16.5.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 120/42

1.1

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas (EESRK) pritaria, kad Europos bendro vyno rinkos organizavimo reformos projekte Europos Komisija siūlo iš esmės išlaikyti specifinį vyno rinkos organizavimą. Komitetas pageidautų, kad Europos Komisija labiau pasinaudotų jo pasiūlymais, pateiktais 2006 m. gruodžio 14 d. Komiteto nuomonėje dėl Komisijos komunikato Tarybai ir Europos Parlamentui Tvaraus Europos vyno sektoriaus link  (1).

1.2

EESRK pakartotinai ragina, kad svarbiausiu reformos tikslu turi tapti siekis gerinti Europos vynų konkurencingumą ir susigrąžinti prarastas rinkas. Komisija, įgyvendindama vyno rinkos organizavimo reformą ir su ja susijusias užsienio prekybos taisykles, privalo geriau atsižvelgti į Europos vyno sektoriaus kaip pasaulinio lyderio vaidmenį.

1.3

EESRK pabrėžia, kad vynas ir vynininkystė yra svarbi ir neatsiejama Europos kultūros ir gyvenimo būdo dalis. Vynininkystė formuoja daugelio Europos vynininkystės regionų visuomeninę bei ekonominę aplinką. Todėl, Komiteto nuomone, labai svarbu, kad įgyvendinant reformą, tiek siekiant tikslų, tiek taikant priemones, būtų atsižvelgiama ne tik į ekonominius padarinius, bet ir užimtumą, socialinę struktūrą, aplinką - visų pirma taikant rovimo programas - taip pat vartotojų apsaugą, ir sveikatą. Europos Komisijos projekte tai daroma nepakankamai.

1.4

Komitetas atkreipia dėmesį į tai, kad ES daugiau nei 1,5 mln. šeimos ūkių, daugiausia smulkių, verčiasi vynininkyste, tai sukuria darbo vietas, bent jau sezono metu, daugiau kaip 2,5 mln. žmonių. Todėl Komitetas ypač siekia, kad reformos metu pirmiausia būtų įgyvendintos tos priemonės, kurios daro teigiamą poveikį vyndarių pajamoms ir užimtumui Europos vynininkystės sektoriuje.

1.5

EESRK mano, kad Europos Komisijos pasiūlymas skirti vyną gaminančioms valstybėms narėms nacionalinį paketą gerokai prisidėtų prie subsidiarumo principo taikymo ir padėtų atsižvelgti į regioninius skirtumus. Tačiau siekiant reformos tikslų būtina plėsti paramos priemonių sąrašą.

1.6

Europos Komisijos pateiktus pasiūlymus dėl vartotojų informavimo priemonių EESRK vertina kaip nepakankamus. Komitetas pritaria pasiūlymams dėl realizavimo skatinimo priemonių eksporto rinkose, tačiau mano, kad jas būtina taikyti ir vidaus rinkoje.

2.1

Europos Komisija siūlo vyno rinkos organizavimo reformą visų pirma šiose srityse:

3.1

EESRK iš esmės pritaria minėtiems Europos Komisijos keliamiems tikslams. Tačiau kalbant apie pasiūlytas priemones, Komiteto nuomone, kai kuriuos dalykus reikia suderinti ir tobulinti.

3.2

EESRK primena savo reikalavimą didinti Europos vyndarių konkurencingumą vidaus rinkoje ir eksporto rinkose, stiprinti Europos ekonomiką, remti pastangas, gerinančias kokybę, ir labiau orientuotis į rinkos padėties vystymąsi ir vartotojų lūkesčius. Savo pateiktame reglamento projekte Komisija nepakankamai atsižvelgia į šiuos reikalavimus.

3.3

Be to, EESRK taip pat svarbu, kad ekonominiai tikslai būtų sukonkretinti ir papildyti socialiniais ir užimtumo tikslais. Jiems priskiriama vynininkystės ūkių pajamų gerinimas, geresnės jaunų vynininkystės įmonių savininkų tobulinimo galimybės, ilgalaikio nuolatinių ir sezoninių darbuotojų įdarbinimo galimybės ir tinkamos jų atlygio sąlygos.

3.4

EESRK kaip ir anksčiau kritiškai vertina Ministrų Tarybos kompetencijų perdavimą Komisijai, pvz., naujesnių vyno gamybos metodų registraciją, kadangi Komisija netinkamai atstovavo Europos vyno gamintojų interesams vedant derybas dėl dvišalių sutarčių.

3.5

EESRK patvirtina savo nuomonę, kad reikia padidinti finansines lėšas siekiant tinkamai atsižvelgti į dviejų naujų šalių, gaminančių vyną, stojimą į ES.

3.6

EESRK mano, kad tobulinti ir plėsti rinkos stebėjimą yra būtina norint surinkti vyno rinkos organizavimui geresnių duomenų apie vyno gamybą, prekybą ir vartojimą. Iki šiol naudoti bendrieji duomenys yra svarbūs, tačiau nepakankami. Taip pat būtina naujausia informacija apie gamybos struktūrų pokyčius, realizavimo kelius ir vartotojų elgseną

3.7

EESRK pritaria Komisijos nuomonei, kad naujoji vyno rinkos organizavimo tvarka turi pradėti galioti kuo greičiau. Tačiau, Komiteto nuomone, laipsniškas paramos mažinimas yra būtinas norint sudaryti įmonėms galimybes laipsniškai prisitaikyti prie naujų bendrųjų sąlygų.

3.8

EESRK pritaria, kad Europos Komisija pakeitė savo pasiūlymą dėl rovimo programos. Tačiau, Komiteto nuomone, šias priemones tikslinga įgyvendinti pagal regionines arba nacionalines struktūrines programas siekiant išvengti neigiamų atskirų rovimų pasekmių (pvz. pūdymai vynuogynų viduryje) ir užtikrinti tvarkingą rovimo programos vykdymą.

3.9

EESRK dar kartą atmeta visišką sodinimo taisyklių liberalizavimą, nes tai daro žalą vyno rinkos reformos ekonominiams, socialiniams, aplinkosaugos politikos ir kraštovaizdžio išsaugojimo tikslams.

4.1.1

EESRK pritaria, kad diegiant nacionalinį finansinį paketą iš esmės atsižvelgiama į jo keliamus reikalavimus atkreipti didesnį dėmesį į regioninius skirtumus ir nuosekliau įgyvendinti subsidiarumo principą vyno sektoriuje. Tačiau pasiūlytas paramos priemones Komitetas vertina kaip nepakankamas.

4.1.2

EESRK pritaria Europos Komisijai, kad turi būti išsaugotos nuoseklios ir tinkamos Bendrijos nuostatos. Šių nuostatų ribose pačių valstybių narių kompetencijai turi priklausyti apsisprendimo, kokias priemones pasirinkti ir taikyti jų teritorijose esantiems vynininkystės regionams, teisė. Svarbų vaidmenį gali atlikti gamintojų organizacijos, šakinės asociacijos, reguliavimo institucijos ir kitos panašių tikslų siekiančios organizacijos.

4.1.3

EESRK pritaria plačiam priemonių sąrašui, kad būtų galima atsižvelgti į rinkos organizavimo tikslus. Jis nurodo savo nuomonę dėl bendro vyno rinkos organizavimo reformos (2), kurioje ragino sukurti programas, skirtas remti aukštos kokybės vynininkystės ir vyndarystės produktus, jų pateikimą rinkai, vartotojų informavimą, įgyvendinti nepalankiose sąlygose esantiems regionams skirtas priemones ir sudaryti tiesioginių išmokų už plotą galimybę.

4.1.4

EESRK primena savo reikalavimą dėl nuoseklių ir suderintų priemonių siekiant didžiausio įmanomo veiksmingumo. Todėl šios priemonės turi būti įtraukiamos į visos vyno gamybos grandinės, apimančios vynuogynus, perdirbimą ir produkto pateikimą į rinką, planus. Joms taip pat priskiriamos priemonės, skirtos pasinaudoti alternatyviomis visų vynuogių produktų realizavimo galimybėmis.

4.1.5

EESRK dar kartą primygtinai ragina parengti specialią programą, skirtą remti nepalankioje padėtyje, pvz., šlaituose ir stačiose įkalnėse esančius bei itin nepalankių klimato sąlygų veikiamus vynuogynus.

4.1.6

EESRK pritaria, kad Europos Komisija nacionaliniame finansiniame pakete didelę reikšmę teikia eksporto rėmimo priemonėms. Taip pat būtinos priemonės siekiant vidaus rinkos vartotojus informuoti apie vynininkystės kultūrą ir ypač paaiškinti saikingo vyno vartojimo privalumus ir piktnaudžiavimo pavojus. Komitetas primena savo reikalavimą remti rinkos stebėsenos Europos mastu diegimą.

4.1.7

EESRK nepritaria, kad nedelsiant būtų nutrauktas intervencinių priemonių taikymas. Todėl jis rekomenduoja nacionaliniame finansiniame pakete numatyti 2008-2010 m. laipsniško paramos mažinimo laikotarpiu siūlyti paramą už distiliaciją stipriųjų gėrimų gamybai ir už privatų saugojimą.

4.1.8

EESRK mano, kad nacionaliniame pakete būtina numatyti krizėms įveikti skirtas priemones, grindžiamas bendra gamintojų atsakomybe. Iki šiol numatytų priemonių (derliaus draudimas ir savitarpio investiciniai fondai) nepakanka konjunktūrinėms krizėms įveikti. Todėl reikėtų išnagrinėti, ar ankstesnės vynuogių distiliacijos krizės atveju pasitvirtino ir ar distiliaciją krizės atveju būtų galima numatyti nacionaliniame finansavimo pakete.

4.1.9

Draudimas visiškai išspausti vynuoges, vynuogių misą ir vyno nuosėdas siekiant užtikrinti vyno produktų kokybę ir išvengti galimų piktnaudžiavimo atvejų pasitvirtino. Todėl jį reikėtų ir toliau taikyti. Valstybėms narėms reikėtų leisti tam tikrais metais padidinti destiliuotinų vynuogių procentinę normą.

4.1.10

EESRK pažymi, kad Europos Komisija parengė pasiūlymą dėl biudžeto paskirstymo nacionaliniam finansiniam paketui. Istoriškai nesusijusioms naujosioms ES valstybėms narėms turėtų būti nustatyta joms skirta finansavimo schema, atsižvelgiant į vynuogynais apsodintų plotų dalį.

4.2.1

Įvairiose savo nuomonėse EESRK pabrėžė antrojo ramsčio svarbą būsimam kaimo vietovių, apimančių ir Europos vynuogynų regionus, vystymui. Tačiau taip pat atsižvelgdamas į šį esminį tikslą, Komitetas pasisako už tai, kad sprendžiant konkrečias vyno sektoriaus problemas, visos priemonės, apie kurias diskutuojama vyno rinkos reformos metu, būtų finansuojamos iš vynininkystės biudžeto Todėl negalima sumažinti biudžeto nei mažinant asignavimus, nei perkeliant lėšas.

4.3.1

EESRK nuomone, būtina įvesti tarptautiniu lygiu patvirtintą vyno kaip produkto apibrėžtį. Tam reikia pripažintų gamybos metodų. Turėtų būti išaiškinta, kad vadinamieji „vaisių vynai“ nėra bendro vyno rinkos organizavimo dalis.

4.3.2

EESRK pasisako už tai, kad griežtesnis vyno gamybos technologijų derinimas su Tarptautinės vynuogių ir vyno organizacijos standartais būtų įtrauktas į strategines dvišales arba tarptautines prekybos sutartis. Bet kokių importuojamiems vynams taikomų procedūrų, kurios priimtos kurioje nors pasaulio šalyje, registracija prieštarauja griežtesniam Tarptautinės vynuogių ir vyno organizacijos patvirtintų standartų laikymuisi europinių vynų atžvilgiu ir dar labiau iškraipytų konkurenciją. EESRK taip pat prieštarauja pasiūlymui eksportuojamų vynų atveju leisti registruoti vynininkystės metodus, kurie pateikiant vynus į vidaus rinką yra draudžiami.

4.3.3

EESRK pasisako už leistinų vyndarystės metodų sąrašą, kuris būtų pateiktas kaip šio reglamento priedas, o Taryba turėtų išsaugoti įgaliojimus atnaujinti šiuos metodus ir įregistruoti naujus metodus.

4.3.4

EESRK pritaria, kad Europos Komisija atsiribojo nuo numatyto leidimo gaminti Europoje vyną iš importuotos vynuogių misos ar misos koncentrato arba maišyti ES pagamintus vynus su kitų šalių vynais.

4.3.5

EESRK ragina Komisiją savo pasiūlymuose dėl gamybos taisyklių atsižvelgti į skirtingas auginimo vietos, klimato ir oro sąlygas Europos Sąjungoje. Komitetas atkreipia dėmesį į tai, kad ši tematika yra labai sudėtinga ir ji neturėtų skaldyti Europos vynininkystės sektoriaus ar netgi užkirsti kelio reformų pasiūlymams. Vis dėlto, EESRK pritaria, kad būtina griežčiau kontroliuoti vynininkystės metodus, siekiant pagerinti ir užtikrinti vyno kokybę.

4.3.6

Todėl EESRK vertina Komisijos pasiūlymus atsižvelgdamas į savo ligšiolinę nuomonę, Komisijos paskelbtas analizes, siūlomą vyno gamybos technologijų liberalizavimą, vyno gamybos technologijų pripažinimą dvišalėse sutartyse ir į reformos tikslus, ypač į konkurencingumo didinimą ir gamybos išlaidų mažinimą. Svarstant Komisijos pasiūlymo „už“ ir „prieš“, Komitetas pritaria tolesniam galiojančių sacharozės naudojimo taisyklių taikymui ir paramos skyrimui už misos koncentratą.

4.4.1

EESRK pritaria, kad Europos Komisija patikslino savo pasiūlymus dėl vynų ženklinimo etiketėmis atsižvelgiant į jų kilmę. Komitetas kaip ir Komisija mano, kad rūšinių vynų koncepcija Bendrijoje yra pagrįsta, inter alia, specifinėmis savybėmis, priskiriamomis vyno geografinei kilmei. Kilmės vietos ir geografinių nuorodų apsaugai turi būti teikiama pirmenybė. Todėl kilmės vietos arba geografinių nuorodų naudojimas turėtų būti susietas su vyno gamyba ribotose geografinėse srityse.

4.4.2

EESRK pritaria, kad iki šiol Europos Komisija tiek paaiškino ir patikslino savo pasiūlymus, kad būtų galima naudoti pasiteisinusias kokybės politikos sistemas, kurios grindžiamos ne kilmės vietos nuorodos principu arba grindžiamos ne išskirtinai vien juo. Ypač rūšinių vynų patikra daugelyje šalių pasitvirtino gamintojų ir visų pirma vartotojų požiūriu.

4.4.3

Nepaisant to, kyla daug klausimų dėl suderinamumo su 2002 m. balandžio 29 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 753/2002, nustatančiu tam tikras Tarybos reglamento (EB) Nr. 1493/1999 nuostatų dėl kai kurių vyno sektoriaus produktų aprašymo, pavadinimo, pateikimo ir apsaugos taikymo taisykles (3). Todėl EESRK ragina pateikti atitikimo lentelę, kad būtų galima nustatyti poveikį geografinėms ir tradicinėms nuorodoms.

4.5.1

EESRK nuomone, pasiūlymai yra labai sudėtingi, todėl jis tikisi, kad Europos Komisija pateiks tikslų pasiūlytų pakeitimų poveikio modeliavimą.

4.5.2

EESRK atkreipia dėmesį į tai, kad ženklinimo teisės aktai buvo pakeisti visai neseniai po ilgus metus trukusių diskusijų. Jis ragina Europos Komisiją paaiškinti, kokių yra naujų aspektų, kurie nebuvo įvertinti ką tik pasibaigusios diskusijos metu.

4.5.3

Komitetas pritaria ženklinimo taisyklių supaprastinimui, jei tai padės geriau informuoti vartotojus. Tačiau tokie pakeitimai neturėtų didinti konkurencijos iškreipimo pavojaus arba klaidinti vartotojų ir sukelti begalę teisminių ginčų. Šiuo požiūriu reikėtų santūriai vertinti Europos Komisijos pasiūlymą, pagal kurį būtų neprivaloma nurodyti vynuogių veislę ir derliaus metus vynams, kuriems nesuteiktas saugomos kilmės vietos arba geografinės nuorodos statusas. Šis Komisijos pasiūlymas priimtinas tik tuo atveju, jei siekiant apsaugoti vartotojus, vengiant klaidinimo ir nesąžiningos konkurencijos užtikrinama kontrolės ir sertifikavimo sistema, garantuojanti šių vynų atsekamumą.

4.5.4

EESRK atkreipia dėmesį į tai, kad plečiantis Europos Sąjungai didėja kalbų įvairovė, dėl to gali atsirasti prekybos kliūčių, pavyzdžiui, taip šiuo metu yra su sulfitų nuoroda. Todėl etiketėje nurodant privalomą informaciją, pvz., priedus, reikia sudaryti sąlygas nurodyti juos naudojant visiems suprantamus simbolius.

4.6.1

EESRK pritaria, kad Komisija pakeitė savo pasiūlymus dėl vynmedžiais apsodintų plotų išnaikinimo schemos ir sumažino numatytą biudžetą. Komitetas pripažįsta vynmedžių naikinimo kaip rinkos organizavimo priemonės svarbą. Ji turėtų būti siūloma kaip regioninių arba nacionalinių struktūrinių programų dalis ribotam laikotarpiui (nuo dvejų iki penkerių metų) pagal bendrąsias Bendrijos nuostatas. Vynmedžių naikinimas kaip savanoriška priemonė turėtų būti taikoma tiems vynuogynams, kurie yra vynyninkystei netinkamuose plotuose, bei neperspektyvioms įmonėms, siekiant sušvelninti socialines jų veiklos nutraukimo pasekmes.

4.6.2

EESRK pritaria, kad Komisija pakeitė savo ankstesnį sodinimo taisyklių liberalizavimo grafiką. Tačiau EESRK kaip ir anksčiau nepritaria visiškam liberalizavimui, nors ir numatytu vėlesniam laikui, nes tai daro žalą vyno rinkos reformos ekonominiams, socialiniams, aplinkosaugos politikos ir kraštovaizdžio išsaugojimo tikslams. Atsižvelgiant į bendrą atsakomybę už užimtumą vyno gamybos regionuose, jų ekonomiką ir infrastruktūrą, socialinę struktūrą, aplinką ir gamtos apsaugą, negalima remti vynininkystės perkėlimo iš kultūriniu požiūriu vertingų vynuogynų landšaftų į plotus, kuriuose ūkininkavimo sąnaudos yra mažesnės.

4.6.3

Jei Europos vynuogių auginimo taisyklės, kurios siejamos su draudimu sodinti vynmedžius, toliau nebus taikomos, tuomet reikia sukurti bendrą palankesnę struktūrą, kad vynuogių auginimo zonos galėtų suderinti savo sodinimo teisių ir auginimo taisykles su Europos vyno rinkos organizavimo tikslais.

4.7.1

EESRK vertina Komisijos pasiūlymus kaip nepakankamus, siekiant vidaus rinkoje susigrąžinti prarastas rinkas, lyginant su trečiųjų šalių, visų pirma „naujojo pasaulio“ vynais.

4.7.2

EESRK ragina Komisiją nacionaliniame finansiniame pakete numatyti finansavimą priemonėms, susijusioms su vartotojų informavimu ir realizavimo skatinimu ne tik eksporto rinkose, bet ir vidaus rinkoje. Ypatingą dėmesį reikia skirti išsamiai informacijai apie saikingo vyno vartojimo, kaip sveikos mitybos ir šiuolaikinio gyvenimo būdo sudėtinės dalies, privalumus.

4.7.3

EESRK pabrėžia, kad informacinės ir pardavimo skatinimo priemonės turėtų apimti visus vynuogių produktus.

4.7.4

EESRK rekomenduoja vyno produktams skirtas komunikacijos priemones susieti su turizmu, gastronomija ir kitais vynininkystės regionų produktais.