2.12.2011   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 351/73

A.

kadangi pagal Europos Sąjungos sutarties 49 straipsnį „kiekviena Europos valstybė […] gali pareikšti norą tapti Sąjungos nare“,

B.

kadangi kiekvienos šalies pažanga siekiant narystės Europos Sąjungoje grindžiama nuopelnais ir priklauso nuo jos pastangų atitikti stojimo kriterijus atsižvelgiant į Sąjungos pajėgumus integruoti naujas valstybes nares,

C.

kadangi 2009 m. liepos 17 d. Islandija pateikė paraišką dėl narystės Europos Sąjungoje,

D.

kadangi 2010 m. vasario 24 d. Komisija pateikė savo nuomonę, kurioje rekomenduojama pradėti derybas dėl Islandijos stojimo į Europos Sąjungą,

E.

kadangi ankstesni plėtros etapai, be abejo, buvo naudingi ir Europos Sąjungai, ir į ją įstojusioms valstybėms narėms, plėtra padėjo siekti visos Europos stabilumo, vystymosi ir gerovės, yra itin svarbu sudaryti sąlygas, reikalingas siekiant užbaigti Islandijos priėmimo procesą ir užtikrinti, kad, vadovaujantis Kopenhagos kriterijais, jos stojimas taip pat būtų sėkmingas,

F.

kadangi Islandijos ir Europos Sąjungos santykių pradžia yra 1973 m., kai jos pasirašė dvišalį laisvosios prekybos susitarimą,

G.

kadangi Islandija jau glaudžiai bendradarbiauja su ES kaip Europos ekonominės erdvės (EEE) narė ir Šengeno susitarimus bei Dublino reglamentą pasirašiusi šalis, todėl ji jau priėmė didelę dalį Bendrijos teisyno,

H.

kadangi Islandija turi tvirtas demokratines tradicijas ir aukštą teisės aktų ir Bendrijos teisyno suderinimo lygį,

I.

kadangi nuo 1994 m. Islandija itin prisideda prie Europos sanglaudos ir solidarumo taikydama finansinį mechanizmą pagal EEE,

J.

kadangi Islandija, tradiciškai būdama nekarine šalimi, civiliniais pajėgumais prisideda prie ES taikos palaikymo misijų ir reguliariai pritaria ES Bendrajai užsienio ir saugumo politikai,

K.

kadangi Islandija ir jos gyventojai patyrė didelę žalą dėl visuotinės finansų ir ekonomikos krizės, dėl kurios 2008 m. žlugo Islandijos bankų sistema,

L.

kadangi Jungtinės Karalystės ir Nyderlandų vyriausybės 2009 m. birželio ir spalio mėnesiais pasirašė du susitarimus su Islandijos vyriausybe dėl 1,3 mlrd. EUR Nyderlandų paskolos ir 2,4 mlrd. GBP Jungtinės Karalystės paskolos grąžinimo sąlygų; kadangi po 2010 m. kovo 6 d. referendumo buvo atmestas spalio mėn. susitarimas ir tikimasi, kad susijusios šalys pasieks naują susitarimą dėl paskolos grąžinimo, už kurį buvo atsakinga Islandijos indėlių garantijos sistema,

M.

kadangi EFTA priežiūros institucija (EPI) savo 2010 m. gegužės 26 d. oficialiame rašte pareiškė, kad Islandija privalo užtikrinti, jog bus išmokėta minimali kompensacija banko „Icesave“ indėlininkams Jungtinėje Karalystėje ir Nyderlanduose,

N.

kadangi visuomenė ir politinės partijos Islandijoje laikosi skirtingų pozicijų narystės ES klausimu; kadangi viešoji nuomonė narystės ES klausimu dėl politikos ir ekonomikos krizės nuo 2009 m. vasaros pasidarė neabejotinai mažiau palanki,

1.

džiaugiasi Europos Vadovų Tarybos sprendimu pradėti derybas dėl Islandijos stojimo į ES;

2.

teigiamai vertina perspektyvą, kad nauja ES valstybė narė bus šalis, turinti tvirtą demokratinę kultūrą; atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad Islandijos narystė bus naudinga Islandijai ir ES ir toliau stiprins Sąjungos kaip žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių skatintojos ir gynėjos pasauliniu mastu vaidmenį;

3.

pabrėžia puikų Europos Parlamento ir Islandijos parlamento (Althingi) narių bendradarbiavimą EEE jungtiniame parlamentiniame komitete ir tikisi tokio paties vaisingo bendradarbiavimo naujajame EP ir Islandijos jungtiniame parlamentiniame komitete;

4.

todėl ypač palankiai vertina Islandijos šiuolaikinės žiniasklaidos iniciatyvą, kuri suteikia Islandijai ir ES galimybę turėti tvirtą poziciją žodžio ir informacijos laisvės teisinės apsaugos klausimais;

5.

ragina Islandijos valdžios institucijas spręsti klausimą dėl dabartinio ES piliečių skirtingo traktavimo, susijusio su jų teise balsuoti ir kandidatuoti vietos rinkimuose Islandijoje;

6.

pažymi, kad pagal naująją ES plėtros strategiją šalies kandidatės teisminė sistema yra viena iš sričių, kuriai ES skiria ypatingai daug dėmesio, taip pat ankstyvojoje pasirengimo narystei stadijoje; mano, kad, laikydamasi Venecijos komisijos rekomendacijų, Islandijos vyriausybė turėtų priimti priemones, kurios būtinos teismų nepriklausomumui užtikrinti, ir tinkamai pasinaudoti dominuojančia padėtimi, kuri suteikta teisingumo ir žmogaus teisių ministrui skiriant teisėjus, prokurorus ir aukščiausios teisminės valdžios institucijų pareigūnus; tiki, kad Islandijos valdžios institucijos atliks būtinus pakeitimus;

7.

ragina Islandiją ratifikuoti Jungtinių Tautų konvenciją prieš korupciją ir Europos Tarybos civilinės teisės konvenciją dėl korupcijos;

8.

teigiamai vertina gerus Islandijos laimėjimus žmogaus teisių srityje; vis dėlto ragina Islandijos valdžios institucijas ratifikuoti Europos Tarybos tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvenciją ir Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvenciją;

9.

ragina Islandiją laikytis 2008 m. ESBO Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuro rekomendacijų dėl neapykantos sukeltų nusikaltimų;

10.

pažymi, kad Islandijos laimėjimai įgyvendinant su EEE susijusius įpareigojimus ir gebėjimas atsilaikyti prieš konkurencinį spaudimą ir rinkos jėgas ES yra pakankami; tačiau pažymi, kad reikia tolesnių pastangų siekiant atitikti bendruosius principus ir užtikrinti, kad būtų visiškai laikomasi Bendrijos teisyno atitikties vertinimo, akreditacijos ir rinkos priežiūros srityse; atkreipia dėmesį į EFTA priežiūros institucijos 2010 m. gegužės 26 d. oficialų raštą Islandijos vyriausybei (šis raštas yra pirmas žingsnis pradedant pažeidimų tyrimo procedūrą dėl įsipareigojimų nesilaikymo pagal EEE susitarimą siekiant įgyvendinti ES direktyvą Nr. 94/19/EB dėl indėlių garantijų) ir palankiai vertina tai, kad Islandijos vyriausybė kaip įmanoma greičiau pasirengusi užbaigti derybas dėl banko „Icesave“;

11.

teigiamai vertina tolesnio Islandijos ekonomikos įvairinimo politiką kaip būtiną priemonę siekiant ilgalaikės šalies ekonominės gerovės;

12.

atkreipia dėmesį į tai, kad aplinkos apsauga yra vienas iš svarbiausių ES klausimų ir palankiai vertina tai, kad Islandija daug dėmesio skiria aplinkos politikai;

13.

pažymi, kad nors fiskalinis konsolidavimas ir toliau yra pagrindinė problema, Islandijoje pastebimi vilčių teikiantys ekonomikos stabilizavimo ženklai; mano, kad monetarinės politikos priemonės, kurių buvo imtasi iki šiol, yra žingsnis teisinga kryptimi siekiant stiprinti finansinį ir ekonominį stabilumą;

14.

teigiamai vertina specialios tyrimų komisijos ataskaitą, kuri galėtų padėti atkurti nacionalinį pasitikėjimą; skatina imtis tolesnės veiklos priemonių, susijusių su šios komisijos darbu, siekiant spręsti neatidėliotiną šioje ataskaitoje aprašytų politinių, ekonominių ir institucinių trūkumų klausimą;

15.

palankiai vertina tai, kad Islandijos pensijų fondų asociacija (angl. IPFA) sutiko atlikti nepriklausomą darbo metodų ir pensijų fondų investavimo politikos tyrimą laikotarpiu prieš ekonomikos žlugimą;

16.

ragina sudaryti dvišalį susitarimą dėl bendros 3,9 mlrd. EUR paskolos grąžinimo JK ir Nyderlandų vyriausybėms tvarkos; pabrėžia, kad priėmus visoms šalims priimtiną susitarimą bus atkurtas pasitikėjimas Islandijos gebėjimais vykdyti prisiimtus įsipareigojimus, įskaitant visų įsipareigojimų pagal EEE susitarimą laikymąsi, ir Islandijoje ir ES bus stiprinama visuomenės parama Islandijos stojimo procesui;

17.

atkreipia dėmesį į Islandijos norą tapti euro zonos dalimi; tai tikslas, kurį galima pasiekti po to, kai ji taps ES nare, ir kai bus įgyvendintos visos būtinos sąlygos;

18.

teigiamai vertina TVF rezervinio susitarimo, pagal kurį siekiama valiutos stabilizavimo, bankų pertvarkymo ir fiskalinio konsolidavimo, antrosios peržiūros patvirtinimą;

19.

yra susirūpinęs dėl didėjančio nedarbo ir aukštos infliacijos Islandijoje, tačiau pažymi, kad neseniai pastebėta pagerėjimo požymių;

20.

teigiamai vertina Islandiją dėl didelių investicijų į švietimą, mokslinius tyrimus ir vystymąsi;

21.

pažymi, kad kaip EEE narė Islandija jau visiškai įvykdo 10 derybinių skyrių reikalavimus ir iš dalies įvykdo 11 derybinių skyrių reikalavimus, taigi lieka tik 12 skyrių, kurių neapima EEE ir dėl kurių reikia visapusiškai derėtis; pabrėžia, kad Europos Komisija akcentavo, jog Islandija turi dėti daug pastangų siekdama daugelyje sričių per vidutinės trukmės laikotarpį suderinti savo teisės aktus su Bendrijos teisynu ir juos veiksmingai taikyti, kad atitiktų stojimo kriterijus; pabrėžia, kad Islandijos įsipareigojimų vykdymas pagal EEE susitarimą ir pagal Sutartį dėl Islandijos asociacijos įgyvendinant, taikant ir plėtojant Šengeno teisyną yra svarbus stojimo derybų reikalavimas;

22.

ragina Islandijos valdžios institucijas spręsti pagrindinio šalies ekonomikos institucinio trūkumo klausimą, ypač finansų priežiūros sistemos ir indėlių garantijų sistemos organizavimo ir veikimo klausimą;

23.

ragina Islandiją patvirtinti žemės ūkio ir kaimo plėtros vystymosi politiką, kuri derėtų su ES politika, taip pat sukurti šios politikos įgyvendinimui būtinas administracines struktūras; taigi pabrėžia, kad ES politika turėtų būti formuojama atsižvelgiant į Islandijos aplinkos, floros ir faunos savitumą ir į geografinį atstumą tarp šalies ir Europos žemyninės dalies;

24.

ragina Komisiją įtraukti Islandijos valdžios institucijas į vykstančias diskusijas dėl bendrosios žemės ūkio politikos reformos;

25.

pripažįsta, kad Islandija atsakingai ir tvariai valdė savo jūros išteklius ir tikisi, kad ES ir Islandijos valdžios institucijos laikysis konstruktyvios pozicijos vykstant deryboms dėl to, kad Islandija turi priimti Europos bendrąją žuvininkystės politiką (BŽP), kad derybų pabaigoje būtų galima rasti bendrai priimtiną sprendimą, paremtą geriausia praktika, kuris padėtų apsaugoti ES ir Islandijos žvejų ir vartotojų interesus;

26.

ragina Islandiją priimti priemones žuvininkystės politikos srityje, kurios padėtų jai pereiti prie BŽP įvedimo;

27.

primygtinai reikalauja, kad Islandija nutrauktų bet kokią banginių medžioklę ir kad atsisakytų visų išlygų, kurias ji pateikė Tarptautinei banginių medžioklės komisijai;

28.

pažymi, kad Islandija gali vertingai prisidėti prie ES aplinkos ir energetikos politikos, nes turi patirties atsinaujinančių energijos šaltinių, ypač geoterminės energijos, aplinkos apsaugos ir kovos su klimato kaita srityse;

29.

mano, kad Islandijos priėmimas į ES yra strateginė galimybė ES atlikti aktyvesnį ir konstruktyvesnį vaidmenį ir taip pat prisidėti prie daugiašalio valdymo Arkties regione, nes tai padės dar labiau įtvirtinti Europos dalyvavimą Arkties Taryboje; pažymi, kad tai padėtų spręsti bendrus aplinkosaugos klausimus ir galėtų paskatinti ES labiau domėtis Arkties regionu ir jo apsauga regioniniu ir tarptautiniu mastu;

30.

teigiamai vertina tai, kad Islandijos priėmimas į ES sustiprintų Sąjungos išorės politikos Šiaurės Atlanto dimensiją;

31.

ragina Islandijos valdžios institucijas pradėti plačias viešas diskusijas apie stojimą į ES, kuriose nuo pat pradžių dalyvautų pilietinė visuomenė ir kurioje būtų svarstomi Islandijos piliečių susirūpinimą keliantys narystės ES klausimai ir atsižvelgiama į būtinybę tvirtai įsipareigoti norint, kad derybos būtų sėkmingos; ragina Komisiją teikti materialinę ir techninę paramą, jei paprašytų Islandijos valdžios institucijos, siekiant padėti joms padidinti stojimo proceso skaidrumą ir su juo susijusią atskaitomybę ir surengti visapusišką ir plačios apimties informacijos apie narystės ES pasekmes kampaniją visoje Islandijos teritorijoje, kad Islandijos piliečiams būtų sudarytos sąlygos būsimame referendume dėl stojimo priimti sprendimą remiantis išsamia informacija;

32.

mano, kad itin svarbu ES piliečiams teikti aiškią ir išsamią informaciją apie Islandijos narystės ES pasekmes; ragina Komisiją ir valstybes nares dėti pastangas siekiant šio tikslo ir mano, kad taip pat svarbu išgirsti piliečiams susirūpinimą keliančias problemas ir klausimus ir juos spręsti, taip pat reaguoti į jų nuomonę ir atsižvelgti į jų interesus;

33.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Komisijos pirmininko pavaduotojai-Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, Islandijos parlamento pirmininkui ir Islandijos vyriausybei.