19.2.2011

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 54/8

---

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Islandijos kaip šalies kandidatės

(tiriamoji nuomonė)

(2011/C 54/02)

Pranešėja Liina CARR

Europos Komisijos pirmininko pavaduotojas Maroš Šefčovič ir už ES plėtrą atsakingas Europos Komisijos narys Štefan Füle, vadovaudamasi Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 304 straipsniu, 2010 m. balandžio 28 d. raštu paprašė Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto parengti tiriamąją nuomonę dėl

Islandijos kaip šalies kandidatės.

Išorės santykių skyrius, kuris buvo atsakingas už Komiteto parengiamąjį darbą šiuo klausimu, 2010 m. spalio 27 d. priėmė savo nuomonę.

467-ojoje plenarinėje sesijoje, įvykusioje 2010 m. gruodžio 8–9 d. (gruodžio 9 d. posėdis), Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas priėmė šią nuomonę 170 narių balsavus už, 1 – prieš ir nė vienam susilaikius.

1.   Išvados ir rekomendacijos

1.1   Kaip patvirtinta 2010 m. rugsėjo mėn. Islandijoje surengtame viešame klausyme, šiuo metu vyksta rimta, daug jėgų reikalaujanti kova dėl visuomenės paramos Islandijos pateiktai paraiškai dėl narystės ES. Nors pati narystė tebėra diskusijų objektas, pritariančiųjų stojimo deryboms gretos, atrodo, neseniai pagausėjo: 64 proc. islandų norėtų tęsti stojimo į ES procesą, o ne atsiimti paraišką. Tai gerokai didesnis stojimo procesą remiančių piliečių skaičius palyginti su ankstesnėmis apklausomis.

1.2   Komitetas mano, kad atėjo laikas narystę ES remiančioms organizacijoms aktyviau dalyvauti viešose diskusijose ir parodyti narystės ES naudą Islandijai ir pačiai Europos Sąjungai. EESRK galėtų imtis iniciatyvos ir organizuoti renginius, skirtus visų pirma „įvairių interesų“ organizacijų vaidmeniui.

1.3   EESRK tvirtai remia Islandijos narystę ES ir pabrėžia Islandijos pilietinės visuomenės dalyvavimo stojimo derybose svarbą. Islandijos politikos procese socialiniai partneriai tradiciškai atlieka labai stiprų vaidmenį ir jau yra užmezgę ryšius su EESRK ir Europos skėtinėmis organizacijomis.

1.4   Komitetas pabrėžia, kad be socialinių partnerių reikia užtikrinti platesnės pilietinės visuomenės, atstovaujančios įvairioms interesų grupėms, dalyvavimą. Stojimo proceso metu būtina užtikrinti ne tik labiau įprastą socialinį dialogą, bet ir „pilietinį dialogą“.

1.5   Komitetas rekomenduoja kuo skubiau su Islandija įsteigti jungtinį konsultacinį komitetą, kaip buvo daroma su kitomis narystei besirengiančiomis šalimis. Komitetas mano, kad tai bus naudinga struktūra Islandijos ir ES valstybių narių pilietinei visuomenei keistis nuomonėmis bei informacija, parengti bendras derybų šalims skirtas rekomendacijas ir nuomones ir ypač stiprinti III grupės organizacijų vaidmenį derybų dėl narystės metu.

1.6   Atsižvelgiant į Islandijos aukštą politinio ir ekonominio išsivystymo lygį ir dalyvavimą Europos ekonominėje erdvėje (EEE), ši šalis nepaisant Islandijos ekonomikos žlugimo pastarosios krizės metu), iš esmės yra gerai pasirengusi prisiimti su naryste ES susijusius įsipareigojimus, ypač tose srityse, kurios įeina į EEE susitarimą. EESRK taip pat laikosi nuomonės, kad Islandija, kaip ES valstybė narė, galėtų prisidėti prie įvairių sričių ES politikos, pavyzdžiui, tvarios žuvininkystės, atsinaujinančiųjų energijos išteklių ir Arkties, plėtojimo. Šiuo metu Islandija neturi savo atstovų ES sprendimus priimančiose institucijose.

1.7   Nors Islandija jau įgyvendino didžiąją dalį ES acquis, tebėra problemų tam tikrose svarbiose srityse, visų pirma, žuvininkystės ir žemės ūkio. EESRK pabrėžia, kad vykstant stojimo procesui šios srityse svarbų vaidmenį privalo suvaidinti pilietinės visuomenės grupės. Be to, į stojimo procesą būtina įtraukti kitas susijusias grupes, kad jos padėtų Islandijos vyriausybei įgyvendinti savo užduotį derėtis dėl šalies narystės ES sąlygų.

1.8   Keletas įtakingų pilietinės visuomenės organizacijų jau paskelbė, kad jos nepritaria Islandijos stojimo į ES siekiui. Tokiomis aplinkybėmis labai svarbu, kad narystei pritariančios organizacijos artimiausioje ateityje pradėtų viešas diskusijas dėl narystės naudos tiek Islandijai, tiek ir pačiai ES. EESRK mano, kad būtų tikslinga surengti platesnio masto debatus nacionaliniu ir Europos lygmeniu ir taip padėti organizacijoms bei visuomenei demokratinėmis priemonėmis susidaryti savo nuomonę, atsižvelgiant į susitarimo principą Europos lygmeniu.

1.9   Neigiama visuomenės nuomonė dėl Islandijos narystės ES iš dalies kyla dėl neišspręsto „Icesave“ ginčo. Todėl dar svarbiau įtraukti pilietinę visuomenė į konstruktyvų dialogą dėl šalies narystės ES. EESRK primygtinai reikalauja „Icesave“ klausimą spręsti ne stojimo derybose, ir šis klausimas neturi tapti Islandijos stojimo į ES proceso kliūtimi.

2.   Dabartinė padėtis

2.1   Islandija pateikė paraišką dėl narystės ES 2009 m. liepos mėn., o 2010 m. vasario 24 d. Europos Komisija dėl šios paraiškos pateikė teigiamą nuomonę. 2010 m. birželio 17 d. Europos Vadovų Taryba nusprendė pradėti stojimo derybas ir pavedė Tarybai patvirtinti bendrąją derybų programą. 2010 m. birželio 28 d. šiam sprendimui pritarė Europos Parlamentas. Pirmasis Tarpvyriausybinės konferencijos posėdis įvyko 2010 m. liepos 27 d.

2.2   Islandija jau įgyvendino didelę dalį ES acquis vykdydama EEE susitarimo ir Šengeno asociacijos sutarties įsipareigojimus. Tai palengvins patikros procesą ir vėlesnes derybas atskirai dėl kiekvieno skyriaus. Tačiau išlieka problemų tam tikrose esminėse srityse, pavyzdžiui, žemės ūkio, žuvininkystės ir pinigų politikos. Patikros procesas jau pradėtas vykdyti, jį numatoma baigti 2011 m. birželio mėn.

2.3   Islandija visiškai tenkina politinius narystės ES kriterijus, kuriuos 1993 m. nustatė Kopenhagos Europos Vadovų Taryba. Šioje šalyje gerai išvystyta atstovaujamoji demokratija, veikia stiprios institucijos, plačiai taikoma pagrindinių ir žmogaus teisių apsaugos sistema ir laikomasi teisinės valstybės principų.

2.4   Islandijos viešasis administravimas paprastai yra veiksmingas ir nepriklausomas nuo politinės įtakos. Vis dėlto, neseniai finansų rinkose kilusią sumaištį lydėjo politiniai neramumai ir administracinės reformos būtinybė. Komisijos nuomonėje nurodoma, kad finansų krizė iškėlė klausimų dėl galimų interesų konfliktų, kylančių dėl glaudžių politinės klasės ir verslo bendruomenės ryšių, todėl labai tikėtina, kad reikės įgyvendinti papildomas reformas. Jau pradėta įgyvendinti viešojo administravimo reforma. Ji išsprendė kai kurias Komisijos nurodytas problemas.

2.5   Nepaisant sunkių ekonomikos krizės pasekmių, Islandijoje veikia rinkos ekonomika ir ji gerai sugeba atlaikyti konkurencinį spaudimą ir ES veikiančias rinkos jėgas. Kovodama su krize, Islandijos vyriausybė ėmėsi griežtų taupymo priemonių, pasiūlė politiką ūkinei veiklai įvairinti ir iki 2010 m. pabaigos tikisi vėl pasiekti teigiamą ekonomikos augimą. Svarbiausias dabartinės vyriausybės tikslas – iki 2013 m. subalansuoti valstybės biudžetą ir tuo pat metu sukurti darbo vietų ir skatinti inovacijas, kad iki 2020 m. būtų atkurtas Islandijos konkurencingumas.

2.6   Paprastai Islandija vertinama kaip reali kandidatė stoti į ES: joje gerai išvystyta demokratinė kultūra, aukštas suderinimo su acquis lygis, todėl ji galėtų baigti stojimo derybas gana greitai, su sąlyga, kad stojimo metu jos teisės aktai bus visiškai suderinti su acquis. Jeigu derybų procesas baigtųsi sėkmingai ir islandai referendume pritartų savo šalies narystei ES, Islandija taptų mažiausiai gyventojų (apie 317 000) turinčia ES valstybe nare.

2.7   Islandijai pateikus paraišką dėl narystės ES, buvo sukurtos 10 derybinių grupių, atsakingų už derybas skirtingose srityse. Atitinkamose grupėse savo atstovus turi socialiniai partneriai ir kitos svarbios organizacijos. Nors už derybas atsako valstybės tarnautojai, labiausiai suinteresuotos grupės buvo pakviestos prisidėti prie derybinių grupių parengiamojo darbo ir tiesiogiai dalyvauti šiame procese.

2.8   Islandijos vyriausybė laikosi politikos visiškai įtraukti pilietinę visuomenę į derybų procesą. Kai Islandijos Parlamento užsienio reikalų komitetas rengė savo nuomonę dėl narystės ES, jis ragino pilietinės visuomenės organizacijas, privačius asmenis ir institucijas teikti pastabų ir vėliau į jas atsižvelgė. Komiteto išvadose nurodoma, kad bus įsteigtas išsamių konsultacijų forumas, kuriame bus diskutuojama apie ES, stojimo derybų būklę ir Islandijos derybines pozicijas atskirose srityse.

2.9   Nepaisant visų šių teigiamų ženklų, rodančių pilietinės visuomenės dalyvavimą stojimo procese, kai kuriose ES valstybėse narėse Islandijos patikimumui žalos padarė bankų krizė ir „Icesave“ ginčas. Islandų požiūris į ES yra nepastovus. 2010 m. liepos mėn. agentūros „Gallup“ apklausa parodė, kad 60 proc. piliečių norėjo, kad Islandijos paraiška dėl narystės ES būtų atsiimta, tačiau rugsėjo mėn. pabaigoje kita apklausa, kurią atliko dienraštis „Fréttablaðið“, atskleidė, jog 64 proc. respondentų pageidavo, kad derybos vyktų iki galo ir būtų galima dėl šio klausimo balsuoti referendume. Nors dar pernelyg anksti spręsti, ar islandų požiūris į ES pasikeitė, nekyla abejonių, kad yra didžiulis poreikis gauti daugiau faktinės informacijos apie Europos Sąjungą ir narystę joje. Atrodo, jog piliečiai vis labiau nori daugiau sužinoti apie ES ir stojimo procesą, kad galėtų savo būsimus sprendimus grįsti teisingomis žiniomis, o ne mitais ir baimėmis.

3.   Santykiai su ES

3.1   Islandija plėtoja glaudžius santykius su Europos Sąjunga įgyvendindama EEE susitarimą, kuris įsigaliojo 1994 m. Šiame susitarime nustatytos trijų ELPA valstybių dalyvavimo ES vidaus rinkoje sąlygos. Gavusi Islandijos paraišką dėl narystės, ES šioje šalyje įsteigė savo atstovybę. Anksčiau Islandija naudojosi Osle veikiančios ES atstovybės paslaugomis.

3.2   Pasirašius EEE susitarimą, Islandija turėjo ES acquis nuostatas plačiu mastu įtraukti į savo nacionalinę teisinę sistemą. Ji priėmė daugumą nuostatų, susijusių su keturiomis laisvėmis. Tėra nedaug vidaus politikos sektorių, kuriems netaikomas EEE susitarimas, o tai kai kas galėtų tvirtinti, reiškia šalies „kvazi narystę“ ES. Iki 2009 m. liepos mėn. į nacionalinę teisę perkeltų vidaus rinkos teisės aktų procentinė dalis yra tokio paties lygio, kaip ES valstybių narių vidurkis.

3.3   Nors teisingumas, laisvė ir saugumas nėra įtraukti į EEE susitarimą, Islandija dalyvauja ir šioje politikos srityje, įgyvendindama Šengeno asociacijos sutartį. Kai šiaurinės ES valstybės narės paprašė prisijungti prie Šengeno erdvės, jos iškėlė sąlygą, kad turi būti rastas sprendimas, kaip išsaugoti Šiaurės šalių pasų sąjungą su Islandija ir Norvegija. Todėl šios dvi valstybės nuo 2001 m. kovo mėn. pradėjo taikyti Šengeno acquis.

3.4   Kalbant apie dalyvavimą ES sprendimų priėmimo procese, EEE susitarimas iš esmės suteikia galimybę dalyvauti tik Komisijos veikloje. Pagal EEE susitarimo 99 ir 100 straipsnius, EEE ELPA valstybės gali dalyvauti Komisijos ekspertų grupių ir komitologijos komiteto darbo grupių veikloje. Tačiau EEE ELPA valstybės oficialiai negali dalyvauti Tarybos ir Europos Parlamento darbe.

3.5   Islandijos socialiniai partneriai dalyvauja su EESRK įsteigtame EEE jungtiniame konsultaciniame komitete. Politiniu lygiu Islandija dirba EEE jungtiniame parlamentiniame komitete. Kartu su Norvegija, Islandija taip pat dalyvauja prieš Tarybos posėdžius rengiamuose neformaliuose Šiaurės / Baltijos jūros šalių posėdžiuose, kur ji turi gali bandyti pristatyti savo poziciją.

3.6   Be galimybės visapusiškai dalyvauti ES sprendimų priėmimo procese, yra ir kitas esminis skirtumas tarp pagal EEE susitarimą Islandijai suteikto statuso ir narystės ES: EEE susitarimas nenustato viršvalstybinių institucijų, įgaliotų priimti įstatymus, kurie būtų tiesiogiai taikomi valstybėse narėse. EEE susitarimas taip pat nesuteikia teisminių galių. Be to, narystė ES Islandijai užtikrintų atstovavimą visose ES institucijose ir sprendimų priėmimo organuose.

3.7   Nepaisant glaudžių santykių su ES, Islandija iki šiol buvo priėmusi sprendimą likti už Sąjungos ribų. Ši pozicija paprastai buvo grindžiama įvairiais motyvais, dažniausiai siekiu išsaugoti nacionalinę žuvų išteklių kontrolę. Islandijos ūkininkai taip pat nepalankiai vertina bendrą žemės ūkio politiką, nes jie bijo iš žemyno įvežamų pigesnių produktų konkurencijos. Tam tikruose Islandijos gyventojų sluoksniuose daug įtakos daro nacionalizmą kurstančios kalbos ir kai kurie sprendimus priimantys asmenys iš esmės nebuvo linkę propaguoti to, ką galima būtų vertinti kaip pavojų šalies suverenitetui. Islandijos geografinė izoliacija, jos ypatingi saugumo santykiai su JAV Šaltojo karo metais, nedidelė administracija ir kaimo vietovėms teikianti pirmenybę rinkimų sistema kartais taip pat įvardijama kaip galimos priežastys, lemiančios Islandijos politiką ES atžvilgiu. Galiausiai, iki finansų krizės paprastai buvo manoma, kad EEE susitarimas pakankamai gerai gina Islandijos interesus.

3.8   Nepaisant pirmiau nurodytų veiksnių, ilgainiui didelė Islandijos gyventojų dalis pageidavo, kad būtų plėtojami glaudesni santykiai su ES. Islandijos finansų sistemos žlugimas 2008 m. spalio mėn. buvo papildomas postūmis palankiau vertinti narystę ES ir euro įvedimą. 2009 m. liepos mėn. Islandijos Parlamentas balsavo už paraiškos dėl narystės ES pateikimą. Tačiau viešoji nuomonė ir politinių partijų pozicija Islandijoje skiriasi šiuo klausimu.

3.9   Islandijos narystė būtų naudinga tiek ES, tiek ir Islandijai. Tai prisidėtų prie ES geografinio vientisumo, leistų ES įsitvirtinti Arktyje ir dalyvauti Arkties Taryboje. Islandijai įstojus į ES sustiprėtų šios šalies pozicija siekiant užtikrinti geresnes Arkties daugiašalio valdymo formas. Narystė ES taip pat leistų tam tikru mastu atkurti Islandijos tarptautinį patikimumą ir stabilizuotų jos valiutą ir visą ekonomiką. Islandijos, kaip ES narės, indėlis būtų labai naudingas įgyvendinant Šiaurės dimensijos politiką, plėtojant ir naudojant atsinaujinančiuosius energijos išteklius ir užtikrinant žalesnę ekonomiką ES.

3.10   Tebėra įvairių neišspręstų klausimų, nes EEE ir Šengeno bendradarbiavimas neapima daug svarbių sričių. Tikėtina, kad kai kurie šių klausimų gali kelti sunkumų derybų metu. Itin opūs klausimai gali būti žuvininkystė ir žemės ūkis, todėl vykstant stojimo procesui šiose srityse svarbų vaidmenį privalo suvaidinti pilietinės visuomenės grupės. Stojimo procesas turėtų būti savanoriškas, abipusiu sutikimu grindžiamas, dvikryptis procesas, kai nė viena šalis neįpareigoja kitos šalies prisiimti įsipareigojimų, kuriems nėra pasirengusi.

4.   Socialinė ir ekonominė padėtis

4.1   Tradiciškai Islandijos ekonomika iš esmės remiasi žuvininkyste. Ji vis dar sudaro beveik 50 proc. Islandijos prekių eksporto. Pastaruoju metu aliuminio gamyba ir turizmas taip pat tapo svarbiomis pramonės šakomis. 1990 m. Islandijoje prasidėjo ekonominio dereguliavimo, liberalizavimo ir įvairinimo procesas, sukūręs stambų finansų sektorių. Dėl prisiimtos per didelės rizikos, nepakankamos finansų sektoriaus priežiūros ir pernelyg stambių bankų palyginti su nacionaline ekonomika, prasidėjus pasaulio finansų krizei, Islandijos bankininkystės sektorius sužlugo. Bendri bankų įsipareigojimai daugiau nei dešimt kartų viršijo Islandijos BVP (1). Tai sukėlė gilų ekonomikos nuosmukį, turėjusį ir socialinių, ir ekonominių pasekmių.

4.2   Islandijos krona labai nuvertėjo, dėl to kilo didelė infliacija, padidėjo nedarbo lygis, krito turto kainos, subankrutavo daug įmonių ir sumažėjo privatus vartojimas. Taip pat padidinti mokesčiai (kapitalo, pajamų, akcizų ir PVM), įvesta nauja trijų pakopų gyventojų pajamų mokesčio sistema ir sumažintos įvairios socialinės išmokos, pavyzdžiui, vaiko priežiūros atostogų ir vaiko išmokos. Be to, sumažintos valstybės išlaidos švietimui ir sveikatos priežiūrai. Nukentėjo daugelis Islandijos namų ūkių, nes jie prarado daug santaupų ir (arba) pajamų. Tačiau siekiant sumažinti skaudžius krizės padarinius šiuo metu vykdomas plataus masto skolų restruktūrizavimas tiek privatiems asmenims, tiek ir įmonėms. Privatiems asmenims nustatyta speciali neteisminė skolų restruktūrizavimo sistema, taikoma sunkioje padėtyje atsidūrusiems namų ūkiams (2).

4.3   Prasidėjus krizei išaugo valstybės skola. Didelė dalis šios skolos susidarė dėl „Icesave“ įsipareigojimų. Pagal Indėlių garantijų sistemos direktyvą (94/19/EB), Islandija privalo kompensuoti indėlininkams iki 20000 EUR už kiekvieną sąskaitą. Islandija sutiko įvykdyti šiuos įsipareigojimus. Tačiau dar neišspręstas „Icesave“ ginčas yra susijęs su sutarčių sąlygomis, pagal kurias Islandija turėtų grąžinti lėšas Didžiosios Britanijos ir Nyderlandų vyriausybėms, kurios išmokėjo kompensacijas savo indėlininkams.

4.4   Islandija ėmėsi įvairių priemonių stengdamasi sušvelninti krizės padarinius. Trys pagrindiniai bankai buvo nacionalizuoti, restruktūrizuoti ir rekapitalizuoti. Įdiegtos mokėjimų balanso apsaugos priemonės, apribojančios tarptautinius kapitalo srautus, siekiant užkirsti kelią užsienio valiutos „nutekėjimui“ iš šalies ir tolesniam Islandijos kronos nuvertėjimui. Centrinis bankas pradėjo laipsniškai šalinti šias kontrolės priemones 2009 m. spalio mėn. Buvo įsteigta nauja Ūkio ministerija, pakeistas Centrinio banko valdymas ir sustiprintas finansinės priežiūros institucijos vaidmuo. Vyriausybė taip pat inicijavo išsamų krizę sukėlusių įvykių tyrimą ir šiuo tikslu sudarė Specialią tyrimo komisiją ir paskyrė Specialųjį prokurorą.

4.5   Be to, vyriausybė paprašė tarptautinės bendruomenės pagalbos, įskaitant TVF. Islandijai skirtame TVF rezerviniame susitarime numatyta skirti 2,1 milijardo USD, papildomus 2,75 milijardus USD skirs Šiaurės šalys, Lenkija ir Farerų salos. TVF remiama ekonominė programa apima priemones, kuriomis siekiama stabilizuoti valiutos keitimo kursą ir atkurti pasitikėjimą pinigų politika, persvarstyti mokesčių politiką ir išlaikyti kontroliuojamą viešojo sektoriaus skolos lygį, restruktūrizuoti finansų sektorių ir jo reguliavimo sistemą ir sudaryti palankesnes sąlygas namų ūkių ir įmonių skolų restruktūrizavimui. 2010 m. rugsėjo mėn. pabaigoje TVF patvirtino trečiąją Islandijos ekonomikos atkūrimo programos peržiūrą.

4.6   Islandijos makroekonominis stabilizavimas dar nėra baigtas, o fiskalinis konsolidavimas tebėra pagrindinis iššūkis. Siekiant sustiprinti mokesčių sistemą buvo priimtas ketverių metų fiskalinio konsolidavimo planas. Jau yra pagerėjimo požymių. TVF numato, kad iki 2010 m. antrojo pusmečio ekonomikos augimo rodikliai turėtų būti teigiami, o tai lems stiprūs Islandijos ekonomikos pagrindai (2). Infliacija mažėjo ir valiutos keitimo kursas stabilizavosi. Nauji komerciniai bankai rekapitalizuoti ir baigtos plataus masto finansų rinkos reguliavimo reformos. Nedarbo lygis nepasiekė prognozuotų 10 proc. viršijančių rodiklių.

4.7   Islandijos ekonomikos atkūrimo plane socialiniai partneriai suvaidino svarbų vaidmenį. 2009 m. birželio mėn. vyriausybė ir socialiniai parneriai pasirašė „Stabilumo paktą“. Šis susitarimas atsispindi 2010 m. biudžete. Pakto tikslas buvo užtikrinti socialinį konsensusą dėl būtinų pertvarkymo priemonių, tačiau jis visų pirma buvo skirtas socialiniams partneriams, todėl kai kurios pilietinės visuomenės organizacijos jautėsi neįtrauktos į šį procesą. 2010 m. kovo mėn. Islandijos darbdavių konfederacija pasitraukė iš pakto signatarų motyvuodama tuo, kad paktas pažeidžiamas ir kad vyriausybė nesugeba tesėti savo pažadų.

4.8   Žvelgiant iš vidutinės trukmės ir ilgalaikės perspektyvos Islandijos darbo rinka yra santykinai lanksti ir pasižymi aukštu darbo jėgos aktyvumo lygiu, gana jaunais ir išsilavinusiais darbuotojais ir tvirta išteklių baze, įskaitant turtingus žvejybos plotus ir didžiulius atsinaujinančiosios energijos išteklius. Todėl tikėtina, kad laikui bėgant Islandija visiškai atsigaus po dabartinio ekonomikos nuosmukio. Be to, Europos Komisijos nuomone, jeigu Islandija suderins savo teisės aktus su ekonominės ir pinigų politikos acquis, jos dalyvavimas ekonominėje ir pinigų sąjungoje neturėtų kelti didelių problemų.

5.   Islandijos pilietinė visuomenė

5.1   Islandija turi ilgą aktyvaus pilietinės visuomenės dalyvavimo istoriją. Kadangi Islandijos visuomenė itin maža, interesų grupės yra labai glaudžiais ir dažnai asmeniniais ryšiais susijusios su vyriausybe ir aktyviai dalyvauja politikos kūrimo procese. Kai kurios interesų grupės, pavyzdžiui, ūkininkų ir žuvininkystės asociacijos bei profesinės sąjungos, tradiciškai plėtoja labai artimus santykius su konkrečiomis politinėmis partijomis.

5.2   Kad atsvertų mažo administracinio aparato ribotumą, Islandijos vyriausybė glaudžiai bendradarbiauja su ES lygiu aktyviai veikiančiomis Islandijos interesų grupėmis ir dažnai joms paveda Briuselyje rinkti duomenis ir geriau informuoti Briuselį apie Islandijai rūpimus klausimus. Tačiau interesų grupėms geriau sekasi rinkti informaciją ir kurti strategijas nei daryti įtaką ES politikai, išskyrus socialinės politikos sritis, kuriose itin aktyviai veikia socialiniai partneriai, tiesiogiai dalyvaujantys politikos kūrimo procese.

5.3   Konstitucijos 74 straipsnyje, kaip ir kitose Šiaurės šalyse, numatyta, kad Islandijoje be išankstinio leidimo galima kurti bet kokios rūšies asociacijas, o jų veikla negali būti nutraukta administraciniu sprendimu. Asociacijos turi būti įtrauktos į Nacionalinį registrą ir mokesčių mokėjimo tikslais joms suteikiamas nacionalinis registracijos numeris. Jos privalo turėti registruotą adresą. Profesinių sąjungų veiklą reglamentuoja Profesinių sąjungų ir darbo ginčų įstatymas.

5.4   Daugelis Islandijos organizacijų yra užmezgusios ilgalaikius ir stiprius ryšius su panašiomis organizacijomis Šiaurės šalyse. Tokie ryšiai gali padėti islandų organizacijoms keistis geriausia praktika ir pasimokyti iš organizacijų partnerių patirties jų šalies stojimo į ES laikotarpiu.

5.5   Tačiau su pilietinės visuomenės organizacijomis Islandijoje surengtame viešame klausyme nustatyta, kad palyginti su socialinių partnerių organizacijomis kitos pilietinės visuomenės organizacijos yra dažniausiai susitelkusios į save. Glaudžiau bendradarbiaujant būtų galima jas įtikinti plačiau vertinti savo vaidmenį Islandijoje, ypač stojimo į ES proceso metu, o ES organizacijos taip pat turėtų turėti galimybę pasimokyti iš savo kolegų Islandijoje.

5.6   Islandija taiko Šiaurės šalių ekonominį ir socialinį modelį, kuriam būdinga stipri gerovės valstybė, dosniai mokanti socialines išmokas. Abiejų darbo rinkos pusių socialiniai partneriai aktyviai palaiko socialinį dialogą siekdami keistis informacija ir spręsti įvairius svarbius socialinius ir ekonominius klausimus. Socialinės nuostatos paprastai išdėstomos kolektyvinėse sutartyse, o ne įstatymuose.

5.7   Islandijos vystymosi raida dažniausiai atspindėjo atitinkamus pokyčius kaimyninėse Šiaurės šalyse, kuriose didėjo valstybės išlaidos. Paskatintos urbanizacijos ir visuomenės struktūros pokyčių, formavosi įvairių interesų grupės, visų pirma profesinės sąjungos, kooperatyvai ir ūkininkų asociacijos. Praeityje interesų grupių buvo nedaug, tačiau jos buvo įtakingos, plėtojo glaudžius santykius su politinėmis partijomis ir juos panaudodavo savo interesams ginti.

5.8   XX amžiaus antroje pusėje interesų grupių skaičius augo, nes visuomenė tapo vis įvairesnė. Didėjanti įvairovė susilpnino konkrečių politinių partijų ir įtakingų interesų grupių santykius. Tačiau tokioje mažoje visuomenėje, kaip Islandijos, pilietinę visuomenę ir vyriausybę siejantys ryšiai neišvengiamai yra labai glaudūs.

5.9   Nors Islandijos modelis daugeliu požiūrių yra panašus į kaimyninių Šiaurės šalių, vis dėlto jis skiriasi nuo standartinio Šiaurės šalių modelio keletu aspektų. Islandijos vystymosi raida vyko lėčiau, o socialinės gerovės išlaidos tradiciškai buvo mažesnės nei kitose Šiaurės šalyse. Paskutinįjį XX amžiaus dešimtmetį dominavo liberalizavimo ir privatizavimo politika, o prasidėjus finansų krizei socialinės gerovės sistema buvo gerokai sumažinta. Tačiau Šiaurės šalyse gerovės valstybės modelį paprastai remia ir kairiosios, ir dešiniosios politinės partijos. Taip yra ir Islandijoje nepaisant to, kad politinėje arenoje dominuoja centro dešinės koalicijos. Politikos kūrimo procese socialiniai partneriai suvaidino svarbų vaidmenį.

5.10   Viešo klausymo rezultatai parodė, kad narystės ES klausimu Islandijos pilietinė visuomenė yra susiskaldžiusi. Narystei ES visų pirma nepritaria žuvininkystės ir ūkininkų asociacijos, ją palankiai vertina tokios organizacijos kaip Darbo konfederacija ir Pramonės federacija. Daugelis Islandijos organizacijų šiuo klausimu laikosi neutralios pozicijos. Nors demokratija Islandijoje yra itin stipri, platesnio masto pilietinės visuomenės organizacijų atstovavimas yra palyginti silpnas ir todėl pilietinės visuomenės balsas yra ne toks darnus.

6.   Pagrindinės organizacijos ir jų pozicija diskusijose dėl ES

6.1   Socialiniai partneriai

6.1.1   Islandijos darbo konfederacija yra pagrindinė Islandijos profesinių sąjungų organizacija, atstovaujanti apskritai darbininkams, įstaigų ir mažmeninės prekybos darbuotojams, jūrininkams, statybos ir pramonės darbuotojams, elektrikams ir įvairioms kitoms profesijoms privačiame sektoriuje ir tam tikrai daliai viešojo sektoriaus darbuotojų, nors didžiajai viešojo sektoriaus darbuotojų daliai atstovauja Valstybės ir savivaldybių tarnautojų federacija. Abi organizacijos yra Europos profesinių sąjungų konfederacijos narės. Trečioji centrinė organizacija – Akademinės bendruomenės asociacija – vienija universitetinius laipsnius turinčius tiek viešojo, tiek ir privataus sektorių darbuotojus.

6.1.2   Islandijos darbo konfederacijai analogiška darbdavius atstovaujanti organizacija ir BUSINESSEUROPE narė yra Islandijos darbdavių konfederacija. Jos narėmis yra aštuonios asociacijos, veikiančios tokiose srityse kaip energetika, turizmas, finansai ir žuvininkystė. Šios dvi organizacijos vaidina itin svarbų vaidmenį derinant užimtumo, socialinių reikalų, aplinkos ir darbo rinkos politiką. Kita organizacija, veikianti ES lygmeniu ir taip pat priklausanti organizacijai BUSINESSEUROPE – Islandijos pramonės federacija. Ji yra Islandijos darbdavių konfederacijos narė.

6.1.3   Darbdavių ir Darbo konfederacijos dalyvauja keleto komitetų veikloje ir valstybės institucijų valdybų narės, kuriose jos gina savo narių interesus rengiant ir įgyvendinant teisės aktus, pavyzdžiui, Islandijos darbuotojų saugos ir sveikatos administracija, Lygių galimybių taryba ir Mokslo ir technologijų taryba. Jos taip pat palaiko glaudžius ryšius su vyriausybe, kai reikia rengti ir atnaujinti darbo užmokesčio sutartis. Socialiniai partneriai glaudžiai bendradarbiauja lygybės, darbo apsaugos ir informacijos skleidimo srityse, kur jų interesai yra bendri.

6.1.4   Islandijos socialiniai partneriai jau pakankamai gerai įtraukti į ES politikos procesą. Jie atidžiai stebi ES teisėkūros procedūrą, kadangi per EEE susitarimą priimama ES politika daro jiems poveikį.

6.1.5   ELPA valstybių darbuotojų ir darbdavių organizacijų atstovai plėtoja ryšius su EESRK dalyvaudami EEE konsultacinio komiteto, priklausančio EEE institucinei sąrangai, veikloje. Šis forumas sudaro galimybę ELPA valstybių socialiniams partneriams užmegzti ryšius su ES pilietinės visuomenės organizacijomis. Skirtingai nei EESRK, EPLA konsultacinį komitetą sudaro tik profesinės sąjungos ir darbdavių organizacijos. Tai yra tam tikras trūkumas, kadangi komitete nevyksta visapusiškas pilietinis dialogas.

6.1.6   Islandijos socialiniai partneriai iš esmės gana teigiamai vertina Europos integraciją, nors šiuo klausimu nuomonės nesutampa. Islandijos darbo konfederacija iš pradžių buvo skeptiškai nusiteikusi dėl Islandijos narystės EEE, tačiau ji persvarstė savo politiką 2000 m., kai suprato, kad EEE Islandijos darbuotojams duoda įvairios naudos. Šiuo metu Islandijos darbo konfederacija pritaria stojimo į ES deryboms ir euro įvedimui, nes ji mano, kad Islandijos darbo jėgos interesus ir bendrąjį ekonomikos stabilumą geriausiai gali užtikrinti visiška integracija į ES. Tačiau konfederacija pabrėžia, kad stojimo derybų metu ypatingą dėmesį reikėtų skirti visiškos kontrolės Islandijos išskirtinėje ekonominėje zonoje išsaugojimui žuvininkystės srityje ir paramos Islandijos žemės ūkiui garantavimui. Valstybės ir savivaldybių darbuotojų federacija, atstovaujanti viešojo sektoriaus darbuotojams, neturi suformulavusi oficialios nuomonės dėl narystės, tačiau ji pritaria atviroms diskusijoms, susijusioms su derybomis.

6.1.7   Islandijos darbdavių konfederacija siekia atidžiai sekti stojimo derybas, tačiau ji užėmė neutralią poziciją dėl narystės ES, kadangi jai priklausančių asociacijų nuomonės šiuo klausimu nesutampa. Pavyzdžiui, Islandijos pramonės federacija pritaria narystei motyvuodama tuo, kad Islandijos ekonomika yra nestabili dėl svyruojančio jos valiutos kurso ir kad integracija į ES ir euro įvedimas padidintų konkurencingumą ir paskatintų sukurti geresnes darbo sąlygas Islandijos pramonėje.

6.2   Žuvininkystės sektorius

6.2.1   Kita vertus, Žvejybos laivų savininkų ir Žuvies perdirbimo įmonių federacijos stipriai priešinasi narystei ES. Su žuvininkystės pramone susiję subjektai nenori prisijungti prie Bendros žuvininkystės politikos, nes ją įgyvendinant būtų atvertas kelias užsienio investicijoms į šį sektorių, o bendras leidžiamas sužvejoti kiekis Islandijos 200 mylių išskirtinėje ekonominėje zonoje būtų nustatomas Briuselyje. Nors Islandija, tapusi valstybe nare, galėtų visateisiškai dalyvauti sprendimų priėmimo procese, PVO atstovai mano, kad dėl savo dydžio Islandija negalėtų daryti pakankamo poveikio ES lygiu priimamiems sprendimams. Islandija taip pat turėtų perleisti savo teisę sudaryti savo pačios susitarimus su trečiosiomis šalimis dėl migruojančių žuvų žvejybos, kuri sudaro 30 proc. Islandijos sugauto žuvies kiekio. Žvejybos laivų savininkų federacija teigia, kad išmetimai į jūrą ir kvotų viršijimas – labai rimtos problemos Europos Sąjungoje, o Islandijos žuvininkystės sektorius yra pelningas. Be to, nėra jokių garantijų, kad Europos Sąjungoje bus išlaikytas santykinio stabilumo principas.

6.2.2   Vis dėlto, 2010 m. rugpjūčio mėn. Žvejybos laivų savininkų federacijos pirmininkas, kalbėdamas per Islandijos radijo stotį RÚV, pasakė, kad Islandija privalo tęsti stojimo derybas su ES, kurių metu būtina rasti „geriausią įmanomą sprendimą“, ir kad nėra prasmės šiame etape atsiimti paraišką dėl narystės ES.

6.2.3   Galiausiai, itin keblus klausimas gali būti 2006 m. priimtas Islandijos sprendimas atnaujinti komercinę banginių medžioklę, kadangi tai prieštarauja ES politikai, ir jeigu sprendimas nebus rastas, tai gali tapti rimta kliūtimi Islandijai prisijungti prie ES.

6.2.4   Bendra žuvininkystės politika šiuo metu yra persvarstoma. Numatomi pakeitimai greičiausia priartins ją prie Islandijos modelio. Tačiau Islandijos stojimo derybos būtų grindžiamos dabartiniu acquis, todėl gali iškilti įvairių konfliktinių klausimų. Islandijos stojimo derybose žuvininkystė tikriausiai bus pats svarbiausias klausimas. Šio sektoriaus lobistai yra labai įtakingi politikos procese ir labai tikėtina, kad jie atliks svarbų vaidmenį diskusijose dėl narystės ES, nes iš žuvininkystės gaunamos pajamos, tenkančios vienam gyventojui, Islandijoje yra daug didesnės nei bet kurioje ES valstybėje narėje.

6.3   Žemės ūkio sektorius

6.3.1   Kita organizacija, turinti ilgą politinio dalyvavimo istoriją, yra Ūkininkų asociacija. Islandijoje ūkininkai tradiciškai yra stipri jėga, užmezgusi glaudžius ryšius su vyriausybe, nepaisant to, kad jų įtaka ilgainiui silpnėjo, nes sumažėjo sektoriaus dydis. Kaip ir Žvejybos laivų savininkų federacija, Ūkininkų asociacija atidžiai seka ES teisėkūros procedūrą. Ūkininkų asociacija yra ES žemės ūkio profesinių organizacijų komiteto ir ES žemės ūkio kooperatyvų konfederacijos (COPA/COGECA) partnerė, todėl jos dalyvavimas tam tikra prasme yra ribotas. Šioje Europos skėtinėje organizacijoje daugiausia nagrinėjami su ES susiję klausimai.

6.3.2   Ūkininkų asociacija griežtai prieštarauja narystei ES, tvirtindama, kad tai sukeltų plataus masto darbo vietų naikinimą žemės ūkyje ir turėtų didelį neigiamą poveikį maisto saugai ir šalies apsirūpinimui maistu. Pagrindinis tokių argumentų motyvas – Islandija turėtų atverti kelią neribotam žemės ūkio produktų importui iš ES, o Islandijos ūkininkams būtų sunku su jais konkuruoti. Nepaisant to, ES maisto produktus reglamentuojantys įstatymai (3), kuriais užtikrinama maisto sauga, jau įtraukti į EEE susitarimą ir įsigalios 2011 m. pabaigoje. Įgyvendinant maisto produktus reglamentuojančių įstatymų paketą nacionaliniu lygmeniu, Ūkininkų asociacija išsikovojo, kad Islandijos teisės aktuose nebūtų panaikintas šviežios mėsos importo uždraudimas, nepaisant to, kad toks draudimas neabejotinai nesuderinamas su ES teisės aktų tikslais. Pagal EEE susitarimo 19 straipsnį, Islandija sutiko konkretiems produktams netaikyti tarifinių kvotų ir nuolaidų, o tai Ūkininkų asociacijai kelia susirūpinimą.

6.3.3   Stojimo derybose viena pagrindinių sričių bus žemės ūkis, o vienas Islandijos tikslų bus aiški parama pieno produktų gamybai, avininkystei ir kitam tradiciniam ūkininkavimui. Panaši ilgalaikė nacionalinės pagalbos sistema, kokia taikoma kitiems ES regionams, esantiems į šiaurę nuo 62-osios lygiagretės, galėtų padėti išlaikyti žemės ūkio veiklą šiose retai apgyvendintose vietovėse, pasižyminčiose sunkiomis klimato sąlygomis.

6.4   Aplinkos apsaugos sektorius

6.4.1   Islandijoje veikia keletas aktyvių aplinkos apsaugos grupių. Tokios aplinkos apsaugos grupės Europos Sąjungoje paprastai atidžiai stebi ES aplinkos politiką, vykdo veiklą Europos lygmeniu ir priklauso skėtinėms organizacijoms. Susidaro įspūdis, kad daugelį metų Islandijos aplinkos apsaugos grupėms tokia veikla nebuvo itin svarbi, nors kai kurios jų veikia tarptautiniu mastu.

6.4.2   Tokią padėtį gali paaiškinti keletas priežasčių. Visų pirmą, Europos interesų grupės palankiai vertina prieš banginių medžioklę nukreiptą politiką ir galbūt todėl Islandų aplinkos apsaugos grupės nejaučia palankumo analogiškoms Europos organizacijoms. Antra, Islandijos aplinkos apsaugos grupės, pavyzdžiui, „Landvernd“, didžiausią dėmesį skiria dirvožemio erozijos problemai ir natūralių buveinių išsaugojimui Islandijoje ir todėl dažnai priešinasi hidroelektrinių užtvankų statybai siekiant didinti aliuminio gamybą. Nors didžioji ES aplinkos politikos dalis įtraukta į EEE susitarimą, jis netaikomas teisės aktams dėl natūralių buveinių išsaugojimo. Galiausiai, Islandijos aplinkos apsaugos grupėms trūko finansavimo ir išteklių. Galbūt dėl šių priežasčių jos nebuvo tokios aktyvios ES lygmeniu kaip jų Europos kolegos, ir apskritai iki šiol nerodo didelio aktyvumo diskusijose dėl narystės ES. Pavyzdžiui, „Landvernd“ nėra nustačiusi oficialios pozicijos dėl narystės ES, nors iš esmės ši organizacija mano, kad apskritai ES aplinkos apsaugos teisės aktų poveikis yra teigiamas. „Landvernd“ taip pat yra suinteresuota išsiaiškinti, kokį vaidmenį ji galėtų atlikti stojimo derybose, įskaitant tolesnį dalyvavimą ES programose, pavyzdžiui, gamtos apsaugos programoje.

6.5   Vartotojų apsauga

6.5.1   Islandijos vartotojų asociacija – tai nepriklausoma, ne pelno, nevyriausybinė organizacija, įsteigta 1953 m., vykdo veiklą Europos lygmeniu ir priklauso skėtinėms organizacijoms. Ji glaudžiai bendradarbiauja su Europos vartotojų centro Islandijos padaliniu, priklausančiu Europos vartotojų centro tinklui. Islandijos vartotojų asociacija neužėmė tvirtos pozicijos už ar pieš Islandijos stojimą į ES. Tačiau ši asociacija seniai laikosi nuomonės, kad Islandija turėtų apsvarstyti visus ES narystės privalumus ir trūkumus, o asociacijos generalinė asamblėja, susirinkusi 2008 m., priėjo prie išvados, jog Islandija turėtų pateikti paraišką dėl narystės ES, kad būtų galima išsiaiškinti, kokios problemos kyla iš tikrųjų, ir kad remiantis konkrečiais faktais būtų surengta nešališka diskusija dėl ES. 2008 m. Islandijos vartotojų asociacija taip pat parengė pranešimą, kuriame nagrinėjami Islandijos stojimo į ES pranašumai ir trūkumai vartotojams. Taigi, neužimdama tvirtos pozicijos ir nesuformuodama ES palaikančios ar prieštaraujančios jai politikos, Islandijos vartotojų asociacija nuolat rėmė patį paraiškos dėl narystės ES pateikimo faktą ir stengėsi atverti kelią diskusijoms dėl ES.

6.6   Kitos organizacijos

6.6.1   Kitos svarbios organizacijos – tai Neįgalių asmenų organizacija, Prekybos rūmai, kurie yra EUROCHAMBERS narys, EUROCOMMERCE narė Prekybos ir paslaugų federacija, Islandijos prekybos federacija ir įvairios kitos nevyriausybinės organizacijos. Šiuo metu minėtos organizacijos dar nėra suformavusios oficialios nuomonės dėl narystės ES, nors jos gali susitelkti už arba prieš tam tikras Europos politikos sritis. Taip pat yra tokių grupių kaip „Evrópusamtökin“ ir „Heimssýn“, kurios vienareikšmiškai pasisako už arba prieš ES.

---

(1)  Islandijos užsienio reikalų ministerija, informacinis pranešimas „Islandijos ekonomikos atkūrimo programa“, 2010 m. birželio mėn. http://www.mfa.is/media/MFA_pdf/Factsheet--Iceland%27s-Economic-Recovery-Program-June.pdf.

(2)  http://www.mfa.is/media/MFA_pdf/Factsheet--Iceland%27s-Economic-Recovery-Program-June.pdf.

(3)  Bendrasis maistui skirtų teisės aktų reglamentas (EB) Nr. 178/2002 ir susiję teisės aktai.

---