19.2.2011

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 54/15

---

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl pasiūlymo dėl Tarybos reglamento dėl valstybės pagalbos nekonkurencingų anglių kasyklų uždarymui palengvinti

(nuomonė savo iniciatyva)

(2011/C 54/03)

Pagrindinis pranešėjas Antonello PEZZINI

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas, vadovaudamasis savo Darbo tvarkos taisyklių 29 straipsnio 2 dalimi, 2010 m. spalio 21 d. nusprendė parengti nuomonę savo iniciatyva dėl

Pasiūlymo dėl Tarybos reglamento dėl valstybės pagalbos nekonkurencingų anglių kasyklų uždarymui palengvinti.

2010 m. spalio 20 d. Komiteto biuras pavedė Pramonės permainų konsultacinei komisijai atlikti parengiamąjį darbą šiuo klausimu.

Kadangi darbas skubus, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas savo plenarinėje sesijoje, įvykusioje 2010 m. gruodžio 8–9 d. (gruodžio 8 d. posėdis), pagrindiniu pranešėju paskyrė Antonello Pezzini ir priėmė šią nuomonę 158 nariams balsavus už, 8 – prieš ir 5 susilaikius.

1.   Išvados ir rekomendacijos

1.1   EESRK mano, kad būtinas priemonių paketas, kuris pagreitintų tvarios energetikos modelio sukūrimą ir suteiktų sektoriui aiškų ir stabilų orientacinį pagrindą, apimantį energetinį planavimą, kuris užtikrintų energijos tiekimo saugumą, socialinių, teritorinių ir aplinkos apsaugos aspektų ir 2020–2050 m. veiksmų plano įgyvendinimą.

1.2   Komitetas rekomenduoja pratęsti šiuo metu galiojančio reglamento dėl anglių pramonės (2002 m. liepos 23 d. Reglamentas (EB) Nr. 1407/2002 dėl valstybės paramos anglies pramonei) galiojimo trukmę laikotarpiui, kuris lygus galioti baigiančio reglamento trukmei, nepadidinant ES biudžeto ir kategoriškai nereikalaujant, kad kasyklos būtų uždaromos, tačiau šiame strateginių žaliavų sektoriuje numatant galimybę suteikti valstybės pagalbą, skirtą investicijoms, novatoriškoms švarioms anglių technologijoms ir aukštos kvalifikacijos darbuotojų ugdymui. Komitetas primygtinai ragina iš dalies pakeisti Komisijos pasiūlymą siekiant sudaryti palankias sąlygas konkurencingam anglių kasyklų restruktūrizavimui ir konsoliduoti Bendrijos strategines atsargas.

1.3   EESRK ragina atlikti laikotarpio vidurio patikrinimą, kurio metu būtų įvertinti šie dalykai: švarių anglių konkurencingumas palyginti su kitų ES vietinių energijos išteklių konkurencingumo lygiu žvelgiant iš 2020 m. perspektyvos, kitiems vietiniams energijos ištekliams skiriama pagalba ir parama anglių naudojimui pasaulio rinkose, tarptautinių iškastinio kuro kainų svyravimai ir vietinių išteklių pridėtinė vertė Europai, elektrinių rekonstrukcijos ir nebenaudojamų anglių kasyklų uždarymo sąnaudos.

1.4   Komitetas mano, kad šis patikrinimas, planuojamas 2014 m., turėtų būti įvykdytas nepažeidžiant Lisabonos sutarties nuostatų dėl naujos Bendrijos energetikos politikos (žr. 194 straipsnį) ir turėtų būti suderintas su ES energijos tiekimo saugumo ir išteklių prieinamumo strategija ir kitomis Bendrijos politikos sritimis, visų pirma pramonės, prekybos, mokslinių tyrimų ir inovacijų politika.

1.5   Komitetas ragina Europos Parlamentui, Tarybai ir pačiam Komitetui 2015 m. pateikti laikotarpio vidurio ataskaitą apie Europos anglių pramonės konkurencingumą. Ataskaitoje būtina neapsiriboti vien tik dėl dabartinės krizės susiklosčiusiomis išskirtinėmis aplinkybėmis, atsižvelgti į pirmiau nurodytus parametrus šio sektoriaus ypatumams apibūdinti ir pabrėžti jo strateginius, ekonominius, technologinius, socialinius ir aplinkosauginius pokyčius, taip pat energetinio priklausomumo mažinimą.

1.6   Komitetas atkreipia dėmesį į tai, kad ES pirmauja švarios energijos technologijų mokslinių tyrimų ir taikomosios veiklos srityje, ypač anglies dioksido surinkimo ir saugojimo, švarių anglių technologijų, anglis deginančio kombinuotojo ciklo elektros energijos ir šilumos gamybos srityje siekiant integruotų teršalų neišskiriančių sprendimų (1), kurie yra įtraukti į 2007–2013 m. Europos Sąjungos septintąją bendrąją MTTP programą.

1.7   EESRK pabrėžia, kad Europos vidaus rinkoje nėra konkurencijos iškraipymo problemų, nes, kaip nurodė pati Komisija, valstybės narės nevykdo didelio masto anglių prekybos jau vien dėl to, kad elektrinių technologinis procesas sukalibruotas konkrečiai nuosavų anglių rūšiai.

1.8   EESRK pažymi, kad dabar nei bet kada anksčiau yra teisingi Anglių reglamento (Reglamento (EB) Nr. 1407/2002) teiginiai, ypač šie:

—	„konkurencinės pusiausvyros tarp Bendrijos ir importuotų anglių nebuvimas privertė anglių pramonės srityje imtis esminių restruktūrizavimo priemonių, kurių tarpe, per pastaruosius keletą dešimtmečių, buvo žymus veiklos apimties sumažinimas;

—	Bendrija tapo vis labiau priklausoma nuo išorinių pirminės energijos šaltinių;

—	politinė padėtis pasaulyje numato visiškai naują geopolitinės ir saugumo rizikos energijos srityje vertinimo dimensiją bei suteikia platesnę prasmę išteklių saugumo koncepcijai.“

1.9   Atsižvelgdamas į šias priežastis ir strateginę energijos išteklių svarbą, Komitetas rekomenduoja veiksmingai pereiti prie naujo Europos tvarios energetikos modelio, pagal kurį būtų užtikrinta mišrių energijos rūšių naudojimas, apimantis visus energijos išteklius, taikomos mažiau teršalų išmetančios technologijos ir numatyti realistiški terminai priklausomybę nuo išorės išteklių mažinančių veiksnių įgyvendinimui, įvedimui ir išlaikymui.

1.10   Komitetas mano, kad siekiant energijos vartojimo efektyvumo, kovojant su klimato kaita ir mažinant išmetamo anglies dioksido ir kitų teršalų kiekį svarbu užtikrinti stiprų demokratinį konsensusą. Todėl Komitetas primygtinai ragina sustiprinti ir geriau struktūruoti visus anglių pramonės sektorinio socialinio dialogo lygmenis įgyvendinat ES ekonominės ir socialinės sanglaudos politiką angliakasybos regionuose, kur dabartinės pasaulinės krizės sąlygomis nutraukus gamybą tam tikrose vietovėse būtų prarasta daugiau kaip 300 000 darbo vietų.

2.   Įžanga

2.1   Šiuo metu Europos Sąjungoje akmens anglių iškasama apie 288 milijonus tonų anglies ekvivalento (Mtae) (2), iš kurių 122 Mtae – juodosios akmens anglys (antracitas). Akmens anglys paprastai naudojamos elektros energijos, šilumos arba plieno gamybai ir kitiems pramoniniams procesams. Europos Sąjungoje daugiausiai akmens anglių iškasama Lenkijoje ir Vokietijoje.

2.2   Iš dešimties antracito kasybos sektorių turinčių valstybių narių šešios šalys teikia kokia nors forma valstybės pagalbą: didžiausia pagalba skiriama Vokietijoje ir Ispanijoje, kiek mažesniu mastu – Vengrijoje, Lenkijoje, Rumunijoje ir Slovakijoje (Slovėnija pagalbą teikia tik jau uždarytoms kasykloms).

2.3   1951 m. Europos anglių ir plieno bendrijos (EAPB) steigimo sutartyje buvo išdėstytos aiškios taisyklės apie tai, ar valstybės narės gali skirti pagalbą anglių ir plieno pramonės bendrovėms: Toliau nurodyti dalykai yra nesuderinami su anglių ir plieno sektoriaus bendrąja rinka ir … (bus) draudžiami Bendrijoje, kaip nurodyta šioje Sutartyje: … subsidijos ar pagalba, kurią valstybės suteikia … bet kokia forma. Šis draudimas bendrovėms suteikti bet kokią pagalbą atskirose šalyse, kaip nurodyta 4 straipsnio c dalyje, buvo logiška visų nacionalinių apsaugos priemonių pašalinimo bendrojoje rinkoje pasekmė.

2.4   Tačiau sukūrus bendrą rinką, netrukus paaiškėjo, kad be valstybės pagalbos nebus įmanoma užtikrinti saugaus Europos apsirūpinimo energija. Kaip pagrindas, leidžiantis teikti tam tikrą Bendrijos pagalbą, buvo pasitelktas 95 straipsnis dėl po Sutarties pasirašymo galinčių susidaryti nenumatytų aplinkybių. Šiuo straipsniu buvo leidžiamos Bendrijos intervencinės priemonės tais atvejais, kai tai buvo reikalinga siekiant vieno ar daugiau Sutarties tikslų.

2.5   Pasibaigus Europos anglių ir plieno bendrijos steigimo sutarties galiojimui, 2002 m. liepos 23 d. Taryba priėmė Reglamentą (EB) Nr. 1407/2002 dėl valstybės paramos anglies pramonei, kuris nustoja galioti 2010 m. gruodžio 31 d. 2003–2008 m. laikotarpiu buvo leista šiam sektoriui skirti daugiau kaip 26 milijardus eurų pagalbos.

2.6   Dėl šios pagalbos schemos Komitetas pateikė nuomonę (3), kurioje pritarė EAPB konsultacinio komitetui, kad reglamente, kuriuo siekiama pagerinti energijos tiekimo saugumą ir sukurti tvirtą pirminės energijos bazę, negalima tuo pačiu metu reikalauti „nuolat mažinti“ bet kokią pagalbą akmens anglių sektoriui.

2.7   Komitetas teigiamai įvertino tai, kad valstybėms narėms [buvo] sudaroma galimybė išlaikyti stabilų minimalų vietinių juodųjų akmens anglių (antracito) gamybos lygį, todėl buvo galima eksploatuoti didelius telkinius. Tai reiškė galimybę išsaugoti funkcinę infrastruktūrą, skirti daugiau dėmesio svarbiems darbuotojų saugos ir sveikatos klausimams ir specifinėms priemonėms, užtikrinti aukštą darbuotojų profesinę kvalifikaciją ir technologinę kompetenciją.

2.8   Tačiau Komitetas pabrėžia, jog svarbu, kad šis specifinis vietinių strateginių žaliavų sektorius aktyviai prisidėtų prie to, kad Europa taptų patrauklesnė investuotojams ir darbdaviams, stiprintų įmonių konkurencingumą ir socialinę sanglaudą, remtų mokslinius tyrimus ir inovacijų diegimą ir galiausiai skatintų naujų žinių kūrimą bei platinimą bei darbuotojų rengimą (4).

2.9   Be to, Komitetas nurodė, kad Komisija turėtų sutelkti dėmesį į didelę įtaką prekybai turinčios valstybių narių pagalbos tyrimą, nešvaistydama jėgų visų atvejų, turinčių tik vietinį poveikį, tyrimui, ir kad ji turėtų patikslinti „vietinio poveikio“ sąvokos reikšmę ir aiškinimą (5).

2.10   Komitetas taip pat pabrėžė, kad iškastinis kuras (6) – akmens anglys, žalia nafta ir gamtinės dujos – šiuo metu Europoje ir pasaulyje sudaro energijos tiekimo pagrindą. Be to, per artimiausius dešimtmečius jie nepraras savo svarbos ir išliks nepakeičiami (7).

2.11   Šią priklausomybę galima būtų sumažinti veiksmingiau naudojant gausius Europos anglių telkinius. Iki šiol išgauta tik 3 proc. bendrojo 3 400 mlrd. tonų naftos ekvivalentų įvertinto anglių kiekio. […] Prognozuojami pasaulyje esančių anglių, naftos ir dujų resursiniai ir rezerviniai ištekliai priklauso nuo daugelio veiksnių (ekonomikos augimo, tyrimų, techninės raidos). Išteklių pakaks dar daug dešimtmečių (anglių – netgi keletą šimtmečių) […] (7).

2.12   Remiantis Jungtinio tyrimų centro (JTC) (8) prognozėmis 2030–2050 m. laikotarpiui, akmens anglys ir toliau bus itin svarbios tenkinant energijos poreikius XXI amžiuje. Vis labiau siekiama mažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, todėl reikia didelių investicijų į mokslinius tyrimus, švarių anglių rinkos technologijų ir vis veiksmingesnių anglies dioksido surinkimo ir saugojimo technologijų vystymą. Pasaulio mastu akmens anglys išliks svarbus energijos šaltinis, patenkinantis daugiau kaip 20 proc. pasaulio energijos poreikių.

2.13   Kaip Komitetas nurodė savo ankstesnėje nuomonėje (9), po pradžioje sumažėjusio anglių sunaudojimo, maždaug nuo 2015 m. vėl tikimasi jų naudojimo augimo. Tą lems padidėjęs šio energijos šaltinio konkurencingumas elektros energijos gamybos srityje, kurį skatina didėjančios gamtinių dujų kainos ir ketinimas įdiegti pažangias technologijas anglių gavybos srityje.

2.14   Kinijoje, JAV, Indijoje, Australijoje ir Rusijoje iškasama daugiausiai akmens anglių visame pasaulyje: Kinija iškasa 2 761 mln. tonų per metus (47 proc. pasaulinio kiekio), JAV – 1 006 mln. tonų (17 proc.), o Rusija – 247 mln. tonų (4 proc.). ES importuoja 180 mln. tonų antracito per metus, daugiausia iš Rusijos (30 proc.), Kolumbijos (17,8 proc.), Pietų Afrikos (15,9 proc.) ir JAV (12,8 proc.) (10).

3.   Pasiūlymas

3.1   Atsižvelgdama į tai, kad greitai nustos galioti 2002 m. liepos 23 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1407/2002 dėl valstybės pagalbos anglies pramonei, Komisija neseniai nustatė šias šešias pasirinktinas galimybes:

—	1 galimybė. Komisija nesiūlytų naujo anglių sektoriui skirto teisės akto, taikytino nustojus galioti Anglių reglamentui. Būtų taikomos bendrosios valstybės pagalbos taisyklės,

—

2 galimybė. Pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 straipsnio 3 dalies c punktą būtų priimtos gairės, kurios būtų panašios į laivų statybos ir plieno sektoriams skirtas gaires (pagalba dėl kasyklos uždarymo atleistiems arba anksti į pensiją išleidžiamiems darbuotojams ir tokių darbuotojų konsultavimo ir profesinio perkvalifikavimo išlaidoms padengti),

—	3 galimybė. Reglamentas, kuriuo būtų leidžiama pagalba veiklai ribotu laikotarpiu (pagalba uždarymui), kuri būtų proporcingai mažinama, su sąlyga, kad bus stabdoma veikla pagal tikslų kasyklos uždarymo planą,

—	4 galimybė. Reglamentas, kuriuo būtų suteikiama galimybė padengti išskirtines sąnaudas (perimtus socialinius ir aplinkos įsipareigojimus), susijusias su anglių kasyklų uždarymu;

—	5 galimybė. Reglamentas, kuris, remiantis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 straipsnio 3 dalies c punktu, suteiktų valstybėms narėms galimybę teikti tiek pagalbą uždarymui, tiek pagalbą ypatingosioms sąnaudoms padengti; arba

—	6 galimybė. Dabartinio Anglių reglamento galiojimo pratęsimas dar 10 metų, t. y. iki 2020 m. pabaigos, nekeliant anglių kasyklų uždarymo sąlygos ir nesuteikiant galimybės teikti pagalbos investicijoms.

3.2   Komisija nusprendė pateikti pasiūlymą dėl naujo Tarybos reglamento pagal 5 galimybę. Ši papildoma valstybėms narėms skirta kasyklų uždarymo socialinio ir regioninio poveikio sušvelninimo priemonė padės didinti socialinę Europos regionų sanglaudą.

Be bendrosiose valstybės pagalbos taisyklėse numatytų galimybių – stiprinti įmonių konkurencingumą ir socialinę sanglaudą, skatinti norą vykdyti mokslinius tyrimus ir diegti inovacijas ir galiausiai skatinti kurti ir skleisti naujas žinias ir ugdyti žmogiškuosius išteklius, – šiame pasiūlyme Komisija siūlo galimybę paskelbti dviejų rūšių antracito pramonei skirtą pagalbą, suderinamą su vidaus rinka: tai pagalba uždarymui ir pagalba ypatingoms sąnaudoms padengti.

3.3.1   Konkrečiai kalbant, kad būtų galima anglių kasykloms teikti pagalbą, būtina patenkinti šiuos reikalavimus:

—	būtina iki 2014 m. spalio 1 d. parengti išsamų nekonkurencingų anglių kasyklų, veikusių iki 2009 m. gruodžio 31 d., galutinio uždarymo planą,

—	laikui bėgant pagalba turi būti proporcingai mažinama, t. y. 33 proc. po kiekvieno 15 mėnesių laikotarpio,

—	jeigu iki nustatytos datos kasykla neuždaroma, visa pagalbos suma privalo būti grąžinta,

—	valstybės narės turi parengti priemonių planą, skirtą sušvelninti neigiamą anglių naudojimo poveikį aplinkai.

3.3.2   Pagalba ypatingosioms sąnaudoms padengti skiriama kompensuoti ypatingąsias objektų restruktūrizavimo ir kasyklų eksploatavimo nutraukimo sąnaudas, tiesiogiai nesusijusias su dabartine gamyba, taip pat ji skiriama perimtiems socialiniams ir aplinkos įsipareigojimams, atsirandantiems dėl kasyklų uždarymo, su sąlyga, kad tai vienintelė šių įsipareigojimų atsiradimo priežastis.

4.   Bendrosios pastabos

4.1   Komitetas apgailestauja, kad Taryba nesikreipė į Komitetą dėl konsultacijos šiuo klausimu, ypač atsižvelgiant į tai, kad Pramonės permainų konsultacinė komisija (CCMI),), kuri yra Komiteto nuolatinės darbo struktūros dalis ir perėmė Europos anglių ir plieno bendrijos (EAPB) konsultacinio komiteto funkciją, yra kompetentinga spręsti šį klausimą.

4.2   Visų pirma, Komitetas pasinaudoja savo teise pateikti nuomonę šiuo klausimu, kuris yra itin svarbus pramonės permainoms ES požiūriu, kaip tai padarė EAPB konsultacinis komitetas dėl Reglamento (EB) Nr. 1407/2002, nurodydamas, kad siekiant pagerinti energijos tiekimo saugumą ir sukurti tvirtą pirminės energijos bazę negalima tuo pačiu metu reikalauti „nuolat mažinti“ bet kokią pagalbą anglių sektoriui.

4.3   Komitetas pažymi, kad 2009 m. kovo 19–20 d. Europos Vadovų Taryba pritarė Antrajai strateginei energetikos apžvalgai, kurią 2008 m. lapkričio 13 d. paskelbė Komisija. Joje pabrėžiama, kad būtina „kuo geriau panaudoti ES vietos energijos išteklius“ ir „geriau panaudoti nuosavus energijos išteklius, įskaitant atsinaujinančiuosius energijos išteklius, iškastinį kurą ir branduolinę energiją šalyse, kurios nusprendžia taip daryti“.

4.4   Komitetas taip pat nurodo, kad vienas iš 2002–2012 m. Šeštosios aplinkosaugos veiksmų programos tikslų – „skatinti naudoti atsinaujinančiuosius išteklius ir iškastinį kurą, kuriame yra mažiau anglies, energijai gaminti“, ir kad dabartinio Reglamento dėl paramos anglių sektoriui 1 straipsnyje numatyta „kaip apsaugos priemonę išsaugoti būtiniausią vietinių anglių gamybos normą, kuri užtikrintų galimybę naudotis ištekliais“.

4.5   Galiausiai Komitetas atkreipia dėmesį į tai, kad Bendrijos tyrimai, kuriuos atliko Jungtinio tyrimų centro Energetikos institutas Petene, taip pat rodo, kad juodosios anglys (antracitas) ir toliau bus itin svarbios tenkinant energijos poreikius XXI amžiuje.

4.6   Komitetas pritaria Komisijos siūlomoms priemonėms, nes jos patenkina sektoriaus įmonių konkurencingumo plėtojimo poreikius ir yra grindžiamos ne tik į konkurencingumą neorientuotu požiūriu (11), taikant bendrą sistemą ir siekiant:

—	išlaikyti pakankamą vietinių energijos išteklių lygį, prisidėti prie tiekimo saugumo ir mažinti energetinę priklausomybę,

—

išlaikyti Europos pirmaujančią poziciją pažangios kasybos technologijų ir „švarių anglių“ bei anglies dioksido surinkimo ir saugojimo aplinkosaugos technologijų srityje: plačiau naudoti anglies dioksido surinkimo ir saugojimo technologijas bus galima tik po 2020 m. ir tik su sąlyga, kad būtina veikla MTTP srityje bus savalaikė ir sėkminga,

—	reaguoti į rinkos ydas, susijusias su investicijomis į mokslinius tyrimus, inovacijomis ir restruktūrizavimu, kad Europos anglių sektoriaus įmonės galėtų įsigyti naujų rinkos technologijų mažesnėmis sąnaudomis ir taptų konkurencingos,

—	pasiekti socialinius ir aplinkos apsaugos tikslus konkrečiose vietovėse kuriant materialinę gerovę bei darbo vietas, padedančias vystytis regionams, kuriuose kasybos, gavybos ir susiję sektoriai yra pagrindinės arba vienintelės pramonės šakos,

—	sektoriui taikyti „vietinio poveikio“ sąvoką, atsižvelgiant į tai, kad Bendrijos vidaus prekyba šiam sektoriui daro mažai įtakos arba iš viso jos nedaro, todėl ji nėra labai svarbi, ir kad dabartinė pagalbos sistema nesukėlė jokių esminių prekybos iškraipymų,

—

sudaryti sąlygas modernizuoti elektros energijos jėgaines ir užtikrinti nacionalinių (12) sektoriaus restruktūrizavimo terminų ir procedūrų laikymąsi, remti angliakasybos regionų tinklus ir kasybos bei naudingųjų išteklių panaudojimo kompetencijos centrus, taip pat aukštos kvalifikacijos darbuotojų mokymo tinklus,

—

išsaugoti būtiniausių vietinių anglių strateginių atsargų koncepciją, kad būtų galima vykdyti viešojo sektoriaus įsipareigojimą teikti universaliąsias paslaugas siekiant užtikrinti energijos tiekimo saugumą, kaip numatyta SESV 106 straipsnyje (buvusio Europos ekonominės bendrijos steigimo sutarties 86 straipsnyje),

—	konsultuoti, mokyti ir teikti profesinio perkvalifikavimo paslaugas nekonkurencingų kasyklų darbuotojams ir specialistams, remti ankstyvą išėjimą į pensiją sektoriuje ir susijusiose pramonės šakose,

—	plėtoti ir remti socialinį dialogą Europos kasybos pramonės sektoriuje ir organizuoti techninius tinklų pagrindu veikiančius forumus, panašius į Berlyno forumą iškastinio kuro klausimais,

—

skatinti informacijos skleidimą ir keitimąsi geriausia praktika, ypač techniniu ir aplinkos apsaugos požiūriu, siekiant užtikrinti, kad pažangi angliakasyba ir jos taikmenos būtų konkurencingi bei tvarūs, ar pradėti restruktūrizaciją, veiklos įvairinimą ir uždarymą (ir kasybos vietos aplinkos atkūrimą (13)), kai šių procesų įgyvendinti neįmanoma.

4.7   Komitetas mano, kad Komisijos nustatytas laikotarpis yra pernelyg trumpas ir neatitinka sektoriaus vystymosi poreikių: 2011–2018 m. laikotarpis būtų tinkamesnis (kaip ir 2002–2010 m. laikotarpis) išsiaiškinti, ar sektoriaus įmonės yra konkurencingos atsižvelgiant į rinkos technologijų raidą nebrangių anglies dioksido surinkimo ir saugojimo, švarių anglių ir kasybos būdų srityse.

4.8   Be to, Komiteto nuomone, išlaidų proporcingo mažinimo norma yra pernelyg didelė ir susieta su terminais, kurie yra per trumpi konkurencingumui atkurti ir inovacijoms įdiegti gamybos, švarių anglių ir anglies dioksido surinkimo ir saugojimo srityse. Tam tikrą konkurencingumą susigrąžinusioms įmonėms reikėtų skirti pagalbą, o ne jas „bausti“ (kaip numatyta pasiūlyme).

4.9   Kalbant apie iškreiptą importuotų ir vietinių produktų konkurenciją, galbūt reikėtų aiškiau ir skaidriau ištirti eksportuojančių šalių pagalbos sistemas prieš nurodant, kad reikia riboti Bendrijos pagalbos sistemą. Komitetas taip pat laikosi nuomonės, kad pasirašant susitarimus su trečiosiomis šalimis reikėtų atidžiau ir nuosekliau tikrinti, ar įtrauktas reikalavimas laikytis atitinkamų TDO socialinių standartų, kad būtų užkirstas kelias angliakasių išnaudojimui, užtikrintos optimalios saugos sąlygos ir darbuotojų apsauga nuo dažnai mirtinų nelaimingų atsitikimų, kurie įvyksta didžiausiose pasaulio angliakasybos vietose.

4.10   Galiausiai Komitetas mano, kad, siekiant geresnės anglių kasybos ir elektros energijos gamybos sektorių veiklos ateities, Europos įmonėms ir valstybėms narėms būtina suteikti aiškią ir iniciatyvią sistemą, kurioje būtų nurodyta, kokią horizontalią pagalbą galima sektoriui teikti socialiniais ir aplinkos apsaugos sumetimais ir MTTP vykdymo, inovacijų diegimo, darbuotojų mokymo ir profesinio perkvalifikavimo tikslais.

---

(1)  Žr. ZEP – (angl. – Zero emissions platform), Europos neteršiančių aplinkos kietojo kuro elektrinių technologijų platforma. 2010–2012 m. įgyvendinimo planas, www.zeroemissionsplatform.eu/ccs-technology/capture.html, ES Tarybai pirmininkaujančios Belgijos 2010 m. Europos strateginio energetikos technologijų plano (panas SET) konferencija (2010 m. lapkričio 15-16 d.) Europos neteršiančių aplinkos kietojo kuro elektrinių technologijų platforma (ETP-ZEP)…, http//setis.ec.europa.eu/technologies/Zero-emission-fossil.

(2)  Šioje nuomonėje, remiantis Reglamento (EB) Nr. 1407/2002 2 straipsniu, „anglys“– tai rusvosios ir juodosios akmens anglys.

(3)  OL C 48, 2002 2 21, p. 49.

(4)  OL C 65, 2006 3 17, p. 1.

(5)  Žr. 2 išnašą.

(6)  Rusvosios ir juodosios akmens anglys.

(7)  OL C 28, 2006 2 3, p. 5.

(8)  Coal of the future (supply prospects for thermal coal by 2030-2050) („Akmens anglys ateityje (šilumai gaminti naudojamų akmens anglių tiekimo perspektyvos 2030–2050 m.)“), Jungtinio tyrimų centro generalinis direktoratas (JTC GD), Energetikos institutas, Petenas (Nyderlandai) 2007 m. vasario mėn.

(9)  Žr. 8 išnašą.

(10)  JAV vis dar aktyviai finansuoja akmens anglį deginančias elektrines tiek šalies viduje, tiek ir tarptautiniu mastu. Tai prieštarauja Prezidento Barack Obama pažadui, duotam Didžiojo dvidešimtuko susitikime, palaipsniui atsisakyti iškastinio kuro subsidijavimo.

(11)  Šioje srityje, kaip nurodoma visuose Komisijos energetikos politikos dokumentuose – nuo Strateginių energetikos technologijų plano iki 2011–2020 m. energetikos strategijos – būtina įvertinti įvairius parametrus, pavyzdžiui, kitų ES vietinių energijos išteklių konkurencingumo lygį žvelgiant iš 2020 m. perspektyvos, kitiems vietiniams energijos ištekliams skiriamą pagalbą ir paramą anglių naudojimui pasaulio rinkose, tarptautinių iškastinio kuro kainų svyravimus ir vietinių strateginių išteklių pridėtinę vertę Europai energijos tiekimo saugumo požiūriu, ypač tarptautinių neramumų ir krizių laikais. Taip pat reikėtų apsvarstyti anglimis kūrenamų elektrinių rekonstrukcijos ir nebenaudojamų anglių kasyklų uždarymo sąnaudas.

(12)  Žr., pavyzdžiui, Vokietijos planą, skirtą anglių kasykloms iki 2018 m.

(13)  Eksploatavimo nutraukimas.

---