23.12.2009

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 318/69

---

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Komisijos komunikato Tarybai, Europos Parlamentui ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui „Europos e. teisingumo strategijos link“

(COM(2008) 329 galutinis)

2009/C 318/13

Pranešėjas: Jorge PEGADO LIZ

Europos Komisija, vadovaudamasi Europos bendrijos steigimo sutarties 262 straipsniu, 2008 m. gegužės 30 d. nusprendė pasikonsultuoti su Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu dėl

Bendrosios rinkos, gamybos ir vartojimo skyrius, kuris buvo atsakingas už Komiteto darbo šiuo klausimu organizavimą, 2009 m. rugsėjo 9 d. priėmė savo nuomonę. Pranešėjas Jorge PEGADO LIZ.

456-ojoje plenarinėje sesijoje, įvykusioje 2009 m. rugsėjo 30 d.–2009 m. spalio 1 d. (rugsėjo 30 d. posėdis), Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas vieningai priėmė šią nuomonę.

1.   Išvados ir rekomendacijos

1.1

EESRK palankiai vertina Komisijos komunikatą „Europos e. teisingumo strategijos link“ ir mano, kad jis paskelbtas laiku, yra gerai parengtas ir pateiktas: pagirtina jo forma ir gerą padėties žinojimą atspindintis turinys. Būtent dėl šių priežasčių EESRK nusprendė šiuo klausimu pateikti savo nuomonę, nors ir nebuvo paprašytas tai padaryti.

1.2

Derėtų atkreipti dėmesį į susitarimą, kurį Europos Parlamentas, Taryba ir Komisija priėmė paskelbus komunikatą ir į kurį atsižvelgiama 2008 lapkričio 28 d. Teisingumo ir vidaus reikalų ministrų tarybos rezoliucijoje dėl veiksmų plano, kuris iki 2013 m. bus įgyvendinamas šioje srityje, taip pat į rekomendacijas dėl iniciatyvos taikymo srities ir jos plėtojimo ateityje.

1.3	Turėdamas visa tai omenyje, EESRK gerai vertina priemonių, kurių žadama imtis, gaires, tačiau tai daro su tam tikromis išlygomis ir turėdamas abejonių dėl tolesnės eigos ir jų įgyvendinimo.

1.4	Komitetas visų pirma norėtų atkreipti dėmesį į tai, kad reikėtų labai aiškiai ir konkrečiai apibrėžti e. teisingumo taikymo sritį, nes esama ir kitų naujųjų informacinių technologijų programų, kurios taikomos įvairiems pilietinio gyvenimo ir apskritai viešojo administravimo aspektams.

1.5

EESRK taip pat norėtų pabrėžti svarbiausius teisingumo – vadinamojo teisingo teisingumo – vykdymo principo tikslus užtikrinti, kad a) pagirtinos iniciatyvos supaprastinti ir suvienodinti teisę kreiptis į teismą reglamentuojančius įstatymus ir atitinkamas procedūras iš tikrųjų tarnautų visuomenės interesams apskritai ir ypač ūkio bei socialiniams subjektams ir b) šios iniciatyvos būtų reikalingos ir priimtinos teismuose dirbantiems teisininkams.

1.6

Komitetui susirūpinimą kelia tai, kad iniciatyvos šioje srityje gali pažeisti pagrindines Europos piliečių teises, ypač jų teisę į duomenų apsaugą. Todėl EESRK labai rekomenduotų bet kokių veiksmų imtis laikantis visų pagrindinių tarptautinių konvencijų principų ir visoms Europos valstybėms narėms bendrų nacionalinės civilinio proceso teisės nuostatų.

1.7

EESRK prašytų Komisijos deramai atsižvelgti į tai, kad kiekvienos valstybės narės teisės aktai skiriasi vieni nuo kitų – juose atspindėtos kultūros normos ir nacionalinės vertybės, kurias reikėtų išsaugoti. Negalima pamiršti ir subsidiarumo principo. Be to, reikėtų apskaičiuoti, kokia bus ekonominė kiekvienos naujos iniciatyvos nauda, ir laikytis proporcingumo principo.

1.8	Todėl Komitetas rekomenduotų Komisijai, kad rengdama numatytas iniciatyvas ji nuolat galvoti apie plačiosios visuomenės požiūrį į teisingumo taikymą, kad informacinės ir komunikacinės technologijos tarnautų teisingumui, o ne atvirkščiai.

1.9	EESRK ypač patartų itin atsargiai ir nepaprastai atidžiai diegti teismo procedūrų „dematerializavimo“ mechanizmus ir pasirūpinti, kad būtų laikomasi formos ir naudojamų priemonių ilgalaikiškumo reikalavimų, užtikrinančių teisinį tikrumą ir saugumą.

1.10	Galiausiai Komitetas prašytų Europos Parlamento ir Tarybos atidžiai stebėti, kaip įvairios priemonės bus plėtojamos, prižiūrėti, kaip jos bus įgyvendinamos atsižvelgiant į šių institucijų rezoliucijose (kurioms EESRK taip pat pritaria) įtvirtintas vertybes ir standartus.

2.   Įžanga ir aiškinamoji dalis

2.1   Elektroninio teisingumo klausimas pirmą kartą imtas sistemingai spręsti 2003 m. Italijos pirmininkavimo Europos Sąjungai laikotarpiu, kai kartu su Europos Taryba buvo surengta konferencija, kurioje prieita prie išvados, kad „svarstymai apie interneto teikiamą naudą, galimybes ir pavojus galiausiai grąžina mus prie klausimo apie vertybes ir teises, kurios yra įtvirtintos, pavyzdžiui, Europos Tarybos žmogaus teisių ir duomenų apsaugos konvencijose“ (1).

2.2   Nuo tada keletas valstybių narių pradėjo kurti elektronines teisingumo sistemas. Kai kuriose iš jų gerai išplėtota teorinė bazė ir matomas akivaizdus siekis užtikrinti sklandų praktinį taikymą (2), tačiau joms stinga koordinavimo.

2.3   Bendrijos lygiu šį klausimą imta priskirti e. valdžios klausimų spektrui, ypač po to, kai 2000 m. Feiroje ir 2002 m. Sevilijoje Europos Vadovų Taryba priėmė eEuropa 2002 ir eEuropa 2005 dokumentus, ir po to, kai buvo priimtas i2010 strateginis dokumentas (3).

2.3.1

E. teisingumo projektas, kaip vienas pirmųjų „kompleksinių projektų“, iš tikrųjų pradėtas kartu su Šeštąja bendrąja programa, tačiau jo tikslai tuo metu buvo labai riboti ir eksperimentinio pobūdžio. Šis klausimas rimtai pradėtas nagrinėti tik 2007 m. sausį Drezdene neoficialaus teisingumo ministrų susitikimo metu, o vėliau – 2007 m. gegužės mėn. Brėmene įvyko konferencija „Darbas e. teisingumo srityje“ (4).

2.4   Naują postūmį šis klausimas įgavo tik Portugalijos pirmininkavimo laikotarpiu (5): pirmiausia tai įvyko neoficialiame teisingumo ir vidaus reikalų ministrų susitikime 2007 m. spalio 1–2 d., kuriame buvo apsispręsta dėl svarbiausių tolesnių veiksmų. Vėliau – 2007 m. gruodžio 6–7 d. įvyko kitas teisingumo ir vidaus reikalų ministrų posėdis, kuriame įvertintas iki tol nuveiktas darbas ir nustatytas projekto užbaigimo terminas – 2008 m. birželio mėn. Ir pagaliau 2007 m. gruodžio 14 d. Ministrų Taryba paskelbė išvadas, kuriose palankiai įvertinti pasiekimai e. teisingumo srityje ir raginama tęsti pradėtą darbą.

2.5   Būtent po to Komisija parengė komunikatą, kuris ir nagrinėjamas šioje nuomonėje. Komunikatą Komisija išsiuntė Tarybai, Europos Parlamentui ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui, tačiau neprašė Komiteto pateikti nuomonės šiuo klausimu. Nors ir negavęs prašymo, EESRK nusprendė pats imtis iniciatyvos ir pareikšti savo nuomonę dėl komunikato.

2.6   Tuo tarpu Europos Parlamentas (6) ir Taryba (7) turėjo galimybę pareikšti savo poziciją dėl komunikato ir ypač dėl prie komunikato pridėto veiksmų plano. Kadangi programa apima veiksmus penkeriems metams, norėtųsi, kad į toliau pateikiamas pastabas ir rekomendacijas būtų įsiklausyta, nes jas pateikia pilietinės visuomenės atstovai, kuriems ypač rūpi ir yra aktualios būsimos šios srities iniciatyvos. Todėl įgyvendinant numatytas priemones būtų galima į jas atsižvelgti (8).

3.   Svarbiausios Komisijos komunikato nuostatos  (9)

4.   Bendrosios pastabos

4.1   EESRK iš esmės pritaria Komisijos iniciatyvai, kurią jau papildė Europos Parlamento pasiūlymai ir Tarybos gairės.

4.1.1

Vis dėlto Komitetas dokumentui pritaria ne visiškai, o su tam tikromis sąlygomis ir išlygomis.

4.2   Visų pirma labai svarbu tiksliai apibrėžti e. teisingumo taikymo sritį. E. teisingumas gali būti painiojamas su platesnėmis sąvokomis, tokiomis kaip „e. demokratija“ arba „e. valdžia“, nes yra viena svarbiausių šių sąvokų sudedamųjų dalių. Jis taip pat gali būti siejamas su „e. teise“, kuri turėtų sudaryti sąlygas elektroninėmis priemonėmis susipažinti su a) jau priimtais ir dar rengiamais teisės dokumentais (tiek materialinės, tiek proceso teisės, įpareigojančios (angl. hard law) ir neįpareigojančios (angl. soft law) teisės atvejais, b) teismų precedento teisės atvejais ir c) administraciniais sprendimais). Todėl e. teisingumą reikėtų susieti tik su teismų teisingumo vykdymo aspektais civilinės, komercinės ir galbūt administracinės teisės srityje, kitaip tariant – su teismų praktika ir procedūromis, tarp jų ir su arbitražo procesu (10).

4.3   Reikėtų turėti omenyje ir tai, kad pagrindinis bet kurios teisingumui vykdyti skirtos programos tikslas nėra pasiekti, kad teisingumas būtų vykdomas greitai, veiksmingai, pigiai ir nesudėtingai, bet užtikrinti TEISINGĄ TEISINGUMĄ (11), kad būtų visapusiškai paisoma pagrindinių teisių, ypač teisės į asmens duomenų apsaugą.

4.3.1

Todėl Komitetas norėtų įspėti, kad nebūtų pernelyg daug pastangų skiriama supaprastinimui, veiksmingumui, taupymui ar spartai. Šiais veiksmais galima pakenkti pagrindiniam teisingumo vykdymo principui, o kreipimosi į teismą procedūrą ne tik kad netaps paprastesnė, o atvirkščiai bus sudėtinga ar net komplikuota.

4.4   Nemažiau svarbu užtikrinti, kad mėginant „dematerializuoti“ ir supaprastinti atskirus procedūrinius etapus ir suvienodinti darbo metodus bei procesus, nebūtų ištrintos ribos tarp tų dalykų, kurie ir turi būti skirtingi, ir kad kartu su pertekliniais ir atsitiktiniais dalykais nebūtų atsikratyta esminių ypatybių, kurios yra ir tikriausiai turi būti išskirtinės.

4.4.1

Labai svarbu užtikrinti, kad visos informacinių technologijų diegimo programos iš tikrųjų atitiktų Europos gyventojų ir konkrečiai ūkio ir socialinių subjektų bei teisininkų poreikius ir neapsunkintų jų darbo.

4.4.2

Be to, reikia užtikrinti, kad naujai siūlomos ar kuriamos sistemos nesudarytų sąlygų įsikišti trečiosioms šalims (tyčia ar tiesiog dėl aplaidumo), nes tai gali kelti pavojų tokios sistemos naudojimo saugumui ir patikimumui arba sudaryti sąlygas visiškai ar iš dalies pakeisti sistemoje esančias bylas ar jų turinį.

4.5   Nemažiau svarbu atsiminti ir tai, kad kai kurie procedūriniai apsektai, ne specialistui galintys atrodyti pertekliniai ir nereikalingi, turi didelės įtakos visuomenės požiūriui į teisėjus ir teismo sprendimų priėmimą ir užtikrina, kad vykdant teisingumą bus atsižvelgta į pagrindines teises (12).

4.6   Reikėtų pridurti, kad proceso teisė papildo materialinę teisę, o kadangi pastaroji yra priklausoma nuo valstybių narių kultūrinių skirtumų ir šių įstatymų neįmanoma, nereikėtų ar net nederėtų suvienodinti, nereiktų ir negalima suvienodinti ir pagrindinių, taigi ir skirtingų antraeilių teismo procedūrų. Kitaip jos gali imti prieštarauti materialinei teisei, kurią jos turėtų ginti ir palaikyti.

4.7   Kadangi teisė ir visų pirma proceso teisė yra teisingumui vykdyti skirtų specifinių teisės instrumentų rinkinys, kuriuo naudojasi specialų išsilavinimą ir atitinkamą profesinę patirtį turintys teisininkai, logiška, kad apibrėžiant ir taikant šią teisę turi būti vartojama šiems specialistams suprantama teisinė kalba.

4.7.1

Jei teisės kalbą bus pernelyg stengiamasi „supaprastinti“ ir „padaryti visiems prieinama“, ji gali netekti preciziškumo ir konkrečios teisinės reikšmės, kuri savo ruožtu valstybių narių įstatymuose nėra ir nebūtinai turi būti vienoda.

4.7.2

Užuot bandžius viską suvienodinti, reikėtų sudaryti teismo instrumentų „atitikmenų lentelę“ arba „bendrą atskaitos sistemą“.

4.8   Galiausiai EESRK manytų, kad bet kokią teisingumui skirtą sistemą, kuri taikytų naujas technologijas, pavyks sėkmingai įdiegti tik tuo atveju, jei ji atitiks atitinkamos organizacijos poreikius ir tikslus, jei ji bus suderinama su naudojamomis kompiuterinėmis sistemomis, jei prieš tai bus atliktas dabartinės darbo praktikos auditas ir jei sistemą bus galima greitai ir nebrangiai pritaikyti prie pasikeitusių aplinkybių ir tikslų.

4.8.1

Daugiau dėmesio reikėtų skirti bendrai šios iniciatyvos ekonominei naudai apskritai ir kiekvienu jos įgyvendinimo etapu, turint omenyje tai, kad Komisijos poveikio vertinime (parengtame tikriausiai tik viena oficialia kalba) tokie skaičiai nepateikiami. Vietoj to, vertinime atvirai pripažįstama, kad „išlaidos yra teisingai atspindėtos, tačiau jų negalima įvertinti (…)“ ir kad jas galima nustatyti tik „kiekvienu atskiru atveju“, o apie naudą sakoma, kad „kalbant apskritai, ekonominį poveikį apskaičiuoti sunku, tačiau jis neabejotinas“. Tokia pozicija yra be galo subjektyvi ir yra visiškai nepriimtina tokio masto projektui (13).

5.   Konkrečios pastabos

5.1   Teismo procesą sudaro tam tikri (proceso) etapai, kurie dėl teisinio saugumo ir tikrumo ir norint užtikrinti proceso šalių teises, turi būti dokumentuojami. Todėl, atsižvelgiant į teisinės valstybės principą, ilgalaikė, visą teismo procesą apimanti priemonė gali suvaržyti žodinio proceso principą ir „dematerializavimo“ procesą.

5.1.1

Taigi reikėtų išanalizuoti ir apsvarstyti tam tikus dabartinėje „bendroje strategijoje“ numatytų priemonių aspektus.

5.2   EESRK nuomonė apie e. teisingumo portalą yra tokia: prieš jį sukuriant, reikėtų pagal griežtą tvarką apmokyti visus teismo specialistus (teisėjus, prokurorus, teismo tarnautojus, valdžios institucijų darbuotojus, vyriausybės tarnautojus ir visus teisės specialistus), kad ši priemonė būtų visoms suinteresuotosioms šalims naudinga ir jos mokėtų ja naudotis.

5.2.1

EESRK nuomone, portalas galėtų tapti teismų informacijos ir paslaugų forumu ir kartu visuomenei, verslo atstovams ir teismo specialistams naudinga bendravimo priemone, kuri padėtų spręsti teisinius klausimus.

5.2.2

Komitetas manytų, kad portalas galėtų būti naudingas ir perspektyvus ir visi teismo specialistai galėtų juo naudotis kasdieniame darbe. Kad taip ir būtų, portale pateikiama informacija turi būti patikima ir tikra. Siekiant asmenų apsaugos, geriausia būtų, kad prieiga prie portalo ir teisės juo naudotis būtų diferencijuojamos atsižvelgiant į atitinkamos informacijos pobūdį.

5.2.3

Per portalą turėtų būti galima atsidaryti ir Bendrijos bei nacionalinės teisės aktus, atsižvelgiant į Europos teisminio tinklo civilinėse ir komercinėse bylose reikalavimus (14). Jis turi būti laisvai prieinamas visuomenei ir padėti teisiniais klausimais gauti bendro pobūdžio teisinę konsultaciją ir pagalbą.

5.3   Dėl vaizdo konferencijų EESRK mano, kad reikėtų griežtai patikrinti visus valstybių narių teismus (15), ar jie turi reikiamą vaizdo ir garso įrangą, kad būtų galima šia priemone plačiau naudotis, nes šiandien neaišku, ar visos valstybės narės jau yra aprūpinusios savo teismus vaizdo konferencijoms reikalinga įranga, o jei taip, ar jų turima įranga atitinka reikalavimus ir veikia kaip pridera (16).

5.3.1

Tais atvejais, kai norima surinkti įrodymus iš liudininkų arba informuoti apie teismo proceso etapus ar sprendimus, EESRK manytų, kad valstybės narės turėtų stropiai suderinti savo teisės aktus, susijusius su faktų išdėstymu ir vaizdo konferencijų rengimu, kad teisės aktai dėl to paties dalyko nebūtų skirtingai interpretuojami ir taikomi. Jei nebus reikiamo teisinio koordinavimo, vaizdo konferencijos kai kuriose valstybėse narėse gali susidurti su teisinėmis ir net kultūrinėmis kliūtimis.

5.3.2

EESRK nuomone, jei vaizdo konferencijos bus patvirtintos tokiu pavidalu, koks siūlomas, teismai turės visada prašyti naudoti šią įrangą. Todėl EESRK sutinka, kad portalas galėtų padėti teismams bendrauti vaizdo konferencijos metu, nes jis turi visas tokiam darbui reikalingas savybes (17).

5.4   Jei kalbėtume apie valdžios institucijų bendradarbiavimą, ypač apie teistumo duomenų sujungimą, EESRK laikosi nuomonės, kad tokio pobūdžio medžiaga yra itin slapta, todėl bendradarbiaujant šioje srityje būtina laikytis pačių griežčiausių saugumo ir duomenų apsaugos reikalavimų, kad būtų apsaugoti atitinkami asmenys (18).

5.4.1

Vis dėlto, Komitetas manytų, kad prieš tai reikėtų išanalizuoti valstybių narių nacionalinės teisės aktus ir jose susiklosčiusią praktiką, kad tokioje itin didelio slaptumo reikalaujančioje srityje keitimosi informacija baudžiamosiose bylose įgyvendinimo ir tvarkymo procedūra valstybėse narėse nesiskirtų.

5.5   EESRK norėtų atkreipti dėmesį į vertimą. E. teisingumo portalas turi būti daugiakalbis. Informacija jame turi būti teikiama visomis ES kalbomis. Automatizuota vertimo sistema bus naudinga tuo atveju, jei tinklalapyje visada bus galima rasti vertimus raštu ir sinchroninį vertimą. Tai sudarys galimybę su informacija susipažinti visiems ES piliečiams.

5.5.1

Teisininkams būtų naudinga, jei e. teisingumo portale būtų teisės srityje besispecializuojančių vertėjų raštu ir žodžiu duomenų bazė ir visos reikalingos formos, kurias reikėtų taisyklingai išversti į valstybių narių teisinėje sistemoje vartojamą kalbą.

5.5.2

Gerai veikianti automatizuoto, sinchroninio vertimo į visas Bendrijos kalbas sistema tikriausiai labai brangiai kainuotų, todėl reikėtų gerai pagalvoti, ar tokią sistemą įmanoma sukurti ir ar jos rezultatai ir praktinė nauda tikrai kompensuos išlaidas.

5.6   Atsargiai ir su tam tikromis išlygomis vertintinos iniciatyvos dėl visiško Europos mokėjimo procedūros „dematerializavimo“ (19), dėl europinės tvarkos, reglamentuojančios ieškinius dėl nedidelių sumų (20), taip pat dėl kitų „grynai elektroninių Europos procedūrų“ sukūrimo, elektroninių teismo šaukimų ar kitų pranešimų apie teismo procedūros etapus, teisinių išlaidų apmokėjimo internetu ar elektroninio dokumentų autentifikavimo.

5.6.1

EESRK rekomenduotų pirmiau minėtas naujoves diegti kuo atsargiausiai, labai atidžiai išanalizavus ekonominės naudos aspektą, ir prieš pradedant jas visuotinai taikyti gerai išmėginti ir atlikti ne vieną bandymą. Komitetas taip pat norėtų absoliučių garantijų, kad bus laikomasi visoms teisinės valstybės principų besilaikančioms šalims bendrų proceso teisės taisyklių.

---

(1)  Konferencija „Interneto strategijos ir e. teisingumas Europoje“, 2003 m. lapkričio 13–14 d., Roma.

(2)  Vertėtų paminėti Belgijos pavyzdį. Šioje šalyje už e. teisingumo projekto rengimą atsakingoje komisijoje dirba keletas pačių iškiliausių teisės profesorių ir praktikų, pavyzdžiui, profesorius George de Leval, kurio specializacija – bylos iškėlimo būdai ir teismo narių komunikacijos priemonės, ir profesorius Yves Poullet, besispecializuojantis įrodymų teisės srityje. Galima paminėti ir Portugalijos pavyzdį, kurioje atliktas išsamus naujųjų technologijų naudojimo įvairiais teismo proceso momentais ir etapais tyrimas. Jis atliktas remiantis išsamia ataskaita „Para um novo judiciário: qualidade e eficiência na gestão dos processos cíveis“ (Naujos teismo sistemos link: civilinių bylų nagrinėjimo kokybė ir efektyvumas), kurią parengė Nuolatinis Portugalijos teisingumo stebėsenos centras, vadovaujamas profesoriaus Boaventura de Sousa Santos kartu su profesoriumi Conceição Gomes.

(3)  COM(2005) 229 galutinis, 2006 6 1. Žr. EESRK nuomonę OL C 110, 2006 5 8, pranešėjas G. Lagerholm.

(4)  Pažymėtina, kad 2005 m. gegužės 10 d. priimtoje „Hagos programoje: dešimt prioritetų ateinantiems penkeriems metams“, COM(2005) 184 galutinis, visiškai neužsimenama apie naujųjų technologijų naudojimą teisingumo srityje. Apie šią drąsos stoką programoje EESRK jau kalbėjo savo nuomonėje, kurią parengė Luis Miguel Pariza Castaños, OL C 65, 2006 3 17. Žr. neseniai Komisijos priimtą 2007 m. Hagos programos įgyvendinimo ataskaitą (COM(2008) 373 galutinis, 2008 7 2), kurioje teigiama, kad „bendri vertinimo rezultatai gana nepatenkinami“.

(5)  Reikėtų paminėti 2007 m. rugsėjo 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą, 2007–2013 m. laikotarpiui patvirtinantį specialiąją programą „Civilinė teisena“ kaip Pagrindinių teisių ir teisingumo bendrosios programos dalį (OL L 257, 2007 10 3).

(6)  Plg. Europos Parlamento 2008 m. gruodžio 18 d. rezoliuciją, kurioje pateikiamos rekomendacijos Komisijai dėl e. teisingumo (pranešėja Diana Wallis – 2008/2125(INI) - T6-0637/2008), ir 2008 m. lapkričio 5 d. Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto nuomonę (pranešėjas Luca Romagnoli).

(7)  Plg. 2908-ojo Teisingumo ir vidaus reikalų tarybos posėdžio, vykusio 2008 m. lapkričio 27–28 d., pranešimas spaudai (16325/08), ir susipažinti 2008 m. lapkričio 7 d. pirmininkaujančios valstybės narės Nuolatinių atstovų komitetui / Tarybai skirtas pranešimas Nr. 15315/08 (JURINFO 71, JAI 612, JUSTCIV 239, COPEN 216).

(8)  Iš tikrųjų, ši mintis išsirutuliojo iš Tarpparlamentiniame teismų bendradarbiavimo civilinėse bylose forume pasakytų kalbų ir diskusijų. Šis forumas įvyko 2008 m. gruodžio 2 d. Europos Parlamento rūmuose Briuselyje pirmininkaujant Prancūzijai. Ypač reikšmingas antrasis posėdis „E. teisingumas: piliečiams, specialistams ir verslui naudinga priemonė“.

(9)  Kadangi nuomonių ilgis ribojamas, Komisijos komunikato santrauka nepateikiama. Skaitytojas gali pats susipažinti su šiuo dokumentu ir susijusiomis Europos Parlamento bei Tarybos rezoliucijomis.

(10)  Taigi reikėtų išbraukti alternatyvius ginčų sprendimo mechanizmus, kurie, nors ir yra skirti ginčams spręsti, nepatenka į teisingumo taikymo sritį. Tai tiesiog savanoriški ir neteisminiai procesai, kuriais siekiama suderinti suinteresuotųjų šalių interesus.

(11)  Galima pacituoti labai taiklų posakį lotynų kalba: „Justitia est constans et perpetua voluntas jus suum cuique tribuendi“ (Teisingumas – tai pastovus ir amžinas troškimas kiekvienam atlyginti pagal nuopelnus.)

(12)  Nuomonės autorius turi omenyje visų pirma „esminius“ proceso teisės principus, kurių svarbiausias yra „užtikrinti teisingą teismą“, taip pat teismo nešališkumo, šalių lygybės principus, dispozityvinį ir diskretiškumo principus, priešiškos procedūros užtikrinimą, teisę būti viešai teisiamam, teisę į įrodymą, proceso tęstinumą ir garantiją, kad kaltinamajam bus tinkamai išaiškinta arba pranešta apie visus procedūros etapus (apie visa tai skaitykite Miguel Teixeira de Sousa veikalą „Estudos sobre o Novo Processo Civil“ (Naujojo civilinio proceso studijos), leidykla „LEX Lidbon“, 1997).

(13)  Žr. poveikio vertinimo (SEC(2008) 1947, 2009 m. gegužės 30 d.) 5.3.2 ir 5.3.3 punktus, p. 30 ir 31.

(14)  Ypač turint omenyje tai, kad neseniai Komisijos priimtas sprendimas, iš dalies keičiantis Sprendimą 2001/470/EB, sukuriantį Europos teisminį tinklą civilinėse ir komercinėse bylose, praktiškai skirtas tik teisininkams (žr. OL C 175, 2009 7 28, p. 84) pranešėja María Candelas Sánchez Miguel).

(15)  Tarybai pirmininkaujanti Čekija paprašė valstybių narių suteikti visą turimą informaciją apie teismuose turimą vaizdo ir garso įrangą, ir visus atsakymus paskelbė dokumente „Summary of the replies of the EU Member States to the request of the Czech Minister of Justice for information on national videoconferencing equipment in the judiciary“ (ES valstybių narių atsakymų į Čekijos teisingumo ministro prašymą suteikti informacijos apie valstybių teismuose turimą vaizdo ir garso įrangą, santrauka).

(16)  Apie sistemų sąveiką neseniai buvo svarstoma Komisijos dokumente (COM(2008) 583 galutinis), kuris aptariamas (OL C 218, 2009 9 11, p. 36) (pranešėjas Antonello Pezzini). Skaitytojui rekomenduojama susipažinti su šia ir kitomis EESRK nuomonėmis šiuo klausimu.

(17)  Reikėtų atkreipti dėmesį į darbą, kurį atliko Tarybos darbo grupė dėl teisinių duomenų tvarkymo (e. teisingumas), ypač į 2009 m. gegužės 15 d. pažangos ataskaitą dėl teisinių duomenų tvarkymo (DOC 9362/09), strateginį dokumentą dėl vaizdo konferencijų rengimo (DOC w9365/09), naudotojo gaires (DOC 9863/09) ir visuomenei skirtą informacinę knygelę (DOC 9862/09). Visi šie dokumentai parengti 2009 m. gegužės 15 d. ir visuose jų kalbama apie tas pačias problemas, kurios iškeliamos šioje nuomonėje.

(18)  Žr. Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūno nuomonę dėl Komisijos komunikato Tarybai, Europos Parlamentui ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui „Europos e. teisingumo strategijos link“ (2009/C128/02), OL C 128, 2009 6 6, p. 13.

(19)  2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1896/2006, nustatantis Europos mokėjimo įsakymo procedūrą (OL L 399, 2006 12 30, p. 1).

(20)  2007 m. liepos 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 861/2007, nustatantis Europos ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūrą (OL L 199, 2007 07 31, p. 1).

---