4.10.2012   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 299/34

1.1

Pripažindamas bendrą interesą siekti glaudesnių Europos Sąjungos ir Moldovos Respublikos santykių, šioje nuomonėje EESRK, remdamasis 2012 m. kovo mėn. misijos į Moldovą rezultatais, nusprendė pateikti keletą rekomendacijų, kurių tikslas:

1.2

Savo rekomendacijomis Komisijai ir Europos Parlamentui EESRK visų pirma ragina sudaryti tinkamai suderintą laisvos prekybos susitarimą ir užtikrinti, kad visuose jo sudarymo proceso etapuose dalyvautų pilietinės visuomenės organizacijos. Siekiant sudaryti glaudaus bendradarbiavimo ir visapusišką laisvosios prekybos susitarimą, būtina derinti Komisijos ir Europos išorės veiksmų tarnybos (EIVT) veiksmus. Komitetas siūlo:

1.3

Savo rekomendacijomis Moldovos viešosios valdžios institucijoms Komitetas ragina šios šalies vyriausybę ir parlamentą:

1.4

Savo rekomendacijose Moldovos pilietinės visuomenės organizacijoms Komitetas nurodo, kad norėtų plėtoti EESRK ir Moldovos pilietinės visuomenės ryšius įgyvendinant Rytų partnerystės programą. Komitetas pateikia Moldovos pilietinei visuomenei pasiūlymus, kuriuos jis pristatys Moldovoje vyksiančioje konferencijoje, kurios tikslas konkrečiai įgyvendinti ketvirtosios Rytų partnerystės teminės platformos „Žmonių ryšiai“ projektą. EESRK rekomenduoja socialiniams ir pilietinės visuomenės partneriams ne tik sukurti Moldovos ekonomikos, socialinių reikalų ir aplinkos tarybą, bet ir:

2.1

Esama tam tikrų struktūrų, kurios jau dabar užtikrina Moldovos pilietinės visuomenės dalyvavimą glaudesnių santykių su ES politikos procesuose. 2011 m. sausio mėn. įsteigta 30 narių konsultacinė struktūra – Nacionalinė dalyvaujamoji taryba – kuri bendradarbiauja su šalies vyriausybe, kita konsultacinė taryba veikia Moldovos parlamente. 2010 m. lapkričio mėn. sušaukto ir keletą organizacijų vienijančio Integracijos į Europa nacionaliniame konvento tikslas – teikti pasiūlymus ir skleisti informaciją apie Europos integracijos procesus ir skatinti tiesioginį ir atvirą dialogą su suinteresuotaisiais subjektais. Be to, šalyje veikia keletas pilietinės visuomenės organizacijų sukurtų teminių platformų.

2.2

Moldovos organizacijos dalyvauja įvairiose Rytų partnerystės šalių pilietinės visuomenės forumo grupėse: demokratijos, žmogaus teisių, gero valdymo ir stabilumo; bendrųjų rekomendacijų; aplinkosaugos, energetikos ir klimato kaitos; žmonių ryšių. EESRK norėtų paraginti plėtoti 5-ąją socialinio dialogo darbo grupę, sprendžiančią ir platesnius ekonomikos ir socialinius klausimus (3).

2.3

Socialiniai partneriai atlieka svarbiausią vaidmenį plėtojant glaudesnius ES ir Moldovos santykius. Profesinių sąjungų nepriklausomybė pripažinta konstitucijoje, šis principas įtvirtintas 2000 m. liepos mėnesį priimtame įstatyme, kuriuo užtikrinama laisvė jungtis į profesines sąjungas, kolektyvinių derybų teisė ir šių organizacijų teisė į turtą. Pastaraisiais metais įvyko daug su profesinių sąjungų judėjimu susijusių pokyčių: dvi šalyje veikiančios organizacijos – CSRM ir Solidaritate – susijungė į vieną centralizuotą Moldovos profesinę sąjungą (CNSM), kuri jau dalyvauja tarptautinėje veikloje ir susitikimuose. Šiai organizacijai taip pat galėtų būti suteiktas stebėtojos statusas Europos profesinių sąjungų konfederacijoje.

2.3.1

Didžiausia darbdavių organizacija Moldovoje – tai nepolitinė ir nepriklausoma, 32 narių Nacionalinė Moldovos darbdavių konfederacija, įsteigta 1996 m. Nacionalinė užimtumo agentūra vykdo ES ir Moldovos projektą „Partnerystė mobilumo srityje“ (angl. Mobility Partnership), kurio tikslas užtikrinti sklandžią Moldovos darbo rinkos integraciją. Darbdavių organizacijos dalyvauja šios integracijos procesuose įgyvendindamos su projektu susijusius sprendimus vietos ir regionų lygmeniu.

2.3.2

Taigi, būtų naudinga stiprinti su analogiškomis Europos ar valstybių narių profesinėmis organizacijomis bendradarbiaujančių socialinių partnerių informavimo glaudaus bendradarbiavimo ir visapusiško laisvosios prekybos susitarimo klausimais grupes.

2.4

Kai kurių gyventojų grupių, ypač gyvenančių kaimo vietovėse, padėtis išlieka sudėtinga. Blogėjančios socialinės padėties padarinius visų pirma jaučia moterys: aukštas nedarbo lygis, kvalifikacijos praradimas, mažėjantis darbo užmokestis, sezoninis darbas ar menkos socialinės paslaugos. Moterys turi tokias pačias teises kaip vyrai, tačiau yra labiau pažeidžiamos darbo rinkoje. Be kita ko, Moldovoje moterys verslininkės sudaro tik 14 proc. visų verslininkų. Kaimo vietovių gyventojų vis dar yra daugiausiai tarp žemiau skurdo ribos gyvenančių asmenų (4), 2009 m. kaimo vietovėse skurdžiai gyvenančių skaičius dar padidėjo. Moldovos vaikai susiduria su įvairiomis skausmingomis problemomis: nuolatinės gyvenamosios vietos neturėjimas, vaikų darbas, prekyba vaikais, susirūpinimą kelianti nepilnamečių prostitucija. Labai plinta taip vadinamas socialinių našlaičių reiškinys, t. y. kai dėl skurdo problemų šeimos atiduoda savo vaikus į prieglaudos namus.

2.5

Per keletą pastarųjų metų patobulėjo žiniasklaidos darbas. Moldovos audiovizualinių reikalų koordinavimo taryba, padedama ES ir Europos Tarybos, 2010 m. spalio mėn. pabaigoje patvirtino naują nušvietimo masinėse informavimo priemonėse stebėjimo metodiką. Be to, 2010 m. pradėjo veikti du nauji televizijos kanalai (Jurnal TV ir Publika TV), keturios naujos radijo stotys (Radio Sport, Aquarelle FM, Publika FM, Prime FM). Žurnalistų mokymas Europos tematika turėtų būti vienas prioritetų. Didėjanti žodžio laisvė užtikrins geresnį piliečių ir verslo bendruomenės, visų pirma ūkininkų, informavimą apie uždavinius, susijusius su glaudesnių santykių su ES plėtojimu.

2.6

Nepaisant akivaizdžios pažangos, pilietinei visuomenei vis dar iškyla rimtų organizacinių problemų. Vis dar yra teritorinių skirtumų: nevyriausybinio sektoriaus dalyviai aktyviai veikia didžiuosiuose miestuose (Kišiniove, Belcyje, Kahulyje ir Ungenyje), tačiau visos šalies mastu jų veikla nėra labai aktyvi. Tuo tarpu profesinių sąjungų veiklos teritorinė aprėptis yra platesnė. Dėl Moldovos skilimo padarinių abiejų Dniestro upės teritorijų bendradarbiavimas gana ribotas. Be to, NVO palyginti labai priklauso nuo išorės rėmėjų, kas gali turėti neigiamos įtakos jų nepriklausomumui ir veiklos ilgalaikiškumui. Galiausiai, nepaisant pakankamai aukštos ekspertų tinklų kokybės, juose dirbančių specialistų ratas pernelyg siauras, o pagrindinių NVO sąrašas pastaraisiais metais menkai pasikeitė.

3.1

Rengiamas ES ir Moldovos glaudaus bendradarbiavimo ir visapusiško laisvosios prekybos susitarimas apima prekes, paslaugas ir investicijas, tačiau žvelgiant plačiau ir giliau, jo tikslas acquis communautaire perkėlimas ir taikymas prekybos srityje. Šiam tikslui įgyvendinti būtina tinkama pagalba ir didelės reformos. Moldovos ekonomika nepakankamai konkurencinga dėl įvairių priežasčių: silpna transporto (visų pirma kelių) infrastruktūra, maža vidaus rinka, inovacijoms nepalanki aplinka, nuolat besikeičianti politinė padėtis, sudėtingos sąlygos gauti finansavimą ir korupcija. Vis dėlto eksportuojama ne vien tik į posovietines rinkas. Prekybos perorientavimas Europos kryptimi yra pakankamai realus: beveik pusė Moldovos eksporto juda šia kryptimi. Tai lemia dėl mažų kvalifikuoto darbo sąnaudų išaugusi tekstilės pramonės produkcijai tenkanti eksporto dalis (nuo 10 proc.1999 m. ji išaugo iki 22,7 proc. 2008 m.) (5).

3.2

Šiuo metu vykdomas derybų pradžioje pradėtas poveikio tvarumui vertinimas ir iki 2012 m. rugsėjo mėn. turėtų būti parengta informacija apie teigiamą ir neigiamą prekybos atvėrimo poveikį (6). Pagal konsultavimo įgaliojimus (7) su EESRK turės būti konsultuojamasi dėl su šiomis derybomis susijusių uždavinių ir indėlio į viešas konsultacijas. Be to, EESRK skirs ypatingą dėmesį Komisijos derybinės pozicijos dokumentui, kurį ji parengs, kai bus baigtas minėtas poveikio tyrimas, ir atidžiai stebės gretutines priemones.

3.3

Aiškiai apibrėžta su susitarimu susijusi rizika Europos Sąjungai. Ši rizika visų pirma susijusi su sanitarinėmis ir fitosanitarinėmis taisyklėmis ir investicijų garantijomis. Siekiant sukurti verslui palankią aplinką ir pritraukti Europos investicijas, būtina stiprinti kovą su korupcija. Pagal korupcijos suvokimo indeksą 2011 m. Moldova užėmė 112 vietą pasauliniame korupcijos reitinge, jos korupcijos indeksas 2,9 iš 10 (8). Korupcijos problemas sprendžia šios institucijos: Kovos su ekonominiais nusikaltimais ir korupcija centras ir Specialusis prokuratūros kovos su korupcija skyrius. Galiojantys įstatymai yra tinkamai parengti, tačiau antikorupcinė politika vangiai įgyvendinama. Tenka apgailestauti dėl nepakankamo politikos finansavimo, susitaikėliško piliečių požiūrio ir mažo pilietinės visuomenės dalyvavimo sprendžiant korupcijos problemas. Kova su korupcija yra vienas svarbiausių prioritetų tarptautiniams pagalbos teikėjams – Europos Tarybai, ES, SIDA, Pasaulio bankui, JTVP, USAID ir kt. Kai kurios NVO grupės taip pat dalyvauja sprendžiant korupcijos problemą (Korupcijos rizikos analizės ir prevencijos centras, Transparency International Moldovos skyrius, Antikorupcijos aljansas ar Tiriamosios žurnalistikos centras). Politiniu lygmeniu šioje srityje iki šio dar nepasiekta apčiuopiamų rezultatų.

3.4

Glaudaus bendradarbiavimo ir visapusiškas laisvosios prekybos susitarimas paskatins socialinius pokyčius. Šiuo požiūriu EESRK pabrėžia socialinio dialogo svarbą šalies vystymuisi. Komitetas rekomenduoja priimti Europos Tarybos socialinės chartijos protokolą dėl kolektyvinių skundų, stiprinti darbo inspekciją ir steigti darbo teismus. Moldovos valdžios institucijos bendradarbiauja su TDO nelegalaus darbo klausimais siekdamos šalies standartus suderinti su Europos standartais; jos taip pat dalyvauja 2012 m. Europos vyresnių žmonių aktyvumo ir kartų solidarumo metų programoje. Reikėtų taip pat pagerinti į Moldovą grįžtančių migrantų priėmimo sąlygas ir skatinti ginti Moldovos piliečių teises užsienyje. Darbuotojų mokymas ir perkvalifikavimas taip pat yra viena svarbiausių veiklos sričių.

3.5

Žemės ūkio ir žemės ūkio maisto produktų sektoriui bus skiriamas didelis dėmesys Moldovos derybose dėl susitarimo. Norėdama eksportuoti žemės ūkio produkciją į Europos rinkas ir užtikrinti savo produktų saugumą, Moldova turi siekti pažangos žemės ūkio sektoriuje, visų pirma spręsti kilmės sertifikavimo, sanitarinių ir fitosanitarinių standartų atitikimo, konkurencijos taisyklių laikymosi klausimus. Šalyje jau patvirtinti standartai, tačiau veiksmingas jų taikymas yra ilgas ir brangiai kainuojantis procesas, visų pirma gyvūninės kilmės produktų sektoriuje (2008 m. vienintelis eksportuotinas Moldovos gyvūninės kilmės produktas buvo medus). Derinimas su Europos standartais reikalauja didelių mažų gamintojų sąnaudų, todėl valdžios institucijos turėtų vykdyti institucinių reformų ir pagalbos žemės ūkio maisto produktų ir vyno gamybos sektoriams politiką. Pagal Europos Komisijos priemonę „Pagalba prekybai“ finansuojami projektai yra labai naudingi siekiant suderinimo su Europos standartais.

3.6

Po ilgai trukusio nuosmukio, būdama šalia Europos šalių rinkų, Moldovos pramonė atrodo pardeda naudotis kainų konkurencijos teikiamais privalumais. Tokią tendenciją patvirtina sparčiai besivystantis tekstilės sektorius. Šios lengvosios pramonės įmonės gali būti kuriamos visoje teritorijoje, visų pirma skurdžiuose pietų regionuose. Vokietijos investuotojų pastangomis šalies šiaurinėje dalyje atsigavo automobilių pramonė. Moldovos dalyvavimas Dunojaus regiono strategijoje ir didžiųjų pramonės įmonių modernizavimas (pvz., kairiajame Dniestro krante) yra labai vystymuisi naudingi veiksniai.

3.7

Siekiant, kad susitarimas būtų vertinamas kaip glaudų bendradarbiavimą užtikrinantis ir visapusiškas, laisvos prekybos susitarimas su ES, jis turi būti grindžiamas Moldovos gebėjimu laikytis acquis communautaire principų. Įvykužius tokį reikalavimą bus galima tikėtis atitinkamos finansinės paramos. Vidaus rinkos plėtros patirtis aiškiai įrodė lemiamą struktūrinių fondų vaidmenį siekiant socialinės ir teritorinės sanglaudos. Todėl Komitetas rekomenduoja taikyti vienodo dydžio gretutines priemones siekiant, kad nedidėtų socialinė nelygybė arba teritoriniai skirtumai. Siekiant šio tikslo, susitarimo stebėsenos komitetas atidžiai stebės, kaip įgyvendinama Europos kaimynystės programa žemės ūkiui ir kaimo plėtrai remti (angl. ENPARD).

3.8

Ekologinė Moldovos padėtis kelia didelį susirūpinimą dėl ateities (dirvožemis, vandens ir energijos ištekliai), todėl šis klausimas turi būti įtrauktas į derybas dėl susitarimo. Iš sovietinio laikotarpio šioje srityje paveldėta daug sudėtingų problemų, ypač susijusių su kenksmingų atliekų tvarkymu. Dažnos pastarųjų metų sausros rodo, kad Moldovos ekonomika labai pažeidžiama blogėjančių aplinkos ir klimato sąlygų. Be to, daugiau nei puse gruntinio vandens yra užteršta, nors du trečdaliai geriamojo vandens poreikių patenkinami naudojant požeminio vandens išteklius. Aplinkos politikai skiriama labai mažai lėšų nepaisant prisiimtų tarptautinių, pavyzdžiui, EIB, įsipareigojimų. Labai svarbu tinkamai informuoti visus ūkio subjektus, kurie vis dar nepakankamai suvokia transporto ir statybos sektoriams tenkančių uždavinių svarbą. Moldova, kuri įstojo į Europos energetikos bendriją, yra taip pat labai priklausoma nuo iškastinio kuro importuoto, o jos energijos vartojimo efektyvumas yra labai žemas. EESRK ragina remti aplinkos apsaugos organizacijas, kurios savo veikla skatina taupyti energiją, racionaliai naudoti išteklius ir tvarkyti atliekas.

3.9

Poveikio vertinime ypatingas dėmesys turi būti skiriamas Uždniestrės padėčiai, kad sudarant glaudaus bendradarbiavimo ir visapusišką laisvosios prekybos susitarimą būti teisingai įvertintas galimas susitarimo poveikis sienų saugumui, ekonomikai ir socialinei sričiai. Šis susitarimas galėtų padėti sumažinti vidaus nesutarimus ir užtikrinti teritorinį vientisumą.

4.1

Siekiant užtikrinti didesnes Moldovos pilietinės visuomenės galimybes dalyvauti dialoguose ir konsultacijose, EESRK rekomenduoja sukurti Moldovos ekonomikos, socialinių reikalų ir aplinkos tarybą remiantis kitų regiono šalių patirtimi. Išanalizavus kitų Europos šalių patirtį, bus galima nustatyti Moldovai tinkamiausią būdą sukurti šią struktūrą.

4.2

Ekonomikos, socialinių reikalų ir aplinkos tarybos projektas patenkins pilietinės visuomenės poreikį turėti aiškesnę struktūrą ir sustiprinti savo vaidmenį ir įtaką. Dabartinė ad hoc struktūrų įvairovė suteikia lankstų ir eksperimentuoti leidžiantį pagrindą, tačiau neaišku, ar šios struktūros gali ilgai ir tvirtai gyvuoti. Dėl panašių socialinių partnerių, asociacijų ir NVO pozicijų sunku jas identifikuoti viešuose debatuose.

4.3

Moldovos ekonomikos, socialinių reikalų ir aplinkos taryba būtų naudinga siekiant suderinti visuomenės pozicijas, kadangi atvertų galimybes atsižvelgti į įvairius interesus plėtojant vystymosi modelį. Sutarimu pagrįstas bendras darbas turi vykti trimis tvaraus vystymosi pagrindą sudarančiomis kryptimis. Ši taryba būtų svarbus žingsnis kuriant tvirtą Uždniestrės reintegracijos strategiją.

4.4

Moldovos ekonomikos, socialinių reikalų ir aplinkos taryba padėtų užtikrinti tyrimų nepriklausomumą, kadangi apsaugotų juos nuo įvairių šalių nesutarimų ir finansavimo šaltinių, tačiau sudarytų galimybę išklausyti skirtingas pozicijas. Be to, šioje taryboje būtų galima spręsti diskriminacijos dėl lyties, kilmės ar religijos klausimus.

4.5

Moldovos ekonomikos, socialinių reikalų ir aplinkos taryba padėtų įvertinti, kaip viešojoje politikoje laikomasi acquis communautaire. Šioje institucijoje galėtų veikti prekybos susitarimo stebėsenos komitetas, kuris bendradarbiautų su Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu.