23.12.2006   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 318/51

1.1

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas (EESRK) pritaria Europos Komisijos nuomonei, kad vidaus rinkos sukūrimui būtina, kad Bendrijoje būtų panaikintos visos vidaus sienos siekiant sudaryti sąlygas laisvam prekių, asmenų, paslaugų ir kapitalo judėjimui. Todėl būtina, kad vidaus mokėjimo paslaugų rinka veiktų nepriekaištingai, tačiau to dar nėra. EESRK pritaria, kad sėkmingai įvedus eurą dar turi būti sukurta ir bendroji mokėjimo eurais zona (angl. Single Euro Payments Area — SEPA).

1.2

EESRK remia Europos Komisijos siekius sukurti teisines sąlygas bendrajai mokėjimo eurais zonai ir mano, kad direktyvos projektas yra žingsnis teisinga kryptimi.

1.3

Komitetas pritaria Europos Komisijos ir Europos kredito įstaigų sektoriaus jau pradėtoms iniciatyvoms sukurti bendrąją mokėjimo eurais zoną, kurios tikrai aukštas tikslas — užtikrinti galimybę Europos vidaus rinkoje tarptautinius mokėjimus eurais vykdyti paprastai, patogiai, saugiai ir nebrangiai.

1.4

Tačiau Komitetas atkreipia dėmesį į tai, kad Europos Komisija pasiūlyme dėl direktyvos pasirinko reguliavimo būdą, kuris yra labai išsamus ir viršija tarptautinio mokėjimo paslaugoms būtinų teisinių pagrindų ribas. Todėl EESRK susirūpinęs, kad tikslas, taip pat atsižvelgiant į valstybėms narėms, teikėjams ir vartotojams būtinus įgyvendinimo terminus, 2008 m. sukurti bendrąją mokėjimo eurais zoną gali būti nepasiektas, nes teisiniai pagrindai yra perkrauti ir viršija tai, kas būtina. Komitetas ragina labiau atsižvelgti į savireguliavimo ir bendro reguliavimo priemones.

1.5

Tam, kad būtų pasiektas Europos Komisijos tikslas 2008 m. sukurti bendrąją mokėjimo eurais zoną, reikėtų tik sukurti teisinį pagrindą tarptautinėms tiesioginio debeto operacijoms ir peržiūrėti bei pataisyti pasiūlymo priimti direktyvą II antraštinėje dalyje (Mokėjimo paslaugų teikėjai) ir IV antraštinėje dalyje (Teisės ir pareigos, susijusios su mokėjimo paslaugų teikimu ir naudojimu) numatytą būtiną teisinį reglamentavimą (pvz., susijusį su tiesioginio debeto operacijų autorizavimu, atšaukiamumu ir grąžinimu IV antraštinėje dalyje). Taip galėtų būti įvykdytas 2008 m. numatytas bendrosios mokėjimo eurais zonos įvedimo terminas.

1.6

EESRK mano, kad taip pat atsižvelgiant į lig šiol jau priimtus teisės aktus, dėmesio sutelkimas į tikrai būtinas reglamentuoti sritis atitinka „geresnės teisėkūros“ požiūrį. Todėl pasiūlymu priimti direktyvą turėtų būti siekiama vartotojų ir mokėjimo paslaugų teikėjų naudai skatinti ir palengvinti mokėjimų vykdymą ir neapsunkinti jo biurokratinėmis priemonėmis, dėl kurių didėja mokėjimo sistemos sąnaudos ir taip mažėja vartotojų pritarimas.

1.7

EESRK atkreipia dėmesį į tai, kad kyla daugiau klausimų, susijusių su mokėjimo paslaugų vidaus rinkos kūrimu, kurie šiuo metu dar negali būti išspręsti. Visų pirma tai elektroniniu būdu vykdomų mokėjimų saugumo klausimai ir su tuo susiję aspektai. Be to, reikia atkreipti dėmesį į tai, kad prieiga prie einamosios sąskaitos, kurios neturint šiuo metu jau beveik neįmanoma dalyvauti ekonominiame gyvenime, tampa vis svarbesne tema valstybėse narėse.

1.8

EESRK pateikia išsamias rekomendacijas dėl daugelio pasiūlymo priimti direktyvą pakeitimų.

2.1

Pasiūlymas priimti direktyvą turi sukurti SEPA zonai vienodą teisinę sistemą, kuri ypač turėtų palengvinti tarptautinius mokėjimus. Pasiūlymu priimti direktyvą siekiama suderinti skirtingus valstybių narių teisės aktus, kad būtų

2.2.1

Derinant mokėjimo paslaugų teikėjų (ne kredito įstaigų) patekimo į rinką reikalavimus, siekiama sukurti vienodą konkurencinę aplinką, paskatinti konkurencingumą nacionalinėse rinkose, atsižvelgti į pastarųjų metų rinkos raidą ir sudaryti galimybes į rinką patekti naujai paslaugų teikėjų, mokėjimo įstaigų, kartai.

2.3.1

Užtikrindamos vartotojams didesnes pasirinkimo galimybes ir geresnę apsaugą, konkurenciją turi stiprinti aiškios ir nuoseklios taisyklės, susijusios su mokėjimo paslaugų skaidrumu. Europos Komisija siūlo nacionalines taisykles pakeisti mokėjimo paslaugoms taikomais informacijos reikalavimais.

2.4.1

Pasiūlyme priimti direktyvą apibrėžiamos svarbiausios mokėjimo paslaugų vartotojų ir teikėjų teisės bei pareigos. Taisyklės turi sustiprinti vartotojų pasitikėjimą elektroniniu būdu vykdomų mokėjimų sistema ir taip užtikrinti šių sistemų veiksmingumą ir pripažinimą.

3.1

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas remia pasiūlymą priimti direktyvą, kuriuo siekiama sukurti bendrąją mokėjimo eurais zoną, ypač tarptautinio mokėjimo paslaugoms. Mokėjimo paslaugų vidaus rinka jau seniai turėjo būti sukurta. Kaip numatyta, ji turėtų būti įgyvendinta 2008 m.

3.2

Europos Komisijos pasirinktos taisyklės yra labai išsamios. Numatytos taisyklės iš dalies viršija tarptautinio mokėjimo paslaugoms būtinas teisines sąlygas, nes priėmus tarptautinių kreditinių pervedimų direktyvą (97/5/EB), direktyvą dėl nuotolinės prekybos vartotojams skirtomis finansinėmis paslaugomis (2002/65/EB) ir elektroninių pinigų direktyvą (2000/46/EB) kredito pervedimams jau galioja suderinti teisės aktai.

3.3

Gerų, nebrangių ir veiksmingų procedūrų išsaugojimas nekliudo bendrajai mokėjimo eurais zonai. Ja remiantis gali būti įgyvendinami standartizuoti metodai, kurie užtikrina pasiektą saugumo ir veiksmingumo lygį, o sumanus sąsajų valdymas leidžia įgyvendinti aukšto lygio bendrąją mokėjimo eurais zoną. EESRK, vadovaudamasis „geresnės teisėkūros“ principu, pasisako už tai, kad numatomose taisyklėse būtų apsiribojama būtiniausiais dalykais, reikalingais mokėjimams Europos vidaus rinkoje tobulinti, ir ragina labiau atsižvelgti į savireguliavimo ir bendro reguliavimo priemones.

3.4

EESRK mano, kad bendroji mokėjimo eurais zona yra svarbi sąlyga skaidriam produktų vystymui Europos mastu, vykstančiam vartotojams naudingos laisvos konkurencijos tarp mokėjimo paslaugų teikėjų sąlygomis. Be to, EESRK mano, kad svarbu, jog vartotojas ir ateityje turėtų galimybę rinktis mokėjimo priemones, taip atsižvelgiant į vartotojo pasirinkimą.

3.5

Problemų kelia banko veiklos licencijos neturinčių mokėjimų įstaigų prieiga prie mokėjimo sistemų. Būtini vienodi riziką ribojančios priežiūros reikalavimai, kurie yra sąžiningos konkurencijos sąlyga. Priešingu atveju gali būti iškreipta konkurencija ir kilti pavojus mokėjimų veiksmingumui bei mokėjimų ir mokėjimo paslaugų teikėjų saugumui (pvz., bankroto grėsmė).

3.6

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas rekomenduoja apsiriboti tiesioginio debeto operacijoms Europoje vykdyti būtinomis taisyklėmis (pvz., susijusiomis su tiesioginio debeto operacijų autorizavimu, atšaukiamumu ir grąžinimu), įtvirtintoms pasiūlymo priimti direktyvą II antraštinėje dalyje (Mokėjimo paslaugų teikėjai) ir IV antraštinėje dalyje (Teisės ir pareigos, susijusios su mokėjimo paslaugų teikimu ir naudojimu). Dar turėtų pavykti per numatytą laiką tiek priimti direktyvą, tiek ją perkelti į nacionalinę teisę, kad 2008 m. pradėtų veikti bendroji mokėjimo eurais zona, kurioje galiotų vienodos bendrosios sąlygos mokėjimo paslaugų teikėjams ir būtų taikoma Europos tiesioginio debeto operacijų sistema (SEPA Direct Debit).

3.7

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas ypač palankiai vertina, kad pasiūlyme priimti direktyvą (79 straipsnis) yra numatyta, kad praėjus ne daugiau kaip dvejiems metams po direktyvos priėmimo Europos Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai bei Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui pateiks ataskaitą dėl direktyvos įgyvendinimo.

4.1

Komitetas norėtų pateikti šias pastabas dėl pasiūlymo priimti direktyvą:

4.2.1

2 straipsnio 1 dalyje numatyta įtraukti į teritorinę direktyvos taikymo sritį mokėjimus, vykdomus su šalimis, nepriklausančiomis Europos Sąjungai ir Europos ekonominei erdvei (trečiosiomis šalimis), ir tai žymiai viršija tikslą sukurti vienodą teisines sąlygas Europos vidaus rinkoje. Reglamentavimas taip pat negalėtų priklausyti Europos teisės aktų leidėjo kompetencijai ir gali sukelti problemų, nes Europos teisės aktų leidėjas negali užtikrinti, kad trečiosios šalys priims atitinkamas taisykles. Todėl, pvz., būtų visiškai netinkama numatyti (67 straipsnis) griežtą mokėtojo mokėjimo paslaugų teikėjo atsakomybę už neįvykdytą mokėjimo operaciją trečiojoje šalyje nesant toje šalyje atitinkamo reglamentavimo.

4.2.2

EESRK rekomenduoja nustatant Direktyvos taikymo sritį apsiriboti mokėjimo paslaugomis Europos vidaus rinkoje.

4.3.1

Riziką ribojančios priežiūros reikalavimai, taikomi banko veiklos licencijos neturinčioms mokėjimo įstaigoms, siekiančioms patekti į rinką (5 ir tolesni straipsniai), turėtų skirtis nuo bankams taikomų riziką ribojančios priežiūros reikalavimų tik tais aspektais, kuriais mokėjimo įstaigos negalima sulyginti su kredito įstaiga, turinčia neribotos banko veiklos licenciją. Priešingu atveju galima tikėtis kredito įstaigoms nenaudingų konkurencijos iškreipimų ir didelės grėsmės mokėjimų veiksmingumui. Banko veiklos licencijos neturinčių mokėjimo įstaigų primygtinai reikalaujama prieiga prie mokėjimo sistemų gali pažeisti šiuo metu rengiamos Europos tiesioginio debeto sistemos vientisumą ir veiksmingumą, jei šios įstaigos netenkins tokių pačių reikalavimų, kokie yra keliami kredito įstaigoms: reikalavimų, susijusių su nuosavu rizikos kapitalu, vadovų profesiniu tinkamumu ir patikimumu, verslo planu ir įmonės veiklos organizavimu bei vykdoma įmonės veiklos priežiūra, įskaitant galimybę taikyti būtinas sankcijas. Visų pirma būtų ilgam pakirstas vartotojų patikėjimas SEPA, jei nebūtų užtikrinamas tinkamas priežiūros lygis. Tai taip pat susiję su apsauga bankroto atveju ir būtinomis priemonėmis, skirtomis atskirti klientų pinigus.

4.3.2

Todėl EESRK mano, kad yra būtina, jog visoms mokėjimų įstaigoms būtų keliami vienodi bankams taikomi riziką ribojančios priežiūros reikalavimai, jeigu tai yra susiję su mokėjimų rizika ir pavojais ir jeigu atitinkamoms priežiūrą vykdančioms valdžios institucijoms bus suteikti būtini įgaliojimai.

4.4.1

EESRK pritaria Komisijos nuomonei, kad aiškūs, darnūs skaidrumo reikalavimai yra svarbūs tiek vartotojui, tiek ir SEPA pripažinimui. Informacija turi būti aiški, suprantama ir lengvai skaitoma. Per didelė informacijos įvairovė ir kaupimas gali sukelti priešingą poveikį; tai gali lemti daugiau neskaidrumo nei skaidrumo. Be to, privačiam SEPA vartotojui reikalinga kitokia informacija nei SEPA besinaudojančiam verslininkui. Taip pat veikiau klaidinančiai veikia ir išauga sąnaudos, kai Komisija panašiems dalykams numato skirtingus skaidrumo reikalavimus. Komitetas ypač norėtų atkreipti dėmesį į nuotolinės prekybos direktyvos skaidrumo reikalavimus.

4.4.2

Vertinant vartotojo požiūriu reikia atkreipti dėmesį į tai, kad atsižvelgiant į vartotojų apsaugą pasirinktas suderinimo būdas gali kelti visiško suderinimo ir tarpusavio pripažinimo problemų. Taigi negalima atmesti, kad pasiektas vartotojų apsaugos lygis atskirose valstybėse narėse gali likti nepasiektas.

4.4.3

30 straipsnyje numatytos taisyklės dėl informacijos teikimo būdų turėtų būti supaprastintos. Ypač pranešant vartotojui apie sutarties sąlygų pasikeitimą (33 straipsnis), atliktas mokėjimų operacijas (36 straipsnis) ir mokėjimo gavimą (37 straipsnis) turėtų išlikti šiuo metu taikomi vartotojui nebrangiai kainuojantys būdai ir sudaromos galimybės susipažinti su informacija sąskaitos išraše arba internetinės bankininkystės priemonėmis, jei tai įprasta ir dėl to buvo susitarta. Taip pat turėtų būti leista vykdyti pareigą teikti informaciją skelbiant kainininkus arba pateikiant informaciją internete. Turėtų būti aiškiau pabrėžiama (31 ir 37 straipsniai), kad skirtingų paslaugų elementų kaina bendrajame mokestyje turėtų būti atskirai pateikiama tik tuo atveju, jei atskiriems paslaugų elementams yra sudaryti atskiri arba kitokie produktų deriniai.

4.4.4

Vertinant vartotojo požiūriu yra svarbu, kad atliekamų mokėjimų ir gautų mokėjimų atveju greta aiškios informacijos apie mokėtoją ir mokėjimo gavėją, taip pat būtų pateikti išsamūs duomenys apie mokėjimo paskirtį. Tik tokiu būdu galima visiškai automatiškai priskirti dar neatliktus mokėjimų pavedimus arba pareikalavimus.

4.5.1

EESRK pritaria Komisijos siūlymui, kad mokėjimo operacija būtų laikoma autorizuota tik tuo atveju, jei mokėtojas davė sutikimą mokėjimo paslaugų teikėjui. 41 straipsnio antrajame sakinyje mokėtojo sutikimas priklauso nuo suteikto „aiškaus“ leidimo „atlikti mokėjimo operaciją arba operacijų eilę“. Ši formuluotė yra neaiški. Esant sutartiniais santykiams, kiekvienos atskiros tiesioginio debeto operacijos vykdymo metu reikalaujant aiškaus leidimo, būtų labai apribojamas tiesioginio debeto operacijų veiksmingumas ir padidėtų jų kaina.

4.5.2

Vartotojui ir toliau užtikrinant galimybę naudoti gerus ir nebrangius autorizavimo būdus, pvz., vykdyti tiesioginio debeto operacijas, šia direktyva turėtų būti siekiama užtikrinti minimalų koordinavimą, o ne visišką suderinimą netaikant išlygų.

4.6.1

Vartotojai nepripažins SEPA, jei susidurs su neįveikiamais sunkumais įrodinėdami abejotino mokėjimo operacijos autorizavimo atvejį. EESRK pritaria Komisijos požiūriui, kad būtina vartotojui palengvinti įrodymų pateikimą.

4.6.2

Žinoma, dėl tokio požiūrio esant rimtiems piktnaudžiavimo atvejams mokėjimo paslaugų teikėjui negali būti užkertamas kelias pateikti savo kontrargumentų. Tačiau būtent 48 straipsnio 2 dalies nuostatos riboja mokėjimo paslaugų teikėjo galimybę įrodyti, jog vartotojas veikė labai neapdairiai arba netgi sąmoningai. Tačiau jei labai neapdairiai arba netgi sąmoningai veikusio vartotojo veika negali būti įrodyta, tai skatina visiškai neskirti dėmesio rūpestingumui, įprastam atliekant mokėjimo operacijas, arba tiesiog piktnaudžiauti. Toks reglamentavimas taip pat labai riboja tam tikrų elektroniniu būdu atliekamų mokėjimo operacijų pasiūlą.

4.6.3

EESRK pasisako už sąžiningą įrodinėjimo pareigos paskirstymą. Mokėjimo paslaugų teikėjas turėtų įrodyti, kad elektroninio mokėjimo tikrinimo priemonės savininkas pats davė nurodymą atlikti mokėjimo operaciją. Jei mokėjimo operacija buvo atlikta naudojantis specialiais ir pripažintais nuo piktnaudžiavimo apsaugančias saugumo požymiais, turėtų galioti prima facie įrodymas, kad mokėjimo paslaugų vartotojas pats davė leidimą atlikti mokėjimą arba bent jau elgėsi labai neapdairiai. Be to, neturėtų būti pernelyg ribojama nacionalinių teismų tiesioginio įrodymų įvertinimo kompetencija, kadangi valstybių narių civilinio proceso teisė nėra suderinta.

4.7.1

Europos Komisija pasiūlymo priimti direktyvą aiškinamajame memorandume atkreipia dėmesį į tai, kad Bendrijoje teikiant mokėjimo paslaugas kasmet atliekama apie 231 milijardas operacijų. Jau vien tai rodo, kad užtikrinant teisinį tikrumą tam tikru momentu turi būti keliamas klausimas, ar mokėjimo operacija buvo autorizuota. Siekiant sukurti pakankamą teisinį tikrumą, mokėjimo paslaugų vartotojo teisė į grąžinimą neautorizuotų mokėjimų atveju turėtų būti ribojama laiko požiūriu. Šis terminas turi būti nustatomas sąžiningai. EESRK mano, kad vienerių metų trukmės terminas yra pakankamas.

4.7.2

Pagal 45 straipsnio nuostatas mokėjimo paslaugų vartotojas privalo nuolat kontroliuoti iš jo sąskaitos vykdytas mokėjimo operacijas ir nedelsdamas užginčyti neautorizuotas mokėjimo operacijas. Todėl yra nuoseklu ir subalansuota iki vienerių metų apriboti mokėjimo paslaugų vartotojo teisę į grąžinimą neautorizuotų mokėjimų atveju. Tokiu būdu tiek mokėjimo paslaugų teikėjams, tiek ir mokėjimo paslaugų vartotojams suteikiamas būtinas teisinis tikrumas, kad ir praėjus šiam terminui mokėjimo operacija laikoma baigta. Be to, šis vienų metų laikotarpis atitiktų 44 straipsnyje nustatytą duomenų kaupimo laikotarpį.

4.8.1

EESRK mano, kad reikalingas tinkamas atsakomybės tarp mokėjimo paslaugų teikėjų ir mokėjimo paslaugų vartotojų padalijimas. Tik tada vartotojas naudosis šia mokėjimo paslauga ir tik tada mokėjimo paslaugų teikėjai galės siūlyti šią paslaugą už prieinamą kainą.

4.8.2

EESRK mano, kad 49 straipsnyje siūloma griežta mokėjimo paslaugų teikėjo atsakomybė už nuostolius, susijusius su neautorizuotomis mokėjimo operacijomis, yra tikslinga, jei vartotojas apdairiai ir kaip numatyta sutartyje naudojasi elektroninio mokėjimo tikrinimo priemone.

4.8.3

EESRK mano, kad 50 straipsnyje numatyta maksimali 150 eurų dydžio vartotojo atsakomybės suma yra tinkama, jei jis apdairiai elgdamasis nepastebėjo, kad prarado elektroninio mokėjimo tikrinimo priemonę, tačiau nedelsdamas apie tai pranešė. Tačiau jei vartotojas nedelsdamas nepranešė apie praradimą, nors pagal 46 straipsnio nuostatas jis yra įpareigotas tai padaryti, ir todėl mokėjimo paslaugų teikėjas neturėjo galimybių užkirsti kelią nuostoliams arba juos apriboti, tai nustatant vartotojo atsakomybę jam neturėtų būti teikiamos privilegijos apdairiai besielgiančių vartotojų sąskaita.

4.9.1

Teisės į grąžinimą vykdant Europos tiesioginio debeto operacijas užtikrinimas yra esminis šios mokėjimo procedūros požymis. Svarbu, kad visiems, dalyvaujantiems šioje mokėjimo operacijoje, būtų galima nustatyti terminą, iki kurio galima pareikšti reikalavimą dėl grąžinimo už autorizuotas mokėjimo operacijas. 53 straipsnio 1 dalies pirmajame sakinyje numatytas sąryšis tarp termino pradžios ir pranešimo mokėtojui to neužtikrina, nes nei mokėjimo gavėjas, nei jo mokėjimo paslaugų teikėjas nežino, kuriuo metu mokėtojo mokėjimo paslaugų teikėjas iš tikrųjų informavo mokėtoją apie iš jo sąskaitos atliktą mokėjimo operaciją.

4.9.2

Priežastis yra ta, kad praktikoje informacija sąskaitos išrašui parengiama skirtingu periodiškumu. Kartais informacija sąskaitos išrašui pateikiama kartą per metų ketvirtį, o kartais po savaitės arba netgi kasdien. Šį periodiškumą lemia vartotojo pasirinkimas ir sąnaudos. Atsižvelgiant į informacijos periodiškumą grąžinimo terminas pateiktuose pavyzdžiuose gali būti „3 mėnesiai + 4 savaitės“, „1 savaitė + 4 savaitės“ arba netgi „1 diena + 4 savaitės“. Tokiu būdu yra sunku nustatyti mokėjimo operacijos pabaigą ir tai gali sukelti beveik neišsprendžiamą problemą rengiamai Europos tiesioginio debeto operacijų sistemai ir sukliudyti šios sistemos įgyvendinimui.

4.9.3

Todėl EESRK siūlo, kad remiantis 53 straipsnio 1 dalies nuostatomis 4 savaičių terminas prasidėtų nuo kliento informavimo dienos, tačiau bet kuriuo atveju pasibaigtų praėjus 8 savaitėms nuo dienos, kai suma buvo išskaičiuota iš mokėtojo sąskaitos.

4.10.1

60, 61 ir 67 straipsniuose sėkmingas mokėjimo operacijos įvykdymas yra susietas su atitinkamos sumos įrašymu į mokėjimo gavėjo sąskaitą. Tai, be aiškios priežasties, pažeidžia Europos kredito pervedimų srityje lig šiol galiojančią teisę. Taip supainiojamos sutartyje nustatytos mokėtojo arba mokėjimo gavėjo mokėjimo paslaugų teikėjo pareigos. Mokėtojo mokėjimo paslaugų teikėjui šiuo atveju nustatomos pareigos, kurios įeina tik mokėjimo gavėjo mokėjimo paslaugų teikėjo pareigas ir kurių mokėtojo mokėjimo paslaugų teikėjas negali kontroliuoti.

4.10.2

Todėl EESRK siūlo, remiantis Europos kreditinių pervedimų direktyva, palikti galioti visose ES valstybėse narėse bendrai galiojantį mokėjimo operacijų taisyklių principą. Pagal jį mokėtojo mokėjimo paslaugų teikėjas yra atsakingas už operacijos dalį iki mokėjimo gavėjo mokėjimo paslaugų teikėjo. Už operacijos dalį iki įrašymo į mokėjimo gavėjo sąskaitą atsako mokėjimo gavėjo mokėjimo paslaugų teikėjas.

4.11.1

EESRK mano, kad yra svarbu, jog mokėjimų vykdymo terminai būtų nustatyti taip, kad, viena vertus, jie būtų žymiai trumpesni lyginant su dabartine padėtimi, tačiau, kita vertus, jų techninis įgyvendinimas nereikalautų neproporcingai didelių sąnaudų, dėl kurių kiltų mokėjimo operacijų kainos.

4.11.2

60 ir 61 straipsniuose numatyti vienos banko darbo dienos trukmės vykdymo terminai (pavedimo priėmimo diena + 1 banko darbo diena) esant dabartinėms sąlygoms gali būti pernelyg optimistiniai. Šiuo metu pagal Europos kreditinių pervedimų direktyvą tarptautinėms mokėjimo operacijoms galioja nustatytas šešių banko darbo dienų vykdymo terminas (pavedimo priėmimo diena + 5 banko darbo dienos + 1 diena sąskaitos kreditavimui = 5 dienų terminas mokėtojo mokėjimo paslaugų teikėjui kredituoti mokėjimo gavėjo mokėjimo paslaugų teikėją + 1 diena mokėjimo gavėjo mokėjimo paslaugų teikėjui kredituoti mokėjimo gavėjo sąskaitą), nuo kurio vis dėlto galima nukrypti. Labai daug regioninės svarbos ir mažųjų mokėjimo paslaugų teikėjų teigia, kad negali išpildyti šio reikalavimo. Numatytas (maksimalus) vykdymo terminas (1 diena mokėtojo mokėjimo paslaugų teikėjui kredituoti mokėjimo gavėjo sąskaitą) sudarytų šeštadalį šiuo metu leistino termino. Remiantis mokėjimo paslaugų teikėjų pateikta informacija, techninis įgyvendinimas sukeltų neproporcingai dideles sąnaudas ir neišvengiamai padidintų mokėjimų operacijų kainas. Europos kredito įstaigų sektorius pats prisiėmė įsipareigojimus (Credeuro konvencija) dėl mokėjimų eurais, kurie numato maksimalų trijų banko darbo dienų trukmės vykdymo terminą, o dėl mokėjimų kitomis Europos valiutomis — nustatytą trijų banko darbo dienų trukmės vykdymo terminą.

4.11.3

Jeigu tai turi neigiamos įtakos regioninės svarbos ir mažųjų mokėjimo paslaugų teikėjų konkurencingumui, EESRK rekomenduoja numatyti tinkamą pereinamąjį laikotarpį 3 dienų trukmės mokėjimo vykdymo terminui. Tačiau jis neturi pažeisti įgaliojimų numatyti trumpesnį vykdymo terminą, kai operacijos vykdomos tik šalies viduje (64 straipsnis).