23.12.2006   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 318/86

1.1

EESRK mano, kad norint pasiekti tvarų augimą ir paskatinti konkurencingumą ir naujovių diegimą, yra būtina išspręsti sudėtingas problemas, su kuriomis šiuo metu susiduria mūsų miestai: aplinkos blogėjimas, eismo kamščiai, būsto klausimai, nesaugumas, nusikalstamumas, nedarbo krizės ir gamybos restruktūrizavimas, socialinė jaunimo ir ypač pagyvenusių asmenų atskirtis bei erdvinė ir etninė izoliacija.

1.2

Oro tarša miestuose jau ilgą laiką kelia didelį pavojų visuomenės sveikatai bei reikalauja didelių socialinių ir sveikatos apsaugos išlaidų. Pasaulio sveikatos organizacija atkreipė dėmesį į tai, kad dėl prastos oro kokybės miestuose didėja daugelio chroniškų ligų paplitimas. Šios ligos tampa didele našta sveikatos apsaugos sistemoms dėl finansinių išlaidų, gydymo, hospitalizavimo ir nedarbingumo.

1.3

Būtina imtis prevencinių veiksmų ne tik individualiai — mažinti automobilių naudojimą, bet ir kolektyviai — laikytis naujų transporto politikos krypčių.

1.4

EESRK yra įsitikinęs, kad nuo šiol valstybės narės privalo nustoti vien tik svarstyti šią problemą, ir siūlo joms, laikantis daugybės Komisijos rekomendacijų bei integruoto, dalyvaujamojo ir atsakingo metodo, nedelsiant patvirtinti ir skubiai įgyvendinti konkrečius veiksmų planus, siekiant gyvenimo ir aplinkos kokybės gerėjimo, kuris būtų reikšmingas, tvarus ir įrodomas.

1.5

Komitetas taip pat yra įsitikinęs, kad Komisijos metodą kuriant integruotą miesto aplinkos strategiją, tvirtai pagrįstą subsidiarumo ir artumo principais, ateity lydės sėkmė, ypač jei strategija bus įgyvendinama laikantis bendrų,dalyvaujamųjų metodų pagal atnaujintas Lisabonos ir Geteborgo darbotvarkes.

1.5.1

Komitetas mano, kad Europos Sąjunga turi patvirtinti iniciatyvas, skatinančias nacionalinių, regionų ir vietos valdžios institucijų vykdomus geriausios praktikos pavyzdžius, siekiant, kad imtų veikti ši su individualiomis aplinkybėmis suderinama strategija.

1.5.2

Siekdami išlikti konkurencingi, miestai turi plėtoti modernias, efektyvias ir paruoštas naudoti paslaugas internetu, ypač sveikatos, socialinių paslaugų ir viešojo administravimo sektoriuose. Tai užtikrins didesnę socialinę sanglaudą ir įtrauks jaunimą bei pagyvenusio amžiaus asmenis į sistemą, stiprinančią ryšius tarp istorinių centrų ir priemiesčių, turtingesnių ir vargingesnių rajonų, miesto zonų ir atokių rajonų.

1.6

Iš esmės EESRK pritaria „Socialiai atsakingų teritorijų“ (t. y. teritorijų, kurios siekia darnaus vystymosi, atsižvelgdamos į savo veiklos ekonominius, socialinius ir aplinkosauginius aspektus ir į senėjančios visuomenės socialines ir ekonomines pasekmes) miesto plėtros modelį.

1.7

Teritorija gali būti apibrėžta kaip „socialiai atsakinga“ tuomet, kai jai pasiseka susieti tinkamo lygio gerovę su privalomais socialiniais įsipareigojimais.

1.7.1

Mokymosi prisiimti atsakomybę ir teises procesas prasideda nuo informuoto sąmoningumo ugdymo namuose ir yra stiprinamas pažintine veikla mokykloje nuo ankstyvos vaikystės.

1.8

Dabartinėje (šeštojoje) bendrojoje mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros programoje numatyta galimybė įgyvendinant įžvalgos projektą įtraukti visuomenės suinteresuotus subjektus priimant sprendimus, kuriais remiantis labiausiai tikėtina, kad bus sukurtas geriau teritorinę socialinę atsakomybę atitinkantis modelis.

1.8.1

Be įžvalgos veiklos Septintojoje bendrojoje mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros programoje „Sveikatos“ teminio prioriteto srityje (1) numatyta konkreti, su žmogaus vystymusi ir senėjimu susijusi veikla, įskaitant sąveiką tarp tokių veiksnių, kaip aplinkosauga, individo elgesys ir lyčių problemos.

1.8.2

Komitetas pabrėžia, kad, ugdant jaunimą ir piliečius darnaus vystymosi klausimu, lemiamą vaidmenį apskritai turi atlikti mokyklos, mokymo įstaigos ir universitetai.

1.8.3

Daugelyje tarptautinių iniciatyvų buvo siekiama nustatyti įmonių socialinės atsakomybės pagrindinius principus ir vertybes. Svarbiausios iš šių iniciatyvų yra:

1.9

Komitetas išreiškia stiprų įsitikinimą, kad tokių principų ir pagrindinių vertybių taikymui remti numatyti veiksmai turi būti vertinami kaip augimą skatinančios investicijos, kadangi tokiais veiksmais numatoma stiprinti miesto struktūros ekonominius, socialinius ir užimtumo aspektus ir jos potencialų patrauklumą ir išraiškingumą.

1.10

Komitetas yra įsitikinęs, kad būtų naudinga įsteigti „Europos žalio miesto“apdovanojimą, kuriuo būtų siekiama skatinti vietos bendruomenes ir jas sudarančias viešus ir privačius subjektus aktyviau dirbti.

1.10.1

Komitetas mano, kad jis, bendradarbiaudamas su Regionų komitetu, turėtų parodyti pavyzdį, apsvarstydamas galimybę įsteigti metinį pilietinės visuomenės apdovanojimą „Eurogreen city“ ir stebėdamas geriausios praktikos pavyzdžius darnaus miestų vystymosi srityje, pasitelkdamas Bendrosios rinkos observatoriją.

2.1

Dauguma Europos gyventojų gyvena miesto zonose (6), kuriose gyvenimo kokybei dažnai būdingas transporto sistemų, aplinkos apsaugos,socialinių sąlygų ir pagrindinių paslaugų prieigos smarkus pablogėjimas. Tokios sąlygos verčia imtis esminių pažangių intervencijų, protingiau naudoti išteklius ir asmeniniu ir bendruomeniniu gyvenimo būdu aktyviau saugoti aplinką.

2.1.1

EESRK turėjo nemažai galimybių pareikšti savo nuomonę šiuo klausimu. Konkrečiai Komitetas yra pareiškęs, kad „Dėl daugelio priežasčių … miestuose labiau išryškėja aplinkosaugos problemos. Tokios problemos daro itin didelę įtaką piliečiams, ypač jei kalbame apie oro kokybę, triukšmą, o pietinėse valstybėse narėse — vandens išteklius“.

2.1.2

Aplinkosaugos klausimų integravimo į miestų plėtros procesą problemos yra nagrinėjamos Šeštojoje Bendrijos aplinkosaugos veiksmų programos 2002–2012 m. dėl darnaus vystymosi įvairiose prioritetinėse srityse, dėl kurių EESRK jau yra pareiškęs savo poziciją.

2.1.3

Šeštojoje Bendrijos aplinkosaugos veiksmų programoje 2002–2012 m. išdėstytos nuostatos dėl šių septynių teminių strategijų vystymo ir įgyvendinimo (7):

2.1.4

Penkias iš šių septynių teminių strategijų Komisija jau įteisino: 2005 m. rugsėjo 21 d. Komisija priėmė pasiūlymą dėl Teminės oro taršos strategijos  (8), 2005 m. spalio 24 d. buvo priimtas pasiūlymas dėl Jūrų strategijos direktyvos  (9), 2005 m. gruodžio 21 d. buvo priimtas pasiūlymas dėl Atliekų direktyvos (nauja atliekų prevencijos ir perdirbimo teminė strategija ) (10), 2005 m. gruodžio 21 d. buvo priimtas pasiūlymas dėl Tausaus gamtinių išteklių naudojimo teminės strategijos (11),2006 m. sausio 11 d. buvo priimtas paskutinis pasiūlymas dėl miestų aplinkos (tai yra šios nuomonės tema).

2.1.5

Tarp keturių ankstesniųjų ir paskutiniosios teminės strategijos rekomendacijų yra aiškus tarpusavio ryšys. Miesto aplinkos strategijoje dėmesys sutelkiamas į šiuos aspektus, kurie išsamiai aprašomi:

2.1.6

Kitomis su temine miesto aplinkos strategija susijusiomis priemonėmis sprendžiamos triukšmo taršos mažinimo problemos, kurios taip pat yra sprendžiamos veiksmų plano strategijoje dėl didžiųjų miesto aglomeracijų 2002 m. (12), ir paskutiniajame pasiūlyme dėl direktyvos dėl skatinimo naudoti ekologiškas kelių transporto priemones (ypač su viešaisiais pirkimais susijusiose rekomendacijose) (13).

2.1.6.1

Toliau pateikti veiksmais taip pat yra artimai susiję su svarstoma strategija:

2.1.7

Rengiant Teminę miesto aplinkos strategiją, buvo atsižvelgta į daug reikšmingų dokumentų:Komisijos 2004 m. vykdytų konsultacijų dėl tarpinio komunikato (15), išvadas, preliminarią šioje srityje galimų strategijų analizę, savanoriškas iniciatyvas pagal Darbotvarkę 21, Aalborg Chartiją (16); 2004 m. spalio 14 d. Tarybos išvadas dėl šios temos svarbos ir galimų veiksmų įvairiais lygiais ir, galiausiai, JK pirmininkavimo metu parengtas Bristolio išvadas (17).

2.1.8

Be to, Komisija parengė darbo dokumentą, kuris pridedamas prie šio komunikato. Darbo dokumentą sudaro įvairių strategijos įgyvendinimo scenarijų poveikio vertinimas ir susijusios išlaidos.

2.1.9

2005 m. Europos Parlamentas pranešime dėl miesto aspekto plėtros kontekste  (18) pripažįsta, kad miestuose ir miestų aglomeracijose arba miestų zonose gyvena 78 proc. visų Europos Sąjungos gyventojų ir kad miestams būdingos didžiausios ir dažniausiai pasitaikančios problemos, tačiau miestuose taip pat kuriama ateitis gilinamos ir įtvirtinamos įvairios žinios. Taigi, miestai ir didmiesčiai „atlieka pagrindinį vaidmenį įgyvendinant Lisabonos ir Geteborgo tikslus“. Europos Parlamentas taip pat prašo Komisijos „parengti ir įgyvendinti visiems miestams prieinamas ilgalaikės miesto plėtros priemones“.

2.1.10

EESRK pritaria, kad priimantys politinius sprendimus, glaudžiai bendradarbiaudami su socialiniais partneriais ir pilietine visuomene, privalo siekti miesto aplinkos plėtros tikslo — didelės socialinės grąžos įgyvendinant mokymo politikos kryptis.

2.2.1

Komisijos pasiūlyme pastebima, kad „istorinė, geografinė, klimato, administracinių ir teisinių sąlygų įvairovė reikalauja vietoje sukurtų, specialiai pritaikytų miesto aplinkos sprendimų“ ir kad „subsidiarumo principo taikymas, kai veiksmas turėtų būti įgyvendinamas veiksmingiausiu lygmeniu, taip pat reiškia, kad bus veikiama vietos lygmeniu“. Atsižvelgiant į miesto zonų įvairovę ir nacionaliniu, regionų ir vietos lygiu galiojančius įsipareigojimus bei su bendrų standartų nustatymu susijusius sunkumus, „buvo nuspręsta, kad teisės aktų leidyba nebūtų geriausias būdas šios strategijos tikslams pasiekti“.Tam pritarė ir dauguma valstybių narių ir vietos valdžios institucijos.

2.2.2

Siūlomoje teminėje strategijoje nagrinėjami šie aspektai:

2.2.3

Kadangi Komisijos pasiūlymas yra horizontalaus pobūdžio, pasiūlymą reikia svarstyti atsižvelgiant į kitus teminius pasiūlymus, t.y, pasiūlymą dėl oro taršos, pasiūlymus dėl kietųjų miesto atliekų, jūrų taršos ir dirvožemio apsaugos.

2.2.4

Be to, reikėtų, kad Komisija pateiktų konsoliduotą visų su tvariąja miestų ir miestų aglomeracijų plėtra susijusių ir įvairiose ES miesto aplinkos programose taikomų nuostatų versiją. Galiausiai Komisija taip pat turėtų pateikti strategines gaires, kurios yra įvairiais aspektais susijusios su miesto plėtra.

2.3.1

Komitetas pritaria Komisijos komunikatui, kadangi jame nagrinėjama ES piliečiams itin aktuali problema, daranti didelę įtaką piliečių gyvenimo kokybei miestuose ir miesto zonose, irir miestai ir miestų zonos turi lemiamos reikšmės kuriant gerovę ir taip pat ekonominiam, socialiniam ir kultūriniam vystymuisi.

2.3.2

Ypatingas dėmesys turi būti skiriamas būtinoms strateginių veiksmų sąlygoms, kaip numatyta 2005 m. gruodžio mėn. Bristolio susitarime (22) dėl tvarių bendrijų Europoje:

2.3.3

Siekdamas palaikyti Komisijos įsipareigojimą „leisti mažiau, bet geresnius teisės aktus“, Komitetas mano, kad reikia:

2.3.4

Komitetas didelės reikšmės teikia procesui, kuris leidžia regionams ir ypač miestams save vadinti „Socialiai atsakingomis teritorijomis“ (25). Tai įvyksta tik tuo atveju, jei regionai ir miestai sėkmingai sugeba integruoti:

2.3.4.1

Komitetas yra įsitikinęs, kad, atsižvelgiant į demografines tendencijas ir migracijos srautus, miesto aplinkos socialinis ir kultūrinis plėtojimas yra itin svarbus aspektas.

2.3.4.2

Komitetas taip pat įsitikinęs, kad veiksmingos tvariosios plėtros strategijos pagrindas yra kova su ekonominiu, socialiniu ir kultūriniu skurdu, bloginančiu fizinę ir protinę žmonių sveikatą, socialine atskirtimi ir labiausiai pažeidžiamų miesto gyventojų grupių atstūmimu siekiant veiksmingesnės visų etninių ir kultūrinių grupių socialinės įtraukties.

2.3.5

Šis procesas turi vykti pagal aiškiai apibrėžtus etapus:

2.3.5.1

Vietos valdžios institucijos jau rado nemažai sprendimų, įskaitant žemiau pateikiamus pavyzdžius:

2.3.5.2

EESRK pritaria Komisijos pasiūlymui dėl skatinimo naudoti ekologiškas kelių transporto priemones ir pasiūlymui dėl automobilių apmokestinimo ne pagal cilindrų darbinį tūrį, o pagal CO2 dujų išmetimą.

2.3.6

EESRK mano, kad su šiomis temomis susijusios sąmoningumo ugdymo iniciatyvos turėtų būti skatinamos visais lygiais, ypač vietos lygiu, siekiant užtikrinti, kad piliečiai ir įmonės formuotų savo įsipareigojimo ir atsakomybės jausmą (taip pat ir per įžvalgos projektą) paskutiniuoju metu tarptautinių institucijų, įskaitant Komisiją, JT, OECD ir Europos socialinės apskaitos institutą (Istituto Europeo per il Bilancio Sociale), darnaus vystymosi ir bendrosios socialinės atsakomybės srityse atliekamo darbo atžvilgiu.

2.3.6.1

Reikia priimti priemones, susijusias su moksliniais tyrimais ir naujovėmis, įrangos atnaujinimo rėmimo politikos kryptimis, mokymu, aplinkos valdymo sistemų platinimu ir stebėsenos sistemomis.

2.3.6.2

Be informavimo kampanijų ir atsakomybės kultūros skatinimo, tinkamiausios priemonės yra tokios: ISO 14001; EMAS (29); GHG (30); mokesčių ir finansinė parama šiems tikslams pasiekti; supaprastinta tvarka; gavusiųjų atitinkamus sertifikatus atleidimas nuo aplinkos srities įsipareigojimų.

2.3.6.3

Komitetas yra įsitikinęs, kad būtų naudinga įsteigti „Europos žaliojo miesto“ apdovanojimus. Tokie apdovanojimai galėtų tapti veiksmingomis iniciatyvomis, kurios būtų kuo geriau būtų išnaudojamos vietos bendruomenių ir jų viešųjų bei privačiųjų subjektų pastangos, skirtos plėtoti integruotą metodą ir jį atitinkantį gyvenimo būdą.

2.3.6.4

Komitetas mano, kad svarbu, kad jis, bendradarbiaudamas su Regionų komitetu, parodytų pavyzdį, svarstydamas galimybę įsteigti pilietinės visuomenės„Europos žaliojo miesto“ apdovanojimą dalyvauti stebint Europos teritorinio planavimo stebėjimo tinklo (31) užfiksuotą progresą, apibrėžti kliūtis ir užtikrinti miestų darnaus vystymosi gerosios praktikos stebėseną per Bendrosios rinkos stebėsenos institutą.

2.3.7

EESRK yra įsitikinęs, kad pagrindinį veiksmingos miesto plėtros strategijos elementą visų pirma sudaro tinkamų valdymo sistemų nustatymas, kad būtų pereita prie integruoto sudėtingų situacijų valdymo. Tokias situacijas charakterizuoja šie elementai:

2.3.8

Komitetas mano, kad labiausiai su socialiai atsakingų teritorijų integruoto valdymo sistemos gerinimu susijusių punktai turėtų apimti šiuos aspektus: