11.2.2011

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 44/118

---

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl MVĮ ir visų pirma labai mažoms įmonėms palankios Europos Sąjungos energetikos politikos veiksmingumo didinimo (nuomonė savo iniciatyva)

2011/C 44/19

Pranešėjas Francis DAVOUST

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas, vadovaudamasis savo Darbo tvarkos taisyklių 29 straipsnio 2 dalimi, 2009 m. liepos 16 d. nusprendė parengti nuomonę savo iniciatyva dėl

MVĮ ir visų pirma labai mažoms įmonėms palankios Europos Sąjungos energetikos politikos veiksmingumo didinimo.

Transporto, energetikos, infrastruktūros ir informacinės visuomenės skyrius, kuris buvo atsakingas už Komiteto darbo šiuo klausimu organizavimą, 2010 m. birželio 1 d. priėmė savo nuomonę.

464-ojoje plenarinėje sesijoje, įvykusioje 2010 m. liepos 14–15 d. (liepos 14 d. posėdis), Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas priėmė šią nuomonę 157 nariams balsavus už ir 5 susilaikius.

1.   Išvados ir rekomendacijos

1.1   Europos Sąjungos lygmeniu

—	energetikos politikos srityje laikytis požiūrio „visų pirma galvokime apie mažuosius“ užtikrinant mažų ir labai mažų įmonių organizacijoms galimybę dalyvauti teisėkūros procese ir atliekant poveikio įvertinimus, įtraukti net mažiausias įmones ir skatinti sektorinį požiūrį,

—	kartu su mažosiomis ir vidutinėmis įmonėmis (MVĮ) sukurti forumą nuolatiniam dialogui apie ES energetikos politikos poveikį įmonėms, ypač pačioms mažiausioms,

—	kartu su atitinkamomis verslo organizacijomis apibrėžti priemones, kurios turi būti įtrauktos į Europos programas siekiant sudaryti sąlygas minėtoms įmonėms kuo veiksmingiau prisitaikyti prie Europos Sąjungos tikslų,

—	išanalizuoti programų, kuriomis siekiama skatinti ekologinį efektyvumą, poveikį įvairių kategorijų MVĮ ir platinti geriausios praktikos vadovą,

—	supaprastinti priėjimo prie Europos Sąjungos programų, susijusių su MVĮ energijos vartojimo efektyvumu, ir jų naudojimo tvarką,

—	priimti ekologinės energijos inovacijų rėmimo planą ir sukurti finansinės paramos inovacijoms priemonę, pritaikytą prie mažų ir labai mažų įmonių poreikių,

—	sukurti sistemą, leidžiančią stiprinti energijos tiekimo bendrovių (angl. Energy Service Companies) buvimą ir veiklą nacionaliniu lygmeniu mažų įmonių naudai,

—	sudaryti paprastesnes sąlygas mažoms įmonėms naudotis struktūriniais fondais, ypač tarpininkaujant jų organizacijoms,

—	sukurti sistemą, skirtą mikrogeneracijai valstybėse narėse skatinti,

1.2   valstybių narių lygmeniu

—	sukurti nacionalinį forumą dialogui su MVĮ organizacijomis,

—	plėsti mokymo ir informavimo programas vykdant sektorių kampanijas ir laikantis „vieno langelio“ (geriau, kad jis būtų atitinkamų įmonių tarpinėse organizacijose) principo,

—	remti investicijų finansavimą, mažinti draudimo sąnaudas ir kurti mokesčių paskatas,

—	sukurti finansinę sinergiją tarp ES, valstybių narių ir verslo organizacijų sudarant palankias sąlygas teikti įvairaus pobūdžio paramą mažoms įmonėms,

—	pasirūpinti, kad tarpinėse organizacijose būtų patarėjų aplinkos ir energijos naudojimo klausimais, taip pat teikti nepriklausomas diagnostikos ir konsultacijų energijos naudojimo klausimais paslaugas,

1.3   regionų lygmeniu

—	į regioninių programų prioritetus įtraukti patarimus energijos naudojimo klausimais ir paramą darbuotojams, taip pat mokymą, inovacijų rėmimą ir investicijų finansavimą,

—	remti mikrogeneraciją panaudojant struktūrinius fondus.

2.   Įžanga

2.1   Nuomonės pagrindas

2.1.1   Europos Sąjunga apibrėžė energijos vartojimo efektyvumo didinimo politiką, kuri yra ir viena iš strategijos „Europa 2020“ dalių. Pagrindinis poveikis MVĮ – radikaliai pasikeitusios jų galimybės gauti energiją ir viduje ją racionaliai naudoti. Iki šiol Europos Sąjungos pastangos, susijusios su energijos vartojimo efektyvumu, nebuvo konkrečiai nukreiptos į mažų ir labai mažų įmonių padėtį, taigi jų poveikis šioms įmonėms nežinomas.

2.1.2   Tokiomis aplinkybėmis reikėtų pažymėti, kad 2009 m. spalio 1 d. (1) EESRK nuomonėje dėl Energijos vartojimo efektyvumo politikos ir programų skatinimo galutinių vartotojų lygiu rekomenduojama padidinti pastangas siekiant laipsniškai įtraukti galutinius vartotojus, įskaitant mažas įmones, t. y. 1) stiprinti Europos Sąjungos politikos sektorių aspektą, 2) supaprastinti Europos energetikos programas, 3) analizuoti efektyvaus energijos vartojimo politikos poveikį galutiniams vartotojams, įskaitant MVĮ, ir vertinti pasiektus rezultatus, 4) ES lygiu sukurti ekspertų grupę ir nepriklausomų institucijų, skatinančių energijos vartojimo efektyvumą ir orientuotų į galutinį vartotoją, visų pirma MVĮ ir amatų įmones, tinklą.

2.2   Nuomonės tikslas

2.2.1   EESRK mano, kad labai svarbu šią temą nagrinėti laikantis iniciatyvoje Small Business Act (smulkiojo verslo aktas) išdėstyto požiūrio ir principo „visų pirma galvokime apie mažuosius“, kuris yra Europos Sąjungos politikos ir programų svarstymo ir rengimo pagrindas. Šioje nuomonėje pagrindinis dėmesys skiriamas Europos Sąjungos energetikos politikai, susijusiai su mažomis ir labai mažomis įmonėmis, kurios sudaro 92 proc. Europos Sąjungos verslo (2).

2.3   Nuomonės struktūra ir aprėptis

2.3.1   Šios EESRK nuomonės tikslas – pateikti esminių pastabų, kurios paskatintų Europos institucijas rengiant būsimą Europos Sąjungos politiką atkreipti dėmesį į MVĮ ir visų pirma į mažas ir labai mažas įmones. Nuomonėje nebus nagrinėjamas klausimas, kaip padaryti darbo vietas ekologiškesnes, tačiau bus atsižvelgta į darbuotojams remti skirtas priemones įmonių prisitaikymo prie energetikos politikos prioritetų aplinkybėmis.

3.   Bendrosios pastabos

3.1   Bendras energetikos politikos poveikis mažoms įmonėms

EESRK pabrėžia, kad ES energetikos politikos tikslai tam tikroms MVĮ gali atverti didelių vystymosi ir naujų darbo vietų kūrimo galimybių. Mažos ir labai mažos įmonės energetikos politikos požiūriu patenka į vieną iš keturių toliau išvardytų grupių.

3.1.1    Energijos vartotojai . Daugelis mažų ir labai mažų įmonių susiduria su keturiomis problemomis: 1) jos dar nežino apie racionalesnio energijos naudojimo pranašumus, 2) nematuoja energijos taupymo priemonių poveikio savo veiklai ir darbuotojams, 3) nežino, ką rinktis ir su kuo pasirinktas priemones įgyvendinti, 4) neturi pakankamai lėšų investicijoms į ekologišką energiją, o tų investicijų atsipirkimo laikas per ilgas.

3.1.1.1   Informacijos iš esmės trūksta dėl to, kad dėl savo dydžio tokios įmonės neturi pakankamai jose dirbančių darbuotojų, kurie išmanytų energetikos ir aplinkos klausimus.

3.1.1.2   Investicijų grąžos problema: investicijos į energijos sunaudojimo mažinimą gali būti labai brangios, o trumpalaikė grąža – labai lėta. Daugeliu atvejų išlaidos negali būti priskiriamos gamybos ar paslaugų teikimo veiklai, o investicijos iš sutaupytos energijos atsiperka tik per labai ilgą laiką.

Dažnai investicijoms susigrąžinti prireikia daugiau kaip penkerių metų, o tai mažas įmones atbaido.

3.1.2    Sistemų diegėjai . Tai įmonės, kurios diegia produktus ir sistemas arba teikia priežiūros paslaugas, skirtas pagerinti energijos naudojimą. Jos atlieka ekologinės energijos technikos populiarinimo tarp vartotojų vaidmenį. Toliau aptariama veikla, kuri šiuo požiūriu labai svarbi.

3.1.2.1

Statyba, diegiant ekologinės statybos sistemas ir naudojant ekologinės energijos produktus arba diegiant atsinaujinančios energijos sistemas: novatoriškus produktus diegiančios mažos įmonės skundžiasi, kad draudimo bendrovės nenori teikti joms būtinų garantijų, pavyzdžiui, dešimties metų garantijų, remdamosi tuo, kad neįrodomas ilgalaikis stabilumas ir produkto efektyvumas. Dėl tokio neryžtingumo lėtėja ekologinių technologijų diegimas vartotojų lygmeniu. EESRK siūlo 1) rengti statybos sektoriaus specialistų mokymo programas siekiant supažindinti juos su nauja ekologinės statybos technika, ekologinėmis medžiagomis ir naujais pastatų energijos vartojimo efektyvumo vertinimo būdais, 2) sumažinti draudimo išlaidas Europos Sąjungos lygmeniu sukuriant finansavimo ar kitokią priemonę, kuri leistų sumažinti draudimo bendrovių riziką.

3.1.2.2

Paslaugos, susijusios su energiją taupančios įrangos, skirtos asmenims ar įmonėms, diegimu ir priežiūra. Šio sektoriaus MVĮ patiria tiesioginę pagrindinių šalyje veikiančių energijos gamintojų konkurenciją per struktūras, kurias jos pačios tiesiogiai sukuria ir kontroliuoja. Šios mažos įmonės visiškai priklauso nuo didelių jas kontroliuojančių grupių ir yra labiau suinteresuotos tradicinių rūšių energijos pardavimu nei energijos vartojimo efektyvumo savo klientams didinimu. EESRK 1) mano, kad Europos ir nacionalinės valdžios institucijos turėtų prižiūrėti šią rinką, kad būtų užtikrintas visiškas skaidrumas ir išvengta bet kokio piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi, 2) ragina kurti MVĮ skirtas mokymo programas siekiant stiprinti jų vaidmenį motyvuojant ir konsultuojant asmenis ir įmones.

3.1.3    Mažos įmonės, kuriančios ir gaminančios energiją taupančius produktus , yra ypač novatoriškos tvarios įrangos ir medžiagų sektoriuje.

3.1.3.1   Mažos novatoriškos įmonės, kurdamos, patentuodamos (Europos patentas?) ir parduodamos savo produktus, iš tikrųjų susiduria su daug sunkumų. Jos dažnai susiduria su atvejais, kai didelės grupės ar pramoninės laboratorijos turi beveik visišką rinkos monopolį, ir susiduria su vis sudėtingėjančiomis sertifikavimo sistemomis; dėl to galiausiai slopinamas inovacijų kūrimas mažose įmonėse ir apskritai užkertamas kelias joms patekti į inovacijų rinką.

3.1.3.2   EESRK rekomenduoja keletą priemonių:

—

sukurti Europos Sąjungos planą, kuris būtų panašus į JAV smulkiojo verslo mokslinių tyrimų inovacijų srityje programą, siekiant padėti mažų įmonių tarpinėms organizacijoms (3) pastebėti ekologinės energijos inovacijas, paremti jų plėtrą, sertifikuoti ir patentuoti, taip pat palengvinti jų patekimą į rinką,

—	sukurti lanksčią ir lengvai prieinamą finansinę priemonę, skirtą inovacijoms tvarių medžiagų ir įrangos srityje remti teikiant paskolas be palūkanų arba su labai mažomis palūkanomis,

—

įvesti supaprastintą, nešališką ir prieinamą mažų įmonių inovacijų ekologinės energijos srityje standartizavimo ir sertifikavimo, taip pat stebėjimo, kad tuo standartizavimu ir sertifikavimu nebūtų naudojamasi siekiant sudaryti kliūtis patekti į energijos vartojimo efektyvumo rinkas, tvarką. To galima išvengti reikalaujant, kad prieš galutinį kiekvieno suderinto techninio ES standarto patvirtinimą būtų vertinamas jo poveikis.

3.1.4   Mažos energiją gaminančios įmonės. Mikrogeneracijos atvejis

3.1.4.1   Tai per menkai vertinama galimybė, tačiau ji plečiama daugelyje valstybių narių. Mikrogeneracija – alternatyvus energijos gamybos metodas, kai elektrinės vietos lygmeniu gali naudoti atsinaujinančius šaltinius. Ji ypač tinka mažoms įmonėms, nes leidžia racionaliau naudoti energiją, o dėl to 1) mažėja bendros sąnaudos, 2) užtikrinamas energijos tiekimas netgi tuo atveju, kai išjungiama elektra, 3) padidėja energijos gamybos lygis ES, 4) prisidedama sprendžiant visuotinio atšilimo problemą, 5) skatinama kurti darbo vietas vietos lygmeniu.

3.1.4.2   EESRK prašo Komisijos parengti teisinę ir praktinę struktūrą, kuri skatintų plačiau naudoti šią sistemą ir ragintų valstybes nares šalinti įvairias šios sistemos vystymo kliūtis. Konkrečiai Komisija turėtų 1) išanalizuoti esamą ir skleisti geriausią praktiką, 2) įtraukti mikrogeneraciją ir jos plėtrą į priemones, kurios gali būti finansuojamos struktūrinių fondų ir įvairių kaimo plėtros fondų lėšomis.

4.   Konkrečios pastabos

4.1   Nėra nuolatinio forumo, skirto Europos institucijų ir organizacijų, atstovaujančių įvairių kategorijų MVĮ, dialogui

4.1.1   EESRK džiaugiasi, kad Europos Komisija pradeda dialogą su MVĮ atstovais. Tačiau šiuo metu nėra jokio oficialaus strateginio mechanizmo, specialiai skirto mažoms ir labai mažoms įmonėms (4). Toks nebuvimas turi trejopą neigiamą poveikį:

—	dėl to tampa neįmanoma sužinoti, ar esamos arba būsimos iniciatyvos tinka mažoms įmonėms,

—	nėra informacijos apie lygmenį, kuriuo įgyvendinamos iniciatyvos, ir tą lygmenį nustatyti bus sunku, jei išliks dabartinis bendras politinis požiūris, kuris nutolęs nuo konkrečių atvejų,

—	nors daugelis valstybių narių ėmėsi priemonių veiklai su verslo organizacijomis derinti, dar trūksta žinių apie tokias priemones, o tai trukdo pritaikyti gerąją praktiką ir pasimokyti iš sėkmių ar nesėkmių.

4.1.2   EESRK neneigia, kad verslo grupės yra naudingos, tačiau jos jokiu būdu negali pakeisti bendrųjų tarpinių organizacijų, kaip antai komercijos ir amatų rūmai, taip pat sektorių organizacijos, kurios bendrauja su įmonėmis ir duoda joms individualių patarimų pagal jų konkrečias aplinkybes, patirties. Kaip tik su šiomis tarpinėmis organizacijomis Komisija turi nustatyti prioritetus.

4.1.3   Pernelyg bendras principas „iš viršaus į apačią“ Europos Sąjungos lygmeniu paskatins priimti sprendimus, kurių neįmanoma įgyvendinti. EESRK rekomenduoja naują bendradarbiavimo kultūrą, pagrįstą požiūriu „iš apačios į viršų“, remiantis „smulkiojo verslo akto“ iniciatyva. Viena prioritetinė priemonė turėtų būti sukurti forumą – ir Europos Sąjungos, ir valstybių narių lygmeniu – valdžios institucijų ir verslo organizacijų (visų pirma atstovaujančių mažoms ir labai mažoms įmonėms) dialogui.

4.2   Per mažai informacijos apie Europos programų poveikį labai mažoms įmonėms

4.2.1   Daugelis Europos Sąjungos programų skirta energijos vartojimo efektyvumui MVĮ apskritai skatinti. EESRK pastebi, kad nėra informacijos apie šių programų poveikį mažoms ir labai mažoms įmonėms, taip pat nėra jokių Europos lygmens tyrimų, rodančių jų naudą minėtoms įmonėms. Informacijos trūkumas turi neigiamą poveikį. Pirmiausia jis pasireiškia tuo, kad nėra informacijos apie geriausią praktiką, todėl negali būti parengti geros praktikos vadovai, be to, tai užkerta kelią Komisijai siūlyti programas ir priemones, pritaikytas mažų įmonių veiklos aplinkybėms.

4.2.2   EESRK prašo Komisijos 1) kuo skubiau atlikti nešališką programų poveikio MVĮ, visų pirma mažoms ir labai mažoms įmonėms, analizę, taip pat problemų, su kuriomis susiduriama, analizę, 2) parengti geriausios praktikos vadovą.

4.3   Pagrindinis vietos ir regionų valdžios institucijų vaidmuo

4.3.1   Klimato kaitos problemos sprendimas ir energijos naudojimo valdymas turi tapti vienu pagrindinių būsimos teritorinės sanglaudos politikos prioritetų. Vietos ir regionų valdžios institucijos yra pagrindiniai dalyviai įgyvendinant vietos klimato planus ir aktyvūs inovacijų, įskaitant inovacijas energijos taupymo srityje, rėmėjai, veikiantys kaip regioninės grupės, inovacijų poliai ir išteklių centrai, kurie taip pat sukurti turint omenyje mažąsias įmones.

4.3.2   Tačiau administracinės ir vietos valdžios institucijos dažnai nežino apie kliūtis, su kuriomis susiduria įvairių kategorijų MVĮ, ir apie jų poreikius.

EESRK ragina sprendimus priimančias regionų institucijas užmegzti ar sustiprinti bendradarbiavimą su ekonominiais ir socialiniais partneriais regionų lygmeniu dėl energijos vartojimo efektyvumo ir nustatyti, kad energijos valdymo priemonės visų pirma labai mažose įmonėse yra prioritetas teikiant struktūrinių fondų paramą. Vienas Europos regioninės plėtros fondo (ERPF) prioritetų turėtų būti informacijos teikimas mažųjų įmonių savininkams ir darbuotojams ir jų mokymas, papildomų paslaugų įgyvendinimas ir plėtimas, taip pat sektorinių ir tarpinių verslo organizacijų teikiamos konsultacijos, galimybių pasinaudoti lengvai prieinamais finansavimo šaltiniais suteikimas ir individualios ar kolektyvinės paramos visų rūšių inovacijoms užtikrinimas.

4.3.3   EESRK yra susirūpinęs, kad mažosios įmonės gauna labai nedaug struktūrinių fondų paramos (kai kuriuose regionuose tik 1–2 proc.) visų pirma dėl netinkamų administracinių ir finansinių reikalavimų. Atrodo, kad dėl dabartinio struktūrinių fondų valdymo jos negalės šia parama tinkamai pasinaudoti. EESRK ragina visas Europos Sąjungos institucijas ir valstybes nares atlikti būtiną supaprastinimą MVĮ organizacijų, ypač tų, kurios atstovauja mažoms ir labai mažoms įmonėms, atžvilgiu.

4.4   Sunkumai, susiję su investicijų finansavimu

4.4.1   Dauguma MVĮ susiduria su didžiulėmis savo investicijų į racionalesnį energijos naudojimą ir ekologišką gamybą finansavimo problemomis. Šiuo metu bankai tokius projektus ne visada nori finansuoti dėl mažų sumų (20 000–25 000 EUR) ir dėl to, kad nėra specializuotų darbuotojų tiems projektams (jie laikomi rizikingais) vertinti.

4.4.2   Paramos pagal Europos Sąjungos programas kliūtys: nors MVĮ gali dominti nemažai Europos Sąjungos programų, mažos ir labai mažos įmonės iš esmės neturi galimybių tiesiogiai jomis pasinaudoti. MVĮ turi dalyvauti grupiniuose projektuose, kuriuos rengia tarpinės organizacijos. Tačiau ir šiuo atveju dėl administracinių ir finansinių reikalavimų ir dėl to, kad inicijuojantiems Komisijos departamentams dažnai trūksta informacijos apie mažų ir labai mažų įmonių padėtį, pasiūlymai pernelyg dažnai atmetami.

4.4.2.1   Šiuo požiūriu EESRK pabrėžia, kad būtinas Europos valstybinių biudžetų saugumo užtikrinimas turi neigiamo poveikio piliečių ir mažų įmonių ekonominei ir socialinei veiklai, taip pat regionų užimtumo lygiui. Komitetas ragina Komisiją persvarstant finansinį reglamentą surengti bendrą diskusiją šiuo klausimu.

4.4.3   EESRK ragina supaprastinti investicijų finansavimą ir racionalizuoti sistemas visais investicijų rėmimo lygmenimis. Reikėtų imtis keleto veiksmų:

—	suteikti daugiau galimybių savitarpio bankams, kaimyniniams bankams ir kitoms finansinėms institucijoms gauti EIB ir EIF finansavimą, kuris leistų finansuoti investicijas į energijos racionalizavimo projektus,

—	sustiprinti MVĮ skirtą banko garantijų sistemą siekiant skatinti tokio pobūdžio investicijas ir sukurti rizikos garantijų sistemą, kad draudimo bendrovės galėtų drausti ekologinės energijos investicijas,

—	raginti naudotis mikrokreditais tais atvejais, kai investicijos nebrangios, ir išmokyti vietinių bankų darbuotojus objektyviai vertinti MVĮ pateiktus projektus,

—	persvarstyti Europos Sąjungos finansinį reglamentą siekiant sušvelninti ar pritaikyti reikalavimus ir vėl numatyti apdovanojimus už atradimus bei įvykdomumo premijas,

—	paskatinti energijos tiekimo bendroves sudaryti energijos vartojimo efektyvumo sutartis, visų pirma dėl labai mažų įmonių.

5.   Paramos ir konsultavimosi skatinimo politika

5.1   Informacija ir mokymas

5.1.1   Informacijos teikimas visoms įmonėms turi būti Europos Sąjungos veiksmų programos prioritetas, tačiau ši informacija turi būti tikslinė, pritaikyta konkrečiam sektoriui ir platinama visais ryšių kanalais, visų pirma verslo organizacijoms. Daugelyje valstybių narių valdžios institucijos, tarpinės ir profesinės sektorių organizacijos jau vykdė informacines kampanijas. Šis tikslas galėtų būti pasiektas:

—	ES lygmeniu vykdant informacines kampanijas pasitelkiant nacionalines ir regionų organizacijas, kartu parengiant geriausios praktikos vadovą,

—	remiant profesinių organizacijų informacines kampanijas atskiriems sektoriams,

—	iš naujo ar tobuliau taikant „vieno langelio“ principą arčiausiai įmonių esančiose vietos aplinkos ir energetikos valdžios institucijose,

—	remiant konsultantų aplinkos ir energijos naudojimo klausimais samdymą tarpinėse organizacijose regionų lygmeniu.

5.1.2   Prisitaikymas prie tvaraus vystymosi reiškia, kad įmonių savininkų mokymas ir ekologiškesnės darbo vietos turi tapti prioritetu. EESRK ragina Europos socialinio fondo dalį konkrečiai skirti mažų ir labai mažų įmonių vadovų ir jų darbuotojų mokymui energijos vartojimo efektyvumo klausimais.

5.2   Parama ir konsultacijos įmonėms

5.2.1   Būtent individuali parama gali padėti mažoms ir labai mažoms įmonėms veiksmingai diegti energijos vartojimo efektyvumo politiką. Daugelyje regionų vietos valdžios institucijos tiesiogiai arba pasitelkdamos struktūrinius fondus teikia paramą įmonėms teikiamoms nepriklausomo audito paslaugoms ir konsultacijoms energijos naudojimo srityje.

EESRK nuomone, šioje srityje pirmenybė turėtų būti teikiama nepriklausomų diagnostinių tarnybų (konsultavimas ir auditas energijos vartojimo srityje) kūrimui ar kūrimo rėmimui, pavyzdžiui, tarpinėse verslo ar sektorių organizacijose.

5.3   Vykdyti skatinančią mokesčių politiką

5.3.1   Siekiant skatinti mažas įmones investuoti į energijos vartojimo efektyvumo savo veikloje gerinimą, EESRK ragina valstybes nares 1) skatinti materialias investicijas ir investicijas į konsultacijas, auditą ir mokymą, 2) išplėsti į energijos taupymą investuojančių mažų įmonių galimybes gauti nacionalinio finansavimo paskatas, kurios jau teikiamos privatiems asmenims.

---

(1)  OL C 318, 2009 12 23, p. 39.

(2)  2007 m. 27 ES valstybėse narėse iš 20,104 mln. įmonių buvo 18,16 mln. labai mažų įmonių (mažiau negu dešimt darbuotojų), 1,49 mln. mažų įmonių (10–25 darbuotojai), 303 400 vidutinių įmonių (26–250 darbuotojų) ir 159 000 didelių įmonių (daugiau kaip 250 darbuotojų). Labai mažos įmonės sudaro 30 proc. visų darbo vietų, mažos – 21 proc., vidutinės – 17 proc., o didelės – 33 proc. Šaltinis: EIM Business & Policy Research, EUROSTAT.

(3)  Mažoms įmonėms atstovaujančios ir tarpininkaujančios organizacijos, pasak valstybių narių, inter alia yra šios: amatų rūmai, prekybos rūmai, sektorių organizacijos, įmonių asociacijos. Valdžios institucijos pripažįsta jų atstovaujamąjį pobūdį, o jos remia visas jų regione veikiančias įmones ir vykdo joms palankią sutelktą ir kolektyvinę veiklą.

(4)  2006 m. kovo 23–24 d. Europos Vadovų Taryboje buvo prašoma atsižvelgti į įvairių tipų MVĮ, o pirmenybę teikti mažoms įmonėms laikantis principo „visų pirma galvokime apie mažuosius“, kuris turėtų būti pagrindinis visų Europos Sąjungos ar nacionalinių teisės aktų principas.

---