Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto Nuomonė dėl „Veiksmingo atnaujintos Lisabonos strategijos valdymo“

(2009/C 175/03)

Europos Komisija, vadovaudamasi Europos bendrijos steigimo sutarties 262 straipsniu, 2008  m. birželio 11 d. Dimitris DIMITRIADIS skirtame rašte paprašė Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto parengti tiriamąją nuomonę dėl

Veiksmingo atnaujintos Lisabonos strategijos valdymo

2008 m. gegužės 25 d. Komiteto biuras pavedė Ekonominės ir pinigų sąjungos, ekonominės ir socialinės sanglaudos skyriui organizuoti Komiteto darbą šiuo klausimu.

Kadangi darbas skubus, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas savo 449-ojoje plenarinėje sesijoje, įvykusioje 2008 m. gruodžio 3–4 d. (2008 m. gruodžio 4 d. posėdis), pagrindine pranešėja paskyrė Susanna FLORIO ir priėmė šią nuomonę 100 narių balsavus už, 5 – prieš ir 2 susilaikius.

ĮŽANGA

Vyraujant netikrumui reikalinga ilgalaikė vizija, nuosekli politika ir visų suinteresuotų subjektų dalyvavimas. Lisabonos strategija sukuria bendrą struktūrą, suteikiančią Europos Sąjungai galimybę sustiprinti savo atstovavimą pasaulio lygiu.

Aktyvesnis organizuotos pilietinės visuomenės dalyvavimas atskleis nepanaudotą potencialą. Strategijos koncepcija ir įgyvendinimas rodo, jog būtina vienu metu taikyti metodus „iš viršaus į apačią“ ir „iš apačios į viršų“. Geru Lisabonos strategijos valdymu turėtų būti skatinamas įvairių sričių politikos susiejimas ir ekonomikos augimas bei darbo vietų kūrimas.

1.   Išvados ir rekomendacijos

1.1   Lisabonos strategija yra visai Europos visuomenei skirtas projektas, padėsiantis jai įveikti globalizacijos keliamus iššūkius. EESRK mano, jog atsižvelgiant į dabartinę finansų rinkos krizę ir su tuo susijusias ekonomines pasekmes bei augantį netikrumą, Europos konkurencingumas, tvarus vystymąsis ir socialinė sanglauda išlieka labai svarbūs klausimai. Komitetas pabrėžia, kad trims darbotvarkės ramsčiams – ekonomikos augimui ir darbo vietų kūrimui, socialinei sanglaudai ir tvarumui, reikia taikyti nuolat sąveikų ir suderintą požiūrį.

1.2   Šia nuomone pirmiausia norima atsakyti į Europos Komisijos prašymą (1). Joje nagrinėjamas Lisabonos strategijos valdymas. Šia nuomone pratęsiamas ankstesnis EESRK ir ES pilietinės visuomenės organizacijų darbas, skirtas Lisabonos procesui.

1.3   EESRK pabrėžia, kad strategijai reikalinga derama valstybių vyriausybių parama, todėl mano, kad tai jų politinė ir moralinė pareiga susitarti su pilietinės visuomenės organizacijomis ir numatyti reformas. Labai svarbu, kad nevyriausybiniai suinteresuotieji subjektai galėtų visokeriopai dalyvauti rengiant Lisabonos proceso darbotvarkę. Valstybių narių ekonomikos ir socialinių reikalų tarybos (ESRT) arba panašios pilietinės visuomenės organizacijos turėtų atlikti savo vaidmenį, numatytą pagal nacionalinius teisės aktus ir nusistovėjusią praktiką, įgyvendinant Lisabonos strategiją (2).

1.4   Valstybėse narėse taikomos valdymo formos yra labai skirtingos. Kai kuriose šalyse gerai veikia konsultavimosi ir informavimo procedūros, tačiau yra ir tokių šalių, kuriose jas reikia iš esmės pagerinti. Todėl reikėtų skatinti keistis praktikos pavyzdžiais. Dėl šios priežasties EESRK vykdo tiriamąsias misijas į valstybes nares, kuriose su suinteresuotaisiais pilietinės visuomenės subjektais aptariami geriausios praktikos mainai ir reformų įgyvendinimas (3).

1.5   EESRK pabrėžia, kad strategijos reformos piliečiams užtikrina svarbų ekonominį ir socialinį stabilumą, derantį su tvaraus vystymosi tikslais. Įvairūs viešojo ir privataus sektoriaus dalyviai turėtų patys nustatyti, koks galėtų būti jų vaidmuo ir teigiamas įnašas derinant ekonominį veiksmingumą su socialiniu teisingumu, kad būtų užtikrinta žmonių gerovė Europoje.

1.6   EESRK nuomone ypač pageidautina, kad visi suinteresuotieji subjektai (nacionaliniu, regionų ir vietos lygiu) tiesiogiai dalyvautų nustatant veiksmingą valdymą tam tikru lygiu. Skirtingiems konsultavimosi lygmenims reikalingos skirtingos dalyvavimo formos ir darbo metodai.

1.7   Atsižvelgdamas į valstybių narių skirtumus EESRK rekomenduoja valstybėse narėse vykdyti nuolatinį dialogą, kuriame dalyvautų ESRT ir socialiniai partneriai ir prie kurio galėtų prisijungti kiti suinteresuoti visuomenės subjektai (MVĮ, socialinės ekonomikos organizacijos (4), t.t.), universitetai arba moksliniai institutai. Jame turėtų taip pat dalyvauti socialinę sanglaudą ir lygias galimybes skatinančios organizacijos

1.8   EESRK rekomenduoja pasibaigus kiekvienam Lisabonos strategijos ciklui surengti konferenciją (kaip nuolatinio dialogo valstybėse narėse tęsinį), kurioje suinteresuotieji subjektai ir susijusios pilietinės visuomenės organizacijos galėtų apsvarstyti laimėjimus ir trūkumus. Apskritai, pabrėžiant ir propaguojant laimėjimus visuomenei bus suteiktas tvirtesnis pagrindas tęsti reformų procesą.

1.9   EESRK pabrėžia, jog reikalinga geresnė ir išsamesnė stebėsenos sistema (įvairių suinteresuotųjų subjektų vaidmuo ir veiksmai įgyvendinimo procese), todėl rekomenduoja labiau apibendrintai naudoti kiekybinės ir kokybinės lyginamosios analizės modelį (žr. 2.8 punktą), kuris šiuo metu bandomas kai kuriose šalyse. Tai sudarytų geresnes sąlygas pilietinės visuomenės organizacijoms dalyvauti įgyvendinimo ir stebėsenos procesuose.

1.10   EESRK mano, jog skubiai reikalingos platesnės viešos diskusijos dėl strategijos metodologijos ir įgyvendinimo aspektų ir ragina organizuotos pilietinės visuomenės atstovus įvairiais lygiais aktyviai dalyvauti platesnėje ir gilesnėje diskusijoje dėl Lisabonos strategijos reformų. Ypatingas nacionalinių ESRT ar panašių pilietinės visuomenės organizacijų valstybėse narėse, kuriose nėra ESRT, vaidmuo turėtų būti stiprinamas tais atvejais, kai tas vaidmuo nėra pakankamai stiprus. Šiame procese taip pat turi dalyvauti kiti konsultaciniai organai, nagrinėjantys tam tikrus Lisabonos strategijos aspektus (nacionalinės tvaraus vystymosi, lygių galimybių arba kovos su skurdu tarybos) bei konsultavimosi su socialiniais partneriais organizacijos.

1.11   EESRK mano, jog būtini nauji konkretūs Europos Komisijos ir valstybių narių veiksmai strategijos įgyvendinimui gerinti naudojant įvairius komunikacijos metodus, visų pirma elektronines komunikacijos priemones (geriausios praktikos nustatymas, suvestinės ir pan.). Be to, turi būti skatinamas tarpvalstybinis bendradarbiavimas ir geriausios praktikos mainai.

1.12   EESRK gali būti nacionalinių ESRT, socialinių partnerių ir kitų pilietinės visuomenės atstovų keitimosi informacija platforma ir platforma, kurioje patirtimi galėtų keistis nacionaliniai nevyriausybiniai subjektai. EESRK labai vertina nacionalinių ESRT ir kitų pilietinės visuomenės organizacijų įnašą į diskusijas.

1.13   EESRK pabrėžia, kad nacionaliniai Lisabonos strategijos įgyvendinimo koordinatoriai bet kuriuo atveju turėtų bendradarbiauti su visais tiksliai nustatytais suinteresuotaisiais subjektais rengiant, įgyvendinant ir vertinant NRP. EESRK ragina valstybių narių vyriausybes geriau informuoti piliečius apie pilietinio ir socialinio dialogo siekiant Lisabonos strategijos tikslų rezultatus.

2.   Suinteresuotųjų subjektų vaidmuo valdymo procese: naujos veiksmingo valdymo formos ir priemonės

2.1   Kadangi pasaulio ekonomika susiduria su rimtais iššūkiais ir vyrauja netikrumas, Europoje labai stipriai sumažėjo tikėjimas ekonomika. Šiomis aplinkybėms Lisabonos darbotvarkė ir suderintų struktūrinių reformų įgyvendinimas tapo dar svarbesnis, todėl būtina kuo greičiau rasti sprendimą.

2.2   EESRK mano, jog veiksmingas strategijos valdymas yra labai svarbus, kad strategija būtų nuosekliai įgyvendinta, ir pabrėžia, jog suteikus didesnių galių įvairiems lygmenims (nacionaliniam, regionų ir vietos), būtų paskatinta teikti pasiūlymus ir rasti sprendimus.

2.3   EESRK nurodo, kad daugelyje valstybių narių iš pradžių strategija buvo suprantama kaip nacionalinių vyriausybių ir ES institucijų sąveika. EESRK kartu su ESRT ir kitomis pilietinės visuomenės organizacijomis atliko labai svarbų darbą gerinant valdymą, kad padėtis pasikeistų. Komitetas apgailestauja, kad ne visose valstybėse narėse dalyvavimas buvo aktyvus.

2.4   Nacionaliniai Lisabonos strategijos įgyvendinimo koordinatoriai turėtų aktyviau įtraukti pilietinės visuomenės organizacijas ir socialinius partnerius į Lisabonos strategijai remti būtiną veiklą ir reformas (pvz., laiku pateikiama informacija, bendrų renginių planavimas ir kt.) ir veiksmingiau informuoti plačiąją visuomenę apie strategijos įgyvendinimą.

2.5   Glaudus nacionalinių ESRT, socialinių partnerių ir kitų pilietinės visuomenės organizacijų bendradarbiavimas darys teigiamą politinį poveikį ir sukurs naują sinergiją. Turėtų būti užtikrintas visų suinteresuotųjų subjektų, įskaitant nepalankioje padėtyje esančių grupių atstovus (žmones su negalia, imigrantai ir pan.), dalyvavimas.

2.6   Kad strategija būtų sėkmingai įgyvendinta, reikės veiksmingiau naudoti ES finansavimą pasitelkus įvairius fondus (struktūriniai fondai ir kt.) laikantis Lisabonos tikslų.

2.7   Veiksmingas daugialygmenis valdymas

2.7.1   Reikalingos naujos ir novatoriškos valdymo formos, kad būtų galima deramai atremti pasaulinius iššūkius. EESRK rekomenduoja sukurti nuolatinius dialogus (kuriuose dalyvautų nacionalinės ESRT, socialiniai partneriai, MVĮ, universitetai, kiti suinteresuotieji pilietinės visuomenės subjektai, socialinės ekonomikos organizacijos ir dalyviai, savo veikla skatinantys socialinę sanglaudą ir lygias galimybes visiems). Šie dialogai turės padėti nustatyti įgyvendinimo proceso trūkumus ir rasti naujas paskatas atsiliekančioms vietovėms. Tokiu būdu nacionalinės ESRT arba panašios organizacijos galės prisidėti rengiant pasiūlymus iškeltoms problemoms spręsti.

2.7.2   Šalyse, kuriose tai būtina, bendradarbiaujant su nacionaliniais Lisabonos strategijos įgyvendinimo koordinatoriais, šie nuolatiniai dialogai galėtų būti priemone siekti veiksmingo daugialygmenio valdymo. Jie padėtų įvertinti kiekvienoje prioritetinėje srityje (remiantis atskirai valstybei narei pateiktomis Komisijos rekomendacijomis) atliktus veiksmus, galbūt naudojant kiekybinės ir kokybinės lyginamosios analizės sistemą nacionaliniu, regionų ir vietos lygiu (žr. 2.8 punktą). Tai taip būtų naudinga atliekant tarpvalstybinę lyginamąją analizę.

2.7.3   Europos Komisijos ir socialinių partnerių, NVO ir įvairių pilietinės visuomenės organizacijų susitikimuose turėtų būti užtikrintas skaidrumas (galimybės gauti informaciją, terminų laikymasis).

2.7.4   Viena priemonių, kuri galėtų padėti įgyvendinti Lisabonos darbotvarkę – atvirasis bendradarbiavimo metodas (ABM). Komitetas ne kartą yra pareiškęs, kad ABM galėtų būti geriau ir veiksmingiau naudojamas. To galima pasiekti naudojant neseniai pristatytą „bendrų principų (5)“ metodą ir leidžiant organizuotai pilietinei visuomenei dalyvauti formuluojant Lisabonos strategijos tikslus, ar netgi dėl jų derantis Europos lygiu. Tačiau esant dabartinei sunkiai finansinei ir ekonominei padėčiai vyriausybės ir suinteresuotieji subjektai turi imtis papildomų veiksmų geriau nustatyti tikslus.

2.7.5   Suinteresuotieji subjektai turi sukurti naujus metodus keitimuisi geriausia praktika: daugialygmenis bendradarbiavimas tinkle galėtų būti vyriausybių įvairių lygmenų dviejų krypčių keitimasis informacija, o dviejų arba daugiau valstybių narių pasienio regionams glaudžiau bendradarbiaujant būtų galima nustatyti tarpvalstybinius tikslus.

2.8   Kiekybinė ir kokybinė lyginamoji analizė

2.8.1   Valstybių narių tarpusavio skirtumams priklauso svarbių duomenų struktūriniams rodikliams parengti rinkimo skirtumai. Reikia rasti būdus ir priemones, kaip rinkti kokybišką, objektyvią informaciją apie rodiklius valstybėse narėse. Todėl dar labiau pageidautina stiprinti esamus atsakingų agentūrų (pavyzdžiui, nacionalinių statistikos tarnybų) ryšius, kaip tai daro Eurostatas, kad būtų tobulinama privaloma bendra statistinė bazė. Šie duomenys turėtų būti laisvai prieinami, o diskusijos dėl kriterijų pasirinkimo – kuo skaidresnės.

2.8.2   Kiekybinė ir kokybinė lyginamoji analizė, paremta NRP tikslais ir parengta suinteresuotų subjektų kartu su vyriausybių atstovais, užtikrintų veiksmingą ir konkrečią informaciją kiekvienos valstybės narės pažangai pagal struktūrinius rodiklius (6) ir bendruosius Lisabonos strategijos tikslus įvertinti. Kiekviena nacionalinė ESRT ar panaši organizacija turėtų analizuoti ir nustatyti savo prioritetinius kriterijus. Tokių šalių, kaip Belgijos, Bulgarijos ir Prancūzijos, nacionalinės ESRT jau pradėjo reguliarias (pvz., kas dvejus metus atliekamas) 14 rodiklių, dėl kurių susitarė valstybių narių vyriausybės, ir keleto papildomų struktūrinių rodiklių lyginamąsias analizes, naudodamos statistikos duomenis, kurie laisvai prieinami Eurostato tinklalapyje. Kitos nacionalinės ESRT taip pat galėtų sekti jų pavyzdžiu, jeigu to pageidautų.

2.8.3   Nacionaliniai kriterijai galėtų būti pakoreguoti remiantis kiekvieno lygio (nacionalinio, regioninio, vietos ir sektorių (7)) ir atitinkamai pritaikyti. Kiekvienos prioritetinės srities (kurias 2006 m. nustatė pavasario Europos Vadovų Taryba) nacionaliniai orientaciniai rodikliai būtų sutelkti į nacionalinių ir regioninių duomenų rinkimą, kad būtų parengti konkretūs veiklos rodikliai ir priemonės. Duomenų bazės turėtų būti prieinamos nacionalinėms ESRT, socialiniams partneriams ir kitiems pilietinės visuomenės suinteresuotiems subjektams. Siūlomos šios praktinės priemonės:

2.8.4   Tokia tvarka leistų suinteresuotiems subjektams nustatyti tikroviškus tikslus ir pateikti nuoseklią informaciją NRP pataisyti. Be to, jas būtų lengva atnaujinti ir sudaryti galimybę nuolat vertinti. Kartu būtų lengviau nustatyti geriausią praktiką valstybėse narėse.

(1)  Europos Komisijos pirmininko pavaduotoja Margot Wallström EESRK pirmininkui Dimitris Dimitriadis skirtame 2008 m. birželio 11 d. rašte paprašė parengti tiriamąją nuomonę dėl Lisabonos strategijos ekonomikos augimui ir darbo vietų kūrimui. Šis EESRK skirtas Komisijos prašymas dera su 2008 m. pavasario Europos Vadovų Tarybos bendro pobūdžio įgaliojimu: „(…) prašo Komisijos ir valstybių narių užtikrinti aktyvesnį atitinkamų suinteresuotųjų subjektų dalyvavimą Lisabonos procese (…)“.

(2)  EESRK pažymi, kad jis jokiu būdu nesikiša į valstybėse narėse galiojančias socialinių partnerių konsultavimosi procedūras arba kompetenciją ir neabejoja jų teisėtumu.

(3)  Prancūzijos, Ispanijos, Belgijos ir Nyderlandų atstovai yra patenkinti proceso valdymu jų šalyse. 2 priede pateikiamos pirmosios tiriamosios misijos išvados.

(4)  „Socialinei ekonomikai priklauso trys didelės organizacijų grupės: kooperatyvai, savidraudos draugijos ir susivienijimai, neseniai šią grupę papildė fondai“, Socialinė ekonomika ES, 11 psl., CESE/COMM/05/2005.

(5)  Bendrų principų metodas taikomas labai konkretiems klausimams ir kai valstybės narės siekia pažangos, net esant ribotai ES kompetencijai, EESRK nuomonė dėl naujos Europos socialinių veiksmų programos, OL C 27, 2009 2 3, p. 99

(6)  2003 m. gruodžio mėn. valstybių narių vyriausybės kartu susitarė dėl 14 struktūrinių rodiklių. 14 struktūrinių rodiklių yra šie: BVP, tenkantis vienam gyventojui, apskaičiuotas perkamosios galios prioritetais, užimtumo lygis, vyresnio amžius žmonių užimtumo lygis, jaunimo išsilavinimo lygis, bendrosios vidaus išlaidos moksliniams tyrimams ir technologijų plėtrai, santykinių kainų lygiai, verslo investicijos, skurdo grėsmės pakitus socialiniam statusui lygis, ilgalaikio nedarbo lygis, užimtumo lygio regionuose pasiskirstymas, šiltnamio dujų išmetimas, ekonomikos energijos intensyvumas ir krovininio transporto apimtis, palyginti su BVP. Eurostatas nuolat pateikia informaciją apie struktūrinius rodiklius:

http://epp.eurostat.ec.europa.eu/portal/page?_pageid=1133,47800773,1133_47802588&_dad=portal&_schema=PORTAL

(7)  Sektorių – kiekvienas ekonominės veiklos sektorius taip pat turėtų nustatyti veiksmus Lisabonos tikslams (pvz., inovacijų ir konkurencingumo) pasiekti.

(8)  http://www.eesc.europa.eu/ceslink/09-fr/presentation-ceslink-fr.html

(9)  EESRK gali prisidėti prie šio proceso, savo svetainėje skirdamas vietos keistis rezultatais ir informacija.