14.7.2015   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 230/39

Pranešėjas:

Ludvík JÍROVEC

Bendrapranešėjis:

Patrizio PESCI

1.1.

Siekdamas kuo geriau išnaudoti medienos produktų naudą anglies dioksido balansui ir didinti Europos medienos apdirbimo pramonės konkurencingumą (1) ir jos gebėjimą skatinti inovacijas, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas parengė toliau pateiktas rekomendacijas.

1.2.

EESRK pripažįsta, kad Europos ir nacionaliniai teisės aktai daro didelį poveikį medienos apdirbimo pramonei. Dėl šios priežasties EESRK ragina valstybes nares išnagrinėti visas galimybes, susijusias su medienos, kaip ekologiškos medžiagos, naudojimu, siekiant didinti šio sektoriaus konkurencingumą, skatinti užimtumą ir remti investicijas į mokslinius tyrimus ir inovacijas.

1.3.

EESRK ragina Europos Komisiją, konsultuojantis su suinteresuotaisiais subjektais, parengti Europos gaires dėl medienos pasiūlos, kad padidėtų medienos tiekimas ir būtų skatinamas tvarus medienos išteklių naudojimas. Į jas turėtų būti įtraukti efektyvaus išteklių naudojimo principai. Reikėtų kruopščiai išnagrinėti ir sustiprinti „Europos tvaraus medienos naudojimo gerosios praktikos gairėse“ (2010 m.) pateiktas rekomendacijas.

1.4.

EESRK primena, kad svarbu iš „tretinės biomasės“ apibrėžties išbraukti „padėklus ir po vartojimo atgautą medieną“.

1.5.

Kaip EESRK jau yra pripažinęs savo nuomonėje dėl Galimybių ir iššūkių siekiant konkurencingesnio Europos medienos apdirbimo ir baldų sektoriaus, kuri buvo priimta 2011 m. spalio mėn. (2), ir remdamasis principais, išdėstytais neseniai priimtame ES komunikate „Žiedinės ekonomikos kūrimas. Europos be atliekų programa“, EESRK pabrėžia, kad „daugiapakopio naudojimo“ principas (naudojimas, pakartotinis naudojimas, perdirbimas, energijos atgavimas), kai tai ekonomiškai ir techniškai įmanoma atsižvelgiant į konkrečius nacionalinius ir regionų ypatumus, yra geriausias būdas užtikrinti kuo efektyvesnį medienos išteklių naudojimą. EESRK palankiai vertina tai, kad, remiantis jo prašymu pripažinti medienos daugiapakopio principo svarbą, šis principas buvo perkeltas į keletą ES dokumentų, pavyzdžiui, dėl Europos pramonės atgimimo, Naują ES miškų strategiją, Komisijos tarnybų darbinį dokumentą, „ES su mišku susijusios pramonės (medienos apdirbimo, baldų gamybos, celiuliozės ir popieriaus gamybos ir perdirbimo bei spausdinimo) projektą“, pridėtą prie komunikato „Nauja ES miškų strategija – miškams ir su mišku susijusiam sektoriui“. Tačiau Komitetas nepritaria jokioms teisiškai privalomoms taisyklėms ir remia atvira rinka pagrįstą požiūrį ir rinkos dalyvių laisvę.

1.6.

Statybinių medžiagų valdymui turėtų būti priskiriamos priemonės, kurios leistų užtikrinti, kad perdirbimo medžiagos, pavyzdžiui, mediena, neatsidurtų sąvartynuose. EESRK ragina Europos Komisiją ir suinteresuotuosius subjektus parengti medienos atliekų rinkimo gaires ir rekomendacijas, taip pat sprendimus, susijusius su medienos apdorojimu po vartojimo.

1.7.

EESRK ragina ES Komisiją nustatyti standartą, kuris tinkamai atspindėtų akustines uždarų erdvių savybes, atsižvelgiant į tai, kad mediena gali atlikti svarbų vaidmenį užtikrinant garso izoliaciją ir būti sugeriančioji medžiaga. Iš tikrųjų, mediena gali padėti užtikrinti kambarių garso izoliaciją nuo išorės triukšmo ir sumažinti atgarsių laiką. Reikėtų išnagrinėti su medienos panaudojimu susijusias galimybes.

1.8.

EESRK ragina valstybes nares ir suinteresuotuosius subjektus parengti nacionalinius veiksmų planus, skirtus padidinti medienos naudojimą pastatuose ir žaliosios infrastruktūros objektuose. Vietos valdžios institucijos turėtų tiesiogiai dalyvauti įgyvendinant šiuos veiksmų planus.

1.9.

Pripažindamas, kad statybininkai ir architektai su mediena nėra susipažinę taip gerai kaip su kitomis medžiagomis, EESRK ragina valstybes nares parengti medienos naudojimo skatinimo iniciatyvas. EESRK ragina Europos medienos apdirbimo pramonės atstovus ir Europos socialinius partnerius rengti koordinuotas informacijos kampanijas, kurios padėtų gerinti sektoriaus įvaizdį.

2.1.

Europos medienos apdirbimo pramonės metinė apyvarta siekia apie 122 mlrd. eurų, o jos produkcijos vertė – 115 mlrd. eurų. Eurostato duomenimis, 2012 m. medienos apdirbimo pramonės sektoriuje veikė daugiau nei 3 11  000 bendrovių. Apie 1 26  000 bendrovių veikė ir baldų pramonėje. Vertinant medienos apdirbimo pramonę stricto senso, lentpjūvių pramonės sektorių sudarė apie 40  000 bendrovių, o kituose medienos apdirbimo produktų pramonės pasektoriuose veikė apie 1 45  000 bendrovių. Nepaisant padėties pagerėjimo, šie skaičiai gali neatspindėti realios padėties, kadangi, galimas dalykas, kad mažosios įmonės į statistiką neįtrauktos – tai priklauso nuo duomenis pateikiančių valstybių narių. Baldų ir statybos elementų sektoriuose mažųjų įmonių yra labai daug. Todėl tikrasis bendrovių skaičius galėtų viršyti 3 75  000.

2.2.

2012 m. visame ES medienos apdirbimo sektoriuje smarkiai sumažėjo darbo vietų skaičius. Vidutiniškai jų sumažėjo 4,4 proc. – nuo - 3,2 proc. Vokietijoje iki net -  13,7 proc. Ispanijoje. 2012 m. Kroatijoje ir Danijoje darbo vietų skaičius išaugo labiausiai, o didžiausias sumažėjimas užfiksuotas Ispanijoje (-  13,7 proc.), Kipre (-  13,1 proc.) ir Slovakijoje (-  11,5 proc.).

Europos ir nacionalinė politika daro didelę įtaką medienos apdirbimo sektoriaus konkurencingumui. Kaip pabrėžiama 2014 m. ES konkurencingumo ataskaitoje, gamybos, darbo jėgos ir žaliavų sąnaudos Europoje dažnai yra daug didesnės nei daugelyje kitų regionų; didelėje sektoriaus dalyje kyla didelis veiklos perkėlimo pavojus. Dėl šios priežasties Europa turėtų reikalauti, kad į ES rinką pateikiamiems produktams būtų taikomi tokie pat socialiniai, aplinkosaugos ir saugos standartai, kaip ir tiems, kurie gaminami Europoje. Be to, EESRK atkreipia dėmesį į tai, kad Europos medienos apdirbimo sektoriuje ir toliau sparčiai auga gamybos sąnaudos, ypač susijusios su dervomis ir energija. Europoje energijos sąnaudos tris kartus didesnės nei JAV.

2.3.

Dėl atsinaujinančiosios energetikos vystymo ir susijusių subsidijų mažėja medienos žaliavos pasiūla ir didėja jos kaina. Apskaičiuota, kad 2012 m. apie 15 proc. (arba 182 mln. kubinių metrų) visos EEK regione paruoštos medienos buvo panaudota kaip medienos kuras. Remiantis naujausiu EEK/FAO bendru medienos energijos tyrimu (2011 m. „Joint Wood Energy Enquiry“), energija iš medienos yra pagrindinis atsinaujinančiosios energijos komponentas, kuris sudaro 38,4 proc. visų atsinaujinančiųjų energijos išteklių. Kaip teigiama neseniai Indufor  (3) Europos Komisijos užsakymu atliktame Europos tyrime dėl medienos žaliavos pasiūlos ir paklausos ES medienos apdirbimo pramonėje, norint iki 2020 m. pasiekti atsinaujinančiosios energijos tikslą, energijai gaminti skirtos medienos kiekis Europos Sąjungoje turėtų būti lygus visai šiuo metu turimai paruoštai medienai. Atsižvelgiant į ES valstybių narių nacionaliniuose atsinaujinančiosios energijos veiksmų planuose numatytą medienos poreikį, iki 2016 m. pritrūks 63 Mm3 medienos.

2.4.

Atsižvelgdamas į naująjį Europos Komisijos komunikatą dėl 2030 m. klimato ir energetikos politikos strategijos ir į reikalavimą atsinaujinančiosios energijos dalį iki 2030 m. padidinti bent iki 27 proc., EESRK mano, jog būtina pasvarstyti įvairius būdus, kaip padidinti medienos naudojimą ES, pavyzdžiui, atsižvelgiant į 2010 m. paskelbtose „Europos tvaraus medienos naudojimo gerosios praktikos gairėse“ pateikiamas rekomendacijas siekiant sutelkti išteklius ir rasti sprendimus, kaip išvengti įvairių biomasės išteklių naudotojų konkurencijos iškreipimo.

2.5.

Atsižvelgdamas į tai, EESRK ragina valstybes nares įvertinti, kiek šalyje ar regione medienos biomasės turima energijos reikmėms ir kiek tokios biomasės medienos apdirbimo pramonė jau naudoja kaip žaliavą.

2.6.

Be to, EESRK apgailestauja, kad kelete valstybių narių vis dar taikomos nuostatos, ribojančios medienos naudojimą daugiaaukščių pastatų statybai, taip pat diskriminacinės priešgaisrinės taisyklės. Daugelyje šalių priešgaisrinės taisyklės yra pagrindinė kliūtis naudoti medieną pastatuose. Europos pastatų priešgaisrinės saugos standartai yra suderinti, tačiau už priešgaisrinę saugą ir toliau bus atsakingos valstybės narės. Šios taisyklės turėtų būti nedelsiant panaikintos, nes jos yra rinkos kliūtys, trukdančios medienos produktus plačiau naudoti statybos sektoriuje (4).

2.7.

EESRK taip pat apgailestauja, kad Europos medienos plokščių ir lentpjūvių sektoriai jau yra pašalinti iš sektorių, kuriuose galimas anglies dioksido nutekėjimas, sąrašo. Labai didelė tikimybė, kad dėl tokio pašalinimo iš sąrašo pirmiau minėtų gamybos sektorių įmonės dar aktyviau nei dabar bus perkeliamos į ES nepriklausančias šalis. Abiejų sektorių buvimas sąraše būtinas siekiant apriboti konkurencinio spaudimo neigiamą poveikį; tokį spaudimą visos bendrovės patiria dėl didelio medienos kainų šuolio, kurį lėmė konkurencija su biomasės energijos sektoriumi. 2008–2013 m. vien Europos medienos plokščių sektoriuje uždaryta 51 gamykla; dėl to prarasta 10  386 Mm3 gamybos pajėgumų. Kai kurios iš uždarytų linijų buvo išmontuotos ir vėl surinktos už Europos Sąjungos sienų. Gamybos pramonės išsaugojimas Europoje turėtų būti prioritetas visiems politikos formuotojams, ypač Europos Komisijai. Dėl šios priežasties suinteresuotieji Europos Komisijos generaliniai direktoratai yra raginami imtis priemonių, kad būtų užtikrintas Europos pramonės konkurencingumas ir išvengta apdirbamosios pramonės sektoriaus įmonių perkėlimo.

2.8.

Viena efektyvių priemonių, užtikrinančių Europos pramonės konkurencingumą ir padedančių išvengti gamybos perkėlimo, galėtų būti naujas energijos/anglies dioksido mokestis, kuris užkirstų kelią Europos gamintojų diskriminacijai.

3.1.

Visuotinis atšilimas – didelį susirūpinimą keliantis politinis klausimas. Atšilimas smarkiai veikia žmonių sveikatą ir gamtos išteklius. Tai, kokias medžiagas renkamės, gali turėti didelį poveikį anglies dioksido išmetimui, kuris yra vienas iš svarbiausių visuotinį atšilimą lemiančių veiksnių. Gamintojai ir vartotojai vis labiau pripažįsta sąvokas „ekologiškas“ ir (arba) „aplinką tausojantis“. Kartu įgyvendinama nacionalinė ir Europos politika tokių produktų naudojimui skatinti. EESRK mano, kad gyvavimo ciklo analizė (5) ateityje bus tinkama aplinkosaugos vadybos priemonė.

3.2.

Europa gali smarkiai sumažinti anglies dioksido išmetimą didindama savo miškų anglies dioksido absorbento funkciją (optimizuodama jų valdymą) ir plačiau naudodama tvariai pagamintus medienos produktus. Moksliškai įrodyta, kad medienos produktų naudojimas statyboje ir kasdieniame gyvenime teigiamai veikia klimatą. Tai, kiek anglies dioksido kaupiama medžiuose ir susijusiuose medienos produktuose, priklauso nuo medžio rūšies, augimo sąlygų (aplinkos), medžio amžiaus ir aplinkinių medžių tankumo. Vis dėlto nustatyta, kad, naudojant kubinį metrą medienos vietoj kitų statybos medžiagų, anglies dioksido išmetimas vidutiniškai sumažėja net 0,75–1 t. Be to, 1 m3 medienos sukaupia 0,9 t anglies dioksido.

3.3.

Kaip atskleidė neseniai atliktas Jeilio universiteto tyrimas „Anglies dioksidas, iškastinis kuras ir miškai“ (angl. Carbon, fossil fuel and biodiversity mitigation with wood and forests) (6), jei statant pastatus ir tiltus būtų naudojama daugiau medienos, būtų galima visame pasaulyje labai sumažinti anglies dioksido išmetimą ir iškastinio kuro naudojimą. Mokslininkai nustatė, kad medienos produkcijos naudojimo padidinimas iki 34 proc. turėtų didelį teigiamą poveikį. Anglies dioksidą kaupiant medienos produkcijos celiuliozėje ir lignine, visame pasaulyje anglies dioksido būtų išmetama 14–31 proc. mažiau.

3.4.

EESRK ragina Europos Komisiją remti valstybių narių ir Europos miškininkystės sektoriaus pastangas parengti ir taikyti priemones ir galbūt paskatas, kurios skatintų naudoti ilgo gyvavimo ciklo paruoštos medienos produktus (7). Kuo ilgiau mediena yra naudojama ir pakartotinai naudojama, tuo ilgiau ji kaupia anglies dioksidą. Medienos atliekas (stricto senso) galima iki minimumo sumažinti daugiausia dėl to, kad visos medžio dalys gali būti veiksmingai naudojamos bei pakartotinai naudojamos ir galiausiai sudeginamos, taip išgaunant jų energiją (8). Jei Europa nori veiksmingai spręsti klimato kaitos klausimą, valstybės narės ir Europos institucijos turėtų skatinti medienos produktų naudojimą ir sukurti palankias politines aplinkybes, kad medienos gyvavimo ciklas būtų kuo ilgesnis.

4.1.

Pastatų statyba ir eksploatavimas duoda didelės naudos aplinkai. Visame pasaulyje pastatuose sunaudojama 20 proc. vandens, 25–40 proc. energijos; be to, eksploatuojant pastatus išmetama 30–40 proc. šiltnamio efektą sukeliančių dujų. Tai, kokie produktai pasirenkami statybai ar renovacijai, turi didelį poveikį aplinkai. Dėl šios priežasties EESRK pripažįsta, kad mediena yra labai svarbi statant tvarius ir ekologiškus pastatus. Galimybės, susijusios su medienos naudojimu statyboje, nėra visapusiškai išnaudojamos; tai turi įtakos medienos apdirbimo pramonės konkurencingumui. EESRK nori išnagrinėti, kaip pagerinti padėtį nepadarant neigiamo poveikio kitų medžiagų naudojimui.

4.2.

Nuo seno pripažįstama, kad mediena yra aplinką tausojanti medžiaga, naudotina gaminant įvairius produktus. Visame pasaulyje atliktais gyvavimo ciklo vertinimo tyrimais patvirtinta, kad medienos produktai turi didelių privalumų aplinkosaugos požiūriu. Mediena yra viena iš nedaugelio 100 proc. atsinaujinančių statybos medžiagų; ji kaupia anglies dioksidą ir dėl oro tarpų ląstelinėje struktūroje yra natūrali izoliacinė medžiaga. Ji yra saugi, stipri ir patikima – net ekstremaliomis sąlygomis, pavyzdžiui, uragano, žemės drebėjimo ir gaisro atvejais.

4.3.

Tarp statybinių medžiagų gyvavimo ciklo pabaigos valdymo galimybių yra pakartotinis panaudojimas, perdirbimas ir atgavimas. Šiuo metu daug statybos atliekų vis dar išvežama į sąvartynus; dėl to padidėja sąvartynų apkrova ir apsunkinama eksploatacija. Tokia medžiaga kaip mediena gali būti tiesiogiai perdirbama į tokį pat produktą pakartotiniam naudojimui arba perdirbama į kitus naudoti tinkamus produktus. EESRK pabrėžia, kad perdirbimo procese būtinas pakartotinis apdorojimas, kuris paprastai nėra ekonomiškai naudingas, nebent veiksmingas surinkimas būtų organizuojamas netoli medžiagos šaltinio. Dėl šios priežasties EESRK ragina Europos Komisiją ir susijusius suinteresuotuosius subjektus kaupti visus nacionalinio lygmens gerosios patirties pavyzdžius, siekiant parengti medienos atliekų rinkimo gaires ir rekomendacijas, taip pat sprendimus, susijusius su medienos apdorojimu po vartojimo. Statybos ir pastatų griovimo medžiagų kiekio mažinimas ir jų perdirbimas gali padėti sumažinti ir bendras statybos bei atliekų šalinimo sąnaudas.

4.4.

Statybos pramonė daugiausia medienos produktų naudojantis sektorius. Pavyzdžiui, Suomijoje statybai sunaudojama apie 70–80 proc. vietinės medienos produktų. Medinių karkasų technologija pastaruoju metu pradėta taikyti keliose Europos šalyse, visų pirma Jungtinėje Karalystėje, Airijoje ir Prancūzijoje. Kartu EESRK pripažįsta, kad medienos naudojimas gali paskatinti žaliosios ekonomikos vystymąsi ir dėl to naudojimas turėtų būti intensyvesnis.

4.5.

EESRK pripažįsta, kad žinios apie medienos naudojimo statyboje privalumus yra gana ribotos. Tai pasakytina ne tik apie architektus – galutiniai naudotojai apie medienos savybes taip pat dažnai žino nepakankamai. Ribotos žinios lemia tai, kad mediena dažnai naudojama ribotai ir kad galiausiai kyla problemų, kurios neigiamai veikia nuomonę apie medieną. Be to, kvalifikuotų darbininkų trūkumas medinių karkasų namų statybos sektoriuje stabdo šio statybos būdo plėtrą daugelyje Europos šalių.

4.6.

EESRK ragina Europos medienos apdirbimo pramonę ir susijusius socialinius partnerius rengti koordinuotas informacijos kampanijas sektoriaus įvaizdžiui gerinti. Jaunimas turėtų būti skatinamas pasirinkti švietimo ir mokymo programas, kad galėtų tinkamai pasirengti darbui medienos apdirbimo pramonėje.

5.1.

EESRK atkreipia dėmesį į tai, kad dauguma medienos apdirbėjų įgūdžius įgyja darbo vietoje, neformaliai perimdami juos iš patyrusių darbuotojų. Dauguma medienos apdirbėjų su pagrindinėmis mechanizmų valdymo operacijomis ir su darbo užduotimis susipažįsta per kelis mėnesius, tačiau kvalifikuotu medienos apdirbėju tampama per dvejus metus ar ilgesnį laikotarpį. Darbo vietos taip pat kuriamos darbuotojams suteikiant mokymo ir švietimo galimybių, pritaikytų prie darbo rinkos poreikių ir paklausos. Be to, EESRK dar kartą pabrėžia, kad mokslinių tyrimų ir inovacijų programos paskatins darbo vietų kūrimą ir augimą visoje ES. Dėl šios priežasties medienos apdirbimo sektorius skatinamas pasinaudoti programos „Horizontas 2020“ teikiamomis galimybėmis.

5.2.

Valstybės narės turėtų su užmoju įgyvendinti neseniai paskelbtą ES komunikatą „Efektyvaus išteklių naudojimo galimybės pastatų sektoriuje“, kad būtų užtikrintos investicijos į pastatų renovaciją ir kuriamos darbo vietos.

5.3.

EESRK pripažįsta, kad triukšmas viešose vietose labai kenkia žmonių sveikatai (10). Mediena yra svarbi aplinką tausojanti medžiaga; naudojama kaip izoliacinė medžiaga, ji gali būti taip pat naudinga įvairiais socialiniais ir sveikatos aspektais. Mediena gali atlikti svarbų vaidmenį užtikrinant garso izoliaciją, taip pat ji gali būti sugeriančioji medžiaga. Mediena gali padėti užtikrinti kambarių garso izoliaciją nuo išorės triukšmo ir sumažinti atgarsių laiką. EESRK ragina Europos Komisiją nustatyti standartą, kuris tinkamai atspindėtų uždarų erdvių akustines savybes. Atsižvelgiant į tai, kad mediena gali skleisti garsą (į ją stuktelėjus), sustiprinti ar sugerti garso bangas, kurias sukelia kiti objektai, reikėtų išnagrinėti galimybes, susijusias su atitinkamu medienos naudojimu. Be to, moksliškai įrodyta, kad mediena daro teigiamą poveikį oro kokybei patalpose.

5.4.

Nacionaliniu lygmeniu yra numatyta keletas iniciatyvų šviesti žmones apie galimybes naudoti medieną kaip aplinką tausojančią medžiagą, tačiau trūksta realaus koordinavimo. Akivaizdu, kad vis platesnis medienos produktų naudojimas yra sietinas su informacijos kampanijomis, kurios turėtų būti vykdomos nacionaliniu lygmeniu. Pagrindinis informavimo apie medieną kampanijų tikslas – sukurti medienos naudojimui palankias nuostatas, susijusias tiek su techniniais, tiek su kultūriniais aspektais.

5.5.

Kaip gerosios patirties pavyzdį EESRK norėtų paminėti iniciatyvą „WOODDAYS“. Šis renginys (11) buvo pirmą kartą surengtas 2014 m. kovo 21 d. Milane. Tai buvo dešimties dienų renginys, kuriame daugiausia dėmesio skirta augantiems miestams ir pažangiam bei tausiu išteklių naudojimu pagrįstam miestų tankinimui naudojant medieną. Jis buvo suorganizuotas siekiant pristatyti medieną kaip statybos medžiagą, turinčią iki tol nepripažintą potencialą ten, kur ateityje medinių pastatų statyba bus labai svarbi – pačioje miestų širdyse. Iniciatyva bus pakartota ir kituose Europos miestuose: Bratislavoje, Liublianoje ir Briuselyje.

5.6.

EESRK norėtų pabrėžti, kad pagrindinėse žaliųjų pastatų programose į medienos produktų naudojimą žvelgiama kiek skirtingai. Kai kuriomis programomis siekiama rezultatų, o ne paisoma naudojamų medžiagų, o kitose programose medienai kaip priimtinai medžiagai nustatomi „apribojimai“ (nors kitoms statybos medžiagoms tokie reikalavimai nėra nustatyti). Naudojant daugiau medienos taip pat būtų daromas įvairiapusiškas teigiamas poveikis ES ekonomikai. Atsižvelgdamas į tai, EESRK rekomenduoja sekant Prancūzijos pavyzdžiu nustatyti privalomus medienos naudojimo statybų sektoriuje rodiklius.

6.1.

Siekiant užtikrinti, kad mediena būtų dažniau naudojama statyboje ir kasdieniame gyvenime, reikalingi sprendimai ir priemonės didinti medienos telkimą (įskaitant sprendimus, skirtus pakartotinio naudojimo ir perdirbimo reikmėms atgauti daugiau medienos, medienos produktų ir likučių iš pramonės atliekų ir atliekų po vartojimo) ir ilginti medienos produktų gyvavimo ciklą.

6.2.

Tvari ir nuolatinė medienos žaliavos pasiūla yra labai svarbi siekiant išsaugoti medienos produktų pramonės konkurencingumą. Reikėtų kruopščiai išnagrinėti ir sustiprinti „Europos tvaraus medienos naudojimo gerosios praktikos gairėse“ (2010 m.) pateiktas rekomendacijas.

6.3.

Pastaraisiais metais medienos pasiūlai daromas didelis spaudimas, pirmiausia dėl Europos ir nacionalinių priemonių, skatinusių naudoti atsinaujinančiuosius energijos išteklius; dėl šių priemonių dažniausiai buvo deginama mediena. EESRK primena, kad svarbu iš „tretinės biomasės“ apibrėžties išbraukti „padėklus ir po vartojimo atgautą medieną“. Tokios medžiagos yra svarbi tam tikrų rūšių produktų, kuriuos gamina medienos plokščių gamintojai, žaliava; kai kuriais atvejais jos gali sudaryti iki 95 proc. naudojamos medienos (12).

6.4.

EESRK norėtų pabrėžti, kad „daugiapakopio naudojimo“ principas (naudojimas, pakartotinis naudojimas, perdirbimas, energijos atgavimas), kai tai ekonomiškai ir techniškai įmanoma atsižvelgiant į konkrečius nacionalinius ir regionų ypatumus, bus geriausias būdas užtikrinti kuo efektyvesnį medienos, kuri yra natūrali žaliava, naudojimą. Tačiau Komitetas nepritaria jokioms teisiškai privalomoms taisyklėms ir remia atvira rinka pagrįstą požiūrį ir rinkos dalyvių laisvę. Tinkama mediena turėtų būti perdirbama, o ne naudojama kuro reikmėms. Naudojant medieną pagal „daugiapakopio naudojimo“ principą ne tik užtikrinamas ekonomiškai naudingiausias žaliavos naudojimas, bet ir didelė nauda klimato kaitos srityje, nes ji yra nuolatinio anglies dioksido kaupimo ir pakeitimo medžiaga.