2.2.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 34/142

Pranešėjas:

Thomas MCDONOGH

1.1.

EESRK palankiai vertina tai, kad į ES teisę perkeltos nuo 2008 m. Tarptautinės Atlanto tunų apsaugos komisijos (ICCAT) priimtos priemonės. Komitetas primygtinai ragina Europos Komisiją imtis ryžtingesnio vaidmens šioje komisijoje ir kitose regioninėse žuvininkystės valdymo organizacijose.

1.2.

EESRK ragina visas suinteresuotąsias šalis užtikrinti kuo griežtesnį šio reglamento ir kitų išsaugojimo priemonių taikymą. Dauguma žvejų laikosi taisyklių ir nusipelno vienodų konkurencijos sąlygų.

1.3.

EESRK prašo Europos Komisijos patikrinti ir, jeigu reikia, išbraukti 7 straipsnio 2 dalį ir iš dalies pakeisti, kaip siūloma šioje nuomonėje, 9 straipsnio 1 dalį, 31, 32, 34–36 straipsnius ir 38 straipsnio 4 dalį. Taip pat reikėtų atidžiai persvarstyti 52–59 straipsniuose siūlomam perkrovimui jūroje numatytą išimtį ir galbūt ją panaikinti, jeigu pirmenybHė turėtų būti teikiama bendrajai prievolei perkrauti uoste.

2.1.

Be dvišalių susitarimų, pavyzdžiui, tausios žuvininkystės partnerystės susitarimų arba abipusiškumo susitarimų, bendra žuvininkystės politika (BŽP) suteikia galimybę ES sudaryti daugiašalius susitarimus regioninėse žuvininkystės valdymo organizacijose. Šių susitarimų tikslas – stiprinti regioninį bendradarbiavimą siekiant užtikrinti žuvų išteklių išsaugojimą ir tausų jų naudojimą.

2.2.

ICCAT yra atsakinga už tunų ir tunams giminingų rūšių (iš viso apie 30) žuvų išsaugojimą Atlanto vandenyne ir gretimose jūrose. ES, pakeitusi atskiras valstybes nares, susitariančioji šalis yra nuo 1997 m.

2.3.

ICCAT turi įgaliojimus priimti privalomas rekomendacijas, kurios turi būti perkeltos į ES teisę, jeigu jos nėra įtrauktos į ankstesnius teisės aktus.

3.1.

Pasiūlymo 7 straipsnio 2 dalis, kurioje ribojamas tam tikrų laivų keitimas lygiaverčio ar mažesnio žvejybos pajėgumo laivais, grindžiama ICCAT rekomendacija 14–01, kuri nebegalioja. Rekomendacija 15–01 (naujoji rekomendacija dėl tropinių tunų) šiuo metu nenumato jokių apribojimų dėl keitimų.

3.2.

9 straipsnio 1 dalyje dėl žuvų suburiamųjų įrenginių (ŽSĮ) valdymo planų nustatomas terminas kiekvienais metais iki liepos 1 d. pateikti informaciją ICCAT sekretoriatui, o šis terminas jau numatytas rekomendacijoje 14–01. Rekomendacijoje 15–01 šis terminas yra sausio 31 d. Kadangi ši data taikoma Komisijai, valstybėms narėms turėtų būti nurodytas ankstesnis terminas, pavyzdžiui, sausio 15 d.

3.3.

31, 32, 34, 35 ir 36 straipsniuose, pagal kuriuos draudžiama iškrauti neleidžiamus ryklius, galėtų būti paminėta pagrindinio BŽP reglamento 15 straipsnio 4 dalis (1), kurioje nustatomos bendrojo draudimo išmesti žuvis į jūrą išimtys.

3.4.

38 straipsnio 4 dalis turėtų prasidėti kaip ir ICCAT rekomendacija 07–07, žodžiais „kai praktiškai įmanoma“. Tai neturėtų kliudyti deryboms dėl labiau privalomo kompromiso ICCAT komisijoje.

3.5.

54 ir 55 straipsniais siekiama nustatyti ICCAT išimtis, susijusias su ilgosiomis ūdomis žvejojančių laivų perkrova jūroje, tačiau ES laivyno atveju turėtų būti taikoma bendroji taisyklė, kad visos perkrovimo operacijos turi vykti uoste.