Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Pasiūlymo priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą dėl tarptautinių mokėjimų Bendrijoje

COM(2008) 640 galutinis – 2008/0194 (COD)

2009/C 228/11

Taryba, vadovaudamasi Europos bendrijos steigimo sutarties 95 straipsniu, 2008 m. spalio 30 d. nusprendė pasikonsultuoti su Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu dėl

Bendrosios rinkos, gamybos ir vartojimo skyrius, kuris buvo atsakingas už Komiteto darbo šiuo klausimu organizavimą, 2009 m. kovo 11 d. priėmė savo nuomonę. Pranešėjas Umberto BURANI.

452-oje plenarinėje sesijoje, įvykusioje 2009 m. kovo 24–25 d. (2009 m. kovo 24 d. posėdyje), Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas priėmė šią nuomonę 178 nariams balsavus už, 3 – prieš ir 1 susilaikius.

1.   Išvados ir rekomendacijos

2.   Įžanga

3.   Bendros pastabos

4.   Konkrečios pastabos

4.1   Reglamento 1 straipsnio 3 dalyje teigiama, kad reglamentas netaikomas mokėjimams, kuriuos mokėjimo paslaugų teikėjas atlieka savo sąskaita. Tokia nuostata turėtų būti taikoma ir mokėjimo paslaugoms, teikiamoms kitų mokėjimo paslaugų teikėjų vardu. Komisija tvirtina, kad šias nuostatas būtent taip reikia suprasti. Jeigu iš tikrųjų taip ir yra, EESRK siūlo pateikti aiškesnę formuluotę ir pabrėžia, kad būtų nelogiška tiesiogiai verslo paslaugų teikėjų taikomos paslaugų teikimo laisvės netaikyti ir tiems paslaugų teikėjams, kurie naudojasi profesionalių tarpininkų paslaugomis.

4.2   2 straipsnio 1 dalyje teigiama, kad reglamentas taikomas tik elektroninėms mokėjimo priemonėms: taigi, spausdintinėms mokėjimo priemonėms, pavyzdžiui, čekiams ir vekseliams, šis reglamentas netaikomas. EESRK gali tik pritarti tokiai nuostatai, tačiau pastebi, kad komisiniai mokesčiai, taikomi šioms baigiančioms išnykti mokėjimo priemonėms, įvairiose valstybėse narėse pernelyg skiriasi, kad juos būtų galima sieti tik su sąnaudų veiksniu. Gali būti, kad kai kuriose valstybėse dideli komisiniai mokesčiai taikomi ne tik išlaidoms padengti, bet ir kaip atgrasanti priemonė tiems, kurie šioje elektroninėje eroje vis dar nori naudotis spausdintinėmis mokėjimo priemonėmis. EESRK pritaria tokiam požiūriui.

4.2.1   Be to, 2 straipsnis turėtų būti papildytas atskira dalimi, paaiškinančia 1-oje šio straipsnio dalyje minimą „elektroninės mokėjimo operacijos“ sąvoką. Atsižvelgiant į mišrių mokėjimų sąnaudas ir nusistovėjusią praktiką, šioje naujoje dalyje turėtų būti aiškiai nurodyta, kad elektroninis mokėjimas negali būti susijęs su spausdintinėmis operacijomis.

4.3   1 straipsnio 2 dalyje numatyta naujovė: atliekant 50 000 EUR neviršijančius tarptautinius mokėjimus, reglamentas taikomas visoms elektroninio mokėjimo priemones, įskaitant ir tiesioginį debetą. EESRK mano, kad pastarąją priemonę reikėtų vertinti gana atsargiai.

4.3.1   SEPA tiesioginio debeto sistema skiriasi nuo nacionalinių sistemų, yra sudėtingesnė ir painesnė. Suvienodinus tarptautinių ir nacionalinių tiesioginio debeto mokėjimų kainas, gali būti pažeistas principas, pagal kurį produktas arba paslauga negali būti parduoti žemesne nei jų sąnaudos kaina. Be to, lengvatinėmis sąlygomis naudotis tiesioginio debeto sistema – kuria naudojasi įmonės, bet ne individualūs vartotojai – kredito įstaigos savo klientams dažnai siūlo reklaminiais sumetimais: nacionalinėms operacijoms taikomos kainos apskaičiuojamos taip, kad jų sąnaudos būtų padengtos taikant sumažintas maržas, tačiau šios kainos negali būti taikomos daugiau kainuojantiems tarptautiniams sandoriams. EESRK siūlo laikinai netaikyti reglamento tiesioginiam debetui ir susitarti, kad jis bus taikomas tik tada, kai atlikus nepriklausomą tyrimą paaiškės, jog nėra jokio pavojaus, kad gali būti iškreiptos kainos ir konkurencija.

4.3.2   Bet kuriuo atveju, laikydamasi esminio skaidrumo principo, Komisija turėtų paskelbti savo tyrimą, visų pirma dėl nacionalinių ir tarptautinių operacijų kainų, ir aiškiai nurodyti informacijos rinkimo ir apdorojimo būdus, šaltinius ir metodus. Nesant tokios informacijos, bet koks sprendimas gali pasirodyti skubotas ir nesuderintas.

4.3.3   EESRK taip pat norėtų atkreipti dėmesį į tai, kad naujasis reglamentas turėtų įsigalioti 2009 m. lapkričio 1 d., taigi, bus pernelyg mažai laiko parengti vidutinės ir (arba) ilgalaikės trukmės ekonominius planus. Rengiant tokius planus būtinas teisinis tikrumas dėl daugiašalio tarpbankinio mokesčio (angl. MIF).

4.4   3 straipsnyje patvirtinamas galiojančiu reglamentu nustatytas principas, pagal kurį tarptautinių mokėjimų komisiniai mokesčiai turi būti tokie patys, kaip ir už tos pačios vertės atitinkamą mokėjimą valstybėje narėje. Atrodo, kad 2001 m. patvirtintos nuostatos taikomos gana sėkmingai, tačiau tyrimas šiuo klausimu leistų įsitikinti valstybėse narėse esant didelių komisinių mokesčių skirtumų už mokėjimus, atliekamus eurais ir kita valiuta. Tokia padėtis diskriminuoja ne euro zonoje gyvenančius piliečius.

4.5   5 straipsniu įvedama svarbi naujovė: nuo 2010 m. sausio 1 d. valstybės narės iš dalies panaikina pareigą teikti mokėjimų balanso statistinius duomenis, kai mokėjimo suma neviršija 50 000 EUR, ir ją visiškai panaikina nuo 2012 m. sausio 1 d. Ši procedūra, kuria buvo siekiama surinkti mokėjimų balanso apskaitai reikalingus statistinius duomenis, buvo problemų ir išlaidų priežastis. Valstybės narės duomenis galės rinkti kitais būdais. EESRK be jokios abejonės pritaria šiai nuostatai.

4.6   6 straipsnyje numatyta, kad valstybės narės skiria institucijas, kurios užtikrintų šio reglamento nuostatų laikymąsi. Tokia nuostata galiojo jau anksčiau ir, atrodo, kad jos buvo tinkamai laikomasi. 7 straipsnyje numatyta svarbesnė nuostata: reikalavimas valstybėms narėms nustatyti skundų ir neteisminių ginčų nagrinėjimo procedūras ir apie tai tinkamai informuoti visuomenę. Šios užduotys turi būti pavestos tam tikslui sukurtoms naujoms arba jau esamoms struktūroms. EESRK pritaria šioms priemonėms, jei jos taikomos tik šalyse, kuriose dar nėra tokių struktūrų. Komitetas įspėja, kad kyla pavojus sukurti naujas struktūras, kurių veikla dubliuosis su jau esamų struktūrų veikla. Vis dėlto pastebi, kad mažai žinoma apie šių struktūrų veiklą, ypač apie jų skaičių, pobūdį ir nagrinėtų atvejų išvadas. Išsamios ir skaidrios informacijos trūkumas trukdo kruopščiai ištirti pažeidimų pobūdį ir realų jų mastą.

4.7   10 straipsnyje nurodoma, kad valstybės narės už šio reglamento nuostatų pažeidimus taiko veiksmingas, proporcingas ir atgrasomas sankcijas bei informuoja Komisiją apie taikomas priemones. Šiuo, kaip ir anksčiau minėtu, atveju suinteresuotos šalys turėtų būti tinkamai informuojamos, kad galėtų įvertinti reglamentui skiriamą atskirų valstybių narių dėmesį.

4.8   11 straipsniu euro zonai nepriklausančios valstybės narės gali išplėsti šio reglamento taikymo sritį savo valiutai. Jų prisijungimas leistų išvengti 4.6 punkte EESRK nurodytų nesklandumų ir diskriminuojančio požiūrio. Vis dėlto valstybių narių reakcija į šį pasiūlymą kol kas yra gana santūri arba, galima sakyti, į jį visiškai nesureaguota. EESRK nenorėtų komentuoti šio aspekto, tačiau ragina Komisiją rimtai apsvarstyti galimą kai kurių sprendimų populiarumą.

4.9   Reglamentas turėtų įsigalioti 2009 m. lapkričio 1 d. Ne vėliau kaip 2012 m. gruodžio 31 d. Komisija turėtų pateikti ataskaitą apie IBAN ir BIC naudojimą ir ne vėliau kaip iki 2015 m. gruodžio 31 d. ataskaitą dėl šio reglamento taikymo. Šuo klausimu EESRK neturi jokių pastabų ir gali tik pakartoti 4.6 ir 4.7 punktuose išreikštus pageidavimus dėl išsamesnio suinteresuotų šalių informavimo.