13.10.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 345/25

Pranešėjas

Antonello PEZZINI

Bendrapranešėjis

Hannes LEO

1.1.

Europos ekonomika vis labiau remiasi kūrybingumu ir inovacijomis. Intensyvaus naudojimosi intelektinės nuosavybės teisėmis sektoriai Europoje sukuria 39 % ES BVP ir 26 % jos darbo vietų (1). EESRK mano, kad įmonėms reikia sudaryti tam tikras sąlygas, kurios būtų palankesnės inovacijoms, investicijoms ir darbo vietų kūrimui.

1.2.

Remiantis Jungtinių Tautų (JT) (2) ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) duomenimis, suklastoti gaminiai atitinkamai sudaro 5–7 % (JT) arba iki 2,5 % (EBPO) pasaulio prekybos. Dauguma Europoje esančių suklastotų gaminių pagaminti už ES ribų, tačiau gamyba ES valstybėse narėse taip pat auga. Dėl interneto elektroninė prekyba suklastotais gaminiais tapo žymiai paprastesnė ir labai išaugo jos mastas, o baudžiamosios atsakomybės rizika tebėra labai maža.

1.3.

Suklastotų prekių gamintojai naudojasi tiek nevienodai veiksmingu muitiniu tikrinimu pagrindiniuose įvežimo į bendrąją rinką punktuose, tiek fragmentišku ir skirtingu Europos taisyklių ir standartų įgyvendinimu valstybėse narėse, o tai leidžia lengviau į Europą patekti gaminiams, keliantiems pavojų vartotojų sveikatai, visuomenės saugai ir saugumui ir įmonių konkurencingumui.

1.4.

Todėl visiškai veikianti ir sąveiki muitų sąjunga privalo užtikrinti, kad muitinės kodeksu įvesta naujoji sistema gerai veiktų, apsaugodama įmones nuo nesąžiningos, ypač pasaulinės suklastotų ir piratinių gaminių pramonės, konkurencijos – ir tai svarbu ne tik įmonėms, bet ir todėl, kad tai turi tiesioginio poveikio sveikatai, saugai ir saugumui, o taip pat ekonomikos augimui visame pasaulyje.

1.5.

Kadangi būtina atskirti dvi klastojimo rūšis – klastojimą kaip intelektinės nuosavybės teisių pažeidimą, t. y. paprasčiausią nesąžiningą konkurenciją, nekeliančią grėsmės saugai ir visuomenės sveikatai, ir klastojimo nusikaltimus, kurie yra nusikalstama veika, kaip apibrėžta Medicrime konvencijoje (3), EESRK mano, kad ES turėtų didelį prioritetą teikti klastojimo ir piratavimo išgyvendinimui ne tik siekiant užtikrinti sveiką laisvosios pasaulio prekybos be protekcionizmo augimą, bet ir dėl nusikalstamų organizacijų profesionalizacijos prekiaujant suklastotomis prekėmis ir piratiniais gaminiais ir dėl vartotojams keliamų pavojų. Tam gali prireikti atitinkamų baudžiamojo proceso priemonių, kuriomis būtų siekiama atgrasyti nuo tokių klastojimo nusikaltimų.

1.6.

Norint sumažinti neigiamą suklastotų ir piratinių prekių apimties augimo rinkoje poveikį, reikia imtis priemonių sektorių, nacionaliniu, Europos ir daugiašaliu lygmeniu, kad:

1.7.

EESRK yra įsitikinęs, kad reikia bendrų visų viešųjų ir privačių subjektų pastangų nustatyti ir įgyvendinti bendrą koordinuotų priemonių, kuriomis siekiama užkirsti kelią šiam reiškiniui, jį išaiškinti ir su juo kovoti, strategiją, kurią papildytų reikiama bendra techninė ir teisėkūros bazė.

1.8.

Tačiau EESRK mano, kad iniciatyvą parodyti pirmiausia turi ES privatusis sektorius, kuris apima labiausiai suinteresuotas pramonės šakas ir paslaugų teikėjus, taip pat visą vertės grandinę, dalyvauti taip pat turi teisių turėtojai ir MVĮ, o Komisija turi atnaujinti intelektinės nuosavybės teisių reglamentavimo sistemą, kad modernizuotų galiojančias taisykles ir pritaikytų baudžiamosios teisės galimybes, kuriomis šiuo metu gali naudotis ES ir jos valstybės narės. Visi kartu jie turėtų suteikti stiprų bendrą postūmį, kuris nuo šaltinio pereitų per visą tiekimo grandinę, nustatydami sąveikavimo mechanizmus tarptautiniam bendradarbiavimui ir tiekėjų ir klientų stebėsenai, kad tiekimo grandinėje kiek įmanoma sumažėtų klastojimo rizika.

1.9.

EESRK nuomone, labai svarbūs ryžtingesni bendri privačiojo sektoriaus veiksmai, kuriais būtų užtikrinta efektyvi partnerystė su interneto svetainių teikėjais, turinio gamintojais, prekių ženklų savininkais, elektroninių mokėjimų operatoriais, reklamuotojais ir reklamos tinklais ir interneto domenų registrais, ir savanoriški susitarimai dėl bendrų veiksmų, leidžiantys greitai prisitaikyti prie staigių pokyčių rinkoje.

1.10.

Ryžtingus privačiojo sektoriaus veiksmus turėtų papildyti viešosios priemonės:

1.11.

EESRK mano, kad reikėtų finansuoti europinę kovos su klastojimu kampaniją, įskaitant Europos kovos su klastojimu dieną ir specialias pagalbos telefonu liniją, atkreipiant dėmesį į:

1.12.

EESKR mano, kad įvairioms Europos Komisijos tarnyboms būtina glaudžiau koordinuoti veiksmus su Europos agentūromis, kurios susijusios su šia problema, ir su analogiškomis tarnybomis valstybėse narėse. Tai pasiekti galima skyrus pakankamai išteklių bendradarbiavimui Europoje ir pastangoms sukurti tikrą bendradarbiavimo kultūrą. Ši tikslą veiksmingai pasiekti turėtų padėti centrinės kovos su klastojimu darbo grupės, kuri veiktų pakankamai ilgai, sukūrimas.

1.13.

EESKR ragina Tarybą ir Europos Parlamentą kuo skubiau įtikinti Europos Komisiją:

2.1.

Norint apibrėžti šios nuomonės temą reikėtų remtis Reglamente ES Nr. 608/2013 pateikiamomis klastojimo sąvokomis. Elektroninis ir skaitmeninis piratavimas, prekyba informacinių technologijų programine įranga ar neteisėtomis rinkmenomis ir jų platinimas, pažeidžiant atitinkamus intelektinės nuosavybės teisės aktus, šioje nuomonėje neaptariami, nes jie yra glaudžiai susiję su skaitmenine darbotvarke, kuriai EESRK sudarė specialią nuolatinę tyrimo grupę.

2.2.

Kiekybiškai klastojimo reiškinį įvertinti yra sudėtinga, nes kaip ir visose neteisėtos veiklos srityse turimi duomenys pernelyg labai remiasi įverčiais ir artiniais, o taip yra todėl, kad klastojimo kanalus daugiausia kontroliuoja nusikalstamos organizacijos, kurios sumaniai įžvelgė didžiulį tokio pobūdžio neteisėtos veiklos potencialą esant labai mažai rizikai būti išaiškintoms.

2.3.

Pastaraisiais metais klastojamų prekių rūšių atsirado tiek, kad dabar nebeegzistuoja gaminių, kurių nebūtų galima imituoti ir parduoti: kopijuojama viskas, pradedant aprangos aksesuarais, baigiant mechaninėmis atsarginėmis dalimis ir įrankiais, statybos medžiagomis ir įranga, papuošalais, avalyne, dizaino daiktais, žaislais, kosmetika ir vaistais, ir, atrodytų, kad padirbtos prekės jau tapo paraleliniu sektoriumi, realiu konkurentu, su kuriuo priverstos varžytis įmonės ir nuo kurio jos turi apginti savo rinkos dalį.

2.4.

Kadangi suklastotus gaminius lengva įsigyti, vartotojai dažnai renkasi juos, o tai turi rimtų padarinių įmonėms, visų pirma MVĮ; blogai reguliuojami arba sunkiai kontroliuojami e. prekybos ir internetiniai aukcionai yra veiksmingas ir saugus būdas susikurti didelę klientų bazę ir prekiauti pigiomis suklastotomis prekėmis.

2.5.

Klastojimas tapo viena pagrindiniu organizuoto nusikalstamumo atramų ir finansavimo šaltinių. Nusikalstamų organizacijų įsitraukimas reiškia, jog drastiškai išaugo klastojimo pramonės profesionalumo lygis: organizuoti nusikaltėliai sukūrė tinklus, kurie leidžia jiems optimizuoti savo rezultatus pasauliniu mastu.

2.6.

Suklastotų prekių gamyba apskritai laikoma išoriniu reiškiniu: muitinės statistika aiškiai rodo, kad dauguma šalių, iš kurių atkeliauja suklastoti gaminiai, nėra ES narės. Kinija, nors ir davusi didžiausią įsipareigojimą išgyvendinti klastojimą, tebėra viena svarbiausių šios pramonės žaidėjų.

2.7.

Platesnis interneto naudojimas atvėrė naujus suklastotų gaminių platinimo kanalus mažai rizikuojant pardavėjui, kadangi vertės grandinėje sunku pareikšti kaltinimus tarpininkams. Būtinas glaudesnis bendradarbiavimas visoje vertės grandinėje siekiant veiksmingai kovoti su elektronine prekyba suklastotais gaminiais.

2.8.

Intensyvaus naudojimosi intelektinės nuosavybės teisėmis sektoriai Europoje sukuria 39 % ES BVP ir 26 % jos darbo vietų (5). Remiantis naujausiais tyrimais (6), suklastotos prekės sudaro nuo 5 iki 7 % pasaulio prekybos ir siekia apytikriai 600 milijardų EUR per metus, tuo tarpu EBPO (7) skelbia, kad 2013 m. importuotos padirbtos prekės sudarė 2,5 % tarptautinės prekybos, o tai prilygsta 338 milijardams EUR, taip pat ji spėja, kad suklastota yra iki 5 % arba 85 milijardų EUR vertės į ES įvežamų prekių, neįskaičiuojant tų, kurios pagaminamos ir parduodamos toje pačioje valstybėje narėje, ir tų, kurios perkamos internetu arba vykdant netiesioginę ekonominę veiklą.

2.9.

Remiantis kitais tarptautiniais 2017 m. statistiniais duomenimis (8), pasaulinė prekyba suklastotomis ir piratinėmis prekėmis generuoja nuo 923 milijardų iki 1,13 trilijono JAV dolerių per metus.

2.10.

Suklastotų prekių gamyba, taip pat ir masinė, valstybėse narėse auga, nes klastotojai bando apeiti muitinį tikrinimą prie ES išorės sienų.

2.11.

Suklastotų ir piratinių gaminių pateikimas į rinką daro milžinišką žalą ekonomikai, sudaro sąlygas vystytis šešėlinei ekonomikai, dėl kurios (9) Vyriausybės netenka pagrindinėms viešosioms paslaugoms reikalingų pajamų, taigi mokesčių mokėtojams tenka didesnė mokestinė našta, nuolat prarandama darbo vietų.

2.12.

Europos Sąjungoje dėl klastojimo netenkama apie 800 000 darbo vietų per metus arba apytikriai 14,3 milijardo EUR metinių mokestinių pajamų, įskaitant PVM ir akcizo mokesčiais surenkamas pajamas (10).

2.13.

Europos Parlamentas taip pat priėmė keletą rezoliucijų šia tema, visų pirma savo 2015 m. birželio 9 d. rezoliuciją (11), kurioje rekomendavo laikytis visus veikėjus kovai su klastojimu sutelkiančios strategijos, didinti vartotojų sąmoningumą ir teikti jiems daugiau informacijos, kurti naujus prekybos modelius, gerinti MVĮ gynybinius mechanizmus, skatinti valstybių narių ir trečiųjų šalių interesų susiejimą ir labiau naudoti Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnybos (EUIPO) surinktus duomenis.

2.14.

2013 m. kovo 19 d. Taryba priėmė rezoliuciją dėl 2013–2017 m. ES kovos su intelektinės nuosavybės teisių pažeidimais muitinės veiksmų plano, kuriame nustatomi aiškūs tikslai, numatomi reikiami ištekliai ir apibūdinami rezultatų ir veiksmingumo rodikliai aiškiai apibrėžtose gairėse dėl:

2.15.

2017 m. gegužės 18 d. Tarybos išvadose, kuriose buvo nustatyti ES prioritetai kovojant su organizuotais ir sunkiais tarptautiniais nusikaltimais 2018–2021 m., pabrėžiama, kad „nusikalstamos rinkos yra vis sudėtingesnės ir dinamiškesnės […]. […] Todėl […] ypatingą dėmesį reikėtų skirti elektroninei prekybai nelegaliomis prekėmis ir paslaugomis, […] įskaitant suklastotas prekes“.

3.1.

Muitinės statistika aiškiai rodo, kad dauguma suklastotų gaminių kilmės šalių nėra ES valstybės narės, kadangi svarbiausi klastojimo pramonės žaidėjai yra ne tik Kinija ir Honkongas, bet ir kitos Azijos šalys, kurios specializuojasi konkrečiuose sektoriuose (Indija – vaistų, Egiptas – maisto gaminių, Turkija – parfumerijos, kosmetikos ir avalynės pramonės), taip pat Malaizija, Baltarusija, Jungtiniai Arabų Emyratai, Indonezija, Tailandas ir Filipinai.

3.2.

2014 m. muitinės statistika parodė, kad daugiau kaip 66 % suklastotų tekstilės ir aprangos gaminių buvo pagaminti už ES ribų.

3.3.

Gabenant prekes iš Azijos į Europą ypač svarbų vaidmenį atlieka tranzito taškai, kadangi jie tampa pagrindinėmis zonomis prekių konteinerių transportui 3 000 laisvųjų zonų, esančių 135 skirtingose šalyse, tinkle. Tokiose vietose keičiamas, įforminamas ir naujai paženklinamas konteinerių turinys.

3.4.

Kitas veiksnys, į kurį reikėtų atsižvelgti, yra nemažas suklastotų ir piratinių prekių gamybos augimas pačioje ES ir ši veikla, pasak Europolo, tampa vis pelningesnė organizuotiems nusikaltėliams, be to, ji yra daug mažiau rizikinga ir susijusi su kitomis nusikaltimų rūšimis, įskaitant sukčiavimą, dokumentų klastojimą, mokesčių slėpimą ir prekybą žmonėmis.

3.5.

Suklastotų ir piratinių prekių gamybos pajėgumus perkeliant į pačią ES, dėl to sumažėjus transporto kaštams ir sulaikymo rizikai, ir formuojantis gerai organizuotiems ir pakankamais ištekliais apsirūpinusiems nusikalstamiems tinklams, ryškėja naujas modelis: numatomas „Tanger Med“ laisvosios zonos išplėtimas Maroke, vos už 15 kilometrų nuo ES gali suteikti nusikalstamiems tinklams naujų galimybių tiekti didelius suklastotų prekių kiekius į Europos rinką.

3.6.

Nuo 2011 m. iki 2013 m. nuo klastojimo veiklos labiausiai nukentėjo šių šalių įmonės: JAV (20 %), Italijos (15 %), Prancūzijos ir Šveicarijos (po 12 %), Japonijos ir Vokietijos (po 8 %), Jungtinės Karalystės ir Liuksemburgo. Taip pat nereikėtų nuvertinti netiesioginių nuostolių ir papildomų sąnaudų, kurie dėl klastojimo veiklos atsiranda ieškant naujų dizaino ir inovacinių sprendimų.

4.1.

EESRK primygtinai ragina valstybes nares imtis priemonių, skirtų:

4.2.

EESRK ragina parengti naują 2018–2021 m. ES programą, įskaitant visiškai finansuojamą ir koordinuojamą veiksmų planą, tuo siekiant sustiprinti kovos su klastojimu teisės aktus ir iniciatyvas ES lygmeniu, taikant tokias priemones:

5.1.

EESRK nuomone, labai svarbu užtikrinti glaudų įvairių Europos Komisijos tarnybų ir Europos agentūrų, kurių veikla susijusi su šia problema, darbo koordinavimą. Tai pasiekti galima sukuriant specialią darbo grupę, kuri būtų tiesiogiai atskaitinga Europos Komisijos pirmininkui ir galėtų sąveikauti su atitinkamais privačiojo sektoriaus segmentais, tarptautinėmis įstaigomis ir kompetentingomis valstybių narių institucijomis.

5.2.

Ši speciali kovos su klastojimu darbo grupė turėtų pateikti visaapimančią metinę ataskaitą, skirtą pažangai technologijų, struktūrinėje ir reguliavimo srityse, ypač tarptautiniu lygmeniu.

5.3.

Europos Komisija ir Europos agentūros, visų pirma Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnyba (EUIPO), Europolas, Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF), taip pat NVO, kurios dalyvauja kovoje su klastojimu, kasmet rengdamos metines tarptautines konferencijas, turi sustiprinti savo veiksmų tarptautinį koordinavimą.