12.9.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 311/47

1.1

EESRK palankiai vertina komunikatą dėl Europos pramonės atgimimo ir daro išvadas, kad:

1.2

EESRK rekomenduoja atitinkamiems suinteresuotiesiems subjektams paremti komunikate išdėstytas pastabas ir pasiūlymus ir nedelsiant juos įgyvendinti.

1.3

Be to, EESRK rekomenduoja:

2.1

Ekonomikos krizė parodė pramonės svarbą ekonomikos stabilumui, užimtumui, inovacijoms ir Europos ekonomikos rezultatams tarptautiniu mastu. Pramonei tenka daugiau nei 80 proc. Europos eksporto ir 80 proc. privačių mokslinių tyrimų bei inovacijų. Apie 15 proc. darbo vietų ES yra pramonės sektoriuje, be to, kiekviena darbo vieta pramonės sektoriuje sukuria dar 1,5–2 darbo vietas kituose sektoriuose. Be to, darbo vietoms pramonėje dabar reikia aukštos kvalifikacijos darbuotojų, o jų darbo užmokestis yra didesnis už vidutinį. Pramonė yra ne tikslas, o priemonė, padedanti išlaikyti užimtumo ir pakankamą gyvenimo lygį.

2.2

ES pramonė vis dar sukuria didelį pasaulio prekybos pagamintais produktais perviršį ir pirmauja pasaulyje tvarumo srityje. Tačiau, kaip rodo 2013 m. Europos konkurencingumo ataskaita, pastarąjį dešimtmetį Europos pramonės dalis pasaulinės pramonės produkcijos apimties požiūriu mažėjo. Vėl padidėjo našumo atotrūkis, palyginti su JAV. Po dalinio atsigavimo 2009–2011 m. laikotarpiu, ES BVP pramonės dalis ir vėl sumažėjo iki 15,1 proc. – ji kur kas mažesnė nei 20 proc. iki 2020 m. tikslas. Nuo 2008 m. prarasta 3,5 mln. darbo vietų. Tačiau padėtis įvairiose valstybėse narėse labai skiriasi.

2.3

Pramonės politika iš tikrųjų yra viena iš strategijos „Europa 2020“ pavyzdinių iniciatyvų. EESRK parengė nuomones dėl 2010 m. ir 2012 m. pagrindinių Komisijos pasiūlymų  (1) ir parengė keletą kitų nuomonių projektų dėl įvairių pramonės politikos aspektų, įskaitant EESRK konsultacinio pramonės permainų komiteto (CCIC) atliktą sektorių analizę (2); Komitetas neseniai parengė nuomonių projektus dėl pramonės veiklos perkėlimo ir jaunimo galimybių įsidarbinti. Ši nuomonė yra pagrįsta ankstesnėmis nuomonėmis ir jas papildo.

2.4

Komisijos komunikate nustatomi pagrindiniai Komisijos pramonės politikos prioritetai; tai –indėlis į 2014 m. kovo mėn. planuojamą Europos Tarybos diskusiją dėl pramonės politikos. Jame pateikiama jau atliktų veiksmų apžvalga ir siūloma keletas naujų priemonių, kad šie prioritetai būtų įgyvendinti sparčiau. Komunikate teigiama, kad pramonės politika ir kitos ES politikos sritys tampa vis labiau integruotos ir nurodoma, kodėl šį integracijos procesą reikėtų tęsti.

3.1

EESRK palankiai vertina Komisijos komunikatą, paskelbtą ekonomikos krizės ir didėjančio susirūpinimo dėl Europos pramonės konkurencingumo aplinkybėmis. Nepanašu, kad iššūkių, su kuriais pramonė susiduria, mažėtų. Verslo aplinka pasaulyje nuolat ir vis sparčiau keičiasi, o mūsų bendrovės turi gebėti greitai į tai reaguoti. Be konkurencingos pramonės Europa negalės užtikrinti nei didesnio augimo, nei sukurti daugiau darbo vietų. Atrodo, kad požiūris, kuris grindžiamas tik projektavimo ir inžinerijos funkcijomis, be gamybos ir ryšių su galutiniais vartotojais, ilgainiui nebus sėkmingas.

3.2

Atsižvelgdamas į sudėtingą padėtį, EESRK tikėjosi ryžtingesnių, aiškesnę viziją turinčių pasiūlymų dėl ES pramonės politikos ir nedelsiamų priemonių. Norint įtikinti įmones, kad ateityje Europa bus patrauklus regionas naujoms investicijoms, reikalingos aiškios nuostatos. Į šį komunikatą įtraukta keletas naujų priemonių, palyginti su 2010 m. ir 2012 m. komunikatais. Iš esmės, komunikate įvertintos ir, kaip pirmiau nurodyta, jau įgyvendintos ir planuojamos priemonės pagrindinėse pramonės politikos prioritetinėse srityse. Tai atskleidžia daug nebaigtų darbų ir pabrėžia įgyvendinimo ES ir valstybių narių lygiu būtinybę.

3.3

EESRK pritaria komunikato išvadoms, įskaitant siekį iki 2020 m. 20 proc. padidinti pramonės indėlį BVP, nors savo paramą apibūdintų taip: 20 proc. tikslas yra tik kiekybinis; ES socialiai ir aplinkos požiūriu tvaraus konkurencingumo siekius labiau atitiktų kokybinių aspektų įtraukimas. 20 proc. tikslą reikėtų susieti su kitais tikslais; EESRK ragina Komisiją išsamiau išnagrinėti šiuos tikslus, visų pirma atspindinčius klausimus, kurie suteiktų papildomos naudos tarptautiniame kontekste.

3.4

EESRK itin palankiai vertina aiškią Komisijos nuostatą, kad labai svarbu Europos bendroves integruoti į tarptautines vertės grandines. Iš esmės dėl labai specializuoto, labai sudėtingo ir dinamiško pramonės veiklos pobūdžio šią veiklą šiuo metu būtų tiksliau vadinti vertės tinklais. Bendrovės konkuruoja pasauliniu lygiu dėl pagrindinių pozicijų šiuose tinkluose. Europos pramonės politikos tikslas turėtų būti padidinti Europos bendrovių galimybes pasiekti tokias svarbias pozicijas ir kaip įmanoma padidinti Europai tenkančią pridėtinę vertę. Reikėtų atitinkamai formuoti politiką ir užsibrėžti tikslus.

3.5

EESRK mano, kad ekologiška ir įtrauki ekonomika bus svarbiausias artimiausių metų uždavinys. Visų pirma būtina siekti ekologiškesnės Europos pramonės, pradėti įgyvendinti tikslą iki 2050 m. pereiti prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų ir tausiai išteklius naudojančios ekonomikos vykdant atnaujintą pramonės politiką. Tačiau siekiant sėkmingai įgyvendinti minėtus veiksmus ir norint užtikrinti pramonės augimą ir darbo vietų kūrimą, Europai reikia pereiti prie labiau žiniomis ir naujomis technologijomis pagrįstų, didesnės pridėtinės vertės, inovatyvių, konkurencingesnių ir tvaresnių pramonės ir paslaugų sektorių, kuriems finansuoti būtų numatytas plataus užmojo investicijų planas.

3.6

Inovacijas skatina nepakankamai patenkinami visuomenės poreikiai ir jų patenkinimas bei konkurencija, o visos vidaus rinkos bendrovės, nepriklausomai nuo verslo modelio, turėtų turėti vienodas sąlygas konkuruoti. EESRK nuomone, reikėtų vengti valstybių narių konkurencijos teikiant valstybės pagalbą. Vienas iš valstybės pagalbos politikos tikslų turėtų būti užtikrinti pagalbos teikimą bendrovėms, kurios gali toliau siekti ES augimo tikslų, prieš joms pradedant konkuruoti, ir kartu apriboti konkurencijos iškreipimą. Jei ir, tais atvejais, kai valstybės pagalba yra teikiama, ji turėtų būti skirta padėti bendrovėms vystytis ir prisitaikyti, o ne remti nuolat nekonkurencingą veiklą. Taip pat reikia sukurti vienodas sąlygas pasaulio rinkose, visų pirma energijai imlioms pramonės šakoms.

3.7

Daugiau dėmesio reikėtų skirti paslaugų vaidmeniui. Paslaugų ir gamybos tarpusavio priklausomybė yra plačiai pripažįstama, nes pramonės veikla apima vis didesnį paslaugų teikimo elementų skaičių, o daugelis paslaugų priklauso nuo pramonės sektorių veiklos rezultatų. Tačiau žiniomis pagrįstų ir IRT paslaugų kaip savarankiškų eksporto pramonės šakų ir jų įgyvendinimo visuose verslo sektoriuose kaip pagrindinės našumo varomosios jėgos potencialas yra milžiniškas. Reikėtų suformuoti konkrečią politiką, kuri padėtų šį potencialą išnaudoti.

3.8

Visi subjektai – ES institucijos, valstybės narės, regionai, darbuotojai ir darbdaviai ir kiti suinteresuotieji subjektai turi prisidėti prie sudėtingos užduoties – sukurti palankesnę aplinką pramonei. Iniciatyvos turėtų būti pagrįstos regioniniais ypatumais, kurie vienas kitą papildo ir vaisingai sąveikauja. Politikos sistema turi būti stabili ir nuspėjama, įskaitant nacionalinę teisėkūrą tokiose srityse kaip mokesčiai.

3.9

EESRK ragina stiprinti mikroekonomikos politikos valdymo struktūras. Šioje srityje Europos Vadovų Taryba turėtų imtis aiškaus strateginio vadovaujamo vaidmens. Konkurencingumo tarybos vaidmuo turėtų būti reikšmingesnis ir ji turėtų labai atidžiai išnagrinėti kitų Tarybos sudėčių sprendimus, susijusius su konkurencingumu. Komisija turėtų veiksmingais valdymo sprendimais užtikrinti savo darbo integravimą. Valstybės narės turi nuosekliai įgyvendinti bendrus sprendimus, o pramonės politikos klausimai turi būti visapusiškai įtraukti į Europos semestrą, įskaitant kiekvienai šaliai skirtas rekomendacijas.

4.1.1

Svarbus vyriausybės vaidmuo yra užtikrinti, kad būtų sukurta aukšto lygio transporto, informacijos ir energetikos tinklų infrastruktūra, pritaikyta prie besikeičiančių visuomenės ir įmonių poreikių, ir kad ja būtų galima naudotis visiems. Komisija pripažįsta, kad šiuo metu šioje srityje reikalinga infrastruktūra, susijusi su kosmoso technologija, informacijos ir energetikos tinklų konvergencija, ir alternatyviųjų degalų paskirstymas.

4.1.2

ES vidaus sienos neturėtų turėti jokios reikšmės infrastruktūros veikimui ir galimybėms ja naudotis. Reikia pašalinti likusias reguliavimo, administracines ir technines kliūtis. Šioje srityje ES ir nacionalinius finansinius išteklius reikėtų nukreipti į būtinas šios srities investicijas, sutelkiant kaip įmanoma daugiau privataus finansavimo.

4.1.3

EESRK pritaria Komisijai, kad reikia kuo greičiau priimti rengiamus pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų dėl vidaus rinkos. Valstybės narės vis dar netinkamai įgyvendina teisėkūros sistemos ir neužtikrina jos vykdymo, tokiu būdu mesdamos iššūkį Komisijai, kuri turi imtis pateisinamų tolesnių veiksmų dėl reikalavimų nesilaikymo.

4.2.1

Ankstesnėse nuomonėse dėl pramonės politikos EESRK išdėstė savo poziciją dėl ES iniciatyvų, susijusių su inovacijomis ir naujomis technologijomis, dažniausiai jas tvirtai paremdamas ir pabrėždamas, kad reikalingas pakankamas ES, valstybių narių ir privatus finansavimas.

4.2.2

EESRK visų pirma remia Komisijos pasirinktas šešias strategines, tarpusavyje susijusias sritis pažangiosios gamybos srityje ir veiksmus šiose srityse: pagrindinių pažangiųjų technologijų, biologinių produktų, netaršių transporto priemonių ir laivų, tvarios statybos ir žaliavų, pažangiųjų elektros energijos tinklų ir skaitmeninės infrastruktūros. Naujos technologijos, kurios turi didelį potencialą ir kurioms reikia skirti daugiau dėmesio, yra robotika, dideli duomenų kiekiai, 3D spausdinimas, pramoninis internetas ir pramoninis dizainas. ES finansinius išteklius, pavyzdžiui, programą „Horizontas“ ir regioninį finansavimą, reikėtų nuosekliai nukreipti į šių sričių inovacijas. EESRK taip pat ragina sparčiau įsteigti žinių ir inovacijos bendriją pridėtinę vertę kuriančios gamybos klausimams spręsti.

4.2.3

Pramonės konkurencingumui labai svarbus laikotarpis, per kurį inovacijos pateikiamos į rinką įgyvendinti. ES labai reikalingų priemonių privačioms investicijoms į rizikingus mokslinių tyrimų projektus pritraukti pavyzdžiai yra rizikos kapitalo ir kitų EIB rizikos pasidalijimo pajėgumų stiprinimas ir novatoriškas struktūrinių fondų naudojimas.

4.3.1

Nepaisant gerėjančių ekonominių sąlygų, bendrovių, visų pirma MVĮ, galimybės gauti bankų kreditus vis dar yra ribotos. Todėl EESRK remia ES pastangas šioje srityje: bankų sąjungos įsteigimą, MVĮ finansų iniciatyvą, Reglamentą dėl kapitalo poreikio, Finansinių priemonių rinkų direktyvą (MiFID), peržiūrėtą Skaidrumo direktyvą ir priemones stiprinti Europos rizikos kapitalo rinką.

4.3.2

Siekiant padidinti bankų skolinimo pajėgumus, ES turėtų rasti tinkamą pusiausvyrą tarp finansų stabilumo didinimo ir paramos bendrovių poreikiams gauti finansavimą. Be to, finansų sektoriaus reguliavimo priemonės neturėtų užkirsti kelio privačiam skolinimui.

4.3.3

Europos Sąjungoje MVĮ yra labiau priklausomos nuo bankų kreditų nei kur nors kitur. ES ir nacionalinio lygmens pastangomis reikėtų įmonių finansus įvairinti ir kitais ištekliais, pavyzdžiui, nuosavu kapitalu, rizikos kapitalu ir kolektyvinėmis garantijomis ir mišraus finansavimo metodais. Reikėtų parengti planą, pagrįstą finansavimo gyvavimo ciklo principu, apibrėžiant novatoriškas priemones.

4.4.1

EESRK palankiai vertina tai, kad Komisija pripažįsta energijos kainų svarbą pramonės konkurencingumui. Europos pramonės energijos kainos yra daug didesnės nei pagrindinių konkurentų: elektros energijos kainos yra dvigubai didesnės nei JAV ir Rusijoje ir 20 proc. didesnės nei Kinijoje. Dujų kainos yra tris–keturis kartus didesnės nei JAV, Rusijoje ir Indijoje ir 12 proc. didesnės nei Kinijoje.

4.4.2

Energijos kainų atotrūkis tarp ES ir jos konkurentų iš dalies yra susijęs su veiksniais, kurių negalima pakeisti ES politikos priemonėmis. Tačiau reikia imtis visų pagrįstų priemonių, kad šis atotrūkis sumažėtų, visų pirma siekiant atkurti energijai imlius gamybos sektorius ir darbo vietas Europoje. ES pramonės šakos iki šiol sugebėjo augančias energijos kainas iš dalies kompensuoti didindamos veiksmingumą, tačiau šis potencialas mažėja.

4.4.3

Visoms pramonės šakoms gyvybiškai svarbus energijos tiekimo saugumas. Šiuo metu rimtai primenama būtinybė sumažinti priklausomybę nuo energijos iš nestabilių ir nepatikimų išteklių. Bendradarbiaujant valstybėms narėms ir laikantis aplinkosaugos įsipareigojimų, energijos išteklių derinio įvairinimas yra ES didelės bendros svarbos klausimas.

4.4.4

Kai kurios energetikos politikos priemonės, visų pirma aktyvesnis atsinaujinančiosios energijos išteklių naudojimas, turėjo papildomą tikslą – kurti naujas darbo vietas. Šiuo metu turimais duomenimis, šio tikslo kol kas nepavyko pasiekti: atlikti tyrimai dažniausiai rodo neutralų arba nedidelį teigiamą poveikį darbo vietoms, o darbo vietų struktūros dramatiškai kinta.

4.5.1

EESRK pritaria Komisijos ketinimams dėl žaliavų diplomatijos ir planams pašalinti pagrindinių pramonei reikalingų išteklių kainų iškraipymus.

4.5.2

Reikėtų sustiprinti žaliavų paiešką ir eksploatavimą Europos Sąjungoje ir suderinti atitinkamas taisykles. Teisėkūros iniciatyvas dėl išteklių naudojimo efektyvumo ir atliekų reikėtų rengti atidžiai, kad būtų užtikrinti geriausi rezultatai ir kartu išvengta nereikalingos sąnaudų naštos (trumpuoju laikotarpiu) bendrovėms. Norint biomasės naudojimui veiksmingai taikyti pakopinį principą, reikalingas prieigos prie biomasės politikos neutralumas.

4.6.1

Šiuo metu Europoje nedirba 5 milijonai jaunų žmonių, nors darbo rinkoje yra 2 milijonai laisvų darbo vietų. Vieni svarbiausių pramonės politikos darbotvarkės punktų yra gebėjimų neatitiktis ir mokymo klausimai.

4.6.2

Visais lygmenimis reikia didinti mokslo, technologijų, inžinerijos ir matematikos absolventų skaičių ir aktyviai skatinti įvairaus amžiaus moteris rinkti šiuos veiklos sektorius ir profesijas.

4.6.3

Pameistrystė ir, pavyzdžiui, dvilypės mokymo sistemos aiškiai prisideda prie įgūdžių profilio, susieto su realiais darbo rinkos poreikiais. Valstybės narės ir socialiniai partneriai turėtų išnagrinėti, kokios geriausios praktikos reikia ir ją taikyti, įskaitant veiksmingus tarpvalstybinės pameistrystės modelius.

4.6.4

ES, valstybės narės ir socialiniai partneriai gali užtikrinti pramonės pažangą naujų technologijų ir inovacijų srityse tik tuo atveju, jei jie formuos politiką, skirtą tobulinti darbuotojų žinias, ir plėtos visą gyvenimą trunkantį mokymąsi, siekiant, kad jiems būtų atlyginta už jų investicijas. Įgūdžių ir kvalifikacijų pripažinimas bei darbo sąlygų gerinimas yra svarbūs darbuotojų dalyvavimą skatinantys aspektai. Atkuriant Europos pramonę svarbų vaidmenį turi atlikti sustiprintas socialinis dialogas.

4.7.1

EESRK toliau tvirtai remia ES pastangas sustiprinti MVĮ, įskaitant daugybę verslo modelių, kad būtų įgyvendintas principas „visų pirma galvokime apie mažuosius“. Smulkiojo verslo aktą reikia ne tik atnaujinti, bet ir patobulinti bei išplėsti, kad būtų sprendžiamas likusių kliūčių vystymuisi ir augimui klausimas. Šias reformas reikėtų susieti su Europos semestru.

4.7.2

Esminis ir platus, milijardo eurų vertas klausimas yra, kaip pakeisti europiečių mąstyseną, kad jie pradėtų vertinti verslumą ir rizikavimą?

4.7.3

EESRK nuomone, priemonės, kuriomis siekiama sumažinti reguliavimo ir administracines sąnaudas, visų pirma programa REFIT, ir sumažinti kliūtis, trukdančias įmonėms augti, turėtų būti įgyvendinamos nedarant žalos taisyklėms, užtikrinančioms vartotojų, aplinkos, sveikatos apsaugą ir darbuotojų saugą, taip pat darbuotojų informavimui ir konsultavimui, be to, šios priemonės turėtų derėti su susitarimais, pasiektais socialiniu dialogu.

4.7.4

Kaip nurodo Komisija, bendradarbiavimo tinklai ir branduoliai galėtų atverti MVĮ galimybes augti. Šis požiūris turėtų apimti visus sektorius, įvairaus dydžio įmones ir Europos ir tarptautines vertės grandines.-

4.8.1

EESRK pritaria Komisijos veiksmams, kuriais siekiama ES įmonėms užtikrinti prieigą prie pagrindinių tarptautinių rinkų. Laikantis abipusiškumo principo, reikėtų nuosekliai įgyvendinti plataus užmojo LPS darbotvarkę ir tęsti kitas prekybos derybas, visų pirma su stambiausia ES prekybos partnere JAV, tarp ES ir Pietų Viduržemio jūros regiono šalių ir Rytų partnerystės šalių.

4.8.2

Reikėtų dvišalių ir daugiašalių priemonių siekiant užtikrinti, kad ES pagrindiniai prekybos partneriai įgyvendintų savo tarptautinius įsipareigojimus.

4.8.3

Skirtinguose ekonominiuose regionuose pramonės standartai labai skiriasi, todėl atsiranda kliūčių, trukdančių prekybai ir apskritai vienodų sąlygų sukūrimui. EESRK pritaria tarptautinių standartų ir bendradarbiavimo reglamentavimo srityje skatinimui, įskaitant rinkų priežiūrą, kad ES bendrovės galėtų išsaugoti savo pramoninės nuosavybės teises, tačiau prašo laikytis svarbiausių sveikatos, saugos, aplinkos ir vartotojų apsaugos reikalavimų, nustatytų SESV 114 straipsnyje. Komunikate buvo galima konkrečiau išdėstyti, kokių priemonių šioje srityje reikėtų imtis.