir atitikties tai specifikacijai patikrinimas, kurį vykdo reguliavimo tarybos kontrolės ir sertifikavimo įstaiga pagal naują sertifikavimo sistemą, kaip reikalaujama pagal standartą UNE-EN-45011.

Kontrolės įstaiga

Atnaujinta informacija apie reguliavimo tarybą, nes buvo įsteigta kontrolės ir sertifikavimo įstaiga – nepriklausoma pareiškėjų įstaiga, E.N.A.C akredituota sertifikuoti maisto produktus pagal standarte UNE-EN 45.011 pateiktus kriterijus (Akreditavimas Nr. 109/C-PR188).

Vėliau kriterijai pritaikyti pagal standartą UNE-EN ISO/IEC 17065:2012.

Ženklinimas

Siekiant vartotojams pateikti tikslesnę informaciją apie galutinį produktą ir pirmos arba antros kartos kryžminimą (informacija, kurią sunku patikrinti ir kuri nepateikiama galutinai nustatant produkto tapatybę), etiketėje nurodoma, ar mėsa gauta po kurios nors kartos kryžminimo.

Šiame skirsnyje išbraukiama visa informacija apie atsekamumą, nes tai nėra ženklinimo dalis.

Pastraipoje „Tuo pačiu metu skersti gyvulius ir darinėti jų skerdeną…“ išbraukiamas žodis „ne“ ir įterpiama ši frazė: „jei užtikrinama, kad gyvuliai būtų atskirti ir būtų nustatoma jų tapatybė“.

Išbraukiama informacija apie ženklo naudojimą.

Teisės aktai

Šis skirsnis išbraukiamas, nes, priėmus 2012 m. lapkričio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1151/2012 dėl žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemų (3), jis tapo nebeaktualus.

Formalūs pakeitimai:

Žodis „ši“ išbraukiamas pastraipose, kuriose jis vartojamas kartu su žodžiu „specifikacija“, t. y.:

—	antroje skirsnio „Įrodymai, kad produktas yra kilęs iš geografinės vietovės“ pastraipoje;

—	trečioje skirsnio „Produkto gamybos būdo aprašymas“ pastraipoje ir

—	antroje skirsnio „Ženklinimas“ pastraipoje.

Paraiškoje langelis „Kokybės ir geografinės aplinkos ryšys“ nebuvo pažymėtas, nes pakeitimai yra tik formalūs, t. y. besikartojančios teksto dalys perkeliamos ir išbraukiamos.

Išbraukiamos pirma, ketvirta ir penkta 3 punkto „Gamybos ir apdorojimo sistema“ pastraipos, nes jos kartojamos B punkte „Produkto aprašymas“.

Išbraukiamos antra ir trečia 3 punkto „Gamybos ir apdorojimo sistema“ pastraipos, nes jos kartojamos E punkte „Produkto gamybos būdo aprašymas“.

BENDRASIS DOKUMENTAS

Tarybos reglamentas (EB) Nr. 510/2006 dėl žemės ūkio produktų ir maisto produktų geografinių nuorodų ir kilmės vietos nuorodų apsaugos  (4)

„TERNERA DE EXTREMADURA“

ES Nr. ES-PGI-0105–01129–8.7.2013

SGN ( X ) SKVN ( )

1.   Pavadinimas

„Ternera de Extremadura“

2.   Valstybė narė arba trečioji šalis

Ispanija

3.   Žemės ūkio produkto arba maisto produkto aprašymas

3.1.   Produkto rūšis

1.1 klasė. Šviežia mėsa (ir subproduktai)

3.2.   Produkto, kurio pavadinimas nurodytas 1 punkte, aprašymas

„Ternera de Extremadura“ vadinamos skerdenos, išimtinai gautos paskerdus vietinių veislių „Retinta“, „Avileña Negra-Ibérica“, „Morucha“, „Blanca Cacereña“, „Berrendas“ gyvulius ir šių veislių mišrūnus arba gyvulius, gautus sukryžminus šių veislių gyvulius su veislių „Charolais“ ir „Limousin“ gyvuliais, kurie yra puikiai prisitaikę prie aplinkos, taip pat pirmiau minėtų vietinių veislių mišrūnus, jei jie auginami taikant ekstensyvią gamybos sistemą.

Mėsai, kuriai taikoma saugoma geografinė nuoroda „Ternera de Extremadura“, būdingos tokios savybės:

I)	veršiena. Gyvulių, skirtų paskersti nuo 7 mėnesių iki 12 mėnesių be vienos dienos, mėsa. Šviesiai raudonos spalvos, su baltais riebalais, tvirtos konsistencijos, šiek tiek drėgna, vienalytės tekstūros;

II)	jaunų galvijų mėsa. Gyvulių, skirtų paskersti nuo 12 mėnesių iki 16 mėnesių be vienos dienos, mėsa. Nuo šviesiai raudonos iki tamsiai raudonos spalvos, su baltais riebalais, liečiant jaučiama tvirta konsistencija, šiek tiek drėgna, vienalytės tekstūros;

III)	buliukų mėsa. Gyvulių, skirtų paskersti nuo 16 mėnesių iki 36 mėnesių, mėsa. Vyšninės spalvos, su kreminės spalvos riebalais, liečiant jaučiama tvirta konsistencija, šiek tiek drėgna, vienalytės tekstūros, raumens viduje yra šiek tiek riebalų.

Nustatyti skerdenų tipai atitinka šiuos standartus:

1. –	A ir E kategorijų skerdenos, kaip aprašyta Tarybos reglamente (EEB) Nr. 1208/81 (5).

2. –	Raumeningumas: E.U.R.O.

3. –	2, 3 ir 4 riebalinio sluoksnio klasė.

4. –	Higiena: taikomi Europos ir nacionaliniai standartai.

5. –	Praėjus 24–48 valandoms po skerdimo, pjaustyti skirtų skerdenų pH vertė turi būti mažesnė nei 6 longissimus dorsi raumenyje 5–6 šonkaulio lygyje ir (arba) mentės ir (arba) šonkaulio ir (arba) šoninės raumenų pluoštuose.

3.3.   Žaliavos (taikoma tik perdirbtiems produktams)

—

3.4.   Pašarai (taikoma tik gyvūniniams produktams)

Patelių auginimo praktika turi atitikti ekstensyviojo ūkininkavimo sistemos gamtos išteklių eksploatavimo techniką ir praktiką. Patelės visus metus ganosi miškingose ganyklose (dehesa) ir kitose vietinėse Estremadūros ekosistemos ganyklose. Prireikus jų pašaras papildomas šiaudais, šienu, grūdais, baltymingais augalais ir kitomis žaliavomis, jei jos yra augalinės kilmės, taip pat būtinais mineralais ir vitaminais.

Veršiukai nujunkomi ne anksčiau nei sulaukę 5 mėnesių.

Bet kokiu atveju pagal galiojančius teisės aktus aiškiai draudžiama naudoti produktus, kurie galėtų sutrikdyti įprastą gyvulių augimo ir vystymosi ritmą.

3.5.   Specialūs gamybos veiksmai, atliktini nustatytoje geografinėje vietovėje

Specialūs gamybos veiksmai – gimimas, auginimas, skerdimas ir pjaustymas – turi būti atlikti nustatytoje geografinėje vietovėje.

3.6.   Specialios pjaustymo, smulkinimo, pakavimo ir kt. taisyklės

—

3.7.   Specialios ženklinimo etiketėmis taisyklės

Siekiant vartotojams pateikti tikslesnę informaciją apie galutinį produktą ir kryžminimą, etiketėje nurodoma, ar mėsa gauta po kurios nors kartos kryžminimo.

4.   Glaustas geografinės vietovės apibūdinimas

Geografinę vietovę, kurioje auginami gyvuliai, kurių mėsai bus taikoma saugoma geografine nuoroda „Ternera de Extremadura“, sudaro šie rajonai ir atitinkamos jų savivaldybės:

Alburkerkė, Almendralechas, Asuaga, Badachosas, Brosasas, Kaseresas, Kastuera, Korija, Don Benitas, Herera del Dukė, Hervasas, Charais de la Vera, Cheres de los Kabaljerosas, Logrosanas, Ljerena, Merida, Navalmoral de la Mata, Olivensa, Plasensija, Puebla de Alkoseras, Truchiljo ir Alkantaros Valensija.

Apdorojimas vykdomas geografinėje auginimo vietovėje.

5.   Ryšys su geografine vietove

5.1.   Geografinės vietovės ypatumai

35 % šios vietovės apaugę krūmais (pvz., švitrūnais, dygliakrūmiais ir šilojais) ir žemaūgiais medžiais (ąžuolais, kamštiniais ąžuolais, pirėniniais ąžuolais ir t. t.). Likusią vietovės dalį sudaro žoliniu sluoksniu apaugę paviršiai, tinkami gyvuliams.

Estremadūros vietinių rūšių gyvūniją daugiausia sudaro vietinės veislės, kurios yra glaudžiai susijusios su būdingiausia regiono aplinka (dehesa). Visi šie gyvuliai dėl savo tvirtumo ir puikaus gebėjimo prisitaikyti prie sudėtingos aplinkos padeda išsaugoti ir gerinti ekosistemą, tręšti dirvą, didinti ganyklų kokybę ir stabdyti krūmynų formavimosi procesą. Tačiau reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad daugumoje bandų, siekiant pritaikyti produkciją prie dabartinių rinkos reikalavimų, šios veislės auginamos kryžminant jas su Ispanijos mėsinių galvijų veislėmis.

Veislės, kurios sudaro SGN „Ternera de Extremadura“, puikiai prisitaikė prie ekstremalių temperatūros ir kritulių sąlygų, jos gali atlaikyti ir karštį, ir šaltį, taip pat vandens stygių sausros laikotarpiais.

Dehesa ekosistema yra šimtmečius trukusios žmogaus veiklos miškingose Viduržemio jūros vietovėse rezultatas. Ši sistema užima didžiulius Estremadūros plotus. Tradiciškai gyvulininkystės gamyba šioje vietovėje buvo vykdoma kaip ekstensyvi gamyba, visada išlaikant gyvūnų (tiek naminių, tiek laukinių) rūšių, aplinkos ir žmogaus veiklos pusiausvyrą. Ekstensyvinimo sąvoka yra glaudžiai susijusi su tuo, kad dideli ganyklų plotai naudojami gyvuliams, kurie dėl savo tvirtumo puikiai prisitaikė prie aplinkos, ganyti. Dėl atšiauraus klimato ir prastos kokybės dirvos susidarė palankios sąlygos užsiimti gyvulininkyste.

Dehesa sistemos esmė ta, kad aplinka naudojama kaip gyvulių ganykla, kurios žoliniai ištekliai tenkina didelę dalį šioje ganykloje šeriamų gyvulių energijos poreikių. Sistemos pievos teikia didesnius energijos išteklius, jas sudaro įvairi augmenija, kurioje gausu savaime pasisėjančių vienmečių augalų.

Medžiai, augantys dehesa ekosistemoje esančiuose ūkiuose, svarbūs tuo, kad šią sistemą valdantys žmonės gali pasinaudoti įvairiomis aplinkos teikiamomis galimybėmis ir gamybos alternatyvomis.

Medžiais apaugusią dehesa sistemos dalį sudaro dvi pagrindinės rūšys: akmeninis ąžuolas (Quercus ilex) ir kamštinis ąžuolas (Quercus suber), taip pat kelios mažiau paplitusios rūšys, pvz., luzitaninis ąžuolas (Quercus lusitanica), valgomasis kaštainis (Castanea sativa) ir paprastasis ąžuolas (Quercus robur). Medžiais apaugusioje vietovėje galima rasti įvairių išteklių, pvz., valgomųjų gilių, atžalų ir miško paklotės, kuriais minta gyvuliai, kai trūksta žolės.

Būdingiausios krūmų rūšys – gauruotasis švitrūnas (Cistus ladaniferus), šluotinis sausakrūmis (Sarothamnus scoparius), prancūzinis švitrūnas (Cistus monspeliense) ir dygliakrūmis (Genista spp.).

Ganyklų teritorijos gali būti klasifikuojamos pagal dirvą, kurioje jos auga:

—	granito dirvos ganyklos,

—	skalūno dirvos ganyklos,

—	ganyklos, augančios dirvoje su terciaro ir kvartero nuosėdomis,

—	ganyklos su aptvarais ir

—	kitos ganyklos specialiuose anklavuose, t. y. ganyklos kalnuose.

Taip pat reikėtų nepamiršti, kad, be ganyklų, dehesa ekosistemoje randama valgomųjų gilių, grūdinių pašarų (kviečių, miežių, avižų, rugių ir kvietrugių), ankštinių augalų (sėjamųjų avinžirnių, pupų ir t. t.), kamščio, malkinės medienos, medžio anglių ir kitų išteklių. Taigi atsižvelgiant į tai, kad Estremadūros bendruomenė daugiausia užsiima žemės ūkiu, dehesa sistema yra labai svarbi ekonomikai, joje pagaminama 45 % galutinės žemės ūkio produkcijos.

Įvairūs tyrimai (Espejo Diaz, M. García Torres, S., Características específicas y diferenciadoras de las carnes de ganado Bovino de las dehesas españolas („Specifinės ir išskirtinės galvijų, užaugintų Ispanijos dehesa sistemose, mėsos savybės“)) rodo, kad dehesa veislių gyvuliai daug labiau pasižymi savybėmis, kurios yra svarbiausios vartotojams.

5.2.   Produkto ypatumai

Tarptautiniame dehesa sistemos gyvulininkystės produktų savybių nustatymo simpoziume, kuris rengiamas Meridoje (Badachose, Ispanijoje), buvo pristatytas tyrimas „Specifinės ir išskirtinės galvijų, užaugintų Ispanijos dehesa sistemose, mėsos savybės“ (1998 m. EAAP leidinys Nr. 90). Atlikus tyrimą paaiškėjo, kad mėsa, kuriai taikoma SGN „Ternera de Extremadura“ ir kuri gaunama iš dehesa veislių gyvulių, yra itin kokybiška. Specialiai parengtų bandytojų ir vartotojų grupės jusliniai tyrimai aiškiai rodo, kad tokia mėsa pasižymi išskirtinėmis labai vertinamomis savybėmis.

Todėl mėsa, kuriai taikoma nuoroda „Ternera de Extremadura“, atsižvelgiant į tokias juslines savybes kaip švelnumas, sultingumas ir skonis, laikoma aukštos kokybės produktu.

5.3.   Priežastinis geografinės vietovės ir produkto, kuriam suteikta SKVN, kokybės ar savybių arba geografinės vietovės ir kurios nors produkto, kuriam suteikta SGN, savybės, gero vardo ar kitos ypatybės ryšys

Tai, kad auginamos skirtingos veislės, reiškia, kad tiek senovinės, tiek dabartinės veislės ir šių veislių hibridai Pirėnų pusiasalyje laikomi Estremadūros veislėmis.

„Blanca Cacereña“ sukryžminus su „Tronco de capa negra“ išvestos „Ganado barroso cacereño“ ir „Colorada extremeña“ veislės, kurių požymių šiuo metu turi „Retinta“ veislė. Šie mišrūnai labai sėkmingai pristatyti 1913 m. nacionaliniuose gyvulininkystės konkursuose. Ši veislė 1922, 1926 ir 1930 m. išsivystė į „Cacereña“ veislę, kuri pastaruosius dvejus metus vadinta „paradas de Cabestros“. Ši veislė taip pat veista 1953, 1956 ir 1959 m., vėliau dingo ir vėl buvo pristatyta 1975 m. parodoje kartu su valstybine banda (Sánchez Belda A., Publicaciones de Extensión Agraria, 1984 m.).

Susijusios informacijos taip pat galima rasti gastronomijos šaltiniuose. Estremadūros kulinariniuose receptuose gausu patiekalų iš veršienos: „Ternera asada al estilo de la Vera“ (Veros veršienos kepsnys) (Cocina Tradicional de la Vera, José V. Serradilla Muñoz, 1992 m., 3-iasis leidimas 1999 m., „Gráficas Romero de Jaraíz de la Vera“ (Kaseresas)); „Envueltillos de Ternera“ (veršienos suktinukai) (La cocina día a día, Cocina extremeña, Ana María Calera, 1987 m., „Plaza y Janes S.A.“); „Chuletas de vaca a la extremeña“ (Estremadūros jautienos šonkauliai) (Gran Enciclopedia de la Cocina, ABC, 1994 m., „Ediciones Nobel S.A.“, Madridas) arba „Entrecot al modo de Cáceres“ (Kasereso antrekotas) (Cocina Extremeña, „Teclo Villalón y Pedro Plasencia“, 1999 m., Everest).

Informacijos apie šiuos gyvulius taip pat randama XX-ojo amžiaus istoriniuose šaltiniuose. 1927 m. sausio 10 d. būsimai Meridos skerdyklai eksploatuoti buvo įsteigta organizacija „Sociedad Productos de la Ganadería Extremeña“. Jie taip pat minimi kituose šiek tiek vėlesniuose šaltiniuose (apie 1930 m.), kuriuose aptariami įvairūs pertekliniai produktai, parduodami už Estremadūros ribų. Tuo metu mėsiniai galvijai pasirodė kitose rinkose už regiono ribų, kuriose buvo parduodama 62 % viso gyvojo svorio (Extremadura: la historia, Archivo Ediciones Extremeñas, S.L., 1997 m.).

Nuoroda į paskelbtą produkto specifikaciją

(Reglamento (EB) Nr. 510/2006 5 straipsnio 7 dalis)

http://www.gobex.es/filescms/con03/uploaded_files/SectoresTematicos/Agroalimentario/Denominacionesdeorigen/IGP_TerneraDeExtremadura_PliegoCondiciones.pdf

---

(1)  OL L 343, 2012 12 14, p. 1).

(2)  OL L 93, 2006 3 31, p. 1. Pakeistas Reglamentu (ES) Nr. 1151/2012.

(3)  Žr. 1 išnašą.

(4)  Žr. 2 išnašą.

(5)  OL L 123, 1981 5 7, p. 3.

---