31.3.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 77/37

1.1

EESRK palankiai vertina tai, kad Ketvirtosios bendrovių teisės direktyvoje mažoms įmonėms numatytos išimtys išplečiamos vidutinėms įmonėms, nes šios išimtys leidžia sumažinti įmonių atskaitomybės naštą.

1.2

EESRK taip pat palankiai vertina pasiūlytus Septintosios direktyvos pakeitimus, nes jie paaiškina direktyvoje ir Tarptautiniuose finansinės atskaitomybės standartuose (TFAS) nustatytų konsoliduotų taisyklių sąveiką.

1.3

EESRK ypač džiaugiasi, kad atsižvelgiama į tikslą supaprastinti finansinę atskaitomybę: ataskaitų naudotojai nepraranda daug informacijos, o kitoms suinteresuotosioms šalims tai iš esmės neturi poveikio. Siūlomas supaprastinamas pagrįstas MVĮ ir finansinės informacijos naudotojų poreikiais.

1.4

Iki šiol atlikta per mažai mokslinių tyrimų ir yra per mažai informacijos naudotojų poreikiams, kurie gali skirtis skirtingose valstybėse narėse, nustatyti. Prieš darant MVĮ taikomų finansinių reikalavimų pakeitimus, reikėtų atsižvelgti į dabartinę padėtį galimybių naudojimo pagal Ketvirtąją ir Septintąją direktyvas požiūriu. Šis tyrimas turėtų apimti: (a) esamų galimybių naudojimą, (b) valstybių narių pateiktą motyvaciją pasirinkti tam tikras galimybes ir (c) valstybių narių sėkmę siekiant jų tikslų.

1.5

Todėl EESRK rekomenduoja šioje srityje atlikti mokslinius tyrimus, kurie ateityje taptų racionalios politikos pasiūlymų pagrindu.

1.6

Apskaitos reikalavimai buvo viena iš pirmųjų teisėkūros sričių, kurios buvo suderintos Europos lygiu. EESRK primena, kad tai labai svarbus aspektas siekiant sukurti bendrąją rinką ir pabrėžia suderinimo sukuriamų vienodų galimybių ES svarbą.

1.7

MVĮ tarpvalstybinė prekyba ES auga. Todėl esama tvirtų argumentų toliau derinti finansinės atskaitomybės sistemas ir taisykles (a) prekybos augimui remti ir (b) vienodoms galimybėms sukurti.

2.1

2007 m. kovo 8–9 d. Europos Vadovų Taryba savo išvadose pabrėžė, kad svarbi Europos ekonomikos skatinimo priemonė yra administracinės naštos mažinimas, pirmiausia todėl, kad jis gali būti naudingas mažoms ir vidutinėms įmonėms.

2.2

Ji pabrėžė, kad administracinei naštai sumažinti, mažoms ir vidutinėms įmonėms supaprastinant apskaitos taisykles būtinos didelės bendros Europos Sąjungos ir valstybių narių pastangos. Tokių priemonių teisinis pagrindas turėtų būti Europos bendrijos steigimo sutarties 44 straipsnio 1 dalis (1).

2.3

Apskaita ir auditas pripažinti sritimis, kuriose gali būti mažinama Bendrijos įmonių (2) administracinė našta.

2.4

Ypatingas dėmesys buvo atkreiptas į tai, kaip mažoms ir vidutinėms įmonėms dar labiau sumažinti finansinės atskaitomybės reikalavimus.

2.5

Anksčiau nemažai pakeitimų buvo padaryta tam, kad įmonės, kurioms taikomos direktyvos 78/660/EEB ir 83/349/EEB, galėtų taikyti Tarptautiniuose finansinės atskaitomybės standartuose (TFAS) numatytus apskaitos metodus.

2.6

Pagal 2002 m. liepos 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1606/2002 dėl tarptautinių apskaitos standartų taikymo (3) įmonės, kurių vertybiniais popieriais yra leista prekiauti kurios nors valstybės narės reguliuojamoje rinkoje, turi rengti savo konsoliduotą finansinę atskaitomybę laikydamosi tarptautinių finansinės atskaitomybės standartų, ir todėl joms netaikomi daugelis direktyvose 78/660/EEB ir 83/349/EEB nustatytų reikalavimų. Tačiau tos direktyvos vis dėlto yra Bendrijos mažų ir vidutinių įmonių apskaitos pagrindas.

2.7

Mažoms ir vidutinėms įmonėms dažnai taikomos tos pačios taisyklės kaip ir didesnėms įmonėms, bet nedažnai įvertinami specifiniai jų apskaitos reikalavimai. Ypač didelį susirūpinimą šioms įmonėms kelia didėjantis su atskleidimu susijusių reikalavimų skaičius. Dėl daugybės atskaitomybės taisyklių didėja finansinė našta, be to, jos gali trukdyti veiksmingai naudoti lėšas gamybos tikslams.

2.8

Taikant Reglamentą (EB) Nr. 1606/2002 taip pat paaiškėjo, kad būtina išaiškinti ryšį tarp apskaitos standartų, kuriuos reikalaujama taikyti Direktyvoje 83/349/EEB ir TFAS.

2.9

Jei formavimo savikaina balanse gali būti laikoma turtu, Direktyvos 78/660/EEB 34 straipsnio 2 dalyje reikalaujama, kad tokios išlaidos būtų paaiškintos ataskaitų aiškinamajame rašte.

2.10

Remiantis tos direktyvos 44 straipsnio 2 dalimi, mažoms įmonėms šis reikalavimas atskleisti informaciją gali būti netaikomas. Siekiant sumažinti nereikalingą administracinę naštą, turėtų būti numatyta galimybė ir vidutines įmones atleisti nuo reikalavimo atskleisti tokią informaciją.

2.11

Direktyvoje 78/660/EEB reikalaujama atskleisti pajamas, sugrupuotas pagal veiklos rūšis ir geografines rinkas. Tai turi padaryti visos įmonės, tačiau mažoms įmonėms gali būti taikoma išimtis pagal tos pačios direktyvos 44 straipsnio 2 dalį. Siekiant sumažinti nereikalingą administracinę naštą, turėtų būti numatyta galimybė ir vidutines įmones atleisti nuo reikalavimo atskleisti minėtą informaciją.

2.12

Direktyvoje 83/349/EEB reikalaujama, kad pagrindinė (patronuojanti) įmonė rengtų konsoliduotą atskaitomybę, net jeigu vienintelė pavaldžioji (dukterinė) įmonė arba visos pavaldžiosios įmonės kartu nėra reikšmingos taikant Direktyvos 83/349/EEB 16 straipsnio 3 dalį. Todėl šioms įmonėms taikomas Reglamentas (EB) Nr. 1606/2002, taigi jos turi rengti konsoliduotas finansines ataskaitas pagal TFAS. Šis reikalavimas laikomas apsunkinančiu, kai pagrindinė įmonė turi tik nereikšmingų pavaldžiųjų įmonių.

2.13

Todėl turėtų būti leidžiama netaikyti pagrindinei įmonei įpareigojimo rengti konsoliduotas atskaitomybes ir konsoliduotąjį metinį pranešimą, jei ta pagrindinė įmonė turi tik tokias pavaldžiąsias įmones, kurios tiek atskirai, tiek visos kartu laikomos nereikšmingomis.

2.14

Kadangi valstybės narės negali deramai pasiekti šios direktyvos tikslų, būtent sumažinti administracinę naštą, susijusią su vidutinėms įmonėms taikomais tam tikrais atskleidimo reikalavimais ir įpareigojimu kai kurioms Bendrijos įmonėms rengti konsoliduotą atskaitomybę, ir todėl dėl jų masto bei poveikio tų tikslų geriau siekti Bendrijos lygiu, Bendrija, laikydamasi Sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo, gali imtis veiksmų.

2.15

Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šioje direktyvoje nenumatoma daugiau nei būtina šiems tikslams pasiekti.

2.16

Todėl reikėtų atitinkamai iš dalies pakeisti Direktyvas 78/660/EEB ir 83/349/EEB.

3.1

Direktyvos 78/660/EEB (Ketvirtoji bendrovių teisės direktyva) (4) dalinio pakeitimo tikslas — per trumpą laiką supaprastinti finansinę atskaitomybę vidutinėms įmonėms (5) ir palengvinti jų finansinės atskaitomybės naštą. Pakeitimai turėtų sumažinti administracinę naštą neprarandant svarbios informacijos.

3.2

Direktyvos 83/349/EEB (Septintoji bendrovių teisės direktyva) (6) dalinio pakeitimo tikslas — paaiškinti šioje direktyvoje ir Tarptautiniuose finansinės atskaitomybės standartuose numatytų konsolidavimo taisyklių sąveiką.

3.3.1

EK laiku pradėjo diskusiją dėl reikšmingo administracinės naštos MVĮ sumažinimo pagal Ketvirtąją ir Septintąją bendrovių teisės direktyvas ir konsultacijų procesą atsižvelgdama į tikslą, kad MVĮ klestėtų Europos bendrojoje rinkoje. MVĮ administracinės naštos problemų nuolat kilo dėl pradinių taisyklių, kurios buvo nustatytos stambiems verslo subjektams. Tokios taisyklės nebūtinai tinka ir MVĮ ir neretai labai padidina administracinę naštą bei išlaidas.

3.4.1

Per diskusijas svarbu dėmesį kreipti ne tik į supaprastinimą, bet ir į finansinės atskaitomybės reikalavimų tinkamumą MVĮ, o ne didelėms biržos prekybos sąrašuose esančioms įmonėms. Per diskusijas dėl supaprastinimo dažniausiai dėmesys telkiamas į išlaidas, o per diskusijas dėl tinkamumo sprendžiamas finansinės atskaitomybės teikiamos ir konkrečių naudotojų gaunamos naudos bei jų poreikių klausimas.

3.4.2

Apskaitos direktyvos supaprastinamą reikėtų pradėti nuo realių MVĮ ir jų ataskaitų naudotojų poreikių. Kad finansinė atskaitomybė būtų naudinga ir tinkama, vystant Europos finansinės atskaitomybės sistemas MVĮ ypač svarbu daugiau sužinoti apie naudotojus ir jų poreikius. Naudotojų yra daug: finansinės institucijos (reitingai), valdžios institucijos (mokesčiai, pinigų plovimas ir kt.).

3.4.3

Taip pat svarbu prisiminti, kad pačios MVĮ yra svarbios finansinės informacijos naudotojos, pavyzdžiui, kaip tiekėjos ir susitariančiosios šalys su kitomis MVĮ, kai svarbu įvertinti kreditingumą.

3.4.4

Kalbant apie atskaitomybės taisyklių supaprastinimą MVĮ, svarbu atlikti griežtus poveikio įvertinimus, įskaitant finansinės atskaitomybės naudos bei išlaidų ir (arba) administracinės naštos įvertinimą. Atliekant tokius poveikio įvertinimus reikia atsižvelgti į priežastis, dėl kurių iš pradžių nustatyti finansinės atskaitomybės reikalavimai, ir suinteresuotų subjektų interesus (skaidrumas ir kt.), kuriuos jie stengiasi apsaugoti.

3.5.1

MVĮ tarpvalstybinė prekyba ES auga (7). Todėl esama tvirtų argumentų toliau derinti finansinės atskaitomybės sistemas ir taisykles (a) prekybos augimui remti ir (b) vienodoms galimybėms sukurti. Šiam tikslui gali prireikti mažiau galimybių ir perėjimo prie maksimalaus suderinimo, pavyzdžiui, finansinės informacijos skelbimo ir visuomenės galimybių ja naudotis srityje.

3.6.1

TASV MVĮ projektas yra standartus nustatančių institucijų, apskaitininkų ir kitų suinteresuotų subjektų reikalavimų nustatyti visų TFAS alternatyvą rezultatas. Nors iš pradžių TASV nenorėjo imtis šio projekto, vėliau ji įsitikino, jog dauguma šių suinteresuotų subjektų norėjo, kad jis būtų vykdomas, tik TASV buvo laikoma patikima ir kompetentinga institucija, galinčia nustatyti aukštos kokybės, įgyvendinamus apskaitos standartus. Tačiau šis projektas buvo pradėtas nuo visų TFAS, sukurtų į biržos prekybos sąrašus įtrauktoms įmonėms.

3.6.2

Visi TFAS buvo nustatyti, kad finansine atskaitomybe naudotųsi į biržos prekybos sąrašą įtrauktos įmonės ir suinteresuoti asmenys. Kaip pirmiau minėta, MVĮ finansinė atskaitomybė dažniau yra skirta vidaus ir neformaliam naudojimui (dėl tiekėjų, susitariančių šalių, finansinių institucijų ir kt.), o ne dėl teisinių ar kitų įsipareigojimų teikti ataskaitas plačiam naudotojų spektrui.

3.6.3

Privalomas TFAS arba kitų naujų taisyklių, pagrįstų į biržos prekybos sąrašus įtrauktoms įmonėms nustatytomis taisyklėmis, įgyvendinimas labai padidintų MVĮ administracinę naštą ir išlaidas, kurios galėtų nusverti teigiamą poveikį. Glaudi metinių ataskaitų ir mokesčių deklaracijų sąsaja taip pat priverstų skirtingų valstybių narių MVĮ rengti dvi skirtingas finansines ataskaitas, kurios taip pat didintų administracinę naštą.

3.7.1

Kalbant apie galimybes supaprastinti Apskaitos direktyvas MVĮ naudai, kurios iš esmės yra esamų galimybių pagal šias direktyvas išplėtimas, prieš paskelbiant naujas direktyvas svarbu ištirti, kaip šios galimybės veikia valstybėse narėse. EESRK rekomenduoja sistemingai taikyti vieno karto principą visais lygmenimis (8).

3.7.2

Prieš darant kitus MVĮ taikomų finansinių reikalavimų pakeitimus, reikėtų atsižvelgti į dabartinę padėtį galimybių naudojimo pagal Ketvirtąją ir Septintąją direktyvas požiūriu. Šis tyrimas turėtų apimti: (a) esamų galimybių naudojimą, (b) valstybių narių pateiktą motyvaciją pasirinkti tam tikras galimybes ir (c) valstybių narių sėkmę siekiant jų tikslų.

3.7.3

Pagrindinė susidariusios padėties problema yra principas „iš viršaus į apačią“, kuris (a) didina MVĮ administracinę naštą ir (b) sumažina finansinės atskaitomybės sistemų ir standartų tinkamumą šiems subjektams. Atliekant būsimą finansinės atskaitomybės peržiūrą ES, šią problemą reikėtų spręsti taikant principą „iš apačios į viršų“. Taikant šį principą dėmesys būtų kreipiamas į MVĮ ir kitų suinteresuotų subjektų poreikius ir, kaip pirmiau siūloma, jis būtų pagrįstas naudotojų ir jų poreikių tyrimais.

—

CESE 952/2006 dėl reglamentavimo aplinkos supaprastinimo strategijos (INT/296), OL C 309, 2008 12 16, p. 18;

—

CESE 89/2007 dėl bendrosios rinkos peržiūros (INT/332), OL C 93, 2007 4 27, p. 25;

—

CESE 1187/2008 dėl MVĮ skirtų politinių priemonių (INT/390) (dar nepaskelbta OL);

—

CESE 979/2008 dėl tarptautinių viešųjų pirkimų (INT/394) (dar nepaskelbta OL).