23.12.2006   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 318/157

1.1

Lisabonos darbotvarkė — tai Europos atsakas į globalizacijos iššūkius. Reikia pagerinti Europos konkurencingumą pasauliniu mastu tinkamai derinant ekonominę, užimtumo, socialinę ir aplinkosaugos politiką. Todėl Europos ekonomikai labai svarbu pasinaudoti globalizacijos teikiamomis galimybėmis sukuriant naujas užimtumo sritis perspektyviose ekonomikos srityse ir diegiant naujoves užtikrinti spartesnį augimą. Todėl Europa turėtų prisiminti savo stipriąsias puses: aukštą produktų ir paslaugų kokybę, gerai parengtus darbuotojus ir socialinį modelį. Ji privalo konkuruoti su savo pasauliniais varžovais dėl kokybės, užuot varžiusis dėl žemiausių atlyginimų ir socialinių standartų, kur ji gali tik pralaimėti. Tokios varžybos dėl darbinės veiklos kokybės reikalauja kompleksiškos, naujoves įgyvendinančios politikos, apimančios ir mikroekonomikos lygmenį, t. y., įmonių struktūras ir darbinės veiklos kokybę.

1.2

Lisabonos strategijos programinis tikslas yra sukurti ne tik daugiau, bet ir geresnių darbo vietų. Vis dėlto ligšiolinėse diskusijose dėl Lisabonos strategijos įgyvendinimo nebuvo skirta reikiamo dėmesio kokybei. Didinant investicijas, tarp jų ir investicijas į mokslinius tyrimus ir technologijų plėtrą, į mokslą ir kvalifikacijos atsižvelgiant į žinių ir informacinės visuomenės reikalavimus, darbinės veiklos kokybės gerinimas yra priemonė, padedanti kelti darbo našumą ir diegti įmonėje naujoves. Tai patvirtina moksliniai tyrimai, skirti nustatyti ryšį tarp darbo kokybės ir našumo, ir įvertinti „gero darbo“, motyvuojančio darbuotojus dirbti ir didinti darbo našumą, svarbą.

1.3

Darbo kokybė apima įvairius aspektus: tai pavojų sveikatai šalinimas ir mažinimas, darbo organizavimas darbo vietoje, socialinis draudimas, įskaitant ir tinkamą atlygį, galimybė kelti kvalifikaciją ir tobulinti gebėjimus, taip pat priemonės, padedančios geriau derinti šeimą ir profesiją. Kaip parodė Dublino fondo atlikto tyrimo Dėl geresnių gyvenimo ir darbo sąlygų rezultatai, minėtų priemonių įgyvendinimas turės teigiamo poveikio darbo našumui, EESRK buvo supažindintas su šio tyrimo rezultatais. Ypatinga reikšmė tenka savanoriškoms įmonių programoms, skirtoms stiprinti darbuotojų sveikatą. Saugios ir nekeliančios pavojaus sveikatai darbo vietos, taip pat darbo organizavimo formos, suteikiančios darbuotojams daugiau laisvės atliekant savo darbą, yra svarbus veiksnys didinant darbo našumą ir gebėjimus diegti naujoves, tokiam darbo organizavimui turi įtakos ir socialinės sąlygos. EESRK laikosi nuomonės, kad įmonių struktūros ir įmonių kultūra turi atsižvelgti į tai. Todėl reikia įgyvendinti Lisabonos strategiją ir įmonės lygmeniu, būtina susieti ekonominius ir socialinius tikslus. Socialinis dialogas taip pat vaidina svarbų vaidmenį.

1.4

Darbo kokybės gerinimui reikia plačios koncepcijos, atsižvelgiančios į darbo aplinkos pokyčius ir į ypatingus vyresnio amžiaus darbuotojų poreikius. Laikantis Komisijos Bendrijos strategijoje dėl sveikatos ir saugos darbo vietose apibrėžtos koncepcijos „Gera savijauta darbe“, ypač svarbu nuolat mažinti pavojų sveikatai ir nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų skaičių. Šiame kontekste reikia ypatingą dėmesį skirti nesąžiningiems darbo santykiams, kuriems būdingas žemas socialinės apsaugos lygis. Kartu labai svarbu siekti, kad naujos darbo organizavimo formos skatintų darbuotojų pasitenkinimą savo darbu ir jų norą dirbti. Kolegialaus darbo formos ir horizontalios hierarchijos struktūros, daugiau savarankiškumo, pvz., grupinis ir komandinis darbas leidžia plačiai pritaikyti žmonių žinias ir gebėjimus ir atsižvelgia į reikalavimus siekti ekonomikoje daugiau lankstumo. Geros darbo sąlygos ir darbo organizavimo formos, daugiau galimybių veikti ir dalyvauti skirstant pelną yra svarbi sąlyga, siekiant pagerinti darbo našumą ir sustiprinti įmonių gebėjimą diegti naujoves. Todėl EESRK remia lankstumo ir užimtumo saugumo (angl. flexicurity), t.y. subalansuoto lankstumo ir socialinio saugumo santykio, koncepciją, kurią priėmė Užimtumo ir socialinės politikos taryba 2006 m. birželio 1–2 d.

1.5

EESRK siūlo užsakyti parengti kitas studijas apie darbo kokybės ir darbo našumo ryšį. Dublino fondas (Europos gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimo fondas) galėtų būti tam tinkanti institucija. Be to, EESRK siūlo sukurti europietišką darbo kokybės indeksą, sudarytą iš įvairių „gero darbo“ kriterijų, kurie būtų apibrėžiami remiantis ta tema atliktais tyrimais; toks indeksas turėtų būti reguliariai tikslinamas ir skelbiamas. Toks indeksas galėtų padėti išryškinti pokyčius ir pasiektą pažangą, kartu sukurti naujų iniciatyvų, gerinančių darbinės veiklos kokybę, pagrindą. Vertinimui atlikti galima pasitelkti socialinius partnerius, jie galėtų reguliariai teikti savo nuomones.

2.1.1

Suomijos vyriausybė, kuri 2006 m. antrąjį pusmetį perims pirmininkavimą ES Tarybai, kreipėsi į EESRK prašydama parengti tiriamąją nuomonę dėl darbinės veiklos kokybės, našumo ir užimtumo sąsajų, kadangi šie klausimai bus svarbiausia politinių diskusijų tema.

2.1.2

Todėl šioje tiriamojoje nuomonėje bus analizuojama, kokią įtaką darbo kokybė turi darbo našumo didinimui ir ekonomikos augimui, kaip darbo kokybės gerinimas gali padėti kuriant žinių ir informacijos visuomenę ir siekiant Lisabonos strategijos tikslų įgyvendinimo. Globalizacija ir demografiniai pokyčiai aptariami tik kaip bendrosios sąlygos.

2.2.1

Globalizacija susijusi su rizika, tačiau kartu ji teikia ir naujų galimybių. Rizika susijusi su tuo, kad Europos ekonomika dėl paaštrėjusios pasaulinės konkurencijos ir naujo tarptautinio darbo pasidalijimo praranda darbo vietas vykstant įmonių restruktūrizacijai ir perkeliant darbo vietas kitur, jei nepavyksta sukurti naujų užimtumo sričių. Kartu padidėja spaudimas Europos socialiniams standartams ir Europos socialiniam modeliui apskritai, nes bendroje pinigų erdvėje darbo užmokesčio ir socialinės išlaidos yra svarbiausias konkurencijos veiksnys. EUROSTATO tyrimas (2006 m. kovo mėn.) vis dėlto parodė, kad 2005 m. 25 ES šalyse darbo išlaidos didėjo lėčiau nei JAV. Lisabonos strategija - tai Europos atsakas į globalizacijos iššūkius. Reikia pagerinti Europos konkurencingumą pasauliniu mastu tinkamai derinant ekonominę, užimtumo, socialinę ir aplinkosaugos politiką.

2.2.2

Tačiau prisitaikymo strategija, paremta vien darbo rinkų lankstumo didinimu, socialinių standartų ir socialinių išmokų mažinimu, nepadės pasiekti šio tikslo. Daug svarbiau išnaudoti globalizacijos teikiamas galimybes Europos ekonomikai, juo labiau kad Europa yra patraukli verslo ir investicijų vieta, kuriai būdingi šie veiksniai:

EESRK nuomone, labai svarbu, kad lankstumo ir socialinės saugos santykis būtų darnus ir atitiktų lankstumo ir užimtumo saugumo koncepciją. Siekiant tokio subalansuoto lankstumo ir socialinės saugos santykio svarbios keturios sąlygos: tinkamos sutartys, aktyvi darbo rinkos politika, pripažintos visą gyvenimą trunkančio mokymosi koncepcijos ir šiuolaikinės socialinės apsaugos sistemos (1). 2006 m. birželio 1–2 d. vykusiame Užimtumo ir socialinių reikalų ministrų tarybos posėdyje priimtoje rezoliucijoje lankstumo ir užimtumo saugumo koncepcija aprašoma išsamiau. Atitinkamai sutartyse turi būti derinamas saugumas ir aktyvios darbo rinkos politikos priemonės. Pabrėžiama, kad bet kokioje sutartyje turi būti ginamos darbuotojų teisės. Atnaujinant socialinės apsaugos sistemas būtina siekti, kad būtų labiau atsižvelgiama į naujas užimtumo formas ir, kad moterys galėtų pačios pasirūpinti tuo, kad ateityje jos turėtų teisę gauti pensiją. Nedarbo draudimas turi visiems su tuo susijusiems asmenims garantuoti gyvenimą užtikrinančias pajamas. Tačiau tuo pačiu metu turi būti skatinami ir remiami darbo ieškantys asmenys. Toliau kalbama apie tai, kad aktyvi darbo rinkos politika, visą gyvenimą trunkantis mokymasis ir kvalifikacijos kėlimas įmonėse yra labai svarbūs pereinant nuo darbo vietos saugumo prie užimtumo saugumo (2).EESRK šiame kontekste pritaria tam, kad socialiniai partneriai ir kiti suinteresuotieji subjektai turi būti įtraukiami kuriant tolesnes „lankstumo ir užimtumo saugumo“ politikos priemones.

2.2.3

Globalizacija teikia galimybių sutelkti dėmesį į perspektyvias ekonomikos sritis bei naujoves; užuot pradėjus pasaulyje konkuruoti dėl žemesnių socialinių standartų verčiau konkuruoti dėl kokybės ir kurti naujas, geras darbo vietas. Nors pasaulinės konkurencijos sąlygomis aukšti socialiniai standartai yra išlaidų veiksnys, bet kartu jie yra tam tikras verslo ir investicijų vietos pranašumas, nes tai yra svarbi visuomenės sanglaudos prielaida, skatinanti darbuotojų darbo našumą ir gebėjimą taikyti naujoves. Šis produktyvus socialinės politikos vaidmuo yra būdingas Europos socialiniam modeliui, kuris grindžiamas bendromis vertybėmis, kaip antai „solidarumu ir sanglauda, lygiomis galimybėmis ir kova su visomis diskriminacijos rūšimis, tinkamomis sveikatos ir saugos sąlygomis darbo vietoje, galimybėmis visiems įgyti išsilavinimą ir gauti sveikatos priežiūrą, gyvenimo ir darbo kokybe, tvariu vystymusi bei pilietinės visuomenės dalyvavimu. Be to, dar reikia paminėti viešųjų paslaugų vaidmenį socialinei sanglaudai ir socialiniam dialogui. Šios vertybės rodo, kad Europa pasirinko socialinę rinkos ekonomiką“ (3) Kad galėtų išsilaikyti pasaulinės konkurencijos sąlygomis, Europa privalo pabrėžti stipriąsias savo socialinio modelio puses (4).

2.2.4

Šie tikslai, kuriuos Europos Sąjunga iškėlė Lisabonos strategijoje, bus įgyvendinti tik tada, jei aktyvia socialine politika stiprinsime socialinę sanglaudą, didinsime (darbo) našumą, taikydami daugiau informacijos ir ryšių technologijų (IRT) ir kartu pagerinsime darbo kokybę, darbuotojų motyvaciją ir pasitenkinimą darbu kaip svarbią naujovių prielaidą. Naujovės - tai ne vien techninis reiškinys, kuris atsispindi naujuose produktuose ir gamybos metoduose. Naujovės - tai veikiau socialinis procesas, kuris priklauso nuo žmonių, jų žinių, kvalifikacijos ir gebėjimų. Todėl norint pasiekti šiuos tikslus reikalingos naujos darbo organizavimo formos, leidžiančios žmonėms pritaikyti savo žinias ir gebėjimus ir dalyvauti priimant sprendimus, pvz. darbas grupėje ir kolektyve, geresnė vadovų ir darbuotojų sąveika. Ypatingas iššūkis yra demografiniai pokyčiai, dėl kurių gali pakisti darbo kolektyvų amžiaus struktūra. Viena vertus, čia labai svarbu teikiant vyresnio amžiaus žmonėms tikslingas kvalifikacijos kėlimo galimybes sudaryti jiems sąlygas prisitaikyti prie naujų darbo reikalavimų, atsirandančių dėl techninių ir organizacinių permainų. Antra vertus, būtina atsižvelgti į pakitusį vyresnio amžiaus darbuotojų darbo našumą ir taikyti darbo formas, tinkančias tokio amžiaus žmonėms. Ir vienu ir kitu atveju firmos turi iš naujo apgalvoti personalo politiką, kuri sudarytų vyresnio amžiaus darbuotojams daugiau galimybių dirbti (5).

2.2.5

Naujovių skatinimas kaip svarbus veiksnys, padedantis siekti Lisabonos tikslų, reikalauja ne tik padidinti investicijas mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros srityje, bet ir imtis kitų priemonių valstybės ir įmonės lygiu. Tam reikia gerinti gebėjimus taikyti naujas technologijas, kartu keisti įmonių darbo struktūras naujomis darbo organizavimo formomis, suteikiančiomis darbuotojui daugiau savarankiškumo, ir gerinti bendradarbiavimą su vadovaujančias pareigas užimančiais asmenimis, taip pat didinti aukštas pareigas einančių moterų užimtumo lygį ir sudaryti joms geresnes sąlygas derinti profesiją ir šeimą. Juk apskritai svarbu gerinti darbo sąlygas siekiant išvengti streso ir profesinių ligų, kad būtų galima išlaikyti darbuotojų, ypač vyresnio amžiaus, darbingumą ir užtikrinti vyresnio amžiaus darbuotojams tinkamas sąlygas. Šiame kontekste Komitetas atkreipia dėmesį į sveikatos stiprinimo programas darbe, kurias įmonės savanoriškai siūlo savo darbuotojams. Papildomai remdamas šias priemones, viešasis sektorius galėtų padėti jas plačiau taikyti mažosiose ir vidutinėse įmonėse. Taip pat yra svarbu integruoti jaunimą, nes kolektyvuose, kuriuose dirba įvairaus amžiaus darbuotojai, jaunimo gebėjimus papildo vyresniųjų patirtis ir žinios, tokiu būdu gimsta geriausios, naujovėmis pagrįstos idėjos.

2.2.6

Darbo sąlygų reglamentavimas kolektyvinėse sutartyse yra svarbiausias socialinių partnerių uždavinys. Todėl gerinant darbinės veiklos kokybę socialiniam dialogui tenka didžiulė reikšmė visuose lygmenyse. Norint sukurti sveikas darbo sąlygas ir investicijoms palankią darbo aplinką taikant darbo organizavimo formas, suteikiančias pavieniui individui daugiau laisvės ir galimybių priimti sprendimus, reikia plėtojant partnerystę bendradarbiauti su darbuotojais ir atstovauti jų interesams įmonėje. Tik tada, jei suinteresuotieji asmenys ir jų interesams atstovaujantys asmenys dalyvaus, bus galima pasiekti Lisabonos tikslus ir sukurti geresnių darbo vietų. Taip suprantama partnerystė, siekiant permainų ir geresnės darbo kokybės, turi prasidėti įmonės lygmeniu ir toliau ją reikia plėtoti socialinio dialogo metu sektorių lygmeniu ir bendradarbiaujant pavieniams sektoriams. EESRK džiaugiasi, kad prieš prasidedant neformaliam Užimtumo ir socialinių reikalų tarybos sesijai 2006 m. birželio 6 d, įvyko pirmas susitikimas, kuriame socialiniai partneriai galėjo pasikeisti nuomonėmis, taip pat dalyvaujant ir vienam pilietinės visuomenės atstovui. EESRK tikisi, kad socialiniai partneriai gali susitarti dėl bendro įnašo į su lankstumu ir užimtumo saugumu susijusias diskusijas dėl darbo kokybės, našumo ir užimtumo.

2.3.1

Ne paslaptis, kad aukšti augimo ir užimtumo tikslai, kuriuos 2000 m. kovo mėn. Lisabonoje numatė Europos Vadovų Taryba, esant dar palyginti palankioms ekonominėms sąlygoms, lig šiol nė iš tolo nepasiekti. „Keliais atžvilgiais ES ekonomika dabar labiau nei 2000 m. kovo mėn. atsilieka nuo tikslo tapti konkurencingiausia pasaulio ekonomika“ (6), sakoma 2005 m. liepos 15 d. ekonomikos politikos pagrindinėse gairėse. Greta nuolatinio aukšto nedarbo lygio, kurį atspindi tik nežymus užimtumo pagerėjimas iki 63 proc. 2003 m. - gerokai žemesnis nei iki 2010 metų numatytas 70 proc. - žemas darbo našumo augimas yra viena iš to priežasčių. 2004 m. lapkričio mėn. į šią aplinkybę atkreipė dėmesį Wim Kok vadovaujama ekspertų grupė savo ataskaitoje dėl Lisabonos strategijos. Darbo našumo augimo sumažėjimas ES (skaičiuojant vienai darbo valandai) „XX a. paskutinio dešimtmečio viduryje sumažėjęs darbo našumo augimas gali būti daugiau ar mažiau siejamas su mažesnėmis investicijomis, tenkančiomis vienam darbuotojui, ir sulėtėjusia technologijų plėtra“ (7). Pasak ekspertų grupės parengto pranešimo, šio sulėtėjimo priežastys yra „tos pačios, dėl kurių Europa negali pasiekti Lisabonos strategijos tikslų: nepakankamos investicijos į mokslinius tyrimus ir taikomąją veiklą bei švietimą, prasti gebėjimai mokslinių tyrimų rezultatus panaudoti paklausių produktų ir procesų kūrimui, mažesnis Europos IRT […] naudojančių paslaugų […] našumas dėl lėtesnio IRT platinimo“ (8). Europos ekonomikai akivaizdžiai trūksta investicijų į ateities produktus ir technologijas, gebėjimo kurti naujoves, o tai kartu yra sąlyga investuoti į žmonių kvalifikacijos kėlimo galimybes. Nedidelės išlaidos, skiriamos moksliniams tyrimams ir plėtrai, palyginti su tikslu iki 2010 metų tam skirti 3 proc. vidaus produkto, tėra tik vienas iš rodiklių. Be to, tik 55 proc. Sąjungos mokslinių tyrimų finansuoja privatus ūkio sektorius, tai laikoma svarbia priežastimi, dėl kurios ES smarkiai atsilieka nuo JAV naujovių (9) srityje.

2.3.2

2006 m. kovo mėn. pavasario Europos Vadovų Tarybos susitikime pateiktame pranešime Komisija priėjo prie išvados, kad ES, nepaisant visų pastangų, „iki 2010 m. ES greičiausiai nepasieks tikslo padidinti išlaidas moksliniams tyrimams iki 3 proc. BVP“. (10) Šiame kontekste ji pabrėžia būtinybę didinti privačias investicijas, kad vidaus rinkos politika kartu galėtų sudaryti joms geresnes sąlygas. Greta makroekonomikos politikos, orientuotos į augimą ir užimtumą, tik tokia strategija, kuri nukreipta į naujovių skatinimą, padės sukurti daugiau ir geresnių darbo vietų. Tą pabrėžia ir Europos Vadovų Tarybos pavasario susitikimo išvados, kuriose reikalaujama „visapusiško požiūrio į inovacijų politiką“, kuris taip pat apima investicijas į bendrąjį ir į profesinį lavinimą (11). 2006 m. birželio 15–16 d. vykusiame Europos Vadovų Tarybos susitikime buvo dar kartą pabrėžta būtinybė investuoti į žinias ir naujoves, taip pat buvo atkreiptas dėmesys į su tuo susijusias nacionalines ir Europos priemones (12).

2.4.1

Žiniomis grindžiamos ekonomikos ir visuomenės gamybos ir paslaugų struktūros yra nuolat atnaujinamos taikant IR technologijas ir naujoviškus produktus bei gamybos būdus. Kartu keičiasi darbo organizacija tiek gamyboje, tiek ir valdyme. Šis techninis ir organizacinis struktūros pasikeitimas gamyboje ir valdyme taip pat lemia darbo sąlygų pokyčius, į kuriuos reikia atsižvelgti tiek bendrojo, tiek ir profesinio lavinimo mokyklose, taip pat ir keliant kvalifikaciją. IT žinios ir gebėjimas naudotis informacinėmis ir komunikacinėmis technologijomis (gebėjimas naudotis informacinėmis priemonėmis), taip pat bendravimo įgūdžiai ir gebėjimas dirbti komandoje, užsienio kalbų mokėjimas tampa pagrindiniais veiksniais, leidžiančiais atitikti naujuosius darbo reikalavimus. Visose švietimo sistemose reikia atsižvelgti į šių bendrųjų gebėjimų perteikimą, kad patobulinus darbuotojų kvalifikaciją būtų galima įmonėse sustiprinti gebėjimus diegti naujoves.

2.4.2

2003 m. lapkričio mėn. Užimtumo darbo grupė savo pranešime atkreipė dėmesį, kad švietimo lygio gerinimas ir nuolatinis kvalifikacijos kėlimas prisitaikant prie žiniomis grįstos ekonomikos reikalavimų turi svarbiausią reikšmę užimtumo didinimui. Labai svarbu ne tik kelti bendrojo išsilavinimo lygį, bet ir palengvinti sąlygas tiek viešojo, tiek privataus sektoriaus įvairių profesijų atstovams nuolat kelti kvalifikaciją. Pirmenybę vertėtų teikti tiems, kuriems to labiausiai reikia, t. y. žemos kvalifikacijos, vyresnio amžiaus asmenims ir mažų bei vidutinių įmonių darbuotojams. Užimtumo darbo grupė pabrėžia visų pirma ekonomikos atsakomybę ir ragina darbdavius prisiimti daugiau atsakomybės už nuolatinį jų darbuotojų kvalifikacijos kėlimą (13). Derinant teisės aktus ir savanoriškas taisykles būtina užtikrinti, kad darbdaviai pakankamai investuotų į kvalifikacijos kėlimą ir kad išlaidos būtų teisingai paskirstomos (pvz., pasitelkiant į pagalbą pavienių sektorių arba regionų kvalifikacijos kėlimo fondus, mokesčių užskaitos arba kvalifikacijos kėlimo išlaidų pasidalijimas, pvz., Prancūzijoje) (14). EESRK mano, kad kiekvienas darbuotojas turi turėti teisę kelti kvalifikaciją.

2.4.3

„ES socialinės politikos ateities“ ekspertų darbo grupė taip pat rekomenduoja, kad Sąjunga, įgyvendindama Europos užimtumo strategiją, turėtų sutelkti dėmesį į tai, kaip apskritai sukurti švietimo sistemoje prielaidas žiniomis grindžiamai visuomenei ir pagerinti pačią švietimo sistemą. (15) Ekspertų grupė teikia eilę pasiūlymų, taikytinų visose bendrojo ir profesinio lavinimo pakopose. Ypatinga reikšmė teikiama profesinės kvalifikacijos kėlimui. Ekspertų grupė siūlo į kolektyvines ir darbo sutartis įtraukti bendrą teisę kelti kvalifikaciją. Be to, įmonės turėtų parengti kiekvienam darbuotojui personalo įgūdžių tobulinimo planus ir sukurti vidinę įmonės kvalifikacijos kėlimo ir gebėjimų vadybos sistemą. Tad gerų pasiūlymų netrūksta, reikia tik juos įgyvendinti.

2.5.1.1

Perėjimas prie žiniomis pagrįstos ekonomikos, kuri geba diegti naujoves, reikalauja naujų iniciatyvų, gerinančių darbo kokybę. Sveikatai nekenksmingos darbo sąlygos ir darbo organizavimas, pagrįstas glaudesniu vadovų, vadybininkų ir kitų darbuotojų kategorijų bendradarbiavimu, lygiateisiu bendradarbiavimu ir galimybe dalyvauti priimant sprendimus, didina darbuotojų pasitenkinimą savo darbu ir prisideda prie įmonės ekonominės sėkmės. Ir atvirkščiai, kenksmingos ir nesveikos darbo sąlygos blogina gyvenimo kokybę ir sukelia papildomų išlaidų visuomenei bei mažina darbo našumą, o tai turi neigiamų padarinių ekonomikos gebėjimui diegti naujoves. Tai įrodo šios srities moksliniai tyrimai, kurių, deja, dar yra per mažai.

2.5.1.2

Tyrime, kurį parengė Europos saugos ir sveikatos darbe agentūra (2004 m.), išsamiai išnagrinėtas ryšys tarp darbo kokybės ir našumo (16). Svarbiausia tyrimo išvada yra ta, kad įmonės sėkmės dabartinėmis paaštrėjusios konkurencijos sąlygomis negalima vertinti vien tik įmonės ekonominiais rodikliais. Tokie veiksniai kaip patenkinti klientai, įmonės vidaus darbo santykių gerinimas, naujovių diegimas ir lanksčios organizacinės struktūros vaidina vis svarbesnį vaidmenį. Tyrimo rezultatai, paremti literatūros analize, rodo, kad tarp darbo sąlygų ir įmonės ekonominės sėkmės yra glaudus ryšys. Darbo kokybė daro didžiulę įtaką našumui ir pelningumui. Tyrime išvardyti šie įmonės sėkmę lemiantys veiksniai:

2.5.1.3

Remiantis įvairiose valstybėse ir pramonės šakose atliktais konkrečių atvejų tyrimais tame pačiame tyrime nurodomi šie veiksniai, galintys pagerinti darbo našumą:

2.5.1.4

Darbuotojų apkrovos spektras įmonėse pasikeitė, tam ypač turėjo įtakos IR technologijų taikymas. Be abejo, vis dar esama sričių, ypač pramonės gamyboje, kur vis dar vyrauja sunkus fizinis darbas. Apskritai psichologinių ir socialinių problemų padaugėjo dėl darbo intensyvumo ir spartos, taip pat pradėjus taikyti IR technologijas. Su darbu susijęs stresas yra didžiausias bet kokios veiklos ir ekonomikos srities apkrovos veiksnys ir kartu didžiausias prevencijos iššūkis. Europos agentūros atliktas tyrimas priėjo prie išvados, kad streso prevencija ne tik mažina išlaidas, bet ir gerina darbo našumą, nes darbuotojai labiau motyvuojami dirbti, pagerėja darbo atmosfera.

2.5.1.5

Kvalifikacijos reikalaujanti veikla, kuriai būdinga daugiau savarankiškumo, mažiau hierarchijos ypač išaugo vad. naujosios ekonomikos sąlygomis. Kartu padidėjo darbe patiriamas spaudimas. Darbo dienos ribos tampa vis labiau neapibrėžtos, o tai susiję su naujomis sveikatos alinimo formomis, pvz., Burn out syndrom (išsekimo sindromas), ir apskritai blogina darbo kokybę. Tuo pat metu kai kuriose srityse pastebima priešinga tendencija. Padidėjus išlaidoms ir konkurencijai, atsisakoma žmogiškų darbo organizavimo formų, pvz., grupinio darbo automobilių pramonėje, ir vėl grįžtama prie griežto darbo pasidalijimo struktūrų, kurioms būdingos vienpusiškos apkrovos, keliančios riziką darbuotojų sveikatai.

2.5.1.6

Daugėja neskaidraus užimtumo, kuriam būdingas nepageidaujamas darbas ne visą dieną, terminuotas darbas, arba darbas kitam darbdaviui su juo nesudarius darbo sutarties; ši darbuotojų grupė dažniausiai susiduria su labai sunkiomis darbo sąlygomis, jų atliekamas darbas nereikalauja kvalifikacijos, yra monotoniškas, tai sunki fizinė apkrova visam organizmui arba sveikatai kenksmingos sąlygos. Neskaidrūs darbo santykiai dažnai pasižymi menka darbo kokybe, todėl ypač būtina imtis darbo saugos ir sveikatos apsaugos priemonių ir taikyti darbo organizavimo formas.

2.5.1.7

Kokius reikalavimus patys darbuotojai kelia geram darbui, rodo reprezentatyvi Vokietijos darbuotojų apklausa, kurią atliko Tarptautinis empirinės socialinės ekonomikos institutas (INIFES) (17) Samdomų darbuotojų vertinimas parodė, kad darbuotojai pirmenybę teikia pajamų ir užimtumo saugumui, po to minimi kokybės aspektai ir prasmingas bei įdomus darbas. Trečioje vietoje buvo paminėti socialiniai aspektai, tokie kaip draugiškas vadovavimo stilius ir tarpusavio parama. Darbuotojų nuomone, šie aspektai nurodyta tvarka jiems yra svarbūs, kad galėtų jausti pasitenkinimą savo darbu ir būtų pasirengę dirbti:

Šiems aspektams pritarė 70–90 proc. apklaustųjų. Kiti gero darbo kriterijai, kuriems taip pat pritarė dauguma (daugiau kaip 60 proc.) apklaustųjų, buvo siejami su galimybe tobulinti savo gebėjimus, taip pat viršininkams keliamu reikalavimu remti dalykinį ir profesinį tobulėjimą. Tyrimas taip pat parodė, kad aukšta darbo kokybė, kuri visiškai atitinka subjektyvius gero darbo kriterijus, padeda užtikrinti, kad darbuotojai būtų patenkinti savo darbu, jį mėgtų, dirbtų noriai ir našiai. Todėl galima daryti išvadą, jog tai taip pat turi įtakos darbo našumui, nors šis ryšys nebuvo konkrečiai nagrinėtas.

2.5.2.1

Vyresnio amžiaus (55–65 metų) darbuotojų užimtumo lygis Europos Sąjungoje vis dar nepakankamas, ir Lisabonos tikslas, kuriuo siekiama iki 2010 metų padidinti jų užimtumo lygį iki 50 proc., nebus pasiektas. Svarbi priežastis, dėl kurios vyresnio amžiaus darbuotojai nutraukia darbinę veiklą, yra sveikatos sutrikimai, kuriuos sukelia sunkios darbo sąlygos ir labai intensyvus darbas, taip pat aukštas nedarbo lygis. Pastaraisiais metais įmonių personalo politika buvo siekiama skatinti vyresnio amžiaus darbuotojus anksčiau išeiti į pensiją. Tai lėmė jų išstūmimą iš darbinės veiklos, kuris tapo didžiule našta socialinės apsaugos sistemoms.

2.5.2.2

EESRK nuomone, nepakanka vien tik suformuluoti aukštus tikslus nesukūrus sąlygų, kurios būtinos tokiems tikslams pasiekti. Atsižvelgiant į didelį darbo vietų trūkumą visų pirma svarbu įmonėse ir administracijose sumažinti darbuotojams daromą spaudimą, o darbo sąlygoms bei darbo našumui kelti tokius reikalavimus, kurie (ilgesnį) darbinės veiklos laiką atitiktų darbuotojų galimybes. Daugelyje įmonių dėl to reikia padidinti personalo skaičių, siekiant sumažinti darbuotojams daromą spaudimą dėl darbo krūvio ir išvengti ankstyvo sveikatos nualinimo. Svarbiausios priemonės, leidžiančios pasiekti šį tikslą, yra darbo kokybės gerinimas, taikant tinkamas darbo formas ir organizaciją, taip pat nustatant pakankamą personalo skaičių. Todėl reikia siekti ne didinti įstatyme numatytą pensinį amžių, o priartinti faktinį pensinį amžių prie įstatyme numatyto. Tam reikia priemonių, susijusių su darbo formomis, ir taikyti kitokią personalo politiką vyresnio amžiaus darbuotojams.

2.5.2.3

Ekspertų grupė „ES socialinės politikos ateitis“ rekomenduoja taikyti šiame kontekste trijų lygmenų priemones: Socialinės saugos sistemos reforma siekiama sumažinti paskatas pernelyg anksti nutraukti darbinę veiklą, joje taip pat numatyta imtis svarbiausių priemonių įmonės lygiu. Reikia siekti, kad vyresnio amžiaus darbuotojai aktyviau dalyvautų kvalifikacijos kėlimo programose, taip pat gerinti darbo sąlygas ir darbą organizuoti šiuolaikiškai. Naujos darbo organizacijos formos turėtų labiau atitikti vyresnio amžiaus darbuotojų gebėjimus ir žinias, ypač sukuriant senėjantiems darbuotojams pritaikytas darbo vietas ir palengvinant jiems sąlygas keisti darbą įmonės viduje. (18) Be to, reikia siekti, kad įvyktų visuomenės mentaliteto lūžis, leidžiantis iš naujo įvertinti patirties ir žinių naudą ir darbinės veiklos metu įgytus gebėjimus.