(6)

Europos maisto saugos tarnyba (EMST) priėmė dvi nuomonės dėl tam pagrindinių tikrų rūšių gyvūnų svaiginimo ir žudymo sistemų gerovės aspektų, būtent 2004 m. nuomonę dėl dažniausių prekybos tikslais auginamų rūšių gyvūnų pagrindinių svaiginimo ir žudymo sistemų gerovės aspektų ir 2006 m. nuomonę dėl prekybos tikslais ūkiuose auginamų elnių, ožkų, triušių, stručių, ančių, žąsų ir putpelių pagrindinių svaiginimo ir žudymo sistemų gerovės aspektų. Rekomendacijos laipsniškai atsisakyti anglies dioksido naudojimo kiaulėms ir naminiams paukščiams žudyti ir svaiginimo vandens voniose naminiams paukščiams žudyti neįtrauktos į šį pasiūlymą, nes atlikus poveikio vertinimą paaiškėjo, kad šiuo metu ES būtų ekonomiškai neperspektyvų atsisakytų šių metodų. Be to, šiame reglamente neatsižvelgta į tam tikras kitas rekomendacijas, nes jos susijusios su techniniais parametrais, kurie turėtų būti įtraukti į įgyvendinimo priemones arba gerosios patirties kodeksus. Rekomendacijos dėl ūkinių žuvų neįtrauktos į pasiūlymą, nes prireikė papildomos šios srities mokslinės nuomonės arba ekonominio vertinimo.

(6)

Europos maisto saugos tarnyba (EMST) priėmė dvi nuomonės dėl pagrindinių tam tikrų gyvūnų rūšių svaiginimo ir žudymo sistemų gerovės aspektų, t. y. 2004 m. nuomonę dėl pagrindinių dažniausių prekybos tikslais auginamų gyvūnų rūšių svaiginimo ir žudymo sistemų gerovės aspektų ir 2006 m. nuomonę dėl pagrindinių prekybos tikslais ūkiuose auginamų elnių, ožkų, triušių, stručių, ančių, žąsų ir putpelių svaiginimo ir žudymo sistemų gerovės aspektų. 2001 m. Gyvūnų sveikatos ir gyvūnų gerovės mokslinis komitetas (GSGGMK) patvirtino ataskaitą dėl kailinių gyvūnų gerovės, kurioje buvo pateikta ir kailinių gyvūnų ūkiuose naudojamų gyvūnų žudymo metodų analizė. Reikėtų atnaujinti Bendrijos teisės aktus, taikomus šioje srityje, kad būtų atsižvelgta į minėtas mokslines nuomones. Rekomendacijos laipsniškai atsisakyti anglies dioksido naudojimo kiaulėms ir naminiams paukščiams žudyti neįtrauktos į šį pasiūlymą, nes atlikus poveikio vertinimą paaiškėjo, kad šiuo metu ES ekonomiškai neperspektyvu atsisakyti šių metodų. Be to, šiame reglamente neatsižvelgta į tam tikras kitas rekomendacijas, nes jos susijusios su techniniais parametrais, kurie turėtų būti įtraukti į įgyvendinimo priemones arba gerosios patirties kodeksus. Rekomendacijos dėl ūkinių žuvų neįtrauktos į pasiūlymą, nes prireikė papildomos šios srities mokslinės nuomonės arba ekonominio vertinimo.

(15)

Gyvūnų apsaugos ir gerovės protokole pabrėžiama, kad formuojant ir įgyvendinant įvairių sričių, inter alia, žemės ūkio ir vidaus rinkos Bendrijos politiką reikia laikytis teisinių ar administracinių valstybių narių nuostatų ir tradicijų, visų pirma susijusių su religinėmis apeigomis, kultūros tradicijomis ir regionų paveldu. Todėl reikėtų netaikyti šio reglamento kultūros renginiams, jei gyvūnų gerovės reikalavimų laikymasis neigiamai paveiktų paties renginio esmę.

(15)

Gyvūnų apsaugos ir gerovės protokole pabrėžiama, kad formuojant ir įgyvendinant Bendrijos politiką įvairiose srityse, inter alia, žemės ūkio ir vidaus rinkos, reikia laikytis valstybių narių teisinių ar administracinių nuostatų bei tradicijų, visų pirma susijusių su religinėmis apeigomis, kultūros tradicijomis arba religinį pagrindą turinčiomis tradicijomis ir regionų paveldu. Todėl šio reglamento nereikėtų taikyti kultūros, religiniams ir tradiciniams renginiams, jei gyvūnų gerovės reikalavimų laikymasis neigiamai paveiktų atitinkamo renginio esmę.

(16)

Kultūros tradicijos – tai paveldėti, nusistovėję arba įprasti mąstymo, veiklos ar elgesio modeliai, į kuriuos iš esmės įtraukiama protėvių perduotų arba iš jų įgytų dalykų sąvoka. Jos padeda puoselėti ilgalaikius socialinius kartų ryšius. Jei šie veiksmai neturi įtakos gyvūninės kilmės produktų rinkai ir negrindžiami gamybos reikmėmis , reikėtų netaikyti šio reglamento gyvūnų žudymui per tokius renginius.

(16)

Kultūros tradicijos arba religinį pagrindą turinčios tradicijos – tai paveldėti, nusistovėję arba įprasti mąstymo, veiklos ar elgesio modeliai, kurie iš tiesų apima kažką perduoto arba įgyto iš protėvių. Jos padeda puoselėti ilgalaikius socialinius kartų ryšius. Jei šie veiksmai neturi įtakos gyvūninės kilmės produktų rinkai, šio reglamento nereikėtų taikyti gyvūnų skerdimui per tokius renginius.

(22a)

Dėl minėtų naujų iššūkių Sąjungos ūkio subjektams neišvengiamai kils didelės finansines pasekmės. Norint, kad būtų laikomasi šiame reglamente įtvirtintų taisyklių, turėtų būti skirtas tinkamas Sąjungos finansavimas teikti finansinę paramą, kad tarptautiniu lygiu būtų užtikrinta pirmaujanti Sąjungos padėtis gyvūnų gerovės klausimu.

(24)

Kai kuriais svaiginimo metodais, priklausomai nuo to, kaip jie naudojami skerdžiant ar žudant, gyvūnus galima nužudyti, išvengiant skausmo ir sumažinant gyvūnų nerimą ar kančias. Todėl nebūtina atskirti grįžtamųjų ir negrįžtamųjų svaiginimo metodų.

(24)

Kai kuriais svaiginimo metodais, atsižvelgiant į tai, kaip jie naudojami skerdžiant ar žudant, gyvūnus galima nužudyti, išvengiant skausmo ir sumažinant gyvūnų nerimą ar kančias.

(32)

Reglamente (EB) Nr. 854/2004 nustatytas įmonių, iš kurių į Bendriją leidžiama importuoti tam tikrus gyvūninės kilmės produktus, sąrašas. Šiame sąraše turėtų būti atsižvelgiama į skerdykloms taikomus bendrus ir papildomus reikalavimus, nustatytus šiame reglamente.

(32)

Reglamente (EB) Nr. 854/2004 pateiktas įmonių, iš kurių į Bendriją leidžiama importuoti tam tikrus gyvūninės kilmės produktus, sąrašas. Sudarant šį sąrašą reikėtų atsižvelgti į skerdykloms taikomus bendrus ir papildomus reikalavimus, nustatytus šiame reglamente. Komisija turėtų užtikrinti, kad iš trečiųjų valstybių importuojami vidaus rinkai skirti mėsa ir mėsos produktai atitiktų bendrąsias šiame reglamente nustatytas taisykles.

(33)

Skerdyklos ir jose naudojami įrengimai suprojektuoti konkrečių kategorijų gyvūnams, numatant konkretų pajėgumą. Jei šis pajėgumas viršijamas arba jei įrengimai naudojami nenumatytoms reikmėms, kenkiama gyvūnų gerovei. Todėl informacija apie šiuos dalykus turėtų būti teikiama kompetentingoms institucijoms ir į ją turėtų būti atsižvelgiama tvirtinant skerdyklas.

(33)

Skerdyklos ir jose naudojami įrengimai suprojektuoti konkrečių kategorijų gyvūnams, numatant konkretų pajėgumą. Jei šis pajėgumas viršijamas arba jei įrengimai naudojami nenumatytoms reikmėms, kenkiama gyvūnų gerovei. Todėl informacija apie šiuos dalykus turėtų būti teikiama kompetentingoms institucijoms ir į ją turėtų būti atsižvelgiama per skerdyklų patvirtinimo procedūrą. Nedidelėms nuolat tikrinamoms skerdykloms, kurių skerdimo pajėgumas neviršija 50 gyvulių vienetų per savaitę arba 150 000 naminių paukščių vienetų per metus ir iš kurių maistas dažniausiai parduodamas tiesiai galutiniam vartotojui, nereikia taikyti sudėtingos leidimų išdavimo procedūros, kad jos įgyvendintų šio reglamento principų.

(34a)

Būtina vengti gyvūnų kančių, kurias jie patiria iš baimės ar streso prieš skerdimą. Todėl reikia suprojektuoti skerdyklų konstrukciją, suplanuoti skerdyklų procedūras ir apmokyti darbuotojus taip, kad laikotarpiu nuo iškrovimo iki skerdimo gyvūnai nepatirtų streso, baimės ir skausmo.

(35)

Skerdyklų konstrukcijos, išplanavimo ir įrengimų srityje nuolat vyksta mokslo ir technikos pažanga. Todėl svarbu, kad Bendrija įgaliotų Komisiją iš dalies keisti skerdyklų konstrukcijos, išplanavimo ir įrengimų reikalavimus, išlaikant vienodą ir patikimą gyvūnų apsaugą.

(35)

Skerdyklų konstrukcijos, planavimo ir įrengimų srityse nuolat vyksta mokslo ir technikos pažanga. Todėl svarbu, kad Bendrija įgaliotų Komisiją iš dalies keisti skerdyklų konstrukcijos, planavimo ir įrengimų reikalavimus, išlaikant vienodą ir aukšto lygio gyvūnų apsaugą. Reikėtų nuolat stengtis ieškoti geresnių svaiginimo procedūrų. Be to, reikėtų paspartinti tyrimus ieškant alternatyvių būdų paukščių jauniklių pertekliui naikinti.

(37)

Žudant neapsvaigintus gyvūnus reikia tiksliai perpjauti jiems gerklę, kad gyvūnai kuo mažiau kentėtų. Be to, mechaniškai nesuvaržyti gyvūnai po to, kai jiems perpjaunama gerklė, gali lėčiau kraujuoti ir ilgiau patirti nebūtinų kančių. Todėl kiekvieną gyvūną, kuris žudomas neapsvaigintas, reikėtų suvaržyti atskirai.

(37)

Skerdžiant neapsvaigintus gyvūnus reikia tiksliai perpjauti jiems gerklę, kad jie kuo mažiau kentėtų. Be to, mechaniškai nesuvaržyti gyvūnai jiems perpjovus gerklę gali lėčiau kraujuoti ir ilgiau patirti nebūtinų kančių. Todėl kiekvieną gyvūną, kuris žudomas neapsvaigintas, reikėtų suvaržyti atskirai ir veiksmingai apsvaiginti iš karto po to, kai jis papjaunamas .

(38)

Gyvūnų paruošimo ir suvaržymo priemonių srityje nuolat vyksta mokslo ir technikos pažanga. Todėl svarbu, kad Bendrija įgaliotų Komisiją iš dalies keisti reikalavimus, taikomus gyvūnų paruošimui ir suvaržymui prieš skerdimą , išlaikant vienodą ir patikimą gyvūnų apsaugą.

(38)

Gyvūnų paruošimo ir suvaržymo priemonių, taikomų skerdyklose ir kailinių gyvūnų ūkiuose, srityje nuolat vyksta mokslo ir technikos pažanga. Todėl svarbu, kad Bendrija įgaliotų Komisiją iš dalies keisti reikalavimus, taikomus gyvūnų paruošimui ir suvaržymui prieš žudymą , išlaikant vienodą ir aukšto lygio gyvūnų apsaugą.

i)

per techninius ar mokslinius eksperimentus, atliekamus kompetentingai institucijai prižiūrint,

i)

vykdant veiklą, reguliuojamą pagal 1986 m. lapkričio 24 d. Tarybos direktyvą 86/609/EEB dėl valstybių narių įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su eksperimentiniais ir kitais mokslo tikslais naudojamų gyvūnų apsauga, suderinimo (1);

ii)

per medžioklę,

ii)

per medžioklę ir poilsinę žvejybą ;

iva)

didžiosioms religinėms šventėms, pavyzdžiui, Velykoms ar Kalėdoms, per kurias atnašaujamos tradicinės aukos, skirtos asmeniniam vartojimui, ir tik dešimties dienų laikotarpiu iki jų pradžios.

ba)

pusiau prijaukintiems elniams, nušautiems laukuose ir apdorotiems medžiojamų gyvūnų fermoje;

(b)

susiję veiksmai – gyvūnų ruošimo, laikymo aptvaruose, suvaržymo (fiksavimo), svaiginimo ir kraujo nuleidimo veiksmai, vykdomi gyvūnų žudymo vietoje, rengiantis juos nužudyti ;

b)

„susiję veiksmai“ – gyvūnų ruošimo, iškrovimo , laikymo aptvaruose, suvaržymo, svaiginimo ir kraujo nuleidimo veiksmai, vykdomi gyvūnų skerdimo vietoje ir rengiantis juos paskersti ;

ba)

„ kompetentinga institucija “ – valstybės narės pagrindinė valdžios institucija, įgaliota užtikrinti šio reglamento reikalavimų laikymąsi, arba bet kuri kita institucija, kuriai pagrindinė valdžios institucija suteikė šiuos įgaliojimus;

da)

„ nesąmoningumas“ – sąmonės netekimo būklė, per kurią smegenų funkcijos laikinai arba visiškai nutrūksta ir po kurios gyvūnas nebegali reaguoti į įprastus dirgiklius, įskaitant skausmą;

f)

svaiginimas – tyčinis veiksmas, dėl kurio gyvūnas praranda sąmonę ir jautrumą, bet nepatiria skausmo, taip pat staigią mirtį sukeliantis veiksmas;

f)

„svaiginimas“ – tyčinis veiksmas, dėl kurio gyvūnas praranda sąmonę ir jautrumą, taip pat staigią mirtį sukeliantis bet koks veiksmas;

(g)

religinės apeigos – veiksmai, susiję su gyvūnų skerdimu pagal religinius, pvz., islamo ar judaizmo, nurodymus;

g)

„religinės apeigos“ – veiksmai, susiję su gyvūnų skerdimu pagal religinius nurodymus arba atliekami per tam tikras religines šventes ;

k)

skerdykla – bet kokia įmonė, kurioje skerdžiami sausumos gyvūnai;

k)

„skerdykla“ – įmonė, kurioje skerdžiami ir išdarinėjami gyvūnai, kurių mėsa skirta žmonių maistui .

m)

kailiniai gyvūnai – žinduoliai, daugiausia auginami kaili ams gauti, kaip antai: audinės, šeškai, lapės, meškėnai, nutrijos ir šinšilos;

m)

„kailiniai gyvūnai“ – žinduoliai, daugiausia auginami kail ių gamybai, kaip antai: audinės, šeškai, lapės, meškėnai, usūriniai šunys, nutrijos, triušiai ir šinšilos;

a)

gyvūnams sudaromos patogios sąlygos ir užtikrinama apsauga, visų pirma jie laikomi švarioje aplinkoje , palaikant tinkamą temperatūrą ir užtikrinant, kad jie nekristų ar neslystų;

a)

gyvūnams sudaromos patogios sąlygos ir užtikrinama apsauga, visų pirma jie laikomi tinkamoje temperatūroje, taip pat užtikrinama, kad jie nekristų ar neslystų;

d)

gyvūnams nebūdingi skausmo, baimės, agresijos ar kitokio neįprasto elgesio požymiai;

d)

gyvūnams nepasireikštų skausmo, agresijos ar kitokio neįprasto elgesio požymiai;

(f)

gyvūnai nežalotų kitų gyvūnų.

a)

Gyvūnų paruošimas ir priežiūra prieš suvaržymą ;

a)

gyvūnų paruošimas suvaržymo, svaiginimo ar skerdimo tikslais ;

(f)

gyvų gyvūnų kraujo nuleidimas.

f)

gyvų gyvūnų kraujo nuleidimas ir (arba) 4 straipsnio 2 dalyje minimi skerdimo metodai .

fa)

kailinių gyvūnų žudymas.

(a)

gyvūnų, kuriems skirta ši įranga, kategorijos ar svoris;

a)

gyvūnų, kuriems skirta ši įranga, rūšys ar svoris;

ca)

įrangos priežiūros ir kalibravimo metodai.

(a)

didžiausią kiekvienos skerdimo linijos našumą;

c)

didžiausią Equidae ir galvijų, avių, ožkų ir kiaulių rūšių gyvūnų, naminių paukščių ir kiškiažvėrių, kuriuos galima laikyti kiekvienoje laikymo aptvaruose teritorijoje, skirtoje šiems gyvūnams, skaičių.

c)

didžiausią Equidae ir galvijų, avių, ožkų ir kiaulių rūšių gyvūnų, naminių paukščių, bėgiojančiųjų paukščių (ratitae) ir kiškiažvėrių, kuriuos galima laikyti kiekviename šiems gyvūnams laikyti skirtame aptvare, skaičių.

e)

naudoti elektros srovę, kuri neapsvaigina ar nenužudo gyvūno valdomomis sąlygomis, visų pirma, elektros srovę, neveikiančią visų smegenų.

(a)

naikinimo priežastys;

(b)

nužudytų gyvūnų skaičius ir rūšys;

(c)

taikyti svaiginimo ir žudymo metodai;

(d)

patirti sunkumai ir, jei tinkama, priemonės, kurių imtasi gyvūnų kančioms malšinti ar mažinti;

(e)

visos leidžiančios nukrypti nuostatos, priimtos pagal 3 dalį.

(a)

teikti kompetentingą mokslinę ir techninę pagalbą, susijusią su skerdyklų tvirtinimu;

(b)

vertinti naujus svaiginimo metodus;

(c)

aktyviai raginti ūkio subjektus ir kitas suinteresuotąsias šalis rengti šio reglamento įgyvendinimo gerosios patirties kodeksus, juos skelbti, skleisti ir stebėti jų taikymą;

(d)

rengti kompetentingai institucijai skirtas gaires, susijusias su šio reglamento nuostatų taikymu;

(e)

akredituoti kompetencijos sertifikatus išduodančias įstaigas ir padalinius, kaip nurodyta 18 straipsnyje;

(f)

dalytis informacija ir bendradarbiauti su Komisija ir kitais pavyzdiniais centrais, siekiant keistis techniniais ir moksliniais duomenimis bei geriausia patirtimi, susijusia su šio reglamento įgyvendinimu.

b)

atitinkamų kompetencijos sertifikatų išdavimą nešališką baigiamąjį egzaminą išlaikiusiems darbuotojams; per egzaminą tikrinami dalykai susiję su atitinkamų gyvūnų kategorijomis, 7 straipsnio 2 dalyje išvardytais veiksmais ir IV priede nurodytais dalykais;

b)

priežiūrą, ar visi asmenys, kurie parengia arba prižiūri šio reglamento 6 straipsnyje nurodytas įprastines veiklos procedūras, buvo tinkamai apmokyti;

(c)

a punkte nurodytų mokymų programos ir b punkte nurodyto egzamino turinio ir sąlygų tvirtinimą.

a)

turintiems reikiamos kompetencijos, darbuotojų ir įrangą;

b)

nepriklausomiems ir neturintiems interesų konfliktų dėl kompetencijos sertifikatų išdavimo;

c)

akredituotiems pavyzdinio centro.

7.1a

2.3.

Įrengiamas lygių grindų ir vientisų sienų laikinas aptvaras tarp laikymo aptvarų ir tako, kuriuo gyvūnai varomi į svaiginimo vietą, siekiant užtikrinti, kad gyvūnai tolygiai pasiektų svaiginimo ir žudymo vietą, ir darbuotojams nereikėtų jų priverstinai varyti iš laikymo aptvarų. Laikini aptvarai projektuojami taip, kad gyvūnai juose neįstrigtų ar nebūtų sutrypti.

2.3.

Įrengiamas laikinas aptvaras tarp laikymo aptvarų ir tako, kuriuo gyvūnai varomi į ap svaiginimo vietą, siekiant užtikrinti, kad gyvūnai tolygiai pasiektų svaiginimo ir skerdimo vietą, ir darbuotojams nereikėtų jų priverstinai varyti iš laikymo aptvarų. Laikini aptvarai projektuojami taip, kad gyvūnai juose neįstrigtų ar nebūtų sutrypti.

3.2.

3.3.

4.1a

4.2.

7.2.

Naminiams paukščiams skirtos priemonės projektuojamos ir konstruojamos taip, kad gyvūnai į dujų mišinio kameras patektų tik gabenimo dėžėse, jų prieš tai neiškraunant.

7.2.

Gyvi naminiai paukščiai turėtų patekti į dujų mišinio kameras arba gabenimo dėžėse, arba ant konvejerio juostų.

1.2.

Visas naminių paukščių ar kiškiažvėrių gabenimas, kartu su laikotarpiu tarp iškrovimo ir skerdimo, trunka ne ilgiau kaip 12 valandų.

Visas žinduolių, išskyrus kiškiažvėrius, gabenimas, kartu su laikotarpiu tarp iškrovimo ir skerdimo, trunka ne ilgiau kaip:

Viršijus nurodytą laiką gyvūnai turi būti suvaryti į aptvarus ir pašerti, ir vėliau tinkamais laiko tarpais šeriami nedideliu pašarų kiekiu. Tuomet gyvūnams paklojama pakankamai pakratų ar lygiaverčių medžiagų, užtikrinant, kad atitinkamam skaičiui konkrečios rūšies gyvūnams būtų pakankamai patogu. Medžiagos turi tinkamai sugerti šlapimą ir išmatas.

1.5.

(c)

kelti ar tempti gyvūnus už galvos, ausų, ragų, kojų, uodegos ar vilnų, ar elgtis su jais taip, kad patirtų išvengiamą skausmą arba kančių;

c)

kelti ar tempti gyvūnus už galvos, ausų, ragų, kojų (išskyrus naminių paukščių ir kiškiažvėrių kojas) , uodegos ar vilnų, ar elgtis su jais taip, kad patirtų išvengiamą skausmą arba kančių;

1.8a

1.8b

2.1.

Kiekvienas gyvūnas turi pakankamai erdvės atsistoti, atsigulti ir apsisukti.

2.1.

Išskyrus didelius galvijus, kurie laikomi atskiruose garduose protingo termino neviršijantį laikotarpį, kiekvienam gyvūnui suteikiama pakankamai erdvės atsistoti, atsigulti ir apsisukti.

2a.

2b.

Gyvūnas netalpinamas į svaiginimo aptvarą ir jo galva neturėtų būti talpinama į atitinkamą įtaisą siekiant suvaržyti gyvūno judesius, kol asmuo, kuris turi apsvaiginti gyvūną, nėra pasiruošęs gyvūno apsvaiginti kai tik atitinkamas gyvūnas patalpinamas į svaiginimo aptvarą ar kai tik pritvirtinama jo galva.

3.1.

Jeigu gyvūnus svaigina, pančioja, kelia ir jiems kraują nuleidžia vienas asmuo, visas šias operacijas jis privalo atlikti su vienu gyvūnu ir tik po to imtis kito.

3.1.

Jeigu gyvūnus svaigina, pančioja, kelia ir jiems kraują nuleidžia vienas asmuo, visus šiuos veiksmus jis privalo atlikti su vienu gyvūnu ir tik po to imtis šių veiksmų su kitu gyvūnu. Šis reikalavimas netaikomas, kai gyvūnai svaiginami grupėmis.

3.1a.

3.2a.

3.2b.

Skerdyklose turi būti tinkami įrengimai, kad, prireikus, būtų galima, nedelsiant atlikti procedūrą.

3.3.

Paukščiai neskerdžiami automatiniu kaklo perpjovimo įtaisu, jei nepatvirtinama, kad juo patikimai perpjaunamos kraujagyslės. Jei perpjovimo įtaisu kraujagyslės neperpjaunamos, paukštis nedelsiant nužudomas .

3.3.

Paukščiai neskerdžiami automatiniu kaklo perpjovimo įtaisu, jei nepatvirtinama, kad juo patikimai perpjaunamos kraujagyslės. Jei perpjovimo įtaisu kraujagyslės neperpjaunamos, paukštis nedelsiant paskerdžiamas .

fa)

Praktiniai gyvūnų paruošimo ir suvaržymo aspektai.

Praktiniai svaiginimo būdų aspektai.

Atsarginiai svaiginimo ir (arba) skerdimo metodai.

Svaiginimo ir (arba) skerdimo įrengimų priežiūra.

Svaiginimo veiksmingumo stebėsena.