11.2.2011   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 44/53

1.1

Elektros energijos, dujų ir kito kuro, pavyzdžiui, anglių, kainos toliau auga ir atrodo, kad ši tendencija išliks artimiausiais metais, o tai reiškia, kad, jei greitai ir veiksmingai nebus imtasi priemonių, pažeidžiamų vartotojų taip pat labai pagausės. Šios nuomonės tikslas nėra nagrinėti, kodėl auga energijos kainos, o pabrėžti poreikį apsaugoti pažeidžiamus vartotojus siekiant išvengti energijos nepritekliaus.

1.2

Kova su energijos nepritekliumi yra naujas socialinis prioritetas. Tai klausimas, kuris turi būti sprendžiamas visais lygmenimis, todėl svarbu, kad ES nustatytų bendras gaires, kad visų valstybių narių politika sprendžiant šią problemą būtų nukreipta ta pačia kryptimi. Atkreipia dėmesį į pastaraisiais metais ES atliktą darbą siekiant apsaugoti pažeidžiamus vartotojus. Tačiau daugelis valstybių narių nevykdo savo įsipareigojimų, todėl pagal EB sutarties 5 straipsnyje nustatytą subsidiarumo principą ES turėtų imtis priemonių tais atvejais, kai valstybės narės nesilaiko nustatytų reikalavimų.

1.3

Su energijos nepritekliumi susiduriama ne tik energetikos, bet ir kituose sektoriuose, pavyzdžiui, sveikatos, vartojimo arba būsto sektoriuose.

1.4

EESRK siūlo ES priimti visuotinę bendro pobūdžio nepritekliaus apibrėžtį, kuria vėliau galėtų vadovautis visos valstybės narės. Viena iš galimybių – apibrėžti energijos nepriteklių kaip padėtį, kai sunku arba neįmanoma užtikrinti tinkamo būsto šildymo arba naudotis kitomis būtinosiomis energetikos paslaugomis už prieinamą kainą. Tai bendro pobūdžio apibrėžtis. Ją galima papildyti kitais kriterijais, kurie padėtų atnaujinti šią sąvoką atsižvelgiant į visuomenės raidą. Tai padėtų nustatyti energijos nepritekliaus mastą ir veiksmingiau spręsti šį klausimą.

1.5

EESRK mano, kad reikia suderinti esamą statistiką, kad būtų galima kaip įmanoma tiksliau įvertinti energijos nepritekliaus padėtį Europoje. Šiuo tikslu siūloma EUROSTAT ir kitoms valstybių narių institucijoms taikyti vienodus statistinius metodus, kad būtų galima nustatyti energijos nepritekliaus problemos mastą.

1.6

EESRK nuomone, nepamirštant įsteigto Piliečių energetikos forumo (Londonas), būtų naudinga įkurti Europos energijos nepritekliaus observatoriją, kuri galėtų tapti jau veikiančios struktūros, pavyzdžiui, Energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūros ar kitos institucijos, padaliniu ir apimtų visus tiesiogiai ar netiesiogiai su energijos nepritekliumi susijusius ekonominius ir socialinius subjektus, pavyzdžiui, energijos tiekimo įmones, vartotojus, sveikatos ir aplinkos asociacijas, profesines sąjungas, energetikos ir statybos bendrovių asociacijas ir kt. Ši grupė būtų labai naudinga nustatant gerosios praktikos pavyzdžius valstybėse narėse, nagrinėjant naujas priemones, skirtas energijos nepritekliaus problemai spręsti, arba skatinant objektyviai ir tiksliai įvertinti energetikos rinkų liberalizavimo poveikį pažeidžiamiems vartotojams.

1.7

EESRK siūlo, kad rengiant visus pasiūlymus energetikos politikos srityje būtų atsižvelgiama į energijos nepriteklių.

1.8

EESRK pabrėžia būtinybę, kad pažeidžiami vartotojai galėtų naudotis novatoriškomis technologijomis energijos vartojimui optimizuoti, nes jiems to reikia labiausiai.

1.9

Reikia pabrėžti būtinybę įgyvendinti jau patvirtintas priemones, susijusias su pastatų energiniu naudingumu, šiuo atveju – su privačiais būstais. Atsižvelgdamos į sunkumus, su kuriais gali susidurti mažiau pajamų gaunantys asmenys, valstybės narės turėtų apsvarstyti galimybę pagal savo išgales taikyti pagalbos priemones.

1.10

Tam tikrais atvejais decentralizuota energijos gamyba gali padėti pasiekti šioje nuomonėje išdėstytus tikslus (žr. 6.8 punktą).

2.1

Energijos naudojimas ir jos prieinamumas yra susijęs su žmonių ir bendruomenių gerove. Energija naudojama gausybe būdų. Ji būtina judumui, kondicionavimui arba apšvietimui įvairiuose sektoriuose, pavyzdžiui, pramonės, sveikatos, žemės ūkio ir namų ūkių bei laisvalaikio sektoriuose.

2.2

Todėl energijos nepritekliaus sąvoką galima taikyti makroekonominiu ir mikroekonominiu lygiu. Galimybė pramonei, žemės ūkiui ir kitiems sektoriams naudotis kokybiška energija, kurios netrūktų, yra būtina, kad šalis klestėtų ir būtų konkurencinga, o energijos trūkumas gali sukelti ekonomikos krizę, paskatinti nedarbą ir skurdą. Tačiau šioje nuomonėje daugiausiai nagrinėjamas energijos nepritekliaus, su kuriuo susiduria namų ūkių sektorius, klausimas.

2.3

Energijos nepriteklius – tai padėtis, kai sunku arba neįmanoma užtikrinti tinkamo būsto šildymo (būtų galima remtis Pasaulio sveikatos organizacijos naudojama apibrėžtimi, pagal kurią tinkama temperatūra svetainėje yra 21 °C, o visuose kituose kambariuose – 18 °C, arba bet kuria kita apibrėžtimi, kuri būtų techniškai tinkama) arba naudotis kitomis būtinosiomis energetikos paslaugomis, pavyzdžiui, apšvietimas, transportas arba elektros energija internetui ar kitiems įtaisams. Tai bendro pobūdžio apibrėžtis. Ją galima papildyti kitais kriterijais, kurie prireikus padėtų atnaujinti šią sąvoką.

2.4

Energijos nepritekliaus mastą įvertinti sudėtinga, nors jį galima matuoti remiantis tokiais kintamaisiais, kaip pavyzdžiui: negalėjimas palaikyti tinkamos būsto temperatūros (21 proc. ES-27, EUROSTAT), procentinė gyventojų dalis, kurie turi skolų dėl sąskaitų neapmokėjimo (7 proc. ES-272007 m.), arba būstų, kurie yra pastatuose, turinčiuose nuotėkių, plyšių ar kitų defektų, skaičius (18 proc. ES-252007 m., 2007 m. ES–SPGS tyrimas). Nors dėl statistikos ir tinkamų tyrimų trūkumo nėra patikimų duomenų apie tikslų su šia problema susiduriančių žmonių skaičių, lyginant žinomus rodiklius ir atsižvelgiant į paskelbtus tyrimų rezultatus apskaičiuota, kad Europoje yra mažiausiai 50 mln. žmonių, kurie kenčia energijos nepriteklių (Tackling Fuel Poverty in Europe. Recommendations Guide for Policy Makers / Energijos nepritekliaus Europoje problemos sprendimas. Rekomendacinės gairės politikos formuotojams. www.fuel-poverty.org). Vis dėlto kai kuriais skaičiavimais šis skaičius yra daug didesnis.

2.5

Problemos mastą įvertinti sunku dar ir dėl to, kad nesutampa Europos ir nacionalinio lygmens statistiniai duomenys. Pavyzdžiui, ES–SPGS duomenimis Didžiojoje Britanijoje įsiskolinimų dėl neapmokėtų sąskaitų turi 0 proc. gyventojų, o nacionalinės energetikos reguliavimo institucijos duomenimis (Ofgem) – 5 proc. (www.fuel-poverty.org).

2.6

Su energijos nepritekliumi susiduriančių šeimų skaičius Europoje gali didėti, nes:

2.7

Energijos nepriteklius atsiranda dėl trijų veiksnių sąveikos: mažų pajamų, nepakankamai kokybiškų pastatų ir didelių energijos kainų.

2.8

Galimos energijos nepritekliaus pasekmės – sveikatos problemos, atjungimas nuo tinklo tiekėjo iniciatyva, per mažas energijos vartojimas, neatitinkantis komforto standartų, arba susikaupusios skolos.

2.9

Pažeidžiamiausi visuomenės sluoksniai, pavyzdžiui, vyresni nei 65 metų asmenys, vieniši tėvai, bedarbiai ir socialinių išmokų gavėjai, gauna mažiausiai pajamų. Be to, dažniausiai mažai pajamų turintys asmenys gyvena netinkamai termiškai izoliuotuose būstuose, o dėl to dar labiau didėja jų energijos nepriteklius (Housing Quality Deficiencies and the Link to Income in the EU / Būsto kokybės trūkumai ir jų sąsaja su pajamomis ES. Orsolya Lelkes, Europos socialinės gerovės politikos ir tyrimų centras, 2010 m. kovo mėn.).

2.10

Kai kurios valstybės narės ėmėsi priemonių, kurios padeda išvengti energijos nepritekliaus (Good practices experienced in Belgium, Spain, France, Italy and United Kingdom to tackle fuel poverty / Belgijos, Ispanijos, Prancūzijos, Italijos ir Jungtinės Karalystės geroji praktika sprendžiant energijos nepritekliaus problemą, paskelbė EPEE darbo grupė). Didžioji dalis šių gerosios praktikos pavyzdžių yra susiję su įvairiomis priežastimis, pavyzdžiui:

Kitos valstybės narės taip pat ėmėsi korekcinių priemonių energijos nepritekliaus padariniams sušvelninti, pavyzdžiui, draudimo kritiniu metu nutraukti tiekimą pažeidžiamiausioms šeimoms.

2.11

Sprendžiant energijos nepritekliaus problemą ypač svarbu pagerinti energijos vartojimo efektyvumą statybos srityje. Viena iš galimybių gali būti pasiūlymas parengti Direktyvos dėl pastatų energinio naudingumo COM(2008) 780 galutinis naują redakciją.

3.1

Europos ekonomika išgyvena didžiausią nuosmukį nuo 1930 m. 2009 m. ES-27 BVP buvo 4,2 proc. mažesnis palyginti su 2008 m., kuriais augimas ir taip buvo nedidelis (+0,8 proc.). Sparčiai išaugo nedarbas. 2010 m. sausio mėn. darbo neteko 9,5 proc. darbingo amžiaus gyventojų (pusantro procento daugiau nei tą patį mėnesį ankstesniais metais). Todėl pirmąjį 2010 m. mėnesį 22 979 000 vyrų ir moterų buvo bedarbiai. Mažiausia nedarbo procentinė dalis užfiksuota Nyderlanduose (4,2 proc.) ir Austrijoje (5,3 proc.), o didžiausia Lietuvoje (22, 9 proc.) ir Ispanijoje (18,8 proc.) (EUROSTAT).

3.2

2008 m. pabaigos Europos ekonomikos atkūrimo planas nedavė lauktų rezultatų. Ne mažesnį susirūpinimą nei duomenys apie esamą padėtį kelia tai, kad pagal iki šiol pateiktas prognozes (įskaitant Komisijos prognozes) artimiausiu metu numatomas tik menkas pagerėjimas. Nors taikomos finansinės paskatos sudaro 5 proc. BVP (ES-27), jų nepakanka ir nėra pakankamai gerai koordinuotos strategijos kaip „išbristi“ iš krizės.

3.3

2007 m. ekonomikos ir finansų krizė prasidėjo tokiomis aplinkybėmis, kai Europos darbuotojų atlyginimai nekito arba mažėjo. Kita vertus, kai kuriose valstybėse narėse siūlomos finansinės priemonės pernelyg dideliam įsiskolinimui ir valdžios sektoriaus deficitui sumažinti daro įtaką socialinėms išmokoms (pensijoms, bedarbio pašalpoms) ir viešosioms paslaugoms.

3.4

Visa tai – susirūpinimą keliančios perspektyvos pažeidžiamiausioms šeimoms kylančių energijos kainų sąlygomis.

4.1

Pastaruosius du dešimtmečius viena svarbiausių ES politikos sričių buvo siekis liberalizuoti energetikos rinką. Po šį procesą paskatinusios 1987 m. birželio mėn. įvykusios Energetikos tarybos dešimtojo dešimtmečio pabaigoje buvo priimtos pirmosios direktyvos dėl dujų ir elektros energijos rinkų atvėrimo ir imtasi daugelio priemonių šioje srityje.

4.2

Liberalizavimo proceso tikslas iš esmės buvo pasiekti, kad energetikos sektorius taptų veiksmingesnis, o Europos ekonomika – konkurencingesnė. Tačiau ne visos valstybės narės susitarė dėl priemonių ir iš tiesų kai kuriose iš jų labai priešinamasi šios politikos įgyvendinimui.

4.3

Šiuo metu aukštas pasiūlos koncentracijos lygis yra tiek dujų (10 valstybių narių trys didžiausi tiekėjai kontroliuoja 90 proc. ar didesnę rinkos dalį), tiek elektros energijos (daugiau nei 80 proc. 14 valstybių narių) didmeninės prekybos sektoriuje (COM(2009) 115 galutinis).

4.4

Liberalizavimas yra naudingas vartotojui, jei realiai skatinamas konkurencingumas. Tačiau kelete valstybių narių valstybės monopolis buvo pakeistas privačia oligopolija, todėl reikia stiprinti priemones skaidrumui ir konkurencingumui energetikos rinkoje didinti.

4.5

Todėl derėtų pabrėžti poreikį įgyvendinti Trečiajame energetikos pakete nustatytas priemones, skirtas sukurti tikrą energetikos rinką, pagrįstą valstybių narių bendradarbiavimu. Šios priemonės turėtų apimti geresnį tinklų sujungimą, geresnį operatorių darbo koordinavimą ir didesnius įgaliojimus nacionalinėms reguliavimo institucijoms.

5.1

Liberalizavimas skatina decentralizavimą ir energijos šaltinių diversifikavimą ir turėtų leisti pasiekti tam tikrų svarbių tikslų, pavyzdžiui, sumažinti energijos kainas ir užtikrinti jos tiekimą, gerinti paslaugos kokybę, didinti pasiūlą ir ją pritaikyti prie vartotojų, ypač prie pažeidžiamų vartotojų, poreikių. Tačiau pirminė valstybių narių patirtis rodo, kad kyla problemų dėl nepakankamo skaidrumo tarifų, pernelyg didelių kainų ir kt. srityse.

5.2

Daugumoje valstybių narių energijos kainos pirmąjį 2009 m. pusmetį buvo didesnės nei 2008 m., nepaisant to, kad dėl naftos kainų mažėjimo tendencijos kainos galutiniams vartotojams turėjo būti mažesnės. Susidariusią padėtį iš dalies būtų galima paaiškinti tuo, kad praeina šiek tiek laiko nuo to, kai keičiasi naftos kainos, ir kai pateikiamos sąskaitos galutiniams vartotojams. Tačiau atrodo, kad didmeninių energijos kainų sumažėjimas ne visiškai atsispindėjo kainose galutiniams vartotojams (žr. COM(2009) 115 galutinis).

5.3

Galiausiai elektros energijos ir dujų tiekimo paslaugų sektoriaus rezultatai poveikio namų ūkių biudžetams atžvilgiu yra nepatenkinami. 60 proc. vartotojų teigė, kad energijos tiekėjai padidino kainas, palyginti tik su 3–4 proc., kuriems kainos buvo sumažintos. Elektros energijos ir dujų tiekimo paslaugų sektoriaus veiklos rezultatai skirtingų pasiūlymų palyginimo ir galimybės pakeisti tiekėją srityje yra ypač prasti. Energetikos sektoriuje vartotojai rečiausiai keičia tiekėją. Tik 7 proc. pakeitė dujų tiekėją ir 8 proc. – elektros energijos (Europos Komisija. Antroji metinė ataskaita dėl ES vartotojų rinkų rezultatų suvestinės, 2009 m. vasario 2 d.).

6.1

Energijos nepriteklius yra naujas socialinis prioritetas, kurį reikia remti visais lygmenimis. Nors ES pateikti teisiniai dokumentai (1) yra geri, iki šiol valstybės narės reagavo netinkamai. Pavyzdžiui, nepaisant elektros energijos ir dujų vidaus rinkos direktyvose (pirmiausia Direktyvoje 2003/54/EB, o vėliau Direktyvoje 2009/72/EB) nustatytų privalomų lengvatinių tarifų pažeidžiamiems vartotojams, juos taiko tik 10 iš 27 valstybių narių ir tik 8 valstybėse narėse visuotinai vartojamas terminas „pažeidžiamas vartotojas“ (Status Review of the definitions of vulnerable customer, default supplier and supplier of last resort. ERGEG, 2009/ Pažeidžiamo vartotojo, vietos tiekėjo ir tiekėjo, į kurį galima kreiptis kraštutiniu atveju, apibrėžčių būklės peržiūra, ERGEG 2009 m.).

6.2

Ne visos valstybės narės sprendžia šias problemas, o tos, kurios sprendžia, veikia nepriklausomai ir nebando bendradarbiauti su kitomis, o tai apsunkina energijos nepritekliaus problemos nustatymą, įvertinimą ir sprendimą Europos lygiu. Pavyzdžiui, energijos nepritekliaus apibrėžtis Didžiojoje Britanijoje skiriasi nuo apibrėžties kitose valstybėse narėse, nes pagal ją su energijos nepritekliumi susiduriama, kai daugiau nei 10 proc. pajamų išleidžiama tinkamam šilumos lygiui būste palaikyti. Net esamuose ES dokumentuose ši apibrėžtis skiriasi.

6.3

Energijos nepritekliaus problemos sprendimas priklauso kiekvienos valstybės narės atsakomybei pagal nustatytą kompetenciją (nacionaliniu, regionų arba vietos lygiu), tačiau kai nėra veiksmingų nacionalinių įstatymų, susijusių su dujomis ir elektros energija, ES turi veikti laikydamasi subsidiarumo principo, nustatyto EB sutarties 5 straipsnyje. Kito kuro, pavyzdžiui, anglių atveju atsakomybė priklauso tik valstybėms narėms.

6.4

Europos Sąjunga leidžia teisės aktus dėl energetikos politikos, turi galių šioje srityje ir todėl daro tiesioginę ar netiesioginę įtaką energijos nepritekliui valstybėse narėse. Todėl svarbu, kad ES veiktų ir vystytų politiką atsižvelgdama į savo kompetenciją.

6.5

Europos Komisija pasiūlė Europos energijos vartotojų teisių chartiją (COM(2007) 386 galutinis ir 2008 m. birželio 19 d. Europos Parlamento rezoliuciją (P6 – TA(2008)0306)), dėl kurios EESRK pareiškė (2), kad reikėtų privalomo teisinio dokumento, kuris užtikrintų piliečių teises, kaip jau buvo daroma kitais atvejais (3). Komisija toliau nebeteikė šios chartijos ir į Trečiąjį paketą įtraukė keletą punktų, manydama, kad poveikis bus didesnis (pvz., Direktyvos 2009/72/EB 7 ir 8 punktai).

6.6

Kalbant apie šios nuomonės temą, derėtų prisiminti ES pagrindinių teisių chartijos tekstą, kuriame teigiama, kad „Siekdama įveikti socialinę atskirtį ir skurdą, Sąjunga pripažįsta ir gerbia teisę į socialinę paramą ir paramą aprūpinant būstu, kad pagal Sąjungos teisės ir nacionalinių teisės aktų nustatytas taisykles bei praktiką būtų užtikrintos tinkamos gyvenimo sąlygos visiems neturintiems pakankamai lėšų“ (34 straipsnis), ir pareigą užtikrinti aukštą vartotojų apsaugos lygį (38 straipsnis).

6.7

EESRK dar kartą pabrėžia, kad svarbu užtikrinti esamų universaliųjų paslaugų garantiją, su viešąja paslauga susijusių įsipareigojimų vykdymą, apsaugoti nepalankiose ekonominėse sąlygose esančius ir energijos nepritekliaus pavojų patiriančius visuomenės sluoksnius, pavyzdžiui, drausti nutraukti tiekimą kritiniu laikotarpiu, užtikrinti ekonominę, socialinę ir politinę sanglaudą bei prieinamas kainas, kurias galima palyginti su kitų tiekėjų kainomis (4).

6.8

EESRK pabrėžia decentralizuotos energijos gamybos naudą, kurios tam tikrais atvejais gautų vartotojai, įskaitant pažeidžiamus vartotojus, nes tai: