12.1.2018   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 11/89

—

atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties (ES sutarties) V antraštinę dalį, ypač į jos 42 straipsnio 7 dalį,

—

atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 2 straipsnio 4 dalį ir 222 straipsnį,

—

atsižvelgdamas į savo 2012 m. lapkričio 22 d. rezoliuciją „ES tarpusavio gynybos ir solidarumo sąlygos: politinis ir operatyvinis aspektai“ (1),

—

atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų Chartiją, visų pirma į jos VII skyriaus ir 51 straipsnio nuostatas,

—

atsižvelgdamas į Prancūzijos Respublikos prezidento Prancūzijos Parlamento kongrese 2015 m. lapkričio 16 d. pateiktą pareiškimą, kad Prancūzija atsidūrė kare,

—

atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 19–20 d. ir 2015 m. birželio 25–26 d. priimtas Europos Vadovų Tarybos išvadas dėl gynybos ir saugumo,

—

atsižvelgdamas į 2015 m. lapkričio 17 d. įvykusio Užsienio reikalų tarybos (Gynybos ministrų) posėdžio rezultatus,

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 ir 4 dalis,

A.

kadangi per 2015 m. lapkričio 13 d. Paryžiuje įvykusius kelis teroristinius išpuolius žuvo mažiausiai 130 (daugiau nei 26 tautybių) asmenų ir kadangi nuo 2004 m. ES valstybėse narėse įvyko keletas teroristų išpuolių, per kuriuos žuvo šimtai ir buvo sužeista keli tūkstančiai žmonių;

B.

kadangi po 2015 m. lapkričio 13 d. teroristinių išpuolių Paryžiuje Prancūzijos vyriausybė oficialiai pasirėmė ES sutarties 42 straipsnio 7 dalyje numatyta tarpusavio gynybos sąlyga;

C.

kadangi ES valstybių narių solidarumas, parama ir savitarpio pagalba, kurie užtikrinami ir naudojantis Sąjungos priemonėmis, yra ES pagrindo dalis;

D.

kadangi Prancūzija pasirėmė tarpusavio gynybos sąlyga, tai valstybės narės, vadovaudamosi Jungtinių Tautų Chartijos 51 straipsniu, Prancūzijos atžvilgiu yra įpareigotos jai teikti visokeriopą įmanomą pagalbą ir paramą; pažymėtina, kad geriau užkirsti kelią konfliktams ir išpuoliams, negu šalinti jų padarinius;

E.

kadangi kova su tarptautiniu terorizmu laikytina ES prioritetu ir kadangi, vadovaujantis solidarumo principu, reikia imtis veiksmų ne tik Sąjungos viduje, bet ir už jos ribų; kadangi vidiniai ir išoriniai ES saugumo aspektai turi būti glaudžiai susiję; kadangi ES reikalinga bendra strategija;

F.

kadangi Sutartyse numatyta saugumo ir gynybos sistema dar nėra visiškai įgyvendinta; kadangi valstybės narės yra atsakingos už tai, kad būtų pasiekta pažanga Sąjungos saugumo ir gynybos srityje;

G.

kadangi ES turi stiprinti bendradarbiavimą su Šiaurės Atlanto sutarties organizacija (NATO) siekdama užtikrinti, kad dvejose sistemose numatyta saugumo ir gynybos politika būtų kuo labiau suderinta, visų pirma tais atvejais, kai valstybė narė patiria karinę agresiją savo teritorijoje, įskaitant teroristinius išpuolius;

H.

kadangi ES institucijos turėtų aktyviau veikti saugumo ir gynybos politikos srityje ir skatinti įgyvendinti visas Sutartyse įtvirtintas saugumo ir gynybos politikos nuostatas, įskaitant nuostatas dėl ypatingo NATO vaidmens Europos ir transatlantinio saugumo ir gynybos klausimais; kadangi ES institucijos turi remti visas valstybes nares, kurios deda pastangas siekdamos visapusiškai įgyvendinti šias nuostatas;

I.

kadangi glaudžiai bendradarbiauti tarpusavyje norinčios valstybės narės turėtų pradėti taikyti ES sutarties 42 straipsnio 6 dalies nuostatas dėl nuolatinio struktūrizuoto bendradarbiavimo;

J.

kadangi ES priėmė kovos su terorizmu strategiją, paremtą Bendrijos priemonėmis ir tarpvyriausybiniais bendros saugumo ir gynybos politikos (BUSP) srities ištekliais; kadangi šioje strategijoje siūloma, kad ES veiksmai būtų vykdomi vadovaujantis keturiais tikslais, t. y. prevencija, apsauga, persekiojimu ir reagavimu;

K.

kadangi, siekiant pašalinti esmines smurtinio ekstremizmo priežastis, ES atsakas į terorizmą apima demokratijos propagavimą, dialogą ir gerą valdymą;

1.

kuo griežčiausiai smerkia siaubingus teroristinius išpuolius, kuriuos įvykdė grupuotė „Daesh“; išreiškia solidarumą ir giliausią užuojautą visoms teroro atakų aukoms ir jų šeimoms;

2.

pripažįsta ir palankiai vertina visų ES valstybių narių Prancūzijai suteiktą vieningą paramą; palankiai vertina tai, kad visos valstybės narės yra pasirengusios suteikti visą reikiamą pagalbą ir paramą;

3.

primena, kad tarpusavio gynybos sąlyga buvo taikyta pirmą kartą; mano, kad šis atvejis turi paskatinti išsamias politines diskusijas daugialypio Europos saugumo ir gynybos pobūdžio tema;

4.

su pasitenkinimu pažymi, kad kovai su terorizmu skirta papildomų pajėgumų; ragina valstybes nares toliau teikti besąlygišką ir ilgalaikę pagalbą ir skirti pajėgumus, kol tai bus būtina; pažymi, kad dedant šias bendras pastangas Prancūzija veikia kaip katalizatorius, ir ragina kompetentingas ES institucijas paskirti ir toliau teikti reikiamą paramą;

5.

mano, kad Sutartyse numatytų tarpusavio gynybos ir solidarumo sąlygų taikymas pirmiausia yra politinis klausimas; atkreipia dėmesį į tai, kad tuomet, kai taikomos šios sąlygos, ir Europos Vadovų Taryboje, ir Europos Parlamente vyksta politinės diskusijos;

6.

reiškia susirūpinimą, kad valdyti pagalbos ir paramos remiantis tarpusavio gynybos sąlyga dvišaliu pagrindu, kaip yra šiuo atveju, visos valstybės narės negalės; todėl ragina Europos Vadovų Tarybą numatyti papildomų paskatų toliau plėtoti tarpusavio gynybos sąlygą ir stiprinti atitinkamų ES institucijų, kaip tarpininkių, vaidmenį;

7.

primena savo ankstesnėse rezoliucijose išsakytą prašymą Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai pasiūlyti praktinę tvarką ir gaires, kaip užtikrinti veiksmingą atsaką, kai valstybė narė taiko tarpusavio gynybos sąlygą, ir pateikti ES institucijų vaidmens analizę atveju, jei ši sąlyga būtų taikoma; visgi apgailestauja, kad nepateikta jokios analizės ir gairių, kai pirmą kartą buvo pasinaudota tarpusavio gynybos sąlyga, todėl šiuo metu susidarė padėtis, kai reikia vykdyti ad hoc priemones, ad hoc valdymą ir ad hoc bendradarbiavimą;

8.

mano, kad praktinės tvarkos ir gairių, kaip ateityje taikyti tarpusavio gynybos sąlygą, nustatymas išlieka neatidėliotinu prioritetu; pabrėžia, kad rengiant šias gaires turėtų būti atsižvelgiama į patirtį, įgytą 42 straipsnio 7 dalies nuostatas taikius pirmą kartą;

9.

ragina Tarybą ir valstybes nares skubiai parengti ir patvirtinti politikos programą, kuri padėtų geriau taikyti ES sutarties 42 straipsnio 7 dalį ir kurioje būtų numatyti tvarkaraštis, peržiūros nuostatos ir stebėsenos mechanizmas; yra giliai įsitikinęs, kad apie visus nacionalinius, dvišalius ar daugiašalius veiksmus, kurių imamasi pradėjus taikyti 42 straipsnio 7 dalį, turėtų būti pranešama Tarybai ir tuo pat metu paskelbiama viešai;

10.

pažymi, kad pagal SESV 222 straipsnyje numatytą solidarumo sąlygą būtų galima suteikti galimybę Prancūzijai ir kitoms valstybėms narėms, tiesiogiai dalyvaujančioms kovoje su terorizmu, pasinaudoti visomis atitinkamomis ES priemonėmis; primena, kad SESV 222 straipsnyje konkrečiai numatyta, kaip šalinti teroristinių išpuolių padarinius Europoje, ir aptariamas nepakankamo Europos nacionalinių teisėsaugos tarnybų bendradarbiavimo ir koordinavimo klausimas;

11.

yra įsitikinęs, kad, remiantis valstybių narių ir ES lygmeniu turimais pajėgumais, ES reikia įsteigti nuolatinį civilinį-karinį strateginio ir operatyvinio lygmens štabą; šiam organui turėtų būti pavesta vykdyti strateginį ir operatyvinį planavimą nenumatytais atvejais, be kita ko, kolektyvinės gynybos atvejais, kaip numatyta ES sutarties 42 straipsnio 7 dalyje ir 42 straipsnio 2 dalyje, ir ateityje, kai minėtos straipsnio nuostatos taikomos glaudžiai bendradarbiaujant su atitinkamais NATO padaliniais;

12.

mano, kad dabartinis 42 straipsnio 7 dalies nuostatų taikymas turėtų pasitarnauti kaip katalizatorius pasinaudoti visomis galimybėmis, numatytomis su saugumu ir gynyba susijusiose Sutarties nuostatose, kurios taip pat turėtų būti taikomos; atsižvelgdamas į tai primena, kaip svarbu visapusiškai ir teisingai taikyti gynybos dokumentų rinkinį, apimantį Direktyvą 2009/81/EB dėl viešųjų pirkimų gynybos srityje ir Direktyvą 2009/43/EB dėl su gynyba susijusių produktų siuntimo Bendrijoje;

13.

ragina visas Europos valstybes ir toliau teikti visą įmanomą paramą kovai su terorizmu ir laikytis griežto požiūrio savo šalyje ir užsienyje;

14.

reiškia didelį susirūpinimą, kad pagrindiniai išpuolių Paryžiuje veikėjai yra ES valstybių narių piliečiai, gimę ir gyvenę ES, todėl ragina imtis tinkamų priemonių siekiant kontroliuoti ginklų, sprogmenų ir įtariamų teroristų judėjimą;

15.

ragina valstybes nares nustatyti, kad būtų vykdomas struktūrizuotas dalijimasis informacija ir operatyvinis sienų valdymo, policijos ir kitų teisėsaugos tarnybų bendradarbiavimas, taip pat keičiamasi žvalgybos duomenimis užtikrinant nacionalinių duomenų bazių sąveiką ir visapusiškai išnaudojant egzistuojančias sistemas, pvz., Europolo saugaus keitimosi informacija ir žvalgybos duomenimis platformą (SIENA), taip pat maksimaliai išnaudojant kitas Europolo platformas ir paslaugas;

16.

primygtinai pabrėžia, kad reikia numatyti visapusišką koncepciją, skirtą deradikalizacijai (be kita ko, numatant nacionaliniu lygmeniu imtis jaunimui skirtų veiksmų), smurtinio ekstremizmo prevencijai ir kovai su terorizmu, daugiausia dėmesio teikiant socialinės sanglaudos gilinimui, nusikaltimų prevencijai, tikslinėms policijos priemonėms ir saugumo užtikrinimo veiklai, vykdomomis atsižvelgiant į atskirus įtariamuosius ar konkrečią grėsmę, kurią nustatytų žmonės, o ne technika; be to, pabrėžia, jog būtina griežtinti ginklų įsigijimo ir laikymo bei jų eksporto taisykles ir kovą su neteisėta prekyba ginklais;

17.

ragina parengti bendrą ES užsienio politiką ateities Sirijoje ir platesniame Artimųjų Rytų regione klausimais vykdant koordinavimą su visais atitinkamais subjektais; mano, kad ši politika turėtų būti neatsiejama būsimos ES visuotinės strategijos dalis;

18.

mano, kad savitarpio pagalbos nuostatos taikymas yra unikali galimybė sukurti pagrindą stipriai ir tvariai Europos gynybos sąjungai; laikosi nuomonės, kad tik turėdama savarankiškus saugumo ir apsaugos pajėgumus ES bus apsirūpinusi ir pasirengusi susidoroti su didėjančiomis vidaus ir išorės saugumo grėsmėmis ir iššūkiais;

19.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Europos Vadovų Tarybos pirmininkui, Europos Komisijos pirmininkui, Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos generaliniam sekretoriui, Jungtinių Tautų generaliniam sekretoriui, Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentui ir JAV valstybės sekretoriui, atsakingam už gynybą.