5.6.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 170/98

1.1

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas (EESRK) palankiai vertina tai, kad Europos Komisija atsiliepė į bendrą pilietinės visuomenės ir EESRK iniciatyvą 2015 m. paskelbti Europos vystymosi metais.

1.2

Komitetas tvirtai pritaria Europos Komisijos pasiūlymo projekto dėl Europos vystymosi metų (1) pakeitimams, kuriuos pasiūlė Europos NVO konfederacija pagalbai ir vystymuisi (CONCORD) (2), ir Europos Parlamento pateiktų pakeitimų projektui (3). Komitetas nurodo, kad dauguma šių idėjų buvo aptartos šių Europos metų neoficialioje darbo grupėje ir iš dalies paminėtos kitose EESRK nuomonėse ir diskusijoms apie šiuos metus skirtame EESRK tinklalapyje.

1.3

Europos vystymosi metai bus pirmieji Europos metai, turintys aiškų pasaulinį ir teisėmis pagrįstą matmenį. EESRK ragina ES institucijas daryti viską, ką gali, kad pasiektų CONCORD nustatytus tikslus: šie metai „plačiajai visuomenei suteikia puikią galimybę diskutuoti, o piliečiams – prasmingai dalyvauti įgyvendinant Europos pasaulinio vystymosi viziją tiek Europoje, tiek kituose žemynuose, nepamirštant žmogaus teisių, aplinkos tvarumo ir socialinės sanglaudos“ (4).

1.4

Komitetas ragina savo partnerius kituose pasaulio regionuose imtis iniciatyvos, kad 2015-ieji taptų pasauliniais vystymosi metais ir kituose pasaulio regionuose, nes dar yra pakankamai laiko jiems pasirengti.

1.5

Daugiausia dėmesio reikėtų skirti tvariausiems ir svarbiausiems vystomojo bendradarbiavimo aspektams, pavyzdžiui, pasauliniam solidarumui ir teisingumui, vystymosi politikos nuoseklumui, tvaraus vystymosi tikslams, pasaulinėms viešosioms gėrybėms ir iššūkiams, Europos piliečiams kaip vartotojams ir pasaulio ekonomikos subjektams. Siauriems ir su paramos teikėjo ir jos gavėjo santykiais susijusiems klausimams pirmenybės teikti nereikėtų.

1.6

Reikėtų pabrėžti ir privačiojo sektoriaus svarbą vystymuisi (5), nes besivystančiose šalyse ne visada yra mažosioms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ) bei kooperatyvams skirtų vystymosi strategijų. Tokios vystymosi strategijos gali padėti įveikti skurdą ir sudaryti palankias sąlygas įtraukiam augimui. Reikėtų tikslingai ir protingai, bendradarbiaujant su socialiniais partneriais ir suinteresuotomis NVO, besivystančioms šalims perduoti Europos MVĮ rėmimo patirtį, kad tvarų augimą jose būtų galima užtikrinti trijose svarbiausiose srityse – ekonomikos, socialinių reikalų ir aplinkosaugos.

1.7

EESRK dar kartą pažymi, kad raktas į ankstesnių Europos metų sėkmę buvo glaudus ES institucijų, organų ir pilietinės visuomenės bendradarbiavimas tiek nacionaliniu, tiek ES lygmeniu. Todėl Komitetas ragina nedelsiant imtis priemonių – sudaryti įvairius suinteresuotuosius subjektus vienijančias darbo grupes, kad bendradarbiavimas būtų savalaikis ir struktūruotas. Todėl EESRK tvirtai pritaria tam, kad būtų įsteigtas pilietinės visuomenės organizacijų aljansas.

1.8

Pilietinės visuomenės organizacijų įgyvendinama daugiapakopė veikla (nacionaliniu, ES ir šalių partnerių lygmeniu) labai prisideda prie politinio proceso formavimo, taigi pilietinės visuomenės organizacijoms ir jų veiklai šiais metais reikėtų teikti didžiausią pirmenybę ir didžiausią finansavimo dalį. Kad trumpuoju ir ilguoju laikotarpiu Europos vystymosi metais būtų pasiekta kuo geresnių rezultatų, labai svarbu lėšų neleisti labai brangioms viešųjų ryšių agentūrų vykdomoms kampanijoms arba jų paslaugomis reikėtų naudotis kuo mažiau (kaip nurodyta šios nuomonės 3.6 punkte).

1.9

Komitetas ragina ES institucijas organizuoti trišalio dialogo diskusijas ir daugiausiai dėmesio skirti tvariems rezultatams ir dalyvavimui, o ne kampanijoms ar informacinei veiklai. Siekiant šio tikslo reikėtų iš dalies pakeisti kai kurias keleto Europos Komisijos pasiūlymo straipsnių dalis, kaip nurodyta 3 ir 4 šios nuomonės dalyse; taip pat reikėtų pakeisti konstatuojamąją dalį ir priedus – šie pakeitimai šioje nuomonėje neaptariami dėl ribotos dokumento apimties.

1.10

Kaip nurodyta šios nuomonės 3.5 punkte, geriausių rezultatų būtų galima pasiekti laikantis decentralizuoto požiūrio, nes vystomojo bendradarbiavimo tradicijos ir istorija labai skiriasi ir sunku rasti vieną bendrą formuluotę, veiklos rūšį ir pan. Šios nuomonės 3 ir 4 dalyse pateikiama keletas pasiūlymų, į kuriuos reikėtų atsižvelgti rengiantis šiems teminiams metams, kad ši iniciatyva būtų artimesnė piliečiams.

2.1

Europos metams tenka ypatingas vaidmuo informuojant piliečius ir skatinant juos aktyviai dalyvauti, jie suteikia galimybę institucijų subjektams ir vis augančiam pilietinės visuomenės organizacijų skaičiui kartu organizuoti bendrus ES, nacionalinio, regionų ir vietos lygmens renginius.

2.2

Iki 2015 m. turi būti pasiekti Tūkstantmečio vystymosi tikslai. Šia proga reikėtų įvertinti pasiektus rezultatus ir priimti naują strategiją arba modelį ateinančiam dešimtmečiui. ES atliko svarbų vaidmenį vystymosi srityje ir nustatant Tūkstantmečio vystymosi tikslus. Nors vystomasis bendradarbiavimas yra daug platesnis nei parama vystymuisi, reikėtų pažymėti, kad didžiąją visos oficialios paramos vystymuisi dalį (60 proc.) finansuoja ES ir jos valstybės narės. Svarstymuose dėl laikotarpio po 2015 m. svarbus vaidmuo turėtų tekti ES ir jos piliečiams, taip pat jos partnerėms iš besivystančių šalių.

2.3

„Eurobarometro“ duomenimis (6), maždaug 20 mln. ES gyventojų asmeniškai dalyvauja nevyriausybinių vystymosi organizacijų veikloje (įskaitant savanorius), maždaug 130 mln. ES piliečių aukoja lėšas kokiai nors besivystančioms šalims padedančiai organizacijai, o 72 proc. ES piliečių asmeniškai pritaria tam, kad reikia padėti žemus vystymosi rodiklius turinčioms šalims.

2.4

Vis daugiau žmonių supranta, kad siekiant vystymosi pirmiausia reikia pradėti nuo savo šalies ir savo gyvenimo būdo, sąžiningos prekybos, aplinkos apsaugos, dalyvavimo politiniuose procesuose ir pan.

2.5

Galima pasidžiaugti sparčiai augančia, plačia ir įtraukia rėmėjų koalicija, kurią tvirtai remia už vystymąsi atsakingas Europos Komisijos narys Andris Piebalgs ir jo komanda (padedami nacionalinių ir ES pilietinės visuomenės organizacijų – judėjimo „Eiropas Kustība Latvijā“, Latvijos vystomojo bendradarbiavimo platformos LAPAS ir Europos NVO konfederacijos pagalbai ir vystymuisi CONCORD), taip pat EESRK (7); į šią koaliciją yra susibūrę įtakingi suinteresuotieji subjektai, tarp jų pačios įvairiausios pilietinės visuomenės organizacijos, Regionų komitetas ir Europos Parlamentas. Nuo pat savo darbo pradžios partneriai šiais prasmingais ir aukštais siekiais pasižyminčiais teminiais metais buvo užsibrėžę siekti konkrečių tikslų.

3.1

EESRK ragina ES institucijas šiais teminiais metais vykdyti trišalio dialogo diskusijas, kad jie įgautų daugiau konkretumo ir būtų pasiūlyta priemonių, kurios padėtų užtikrinti geresnius ir ilgalaikiškesnius rezultatus (pavyzdžiui, vykdant politinius procesus, prisiimant įsipareigojimus, užtikrinant geresnį horizontalųjį ir struktūruotą dialogą ir pan.).

3.2

EESRK primena savo pradinį pasiūlymą dėl teminių metų turinio: „EESRK ragina daugiau dėmesio skirti vystomajam bendradarbiavimui, visuotiniam solidarumui ir diskusijai dėl Tūkstantmečio vystymosi tikslų.“ Komitetas siūlo 2015 metus paskelbti „vystymosi ir bendradarbiavimo metais“ (pavadinimą galima keisti). Kadangi ES ir jos valstybės narės taip pat pasiryžusios iki 2015 m. pasiekti šiuos tikslus, Komitetas siūlo pasinaudoti šių Europos metų teikiama galimybe geriau informuoti kiekvieną pilietį, pilietinę visuomenę, nacionalinį ir Europos lygmenį ir juos paskatinti prisiimti bendrą atsakomybę už jau nustatytų ir naujų tikslų, kurie bus nustatyti po 2015 m., įgyvendinimą (8).

3.3

Kad teminiai metai pasiteisintų ir sėkmingai vyktų pats vystymasis, labai svarbu į vystymuisi skirtą veiklą ir politinį dialogą pasaulinio vystymosi ir pasaulinio teisingumo temomis įtraukti ir paskatinti dalyvauti Europos piliečius ir pilietinės visuomenės organizacijas bei jų partnerius iš viso pasaulio. Pilietinės visuomenės organizacijoms tenka svarbus vaidmuo ne tik renkant lėšas ir vykdant vystomąją veiklą, bet ir politiniuose procesuose. Tai ypač pasakytina apie jaunąją kartą, kuri per socialinius ir kitokius tinklus yra linkusi bendrauti su visu pasauliu ir yra geriau informuota apie neatidėliotinas problemas, kurias jauniems žmonėms – būsimiems mūsų lyderiams – reikės spręsti. Todėl labai svarbu į šių Europos metų diskusijas prasmingai ir tiesiogiai įtraukti vaikus ir jaunimą, ypač mergaites. Be to, reikia prasmingai ir teisiogiai įtraukti įvairių interesų turinčius piliečius iš įvairių socialinių sluoksnių ir pan. Šiuos apsektus reikėtų gerai apgalvoti, kai bus rengiamasi teminiams metams, numatomas jų turinys, finansavimas ir įgyvendinimas.

3.4

Komitetas pasisako už decentralizuotą Europos metų rengimą Valstybėse narėse suburtos darbo grupės turėtų sukurti nacionalinį tos šalies padėtį geriausiai atspindintį teminių metų moto, šūkį arba kvietimą. ES ir valstybių narių darbo grupės turėtų būti sudarytos ne vėliau kaip per du mėnesius nuo pasiūlymo priėmimo ir turi gauti šiems metams skirtą finansavimą. Darbo grupės savo darbą turėtų tęsti ir pasibaigus teminiams metams; šis darbas turi būti ir toliau remiamas. Svarbus vaidmuo darbo grupėse turi tekti organizuotai pilietinei visuomenei.

3.5

EESRK palankiai vertina Komisijos ketinimą šiems metams skirti nemažą finansavimą, kad būtų užtikrinta jų sėkmė. Tačiau Komitetui susirūpinimą kelia tai, kad iki šiol pilietinės visuomenės įtraukimui skirta labai nedidelė šio finansavimo dalis, nors nuo jos dalyvavimo priklauso teminių metų projektų tęstinumas ir rezultatai. Nederėtų šių lėšų naudoti jau sudarytoms arba naujoms viešųjų ryšių sutartims ir (arba) konkursams arba šias išlaidas sumažinti iki visiško minimumo, nes kai kuriais atvejais šis darbas gali duoti netgi priešingų rezultatų nei iš šių metų tikimasi.

3.6

Remdamasis ankstesnių Europos metų patirtimi, Komitetas pasisako už tai, kad būtų suburtas platus ir įtraukus pilietinės visuomenės organizacijų aljansas, kuris, kaip ir anksčiau, imtųsi iniciatyvos planuojant ir įgyvendinant Europos metus. EESRK siūlo glaudžiai bendradarbiauti su EESRK nariais ir organais, kitais suinteresuotaisiais subjektais, ES ir nacionalinio lygmens aljanso nariais.

3.7

„Metų ambasadoriaus“ skyrimo praktika yra sveikintina ir šią tradiciją reikėtų tęsti ir 2015-aisiais Europos metais. Ji suteikia daug galimybių informuoti visuomenę apie teminių metų tikslus ir sulaukti jos pritarimo.

3.8

Komitetas yra įsipareigojęs plėtoti bendradarbiavimo mechanizmus visais atitinkamais lygmenimis, kad tarp ES institucijų ir organų užsimegztų kuo geresni bendradarbiavimo ryšiai ir sinergija. Šiais teminiais metais reikėtų bendradarbiauti su Jungtinių Tautų Organizacija.

3.9

Komitetas tvirtai pritaria su teminiais metais susijusiems pasiūlymams, kurie EESRK tinklalapyje paskelbtoje neformalioje internetinėje diskusijoje buvo aptarti su šių Europos metų darbo grupe. Pilietinės visuomenės organizacijų ir partnerių mintis perdavė CONCORD (9). ES institucijos turėtų padaryti viską, kad šie Europos metai būtų:

3.10

Komitetas taip pat labai pritaria šiems Europos Parlamento pranešėjo pateiktiems pasiūlymams (10):

4.1

1 straipsnis (įrašyti vieną sakinį). Valstybės narės galėtų sugalvoti metų paantraštę, kuri atspindėtų tos šalies tradicijas, iššūkius ir potencialą: „2015-ieji skelbiami Europos vystymosi metais [...]. Valstybės narės sugalvoja šių metų paantraštę, moto, šūkį arba kvietimą.“

4.2

2 straipsnis (pirma dalis). Reikėtų daugiau dėmesio skirti įpareigojimui ir kaip lygius partnerius paminėti visus suinteresuotuosius subjektus: „informuoti ES piliečius apie ES vystomąjį bendradarbiavimą, daugiausia dėmesio skiriant tam ir įtraukti juos į diskusijas apie tai, ką Europos Sąjunga kaip pasaulinė vystymosi partnerė didžiausias pasaulyje pagalbos teikėjas jau gali pasiekti, ir sutarti, kaip ji galėtų nuveikti dar daugiau, jeigu būtų imamasi nuoseklesnių veiksmų ir geriau koordinuojami veiksmai su jos valstybėmis narėmis, institucijomis ir kitais subjektais.“ suvienijusi valstybių narių ir savo institucijų pajėgas.

4.3

2 straipsnis (antra dalis). Atsižvelgiant į EESRK nuomonę „Prekyba, augimas ir tarptautinė arena. Prekybos politika – svarbiausia ES 2020 m. strategijos sudėtinė dalis“: „skatinti aktyvų ir prasmingą Europos piliečių domėjimąsi vystomuoju bendradarbiavimu ir dalyvavimą jame ir ugdyti atsakomybės bei galimybių jausmą individualių sprendimų ir nacionalinių bei tarptautinių įsipareigojimų atžvilgiu (įskaitant darbotvarkę po 2015 m.) ir susijusį su piliečių dalyvavimu politikos formavime ir įgyvendinime; taip pat.“

4.4

2 straipsnis (trečia dalis). Šioje pastraipoje per daug akcentuojama pagalba ir jos gavėjai ir atitinkamai susiaurinamas turinys: „padėti suprasti ES vystomojo bendradarbiavimo, kuris visokeriopai naudingas visiems ES ir šalių partnerių subjektams ne tik gavėjams, bet ir ES piliečiams, svarbą besikeičiančiame ir vis labiau tarpusavyje susijusiame pasaulyje.“

4.5

2 straipsnis (nauja dalis). Labai svarbu siekti ilgalaikių rezultatų ES ir valstybių narių politiniuose procesuose; šio aspekto trūksta dabartiniame pasiūlyme: „– siekti ilgalaikių rezultatų, o prireikus ir patobulinimų (pavyzdžiui, tokiose srityse kaip vidaus ir išorės politinė darbotvarkė ir vystymosi politika, nuoseklumas, veiksmingumas, teisių principas, moterų įgalinimas, tvarus vystymasis, saugumas ir (arba) žmogaus saugumas, dalyvavimas ir dalijimasis, pilietinei visuomenei, verslo organizacijoms, profesinėms sąjungoms ir pan. skirtos priemonės ir struktūros).“

4.6

3 straipsnis (1 dalies pirma įtrauka). Informavimas turi vykti dviem kryptimis, todėl pastarojo laikotarpio Europos metų kampanijos buvo smarkiai kritikuojamos iš įvairių pusių: „plačiajai visuomenei ir konkretesnėms tikslinėms grupėms skirtas informacines kampanijas skirtą informacinę veiklą, aptarus esminius klausimus ir dėl jų sutarus, įskaitant socialinės žiniasklaidos priemonėmis, pagrindinėms idėjoms skleisti.“

4.7

3 straipsnis (1 dalies antra įtrauka). Europos metai atneša lauktų rezultatų tada, kai valstybėse narės ir ES lygmeniu sėkmingai dirba specialios darbo grupės. Siekiant skaidrumo, svarstymai turi peraugti į konkrečius ir išmatuojamus rezultatus: „daug įvairių suinteresuotų subjektų vienijančios darbo grupės vadovaujamo atviro ir įtraukos politinio proceso, įskaitant konferencijų, renginių ir iniciatyvų organizavimą su visomis susijusiomis suinteresuotomis šalimis, siekiant skatinti aktyvų dalyvavimą ir diskusijas, taip pat padidinti informuotumą Europos lygmeniu ir prireikus pasiekti norimų rezultatų ir patobulinimų.“

4.8

3 straipsnis (1 dalis, nauja įtrauka). Nesuvokiama, kaip galima rengti teminius metus „apie“ vystymąsi, neįtraukiant suinteresuotųjų subjektų į besivystančias šalis ir iš besivystančių šalių: „– veiklą Europos Sąjungoje ir šalyse partnerėse įtraukiant jų gyventojus ir organizacijas.“

4.9

3 straipsnis (1 dalis, nauja įtrauka). EESRK ir Europos Komisija savo darbo dokumente nurodo, kad laiku atlikus parengiamuosius darbus ir ėmusis tolesnės veiklos, taip pat tarpusavyje susiejus teminius metus, galima užtikrinti geresnius teminių metų rezultatus: „– valstybių narių ir ES parengiamuosius ir vėlesnius teminių metų darbus.“

4.10

4 straipsnis (2 dalis). Kaip paaiškinta 4.7 punkte: „Nacionaliniai koordinatoriai, glaudžiai koordinuodami veiksmus su Komisija, iš įvairių suinteresuotųjų subjektų sudaro nacionalines darbo ir (arba) iniciatyvines grupes konsultuojasi ir bendradarbiauja su įvairiais susijusiais suinteresuotaisiais subjektais [...]“

4.11

Priedas. Informacija apie 3 straipsnyje nurodytas priemones. A. Tiesioginės Sąjungos iniciatyvos (pirma pastraipa). Reikėtų vadovautis decentralizacijos principu, kad būtų atspindėtos skirtingų valstybių narių realijos, o pilietinės visuomenės organizacijos nebūtų nušalintos nuo jų pasiūlymų įgyvendinimo: „Finansavimą iš esmės sudarys tiesioginis prekių ir paslaugų pirkimas pagal pilietinės visuomenės organizacijoms, privačiam sektoriui ir kitiems atvirus konkursus galiojančias bendrąsias sutartis [...]“

4.12

Priedas. Informacija apie 3 straipsnyje nurodytas priemones. A. Tiesioginės Sąjungos iniciatyvos (naujas punktas). Remiantis geriausia ankstesnių teminių metų praktika, 2013 m. teminių metų koordinavimo ir įgyvendinimo veikloje ES ir nacionaliniu lygmeniu dalyvauja daugiau kaip 60 ES pilietinės visuomenės organizacijų tinklų, todėl reikia deramai paremti aljanso darbą: „– pilietinės visuomenės koordinavimo veiklos rėmimas pagal Europos metų aljanso modelį.“