23.12.2009

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 318/22

---

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl įmonių rūšių įvairovės (nuomonė savo iniciatyva)

2009/C 318/05

Pranešėjas Miguel Ángel CABRA DE LUNA

Bendrapranešėja Marie ZVOLSKÁ

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas, vadovaudamasis savo Darbo tvarkos taisyklių 29 straipsnio 2 dalimi, 2008 m. liepos 10 d. nusprendė parengti nuomonę savo iniciatyva dėl

Bendrosios rinkos, gamybos ir vartojimo skyrius, kuris buvo atsakingas už Komiteto darbo šiuo klausimu organizavimą, 2009 m. rugsėjo 9 d. priėmė savo nuomonę. Pranešėjas Miguel Ángel CABRA DE LUNA, bendrapranešėja Marie ZVOLSKÁ.

456-ojoje plenarinėje sesijoje, įvykusioje 2009 m. rugsėjo 30 d.–spalio 1 d. (2009 m. spalio 1 d. posėdis), Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas priėmė šią nuomonę 113 narių balsavus už ir 4 susilaikius.

1.   Išvados ir rekomendacijos

1.1   Nuomonės tikslas – apibūdinti įvairius įmonių modelius, kuriuos galima aptikti Europos Sąjungoje (ES). Šią įmonių įvairovę branginti ir išlaikyti yra labai svarbu, jei norime sukurti bendrąją rinką, išsaugoti Europos socialinį modelį bei įgyvendinti Lisabonos strategijos darbo vietų kūrimo, konkurencingumo ir socialinės sanglaudos tikslus.

1.2   Nuomonėje nuolat pabrėžiama, jog norint skatinti steigti kuo daugiau ir įvairesnių rūšių įmones – o tai yra viena didžiausių ES vertybių, turi būti sukurta darniai veikianti įmonių veiklą reglamentuojanti sistema ir konkurencijos politika, nes tik tokiu būdu, atsižvelgiant į kiekvienos rūšies ypatumus, bus sukurtos vienodos galimybės visų rūšių įmonėms.

1.3   Skirtingų, bet lygiateisių įmonių rūšių buvimą ir įvairovę įteisina Sutartis ir lemia realios sąlygos, tai numatyta jau patvirtintuose arba šiuo metu planuojamuose parengti teisiniuose statutuose.

1.4   Ši įvairovė yra didelis ES turtas ir svarbi Europai, kuri vadovaujasi šūkiu „Vienybė įvairovėje“. Visos įmonių rūšys yra susijusios su Europos istorija, o kiekviena atskirai – su mūsų atmintimi ir bendra „visų mūsų kultūra“. Šią įvairovę verta branginti.

1.5   Tokia įvairovė yra pagrindas, kuriuo remiantis Lisabonos strategijos ekonomikos augimo, darbo vietų kūrimo, tvaraus vystymosi ir socialinės sanglaudos tikslai bus įgyvendinami palaikant ir didinant įmonių konkurencingumą.

1.6   Konkurencijos teisės nuostatomis turėtų būti siekiama ne užtikrinti vienodumą, o numatyti suderintą teisės sistemą, kurią būtų galima taikyti įvairių rūšių įmonėms, kad jos galėtų sėkmingai veikti neatsisakydamos savo tikslų ir darbo metodų.

1.7   EESRK prašo Komisijos imtis veiklos, kuri leistų patvirtinti skirtingus asociacijų ir susivienijimų Europos statutus. EESRK džiaugiasi, kad jau pradėtas darbas kuriant Europos fondų statutą ir tikisi, kad šį darbą netrukus apvainikuos šios srities statuto priėmimas. Komitetas pritaria tam, kad būtų supaprastintas Europos kooperatinės bendrovės reglamentas, kurį dėl per didelio sudėtingumo sunku įgyvendinti.

1.8   Paslaugos ir tinklai, kuriais teikiama parama ir informacija, teisinės konsultacijos, rinkodaros pagalba ir kitos paslaugos, taip pat turėtų būti skirti visų rūšių įmonėms.

1.9   EESRK ragina Komisiją atsižvelgti į kooperatyvų savitumą sprendžiant finansinės apskaitos klausimus, o jų narių akcinį kapitalą – tol, kol jie neišstoja iš kooperatyvo ir netampa kreditoriais – laikyti kooperatyvo akcininkų kapitalu, bet ne skola.

1.10   Ekonominių duomenų statistika apie kooperatyvus, susivienijimus, fondus ir panašias įmones yra labai ribota ir nevienareikšmė, todėl nelengva atlikti jų analizę ir nustatyti jų indėlį siekiant pagrindinių makroekonominių tikslų.

1.10.1

Todėl EESRK prašo Komisijos ir valstybių narių pasirūpinti, kad būtų kuriami minėtų įmonių rūšių statistikos registrai. Visų pirma turi būti pasirūpinta papildomomis sąskaitomis, kurios turi būti rengiamos laikantis suderintų 1995 m. Europos sąskaitų sistemos (EAS) kriterijų, išdėstytų leidinyje Socialinė ekonomika. Įmonių papildomų sąskaitų rengimo vadovas. Kooperatyvai ir susivienijimai  (1) ir EESRK pranešime Europos Sąjungos socialinė ekonomika  (2).

1.11   EESRK ragina Komisiją paskatinti valstybes nares ištirti, kokios yra galimybės taikyti įmonėms kompensuojamąsias priemones atsižvelgiant į jų pasitvirtinusią socialinę naudą arba į jų įrodytą indėlį regionų vystymosi srityje (3).

1.12   EESRK prašo Europos Komisijos drauge su įmonių rūšių įvairovės stebėsenos centru, rūpinantis labai svarbiu Europos konkurencingumo elementu, ir toliau vystyti jau turimas svarbiausias priemones, kurių paskirtis – užtikrinti, kad įmonės nebūtų diskriminuojamos priimant politinius, jų veiklą veikiančius sprendimus, ir šiuo klausimu koordinuoti įvairių Komisijos departamentų veiklą.

1.13   Galiausiai, EESRK kreipiasi į visas organizacijas, kurios geriausiai atspindi įmonių rūšių įvairovę, ir kviečia jas dalyvauti socialiniame dialoge.

2.   Europos Sąjungos įmonių rūšių įvairovė ir vidaus rinka

2.1   Europos Sąjungoje veikiančių įmonių rūšių įvairovę lėmė mūsų sudėtinga ir nevienoda istorinė raida. Kiekvieną atvejį galima sieti su ypatinga istorine, socialine ir ekonomine situacija, kuri kiekvienoje Europos šalyje paprastai skiriasi. Be to, įmonės turi vystytis ir stengtis prisitaikyti prie besikeičiančių bendruomenių ir rinkos tendencijų, netgi keisti savo juridinį statusą. Taigi įmonių rūšių gausa ir įvairovė yra vertingas Europos Sąjungos palikimo aspektas ir labai naudinga siekiant Lisabonos strategijos tikslų – skatinti ekonomikos augimą, didinti darbo vietų skaičių, siekti tvaraus vystymosi ir socialinės sanglaudos palaikant ir didinant įmonių konkurencingumą. Saugoti ir išlaikyti šią įvairovę yra svarbu, nes tik šitaip bus garantuotas rinkų konkurencingumas, ekonomika bus efektyvi, ūkio subjektai – konkurencingi, o Europos Sąjungoje bus palaikoma socialinė sanglauda.

2.2   Visa tai Europos institucijos įteisino ES sutarties 48, 81 ir 82 straipsniais ir Lisabonos sutartimi (4), kurios 3 straipsnio 3 dalyje kaip vienas Sąjungos tikslų yra siūloma sukurti socialinę rinkos ekonomiką, kuri būtų paremta rinkos taisyklių ir asmenų, kaip darbuotojų ir kaip piliečių, socialinės apsaugos pusiausvyra.

2.3   Įmonių rūšių įvairovei apibrėžti gali būti taikomi įvairūs kriterijai, pavyzdžiui, jų dydis, teisinė struktūra, finansavimo gavimo būdai, tikslai, kapitalui taikomos finansinės ir politinės teisės (pelno ir dividendų paskirstymas, balsavimo teisės) arba kapitalo sudėtis – valstybinis ar privatus, valdytojų skyrimas, jų reikšmė ekonomikai (Europos, nacionalinio ir vietos masto), darbo vietų skaičius, bankroto rizika ir pan. Visų šių kriterijų visuma ir sudaro prielaidas įvairovei, kuri supaprastinta forma gali būti pateikta taip:

EUROPOS SĄJUNGOS ĮMONIŲ RŪŠIŲ ĮVAIROVĖ

RŪŠIS PAGAL DYDĮ	Tarptautinės	Didelės įmonės	Vidutinės ir mažosios
Viešojo sektoriaus įmonės	X	X	X
Įmonės, įtrauktos į biržos sąrašus	X	X	X
Į biržos sąrašus neįtrauktos įmonės		X	X
Šeimai priklausančios įmonės		X	X
Partnerystės įmonės	X	X	X
Kooperatyvai	X	X (5)	X (5)
Susivienijimai		X (5)	X (5)
Fondai		X (5)	X (5)
Asociacijos		X (5)	X (5)
Kitos ne pelno valstybių narių įmonės		X (5)	X (5)

Remiantis Europos Bendrijų Teisingumo Teismo praktika (6) fondai, asociacijos ir ne pelno organizacijos yra „ekonominės veiklos vykdytojai“, jeigu jie vykdo „ekonominę veiklą“, kaip nurodyta EB sutarties 43 ir 49 straipsniuose, ir todėl yra įtraukti į šią klasifikaciją.

2.4   Nors visų rūšių įmonių bendras tikslas yra kurti vertę ir siekti maksimalių rezultatų, parametrai arba koncepcijos, taikomi vertei ir rezultatams matuoti, gali atsižvelgiant į įmonės rūšį ir tikslus arba naudą, kurių siekia arba tikisi iš jų veiklos jas kontroliuojančios institucijos. Kartais maksimalių rezultatų siekis suprantamas kaip kuo didesnė akcininkų investuoto kapitalo ekonominė grąža; kitais atvejais sukurti vertę ir gauti kuo geresnius rezultatus stengiamasi gerinant nariams arba visai visuomenei teikiamų paslaugų kokybę (pavyzdžiui, edukaciniame kooperatyve, kurio savininkai yra šeimų nariai, arba savidraudos ir taupymo draugijoje arba vykdant viešųjų paslaugų įsipareigojimus).

2.4.1

Kai kuriose didelėse įmonėse gali nebūti akcininkų, o finansinis pelnas gali būti skiriamas reinvestavimui arba visuomenei naudą teikiantiems socialiniams tikslams, kaip daroma kai kurių Europos šalių taupomuosiuose bankuose (7).

2.4.2

Be to, kai kurių vietinės reikšmės ir labai mažų įmonių, mažųjų ir vidutinių įmonių vertė yra kuriama ne tik siekiant finansinį pelną teikiančių tikslų, bet ir kreipiant dėmesį į socialinius tikslus, pavyzdžiui, į darbo sąlygas arba savivaldą ir pan.

2.5   Toliau išsamiau aptariama įmonių rūšių įvairovė, pirma pagal jų dydį, o paskui pagal nuosavybės pobūdį.

2.6   Tarptautinės ir didelės įmonės, kurios paprastai yra įtrauktos į vertybinių popierių biržos sąrašus, dėl savo dydžio dažnai klesti ekonominių sistemų našumo ir konkurencingumo srityje, o pasiekusios gerų veiklos rezultatų taip pat gali prisidėti prie aukšto užimtumo lygio (8).

2.7   Vis dažniau įmonių konkurencinis pranašumas remiasi konkurencingumo strategijomis, kuriose didžiausias dėmesys skiriamas moksliniams tyrimams, technologijų plėtrai ir inovacijoms. Mokslinius tyrimus vykdo ir technologines inovacijas Europos Sąjungoje diegia privatus ekonomikos sektorius ir čia svarbiausias vaidmuo tenka tarptautinėms ir didelėms įmonėms, nors tokių tarptautinių arba didelių įmonių, savo veiklą vykdančių pagrindiniuose pasaulio ekonomikos sektoriuose, nėra daug. Tačiau nors didelės ir tarptautinės įmonės yra svarbios ekonomikai ir užimtumui, vis tik reikėtų nepamiršti, kad milžinišką, visą pasaulį apimantį gamybos tinklą sudaro ne tik jos – šiam tinklui priklauso ir tarpusavio ryšiais susietos mažosios ir vidutinės įmonės (didelė įmonė tinkle), ir nepriklausomos įmonės (agreguotos gamybos tinklai). Būtent Europos šalys, kurios turi daugiausia tarptautinių ir didelių įmonių, pačios pirmosios patiria, kad susilpnėjo gamybos nuostolių ir darbo vietų mažėjimo procesas, kurį sukėlė dabartinė ekonomikos situacija.

2.8   Daugelį gamybos procesų ir paslaugų infrastruktūros etapų šios įmonės yra perdavusios mažosioms ir vidutinėms įmonėms, todėl pastarosiose gamybos ir užimtumo lygį, be kitų veiksnių, dažnai lemia paklausa, kurią pateikia tarptautinės ir didelės įmonės – būtent jų dėka Europa yra žinoma pasaulio rinkoje. Nors iš 40-ies didžiausiųjų pasaulio įmonių 30 proc. yra Europos Sąjungoje (9), jų rinkos vertė tesudaro 24 proc., o kai kurių pažangiausių technologijų sektoriai, pavyzdžiui, naudojantys informacines ir ryšių technologijas, Europos Sąjungoje yra sutelkti vienintelėje didelėje bendrovėje.

2.9   Mažosios ir vidutinės įmonės (MVĮ), jų tinklai, labai mažos įmonės ir nepriklausomi darbuotojai, pastaraisiais dešimtmečiais skatinę didžiulius technologinius pokyčius, sudaro Europos ekonomikos pagrindą: MVĮ sudaro 99 proc. visų ES įmonių ir jose sutelkta 66 proc. visų darbo vietų (10). Nors jos paprastai nėra įtrauktos į vertybinių popierių biržos sąrašus, tačiau, norėdamos padidinti kapitalą arba sukaupti rizikos kapitalą, savo vertybinius popierius jos gali kotiruoti vertybinių popierių rinkoje.

2.9.1

Paprastai MVĮ reikėtų remti ir tai reikėtų daryti ne vien pasitelkiant iniciatyvą „Small Business Act“ (11). MVĮ dažnai padeda išsaugoti darbo vietas, kadangi tokias įmones įsteigusias ir kontroliuojančias interesų grupes sudaro kūrybingi asmenys, turintys stiprų ryšį su aplinka, kurioje vykdo savo veiklą, ir gebantys užtikrinti užimtumą. MVĮ yra tarsi „inkubatoriai, kuriuose natūraliai bręsta įmonių kultūra“ – tai yra ilgalaikė įmonių direktorių ir vadovų ugdymo vieta.

2.10   Priklausomai nuo nuosavybės rūšies bendrus interesus tenkinančios įmonės gali būti akcinės ribotosios atsakomybės bendrovės arba mišraus kapitalo įmonės, jos gali pasirinkti netgi uždarosios akcinės bendrovės juridinį statusą. Geografiniu požiūriu šios įmonės gali būti tarptautinės, nacionalinės arba vietos, nors daugelis veikia vietos arba regionų lygmeniu. Šios įmonės daugiausia teikia visuotinės svarbos paslaugas, pavyzdžiui, viešojo transporto, energetikos, vandentvarkos, atliekų tvarkymo, ryšių, socialines paslaugas, sveikatos priežiūros, švietimo ir pan. paslaugas. Vis dėlto šios įmonės, jeigu jos atitinka skaidrumo direktyvos (93/84/EEB) (12) reikalavimus, gali vykdyti ir komercinę veiklą. Tais atvejais, kai įmonės teikia visuotinės svarbos paslaugas, jų pelnas reinvestuojamas į regionų ir vietos veiklą, taigi jos daug prisideda prie socialinės, ekonominės ir regioninės sanglaudos. Visuotinės svarbos paslaugas teikiančios įmonės yra svarbių paslaugų teikėjos, taigi daug prisideda ir prie ekonomikos stiprinimo, nes investuoja į svarbius sektorius, darančius įtaką likusiai ekonomikos daliai (elektros, telekomunikacijų ir jų infrastruktūros, transporto ir pan. sektorius).

2.11   Į biržos sąrašus įtrauktų įmonių savininkai yra jų registruoti akcininkai. Akcininkai perka ir parduoda tų įmonių akcijas viešose vertybinių popierių rinkose.

2.12   Į biržos sąrašus neįtrauktos įmonės gali būti didelės arba mažos, tačiau jų paprastosios akcijos (arba dalyvaujančios akcijos ar kiti vertybiniai popieriai) pagal savo apibrėžtį nėra kotiruojamos vertybinių popierių rinkoje. Ir vis tik daugeliu atvejų į biržos sąrašus neįtrauktos įmonės stengiasi į jį patekti, ypač jei tai susiję su rizikos kapitalu arba privačiomis investicijomis. Netgi privačios MVĮ gali pasinaudoti galimybe prekiauti vertybinių popierių rinkoje, didindamos savo kapitalą verslo plėtrai finansuoti.

2.13   Šeimoms priklausančios įmonės yra veiksminga priemonė įmonių kultūrai skleisti ir iki šiol yra pati geriausia priemonė, sudaranti galimybę milijonams žmonių imtis verslo – ne tik MVĮ, kuriose dirba daugiausia žmonių, bet ir didelėse šeimoms priklausančiose įmonėse, kurios tokiose didelėse šalyse kaip Vokietija, Jungtinė Karalystė, Italija ar Prancūzija sudaro nuo 12 iki 30 proc. visų didelių įmonių (13). Šeimos įmonė, net ir viešoji ribotosios atsakomybės bendrovė, nesvarbu, maža ar didelė, yra apibrėžiama kaip šeimos narių grupės nuolat valdoma įmonė. Šiais atvejais jokių pretenzijų patekti į biržos sąrašus būti negali.

2.14   Anglosaksų šalyse vyrauja partnerystės įmonės, kurių yra ir kitose ES valstybėse narėse. Dažnai tokių įmonių steigėjai yra laisvųjų profesijų atstovai. Partnerystės įmonės, kurias steigia privatūs asmenys, yra veiksmingas būdas tam tikros profesijos žmonėms (teisininkams, finansininkams ir kt.) dalyvauti teikiant profesionalias paslaugas verslo pasauliui. Šios rūšies įmones valdo partneriai, kuriuos, be įdėto kapitalo, jungia dar vienas stiprus ryšys – jų darbas. Partneriams atsistatydinus ar nutraukus partnerystę, jie perduoda savo akcijų dalį kitiems partneriams.

2.15   Galiausiai, šio margo įvairių rūšių ES įmonių sąrašo tyrinėjimus galima būtų baigti į jį įrašius ir įvairiausio pobūdžio privačias bendroves, turinčias panašių organizacinių ir veiklos ypatumų ir vykdančias į socialinius tikslus orientuotą veiklą, kurios svarbiausias tikslas yra žmogus ir jo poreikių tenkinimas, ir tik po to – investuoto kapitalo grąža (14). Tokios įmonės paprastai tapatinamos su kooperatyvais, susivienijimais, asociacijomis ir fondais (15). Komisijos, Parlamento ir EESRK dokumentuose tokios įmonės paprastai priskiriamos vienai grupei ir vadinamos socialinės ekonomikos įmonėmis (16). Šis terminas vartojamas ne visose ES šalyse, kai kuriose yra sakoma „trečiasis sektorius (17)“, „trečioji sistema“, „solidarumo ekonomika“ ir kt.; vis tik jie visi apibūdina įmones, kurioms „būdingi tie patys ypatumai visose Europos šalyse“ (18).

3.   Socialinis aspektas

3.1   Nors tarptautinės, didelės bei mažosios ir vidutinės įmonės neturi aiškiai įvardyto tikslo siekti socialinės gerovės, jų veikla rinkose turi lemiamos reikšmės konkurencingumui ir užimtumui ir pasižymi visa apimančiu socialiniu aspektu. Šis bendras socialinis ir regioninis aspektas ypač ryškus vietinės reikšmės MVĮ ir labai mažose, su konkrečia teritorija ypač glaudžiai susijusiose įmonėse.

3.2   Be to, kooperatyvai, susivienijimai, asociacijos ir fondai yra svarbūs ES dalyviai, kurių pakankamai naudinga ekonominė veikla yra sukoncentruota trijose iš penkių institucinių sektorių, kurie priklauso Europos sąskaitų sistemai (1995 EAS) ir jungia visus centrus, savo šalyse priimančius ekonominio pobūdžio sprendimus (19). Socialinės ekonomikos sričiai priklauso 10 proc. visų Europos įmonių, arba du milijonai įmonių (20), ir 7 proc. (21) visų darbo užmokestį gaunančių asmenų. Kooperatyvams priklauso 143 milijonai, susivienijimams – 120 milijonų narių, o asociacijos vienija 50 proc. visų ES gyventojų (22).

3.2.1

Ir didelės, ir mažos įmonės yra įsisteigusios teritorijose ir (arba) yra susijusios su socialine sritimi, patiriančia sunkumų ir problemų, kurios kelia grėsmę vidaus rinkai ir socialinei sanglaudai, – tos įmonės internalizuoja socialines sąnaudas ir turi teigiamą išorės poveikį.

3.2.2

Kadangi šios įmonės yra suaugusios su vietos bendruomene ir jų pagrindinis prioritetas yra tenkinti žmonių poreikius, jos nesikelia į kitą vietą, veiksmingai sprendžia su kaimo vietovių tuštėjimu susijusius klausimus ir prisideda prie nepalankesnėje padėtyje esančių regionų ir savivaldybių vystymo (23).

3.3   Visuotinės svarbos paslaugas teikiančios įmonės yra Europos socialinio aspekto pagrindas. Joms tenka konkretus vaidmuo, jos neatsiejamos nuo Europos socialinio modelio, nes teikdamos paslaugas jos laikosi ir propaguoja kokybiškumo, saugos ir pagrįstų kainų, vienodų sąlygų taikymo, vienodos prieigos ir vartotojų teisių principus. Patikima infrastruktūra pritraukia privačias investicijas, todėl šios įmonės turi tiesioginę ir netiesioginę įtaką užimtumui. Visuotinės svarbos interesus tenkinančios įmonės yra labai svarbios ekonomikai, jose dirba 25–40 proc. darbo jėgos, joms tenka per 30 proc. BVP.

3.4   Socialinės įmonės (socialiniai kooperatyvai ir kitos panašios bendrovės, turinčios įvairų juridinį statusą) veikia paslaugų – sveikatos, aplinkos apsaugos, socialinių paslaugų ir švietimo – teikimo srityje. Labai dažnai jos įneša svarbų indėlį į gamybos procesą atlikdamos darbą altruistiniais tikslais, ir tai yra veiksminga visuomenės socialinės gerovės politikos priemonė. Be to, nemažą socialinių įmonių dalį sudaro socialinės integravimo į darbo rinką įmonės (angl. WISEs – Work Integration Social Enterprises), kurių tikslas – įdarbinti ir integruoti asmenis, kuriems nepasisekė įsidarbinti per darbo rinką.

3.5   Socialinė įmonė ne visada yra teisinės kategorijos terminas, tačiau tai yra įmonės, teikiančios socialinę ir ekonominę naudą įvairaus pobūdžio sektoriams. Jas suklasifikuoti nėra paprasta. Labiausiai reikėtų pasirūpinti, kaip būtų galima paremti tokius verslininkus sudarant jiems sąlygas, kurios leistų panaudoti savo gebėjimus diegti inovacijas – o tai yra ypač vertinga savybė ekonominės krizės metu (24). ES Komisija turėtų labai rimtai apsvarstyti socialinių įmonių politikos parengimo klausimą (25).

3.6   Organizacijos, kurios geriausiai reprezentuoja įmonių rūšių įvairovę ir gali tai pademonstruoti, turėtų dalyvauti socialiniame dialoge.

3.6.1

Kai kurie pirmiau paminėti sektoriai jau yra dalyvavę sektorių atstovų diskusijose, pavyzdžiui, Europos kooperatyvų ir savitarpio draudimo įmonių asociacija (AMICE) iš draudimo sektoriaus ir kai kurie Europos kooperatyvų organizacijos (26) nariai, ES žemės ūkio kooperatyvų konfederacija (COPA-COGECA) iš žemės ūkio sektoriaus ir Europos kooperatinių bankų asociacija (EACB) ir Europos taupomųjų bankų grupė (ESBG) iš bankininkystės sektoriaus (27).

4.   Įmonių rūšių įvairovės teisinė ir reguliavimo sistema

4.1   Įžanga. Bendrovių rūšių įvairovė ir vidaus rinka

4.1.1

Vidaus rinkos kūrimo ir vystymo negalima vykdyti taip, kad tikslas pateisintų priemones, taigi turėtų būti įvesta teisinė ir reguliavimo sistema, kuri atspindėtų įvairių rinkos ekonominės veiklos vykdytojų ypatumus ir visų skirtingų rūšių įmonėms sukurtų vienodas galimybes atsižvelgdama į kiekvienos rūšies ypatumus. Šiuo metu tokia sistema yra skirta iš esmės didžiosioms, į biržos sąrašus įtrauktoms įmonėms, o jos taikymas visų rūšių įmonėms sukuria mažesnėms įmonėms įvairių kliūčių. Ši sistema turėtų būti veiksminga ir skatinti ekonominės veiklos vykdytojus imtis veiksmingos veiklos, kuri savo ruožtu sukurs geresnes sąlygas sistemai tapti mažiau šališka. Tokia sistema bus taikoma laikantis bendrovių teisės, finansinės apskaitos, konkurencijos ir mokesčių teisės ir bendrovių politikos.

4.2   Bendrovių teisė

4.2.1

Europos akcinės ribotosios atsakomybės bendrovės ir Europos kooperatyvai turi savo statutus, tačiau kitų rūšių įmonės patiria vidaus rinkoje įvairių kliūčių dėl to, kad nėra Europos statutų. Turi būti sukurta lanksti Europos teisės aktų sistema, skirta Europos MVĮ, kad šios įmonės turėtų geresnes sąlygas vykdyti veiklą už savo valstybės ribų. Kooperatyvams taip pat reikia, kad būtų supaprastintas Europos kooperacinės bendrovės reglamentas, nes jo sudėtingumas stabdo pažangą šioje srityje.

4.2.2

Dėl to, kad nėra atitinkamų teisės aktų, Europos lygmens fondai negali vykdyti savo veiklos naudodamiesi tomis galimybėmis, kurias turi kitokį juridinį statusą turinčios įmonės. Todėl EESRK palankiai vertina tai, kad buvo paskelbti Europos fondų statuto galimybių tyrimo rezultatai ir ragina Komisiją iki 2010 pradžios užbaigti poveikio vertinimą ir pateikti pasiūlymą dėl reglamento, kuris Europos fondams sudarytų vienodas galimybes vykdyti savo veiklą vidaus rinkoje (28).

4.2.3

Dėl panašių priežasčių EESRK taip pat prašo Komisijos pradėti darbus, susijusius su Europos statutų, skirtų Europos asociacijoms ir Europos savidraudos draugijoms, patvirtinimu.

4.3   Finansinės apskaitos teisė

4.3.1

Finansinės apskaitos standartai turėtų būti pritaikyti įmonėms atsižvelgiant į skirtingas jų rūšis. Kliūtys įvedant naują Tarptautinę apskaitos sistemą (angl. International Accounting System (IAS)), kurias turi įveikti biržos sąrašuose esančios įmonės, yra dar vienas finansinės apskaitos teisės ribotumo pavyzdys. Europos sąskaitų negalima suderinti neatsižvelgiant į įvairiarūšių įmonių, kurios veikia Europos Sąjungoje, pagrindines ypatybes.

4.3.2

Kooperatyvų atveju, pavyzdžiui, gana sudėtinga apibrėžti sąvoką akcininkų kapitalas, kurią būtų galima taikyti iš esmės ir nediskriminuojant – taip, kad verslo įvairovė nepatirtų neigiamų ir destruktyvių padarinių. EESRK ragina Komisiją atsižvelgti į kooperatyvų savitumą sprendžiant finansinės apskaitos klausimus, o jų narių akcinį kapitalą – tol, kol jie neišstoja iš kooperatyvo ir netampa kreditoriais – laikyti kooperatyvo akcininkų kapitalu, bet ne skola (29).

4.3.3

Komitetas palankiai vertina Larosiere grupės (30) rekomendaciją pritarti tokiems apskaitos standartams, kurie nebūtų šališki verslo modelių atžvilgiu, neskatintų cikliškumo ir neturėtų atgrasyti nuo ilgalaikių investicijų ir įmonių stabilumo.

4.4   Konkurencijos teisė

4.4.1

Bet kokį juridinį statusą turinčios įmonės turėtų turėti galimybę vykdyti savo veiklą neprarasdamos savos modus operandi. Vadinasi, konkurencijos teisėje negali būti remiamasi vieninteliu ir visiems vienodu verslumo modeliu, turi būti vengiama diskriminavimo principo ir vertinama nacionalinio lygmens gera praktika. Tą reikėtų suprasti ne kaip kokių nors privilegijų įteisinimą, o kaip siekį kurti sąžiningos ir teisingos konkurencijos teisę. Todėl EESRK, pritardamas ankstesnių nuomonių (31) nuostatoms, mano, kad konkurencijos ir mokesčių taisyklėse turėtų būti numatyta, jog skirtingos įmonių išlaidos, susijusios ne su gamybos procesų neefektyvumu, o su socialinių išlaidų internalizavimu, turi būti kompensuojamos pagal tam tikrus reguliavimo principus.

4.4.2

Kai kurios konkurencijos politikos priemonės vis tik nėra neutralios skirtingų rūšių įmonių atžvilgiu – EESRK tai jau yra nurodęs savo dokumentuose: „socialinės ekonomikos sektoriui reikia specialiai parengtų sprendimų dėl apmokestinimo, viešųjų pirkimų ir konkurencijos taisyklių“ (32). Pavyzdžiui, valstybės parama privatiems investuotojams, investuojantiems į mokslinius tyrimus ir taikomąją veiklą siekiant padidinti gamybos sistemos konkurencingumą, dažniausiai yra skirta didelėms įmonėms, nes būtent jos dažniausiai ir imasi minėtos veiklos. Be to, kadangi didelės įmonės turi didesnę pasirinkimo laisvę rinkdamosi gamybos padalinių vietą, jos gali pasinaudoti geresnėmis valstybės investicijų į gamybos sektoriaus infrastruktūrą galimybėmis. Tačiau tai kartais turi neigiamų konkurencinių pasekmių mažoms įmonėms, turinčioms mažai realių galimybių rinktis, kurioje vietoje steigti savo verslo įmonę.

4.4.3

Konkurencijos taisyklėse taip pat turėtų būti atsižvelgta į išskirtinį socialinių įmonių ypatumą – jos vienintelės gamina ne rinkai skirtas prekes ir teikia paslaugas žmonėms, kurie patiria arba gali patirti atskirtį, o išteklius savo gamybos procesams skiria altruistiniais tikslais.

4.5   Mokesčių teisė

4.5.1

Kai kuriose valstybėse narėse įmonės dažnai patiria konkurencinę nelygybę dėl priežasčių, kurios nėra susijusios su pačiais gamybos procesais, bet atsiradusios dėl nesėkmingo išteklių paskirstymo rinkoje (33), t. y. dėl to, kad pati rinka yra neefektyvi ir išteklius paskirsto ne geriausiu būdu. EESRK pritaria direktyvai dėl vietinėms paslaugoms taikomų lengvatinių PVM tarifų, kurie iš esmės skirti ir MVĮ, ir dar kartą pabrėžia, kad pritaria Komisijos suformuluotam principui, pagal kurį mokesčių lengvatos tam tikros rūšies įmonėms turi būti proporcingos įstatymo numatytiems apribojimams arba įrodytai viešai naudai, kurie neatsiejami nuo įmonės rūšies pobūdžio (34). Todėl EESRK prašo Komisijos paraginti valstybes nares ištirti, kokios yra galimybės taikyti įmonėms kompensuojamąsias priemones atsižvelgiant į jų visuomeninę naudą arba į jų indėlį vystant regionus (35). Pirmiausia reikėtų pamėginti spręsti problemą, su kuria susiduria nepelno organizacijos, negalinčios susigrąžinti PVM, sumokėto įsigyjant prekes ir paslaugas, kurių joms reikia teikiant visuotinės svarbos paslaugas tose šalyse, kur ši situacija kelia problemų. Taip pat paminėtina nevyriausybinėms organizacijoms, vykdančioms su nauda visuomenei nesusijusią ekonominę veiklą, taikoma mokesčių tvarka.

4.5.2

Šiuo metu MVĮ turi menkas galimybes investuoti į mokslinius tyrimus, technologinę plėtrą ir inovacijas, kurie yra svarbūs siekiant gamybos veiksmingumo ir verslo konkurencingumo. Dėl to atsiranda nepalanki konkurencinė padėtis, kurią reikėtų ištaisyti taikant mokesčių lengvatas į šią sritį investuojančioms MVĮ. Rekomenduojama taikyti plataus spektro kompensuojamąsias priemones, kurios skirtingose valstybėse būtų skirtingos. Iš šių priemonių paminėtinos: specialios mokestinės lengvatos, taikomos už įvairias investicijas į mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą, mokesčių grąžinimas tais atvejais, kai negaunamas pelnas ir mažesnės socialinio draudimo įmokos. Atsižvelgdamas į strategiškai svarbų MVĮ vaidmenį Bendrijos ūkyje EESRK rekomenduoja, kad kiekviena valstybė narė pasirinktų ir taikytų geriausią galimą kompensuojamųjų priemonių derinį ir tuo prisidėtų prie MVĮ išlikimo ir augimo savo ekonomikoje. Iki šiol didžiausias šių programų poveikis matyti iš jų paramos, kuri teikiama specializuotų mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą vykdančių MVĮ augimui šių įmonių veiklos pradžioje.

4.6   Statistinių duomenų derinimas

4.6.1

Duomenų apie įvairias įmonių rūšis kaupimas valstybėse narėse ir visoje ES yra atliekamas laikantis Europos nacionalinių ir regionų sąskaitų sistemos (EAS 95) kriterijų. Vis tik ekonominiai statistiniai duomenys apie kooperatyvus, susivienijimus, fondus ir panašias įmones yra labai riboti ir surinkti laikantis nevienareikšmių kriterijų, todėl nelengva atlikti jų analizę ir nustatyti jų indėlį siekiant pagrindinių makroekonominių tikslų. Todėl Komisija įgaliojo parengti Vadovą  (36), kuris padėtų parengti tokių įmonių nacionalinius statistinius duomenis remiantis vienodais nacionalinių sąskaitų kriterijais. EESRK ragina naudotis šiomis naujomis analitinėmis priemonėmis rengiant suderintus pirmiau minimų įmonių rūšių statistinius duomenis visose Europos Sąjungos šalyse ir siekiant įgyvendinti veiksmingesnę šios srities politiką. Taip pat būtų gerai laikytis tam tikros metodologijos, kuri paskatintų steigti Europos labai mažų įmonių observatoriją.

---

(1)  Manual for drawing up the Satellite Accounts of Companies in the Social Economy: Co-operatives and Mutual Societies. CIRIEC Europos Komisijai, 2006 m.

(2)  CIRIEC, „The Social Economy in the European Union“. EESRK, Briuselis, 2008 m. www.eesc.europa.eu, ISBN numeris 928-92-830-08-59-0.

(3)  OL C 234, 2005 9 22.

(4)  Europos Sąjungos sutarties suvestinė redakcija po Lisabonos sutarties priėmimo, OL C 115, 2008 5 9.

(5)  Kai kuriose valstybėse narėse, Europos Parlamente, Europos Komisijoje ir EESRK šios rūšies bendrovės yra žinomos kaip socialinės ekonomikos įmonės (SEĮ). Tai sociologijos, ne teisės terminas.

(6)  Žiūrėti bylas C-180/98, C-184/98 (Pavlov) ir bylą C-352/85 (Bond van Adverteerders ).

(7)  Pastaraisiais 50 metų ekonomikos temoms skirtose knygose ypač akcentuojama objektyvių veiksnių, atsižvelgiant į bendrovės rūšis, įvairovė, plg. B. Ward (1958 m.), E. D. Domar (1967 m.), J. Vanek (1970 m.), J. Meade (1972 m.) ir J. L. Monzón (1989 m.) – šie autoriai cituojami 1 išnašoje minimame leidinyje Manual for drawing up the Satellite Accounts of Companies in the Social Economy.

(8)  Kartais didelėse bendrovėse gali nebūti akcininkų narių, o pelnas gali būti skirstomas panašiai kaip kai kurių Europos šalių taupomuosiuose bankuose. Taip pat yra tokių didelių, į biržos sąrašus neįtrauktų bendrovių ir kooperatyvų, kurie leidžia akcijas, arba susivienijimų, kurie naudojasi savo pačių, o ne narių patikėtu kapitalu ir lėšomis.

(9)  www.forbes.com The Global 2000, 2008 2 4.

(10)  OL C 120, 2005 5 20, p. 10 (2.1 punktas); OL C 112, 2004 4 30, p. 105 (1.7 punktas); Small Business Act OL C 182, 2009 8 4, p. 30.

(11)  COM(2008) 394 galutinis. Visų pirma galvokime apie mažuosius. Europos iniciatyva „Small Business Act“.

(12)  1993 m. rugsėjo 30 d. direktyva 93/84/EEB, keičianti direktyvą 80/723/EEB dėl finansinių santykių tarp valstybių narių ir valstybinių įmonių skaidrumo nuostatų (OL L 254, 1993 12 10, p. 16).

(13)  A Colli, P. Fernández ir M. Rose, (2003): „National Determinants of Family Firm Development? Family Firms in Britain, Spain and Italy in the Nineteenth and Twentieth Centuries“, Enterprise & Society, 4, 28–64.

(14)  The Social Economy (žr. 2 išnašą).

(15)  Europos Parlamento ataskaita apie socialinę ekonomiką (2008/2250 (INI).

(16)  Nuoroda į „socialinės ekonomikos“ sektorių aptinkama daugybėje Komisijos dokumentų, vienas jų – COM(2004)18 galutinis, (Kooperatyvų skatinimas Europoje) (4.3 punktas).

(17)  Jungtinėje Karalystėje, pavyzdžiui, yra Trečiojo sektoriaus žinyba (angl. Office of the Third Sector (OTS), kuriai priklauso „savanoriškos ir bendruomeninės grupės, socialinės įmonės, labdaros organizacijos, kooperatyvai ir susivienijimai“, kitais žodžiais tariant, tokios pat įmonės, kurios minėtame dokumente vadinamos „socialinės ekonomikos įmonėmis“. Trečiojo sektoriaus žinyba (OTS) yra vyriausybinė organizacija, priklausanti Vyriausybės kanceliarijai (www.cabinetoffice.gov.uk).

(18)  Ataskaita (2008/2250) (INI).

(19)  1995 m. EAS sistemai priklauso organizacijos, pasižyminčios panašia ekonomine veikla (EAS 95,2.18), kurios suskirstytos į 5 didelius sektorius (EAS 95,2.2 lentelė): a) nefinansinės korporacijos (S. 11); b) finansinės korporacijos (S. 12); c) visas valdžios sektorius (S. 13); d) namų ūkiai (S. 14) ir e) ne pelno institucijos, teikiančios paslaugas namų ūkiams (S. 15). 1995 m. EAS taip pat pateikiama gamintojų vienetų klasifikacija pagal pramonės rūšis į grupes, vykdančias tą pačią arba panašią veiklą (EAS 95,2.180), kurios suskirstytos į 5 skirtingus lygius, kuriems priskiriamos 60, 31, 17,6 ir 3 kategorijų pramonės rūšys. (EAS 95, IV priedas).

(20)  Ataskaita (2008/2250) (INI).

(21)  Galimybę dirbti visą darbo dieną socialinės ekonomikos įmonės (SEĮ) suteikia 11 milijonų europiečių. Jos vykdo įvairiausią ekonominę veiklą didelio konkurencingumo, pavyzdžiui, finansų arba ūkininkavimo, sektoriuose arba inovacijų sektoriuose – pavyzdžiui, teikia paslaugas individualiems asmenims arba atsinaujinančių energijos išteklių klausimais.

(22)  EESRK (2008), The Social Economy (žr. 2 išnašą).

(23)  COM(2004) 18 galutinis, 4.3 punktas (Kooperatyvų skatinimas Europoje).

(24)  „Atėjo laikas socialinėms įmonėms parodyti, ką jos gali“. Robert Trimble, žurnale The Bridge, p. 17. www.ipt.org.uk.

(25)  EESRK nuomonė „Verslumo ugdymas ir Lisabonos strategija“, OL C 44, 2008 02 16, p. 84.

(26)  Reikėtų atkreipti dėmesį, kad kai kurios, pavyzdžiui, Europos kooperatyvų, organizacijos siekia išsiaiškinti atstovavimo galimybes dalyvauti socialinio dialogo konsultacijose.

(27)  EESRK nuomonė OL C 182, 2009 08 04, p. 71 ir OL C 228, 2009 9 22, p. 149–154.

(28)  Komisijos atliekamos Europos fondų statuto galimybių tyrimo metu nustatyta, kad dėl kliūčių, kurias patiria Europos fondai, vykdantys tarpvalstybinę veiklą, patiriama nuo 90 iki 100 milijonų eurų nuostolių.

(29)  Taip elgtis ragina šiuolaikinės literatūros apie finansinę apskaitą autoriai: CIRIEC-Spain, Review of Public, Social and Cooperative Economy No. 58, August 2007 (www.ciriec.es), „Clasificación del capital social de la sociedad cooperativa: una visión crítica“, [„Kritinės pastabos apie kooperatinių draugijų socialinio kapitalo klasifikaciją“] B. Fernández-Feijóo ir M. J. Cabaleiro.

(30)  2009 m. vasario mėn. aukšto lygio darbo grupės ataskaita apie finansinę priežiūrą Europos Sąjungoje. http://ec.europa.eu/internal_market/finances/docs/de_larosiere_report_en.pdf; 4 rekomendacija, p. 21).

(31)  OL C 234, 2005 09 22 ir COM(2004) 18 galutinis.

(32)  OL C 117, 2000 4 26, p. 52, 8.3.1 punktas. Taip pat žr. OL C 117, 2000 4 26, p. 57. Europos Komisija skiria sąvokas „valstybės pagalba“ ir „bendros priemonės“ – pastarosioms priskiriamos „mokestinės paskatos investuotojams, investuojantiems į aplinkosaugos sritį, mokslinius tyrimus ir technologijų vystymą ar švietimą, jei šie yra naudingi tokias investicijas teikiančioms bendrovėms, ir tai nebūtinai yra laikoma valstybės pagalba“ (Komisijos pastaba dėl Valstybės pagalbos teikimo apmokestinant verslą taisyklių taikymo 1998 12 10, OL C 384/5, 14 punktas). Europos Sąjungoje didelės įmonės rodo didžiausią iniciatyvą mokslinių tyrimų ir taikomosios veiklos srityje, pavyzdžiui, 2007 m. duomenimis Ispanijoje savo lėšas į mokslinių tyrimų ir taikomąją veiklą investuoja 27,6 proc. didelių bendrovių ir tik 5,7 proc. bendrovių, kuriose dirba mažiau nei 250 darbuotojų (www.ine.es).

(33)  Komisijos komunikatas COM(2008) 394 galutinis.

(34)  COM(2004) 18 galutinis.

(35)  OL C 234, 2005 9 22, EESRK nuomonė dėl COM(2004) 18 galutinis, 4.2.3 punktas.

(36)  Vadovas (1 išnaša).

---