EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2016 02 10

COM(2016) 85 final

KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI IR TARYBAI

dėl prioritetinių veiksmų pagal Europos migracijos darbotvarkę įgyvendinimo padėties

Komunikatas dėl prioritetinių veiksmų pagal Europos migracijos darbotvarkę įgyvendinimo padėties

I.    ĮVADAS. PABĖGĖLIŲ KRIZĖS VALDYMAS 

Šiuo metu visame pasaulyje yra daugiau nei 60 mln. pabėgėlių ar šalies viduje perkeltų asmenų – tai didžiausia pabėgėlių krizė nuo antrojo pasaulinio karo. Tiesioginė to priežastis buvo konfliktai ir krizė Sirijoje bei kitur, tačiau demografinės padėties, klimato kaitos, skurdo, transporto ir ryšių globalizacijos pamatinės tendencijos prisidėjo prie nepaprastai didelio migrantų ir pabėgėlių, 2015 m. atvykusių į Europos Sąjungą, srauto. Visi šie veiksniai vargu ar pasikeis artimoje ateityje. Todėl 2016 m. būtina kardinaliai sustiprinti ES migracijos sistemą. Turime pereiti nuo nevaldomo nereguliaraus asmenų srauto sukeliamų pasekmių šalinimo prie realaus pasirengimo valdyti tokius srautus ir siekti sukurti valdomus teisėtus būdus atvykti asmenims, kuriems reikia apsaugos, ir kartu sparčiai bei veiksmingai identifikuoti ir grąžinti tuos, kurie neturi teisės būti Europos Sąjungoje.

2015 m. antrąjį pusmetį pirmą kartą į Europos Sąjungą neteisėtai atvyko tiek daug žmonių. Didžiausias srautas buvo 2015 m. spalio mėn.: per vieną mėnesį į Graikiją atvyko per 200 000 asmenų. Net ir gerokai sumažėjus srautui – iki šiek tiek daugiau nei 60 000 sausio mėn., žiemos mėnesių skaičiai tebėra dideli, palyginti su ankstesniais metais. Konfliktui Sirijoje pastarosiomis dienomis suaktyvėjus, manoma, kad pabėgėliai ir toliau vyks į Turkiją. Tai reiškia, kad ir toliau reikės Europos solidarumo, atitinkančio ES prisiimtus įsipareigojimus pagal 1951 m. Ženevos konvenciją dėl pabėgėlių statuso, ir humanitarines vertybes, kurias visos Europos Sąjungos valstybės narės įsipareigojo puoselėti. Be to, ES turi užtikrinti, kad pabėgėliams nereikėtų leistis į pavojingas keliones, teikdama jiems pagalbą arčiau namų. Nacionalinių ir vietos valdžios institucijų, kurios dažnai susiduria su nepakeliama našta, nuomone, sumažinti srautus itin pageidautina, bet neturėtų būti jokių iliuzijų, kad pabėgėlių krizė pasibaigs ryžtingai nepašalinus jos pamatinių priežasčių – nestabilumo, karo ir teroro artimoje Europos kaimynystėje, visų pirma tęsiantis karui ir žiaurumams Sirijoje. Vienintelis atsakingas būdas šiai problemai spręsti – atvirai ir sąžiningai paaiškinti ją piliečiams ir dėti daugiau pastangų geriau ir efektyviau valdyti tokios padėties padarinius Europos Sąjungoje geriau koordinuojant veiksmus Europos mastu, laikantis bendrai sutartų ES taisyklių ir puoselėjant ES vertybes.

Pastaraisiais mėnesiais rytinėje Viduržemio jūros regiono dalyje ir Vakarų Balkanuose susiformavo maršrutas, kuriuo migrantai greitai juda šiaurės kryptimi kirsdami vieną sieną po kitos; tai iš esmės nesuderinama su bendros Europos prieglobsčio sistemos ir Šengeno taisyklių principais. Todėl kelios valstybės narės laikinai atnaujino vidaus sienų kontrolę; tai kelia klausimų dėl tinkamo Šengeno laisvo judėjimo erdvės veikimo ir jos naudos Europos piliečiams ir Europos ekonomikai. Taip pat nepaprastai didelį susirūpinimą kelia saugumas, ypač po pastarojo meto teroro aktų Europoje, todėl tam tikros valstybės narės jį nurodė kaip priežastį, pateisinančią tokias laikinas priemones. Turi būti siekiama užtikrinti, kad kiekvienam į ES atvykstančiam asmeniui būtų taikomi išsamūs saugumo patikrinimai.

Per pastaruosius šešis mėnesius Europos Komisija nuosekliai nuolat dirbo, kad rastų greitą, koordinuotą Europos lygmens sprendimą. Ji pateikė daug pasiūlymų, kuriais siekiama suteikti valstybėms narėms priemonių, būtinų valdant didelį srautą atvykstančių žmonių; daugelį jų jau priėmė Europos Parlamentas ir Taryba. Trigubinami mūsų pajėgumai jūroje; taikoma nauja neatidėliotinų solidarumo veiksmų prieglobsčio prašytojams perkelti iš didžiausią spaudimą patiriančių šalių sistema; reaguojant į pabėgėlių krizę ir siekiant padėti labiausiai nuo jos nukentėjusioms šalims iš ES biudžeto skirta beprecedentė suma – daugiau kaip 10 mlrd. EUR; sukurta nauja Vakarų Balkanų šalims skirta koordinavimo ir bendradarbiavimo sistema; pradėta nauja partnerystė su Turkija; parengę plataus užmojo pasiūlymą dėl naujų Europos sienų ir pakrančių apsaugos pajėgų, stipriname Europos prieglobsčio ir migracijos politiką, kad būtų sprendžiamos naujos problemos, su kuriomis susiduriama.

Nors dokumentai dėl svarbiausių tvarios migracijos valdymo sistemos elementų jau parengti, trūksta jų greito ir visapusiško įgyvendinimo vietoje. Gruodžio mėn. Europos Komisija pranešė apie pažangą, padarytą vykdant valstybių narių priimtus sprendimus ir nustatė, kad įgyvendinimo darbai vyko per lėtai. Po dviejų mėnesių padaryta tam tikra pažanga įvairiais klausimais. Tačiau pažymėtina, kad kelių terminų nebuvo laikomasi ir daugelis įsipareigojimų vis dar vykdomi lėtai. Visos valstybės narės aukščiausiu lygiu turi prisiimti politinę atsakomybę siekdamos užtikrinti, kad nacionalinės ir vietos valdžios institucijos imtųsi sutartų suderintų Europos lygmens veiksmų, kuriais greitai ir veiksmingai vietoje būtų sprendžiama pabėgėlių krizės problema naudodamos ES parama ir pagalba, suteiktą per pastaruosius mėnesius.

Šiandien svarbiausias Europos Sąjungos prioritetas – atkurti tvarkingą sienų valdymą rytinėje Viduržemio jūros regiono dalyje ir Vakarų Balkanų maršruto šalyse. Ateinančiame Europos Vadovų Tarybos susitikime vadovai turi įsipareigoti padaryti viską, kas būtina migracijos sistemos tvarkai atkurti, ir iki pavasario užtikrinti neteisėtų ir nekontroliuojamų srautų kontrolę rytinėje Viduržemio jūros regiono dalyje ir Vakarų Balkanų maršrute. Tam reikės priimti sudėtingus sprendimus, imtis ryžtingų veiksmų, prisiimti atsakomybę ir pasitelkti visų valstybių narių solidarumą.

Svarbiausia, visos valstybės narės privalo įsipareigoti, kad atsisakys atmestinio požiūrio į asmenis, kurie pareiškia norą prašyti prieglobsčio kitur. Į Sąjungą atvykstantys asmenys turi žinoti, kad jei jiems reikia apsaugos, jie bus apsaugoti, bet jie negali patys pasirinkti vietos. Jei jie neatitinka apsaugos suteikimo reikalavimų, jie bus grąžinti visapusiškai laikantis negrąžinimo principo.

Graikijai ir kitoms Vakarų Balkanų maršruto šalims bus būtina teikti didelę paramą, kad asmenys, kuriems reikia apsaugos, būtų registruojami ir būtų tvarkomi su jais susiję klausimai, o asmenys, kuriems apsaugos nereikia, būtų greitai grąžinami į jų gimtąsias šalis arba kitas saugias trečiąsias šalis, per kurias jie vyko tranzitu. Kitos valstybės narės turi įgyvendinti savo įsipareigojimus ir dalytis atsakomybe teikti priėmimo ir prieglobsčio paslaugas asmenims, turintiems teisę jas gauti, paspartindamos skubaus perkėlimo sistemų, sukurtų dar 2015 m. rugsėjo mėn., įgyvendinimą. Graikija turi imtis būtinų veiksmų, kad būtų grįžta prie įprastos Šengeno išorės sienų kontrolės ir Dublino taisyklių taikymo, bet negalima palikti jos vienos šalinti pabėgėlių krizės pasekmes; ES institucijos ir agentūros ir visos kitos valstybės narės jai turėtų toliau teikti finansinę paramą ir techninę pagalbą, kad ji galėtų laikytis valstybės narės, į kurią pirmiausia atvykstama, įsipareigojimų kaip numatyta bendrai susitartose ES taisyklėse.

Šiame komunikate apžvelgiama, kaip įgyvendinami veiksmai, kurių sutarta imtis reaguojant į pabėgėlių krizę, ir akcentuojamos pagrindinės sritys, kuriose reikia neatidėliotinų aktyvių veiksmų, kad padėtis vėl būtų kontroliuojama. Komisija, rengdamasi kovo mėn. Europos Vadovų Tarybos susitikimui, suteiks daugiau informacijos apie esmingesnius pokyčius, būtinus siekiant tvarios migracijos politikos, ypač susijusius su Dublino sistemos reforma.

II.    PADARYTA PAŽANGA

II.1.    Operatyvinės priemonės

Migrantų ir pabėgėlių srautų valdymas

Gelbėjimas jūroje buvo pirmasis Europos Sąjungos prioritetas. 2015 m. per bendras FRONTEX operacijas „Triton“ ir „Poseidon“ išgelbėta daugiau kaip 250 000 žmonių 1 . Vykdant šias operacijas ir dislokavus FRONTEX skubios pasienio pagalbos būrius Egėjo jūroje pavyko nustatyti daugiau kaip vieną milijoną neteisėtų imigrantų ir sulaikyti per 900 įtariamų nelegalios imigracijos tarpininkų.

Be to, ES veiksmai yra tiesiogiai susiję su neteisėtu migrantų gabenimu. Viduržemio jūros regiono pietų ir centrinėje dalyje EUNAVFOR MED vykdoma operacija „Sophia“ sėkmingai perėjo į etapą, kuriame tarptautiniuose vandenyse įsilaipinama į laivus, kurie, kaip įtariama, naudojami neteisėtam migrantų gabenimui arba prekybai žmonėmis, jie apieškomi, konfiskuojami ir nukreipiami. Iki šiol išgelbėta daugiau nei 9 000 žmonių ir rengiamasi išplėsti operacijas į Libijos teritorinius vandenis, jei sąlygos bus palankios dėl Libijos institucinių ir politinių pokyčių.

ES agentūros, Europolas, FRONTEX ir Eurojustas padidino savo kovos su neteisėtu migrantų gabenimu pajėgumus: labiau koordinavo veiksmus, skyrė papildomų išteklių ir užtikrino nuolatinį buvimą spaudimą patiriančiose valstybėse narėse. Tai apima informacijos rinkimą migrantų antplūdžio valdymo centruose siekiant padėti nacionalinėms valdžios institucijoms rinkti informaciją ir atlikti tyrimus. 2015 m. į Europolo duomenų bazę, kurioje šiuo metu yra informacijos apie daugiau kaip 38 600 įtariamųjų, įtraukta 10 735 naujų įtariamųjų, susijusių su neteisėtu migrantų gabenimu. Netrukus – vasario 22 d. – Europolas įsteigs Europos kovos su neteisėtu migrantų gabenimu centrą – ES informacijos apie neteisėtą migrantų gabenimą centrą 2 .

Gaudamos tvirtą ir tikslinę ES paramą, Graikija ir Italija pradėjo (o kai kuriais atvejais ir užbaigė) įrenginėti migrantų antplūdžio valdymo centrus 3 , kad užtikrintų neteisėtai prie ES išorės sienų atvykstančių trečiųjų šalių piliečių patikrą, tapatybės nustatymą ir jų pirštų atspaudų paėmimą. Registracija yra pirmas svarbus žingsnis siekiant kontroliuoti ir valdyti srautus. Migrantų antplūdžio valdymo centrų paskirtis – užtikrinti, kad integruoti sienų apsaugos pareigūnų būriai tam skirtose patalpose dirbtų visą parą be išeiginių. Visi prie išorės sienų atvykstantys asmenys turi būti registruojami, turi būti imami jų pirštų atspaudai, o jų dokumentai tikrinami nacionalinėse ir tarptautinėse saugumo duomenų bazėse. Neteisėtai atvykę trečiųjų šalių piliečiai turėtų būti toliau nukreipiami į vieną iš trijų sistemų: nacionalinę prieglobsčio sistemą, perkėlimo Europos Sąjungoje sistemą arba grąžinimo sistemą. Dalis migrantų, kurių pirštų atspaudai įtraukti į duomenų bazę EURODAC, Graikijoje išaugo nuo 8 proc. 2015 m. rugsėjo mėn. iki 78 proc. 2016 m. sausio mėn., o Italijoje – nuo 36 proc. iki 87 proc. per tą patį laikotarpį 4 . Šie skaičiai ateityje turėtų augti, kadangi migrantų antplūdžio valdymo centrai pradės veikti visu pajėgumu. Komisijai nuolat atstovaujama abiejose valstybėse narėse siekiant teikti konkrečią pagalbą nacionalinėms institucijoms. Šiuo metu migrantų antplūdžio valdymo centruose dirba tik 518 FRONTEX ir 21 EPPB ekspertas; tai neatitinka poreikių. Valstybių narių reakcija į prašymus dėl skubios pagalbos būrių buvo palankesnė 5 . 

Komisija pabėgėlių krizei spręsti iš ES biudžeto skyrė beprecedentę sumą – daugiau kaip 10 mlrd. EUR. Pavyzdžiui, padidinus skubų finansavimą, 2015 m. skirta 174 mln. EUR; lėšos buvo sparčiai pervestos ir visiškai panaudotos iki metų pabaigos. 2016 m. taip pat skirta 161 mln. EUR. Graikijai skirtas apie 146 mln. EUR skubus finansavimas.

Kitas svarbus ES paramos veiksnys – perkėlimas Europos Sąjungoje. Parengti teisės aktai ir sukurtos struktūros, kurios leistų skubiai į kitas valstybes nares perkelti iki 160 000 asmenų, kuriems akivaizdžiai reikia tarptautinės apsaugos 6 . Iš ES biudžeto perkėlimui Europos Sąjungoje skirta 640 mln. EUR 7 . Bet pažanga vis dar gerokai per lėta (žr. skyrių apie perkėlimą Europos Sąjungoje ir 4 priedą).

Reaguojant į didelį migracijos spaudimą ir ypatingus sunkumus, su kuriais susiduria Švedija, gruodžio mėn. Komisija pasiūlė, kad jos perkėlimo Europos Sąjungoje įsipareigojimų vykdymas būtų laikinai sustabdytas. Komisija taip pat pasiūlė analogiškai sustabdyti Austrijos perkėlimo įsipareigojimų vykdymą.

Gruodžio mėn. Komisija patvirtino 80 mln. EUR biudžetą turinčią migrantų ir pabėgėlių priėmimo pajėgumų stiprinimo programą Graikijoje, kad būtų sukurta 50 000 sutartų papildomų vietų, įskaitant prieglobsčio prašytojams skirtų 20 000 vietų tinklą, kurį administruos Jungtinių Tautų vyriausiasis pabėgėlių reikalų komisaras (JTVPK), (jame bus naudojama čekių sistema), taip pat remiant 7 000 vietų įrengimą migrantų antplūdžio vietose. 14 950 vietų nustatyta pagal čekių schemą.

Komisija įsteigė migrantų informavimo strategijos darbo grupę, skirtą apibrėžti ir skleisti prieglobsčio prašytojams veiksmingą informaciją apie jų teises ir pareigas. Labai svarbu, kad žmonės žinotų, kad jie turi teisę prašyti prieglobsčio, tačiau negali pasirinkti, kurioje valstybėje narėje, ir jiems būtų tinkamai pranešama apie perkėlimo Europos Sąjungoje programos aspektus. Pirmasis prieglobsčio ir perkėlimo Europos Sąjungoje informacijos rinkinys parengtas 14 kalbų 8 ; EPPB dabar jį naudoja migrantų antplūdžio valdymo centruose.

Solidarumas ir atsakomybė

Sąjungos civilinės saugos mechanizmas (EUCPM) buvo naudojamas teikiant paramą penkioms šalims; keturių šalių – Serbijos, Slovėnijos, Kroatijos ir Graikijos – prašymai vis dar aktualūs. Iš viso pagalbą pasiūlė 15 šalių; jos teikė tokius reikmenis kaip palapines, miegui skirtus gaminius, asmeninės apsaugos gaminius, šildytuvus, generatorius ir apšvietimo priemones. Europos Komisija finansiškai remia dalyvaujančių valstybių siūlomą transporto pagalbą ir palengvina bendrą transporto ir logistikos koordinavimą. Komisija neseniai padidino finansavimą ir dabar apmoka 85 proc. šios pagalbos transporto išlaidų, tačiau vis dar yra nepatenkintų pagalbos prašymų, kuriuos pateikė valstybės narės, kaip aprašyta 9 priede.

Komisija kas savaitę rengė posėdžius, kad būtų stebima, kaip įgyvendinamas 17 punktų planas, dėl kurio susitarta Komisijos Pirmininko J. C. Junckerio sušauktame vadovų susitikime dėl pabėgėlių srautų Vakarų Balkanų maršrute. Ryšiams beveik nutrūkus, toks koordinavimas buvo itin svarbus siekiant sumažinti riziką, kad vienoje šalyje bus imtasi netikėtų veiksmų, kurie turės poveikio kitoms šalims. Šiam tikslui pasiekti skirta tiesioginė parama. Komisija skyrė 10 mln. EUR Serbijai ir buvusiajai Jugoslavijos Respublikai Makedonijai, kad būtų praktinė nauda stiprinant migracijos valdymo operacinius pajėgumus 9 . Šios lėšos papildo 22 mln. EUR, skirtus humanitarinei pagalbai.

II.2.    Išorės aspektai

Migracijos išorės ir vidaus aspektai yra labai tarpusavyje susiję. ES veiksmų tikslas buvo spręsti pamatinių suintensyvėjusių migracijos srautų priežasčių problemą, šalinant šių srautų atsiradimo ir jiems palankių sąlygų priežastis, ir šalinti poreikį, dėl kurio pabėgėliai leidžiasi į pavojingą kelionę į Europą, padedant jiems arčiau namų. Taip pat skirta daug dėmesio glaudžiam bendradarbiavimui su trečiosiomis kilmės ir tranzito šalimis migracijos valdymo srityje, nes tai yra neatsiejama jų dvišalės partnerystės su ES ir jos valstybėmis narėmis dalis.

Diplomatinės pastangos, kuriomis siekiama išspręsti, pavyzdžiui, Sirijos ir Libijos krizes, ir kovoti su „Da’esh“ grėsme, labiausiai nukreiptos į pamatines priežastis, dėl kurių atsiranda minėti srautai, ir jomis siekiama sukurti stabilią aplinką, į kurią pabėgėliai galėtų sugrįžti. Šios pastangos turėtų būti visuotinės. Libijos atveju ES politiškai, finansiškai ir logistiškai rėmė Jungtinių Tautų pastangas nutraukti politinę ir saugumo krizę. Pastaraisiais mėnesiais padaryta didelė pažanga – gruodžio mėn. pasirašytas Libijos politinis susitarimas. Tačiau pažanga yra netvirta ir šiuos veiksmus būtina sparčiai konsoliduoti; nacionalinės vienybės vyriausybė turi pakankamai įgaliojimų, kad galėtų įveikti grėsmes ir problemas, su kuriomis susiduria Libija. Gruodžio mėn. pasirašytas susitarimas turi būti toliau plėtojamas; nacionalinės vienybės vyriausybė gali įveikti grėsmes ir problemas, su kuriomis susiduria ši šalis: ES parengė 100 mln. EUR paramos rinkinį, skirtą pagalbai būsimai vyriausybei. Sirijos atžvilgiu, be to, kad ES yra pirma humanitarinės pagalbos ir paramos vystymuisi donorė, ji jau atliko ir toliau atlieka svarbų vaidmenį steigiant Tarptautinę paramos Sirijai grupę ir vykdant jos veiklą, įskaitant veiksmus, dėl kurių vienbalsiai priimta JT Saugumo Tarybos rezoliucija dėl veiksmų plano dėl Sirijos vidaus derybų ir politinio proceso. Kovoms Sirijos šiaurėje intensyvėjant, diplomatinės pastangos turėtų būti dar aktyvesnės.

ES ėmėsi įvairių veiksmų reaguodama į labai neigiamą Sirijos krizės poveikį. Kalbant apie humanitarinę pagalbą Sirijai ir kaimyninėms pabėgėlius priimančioms šalims, 2015 m. iš ES biudžeto skirta daugiau kaip 400 mln. EUR – tai dalis bendrų ES įsipareigojimų skirti daugiau kaip 5 mlrd. EUR humanitarinės pagalbos, paramos vystymuisi ir stabilizavimo pagalbos. Tai apima tiesioginę paramą Sirijoje liekantiems Sirijos gyventojams, taip pat paramą šalims, kuriose yra didžiausia vienam gyventojui tenkanti dalis pabėgėlių iš Sirijos. Daugiau kaip 160 mln. EUR skirta gyvybės gelbėjimo operacijoms pačioje Sirijoje (tokiems poreikiams kaip sveikata, apsauga, vanduo, sanitarija, maistas ir prieglobstis): 97 mln. EUR pabėgėliams Libane, 58 mln. EUR – Jordanijoje ir 35 mln. EUR Turkijoje. Sirijos krizei skirtas ES regioninis patikos fondas yra labai lanksti ir efektyvi priemonė, skirta kaupti ir teikti ES ir jos valstybių narių pagalbą. Iki šiol įmokėta 654 mln. EUR, nors nacionaliniai įnašai dar nepasiekė tikslo, atitinkančio įnašą iš ES biudžeto 10 . Šio fondo lėšomis remiama daugiau kaip 1,5 mln. Sirijos pabėgėlių ir sunkumų patiriančių priimančiųjų bendruomenių Libane, Turkijoje, Jordanijoje ir Irake teikiant pagrindinio švietimo ir vaikų apsaugos paslaugas, sudarant geresnes galimybes naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, gerinant vandens ir nuotekų infrastruktūrą, taip pat teikiant paramą ekonominių galimybių ir socialinės įtraukties srityse. Kaip skelbta praėjusią savaitę vykusioje Londono konferencijoje „Parama Sirijai ir visam regionui“, ES įnašas į Sirijos krizės sprendimą 2016 m. sudarys 1,115 mlrd. EUR. Komisija imasi priemonių siekdama užtikrinti, kad 2017 m. ES įnašas nesikeistų. Konferencijoje Komisija taip pat atliko vadovaujamą vaidmenį organizuojant tarptautinius veiksmus, pasiūliusi parengti susitarimus, skirtus Jordanijai ir Libanui. Tai išsamūs dokumentų rinkiniai, į kuriuos įtraukta įvairių politikos priemonių, atitinkančių Sąjungos kompetenciją, visų pirma prekybos lengvatos.

2015 m. lapkričio mėn. vykusiame Valetos aukščiausiojo lygio susitikime migracijos klausimais dalyvavo Europos ir Afrikos valstybių ar vyriausybių vadovai, kurie siekia stiprinti kilmės, tranzito ir paskirties šalių bendradarbiavimą migracijos srityje. Jame pabrėžta, kad reikia dėti daugiau pastangų siekiant užkirsti kelią neteisėtai migracijai į Europą ir integruoti migracijos aspektą į vystomąjį bendradarbiavimą, ir susitarta dėl konkrečių veiksmų, kurie turi būti įgyvendinti iki 2016 m. pabaigos. ES įsteigė Skubiosios pagalbos Afrikai patikos fondą, kuris padeda spręsti stabilumo problemas, pamatines neteisėtos migracijos ir perkeltųjų asmenų problemas ir bendradarbiauti migracijos srityje su kilmės ir tranzito šalimis. Finansavimo lygis siekia beveik 1,9 mlrd. EUR, bet ir šiuo atveju nacionalinis finansavimas neatitinka ES finansavimo, nes nacionalinių įnašų įmokėta šiek tiek mažiau nei 82 mln. EUR 11 . Jau susitarta dėl projektų, kurių bendra suma viršija 350 mln. EUR: tai darbo vietų kūrimo, geresnio migracijos valdymo ir saugumo stiprinimo projektai 12 . Be to, ES toliau teikė paramą pabėgėliams ir šalies viduje perkeltiems asmenims Libijoje. Diplomatiniu lygmeniu vyriausioji įgaliotinė ir Komisijos pirmininko pavaduotoja ir Komisija taip pat pradėjo veiksmus, kuriais siekiama įtraukti migraciją ir saugumą į politinius dvišalius prioritetus, dėl kurių susitarta su Afrikos šalimis.

ES ir Turkijos bendras veiksmų planas 13 buvo svarbus bendradarbiavimo žingsnis remiant sirus pagal laikinosios apsaugos programą Turkijoje ir migracijos valdymo srityje, siekiant įveikti krizę, susidariusią dėl padėties Sirijoje (žr. skyrių apie bendradarbiavimą su Turkija). ES ir jos valstybės narės aktyviau bendradarbiaus su Turkija ir gerokai padidins savo politinius ir finansinius įsipareigojimus. Pagrindinis ES indėlis, įrodantis pasidalijamosios atsakomybės naudą, yra nauja Pabėgėlių Turkijoje rėmimo priemonė, kurią Komisija sukūrė 2015 m. lapkričio 24 d., o dėl jos finansavimo 2016 m. vasario 3 d. susitarė valstybės narės. Pagal šią priemonę sujungiamos ES biudžeto ir valstybių narių lėšos, kad nuo šiol 2 mln. Sirijos pabėgėlių Turkijoje būtų teikiama visapusiška ir koordinuota parama. Tai sudarys 3 mlrd. EUR per 2016–17 m. laikotarpį.

III.    ATEINANČIŲ SAVAIČIŲ IR MĖNESIŲ PRIORITETINIAI VEIKSMAI

Pabėgėlių ir migrantų srautų intensyvus spaudimas tapo didele ES migracijos valdymo problema. Nebuvo galimybių veiksmingai atlikti sienų valdymo ir prieglobsčio procedūras pirmojo atvykimo punktuose. Susiformavo pabėgėlių ir migrantų srautai, o tai akivaizdžiai prieštaravo pagrindinėms ES prieglobsčio sistemos taisyklėms. Pabėgėliai patys siekė nuvykti į norimą paskirties vietą, o ES taisyklėse nustatyta, kad jie turi prašyti apsaugos pirmoje ES šalyje, į kurią atvyko. Maršrute esančios šalys, užuot vykdžiusios pareigą nagrinėti prieglobsčio prašymus, ėmė elgtis kaip tranzito šalys. Dėl to taisyklių taikymas nutrūko, o trims pagrindinėms kelionės tikslo valstybėms narėms teko neproporcingas ir netvarus spaudimas. Dėl to taip pat buvo gerokai sunkiau pradėti aktyviai taikyti perkėlimą Europos Sąjungoje. Tam, kad šiomis šiomis aplinkybėmis būtų atkurta tvarka, reikia imtis skubių suderintų Europos lygmens veiksmų siekiant spręsti neatidėliotinas problemas ir sumažinti migracijos srautų mastą.

III.1.    Padėties didžiausią spaudimą patiriančiose šalyse stabilizavimas

Akivaizdžiai būtina imtis veiksmų, kad būtų sprendžiami didžiuliai sunkumai, su kuriais susiduria valstybės narės, į kurias pirmiausia patenka daugelis į ES atvykstančių pabėgėlių ir migrantų – veiksmų, kuriems būtina visų valstybių narių parama, skiriant ypač daug dėmesio pagalbai Graikijai ir Italijai.

Migrantų antplūdžio valdymo požiūris sudaro galimybę daugiausia dėmesio skirti vietovėms, kurioms tenka didžiausias spaudimas. Migrantų antplūdžio valdymas padeda užtikrinti tvarką esant beprecedenčiam atvykstančių asmenų mastui. Tačiau praėjus šešiems mėnesiams nuo jo taikymo pradžios praėjusį rugsėjį, pažanga buvo daug lėtesnė nei būtina šiai sudėtingai problemai spręsti. Šiuo metu tik trys 14 migrantų antplūdžio valdymo centrai veikia visu pajėgumu. Dabar nepaprastai svarbu, kad migrantų antplūdžio valdymo centrai pradėtų visapusiškai veikti. Visa tai turi būti atlikta kuo skubiau, nes priešingu atveju labai rizikuojama, kad spaudimas paprasčiausiai persikels į silpniausią grandį. Artimiausiu metu procesas turėtų būti paspartintas, kad migrantų antplūdžio valdymo centrai nedelsiant pradėtų visapusiškai veikti. Tai reiškia, kad, naudojant vietose esančių ES ir nacionalinių pareigūnų pagalbą, reikia šalinti trūkumus, susijusius su infrastruktūra, personalu ir migrantų antplūdžio valdymo centrų sąsajomis su kitomis migracijos sistemos dalimis. Registravimo, tapatybės nustatymo, pirštų atspaudų ėmimo ir atvykstančių asmenų saugumo patikrinimo taisyklės turi būti taikomos veiksmingai ir sistemingai. Itin svarbu, kad valstybės narės skirtų ekspertų, FRONTEX ir EPPB pateikus atitinkamą prašymą 15 . 

Graikijos atveju reikia paspartinti darbą, o trūkumai turi būti ryžtingai pašalinti. Migrantų antplūdžio valdymo centrai buvo steigiami lėtai dėl to, kad juos reikėjo pastatyti tuščioje vietoje, esant infrastruktūros, darbuotojų ir koordinavimo trūkumų. Šiuo metu visapusiškai veikia tik viena migrantų antplūdžio valdymo vieta, bet kitos jau beveik įsteigtos 16 . Po intensyvaus dialogo su Komisija, Graikijos vyriausybė neseniai įsipareigojo naudoti ginkluotąsias pajėgas, kad migrantų antplūdžio valdymo centrai pradėtų veikti visu pajėgumu iki vasario mėn. Europos Vadovų Tarybos susitikimo. Tam reikia užbaigti statybos darbus, teikti pagrindines paslaugas ir skirti būtinų darbuotojų. Kad būtų patenkinti humanitariniai poreikiai ir geriau valdomi srautai, reikėtų padidinti priėmimo pajėgumus naudojant jau skirtą ES finansavimą; tai padėtų greitai pasiekti 50 000 vietų tikslą, dėl kurio susitarta vadovų aukščiausiojo lygio susitikime dėl Vakarų Balkanų. Visuose proceso etapuose turėtų būti taikomos standartizuotos procedūros ir turi būti visiškai įdiegti EURODAC pirštų atspaudų ėmimo prietaisai. Be to, neturi būti jokių ES paramos spragų: agentūrų atstovų turėtų būti visose salose.

Dėl žiemos į Italiją atvyksta mažiau žmonių, bet būtina pasiruošti laikotarpiui, kai orai pagerės ir srautai, tikėtina, staigiai išaugs 17 . Visapusiškai veikia tik du migrantų antplūdžio valdymo centrai 18 . Šiuo metu vyksta dar dviejų migrantų antplūdžio valdymo centrų rekonstrukcijos ir atidarymo darbai. Lėta paskutinių dviejų migrantų antplūdžio valdymo centrų įkūrimo pažanga susijusi su vienų patalpų dabartiniu naudojimu perkėlimo tikslams ir su administracinėmis problemomis dėl kitų patalpų, kilusių dėl uosto administracijos; prireikus reikėtų apsvarstyti kitų vietų pasirinkimą, jeigu tai būtų vienintelis būdas per ateinančias savaites sukurti pakankamai pajėgumų. Taip pat reikia imtis tolesnių veiksmų siekiant pašalinti trūkumus ir padidinti veiksmingumą, pavyzdžiui, teikti geresnę medicininę paramą, taip pat koordinuoti jūroje išgelbėtų migrantų išlaipinimą ir užtikrinti visapusišką saugumo patikrinimo duomenų bazių sujungimą. Komisija yra pasirengusi suburti novatorišką migrantų antplūdžio valdymo grupę (kurioje dalyvauja FRONTEX ir EPPB atstovai) rytinėje Sicilijos dalyje, kad ji padėtų atlikti tapatybės nustatymo, pirštų atspaudų ėmimo ir informacijos teikimo migrantams, kurie negali būti išlaipinami nustatytuose migrantų antplūdžio valdymo vietų uostuose siekiant užpildyti migrantų pirštų atspaudų ėmimo ir registravimo spragas už migrantų antplūdžio valdymo centrų ribų. Ryšys su žemynine dalimi yra labai svarbus siekiant užtikrinti, kad migrantai, dėl kurių priimtas sprendimas grąžinti arba kuriems bus taikomos tolesnės prieglobsčio procedūros, liktų sistemoje.

Esminis migrantų antplūdžio valdymo centrų Italijoje ir Graikijoje komponentas turi būti sustiprintos saugumo priemonės. Nustatyta problemų, susijusių su išduodamų dokumentų nuoseklumu, kurių daugiausia spaudimą patiriančiose vietovėse, pavyzdžiui, perdavimo iš migrantų antplūdžio valdymo centrų į žemyninę dalį vietose. Graikijoje būtina, kad išduodamuose registracijos dokumentuose būtų apsaugos priemonių, kad šiais dokumentais nebūtų keičiamasi ir jie nebūtų klastojami. Patikrinimai Interpolo bei Europos saugumo ir dokumentų tikrinimo duomenų bazėse, visų pirma Šengeno informacinėje sistemoje, turi būti sistemingi, o Europos duomenų bazės turi būti prieinamos FRONTEX kviestiniams pareigūnams. Sistemingi patikrinimai saugumo duomenų bazėse būtini ne tik pagal ES teisę, bet yra nepaprastai svarbūs atsižvelgiant į realią terorizmo grėsmę. Graikija ir Italija susidūrė su problema, kai migrantai atsisako leisti imti pirštų atspaudus. Nacionalinės teisės aktai turės būti iš dalies pakeisti prioritetine tvarka ir bus būtina imtis visų veiksmų, siekiant užtikrinti, kad būtų imami visų migrantų pirštų atspaudai, įskaitant, kraštutiniu atveju, proporcingą prievartos naudojimą, ir būtų išvengiama antrinio nenustatytos tapatybės neregistruotų migrantų judėjimo. Padaryta pažanga, tačiau ją reikėtų paspartinti, kad iki kovo mėn. Europos Vadovų Tarybos susitikimo būtų užtikrinta šimtaprocentinė visų įrašų identifikavimo ir registravimo aprėptis. Tuo pat metu būtina aktyviau vykdyti tyrimus dėl nusikaltėlių, klastojančių kelionės ir tapatybės dokumentus neteisėtam migrantų gabenimui, ir traukti juos baudžiamojon atsakomybėn.

Pagrindinė migrantų antplūdžio valdymo požiūrio nauda yra ta, kad nustatant asmens tapatybę ir filtruojant paraiškas padedama spręsti, kam tarptautinės apsaugos reikia, o kam ne. ES ir jos agentūros turėtų būti pasirengusios visapusiškai padėti įgyvendinti šį procesą. Atsižvelgiant į tai, ryšiai su grąžinimo sistema yra itin svarbūs. Vasario 1 d. FRONTEX pradėjo naują grąžinimo paramos programą, kurioje daugiausia dėmesio skirta Graikijai, Italijai ir Bulgarijai; pagal ją numatyta plati ir lanksti parama. Graikija praeityje padarė tam tikrą pažangą šioje srityje: dar 2013 m. jos rezultatai viršijo ES vidurkį, o grąžinamų asmenų procentinė dalis siekė 59 proc. Dabar reikia itin didelių pastangų siekiant paspartinti procedūras. Graikija turi skubiai priimti sprendimus grąžinti migrantus, atvykstančius į jos teritoriją neteisėtai, jeigu jie neprašo prieglobsčio arba neatitinka prieglobsčio suteikimo sąlygų. Jei įmanoma, ji turėtų grąžinti migrantus skubos tvarka ir turėtų užtikrinti, kad valdžios institucijos kontroliuotų padėtį viso proceso metu. Taip pat reikia imtis veiksmų siekiant užkirsti kelią neteisėtų migrantų slapstymuisi iki grąžinimo taikant, be kita ko, sulaikymą.

Italija taip pat susidūrė su veiksmingos grąžinimo politikos užtikrinimo problemomis. Ji padarė pažangą pagal naują remiamo savanoriško grįžimo programą, kuri netrukus turėtų pradėti veikti; ji dirba readmisijos srityje ir sėkmingai taiko skubos tvarką priimdama sprendimus grąžinti ir sprendimus dėl neteisėtų migrantų readmisijos į tam tikras Afrikos šalis. Tačiau vis dar yra problemų dėl neteisėtų migrantų slapstymosi neužbaigus procedūrų. Būtina kuo skubiau spręsti ribotų sulaikymo pajėgumų ir 90 dienų administracinio sulaikymo grąžinimo tikslais apribojimo problemas. ES ir jos agentūros ir toliau padės Italijos valdžios institucijoms dėl šių klausimų.

Perdavimo į Graikiją pagal Dublino reglamentą atkūrimas

Kad bendra Europos prieglobsčio sistema veiktų, turi būti reali galimybė grąžinti prieglobsčio prašytojus į pirmojo atvykimo į ES šalį (perdavimas pagal Dublino reglamentą), kaip numatyta bendrai sutartose ES taisyklėse. Spalio mėn. Komisija priminė, kad nuo 2010–2011 m. valstybės narės negalėjo perduoti asmenų į Graikiją pagal Dublino reglamentą 19 . Sisteminiai trūkumai, kuriuos pabrėžė Europos Žmogaus Teisių Teismas ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismas, be kita ko, yra visapusiška galimybė naudotis prieglobsčio sistema ir priėmimo pajėgumų užtikrinimas ir jų kokybė. Atsakomybė priimti sprendimą atnaujinti perdavimą tenka valstybių narių institucijoms; procesą kontroliuoja jų teismai ir Teisingumo Teismas. Nors nuo to laiko padaryta pažanga, liko trūkumų priėmimo pajėgumų ir sąlygų, galimybių naudotis prieglobsčio suteikimo procedūra ir teisinės pagalbos srityse. Todėl Komisija šiandien priima rekomendaciją, kurioje nurodomi konkretūs veiksmai, būtini siekiant grąžinti Graikiją į Dublino sistemą 20 . Graikijos rekomenduojamų veiksmų įgyvendinimo pažangos ataskaitose ir kituose dokumentuose, pavyzdžiui, Europos Tarybos Ministrų Komiteto ataskaitose dėl nuosprendžių vykdymo ir Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komisijos ataskaitose, bus išaiškintas vertinimas, ar dabartinėmis sąlygomis valstybės narės galėtų vėl pradėti perduoti asmenis Graikijai pagal Dublino Reglamentą, turėdamos omenyje, kad perduotinų asmenų skaičius ir kategorijos turėtų atitikti padarytą konkrečią pažangą.

III.2.    Perkėlimo Europos Sąjungoje įgyvendinimas

Du teisiškai privalomi Tarybos priimti sprendimai dėl perkėlimo Europos Sąjungoje yra pripažinimas, kad reikia skubiai suteikti paramą Graikijai ir Italijai, kuriose susidarė nepaprastoji padėtis. Perkėlimas Europos Sąjungoje yra esminė priemonė siekiant sumažinti naštą valstybėms narėms, kurioms tenka itin didelis spaudimas, ir sutvarkyti migracijos valdymą. Tačiau tam taip pat reikia veiksmingo valstybių narių, iš kurių vykdomas perkėlimas, bendradarbiavimo su priimančiosioms valstybėms narėms. Pirma, nepaprastai svarbus Graikijos ir Italijos įsipareigojimas tvarkingai ir išsamiai atlikti registracijos ir tikrinimo darbus. Šios dvi valstybės narės diegia perkėlimo Europos Sąjungoje kandidatų tapatybės nustatymo, nukreipimo, registravimo ir perdavimo sistemas, taip pat atlieka medicininę apžiūrą ir saugumo patikrinimą prieš jiems išvykstant.

Prieglobsčio prašytojai turėtų suprasti, kad perkėlimas Europos Sąjungoje suteikia daugiau aiškumo, nei slapstymasis nuo vietos prieglobsčio sistemos, ir kad jie negalės neteisėtai keliauti į savo pasirinktą valstybę narę. Graikijos atveju, tam reikia geriau kontroliuoti (naudojant ES paramą ir pagalbą) Graikijos ir buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos sieną siekiant visų pirma užtikrinti, kad asmenys, neteisėtai atvykę į ES teritoriją, būtų registruojami, ir greitai bei veiksmingai identifikuoti ir grąžinti tuos, kurie neturi teisės būti Europos Sąjungoje. Ne mažiau svarbu, kad už antrinį judėjimą į kitas valstybes nares būtų taikomos sankcijos, o asmenys būtų grąžinami į valstybę narę, į kurią buvo perkelti.

Tačiau svarbiausias veiksnys yra valstybių narių politinė valia siekti, kad perkėlimo ES sistema veiktų 21 . Nustatytų reikalavimus atitinkančių kandidatų skaičius augo, bet valstybės narės kol kas įformino tik šiek tiek daugiau nei 2 000 prašymų dėl vietų, o asmenys buvo perkelti tik į dvylika valstybių narių. Vasario 8 d. duomenimis, iš Graikijos buvo perkelta tik 218 asmenų, o iš Italijos – 279 22 . Penkios valstybės narės dar nepareiškė suteiksiančios vietų perkėlimui Europos Sąjungoje 23 . Perkėlimas Europos Sąjungoje vykdomas vangiai, nes trūksta specialių informacijos centrų (kuriuose būtų atliekama sveikatos ir saugumo patikrinimai – tai vienintelės dvi priežastys, dėl kurių priimančioji valstybė narė gali atsisakyti priimti perkeltiną asmenį), o priimančiųjų valstybių narių priėmimo pajėgumai nėra pakankami. Valstybės narės turėtų liautis vėluoti nurodyti laisvas vietas ir pernelyg dažnai taikyti griežtesnius atmetimo kriterijus.

Todėl šiandien Komisija visoms valstybėms narėms raštu priminė apie jų prievoles pagal abu sprendimus ir paragino paspartinti įgyvendinimo tempą, atsižvelgiant į aiškų tikslą teikti neatidėliotiną pagalbą. Griežtinant sienų kontrolę Vakarų Balkanų maršrute tikėtina, kad spaudimas, kurį šiais sprendimais buvo siekiama sumažinti, gali padidėti, todėl solidarumas yra būtinas.

III.3.    Tvirtos sienos

ES išorės sienų valdymas susijęs su atsakomybe. Neteisėtai sieną kirtusiam asmeniui turi būti suteikiama galimybė kreiptis tarptautinės apsaugos; jei jis kreipiasi, valstybė narė, į kurią jis pirmiausia atvyko, privalo jam suteikti galimybę pasinaudoti nacionaline prieglobsčio procedūra, kaip to reikalauja tarptautinė ir Europos teisė. Jei asmuo prieglobsčio neprašo, pirmoji atvykimo valstybė narė gali ir turėtų atsisakyti jį įleisti. Ši atsakomybė už sienų kontrolę tiksliai atspindi migrantų prievoles pasienyje, kuriomis grindžiamas principas „jokių teisių be registracijos“. Trečiųjų šalių piliečiai turi atitikti Šengeno sienų kodekse nustatytas atvykimo sąlygas, be kita ko, turėti galiojantį kelionės dokumentą 24 . Valstybės narės turi imtis tinkamų priemonių ir užtikrinti, kad asmenys, kuriems buvo leista atvykti į jų teritoriją dėl to, kad kreipėsi prieglobsčio, negalėtų slapstytis neatlikus vertinimo ir nepriėmus sprendimo dėl prieglobsčio prašymo. Turėtų būti aiškiai pasakyta, kad asmens noras tranzitu vykti per valstybę narę siekiant pateikti prieglobsčio prašymą kitoje valstybėje narėje nėra patenkinama priežastis jį įleisti. Teisė pasinaudoti sąžininga prieglobsčio procedūra, kuri pripažįstama tarptautinėje pabėgėlių teisėje ir kurios laikosi ES valstybės narės ir Vakarų Balkanų šalys, negali būti naudojama kaip dingstis renkantis šalį, kurioje prieglobsčio prašytojas pateiks prieglobsčio prašymą.

Tačiau tokia tendencija pastaruosius mėnesius buvo būdinga Vakarų Balkanų maršruto sienų kontrolei. Kelios didelį migracijos spaudimą patiriančios valstybės, įskaitant valstybes nares, nusprendė būti tik tranzito šalimis, įsteigė mažos apimties ir labai trumpam laikui skirtus priėmimo pajėgumus, o kartais gabeno migrantus nuo vienos sienos prie kitos. Vakarų Balkanų maršruto šalių bendradarbiavimas tebėra nepakankamas. Nuolat pasitaikydavo atvejų, kai sprendimai būdavo vienašališkai priimami vienoje šalyje, o jų didelis poveikis pasireikšdavo paskesnių maršruto šalių pasienyje. Dėl to susiformavo de facto atsisakymo įleisti dėl pilietybės ar dėl trokštamos prieglobsčio prašymo registracijos šalies politika. Tokia politika negali pasiūlyti Europos Sąjungai iškilusių problemų struktūrinio sprendimo. Dėl šios priežasties Komisija pabrėžė migrantų registracijos, sienų atsparumo ir priėmimo pajėgumų didinimo svarbą.

Siekiant normalizuoti padėtį, pirmiausia reikia sutikti su tokių priemonių koordinavimo būtinybe, nepermesti atsakomybės kitiems, nekurti įtampos tarp kaimyninių šalių ir neleisti, kad gausūs migrantų būriai įstrigtų pusiaukelėje. Tam prireiktų ir išankstinių įspėjimų, ir skaidrumo. Tačiau dabar reikia žengti antrą žingsnį – atkurti tvarkingą sistemą, pagal kurią atvykti galėtų tik tie asmenys, kurie teikia prieglobsčio prašymus nacionalinėje už tai atsakingos pagal Dublino taisykles valstybės narės prieglobsčio sistemoje. Žinodamos, kad pabėgėliai ir migrantai jau perėjo jų teritoriją, valstybės narės vengia vykdyti šiuos įsipareigojimus: tačiau būtina siekti atkurti šią normą.

Vis dėlto aiškiai matoma naujesnė tendencija Vakarų Balkanų maršruto šalyse yra palaipsniui griežtinti sienų kontrolę; jei migrantų srautai nesumažės, jos gali visai uždaryti sienas. Todėl būtina sparčiau įgyvendinti įsipareigojimus, priimtus vadovų susitikime dėl Vakarų Balkanų, ir užtikrinti, kad šalyse priimami sprendimai būtų visapusiškai koordinuojami, o prireikus grindžiami Sąjungos teise.

Tokiomis aplinkybėmis tikimasi, kad gavusi papildomą FRONTEX pagalbą Graikija visapusiškai kontroliuos savo sieną su buvusiąja Jugoslavijos Respublika Makedonija. Graikijai pateikus prašymą, tai jau pradedama įgyvendinti dislokuojant ribotas FRONTEX pajėgas. Dislokavimas turėtų būti vykdomas aktyviau, išnaudojant visas jo teikiamas galimybes, visų pirma plečiant deleguotųjų pareigūnų atliekamų užduočių spektrą. Kadangi FRONTEX bendros operacijos nėra galimybių vykdyti pačioje buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos teritorijoje, rengiama alternatyvių FRONTEX pagalbos priemonių. Bet kokie papildomi veiksmai šiaurinėje tos sienos pusėje turėtų būti vykdomi pagal ES sistemą.

Sąjungos gebėjimas išlaikyti erdvę, kurioje netaikoma vidaus sienų kontrolė, priklauso nuo jos išorės sienų saugumo. Pagal Šengeno sistemą valstybės narės gali labai lanksčiai reaguoti į susidariusią padėtį. Taisyklėse numatyta galimybė reaguoti į konkrečią padėtį, laikinai atnaujinant visų valstybės narės vidaus sienų ar tam tikros jų dalies kontrolę, esant didelei grėsmei viešajai tvarkai ar vidaus saugumui. Nepaliaujamai didėjant atvykstančių migrantų ir pabėgėlių skaičiui, valstybės narės griebėsi nepaprastųjų priemonių, pavyzdžiui, ėmė statyti užtvarus ir laikinai atnaujino vidaus sienų kontrolę 25 . Atsižvelgiant į ypatingą sienų kontrolės atnaujinimo pobūdį, Šengeno sienų kodekse nustatyti jo terminai, kuriuos pratęsti galima tik griežtai nustatytomis sąlygomis. Ji turėtų būti panaikinama praėjus iš viso aštuoniems mėnesiams, jei Taryba nepateikia rekomendacijos pratęsti sienų kontrolę dėl išlikusių didelių su išorės sienų kontrole susijusių trūkumų, nustatytų Šengeno vertinimo ataskaitoje ir po to nepataisytų, jei nėra pavojaus bendram Šengeno erdvės veikimui ir nekyla didelės grėsmės viešajai tvarkai ar vidaus saugumui.

Atliekant eilinį išorės sienų valdymo patikrinimą, 2015 m. lapkričio mėn. iš anksto nepaskelbus pagal Šengeno vertinimą patikrintos Graikijos išorės sienos. Dvi valstybių narių ir Komisijos ekspertų grupės vertino Graikijos jūros sieną (dvi salas Egėjo jūroje) ir sausumos sieną su Turkija. Graikijos valdžios institucijoms buvo suteikta galimybė pateikti pastabų apie ataskaitoje nustatytus faktus, ir po to ataskaitą teigiamai įvertino Šengeno vertinimo komiteto valstybės narės. Vasario 2 d. Komisija padarė išvadą, kad nustatyti trūkumai yra dideli. Šiuo metu Taryba svarsto šių rimtų trūkumų taisymo rekomendacijas. Tarybai priėmus sprendimą, Komisija bus pasirengusi imtis atitinkamų įgyvendinimo veiksmų.

Vidaus sienų kontrolės atnaujinimo išlaidos

Kad būtų galima užtikrinti, jog vidaus sienų kontrolė vėliau būtų panaikinta, būtina stabilizuoti Šengeno sistemą, pasinaudojus jos apsaugos mechanizmais. Jos nepanaikinus, žmonės praras didelę laisvo sienų kirtimo duodamą naudą, o piliečiams ir verslui kils didelių ekonominių išlaidų pavojus ir bus žlugdoma bendroji rinka 26 . Jei vidaus sienų kontrolė bus sistemingiau atnaujinama ilgesniam laikui, tai gali lemti nemažas išlaidas, kurias visų pirma patirs ES tarpvalstybiniai darbuotojai, krovininio transporto vežėjai ir viešoji administracija. Laisvų prekių mainų ES vertė šiuo metu viršija 2 800 mlrd. EUR, o apimtis – 1 700 mln. tonų. Apytikriai skaičiuojama, kad sistemingai ir ilgam laikui atnaujinus vidaus sienų kontrolę, vien tiesioginės išlaidos sudarys nuo 5 iki 18 mlrd. EUR 27 . Paveiktas būtų ne tik transporto sektorius, bet ir prekybos prekėmis apimtis ir kainos bei Europos logistikos sektoriaus veiksmingumas; tikėtina, kad išaugtų kainos. Be to, atsirastų naujų darbo rinkos suvaržymų: 1 proc. Šengeno šalyse gyvenančių dirbančiųjų dirba kitoje valstybėje, negu gyvena, ir jiems kontrolės atnaujinimas darytų poveikį 28 .

Sienų kontrolė siejama su ES bendros vizų politikos suskaidymu, tačiau, virtualaus modeliavimo duomenimis, galimas didelis poveikis turizmo pramonei (nuo 10 iki 20 mlrd. EUR arba 0,07–0,14 proc. ES BVP). Jei prasidės procesas, kuriuo sukeliama grėsmė stipresnei ekonominei integracijai, įskaitant tinkamą ekonominės ir pinigų sąjungos veikimą, netiesioginės išlaidos vidutinės trukmės laikotarpiu gali būti gerokai didesnės, negu vertinamos tiesioginės išlaidos, kadangi bendrijos vidaus prekybai, investicijoms ir judumui būtų padarytas kaip reta didelis poveikis.

Tvarus sprendimas dėl išorės sienų

2015 m. gruodžio mėn. Komisija priėmė sienų apsaugos dokumentų rinkinį, skirtą padėti geriau valdyti migraciją ir spręsti ES kylančias saugumo grėsmių problemas, tvirtai laikantis laisvo judėjimo Šengeno erdvėje principo. Pagrindinis šio rinkinio dokumentas – 2015 m. gruodžio 15 d. Komisijos pasiūlymas dėl Europos sienų ir pakrančių apsaugos pajėgų 29 . Siūloma sukurti bendrą sistemą, kuri padės smarkiai padidinti išorės sienų kontrolės veiksmingumą, greičiau nustatyti trūkumus ir nustatyti aiškias operatyvines jų taisymo priemones 30 . FRONTEX turėtų kuo greičiau tapti Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūra, turinčia naujas užduotis ir atsakomybės sritis bei nuosavus išteklius; prireikus veikti staiga, ji galėtų imtis operatyvinių veiksmų prie išorės sienų. Turėdama dvigubai daugiau darbuotojų negu dabar, ši agentūra galėtų pasitelkti dar bent 1 500 nacionalinių ekspertų, kuriuos galima būtų dislokuoti per tris dienas. Tai padėtų išspręsti šiuo metu agentūrai FRONTEX kylančią problemą, kai jos raginimu valstybės narės neužtikrina reikiamo nacionalinių sienos apsaugos pareigūnų skaičiaus. Šiuo pasiūlymu reaguojama į skubų poreikį, ir kol jis nebus pradėtas vykdyti, ES sienos išliks pažeidžiamos. 2015 m. gruodžio mėn. Europos Vadovų Tarybos išvadose Taryba raginama priimti poziciją iki birželio mėn. Komisija pritaria raginimams vadovų, kurie nori sparčiau suformuoti naujas Europos sienų ir pakrančių apsaugos pajėgas ir per vasarą užtikrinti jų veiklą. 

Dar Komisija pateikė tikslinio Šengeno sienų kodekso dalinio pakeitimo pasiūlymą, kuriuo nustatomas privalomas išorės sieną kertančių ES piliečių duomenų sistemingas tikrinimasatitinkamose duomenų bazėse 31 . Tai labai prisidėtų prie saugumo, ypač atsižvelgiant į užsienio teroristų kovotojų keliamą grėsmę. Sistemingas trečiųjų šalių piliečių duomenų tikrinimas atitinkamose bazėse išlieka privalomas jiems atvykstant ir išvykstant.

III.4.    Tenkinti būtiniausius migrantų ir pabėgėlių poreikius

ES požiūrio į pabėgėlius ir migrantus pagrindą sudaro humanizmo principas ir pagarba pagrindinėms teisėms. Jais grindžiama daug šiuo metu vykdomų konkrečių veiksmų: paieška ir gelbėjimas Viduržemio ir Egėjo jūrose, darbas su didžiulį pabėgėlių antplūdį patiriančiomis šalimis siekiant gerinti tokius aspektus, kaip priėmimo pajėgumai, ir pagalba valstybėms narėms, parūpinant paramos skurstantiems ir integracijos gerinimo priemones.

ES ir jos valstybių narių elgesyje su migrantais ir pabėgėliais būtina laikytis dviejų pagrindinių principų. Pirmas susijęs su galimybe naudotis prieglobsčio sistema ir galimybe prašyti tarptautinės apsaugos: tai turi būti suteikiama sparčiai, veiksmingai, kiekvienu atveju paliekant galimybę atsižvelgti į konkrečius ypatumus, įskaitant tinkamas apeliacijos procedūras. Visada būtina užtikrinti negrąžinimo 32 teisę. Antras susijęs su elgesio su visais migrantais ir pabėgėliais sąlygomis. Užtikrinant būtiniausius standartus, būtina gerbti visų asmenų žmogaus teises ir orumą.

Europos migracijos darbotvarkėje ypač pabrėžiama būtinybė apsaugoti vaikus ir imtis tolesnių veiksmų, nustatytų Veiksmų plane dėl nelydimų nepilnamečių (2010–2014 m.) 33 Šiuo metu siekiama taikyti išsamų vaikų apsaugos visoje migracijos grandinėje požiūrį. Pirmenybė pažeidžiamiems asmenims, ir visų pirma nelydimiems nepilnamečiams, numatyta ir vykdant perkėlimą ES. Migrantų antplūdžio valdymo centruose planuojama visapusiškai laikytis vaikų apsaugos ir saugumo užtikrinimo priemonių. Informaciją apie trumpalaikę perspektyvą ir dabartinę veiklos padėtį rasite 6 priede.

Yra patikimų duomenų apie tai, kad migracijos krize naudojasi prekyba žmonėmisužsiimantys nusikaltėlių tinklai, kurie taikosi į labiausiai pažeidžiamus asmenis, visų pirma moteris ir vaikus. Tyrimai rodo, kad jie ėmėsi veiklos kai kurių valstybių narių priėmimo centruose; kai kur dingo iki 60 proc. nelydimų vaikų ir esama rimto pavojaus, kad jie pateko į prekyba žmonėmis užsiimančių grupuočių nagus. Europolas nurodo, kad esama artimų ryšių tarp grupuočių, neteisėtai gabenančių pabėgėlius per sieną ir gaujų, įkalinančių asmenis išnaudojimui sekso prekyboje arba priverstiniam darbui. Todėl nepaprastai svarbu jau pirmuoju etapu migrantų antplūdžio valdymo centruose nustatyti esamas ar galimas prekybos žmonėmis aukas ir jas informuoti apie jų teises. Taip pat svarbu ir būtina bendradarbiauti su policija ir teisminėmis institucijomis siekiant užtikrinti, kad prekiautojai žmonėmis būtų nustatyti ir patraukti baudžiamojon atsakomybėn.

Griežtėjant sienų kontrolei, kaip šiuo metu Vakarų Balkanų maršruto šalyse, ES turi būti pasirengusi prireikus jose visose skubiai padidinti humanitarinę pagalbą. Todėl ES privalo stiprinti savo gebėjimus teikti humanitarinę pagalbą išorėje, o viduje sukurti pajėgumus, kad galėtų padėti šalims, sulaukusioms itin gausaus pabėgėlių ir migrantų antplūdžio.

III.5.    Užtikrinti grąžinimo ir readmisijos veiksmingumą

Sistemingas ir greitas neteisėtų migrantų grąžinimas yra būtina sėkmingo migracijos valdymo dalis ir veiksminga neteisėtos migracijos atgrasomoji priemonė. ES visapusiškai įsipareigoja teikti apsaugą nuo smurto ir konfliktų bėgantiems asmenims. Tačiau migrantus, kuriems nereikia apsaugos, būtina veiksmingai grąžinti į kilmės arba tranzito šalis, visapusiškai paisant žmogaus teisių ir orumo. Veiksminga grąžinimo sistema labai svarbi ir tam, kad išteklius būtų galima skirti asmenims, kuriems reikia apsaugos. Tam reikia veikti ir ES viduje, ir įtraukiant trečiąsias šalis. Tačiau nacionalinėms grąžinimo sistemoms kyla daug praktinių problemų, tokių kaip kelionės dokumentų trūkumas, nepakankami laikinojo sulaikymo pajėgumai valstybėse narėse, ilgos ir neveiksmingos nacionalinės procedūros, kurios tik lengvina slapstymąsi, ir kilmės šalių sudaromos readmisijos kliūtys. 2014 m. grąžinimo koeficientas nedidelis – į tam tikras Afrikos šalis grąžinta tik 16 proc. asmenų, o bendras ES vidurkis sudarė 40 proc., ir tai gerokai per mažai.

Tobulinti grąžinimo sistemą

Atsižvelgiant į 2015 m. užfiksuotą ir 2016 m. numatomą migrantų skaičiaus gausėjimą reikia stiprinti ir tobulinti ES grąžinimo pajėgumus. Veiksminga grąžinimo sistema gyvybiškai svarbi užtikrinant Europos migracijos politikos tvarumą: jei Europa nori apgyvendinti asmenis, kuriems reikia apsaugos, teks nedelsiant grąžinti visus tuos, kurie neturi teisės pasilikti. Kol kas valstybėms narėms nelabai sekėsi kurti nacionalines sistemas, pajėgias išspręsti šias problemas, ir dėl to padaryta žala bendros ES grąžinimo sistemos patikimumui. Komisijos veiksmų grąžinimo srityje plane 34 siūlomi būdai, kaip sukurti stiprią nacionalinę ir Europos masto grąžinimo sistemą.

Tam reikia veikti ir ES viduje, ir įtraukiant trečiąsias šalis. Veikdamos ES viduje valstybės narės turi visapusiškai ir tinkamai taikyti Grąžinimo direktyvą, kartu su Komisija nustatyti ir šalinti teisines ir praktines veiksmingo grąžinimo kliūtis – priimti grąžinimo sprendimus, užtikrinti, kad grąžintini asmenys neišvengtų šio proceso, visą laiką saugoti pagrindines žmogaus teises ir visų apsaugos poreikius. Gruodžio mėn. Komisija pateikė pasiūlymą sukurti naują grąžinimui skirtą Europos kelionės dokumentą 35 . Geriausia galimybe ir toliau laikomas savanoriškas grįžimas, nes juo geriau užtikrinamas orumas ir taupomos lėšos, ir jis, kaip ir bendros programos ir keitimasis geriausios praktikos pavyzdžiais, remiamas iš ES biudžeto. Tačiau migrantai dažnai renkasi savanorišką grįžimą tik tais atvejais, kai susiduria su rimta ir didele nesavanoriško grąžinimo tikimybe. Todėl valstybės narės turi užtikrinti, kad ši tikimybė būtų tikra.

Komisijos požiūris susijęs su praktine ir finansine parama. Ji kuria integruotą grąžinimo valdymo sistemą, kuri sujungia visus valstybių narių ir ES grąžinimo ir reintegracijos tinklus. 2015 m. FRONTEX koordinavo 66 bendrus grąžinimo skrydžius; vykdant šias bendras operacijas, grąžinti iš viso 3 565 migrantai 36 . 2016 m. FRONTEX grąžinimo biudžetas smarkiai padidintas: bendroms grąžinimo operacijoms skirtas 65 mln. EUR biudžetas (anksčiau buvo 10 mln. EUR). Rezultatai bus matyti artimiausiomis savaitėmis, pradėjus vykdyti konkrečias neteisėtų migrantų grąžinimo iš Graikijos ir Italijos paramos operacijas.

Bendradarbiavimas su trečiosiomis šalimis grąžinimo ir readmisijos srityse

Neteisėtų migrantų, kuriems nereikia tarptautinės apsaugos, grąžinimas yra esminė ES migracijos politikos dalis. Trečiosios šalys privalo priimti grąžinamus savo piliečius. Tačiau dėl nuolatinių sunkumų, su kuriais tenka susidurti, ir atsižvelgiant į 2015 m. neteisėtos migracijos tendencijas, grąžinimas ir readmisija tapo vienu iš pagrindinių ES santykių su trečiosiomis kilmės ir (arba) tranzito šalimis prioritetų 37 . Komisija ir valstybės narės nagrinėja teigiamas ir neigiamas paskatas, kurios galėtų būti panaudotos siekiant užtikrinti veiksmingą galiojančių readmisijos susitarimų taikymą arba sudarant naujus. Tai atitinka 2015 m. spalio mėn. Europos Vadovų Tarybos prašymą apibrėžti išsamius ir prie konkrečių poreikių pritaikytus dokumentų rinkinius, kuriuose partneriams būtų pabrėžiama bendradarbiavimo readmisijos srityje svarba visiems santykiams. ES ir jos valstybės narės turėtų koordinuotai taikyti šių paskatų ir lengvatų, įskaitant prekybos lengvatų veikimą, rinkinius. Tai nustatyta siekiant kovo mėn. pateikti Europos Vadovų Tarybai pirmų rezultatų ataskaitą.

Visų pirma stengiamasi gerinti bendradarbiavimą su konkrečiais partneriais grąžinimo ir readmisijos srityse. Daugiausiai dėmesio skiriama žemo grąžinimo koeficiento trečiosioms šalims, su kuriomis nejuda derybos dėl readmisijos susitarimo sudarymo, tokiomis kaip Alžyras ar Marokas, arba kuriose netinkamai įgyvendinamas jau sudarytas readmisijos susitarimas, kaip Pakistane. Pakistane, nepaisant aukšto lygio kontaktų ir ES pastangų 2015 m., galiojančio readmisijos susitarimo įgyvendinimui iškilo tai vienokių, tai kitokių kliūčių. Be to, ypatingas dėmesys skiriamas šalims, iš kurių labai pagausėjo neteisėtų atvykėlių, pavyzdžiui, Afganistanui ir Bangladešui: 2015 m. per Graikiją į ES atvyko daugiau kaip 200 000 afganų, o neteisėtai atvykusių Bangladešo gyventojų skaičius nuo 2014 m. iki 2015 m. patrigubėjo.

Afrikoje Komisija, laikydamasi Valetos veiksmų plano, glaudžiai bendradarbiauja su Užsacharės Afrikos valstybėmis, siekdama sudaryti šioms kilmės šalims galimybę užtikrinti Kotonu susitarime nustatytos teisinės prievolės priimti grąžinamus savo piliečius vykdymą. Šiuo metu veiksmingo grąžinimo koeficientas nedidelis ir tam tikrais atvejais sudaro tik 16 proc.; tai daug mažiau už bendrą (ir taip pat per mažą) ES vidurkį – 40 proc. Stengiantis gerinti padėtį siekiama nustatyti, kokios praktinės pagalbos reikia šalims readmisijos įsipareigojimams vykdyti.

Saugios trečiosios šalys

Prieglobsčio procedūrų direktyvoje valstybėms narėms nustatyta galimybė nenagrinėti prieglobsčio prašymo iš esmės tais atvejais, kai prašytojas, turėdamas pakankamus ryšius su „saugia trečiąja šalimi“, gali siekti apsaugos joje. Esant šioms sąlygoms, tokia nuostata leidžia valstybėms narėms baigti prieglobsčio procedūrą ir grąžinti prieglobsčio prašytoją į minėtąją saugią trečiąją šalį. Tačiau šiuo metu ne visos valstybės narės numato galimybę taikyti šią nuostatą jų nacionalinėje teisėje, arba tai daro tik ribojančiomis sąlygomis 38 . Todėl visos valstybės narės raginamos savo nacionalinės teisės aktuose numatyti saugių trečiųjų šalių sąvoką ir atitinkamomis sąlygomis ją taikyti. 

Atsižvelgdama į tai, Komisija pabrėžia, kad saugios trečiosios šalies sąvoka, kaip ji apibrėžta Prieglobsčio procedūrų direktyvoje 39 , reikalaujama galimybės gauti apsaugą pagal Ženevos konvenciją, bet nereikalaujama, kad saugi trečioji šalis būtų ratifikavusi šią Konvenciją be geografinės išlygos. Be to, nagrinėjant klausimą, ar esama ryšio su atitinkama trečiąja šalimi ir ar dėl to būtų racionalu prieglobsčio prašytojui keliauti į tą šalį, gali būti atsižvelgta į tai, ar prieglobsčio prašytojas tranzitu keliavo per atitinkamą trečiąją šalį ir ar trečioji šalis geografiškai artima prieglobsčio prašytojo kilmės šaliai.

III.6.    Vykdyti ES ir Turkijos bendrą veiksmų planą

Norint per artimiausias savaites ir mėnesius sumažinti neteisėtų migrantų antplūdį, būtina vykdyti ES ir Turkijos bendrą veiksmų planą. Reikia nepamiršti, kad neteisėtai atvykusių asmenų visą žiemą buvo nepaprastai daug, nepaisant oro sąlygų. Vos pradėjus taikyti bendrą veiksmų planą, Turkija žengė svarbius žingsnius jo vykdymui užtikrinti. Turkijos darbo rinkos atvėrimo sirams, kuriems taikoma laikinoji apsauga, priemonės turėtų padėti pabėgėliams daug lengviau susirasti teisėtą darbą. Kiti šiuo metu vykdomi veiksmai skirti panaikinti bendradarbiavimo su ES kliūtis siekiant kovoti su neteisėtu migrantų gabenimu ir neteisėta migracija, o taip pat naudojant informaciją, kuria stengiamasi atkalbėti pabėgėlius nuo pavojingos kelionės į Europą. Turkija pranešė sulaikiusi daugiau neteisėtų migrantų ir kontrabandininkų; 2015 m. suimta 3 700 neteisėtai migrantus gabenančių asmenų, tačiau bendradarbiavimą teisėsaugos ir teismų srityse dar reikia plėtoti.

Užmegzti ir palaikomi aktyvūs ryšiai su Turkijos valdžios institucijomis siekiant užtikrinti, kad pagal konkrečią 3 mlrd. EUR vertės pabėgėlių Turkijoje rėmimo priemonę būtų kuo greičiau pradėtas projektų finansavimas. Bendradarbiaudama su Turkijos valdžios institucijomis Komisija 2015 m. pabaigoje pradėjo Turkijoje esančių sirų, kuriems taikoma laikinoji apsauga, poreikių vertinimą. Pirmoji poreikių vertinimo apžvalga bus pateikta vasario viduryje, joje bus nustatyta, kokie projektai bus finansuojami pagal priemonę. Prioritetinės sritys yra humanitarinė pagalba pabėgėliams, socialinė ir ekonominė parama, integracija į darbo rinką, sveikatos priežiūra ir socialinė įtrauktis, savivaldos infrastruktūra ir pabėgėlių srautų valdymas 40 .

Kitas svarbus žingsnis bus pažanga vykdant readmisiją. Labai svarbu veiksmingai įgyvendinti ES ir Turkijos readmisijos susitarimą 41 tiek dėl Turkijos piliečių readmisijos, tiek nuo 2016 m. birželio 1 d. 42 kitų šalių piliečių, keliavusių per Turkiją tranzitu į ES, readmisijos. Kartu aktyviai siekta didinti Turkijos ir Graikijos dvišalio readmisijos susitarimo, susijusio su kitų šalių piliečiais, veiksmingumą, bet kol kas jis įgyvendinamas nepatenkinamai. Komisija ieško būdų, kaip dar galėtų teikti paramą, ir yra pasirengusi glaudžiai bendradarbiauti su Graikijos ir Turkijos valdžios institucijomis, kad asmenys būtų dažniau grąžinami į Turkiją pagal galiojantį dvišalį susitarimą, kol visapusiškai įsigalios ES ir Turkijos susitarimas.

III.7.    Remti pabėgėlius už ES ribų            

Sirijos gyventojų padėtis beviltiška; 13,5 mln. sirų, iš kurių 6 mln. – vaikai, reikia humanitarinės pagalbos. 2016 m. Komisija ir toliau teiks tokią pat didelę humanitarinę pagalbą, kaip 2015 m., kad būtų patenkinti pagrindiniai Sirijos krizės paveikto regiono pabėgėlių poreikiai. Sirijos viduje ES, nepaisydama stiprėjančio konflikto ir blogėjančios humanitarinės padėties bei naujų šalies viduje perkeltų asmenų srautų, užtikrins pagalbos – maisto, vandens, pastogės ir švietimo – teikimą tiems, kuriems jos reikia, ypač pažeidžiamiausiems asmenims. 350 mln. EUR iš Sirijos patikos fondo bus skirta neatidėliotinai pagalbai 1,5 mln. pabėgėlių ir pervargusioms priimančiosioms bendruomenėms Libane, Turkijoje, Jordanijoje ir Irake. Bus tenkinami pagrindiniai poreikiai, tokie kaip švietimo, sveikatos priežiūros ir higienos. Komisija sparčiai įgyvendins priimtus įsipareigojimus ir nagrinės visas tolesnių veiksmų politines galimybes. Pavyzdžiui, Komisija plėtoja novatoriškus prekybos lengvatų naudojimo būdus pabėgėliams Jordanijoje paremti. Valstybės narės irgi privalo kuo greičiau imtis žadėtų veiksmų, kad padėtis vietose iš tiesų pagerėtų.

Tarptautinė bendruomenė turi aktyviau ir drauge padėti Sirijos pabėgėliams. ES turi pasinaudoti įvairių tarptautinių forumų teikiamomis galimybėmis ir pabrėžti viso pasaulio pastangų svarbą. Todėl reikia atidžiai pasirengti kovo 30 d. JTVPK Ženevoje rengiamam aukšto lygio susitikimui „Pasaulinis dalijimasis atsakomybe kuriant Sirijos pabėgėlių priėmimo būdus“, 2016 m. gegužės mėn. Stambule vyksiančiam JT aukščiausio lygio susitikimo humanitariniais klausimais ir 2016 m. rugsėjo mėn. JT Generalinės asamblėjos aukščiausio lygio susitikimui dėl didelių pabėgėlių ir migrantų srautų problemos sprendimo. Juose ES ir tarptautinei bendruomenei bus suteikta tolesnių galimybių parodyti ilgalaikę paramą Sirijai ir kaimyninėms šalims.

Kovoti su pamatinėmis perkėlimo šalies viduje priežastimis kituose regionuose

ES teikia paramą pabėgėliams ir priimančiosioms šalims kituose pasaulio regionuose, kuriuose susidariusi priverstinio perkėlimo šalies viduje padėtis. 2015 m. viduryje Užsacharės Afrikoje buvo 4,1 mln. pabėgėlių ir iki 11,4 mln. šalies viduje perkeltų asmenų. Sudanas ir Etiopija priėmė daugiau kaip 1 mln. pabėgėlių iš kaimyninių šalių, be to, jose yra beveik 3,5 mln. šalies viduje perkeltų asmenų. Spaudimą didina spartus jaunimo gausėjimas Afrikoje 43 .

Todėl reikės ryžtingų ir tvarių Sąjungos ir kitų pasaulinių veikėjų veiksmų susijusiose šalyse. Finansavimas gali būti suteiktas greitai, visų pirma per Skubiosios pagalbos Afrikai patikos fondą. Siekiant padėti patikos fondo aprėpties šalims priimti regiono pabėgėlius, reikia pradėti vykdyti projektus, kuriais pabėgėliams suteikiama galimybė gauti švietimą, socialinę rūpybą ir prieigą prie darbo rinkos, be to, teikti paramą sienų valdymui.

Suteikti teisėtų galimybių

Kitas būdas teikti tvarkingą paramą pabėgėliams – pasitelkti perkėlimo į ES ir humanitarinio priėmimo programas. Šiomis programomis galima sukurti teisėtų galimybių teikti apsaugą tiems, kuriems jos reikia, apsieinant be pavojingų kelionių, dėl kurių kilo tokia daugybė tragedijų. Perkėlimas į ES yra pasaulinio masto, ir viso pasaulio partneriai, dirbantys su JTPRK, yra pajėgūs teikti paramą bendroms pastangoms padėti tiems, kuriems reikia tarptautinės apsaugos.

Laikantis 2015 m. birželio mėn. Komisijos rekomendacijos 44 sutarta dėl 22 504 žmonių perkėlimo į ES programos; taip suteikiama pagalba šalies viduje perkeltiems asmenims už ES ribų, kuriems akivaizdžiai reikia tarptautinės apsaugos. Veiksmingas perkėlimas į ES pagal sutartą programą prasidės paprašius JTPRK ir truks dvejus metus. Programoje dalyvaujančios valstybės pateikė informaciją, kad iki 2015 m. pabaigos į ES perkelti 3 358 žmonės 45 . Sutartus įsipareigojimus reikės įvykdyti laiku. Iki balandžio mėn. Komisija, remdamasi sukaupta praktine patirtimi, pateiks horizontalaus perkėlimo į ES iniciatyvą, kuria bus užtikrinamas kolektyvinis požiūris į perkėlimą į ES, ir įtvirtins ją kaip pagrindinę ES pagalbos didelius pabėgėlių kiekius priimančioms šalims priemonę, kuria bus užtikrinama pabėgėlių apsauga ir jiems nebereikės neteisėtai keliauti pavojingais maršrutais, vedamiems neteisėtai migrantus gabenančių asmenų.

Reikia greitai patvirtinti kartu su Turkija vykdomą savanoriško humanitarinio priėmimo programą 46 , kad valstybėms narėms būtų sukurta teisėta galimybė siūlyti tarptautinę apsaugą asmenims, perkeltiems dėl konflikto Sirijoje, o valstybės narės turėtų paspartinti Komisijos rekomendacijos svarstymą. Programą bus galima vykdyti sumažinus srautus žmonių, neteisėtai kertančių sieną iš Turkijos, ir pritaikyti ją prie pabėgėlių skaičiaus Turkijoje. Greitai dėl jos sutarus ir pradėjus įgyvendinti, būtų įneštas didelis indėlis į veiksmingus santykius dėl migracijos su Turkija ir padedama vykdyti ES ir Turkijos bendrame veiksmų plane numatytus veiksmus.

IV.    ES TEISĖS VYKDYMO UŽTIKRINIMAS IR PAŽEIDIMAI

2015 m. rugsėjo mėn. Komisija pradėjo vykdyti iniciatyvą pradėti arba tęsti įvairių bylų, susijusių su visapusišku ir tinkamu prieglobsčio procedūros, priėmimo sąlygų, Dublino ir EURODAC reglamentuose nustatytos prievolės imti pirštų atspaudus ir grąžinimo teisės aktų vykdymu, nagrinėjimą. Prieglobsčio srityje Komisija 2015 m. nuo rugsėjo 23 d. iš viso priėmė 58 sprendimus (oficialius pranešimus ir pagrįstas nuomones), susijusius su ES prieglobsčio acquis perkėlimu į nacionalinę teisę ir laikymusi.

Po rugsėjo mėn. veiksmų kelios valstybės narės pranešė Komisijai apie nacionalinė teisės aktus, kuriais tvirtina visapusiškai perkėlusios susijusias direktyvas. Komisijos tarnybos šiuo metu atlieka priemonių, apie kurias buvo pranešta, baigtumo įvertinimą 47 . Kadangi nėra išsamaus pranešimo, Komisija šiandien nusprendė pateikti pagrįstą nuomonę dėl 9 atvejų.

Dėl Grąžinimo direktyvos Komisija išsiuntė 10 valstybių narių administracinius laiškus, prašydama paaiškinti grįžimo sprendimų priėmimą ir priemones, kurių imtasi jų veiksmingam įgyvendinimui. Gavusi šias pastabas Komisija užmezgė glaudžius ryšius su atitinkamomis valstybėmis narėmis ir kartu siekia nustatyti grąžinimo kliūtis ir problemas bei jų sprendimo būdus, kad padidėtų grąžinamų asmenų skaičius ir būtų vykdomi visi įsipareigojimai.

Komisijos veikla įgyvendinimo ir pažeidimų srityje susijusi su faktu, kad viena iš ES migracijos valdymo sistemos, ir visų pirma bendros Europos prieglobsčio sistemos, silpnųjų vietų buvo neišsamus teisės aktų perkėlimas į nacionalinę teisę ir jų įgyvendinimo nenuoseklumas. Komisija deda visas pastangas, kad padėtų valstybėms narėms užtikrinti visišką atitiktį. Ji ir toliau visapusiškai naudosis Sutartyse nustatytais įgaliojimais atlikdama tolesnius veiksmus dėl galimų ir esamų pažeidimo procedūrų, kad užtikrintų visapusišką bendrai sutartų ES taisyklių laikymąsi.

V.    IŠVADA

Artėjant Europos Vadovų Tarybos vasario mėn. susitikimui būtina skubiai padaryti viską, kas būtina migracijos sistemos tvarkai atkurti ir užtikrinti neteisėtų srautų kontrolę rytinėje Viduržemio jūros regiono dalyje ir Vakarų Balkanų maršruto šalyse. Europos Vadovų taryba turi įsipareigoti vykdyti būtinus veiksmus, o ES institucijos, ES agentūros ir visos valstybės narės turi ryžtingai juos įgyvendinti.

Tinkamam sienų valdymui reikia, kad visi naujai atvykę asmenys būtų veiksmingai registruojami ir nukreipiami vykdyti nacionalines prieglobsčio procedūras, perkėlimo Europos Sąjungoje procedūras arba grąžinimo procedūras, laikantis Dublino ES taisyklių. Visapusiškai taikant ES prieglobsčio ir sienų valdymo teisę ir įgyvendinant per pastaruosius metus priimtus kolektyvinius sprendimus bus užtikrinama, kad valstybės narės lygiai dalysis atsakomybę ir kad kiekviena valstybė narė pajėgs suvaldyti padėtį.

Pašalinti neteisėtos migracijos paskatas reiškia taip pat gerinti padėtį kilmės šalyse, bendradarbiavimą su pagrindinėmis tranzito šalimis, tokiomis, kaip Turkija, kurti patikimus teisėtos migracijos kanalus ir užtikrinti veiksmingą, sistemingą ir savalaikį neturinčių teisės pasilikti asmenų grąžinimą ir readmisiją.

Europos Sąjunga turi teisinę ir moralinę pareigą bei istorinę atsakomybę apsaugoti tuos, kuriems to reikia. Pabėgėlių krizę Europa gali – ir privalo – suvaldyti bendromis jėgomis. Tam prireiks darnių visų ES valstybių, institucijų ir agentūrų pastangų įvairiose srityse, kad būtų įgyvendinta viskas, dėl ko sutarta. Komisija ir toliau dės visas pastangas, kad padėtų valstybėms narėms atlikti jų įsipareigojimus.

Priedai:

1 priedas. ES ir Turkijos bendras veiksmų planas. Įgyvendinimo ataskaita        

2 priedas. Graikija: dabartinės padėties ataskaita            

3 priedas. Italija: dabartinės padėties ataskaita            

4 priedas. Perkėlimas. Dabartinės padėties lentelė                

5 priedas. Veiksmai po Vakarų Balkanų šalių vadovų susitikimo. Dabartinės padėties ataskaita

6 priedas. Vykdomi veiksmai, kuriais prisidedama prie vaikų migrantų apsaugos

7 priedas. Valstybių narių įsipareigojimai patikos fondams. Esamos padėties lentelė

8 priedas. ES teisės įgyvendinimo padėtis

9 priedas. Pagal civilinės saugos mechanizmą valstybių narių patvirtinta parama Serbijai, Slovėnijai, Kroatijai ir Graikijai

(1)

     Operacijos „Triton“ mastas centrinėje Viduržemio jūroje gegužės mėn. patrigubėjo: 2015 m. sausio 1 d. – 2016 m. sausio 31 d. laikotarpiu išgelbėta 155 000 žmonių. 2015 m. gruodžio mėn. vykdant bendrą operaciją „Poseidon“ suaktyvinti veiksmai Viduržemio jūros rytinėje dalyje: per tą patį laikotarpį išgelbėta daugiau kaip 107 000 žmonių.

(2)

     30 darbuotojų turinti įstaiga bus informacijos centras, ji taip pat stiprins bendradarbiavimą su pagrindinėmis įstaigomis, kaip antai finansinės žvalgybos padaliniais, Internetinės informacijos žymėjimo padaliniu ir valstybių narių nacionaliniais kontaktiniais centrais.

(3)

         Komisijos komunikatai Europos Parlamentui ir Tarybai: Migrantų antplūdžio valdymo centrų kūrimo Graikijoje ir Italijoje pažangos ataskaitos, 2015 m. gruodžio 15 d. COM(2015) 678 final ir COM(2015) 679 final. Žr. 2 ir 3 priedus.

(4)

         Italija ir Graikija buvo tarp keturių valstybių narių (kitos dvi – Kipras ir Kroatija), dėl kurių Komisija pradėjo pažeidimo tyrimo procedūrą dėl EURODAC reglamento.

(5)

     Atsakymų į dabartinį FRONTEX prašymą gavimo lygis buvo 83 proc. EPPB paprašė skirti 374 ekspertus; įsipareigota paskirti 201 ekspertą. 

(6)

             Rugsėjo mėn. Komisijos surengtame Perkėlimo Europos Sąjungoje ir į Europos Sąjungą forume, kuriame dalyvavo valstybės narės, buvo susitarta dėl įvairių perkėlimo Europos Sąjungoje priemonių įgyvendinimo.

(7)

             Įskaitant gruodžio mėn. skirtą 20 mln. EUR dotaciją, kurios paskirtis – padėti vykdyti įgyvendinimo darbus Graikijoje, ir vienkartines 6,000 EUR išmokas valstybėms narėms už kiekvieną Europos Sąjungoje perkeltą asmenį ir 500 EUR išmokas perdavimo sąnaudoms apmokėti. Pastaroji dalis bus išmokėta valstybėms narėms kaip kita dalis lėšų pagal PMIF ir VSF nacionalines programas.

(8)

         Anglų, prancūzų, ispanų, italų, portugalų, arabų, persų, armėnų, puštūnų, rusų, somalių, albanų, tigrajų ir urdu kalbomis.

(9)

             Ir dar 8 mln. EUR pagal regioninę programą.

(10)

     Žr. 7 priedą. Kol kas 654 mln. EUR skirta Sirijos patikos fondui: 594 mln. EUR iš ES biudžeto ir tik 60,5 mln. EUR iš 19 valstybių narių.

(11)

     Žr. 7 priedą.

(12)

     Pavyzdžiai: Malis – 3 projektai (vertė – 43,5 mln. EUR), kuriais siekiama remti vietos valdžios institucijas ir pažeidžiamų gyventojų grupes Malio šiaurėje ir kurti darbo vietas kituose šalies regionuose; Nigeris – du projektai (vertė 32 mln. EUR), įgyvendintini Nigerio Agadeso regione, kuriais siekiama padėti valdžios institucijoms valdyti migracijos srautus ir skatinti tvarias alternatyvas neteisėtai migracijai; Senegalas – vienas projektas (vertė – 8 mln. EUR), kuriuo siekiama padėti labiausiai pažeidžiamiems šalies gyventojams – gerinti jų gyvenimo sąlygas ir didinti vietos gyventojų atsparumą; Chartumo procesas – vienas projektas (vertė – 40 mln. EUR), kuriuo siekiama geriau valdyti migraciją stiprinant gebėjimus ir teikiant pagrindines priemones, plėtojant politiką ir rengiant teisės aktus dėl prekybos žmonėmis ir neteisėto žmonių gabenimo, taip pat didinti informuotumą apie pavojus, susijusius su neteisėta migracija; Etiopija – vienas projektas (vertė – 20 mln. EUR), kuriuo siekiama pagerinti migrantų ir grįžtančių asmenų gyvenimo sąlygas organizuojant profesinį mokymą, teikiant mikrofinansavimą ir kuriant darbo vietas, kad Etiopijos pabėgėliams būtų sudarytos sąlygos grįžti ir reintegruotis; Somalis – vienas projektas (vertė – 50 mln. EUR), kuriuo siekiama remti Somalio pabėgėlių savanorišką grįžimą į stabilius Somalio regionus, sudarant palankias sąlygas jų grįžimui ir reintegracijai.

(13)

     Bendras veiksmų planas pradėtas vykdyti po 2015 m. lapkričio 29 d. ES valstybių ar vyriausybių vadovų aukščiausio lygio susitikimo su Turkija. Žr. 1 priedą.

(14)

     Du Italijoje ir vienas Graikijoje.

(15)

     Ši parama neturi būti nutraukta pasibaigus atskirų ekspertų kadencijai, nes esama realaus pavojaus, kad bus žengtas žingsnis atgal, jei ekspertai išvyks ir nebus atsiųsta pakaitinių ekspertų.

(16)

     Žr. 2 priedą.

(17)

     Žr. 3 priedą.

(18)

     Centrai Lampedūzoje (veikia nuo 2015 m. spalio mėn.) ir Pocale (veikia nuo 2016 m. sausio 19 d.).

(19)

     Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Europos Vadovų Tarybai ir Tarybai „Pabėgėlių krizės valdymas. Prioritetinių veiksmų pagal Europos migracijos darbotvarkę įgyvendinimo padėtis“ 2015 m. spalio 14 d. COM(2015) 510 final.

(20)

     Komisijos rekomendacija Graikijos Respublikai dėl skubių priemonių, kurių turi imtis Graikija, kad būtų atnaujintas perdavimas pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 604/2013 (2016 m. vasario 10 d. C(2016) 871).

(21)

     Rugsėjo mėn. Komisijos surengtame Perkėlimo Europos Sąjungoje ir į Europos Sąjungą forume, kuriame dalyvavo valstybės narės, buvo susitarta dėl įvairių perkėlimo Europos Sąjungoje priemonių įgyvendinimo.

(22)

     Konkrečios valstybės narės vis dar pasiskirstyti 8 000 vietų iš pirmųjų 40 000, numatytų pagal perkėlimo sistemą.

(23)

     2016 m. vasario 8 d. duomenys. Išsami informacija pateikta 4 priede.

(24)

     Tai galioja ir kalbant apie išorės sienas, ir apie vidaus sienas ten, kur atnaujinta sienų kontrolė. Valstybė narė gali leisti atvykti net jei netenkinamos atvykimo sąlygos, remdamasi humanitarinėmis priežastimis, ir pranešti apie tai kitoms valstybėms narėms.

(25)

     Vidaus sienų kontrolės atnaujinimo terminas Vengrijoje ir Slovėnijoje baigėsi. Prancūzija ir Malta taip pat vykdo sienų kontrolę prie savo vidaus sienų dėl su migracijos krize nesusijusių priežasčių.

(26)

     Leidinio „France Stratégie“ duomenimis, visam laikui atnaujinus vidaus sienų kontrolę Šengeno erdvėje prekyba tarp šalių galėtų sumažėti bent 10 proc.

(27)

     Labiausiai tikėtina, kad papildomos išlaidos sudarys 7,1 mlrd. EUR; krovinių keliais vežėjai, kurie kirsdami sieną vidutiniškai sugaišta vieną valandą, patirs 3,4 mlrd. EUR papildomų išlaidų per metus, o vežėjai, kurie vidutiniškai sugaišta dvi valandas, patirs daugiau kaip 6,7 mlrd. EUR papildomų išlaidų. Bus paveikta ne mažiau kaip 57 mln. tarptautinių kelių transporto operacijų. Keleivių požiūriu papildomas kelionės laikas, vėlavimas ir spūstys labiausiai paveiks sausumos transportą (2,6 mlrd. EUR per metus), o papildomos dokumentų kontrolės procedūros valstybių narių biudžetams kainuotų apie 1,1 mlrd. EUR per metus.

(28)

     Tarpvalstybinių darbuotojų ypač daug Slovakijoje (5,7 proc.), Estijoje (3,5 proc.), Vengrijoje (2,4 proc.) ir Belgijoje (2,3 proc.).

(29)

     2015 m. gruodžio 15 d. pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl Europos sienų ir pakrančių apsaugos pajėgų, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 2007/2004, Reglamentas (EB) Nr. 863/2007 ir Tarybos sprendimas 2005/267/EB, COM(2015) 671 final.

(30)

     Prie šio pasiūlymo taip pat bus pridėtas Pažangaus sienų valdymo dokumentų rinkinys, kuriuo siekiama gerinti ES išorės sienų veiksmingumą, efektyvumą ir saugumą taikant Šengeno erdvės valdymo technologijas.

(31)

     2015 m. gruodžio 15 d. pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo dėl atitinkamų duomenų bazių tikrinimo prie išorės sienų sugriežtinimo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 562/2006, COM (2015) 670 final.

(32)

     Pagal šį ES ir tarptautinėje teisėje įtvirtintą principą draudžiama išsiųsti arba grąžinti pabėgėlius į šalį, kurioje jų gyvybei ar laisvei grėstų pavojus dėl rasės, religijos, pilietybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar politinių pažiūrų.

(33)

     Veiksmų planas dėl nelydimų nepilnamečių (2010–2014 m.), 2010 m. gegužės 6 d. COM(2010) 2013 final.

(34)

     Komisijos Komunikatas Europos Parlamentui ir Tarybai. ES veiksmų grąžinimo srityje planas, COM(2015) 453 final, 2015 m. rugsėjo 9 d.

(35)

     2015 m. gruodžio 15 d. pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl Europos kelionės dokumento neteisėtai ES esantiems trečiųjų šalių piliečiams grąžinti, COM(2015) 668 final.

(36)

     Prie jų nepriskaičiuojamos nacionalinės grąžinimo operacijos, atliekamos be FRONTEX paramos.

(37)

     Šiuo požiūriu ypač daug dėmesio bus skiriama pagrindinėms neteisėtos migracijos į ES kilmės ir tranzito šalims, kaip antai Afganistanui, Alžyrui, Bangladešui, Etiopijai, Ganai, Dramblio Kaulo Krantui, Maliui, Marokui, Nigeriui, Nigerijai, Pakistanui, Senegalui, Somaliui, Sudanui ir Tunisui.

(38)

     2016 m. vasario 5 d. spaudos konferencijoje Graikijos vidaus reikalų ministras P. Kourumplis sakė, kad Graikija laiko Turkiją „saugaus tranzito trečiąja šalimi“.

(39)

     Prieglobsčio procedūrų direktyvos 2013/32/ES 38 straipsnio 1 dalies e punktas.

(40)

     Prioritetinių sričių sąrašas pateikiamas 1 priedo priedėlyje.

(41)

     Tai svarbi Turkijos vizų režimo liberalizavimo veiksmų plano dalis.

(42)

     Laikydamasi bendro veiksmų plano, Komisija pateikė priemonių, kuriomis paankstintų šios nuostatos taikymo pradžią nuo 2017 m. spalio 1 d. iki 2016 m. birželio 1 d.

(43)

     Skaičiuojama, kad iki 2030 m. Afrikos gyventojų, kurių 60 proc. yra 24 m. ir jaunesni, padaugės beveik 500 mln. Šaltinis: Jungtinių Tautų ekonomikos ir socialinių reikalų departamento gyventojų skyrius (2015 m.).

(44)

     2015 m. birželio 8 d. Komisijos rekomendacija dėl Perkėlimo į ES programos , C(2015) 3560 final.

(45)

     Belgija (123), Čekija (16), Airija (163), Italija (96), Nyderlandai (220), Jungtinė Karalystė (1 000), Lichtenšteinas (20), Šveicarija (387).

(46)

     2015 m. gruodžio 15 d. Komisijos rekomendacija dėl kartu su Turkija vykdomos savanoriškos pabėgėlių priėmimo programos, C(2015) 9490.

(47)

     Žr. 8 priedą.

EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2016 02 10

COM(2016) 85 final

PRIEDAS

prie

Komisijos komunikato Europos Parlamentui ir Tarybai dėl prioritetinių veiksmų pagal Europos migracijos darbotvarkę įgyvendinimo padėties

ES ir Turkijos bendras veiksmų planas. Įgyvendinimo ataskaita

ES ir Turkijos bendras veiksmų planas. Įgyvendinimo ataskaita

Laikotarpis: 2015 m. gruodžio 17 d. – 2016 m. sausio 31 d.

Įžanga

2015 m. lapkričio 29 d. vykusiame ES ir Turkijos aukščiausiojo lygio susitikime ES ir Turkija aktyvavo bendrą veiksmų planą (BVP), dėl kurio susitarta ad referendum 2015 m. spalio 15 d. BVP tikslas – stiprinti bendradarbiavimą, siekiant paremti Sirijos pabėgėlius, kuriems suteikta laikinoji apsauga, ir juos priimančias bendruomenes Turkijoje, taip pat užkirsti kelią neteisėtų migrantų srautams į ES. Taigi BVP įgyvendinimas turėtų padėti sureguliuoti migracijos srautus ir sustabdyti neteisėtą migraciją.

Šios antros BVP įgyvendinimo ataskaitos, skelbiamos praėjus dviem mėnesiams nuo plano aktyvavimo, tikslas – informuoti apie veiksmingus tolesnius veiksmus, kurių nuo 2015 m. gruodžio 17 d., kai buvo paskelbta pirmoji ataskaita, Turkija ir ES ėmėsi įgyvendindamos atitinkamus įsipareigojimus. Šios ataskaitos yra bendrų pastangų atidžiai stebėti padėtį dalis.

1.1 dalis

1.1.     Statistiniai duomenys (Europos Sąjungoje)

Vienas iš pagrindinių BVP tikslų – pasiekti konkrečių rezultatų, visų pirma sustabdyti neteisėtų migrantų antplūdį.

Nors manyta, kad dėl žiemos oro sąlygų atvykstančių asmenų sumažės, šiuo metų laiku iš Turkijos į ES neteisėtai atvyksta dar daug žmonių. Kalbant konkrečiau, per 46 ataskaitinio laikotarpio dienas (t. y. nuo gruodžio 17 d. iki sausio 31 d.):

ES jūra ir sausuma (t. y. per Graikiją ir Bulgariją) pasiekusių neteisėtų migrantų iš viso buvo 110 211. Dauguma jų, t. y. 109 336 arba 99,2 proc., atvyko per Egėjo jūrą;

Graikijos sieną per parą neteisėtai kirsdavo vidutiniškai po 2 377 asmenis, Bulgarijos – 19, taigi iš viso – 2 396;

kirsdami Graikijos sieną per savaitę vidutiniškai atvykdavo 16 437 asmenys.

Šiuos skaičius galima palyginti su ankstesnių mėnesių skaičiais:

iš Turkijos į Graikiją 2015 m. rugsėjo, spalio, lapkričio ir gruodžio mėn. bei 2016 m. sausio mėn. atitinkamai iš viso neteisėtai atvyko 147 639, 214 792, 154 381, 110 835 ir 67 756 asmenys;

tais pačiais mėnesiais atitinkamai per dieną atvykdavo vidutiniškai 4 921, 6 929, 5 146, 3 575 ir 2 186 žmonės.

Iš Turkijos į Graikiją (jūra) gruodžio ir sausio mėn. neteisėtai atvykusių asmenų skaičius nurodytas tolesnėse diagramose. 1 diagramoje pateiktas neteisėtai atvykusių asmenų skaičius per dieną, o 2 diagramoje – per savaitę 1 .

3 diagramoje pateiktas iš Turkijos į Graikiją nuo 2015 m. rugsėjo mėn. iki 2016 m. sausio mėn. neteisėtai atvykusių asmenų skaičius per mėnesį. 4 diagramoje nurodytas neteisėtai atvykusių asmenų skaičius per tą patį laikotarpį, t. y. nuo 2015 m. rugsėjo mėn. iki 2016 m. sausio mėn., suskirstytas pagal dažniausias tautybes (remiantis vos atvykusių migrantų teiginiais) – Sirijos, Afganistano ir Irako. Išskaidyti duomenys rodo, kad sirų procentinė dalis tarp visų atvykstančių asmenų sumažėjo (nuo 69 proc. iki 38 proc.), o padidėjo afganistaniečių (nuo 18 proc. iki 24 proc.) ir irakiečių (nuo 8 proc. iki 15 proc.).

1 diagrama. Iš Turkijos į Graikiją 2015 m. gruodžio mėn. – 2016 m. sausio mėn. neteisėtai atvykusių asmenų skaičius per dieną. Šaltinis – FRONTEX

2 diagrama. Iš Turkijos į Graikiją 2015 m. gruodžio mėn. – 2016 m. sausio mėn. neteisėtai atvykusių asmenų skaičius per mėnesį. Šaltinis – FRONTEX 

Komisijos 3 diagrama. Iš Turkijos į Graikiją 2015 m. gruodžio mėn. – 2016 m. sausio mėn. neteisėtai atvykusių asmenų skaičius per mėnesį. Šaltinis – 2016 m. vasario 8 d. FRONTEX rizikos analizės tinklo (angl. FRAN) duomenys (2015 m.) ir ataskaitų apie bendras operacijas teikimo priemonės (angl. JORA) duomenys (2016 m. sausio mėn.). JORA duomenys yra preliminarūs ir gali keistis.

Komisijos 4 diagrama. Iš Turkijos į Graikiją 2015 m. rugsėjo mėn. – 2016 m. sausio mėn. neteisėtai atvykę asmenys pagal tautybę (sirai, afganistaniečiai ir irakiečiai). Šaltinis – 2016 m. vasario 8 d. FRONTEX FRAN duomenys (2015 m.) ir JORA duomenys (2016 m. sausio mėn.). JORA duomenys yra preliminarūs ir gali keistis.

Nors bendras iš Turkijos į Graikiją neteisėtai atvykstančių asmenų skaičius kinta, apskritai jis mažėja (žr. 2 ir 3 diagramas). Vis dėl to tokio mažėjimo žiemos sąlygomis buvo galima tikėtis. Tačiau ir žiemos sezonui skaičiai išlieka dideli.

Teisines ir operacinės priemones, kurių ėmėsi Turkijos valdžios institucijos, siekdamos sustabdyti neteisėtą migraciją, iš pradžių, nors ir ribotu mastu, turėjo įtakos migracijos srautams. Kol kas jų poveikio trumpuoju laikotarpiu kiekybiškai įvertinti neįmanoma.

Pažymėtina ir tai, kad dėl blogėjančių klimato sąlygų daugiau žūsta sieną į Graikiją neteisėtai kirsti mėginančių asmenų 2 .

1.2. Statistiniai duomenys (Turkijoje)

Turkijoje šiuo metu yra 2 582 600 Sirijos pabėgėlių 3 , kuriems visiems kaip grupei Turkija yra suteikusi laikinosios apsaugos statusą. Šis statusas suteikia galimybę naudotis viešosiomis paslaugomis, pavyzdžiui, švietimo ir sveikatos priežiūros. Nuo 2016 m. sausio 15 d. tam tikromis sąlygomis (žr. toliau) Turkija taip pat suteikia galimybę įsidarbinti. Sausio 22 d. pabėgėlių stovyklose buvo 269 207 sirai, kuriems teikiama įvairi parama.

Nuo tada, kai 2015 m. gruodžio 17 d. paskelbta pirmoji BVP įgyvendinimo ataskaita, ES nusprendė rinkti ES ir Turkijos BVP įgyvendinimo duomenis pagal integruotą politinio atsako į krizes mechanizmą (angl. IPCR). Šiomis aplinkybėmis po sausio 22 d. diskusijų Turkija sutiko pagal sutartą modelį teikti tam tikrų rodiklių rinkiniu grindžiamus ES ir Turkijos BVP įgyvendinimo duomenis. Taigi sausio 22 d. Turkijos valdžios institucijos pateikė šią informaciją:

350 000 Sirijos vaikų, kuriems suteikta laikinoji apsauga, užrašyti į mokyklą;

gimė 151 746 kūdikiai (iki sausio 22 d.);

sausio 18 d. duomenimis Turkijoje buvo užregistruoti 217 952 ne sirai, tuo metu registracijos vis dar laukė 138 912 asmenys;

sausio 1–15 d. į Turkiją teisėtai atvyko 42 936 sirai, iš jos teisėtai išvyko – 13 887. Atitinkamai teisėtai atvykusių ir išvykusių iraniečių buvo 24 896 ir 32 268, irakiečių – 12 525 ir 16 300, libaniečių – 2 778 ir 5 449, jordaniečių – 2 032 ir 2 527. Priklausomai nuo vizos galiojimo trukmės, užsieniečiai Turkijoje gali likti nuo 30 iki 90 dienų. Užsieniečiai, turintys teisę į Turkiją atvykti be vizos, šalyje gali likti iki 90 dienų per 180 dienų laikotarpį;

sausio 1–15 d. Graikija Turkijai pateikė 322 readmisijos prašymus. Bulgarija nepateikė nė vieno. Šiuo metu Turkija vertina Graikijos prašymus 4 ;

per minėtą sausio 1–15 d. laikotarpį Turkijos sienos apsaugos institucijos neleido 2 541 migrantui neteisėtai išvykti iš Turkijos teritorijos jūra ir 4 671 – sausuma ir vykti ES link;

2015 m. Turkijoje užregistruoti 64 109 prieglobsčio prašymai (iš kurių 11 383 pateikė Afganistano piliečiai ir 42 105 – Irako piliečiai) 5 . Tais pačiais metais užbaigtos tik 459 prieglobsčio procedūros (suteikiant pabėgėlio statusą arba aiškiai atmetant prieglobsčio prašymą). Likę prašymai dar neišnagrinėti;

sausio 1–15 d. Turkijos pakrančių apsaugos tarnyba, policija ir žandarmerija atliko septynias bendras operacijas, per kurias siekta sulaikyti neteisėtus migrantus, tarpininkus ir neteisėtai žmones gabenančius asmenis ir užkirsti kelią neteisėtai išvykstantiems asmenims. Sulaikyta 230 neteisėtai žmones gabenusių asmenų.

Be to, Turkija nurodė, kad jos teisėsaugos institucijos dėjo daugiau pastangų siekdamos užkirsti kelią neteisėtai išvykstantiems asmenims, sulaikyti neteisėtai žmones gabenančius asmenis ir gelbėti migrantus jūroje. Turkija pranešė 2015 m. gruodžio mėn. sulaikiusi po 514 neteisėtų migrantų per dieną (2015 m. lapkričio mėn. šis skaičius buvo 450). 2015 m. iš viso suimta 3 700 neteisėtai migrantus gabenusių asmenų. Turkijos pakrančių apsaugos tarnyba, žandarmerija ir visos kitos teisėsaugos institucijos atlieka svarbų vaidmenį sulaikant neteisėtus migrantus ir neteisėtai žmones gabenančius asmenis.

Turkija pažadėjo vasario mėnesį pagal sutartą modelį pateikti daugiau informacijos.

2 dalis

Turkijos įsipareigojimų pagal ES ir Turkijos bendrą veiksmų planą vykdymas

Siekdama sumažinti tranzitinę migraciją į ES, sausio 8 d. Turkija įvedė vizų reikalavimus iš trečiųjų šalių į Turkijos oro arba jūrų uostą vykstantiems sirams. Priemonės poveikis iš karto buvo akivaizdus – pradėjus ją įgyvendinti iš Libano ir Jordanijos į Turkiją įleistų sirų skaičius gerokai sumažėjo: nuo 41 781 siro per paskutines aštuonias dienas iki vizų reikalavimų įvedimo (t. y. sausio 1–8 d.) iki 1 155 sirų per vėlesnes dešimt dienų (t. y. sausio 9–18 d.). Taigi įleista 40 000 asmenų mažiau.

Sausio 15 d. Turkija priėmė teisės aktą, pagal kurį sirams, kuriems suteikta laikinoji apsauga, leista įsidarbinti tam tikromis sąlygomis ir atsižvelgiant į tam tikrus apribojimus. Taip įgyvendintas vienas pagrindinių įsipareigojimų pagal BVP. Priemonės tikslas – Turkiją paversti patrauklesne prieglobsčio šalimi sirams ir kartu pašalinti vieną pagrindinių veiksnių, skatinančių sirus neteisėtai kirsti ES sieną ieškant geresnių perspektyvų. Pagal minėtą teisės aktą siras gali pateikti prašymą išduoti darbo leidimą praėjus tik šešiems mėnesiams po to, kai patvirtinamas jo laikinosios apsaugos statusas. Darbo leidimai gali būti išduodami tik provincijose, kuriose leidžiama gyventi pabėgėliams, kuriems suteikta laikinoji apsauga. Teisės akte nenumatyta apribojimų dėl ekonomikos sektorių, tačiau nustatyta Sirijos pabėgėliams taikytina 10 proc. riba, išskyrus žemės ūkio ir gyvulininkystės sektorius. Teisės aktas taikomas tiesiogiai, bet kadangi jis bendro pobūdžio, gali prireikti papildomų įgyvendinimo taisyklių. Tai, kad teisės aktas priimtas, yra neabejotinai labai teigiamas žingsnis į priekį, tačiau jo realus poveikis priklausys nuo to, kaip sparčiai ir veiksmingai jis bus įgyvendinamas.

Turkija parengė ir pateikė parlamentui teisės akto dėl asmens duomenų apsaugos projektą. Jei jis būtų suderinamas su Europos standartais, jis suteiktų Turkijai galimybę glaudžiau bendradarbiauti su Europolu, Eurojustu ir valstybių narių teisėsaugos institucijomis. Dabartinį įstatymo projektą dar reikia tobulinti, ypač kiek tai susiję su duomenų apsaugos institucijos nepriklausomumu ir teisėsaugos institucijų bei žvalgybos veiklos neįtraukimu į šio įstatymo taikymo sritį. ES susirūpinimą keliančius klausimus nurodė Turkijai, tikėdamasi, kad šiuos trūkumus dar galima pašalinti parlamentinio proceso etape.

Sausio 8 d. Turkijos vyriausybė pateikė parlamentui ratifikuoti Turkijos, Bulgarijos ir Graikijos trišalį susitarimą.

Turkija pareiškė esanti pasirengusi geriau įgyvendinti Turkijos ir Graikijos readmisijos įsipareigojimus ir, be readmisijos punkto Dikili mieste, atidaryti daugiau tokių punktų. Pagrindinė šio dvišalio susitarimo įgyvendinimo problema yra ta, kad vėluojama tvarkyti Graikijos readmisijos prašymus. 2015 m. gruodžio mėn. pabaigoje ir 2016 m. sausio mėn. pabaigoje Turkijos pareigūnai apsilankė Atėnuose ir su Graikijos valdžios institucijomis aptarė dvišalio readmisijos susitarimo įgyvendinimo gerinimo priemones ir būdus.

Sausio mėn. Turkijos policija surengė informavimo kampaniją šalies pietuose esančiame kurorte Bodrume. Provincijos policijos direktoratas parengė informacinius lapelius, kuriais ragino migrantus nesileisti į pavojingas keliones į Europą. Turkų, arabų ir anglų kalbomis atspausdinta apie 5 000 informacinių lapelių, jie perduoti žandarmerijai, kad ši juos išplatintų.

3 dalis 

ES įsipareigojimų pagal ES ir Turkijos bendrą veiksmų planą vykdymas

2015 m. lapkričio 24 d. Komisija priėmė sprendimą, kuriuo sukurta Pabėgėlių Turkijoje rėmimo priemonė ir Sąjungos ir valstybių narių veiksmų, kuriais Turkijai padedama teikti prieglaudą apie 2 mln. pabėgėlių iš Sirijos, koordinavimo mechanizmas. Pradinė suma, kurią Komisija ir valstybės narės yra įsipareigojusios suteikti pagal priemonę 2016–2017 m., yra 3 mlrd. EUR. Valstybės narės palankiai įvertino nustatytą priemonę ir pabrėžė, kad paramos teikimas priklausys nuo to, kaip Turkija įgyvendins įsipareigojimus pagal bendrą veiksmų planą. Galiausiai nuspręsta, kad iš ES biudžeto priemonei bus skirta 1 mlrd. EUR, o valstybės narės suteiks likusią 2 mlrd. EUR sumą, atsižvelgdamos į bendrųjų nacionalinių pajamų dalį. Vasario 3 d. valstybės narės pasiekė politinį susitarimą dėl priemonės finansavimo šaltinių ir veikimo sąlygų. Vėliau Komisija iš dalies pakeitė savo sprendimą, atsižvelgdama į susitarimą su valstybėmis narėmis. Komisija atsakinga už pagal priemonę koordinuojamų išteklių įgyvendinimą – tam ji naudoja atsižvelgiant į teiktiną pagalbą tinkamiausias išorės pagalbos finansines priemones. Priemonę valdo iniciatyvinis komitetas, kuriam pirmininkauja Komisija. Valstybės narės yra iniciatyvinio komiteto narės, Turkija šiame komitete turi stebėtojos statusą. Iniciatyvinis komitetas pirmą posėdį surengs vasario 17 d. Pagal priemonę pagalba bus pradėta teikti, kai tik bus įmanoma, visų pirma siekiant padėti tenkinti pagrindinius Turkijoje gyvenančių pažeidžiamiausių pabėgėlių poreikius, nepažeidžiant asmenų orumo, įskaitant maisto, pastogės, sveikatos priežiūros ekstremaliosios situacijos atveju ir apsaugos poreikius. Taip pat bus teikiamos neformaliojo švietimo paslaugos, kad Sirijos vaikai netaptų prarastąja karta, – taip bus papildyti numatyti ilgalaikiai veiksmai. Šiuo metu galimybės eiti į mokyklą neturi maždaug 400 000 Sirijos vaikų. Tai svarbus emigraciją skatinantis veiksnys, keliantis pavojų ne tik vaikų gerovei, bet ir jų galimybėms kurti ateitį.

2015 m. pabaigoje, bendradarbiaudama su Turkijos valdžios institucijomis, Komisija pradėjo sirų, kuriems Turkijoje suteikta laikinoji apsauga, poreikių vertinimą. Pirmos poreikių vertinimo apžvalgos tikimasi vasario mėn. viduryje, susijusį tyrimą numatyta baigti pavasario pradžioje. Poreikių vertinimas padės nustatyti pagal priemonę finansuotinus projektus. Šiuo metu Komisija jau nustatė prioritetines sritis, kuriose parama teiktina nedelsiant – tai pabėgėlių iš Sirijos švietimas, jų įsidarbinimo galimybių gerinimas ir perkėlimas (žr. priedą, kuriame aprašytos prioritetinės intervencijos sritys). Preliminariai apskaičiuota, kad trečdalis paramos galėtų būti panaudota humanitariniams poreikiams tenkinti, o du trečdaliai – galimybių naudotis švietimo paslaugomis gerinimui (šiai sričiai skiriama daug dėmesio), taip pat vietos infrastruktūros ir įsidarbinimo galimybių gerinimui.

Sausio 11 d. Komisijos pirmininko pirmasis pavaduotojas F. Timmermansas lankėsi Turkijoje ir su šios šalies atstovais aptarė veiksmingą BVP įgyvendinimą.

Sausio 25 d. vyriausioji įgaliotinė ir Komisijos pirmininko pavaduotoja F. Mogherini ir Komisijos narys J. Hahnas BVP įgyvendinimą aptarė per aukšto lygio politinį dialogą.

Sausio 28 d. Ankaroje ES delegacija susitiko su Turkijos valdžios institucijomis, kad aptartų ir sutartų, kaip konkrečiai įgyvendinti BVP, didinti jo veiksmingumą ir mažinti migracijos srautus. Nustatyta dvylika prioritetinių veiksmų, kuriuos reikėtų toliau nagrinėti skubos tvarka. Inter alia, numatyta:

stiprinti Turkijos gebėjimą nuo 2016 m. birželio 1 d. įgyvendinti ES ir Turkijos readmisijos susitarimą;

kad Turkija sudarys readmisijos susitarimus su šalimis, iš kurių neteisėtai migruojama į Turkiją ir ES;

gerinti Graikijos ir Turkijos dvišalio susitarimo įgyvendinimą;

priimti Europos standartus atitinkantį asmens duomenų apsaugos teisės aktą, kad Turkija galėtų glaudžiau bendradarbiauti su Europolu, Eurojustu ir valstybių narių teisėsaugos institucijomis;

stiprinti Turkijos pakrančių apsaugos tarnybos perėmimo pajėgumus;

stiprinti Turkijos teisės aktus, veiksmus ir bendradarbiavimą su ES valstybėmis narėmis kovos su neteisėtu žmonių gabenimu ir neteisėtai žmones gabenančiais asmenimis srityje;

padėti Turkijai geriau valdyti savo rytines sienas;

rengti migrantams skirtas informavimo kampanijas, kurių tikslas – atkalbėti juos nuo pavojingų kelionių į ES;

padėti Turkijai tinkamiau nustatyti padirbtus ir (arba) suklastotus kelionės ir kitus patvirtinamuosius dokumentus.

ES jau teikia pagalbą keliose minėtose srityse, visų pirma pagal Pasirengimo narystei pagalbos priemonę (PNPP) ir priemonę, kuria prisidedama prie stabilumo ir taikos (angl. IcSP). Šios pagalbos teikimą gali prireikti paspartinti.

Vasario 2 d. abi susitariančiosios šalys surengė pirmą diskusiją dėl minėto veiksmų sąrašo įgyvendinimo.

Komisija ir Turkija tęsė diskusijas dėl 2016 m. programos prioritetų pagal PNPP. Daugiausia buvo siekiama didinti finansinę pagalbą Turkijai, remiant jos pastangas laikytis reikalavimų, nustatytų per dialogą dėl vizų režimo liberalizavimo (Kaimynystės politikos ir plėtros derybų GD gruodžio 9–11 d. programavimo misija).

Visą tą laiką ES toliau teikė neatidėliotiną pagalbą Turkijoje. Nuo krizės pradžios pabėgėliams iš Sirijos ir Turkijos priimančiosioms bendruomenėms tiesiogiai paremti iš viso skirta 365 mln. ES biudžeto lėšų. Iš šios sumos 71 mln. EUR pagal sutartis per atitinkamas humanitarines organizacijas jau skirta humanitarinės pagalbos projektams, visų pirma siekiant padėti pabėgėliams Turkijoje. 2015 m. gegužės mėn., reaguodama į Sirijos krizę, ES patikos fondo valdyba patvirtino pirmą atsakomąją programą – pagal PNPP numatyta skirti 18 mln. EUR, kad būtų patenkinti Turkijoje esančių pabėgėlių iš Sirijos neatidėliotini švietimo ir aprūpinimo maistu poreikiai. 2015 m. rugsėjo mėn. pasirašyti susitarimai su UNICEF ir Pasaulio maisto programa (PMP). Apskritai 2015 m. per ES patikos fondą pagal PNPP suteikta apie 173 mln. EUR. 2015 m. gruodžio 1 d. ES Sirijos patikos fondo valdyba priėmė naujus finansinius sprendimus dėl veiksmų Turkijoje, kuriems skirta iki 150 mln. EUR. 2015 m. pabaigoje Patikos fondo remiamiems projektams Turkijoje skirta 165 mln. EUR iš 2012 m. PNPP biudžeto, kurio asignavimams kilo panaikinimo rizika, įskaitant Turkijos bendro finansavimo dalį – 25 mln. EUR. Šiuo metu vertinamas 21 projektas, kurių bendra vertė – 383 mln. EUR. Tolesni veiksmai Turkijoje bus nustatyti remiantis šiuo metu atliekama poreikių analize (žr. pirmiau).

Be to, ES toliau teikė nemažą paramą Sirijos pabėgėliams Libane, Jordanijoje ir Irake bei Sirijoje perkeltiems sirams. 2015 m. gruodžio 1 d. vykusiame antrajame valdybos posėdyje ES patikos fondas, sukurtas reaguojant į krizę Sirijoje, skyrė 350 mln. EUR, kad būtų suteikta skubi pagalba 1,5 mln. pabėgėlių ir sunkumų patiriančioms priimančiosioms bendruomenėms Libane, Turkijoje, Jordanijoje ir Irake.

Gruodžio 7 d. ES priėmė 2015 m. Turkijai skirtų veiksmų programą pagal PNPP II: Turkijai toliau padedama stiprinti kovos su neteisėtu migrantų gabenimu gebėjimus, visų pirma Turkijos pakrančių apsaugos tarnybos patruliavimo ir stebėjimo gebėjimus (numatyta įsigyti 20 pripučiamų valčių ir šešis mobiliuosius radarus), taip pat siekiama padėti kitoms susijusioms Turkijos valdžios institucijomis. Pagal programą taip pat tiekiama įranga, siekiant padidinti Turkijos pakrančių apsaugos tarnybos vadavietės pajėgumus, kad ji galėtų kovoti su neteisėta imigracija ir organizuotu nusikalstamumu jūroje ir išgelbėti arba sulaikyti daugiau neteisėtų migrantų. Šiuo metu pagal PNPP rengiamas projektas, kurio tikslas – padėti Turkijai išduoti saugius biometrinius pasus.

ES užbaigė atrankos procedūrą, susijusią su FRONTEX ryšių palaikymo pareigūno dislokavimu Turkijoje.

4 dalis

Išvados ir rekomendacijos

Nuo 2015 m. spalio mėn. mažėjo bendras iš Turkijos į ES atvykstančių neteisėtų migrantų skaičius. Vis dėlto jis vis dar aukštas, atsižvelgiant į metų laiką. Tam, kad išnyktų ši nerimą kelianti tendencija, Turkija turi skubiai padaryti didelę pažangą siekdama užkirsti kelią neteisėtam migrantų ir pabėgėlių išvykimui iš jos teritorijos. Ypač svarbu sustiprinti sausumos operacijas siekiant neleisti asmenims neteisėtai išvykti.

Nuo spalio mėn. tarp atvykstančių neteisėtų migrantų didėja ne sirų dalis (pvz., afganų, irakiečių, pakistaniečių, iraniečių, marokiečių, bangladešiečių). Spręsdama šį klausimą Turkija turi skubiai imtis papildomų veiksmų, kad laipsniškai suderintų savo vizų politiką su ES vizų politika ir daugiausia dėmesio skirtų toms šalims, iš kurių į ES atvyksta neteisėti migrantai. Turkija turi užtikrinti, kad atitinkamos procedūros būtų užbaigiamos greitai, kaip numatyta jos nacionalinės teisės aktuose, – turi būti besąlygiškai suteikiamas pabėgėlio statusas arba prašymas turi būti atmetamas. Turkija taip pat turi užtikrinti, kad neteisėti migrantai, kuriems, kaip nustatyta, nereikalinga tarptautinė apsauga, negalėtų neteisėtai judėti link ES.

Turkijos prašoma peržiūrėti savo asmens duomenų apsaugos įstatymo projektą, kuris šiuo metu svarstomas parlamente, ir jį visapusiškai suderinti su Europos standartais. Sparčiai priimtas tinkamas asmens duomenų apsaugos įstatymas padėtų Turkijai vykdyti glaudesnį operatyvinį bendradarbiavimą su Europolu, Eurojustu ir valstybių narių teisėsaugos institucijomis.

Turkija ir Graikija turi glaudžiau bendradarbiauti sienų kontrolės, kovos su neteisėtu migrantų gabenimu ir geresnio Turkijos ir Graikijos dvišalio readmisijos įsipareigojimų įgyvendinimo srityse.

Turkija taip pat raginama pasirengti nuo 2016 m. birželio 1 d. įgyvendinti ES ir Turkijos susitarimą dėl trečiųjų šalių piliečių readmisijos.

Turkija raginama tvirčiau kovoti su neteisėtu migrantų gabenimu pakrantės teritorijose, be kita ko, bendradarbiaudama su suinteresuotosiomis ES valstybėmis narėmis.

Pasiekusi susitarimą dėl Pabėgėlių Turkijoje rėmimo priemonės, ES savo ruožtu turi kuo greičiau pradėti pagal ją teikti pagalbą ir tenkinti pabėgėlių poreikius. Be to, Komisija ir Turkija turėtų būti pasirengusios pakeisti esamų Turkijai skirtų migracijos srities pagalbos programų prioritetus, kad būtų galima nedelsiant atsižvelgti į naujus poreikius. Kaip nurodyta priede, nustatyti finansinės pagalbos pabėgėliams Turkijoje prioritetiniai sektoriai yra humanitarinė pagalba, švietimas, integracija į darbo rinką, sveikatos priežiūra ir socialinė įtrauktis, taip pat savivaldybių infrastruktūra ir pabėgėlių srautų valdymas. Šiuo metu vykdomas poreikių vertinimas padės nustatyti visas finansavimo spragas ir nustatyti svarbiausius finansavimo poreikius visuose sektoriuose. Priemonės iniciatyvinis komitetas teiks strategines gaires ir priims sprendimus dėl konkrečių veiksmų, sumų ir tinkamiausių naudotinų finansinių priemonių. Pirmasis iniciatyvinio komiteto posėdis vyks 2016 m. vasario 17 d.

Turkija ir ES turi toliau praktiškai vykdyti 12 veiksmų, dėl kurių susitarta sausio 28 d. ir kurie padeda veiksmingai įgyvendinti bendrą veiksmų planą.

Apibendrinant, Turkija raginama tęsti ir stiprinti savo veiksmus, kuriais visapusiškai ir veiksmingai įgyvendinamas bendras veiksmų planas. Svarbu, kad ES ir Turkijos koordinuotos pastangos duotų greitų rezultatų, visų pirma padėtų stabdyti neteisėtų migrantų antplūdį.

Komisija toliau stengsis užtikrinti, kad ES ir Turkijos bendras veiksmų planas būtų įgyvendinamas greitai ir veiksmingai. Komisija atidžiai stebės, kaip yra įgyvendinamas BVP, ir reguliariai teiks įgyvendinimo ataskaitas.

PRIEDĖLIS

Šiuo metu pagal Pabėgėlių Turkijoje rėmimo priemonę numatytų prioritetų ir galimų projektų sąrašas

1.1. Humanitarinė pagalba

Visa humanitarinė pagalba bus administruojama ir teikiama visapusiškai laikantis humanitarinių principų ir Europos konsensuso dėl humanitarinės pagalbos.

Tikslas. Tenkinti būtiniausius humanitarinius poreikius penkiuose prioritetiniuose sektoriuose: maisto, ne maisto produktų, sveikatos priežiūros, apsaugos, apgyvendinimo, vandens, sanitarijos bei higienos ir švietimo.

Potencialūs projektai

Dabartinė ES humanitarinė veikla – tai visų pirma išteklių perkėlimo programos, kurios įgyvendinamos pasitelkiant palyginti daug partnerių ir kuriomis daugiausia dėmesio skiriama maisto ir ne maisto reikmėms, apsaugai, sveikatos priežiūrai ir galimybėms naudotis švietimo paslaugomis Turkijoje. Šias išteklių perkėlimo programas būtų galima įgyvendinti aktyviau, kad poveikį pajustų iki 1 mln. žmonių.

Siekti įgyvendinti Saugumo ekstremaliosios padėties sąlygomis tinklas. Tai būtų daugiatikslė išteklių perkėlimo sistema, pagrįsta pagrindinių poreikių (įskaitant maisto, ne maisto produktų bei pastogės poreikius) tenkinimu, siekiant sušvelninti veiksnius, skatinančius pabėgėlių antrinį persikėlimą. Ši sistema suteiks pabėgėliams galimybę, nepažeidžiant orumo, tenkinti pagrindinius poreikius, įskaitant maistą ir kasdienio naudojimo produktus.

Toliau įgyvendinti pagalbos natūra ir plataus masto apsaugos sistemą (specialiųjų poreikių fondai, bylų valdymas, teisinė pagalba, nukreipimas, informavimas, taip pat vaiko teisių apsaugos ir kovos su smurtu dėl lyties programos) ir susieti pagalbą, atkūrimą ir vystymąsi.

Tikslinė grupė. Parama skirta dideliam skaičiui pažeidžiamiausių pabėgėlių (daugiausia iš Sirijos) Turkijoje. Humanitarinę pagalbą numatoma suteikti iki 1 mln. pabėgėlių.

2.1. Švietimas

Nepaisant dabartinių pastangų, 2015–2016 ir 2016–2017 mokslo metais į mokyklą dar reikia sugrąžinti iki 400 000 vaikų. Be to, menkai padedama gauti vidurinį išsilavinimą, visų pirma naudotis profesinio rengimo ir mokymo paslaugomis, be to, jauniems pabėgėliams beveik nepadedama stoti į aukštojo mokslo įstaigas.

Tikslai. Visiems Sirijos vaikams užtikrinti galimybes gauti pradinį išsilavinimą (2015–2016 ir 2016–2017 mokslo metais į mokyklą grąžintina iki 400 000 vaikų), užtikrinti galimybes gauti vidurinį išsilavinimą, visų pirma naudotis profesinio rengimo ir mokymo paslaugomis, taip pat galimybes gauti tretinį išsilavinimą.

Potencialūs projektai.

Visų vaikų galimybių gauti išsilavinimą gerinimas.

Galimybių gauti vidurinį išsilavinimą, be kita ko, naudotis profesinio rengimo ir mokymo paslaugomis ir įgyti gamybinės praktikos, gerinimas.

Stojančiųjų į mokslo įstaigas rėmimas ir mokyklos nebaigimo prevencija, be kita ko, prireikus rengiant kalbos kursus.

Galimybių gauti aukštąjį išsilavinimą gerinimas.

Švietimo ir mokymo paslaugų priderinimo prie darbo rinkos poreikių skatinimas.

Švietimo ir mokymo infrastruktūros įrengimas regionuose, kuriuose dėl pabėgėlių antplūdžio esama didelių demografinių pokyčių.

Tikslinė grupė. Vaikai ir jauni pabėgėliai; ypatingas dėmesys bus skiriamas mergaitėms.

2.2. Galimybė įsidarbinti

Pabėgėliams turėtų būti padedama naudotis įsidarbinimo galimybėmis, atsiradusiomis priėmus naują teisės aktą dėl pabėgėlių galimybių įsidarbinti. Be kita ko, turėtų būti padedama gerinti kompetenciją ir įgūdžius ir prisitaikyti. Taip pabėgėliai turėtų būti skatinami dirbti ir kartu prisidėti prie Turkijos ekonomikos stiprinimo.

Tikslai. Užtikrinti galimybes įsidarbinti, taip pat dirbti savarankiškai ir kurti verslą, visų pirma labai mažas įmones.

Potencialūs projektai.

Darbo rinkos poreikių analizės rėmimas.

Individualizuotas orientavimas ir konsultavimas.

Parama, kurios tikslas – padėti gerinti gebėjimus ir kompetenciją, visų pirma rengiant mokymo ir perkvalifikavimo kursus.

Sistemų, kurios padėtų užtikrinti, kad kvalifikacija atitiktų darbo rinkos poreikius, kūrimas.

Verslumo rėmimas, be kita ko, mikrokreditų programomis.

Tikslinė grupė. Suaugę pabėgėliai; ypatingas dėmesys bus skiriamas mažiau kvalifikuotiems asmenims.

2.3. Sveikatos priežiūra ir socialinė įtrauktis

Pirminės sveikatos priežiūros, fizinės reabilitacijos ir pooperacinės priežiūros paslaugos sužeistiesiems kare, taip pat reprodukcinės sveikatos ir psichikos sveikatos priežiūros paslaugos yra itin nepakankamos. Kuriant veiksmingą paramos sistemą galėtų būti pasitelkiami bendrijų centrai. Juose galėtų būti teikiamos teisinės konsultacijos, patarimai apsaugos bei administravimo klausimais, mokymo kursai moterims, neformaliojo ir ikimokyklinio švietimo paslaugos vaikams, medicininės konsultacijos, taip pat galėtų būti išrašomi siuntimai apsilankyti pas gydytojus ir vykti gydytis į ligonines.

Tikslai. Užtikrinti galimybes naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis ir pagrindinėmis socialinėmis paslaugomis.

Potencialūs projektai.

Sveikatos priežiūros paslaugų teikimas.

Psichologinės paramos teikimas.

Galimybių naudotis pagrindinėmis socialinėmis paslaugomis, be kita ko, gauti administracines ir teisines konsultacijas, gerinimas.

Sveikatos priežiūros ir socialinės infrastruktūros užtikrinimas.

Tikslinė grupė. Pabėgėliai, asmenys iš priimančiųjų bendruomenių; daugiausia dėmesio bus skiriama pažeidžiamiausiems asmenims.

2.4. Savivaldybių infrastruktūra

Didžioji dauguma pabėgėlių (85 proc.) gyvena esamose 25 stovyklose, kuriose telpa maždaug 250 000 žmonių. Dėl žmonių antplūdžio mažiausiai išsivysčiusiose šalies dalyse susidarė didelė našta kai kurių kaimų vietos infrastruktūrai, visų pirma privažiuojamųjų kelių, vandens tiekimo, nuotekų ir vandens valymo bei kietųjų atliekų tvarkymo srityse. Be to, siekiant sušvelninti jau kylantį priešiškumą, socialinės paslaugos, teikiamos pabėgėliams, jei tinkama, taip pat turėtų būti teikiamos vietos bendruomenėms.

Tikslai. Mažinti pabėgėlių antplūdžio poveikį vietos infrastruktūrai.

Potencialūs projektai.

Parama savivaldybių vietos infrastruktūrai atnaujinti, modernizuoti arba statyti, visų pirma vandentvarkos, atliekų tvarkymo, miesto transporto ir komunalinių paslaugų srityse.

Tikslinė grupė. Pabėgėliai ir žmonės juos priimančiose bendruomenėse.

3.1. Migracijos srautų valdymas

Reikės stiprinti ir regioninės bei vietos valdžios institucijų, atsakingų už pabėgėlių ne stovyklose administravimą, gebėjimus ir teikti joms techninę paramą. Be to, nacionalinėms valdžios institucijoms, atsakingoms už pabėgėlių registravimą ir migracijos valdymą, taip pat trūksta tam tikrų gebėjimų, ir šią problemą reikės spręsti.

Tikslai. Gerinti vietos, regioninių ir nacionalinių valdžios institucijų gebėjimus, susijusius su pabėgėlių ir (arba) migrantų valdymu.

Potencialūs projektai.

Migracijos valdymo gebėjimų stiprinimas.

Reikiamos įrangos tiekimas.

Tikslinė grupė. Vietos, regioninės ir nacionalinės valdžios institucijos.

(1)

Kaip ir pirmoje BVP įgyvendinimo ataskaitoje, šiose diagramose nurodytas tik iš Turkijos į Graikiją atvykusių asmenų skaičius – jie sudaro daugiau negu 99 proc. visų atvykstančiųjų.

(2)

Tarptautinės migracijos organizacijos (TMO) duomenimis, 2016 m. sausio 1–28 d. Egėjo jūroje žuvo 244 migrantai.

(3)

 Turkijos užsienio reikalų ministerijos vasario 3 d. pateiktas registruotų Sirijos pabėgėlių skaičius.

(4)

Pagal Graikijos ir Turkijos dvišalį protokolą dėl readmisijos prašymą gavusi valstybė turi į jį atsakyti per 75 dienas. Pagal susitarimą grąžinimas turi būti atliktas ne vėliau kaip per 15 dienų. Minėtame protokole dėl readmisijos numatyta supaprastinta procedūra, pagal kurią prašymą gavusi valstybė asmenį, sulaikytą pasienio zonoje, turėtų priimti atgal per vieną savaitę nuo pranešimo apie sulaikymą.

(5)

Pagal Turkijos teisės aktus grupinė tarptautinė apsauga automatiškai suteikiama tik užregistruotiems iš Sirijos pabėgusiems asmenims. Kitų valstybių piliečiai turi teikti individualius prašymus. Dėl pabėgėlio statuso po patikros sprendžia Migracijos valdymo generalinis direktoratas.

EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2016 02 10

COM(2016) 85 final

PRIEDAS

prie

Komisijos komunikato Europos Parlamentui ir Tarybai dėl prioritetinių veiksmų pagal Europos migracijos darbotvarkę įgyvendinimo padėties

Graikija: dabartinės padėties ataskaita

Graikija: dabartinės padėties ataskaita